Italų kulinarijos svetimžodžiai

192 Kalbos Kul ū a | 81 JURGITA GIRČIENĖ lie u ių kalbos ins i u as I alŲ KulINa IJos sVE IMŽoDŽIaI lie u oje išleidžiama a imesnių i olimesnių k aš ų algius p is a ančių knygų, esama ka inių i es o anų, ku ie siūlo į ai ių šalių pa iekalų, gausu algių ecep ų pe iodinėje spaudoje, in e ne e i k . okie algiai, gė imai, mais o gaminiai į a dijami naujais pasiskolin ais žodžiais – naujaisiais s e- imžodžiais. Kalbos p ak ikams – eks ų kū ėjams, e ėjams, edak o iams, kalbos no min ojams – ki ų k aš ų i u ių ealijas į a dijan ys naujieji s e- imžodžiai kelia nemaža p oblemų: eikia sp ęs i, a palik i s e imžodžiu iš eikš ą pa adinimą, a mėgin i ieško i lie u iško a i ikmens; pasi inkus s e imžodį, kyla jo pe ašos i ki okių klausimų. s aipsnyje šiais aspek ais nag inėjami lie u oje ypač populia ios i alų kulina ijos naujieji s e imžo- džiai, 1990–2008 m. pasi odę lie u iškuose ašy iniuose i elek oniniuose šal iniuose – spaudoje, algia aščiuose, (kulina ijos s i ies) in e ne o s e ai- nių in o macinėje i komunikacinėje e d ėje, ( e s inėje) li e a ū oje, ne- iksuo i iki 1990 m. pa eng uose lie u iškuose žodynuose ( ŽŽ 1985 i k .)1. ap a iami naujųjų s e imžodžių a osenos polinkiai – aiškos a ian- iškumas, konku encija su lie u iškais a i ikmenimis, s a s omas san ykis su bend inės kalbos no momis i no minimo pe spek y a. ašy iniuose i elek oniniuose šal iniuose už iksuo a pe šim ą i alų ku- lina ijos s e imžodžių ( a ilai ė 2008: 4). Jie y a pasiskolin i dėl designa i- nių (po eikio į a dy i naujas ealijas) i seman inių (kai eikia iš yškin i eikšmės ski umus, nes naujos i senos są okos u inys su ampa ik iš da- lies) p iežasčių, o eks uose pap as ai a lieka e e en inę, . y. in o macijos 1 emiamasi s aipsnio au o ės suda y omis elek oninėmis Naujųjų s e imžodžių i jų a i ik menų (1990–2001 m., pe 1500 s e imžodžių i 500 jų a i ikmenų) bei lie u ių kalbos naujažodžių (1990–2008 m., pe 2000 naujažodžių) a osenos duomenų bazėmis i Jo i os a ilai ės pa eng u I ališkos i u ės naujažodžių a osenos duomenynu (66 naujažodžiai: ž . a ilai ė 2008: 44–59). Va osenos polinkių pa ik ai naudo asi bend ąja in e ne o paieš- kos sis ema Google. J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 193 pe da imo, unkciją (plačiau apie naujųjų s e imžodžių skolinimosi p iežas- is i unkcijas ž . Vaicekauskienė 2007: 33–67). Didžiausią šių naujųjų s e- imžodžių dalį (pe ečdalį) suda o į ai ių maka onų ešlos gaminių pa adi- nimai (p z., lazanija), kiek mažiau (maždaug po penk adalį) sū ius (p z., peko inas) i duoną bei saldumynus (p z.: b uše a, i amisas) į a dijan ys s e imžodžiai, maždaug po dešim adalį – gė imų i algių pa adinimai (p z.: esp esas; izo as), kele u s e imžodžių adinami padažai (p z., pes o) (ž . a - ilai ė 2008: 13). ski ingi i alų kulina ijos s e imžodžiai lie u iškuose eks- uose pasi odė ne ienu me u, odėl ski iasi jų p isi aikymas p ie lie u ių kalbos sis emos. NauJŲJŲ sVE IMŽoDŽIŲ aIšKos Va IaN IšKuMas I No Ma I alų kulina ijos s e imžodžiams, kaip i apsk i ai naujiesiems s e imžo- džiams (ž . Mikelionienė 2000: 25; Vaicekauskienė 2007: 159), būdingas aiš- kos a ian iškumas. Vienas i alų kulina ijos s e imžodis gali u ė i pe dešim a osenoje unkcionuojančių a ian ų, p z.: kapučinas, kapučino, kapucinas, kapucino, kappucino, kapuccino, kappuccino, capucino, cappuccinno, cappuci- no, cappuccino „esp esas su specialia į anga įplak o ka š o pieno upučiu“ (i . cappuccino2). oks didelis aiškos a ian iškumas būdingas nedidelei da- liai nag inėjamų s e imžodžių – mažiau nei dešim adaliui. Dažniausiai a i- an ų skaičius s y uoja nuo ieno iki penkių, p z.: pes o „bazilikų i k . pada- žas“ (i . pes o); g apa, g appa „ ynuogių deg inė“ (i . g appa); i amisas, i a- missu, i amisu „maska ponės, esp eso i k . dese as“ (i . i a mi sù < i ami su „pakelk mane“); la ė, la ė, la e, la e „esp esas su specialia į anga įplak o daug ka š o pieno“ (i . (ca è) la e, ca ela e); a ioliai, a ijoliai, a ijoli, a iolli, a ioli „maka onų ešlos ke u kampiai i iniai su mėsos a k . įda- u“ (i . a ioli)3. Kai ku ios o mos y a e os, a si ik inės, be isuome esama ben kelių ealiai konku uojančių ieno i o pa ies s e imžodžio a ian ų; dažniausiai ai es i o iginalo i iena a kelios sulie u in os o mos. 2 šio i alų kalbos žodžio pama as y a ki as, senesnis, skolinys kapucinas „ am ik ai p anciškonų o dino a šakai p iklausan is ienuolis“. Vienuolio, dė inčio apsiaus ą su gob u u (cappu ccio – smailus gob u as), pa adinimas ėliau me a o iškai p i aiky as ka os ūšiai į a dy i. 3 šal iniai, ku iais emian is nus a y os apib ėž ys i pama inės (i alų kalba) s e imžodžių o - mos, pa eikiami šal inių są aše. Konk ečių s e imžodžių e imologija, išsky us nag inėjama- jai emai ak ualius a ejus, nenu odoma (plg. i . pes o < pes a e < lo . pis a e (pinse e)). apibend inan pasaky ina, kad, be ienos ki os išim ies (p z., i . g appa < s. ok. k āp o), i iamųjų i alų kulina ijos s e imžodžių (i alybių) pama as – lo ynų kalba. 194 Kalbos Kul ū a | 81 Va osenoje ap inkamus i alų kulina ijos s e imžodžius pagal p isi aiky- mą p ie lie u ių kalbos sis emos galima ski i į ke u ias g upes: 1) au en iš- kos ašybos, p z., cannelloni ( a ian ai – canneloni, canelloni, caneloni) „s am- būs, dideli maka onų ešlos amzdeliai, įda omi sū iu, a šu a pan., pp . kepami o kai ėje“ (i . cannelloni); 2) į o min us mo ologiškai, be neadap- uo us o og a iškai, p z., canelloniai; 3) adap uo us o og a iškai, be neį- o min us mo ologiškai, p z., kaneloni; 4) adap uo us o og a iškai i mo - ologiškai, p z., kaneloniai (plg. Gi čienė, liu ke ičienė 2007: 110–111). Daugiausia a ian ų galima p iski i au en iškos ašybos (1) g upei, p z.: mozza ella, mozza ela, moza ella, moza ella, mocca ella, moca ella, moca el- la „minkš as, bal as i ališkas bui olių a ka ių pieno sū is“ (i . mozza ella). supjaus yki e pomido us bei mozza ella sū į iekelėmis i sudėki e į lėkš ę a u (www.mano i u e.com) 200g Mozza ela sū io (www.mano i u e.com) sū is „Moza ella“ y a gaminamas pagal ik ąsias šalies adicijas i pasižymi išski iniu skoniu (www.meniu.l ) „Moza ella“ sū io i pomido ų salo os su pes o padažu (www.del i.l ) an kiek ienos picos dedama po 5 Mocca ella sū io iekeles (www.ga du.l ) Žu ies apkepukas: 4 u uliukai moca ella (www.die a.l ) Moca ella – ai an as iška (www.na u ele)4 Dažnai a ian iškumas būdingas i o og a iškai bei mo ologiškai adap- uo iems (4) s e imžodžiams, p z.: moca ela, modza ela, moza ela. Da žo ės, š iežia lašiša, k e e ės, moca elos sū is, pie ag ybiai, aly os ( es o ano „Da An onio“ algia aš is) Pagal s uk ū ą sū iai būna š ieži, b andin i (naminės g ie inėlės, modza elos i iko os sū is), minkš i (www. i ejai.l ) 250 g moza elos sū io (www.sin agma.l ) beje, apie mo ologinį adap a imą ka ais galima sp ęs i ik iš kon eks o, plg. salo os su moca ela i moca ela sū io salo os; daba juos i siu i algy- siu su mozza ella i šal ai ūky as kumpis su mozza ella sū iu. ai p iklauso 4 čia i oliau pa yzdžiuose ak ualūs eks o elemen ai amsiu a e in u š i u y a išski i s aipsnio au o ės, g a iniai ženklai (kabu ės i pas i asis š i as) au en iški. J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 195 nuo s e imžodžio baigmens – šiuo a eju jis su ampa su lie u iška mo e iško- sios giminės galūne a. Mo e iškosios giminės i alų kulina ijos s e imžodžių y a palygin i nemažai – apie ečdalį (iš lie u ių kalbos giminės galūnę ga u- sių naujųjų s e imžodžių mo e iškajai giminei p iski ina ik apie 12 p oc., ž . Vaicekauskienė 2007: 174). Ją gana leng ai įgauna ie s e imžodžiai, ku- ių o iginalo o ma u i baigmenį -a a ba -e (pas a ųjų be eik pe pus ma- žiau), p z.: iko a (i . ico a) „neb andin as a škės sū is ( a škė)“; maska - ponė (i . masca pone) „minkš as epamas bals as sū is“ (da ž . anksčiau pa- eik us pa yzdžius). Kol kas kai omų o mų ne u i daugiskai iniai s e imžo- džiai, į a dijan ys maka onus, p z.: a ale „kaspinėlių pa idalo maka onai“ (i . a alle, ns. a alla); pene „nedidelio amzdelio pa idalo įkypai nu- pjau ais galais maka onai“ (i . penne, ns. penna). spagečiai su iko os i a ies sū iu (www.skanus.l / ecep ai) sudedame susmulkin ą maska ponę, kiaušinių bal ymus, iską ge ai išmaišo- me (www. ecep uknyga.l ) Fa ale (plaš akių o mos maka onų) salo os su pes o padažu (www.zeb a.l ) Pene maka onai su jū ų gė ybėm, bal o yno, ka io i g ie inėlės padažu (www. meniu.l ) Vy iškosios giminės pa idalą įgauna dauguma s e imžodžių, ku ių o i- ginalo o ma u i baigmenį -o – jis ampa lie u iška galūne -as, p z., ale- džas „pusminkš is ka ių pieno sū is“ (i . aleggio). Vy iškajai giminei p i- ski iami i daugiskai iniai s e imžodžiai, ku ių o iginalo o ma u i baig menį i, – jie įgauna lie u išką galūnę is (dgs. iai), p z., a i(j)oliai (i . a- ioli, ns. a iolo). ačiau kol kas didesnė okių s e imžodžių dalis da ne u i mo ologiškai, o dažnai i o og a iškai į o min ų o mų, p z., capellini „ilgi, už spagečius plonesni maka onai“ (i . capellini, ns. capelinno). Taledžas, p o olonė, iko a i da ka ą moca ela i pa midžanas – iesiog aki- aizdžiai gali pajus i, kaip už e da empe amen as i kyla ape i as! (www.pa ie- kalai.l ) I ališkos salo os. 4 po cijoms eikės: 500 g a iolių su špina ų įda u, d us- kos, kelių lašų aly uogių aliejaus (www.be a.l ) ie maka onai ku iuos mes žinome kaip spaghe i pagal s o į gali adin is i capellini (www.pa iekalai.l ) 196 Kalbos Kul ū a | 81 Pažymė ina, kad minė os mo ologiškai i o og a iškai adap uo os i alų kulina ijos s e imžodžių o mos nė a ienin eliai a ian ai – a osenoje jos kol kas konku uoja su ki omis, . y. nekai omomis, o og a iškai nea- dap uo omis o momis (ž . anksčiau pa eik us pa yzdžius). Dauguma s e- imžodžių aiškos a ian ų andasi mėginan pe eik i (dažnai su klaidomis) au en išką s e imžodžio ašybą (ka ais aiškos a ian ų esama i i alų kalboje)5 a ba ieškan inkamiausios sulie u in os aiškos (plg. Gi čienė, liu ke ičienė 2007: 110). aiškos a ian iškumas p iklauso nuo s e imžodžio pasi odymo lie u iš- kuose eks uose laiko ( . y. a ojimo adicijos) bei in ensy umo, susijusio su į a dijamos ealijos ak ualumu kalbos a o ojams, i s e imžodžio o o- g a ijos. Iš p adžių a osenoje s e imžodis dažnai pasi odo au en iškos o - mos. Kaip ma y i iš pa eik ų pa yzdžių, sudė ingesnės ašybos s e imžo- džiams būdingi i klaidingi o iginalo aiškos a ian ai. Mėginan pe eik i s e imžodžio a imą, ima as is o og a iškai adap uo ų o mų. Jų skaičius aip pa p iklauso nuo s e imžodžio o og a ijos – kuo ji s e imesnė lie u ių kal- bai, uo daugiau a ian ų. Nelygu s e imžodžio baigmuo, kai ku ios o mos gana g ei ai a ba iška p iski iamos am ik ai kai ybos pa adigmai. ai ipiš- kas eiškinys – skolinimosi p ocesui įp as a o mos kai a dažnai (be nebū i- nai) yks a o og a ijos i mo ologijos kon e gencijos k yp imi (Vaicekaus- kienė 2007: 159). Pažymė ina, kad au en iška ašyba neužke a kelio adap uo- i i alų kulina ijos s e imžodžių mo ologiškai – oks polinkis būdingas i ki- iems naujiesiems s e imžodžiams (plačiau ž . Vaicekauskienė 2007: 183). edaguojamai iešajai ašy inei a osenai (li e a ū a, spauda, in o maci- nė in e ne o e d ė) būdingiausios o og a iškai i mo ologiškai adap uo os, a osenos (i no minimo) adiciją u inčių s e imžodžių o mos a ba g a- iškai išski os au en iškos, ne u inčių a osenos (i no minimo) adicijos s e imžodžių o mos. Kaip a pinis galu inio p isi aikymo p ie lie u ių kal- bos sis emos a ian as čia ap inkamos i o og a iškai adap uo os, be mo - ologiškai neį o min os s e imžodžių aiškos o mos. be dauguma jų iš ie- šosios a osenos pap as ai išnyks a. P i ačioji ašy inė a osena (ją ep ezen uoja komunikacinė in e ne o e d ė) ma gesnė. čia, žinoma, galima as i i minė ų iešajai a osenai bū- dingų i alų kulina ijos s e imžodžių aiškos a ian ų, . y. o og a iškai bei 5 bend osios in e ne o paieškos sis emos Google duomenimis, i in didelis i alų kulina ijos s e imžodžių adinamosios au en iškos aiškos a ian iškumas būdingas i ki oms kalboms, p z., anglų, okiečių. J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 197 mo ologiškai adap uo ų, i au en iškos aiškos, ik pas a ųjų nelinks ama g a iškai ski i. be o, čia dažniau i ienos, i ki os o mos pa eikiamos su klaidomis. o š ai o og a iškai neadap uo as, be mo ologiškai į o min as s e imžodžių o mas ben jau kol kas galima laiky i bū en p i ačiosios a - osenos a ian ais. ai odo i kiekybiniai duomenys: mo ologiškai adap- uo i, be o og a iškai neį o min i naujųjų s e imžodžių aiškos a ian ai y a pa ys ečiausi. Pas ebė i ski umai leis ų da y i p ielaidą, kad (dažniausiai) kalbos edak- o ių p ižiū imoje iešojoje ašy inėje a osenoje iš esmės s engiamasi lai- ky is adicijų – o og a iškai i mo ologiškai adap uo i i alų kulina ijos s e imžodžius. ai neabejo inai eikalauja kalbos p ak ikų pas angų: į ai- iuose kalbos no minamuosiuose šal iniuose (Eu opos sąjungos e minų žodyne Eu o oc (Eu ), Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos konsul acijų banke (VlKK KKb), naujesniuose a p au inių žodžių žodynuose ( ŽŽ 2001 i k .)) kalbamuoju me u galima as i ik mažiau nei penk adalio i alų kulina ijos s e imžodžių (daugiausia i ališkų sū ių pa adinimų) adap uo ą no minę aišką, p z.: e(k)sp esas, gnočiai, go goncola, g apa, kapučinas, laza- nija, maska ponė, pa midžanas, a ioliai, izo as. Ki ais a ejais enka em is a osena, ink is ikė iną inkamiausią adap uo ą aiškos a ian ą. Jei nesa- ma ne menkiausios adap uo os(ų) o mos(ų) a osenos adicijos, izikuo- jama pa eik i kalbos a o ojui nea pažįs amą i galbū ėliau no min ojų ki aip adap uosimą s e imžodžio o mą. odėl dažniausia išei is okiais a e- jais – paliekamos au en iškos g a iškai išski os o mos. Jos y a gana dažnos, be aip elgiamasi ik ne u in ki os išei ies: ( inkamo) a i ikmens nesama, adap uo i be no min ojų leidimo, ma y , is da ned įs ama (saugan is pa- žeis i bend ąją kalbos g yninimo nuos a ą). Da nelabai a siž elgiama į ai, kad 2007 m. p adžioje pa i in uose Bend uosiuose naujųjų skolinių no mi- nimo k i e ijuose ( oliau – bNsNK) y a nu ody i du galimi naujųjų s e im- žodžių no minimo būdai – no minimas adap uojan i keičian a i ikmeniu, o neadap uo i naujieji s e imžodžiai laikomi neno miniais. Viešosios a osenos polinkis au en iškas o mas išski i g a iškai ska ina many i, kad okia aiška su okiama kaip in a pas į lie u išką eks ą, ne ipiš- kas elemen as. šis i ki i y imai leis ų da y i p ielaidą, kad okia iešosios a osenos padė is y a ūk ino no minimo pada inys. Ilgą laiką nesan aiš- kių naujųjų s e imžodžių no minimo k i e ijų, bu o mėginama įgy endin- i s a biausią nuos a ą – neįsileis i s e imžodžių, ieško i jiems a i ikmenų, eng a ekomenduo i adap uo as s e imžodžių, ne i ne u inčių a i ikme- 198 Kalbos Kul ū a | 81 nų, o mas, esą aip bū ų į eisin as skolin as pa adinimas. inkamų a i i- kmenų ne u in ys s e imžodžiai kalbos no minamuosiuose eikaluose bū- da o iesiog apeinami, išski iniais a ejais au en iškos aiškos s e imžodžius siūloma išski i g a iškai6. aigi, kam naują ealiją bū ina į a dy i nedelsian , ekda o (i enka) sp ęs i pačiam – la i uo i a p (nesamų) no mų, eks o kokybės i ad esa o galimybių jį a koduo i (ž . oliau pa eikiamą pa yzdį): a ai ne gulbės pieno skonis? Ne – cannoli įda as gaminamas iš epamojo g ū- dė osios a škės ( icco a) a ba maska ponės sū io i paslepiamas ešlos amzde- lyje… Pasku inis puodelis ka os. Išmokome užsisaky i jos ne e sdami pada ėjų bai- sė is: po sočių pie ų – jokios ka os su pienu, ik esp eso, ge iausiai – su sambu- ka (anyžių skonio like is), kad akyse p aš iesė ų… Sambuka a gai ina jaus- mus… (Mo e is 2008 07) Išski iniu ( amsiu) š i u pažymė i i alų kulina ijos s e imžodžiai i jų a i ikmenys suda o ne ečdalį eks o. s aipsnio au o iaus i (a ) edak o- iaus pas angos ku i kokybišką eks ą nekelia abejonių. G a inis išsky imas i skliaus uose pa eikiama papildoma in o macija, žinoma, a do jo ien isu- mą, be i iena, i ki a odo pas angas ad esa ui sup an amai pe eik i in o - maciją i nepažeis i kalbos no mų. Nauji s e imžodžiai komunikaciniais ikslais dažnai palydimi skliaus uose a eks e įkomponuojamų (me a)ling is inių komen a ų – šiuo a eju ai sambukos ap ašas (skliaus uose) i an a- jame sakinyje išskleis as kanolio „ apios ešlos amzdelio pa idalo iebaluo- se i as py agai is, pp . su iko os i k . įda u“ (i . cannolo, dgs. cannoli) ap ašas. o š ai s e imžodžio iko a ap ašomojo pobūdžio a i ikmuo epama- sis g ūdė osios a škės sū is neabejo inai pasi ink as s engian is nepažeis i kalbos no mų, ikė ina, su okian jo ne inkamumą (neekonomiškas, neda- us i pan.; ž . bNsNK), dekoda imo sunkumą (skliaus uose jis aiškinamas g a iš kai išski u neadap uo u s e imžodžiu – pe ekliniu eks o elemen u). eks o aišką i g a iką neabejo inai ikdo i ki as aip pa eikiamas neadap- uo as s e imžodis cannoli, ma y , palik as s engian is nepažeis i kalbos no - mų. okią p ielaidą a si pa i in ų adap uo os isų ki ų s e imžodžių o - 6 Plačiau apie s e imžodžių g a iškai išski os au en iškos aiškos pli imo polinkius, p iežas- is, galimus pada inius, no minimo k yp is i pan. ž .: Gi čienė J. Ve s inės li e a ū os naujažodžiai. – Kalbos kul ū a 79, 2006, 83–85; Gi čienė J. Naujųjų skolinių a ose na: kalbos kul ū os i s ilis ikos akosky a. – Kalbos kul ū a 80, 2007, 143–147; Gi čie- nė J., liu k e ičienė D. sū ių pa adinimų a osena i no ma. – Kalbos kul ū a 80, 2007, 110–113; Va icekaus k i e nė l. Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai, 2007, 177– 189 i k . J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 199 mos maska ponė, esp esas7, sambuka8 (i . sambuca): pi mųjų d iejų adap uo- as o mas kalbamuoju me u galima as i minė uose kalbos no minamuo- siuose šal iniuose. Pas angas laiky is kalbos ekomendacijų, ne gi jei ai ke asi su in o macijos pe eikimo ikslumu, ody ų da ienas lie u iškas ap ašomojo pobūdžio ealijos pa adinimas ka a su pienu – jį, galima many i, pasi inkus ie oj skolin o ienos iš ka os su pienu ūšių (p z., la ės a kapu- čino) pa adinimo. Pa eik asis ipiškas iešosios a osenos pa yzdys a skleidžia daba inę si uaciją, sudė ingą ne ik eks us engian iems kalbos p ak ikams, be i ų eks ų skai y ojams, u in iems juos a pažin i, dažnai kalbos „g ynumo“ su- me imais p a inamiems p ie nesulie u in os s e imžodžių aiškos (!). au- en iškos s e imžodžio aiškos įp as umą šiuolaikiniam kalbos a o ojui ypač ge ai a skleidžia ne edaguojama p i ačioji a osena. Jai būdingos g a- iškai neišski os au en iškos o mos i o og a iškai neadap uo i, be mo o- logiškai į o min i i alų kulina ijos s e imžodžių aiškos a ian ai, p z.: Da iau šį aka cannelloni (h p://qemm.blogas.l ) Canellonis su špina ais i g aikiškais iešu ais šiaip labai skanu (www.papugos.l ) Kad au en iškos aiškos pli imas y a bend as polinkis, nesusijęs su s e- imžodžių seman inėmis g upėmis, odo i ki ų y imų ezul a ai: lo e a Vaicekauskienė, y usi naujųjų s e imžodžių a oseną, mini naują polinkį o og a iškai neadap uo i s e imžodžių (jis būdingas ne ik lie u ių, be i ki oms kalboms), kalbos a o ojų įp o į ma y i au en išką ašybą (Vaice- kauskienė 2007: 181, 187). aigi kel inas klausimas, a mėginan puoselė i bend ąją kalbos g ynini- mo nuos a ą – neįsileis i s e imžodžio, saugan is pažeis i no mas, kalbai nepada oma daugiau žalos? Gal kalbos no min ojams, emian is bNsNK, eikė ų kuo g eičiau s eng is pa eik i isuomenei inkamiausią s e imžodžio aiškos a ian ą? ai ik ai neužki s ų kelio a i ikmenų paieškai9. Kaip odo 7 Esp eso o moje galima bū ų įž elg i kilmininko linksnį: jokios ka os su pienu, ik esp eso (numanoma ka a); be galima e in i i kaip mo ologiškai neadap uo ą a osenoje is da dažną a ian ą esp eso, p z., sluoksniuo as esp eso (beje, pa eikiamą bNsNK). 8 as pa pasaky ina i apie s e imžodį sambuka. ai galė ų bū i i a osenoje papli usi nekai- oma o ma, plg. sambuka like is, be d iejų linksnių pozicijose pa a o as s e imžodis is dėl o leis ų many i, kad ai nė a o malus baigmens panašumas. 9 okių pa yzdžių jau esama: VlKK KKb eikiamos adap uo os i alų kulina ijos s e imžodžių lazanija bei izo as o mos i ka u duodama į ai iuose šal iniuose ekomenduojamų jų a i- ikmenų. 200 Kalbos Kul ū a | 81 iešosios a osenos poslinkiai, ska inami kad i negausių suno min ų i alų kulina ijos s e imžodžių sklaidos, i bend osios nuos a os dėl galimybės a o i adap uo as o mas, ai galė ų s abdy i masiškai plin ančią nesulie u- in ą s e imžodžių aišką. Plg. ski ingu laiku pa eng ų eks ų iš aukas: Esp esso ka a y a pag indas daugelio ki ų populia ių ka os gė imų, okių kaip cap- puccino, la e. <…> Cappuccino – ai i ališka ka a. Jai pagamin i naudojama esp esso ka a. <…> La e uošiama iš esp esso i ga ais pakai in o bei leng ai su- plak o pieno (www.meniu.l , es o anų e slas, N . 5, 2006) Esp eso ka a su g apa. <…> Kapučino ka ą suda o esp eso ka a, pakai in as pienas i pieno pu a. <…> La ė ka a <…> – ai i ališka ka a su pienu, pa iekiama aukš oje au ėje i uošiama iš esp eso ka os i ga u pakai in o pieno (www.paulig. l 2008) NauJŲJŲ sVE IMŽoDŽIŲ saN yKIs su lIE uVIšKaIs a I IKMENIMIs a i ikmenų y a pasiūly a maždaug ečdaliui i alų kulina ijos s e imžodžių. Dauguma u i jų po kele ą, dažniausiai iš eikš ų nusakomojo pobūdžio d ie- jų a ijų lie u ių kalbai įp as ų žodžių junginiais (ž . a ilai ė 2008: 11– 12), p z.: kapučinas – balin a ka a (su g ie inėle, iešu ais, šokoladu i pan.); la ė – balin a ka a, ka a su pienu, pieninė (pieniška) ka a; lazanija – lakš iniai, i ališki lakš iniai, lakš inių apkepas, sk yliai; izo as – yžiai su į ai iomis da - žo ėmis, i ų yžių už algis (su mėsa, da žo ėmis, aš iaisiais p ieskoniais), ai usis yžių i mėsos oškinys su da žo ėmis, yžių apkepas (ž . ĮPV 2005: 27–35, 146). okie nusakomojo pobūdžio daugiažodžiai s e imžodžių a i i- kmenys a osenoje neplin a. Jie negali p e enduo i ap i ienin eliais eali- jų pa adinimais: kapučinas i la ė nė a as pa s, kas lie u oje įp as a adin i ka a su pienu a balin a ka a (plg. šių s e imžodžių eikšmės ap ašą); lazani- ja „o kai ėje kep i dideli ne i i maka onų ešlos lakš ai su į ai iu įda u“ neabejo inai ski iasi nuo lie u iams įp as o lakš inių apkepo „apkep as al- gis iš i ų mažų juos elių pa idalo maka onų su į ai iais p iedais“10; izo- as „iš iebaluose apkep ų izo o yžių su į ai iais p iedais gaminamas pa- iekalas“ – pi ma, nė a as pa s, kas yžiai su į ai iomis da žo ėmis; i ų y- žių už algis (su mėsa, da žo ėmis, aš iaisiais p ieskoniais); ai usis yžių i 10 Plačiau apie s e imžodžio lazanija i jo a i ikmenų eikšmės neadek a umą ž . G i čienė J. Naujųjų skolinių a i ikmenys: s uk ū a i a osena, 2005, 113–114.