„Kitaip nepasakysi“ (metakalbiniai komentarai tekstuose)

K. Župe Ka. Ki aip nepasakysi (me akalbiniai komen a ai eks uose) 141 KAZIMIERAS ŽUPERKA Šiaulių uni e si e as KITAIP NEPASAKYSI (MeTaKaLBINIaI KOMeNTa aI TeKSTuOSe) S aipsnyje ap a iama unkcinė seman inė me akalbinių komen a ų (MK) g upė1, ku ios dominan e galima laiky i azę ki aip nepasakysi. Tais ko- men a ais eiškiamas įsi ikinimas kokio žodžio a pasakymo inkamumu kalbamajam dalykui į a dy i: kalbė ojas pasako adęs (ben jam aip a odo) op imalų aiškos a ian ą. Funkcijos i seman ikos a ž ilgiu šios g upės komen a ai suda o p iešp iešas su aiškos paieškų (kaip čia pasakius)2, abe- jojimo aiškos ge umu i pan. (jeigu aip galima saky i; galima saky i; saky- čiau; sakykim aip; pasakysiu aip) komen a ais, aip pa su ne inkamos aiškos nuo odomis (p z., ne as žodis; k ailiau nepasakysi). Be aiškos pab ėžimo i komen a imo, komen a e galima įžiū ė i i a si pasi eisini- mą – pas angas užbėg i už akių galimam p ieš a a imui, ki okiai o mu- luo ei, ki okiam į a dijimui. Ki aip a ian , ad esan as ne ik pa s įsi ikinęs sa o žodžio inkamumu, be uo siekia į ikin i i ad esa ą. (Da yškiau ke inimą apsid aus i nuo p iešingo a šiaip jau ki okio pasakymo odo MK nebijau ši o žodžio.) analizuojami pa yzdžiai (pe 700) ink i iš į ai ių šal inių (mūsų dienų i so ie mečio ašy inės i saky inės žiniasklaidos, g ožinės i mokslinės li- e a ū os, šnekamosios kalbos), aip pa iš Daba inės lie u ių kalbos eks y- no i paieškos sis emos Google pa eik ų lie u ių kalbos kon eks ų. 1 Me akalbinio komen a o e minas y a paim as iš čekų kalbininkų publikacijų (ž . Jiřičko á 1979; Ma eš 1983). Šis i ki i būdingi me akalbos i me a eks o i iamiesiems da bams e - minai y a ap a i anks esniuose au o iaus s aipsniuose (ž . Župe ka 1995; Župe ka, Inčiū- ienė 2005; Macienė, Župe ka 2007), odėl šiame s aipsnyje jie a ojami kaip sa aime su- p an ami. 2 apie šios unkcinės seman inės g upės komen a us ž . Župe ka 1995. 142 KaLBOS KuLTū a | 81 BūDINgIeJI KOMeNTa aI pag indiniam ap a iamosios unkcinės seman inės g upės komen a ui ki- aip nepasakysi a imiausi MK y a ki aip nepa adinsi (šis y a ne gi dažnesnis už ki aip nepasakysi), kaip(gi) ki aip pasakysi (pa adinsi; pasaky i, pa adin- i). Šiai g upei da p iski ini a ba ben jau y a labai a imi MK: joks ki as žodis (čia) ne inka; čia šis žodis bū inai eikalingas; ki o / ki okio žodžio nepa- a osi; ik asis žodis ( a das) y a oks; ikslesnio žodžio ne andu; ge iau ne- pasakysi; ki aip kalbė i / pa adin i liežu is neapsi e čia; nesuklysiu sakyda- mas i pan. Tais MK eiškiamas įsi ikinimas a ojamo pasakymo ge umu nė a ienodas. Vienais komen a ais kokio pasakymo ge umas ka ego iškai i inamas, ki ais eigiama a sa giau, a si su am ik a išlyga: ad esa as galė ų sup as i, kad kalbė ojas komen uojamojo pasakymo nelaiko ienin- eliu a op imaliu, o ik inkamu kalbamajam dalykui komunikacijos si ua- cijoje a kon eks e apibūdin i. MK ka ego iškumas / neka ego iškumas p iklauso nuo modalinių žodžių, ku iais as MK papildomas, aip pa nuo g ama inių aiškos o mų. Ka ego iškumą pas ip ina am ik i in ensi ika- o iai, pa yzdžiui, p ie eiksmis niekaip šalia ki aip, dalely ė ik su p ie eiks- miu aip, ka ojimo igū a: Tą liguis ai kankinamą jausmą [= To... jausmo] nepa adinsi niekaip ki aip nei mei- le Ji 2003 23 12; Paauglys ė – aip i ik aip egaliu adin i būseną, ku ioje daba isi esame L 1990 40. Teiginio, kad ki aip pasaky i negalima, ka ego iškumą mažina MK pa a - o a a iamosios nuosakos o ma, modaliniai eiksmažodžiai galė i, yž is (dažnai su neiginiu) i pan.: ki aip nepasakyčiau / nepa adinčiau; ki aip nega- lėčiau / negalė ume / negaliu / negalėsi / nesi yž u / nemoku pasaky i / pa a- din i. p z.: blogiausia ai ie e a iniai skolininkai / aš jų ki aip i nepa adinčiau / e a iniai skoli- ninkai šnek. 1985 (apie s uden us); Mūsų įmonėje padė is y a agiška / ki okio žo- džio aš negalėčiau panaudo i (= pa a o i) / nes žmonės palik i likimo aliai dj 2007 07 27; Aš neabejoju okio spek aklio ak o ių p o esionalumu, ačiau nesi yž u upės pa adin i ki aip, ik sa i eikline... KB 1986 3 21. Kai ku iais kalbamajai g upei a imais komen a ais, ne eigian , kad pa- a o as pasakymas esąs op imalus, nu odoma, kad jis ypač de a ap a iamai si uacijai apibūdin i: K. Župe Ka. Ki aip nepasakysi (me akalbiniai komen a ai eks uose) 143 Y a sakoma: aidino poli inį aidmenį; nieku aip nea i inka šis posakis, kaip Liaudies Seimui [1940 m.]. Ne be eikalo p asidėjo Vals ybės Tea e L. Do ydėnas (LM 1989 08 12); Reikia džiaug is, kad, p aūžus ka ui, bu o da laiku susig ieb a i išgelbė a nuo p ažū ies (čia iš ik o inka šis žodis) dešim ys i šim ai ūks ančių dainų, melodijų S. geda (LM 1986 01 18); Reikia inansinės injekcijos / ai padės mums iš- silaiky i Spaudos ūmų mūsų ea o salėj / labai ge ai pasakiau / Spaudos ūmų mūsų ea o salėj TV 2000 02 21 (kalbė ojas pab ėžia pasakymo ikslumą: ūmai ne mūsų, ik salė). ap a iamosios g upės komen a ais kalbė ojas pap as ai palydi sa o pa- sakymą. pašneko o a ečiojo asmens kalbinė aiška ši aip e inama ku kas ečiau. Komen a uose dažniausiai a ojamas ienaskai os an asis api- bend inamasis asmuo, aikomas pi miausia sau, sa o žodžiui. Kai kalbė ojas a oja ienaskai os pi mojo asmens o mą, sa o asmenį jis labiau pab ėžia, be bū en kon eks ams su pi mojo asmens o ma y a būdingos ka ego iš- kumą š elninančios p iemonės. Kai ap a iamosios leksinės sudė ies komen a ai sakomi klausiamąja in o- nacija ( ik o, ne e o inio klausimo, . y. ne eksp esy aus i inimo a nei- gimo) a ba i be jos, be su dalely ėmis a , gal, galbū , u bū , jie p iklauso ki ai – abejojimo isišku aiškos inkamumu g upei. Tai komen a ai o gal ki aip de a / eikė ų pa adin i?; ki aip a gu a galima pa adin i; ki aip u bū nebū ų galima pa adin i; ki aip kaip pa adin i sunku. p z.: A ai bu o nelaimės nuojau a? Kaip ki aip galėčiau pa adin i? < >. MK su p ie eiksmiu ki aip, į a džiais joks, ki as, ki oks nepasako, ku iuo a ž ilgiu komen uojamasis pasakymas y a inkamas (galima sup as i ik iš si uacijos, kon eks o), o MK su būd a džiu a būd a diniu p ie eiksmiu (pa- p as ai aukš esniojo, ka ais aukščiausiojo a nelyginamojo laipsnio) ge iau / aikliau / iksliau nepasakysi; (ne asi) g ažesnio apibūdinimo; iksliausias pa- adinimas (bū ų)... apib ėžia, konk ečiau nu odo, kodėl pasi ink oji aiškos p iemonė y a inkama – dėl g ažumo, aiklumo, ikslumo i k . p z.: ski umą a p jų [op imis ų i pesimis ų] ge iausiai i oniza o Jus is Miku is: ieniems blakė k epia konjaku, o ki iems – konjakas blake... Ge iau nepasakysi! < >; Ne be eikalo pas mus y a posakis – saugok kaip sa o akis. Iš ik o aikliau nepasakysi. Akis saugo i bū ina. Nes a bu, kokio amžiaus esi < >; Ne ikė ai pasakiau: / – Ge a a o mama, Jonai! / Kadangi jis nea siliepė, ai po kiek laiko p idū iau: / – I daina ge a. / Tik ai, g ažiau nepasakysi: kai ge a mo ina – i daina ge a Ma c 34; Lie u y- bės ekspansija – ai, manau, bū ų iksliausias mūsų d asios ap aiškų pa adinimas, 144 KaLBOS KuLTū a | 81 isiškai nesibaiminan žodžio „ekspansija“ <...> Lo yniška expansio eikšmė – plė i- mas, skleidimas y a „ aiki“ šio žodžio o ma KT 1989 06 14; O ik a i bjau i neiš i- kimybė y a išda ys ė i niekšybė – ik okie ik ieji jų a dai TMo 1985 9 21. MeTaKaLBINIų KOMeNTa ų pOzIcIJa ap a iamosios g upės MK ie a me akalbiniame iene e būna ke e iopa: a) p epozija: MK pasakomas p ieš komen uojamąją kalbos p iemonę, b) pos - pozicija: komen a as eina po kalbos p iemonės, ku ios op imalumas pa i - inamas, c) in e pozicija: MK įsi e pia į komen uojamą keliažodį pasakymą, d) komen uojamoji kalbos p iemonė įsi e pia į komen a ą, nu olina MK na ius. p z.: (a) Ka as o iškai g esian paukščių g ipui, ki aip nepasakysi – iš om kapu . Ma jos kol kas da be kilmės dokumen ų Š 2006 11; Kaip ki aip, ž elgdami iš pap as ų piliečių pozicijų, ai galime pa adin i, jei ne olydžio yškėjančia aldžios nepa- ga ba žmogui? < >; (b) aukščiausio lygio agys (kaip ki aip pa adin i žmones, sa o nuožiū a da- lijančius s e imus pinigus) nebaudžiami Dlg 2002 10 11; Žmogus, ku is y a išnau- dojamas (o ki aip nepa adinsi daba inių pedagogo da bo sąlygų), negali a siskleis- i kaip p o esionalas <in >; (c) O as jau ės baisiausiai pa a gęs, sa o kojas ilko (ki aip jau nė nepasakysi) kaip p i iš as < >; be jis nenukėlė kojos nuo akcele a o iaus pedalo i an žmo- giškomis – ki aip nepasakysi – pas angomis p i e ė a iklį a gy i <in >; (d) Važia ome į aikš ę oleibusu, ku io ki aip, kaip aiduoklišku, negaliu a- din i. Daug jaunų, labai jaunų žmonių (gal ke u iolikos...), isi gi i, isi ūko, isi bando dainuo i. Tokia bu o a einančių Naujųjų įžanga KT 1989 2; bend ada bia imo su okupacine aldžia ki aip kaip kolabo a imu pa adin i negalė ume < >. p epozicijos (a) a ejais MK y a kalbėjimo s a egijos signalas: juo ad e- sa as a si įspėjamas, kad bus pasaky as s ip us žodis. pos poziciškai (b) p i- du iamas MK y a baigiamasis komen a as; jis į i ina, pab ėžia pa a o ą žodį, be o, gali bū i sup an amas i kaip am ik as pasi eisinimas dėl apgal- o o a išsp ūdusio s ip esnio pasakymo. MK in e pozicija (c) y a a imesnė pos poziciniams komen a ams, nes s a biausias (s ip iausias, cha ak e izuo- jamasis) os aiškos žodis pap as ai pasakomas iki komen a o. Skaidomas (d) pap as ai būna komen a as ki aip kaip (ki aip nei)... nepa adinsi. MK in e pozicijai da galė ume ski i e inamojo žodžio pab ėžimą ka - ojan – kai jis pasakomas iki MK i paka ojamas po MK, p z.: K. Župe Ka. Ki aip nepasakysi (me akalbiniai komen a ai eks uose) 145 Su džiaugsmu ji įžengė į sceną i godžiai, ki aip nepasakysi, – godžiai ėmėsi da - bo < >; Tuo me u ienas jų [langų] s aigiai a si ė ė i p o jį iš i o, – ki aip nepa- sakysi, bū en iš i o į o ą, – kaži koks sunkus paukš is keis ais spa nais <in >. S a is iniai MK pozicijos duomenys skaičiuo i ik me akalbinių iene ų su MK ki aip nepasakysi (nepa adinsi); kaip(gi) ki aip pasakysi (pa adinsi; pasaky i, pa adin i). Iš 604 pa yzdžių dažniausia pasi odė esan i pos pozici- ja (apie 80 p oc.). p epozicijos a ejai suda o apie 12 p oc. Komen uojamo- sios aiškos į e pimo į MK a ejų as a pe 6 p oc., o ečiausia y a MK in e - pozicija – šiek iek pe 2 p oc. MeTaKaLBINIų VIeNeTų Va TOJIMaS I paSKI TIS Kalbamosios g upės MK a ojami adinamuosiuose lais uosiuose s iliuo- se – daugiausia ašy inėje publicis ikoje, iešojoje i p i ačioje saky inėje kalboje. Dalykiniuose, moksliniuose eks uose jie labai e i; jų galima ap ik- i eks uose ų au o ių, ku ie i sa o mokslo da buose nesilaiko g iež o, sauso dalykinio s iliaus, ne engia gy esnio, aizdingesnio žodžio, kalba as- meniškiau (no s i beasmene kons ukcija), p z.: Maksimalis iniai – ki aip nebū ų galima pa adin i – M. Kūsio eikala imai <...> – ski i monog a iją kiek ienai s a besnei pa a lei Sauk 273; Tad Saulės Sis ema suda o Visa os e d ėje isai yškų izoliuo ą iene ą, ku iam kaip ik p i inka „sis emos“ pa- adinimas Sla 7. Tie komen a ai nebūdingi i meniniams eks ams, ik, odos, dėl isai ki okių p iežasčių. g ožinei li e a ū ai p ipažįs ama didžiausia žodžio lais- ė (licen ia poe ica), o g upės ki aip nepasakysi komen a ai ą lais ę su a - žo. an ai iloso as a ydas Šlioge is sako: „Š ai S. geda pa ašo kokias eilu- es – gudobelėms žydin , aš linus pasėjau, sėmenys kaip auksas molio kalnuo- se... jis jas pa ašo, be nesako man: ik aip galima pasaky i“ (M 2007 12 80; iš e in a ci uojan ). Išei ų – kai poe as sako ki aip nepasa- kysi, uo me u, ame eks e jis nė a poe as? Sa o eseis ikoje Sigi as geda šio ipo komen a ų ne engia. po a jo eks o pa yzdžių: Tai jau amžinybės d elksmas, i ki aip čia nepasakysi. Š ai okius amžinybės, idealy- bės aizdus, palyginimus, sąskambius die iškoji Mūza i šnabždėjo Mai oniui; Poe inis ap eiškimas oks įs abus, kad jam ne asi g ažesnio apibūdinimo kaip nežemiškas LM 1987 44. 146 KaLBOS KuLTū a | 81 Kalbė ojo a ojamas pasakymas, ku į jis apibūdina kaip op imalų aiškos a ian ą, gali bū i (a) sa as, o iginalus a ba (b) įp as inis, kalbamajai si ua- cijai būdingas posakis, ne š ampu i ęs opas, p z.: (a) Tai bu o aukščiausia nak is mano gy enime. Ne, ne, ne inka joks ki as žo- dis; ik uome , kai pasakau „aukščiausia“, pama au ik ąją anos nak ies spal ą – am- siai mėlyną, š iesėjančią, auš ančią... p. Di gėla (p g 1986 5 53); (b) Laukus palyginęs su jū a, o iginalus nebebūsi. Be , au omobiliui lekian į pie yčius nuo Kišinio o, už lango ply in iems ynuogynams joks ki as žodis ne inka. Jū a, ik a bek aš ė ynuogynų jū a T 1979 08 08. Iš su ink os medžiagos su ap a iamosios unkcinės seman inės g upės MK ma y i, kad šie komen a ai pap as ai a ojami šalia eksp esy ių e i- namųjų pasakymų, dažnai p ie aiškių, s ip ių žodžių, azių. Ve inimas būna eigiamas a ba neigiamas. Neigiamo e inimo pasakymai (žodžiai, azės) a ojami ku kas dažniau (daugiau negu 10 ka ų), jie į ai esni. Su g upės ki aip nepasakysi komen a ais daba inėje kalboje pasakomus eigia- mus (a) i neigiamus (b) e inamuosius žodžius galima ilius uo i šiais iš me akalbinių iene ų paim ais pa yzdžiais: (a) angelas, angelėlis, an žmogiškomis (pas angomis), aukselis, a gimimas, eli as (2 k.), an as ika, ( iesiog) genijus, iškili (asmenybė), laimė, pasakiška (2 k.), ojus, (li e a ū- iniai) sk ydžiai, s ebuklas (3 k.), šede as; (b) abejingumas (susikaus ęs abejingumo g andinėmis), absu das, an ilie u iškas, ap- laidumas, apmo ė, (kažkoks) apsėdimas, ap e k ina (si uacija), asilas (2 k.), (žmonių) banda, bandi ai (2 k.), bep očiai, bep o iškas (p ojek as) (2 k.), beždžionių biznis, bjau- ybė, boba, ( ik as) b okas, ci kas (3 k.), chamas, chuliganizmas, daunė, daunai (dau- nų šalis), deg adacija, de gia, dezin o macija, diedai (neigiamai apie y us), dile an- iškas, ės i („ algy i“), a sas, gauja, genocidas, gaidys (apie y ą), gy a ynas (apie žmones), gy uliai (apie žmones), g a omanija, idio as, -ai (6 k.), idio iška (3 k.), in- alidai (in alidų pa adas), išk ypėliai (išk ypėlių ka os makalynė), išp o ėję (en uzias- ai), išsigimėliai, įžūlumas, juodasis (sekmadienis), kalė (kalė kažkokia u), ( ik as) ka as, ka as o iška, kičas, kolabo a imas, kome cinė (muzika), ku ioziniai, k ailelis, k ailiai (3 k., k ailių iloso ija, k ailių gauja), maniakai, maž aikės, maž aikis, (s ilių) mišinys, mons ai, mulkis, neišsi ys ymas kažkoks, nepaga ba (žmogui), nesąmonė(s) (2 k.), nesąžiningumas (2 k.), nesėkmė, ne a ka, niekda ių (b olija), nuš ilpė, pada as (apie žmogų), pamišę, pasi yčiojimas (iš žmonių), peniukšlis (apie jaunuolį), pik a a- lys ė, p o okacija, p o okacinis (žingsnis), psichozė, sa a ališka (s a yba), silpnap o- čiai, smu as, smu inis (smu inės p iemonės), sukčiai (sukčių gauja), suk ailiojimas, (bu o) susido o a, suskis, šlykš u, šunsnukiai, (pinigų) š ais ymas, agedija, agiškas (biudže as), aiduokliškas, eidmainė, elnia a, e gai, iš a (kalbė oja apie sa e). K. Župe Ka. Ki aip nepasakysi (me akalbiniai komen a ai eks uose) 147 Komen uojamojo žodžio e inamasis a spal is gali bū i (a) sus ip i- namas a (b) susilpninamas a ibu iniu žodžiu: (a) įžūliai begėdiškas ilkinimas, klasikinis šede as, labai įspūdinga, pik i snukiai, šlykš us nacionalizmas, žiu kės ink inės (apie žmones); (b) upu į enk as. MK ki aip nepasakysi lydi i e inamuosius azeologizmus, pe i azes, p iežodžius, eiškiančius (a) eigiamą a (b) neigiamą e inimą: (a) auksinių ankų meis ai, ba bė de ynda bė, s ajonių komanda; (b) absu do ea as, duobės kasimas, d asios elge os, įžūlumo i šūnė, mėšlo k ū a, pasakų šalis (i on.), pa s sau p iešas, pinigėlių plo imas, poli inių p os i učių ( aldžia), ( isuo inis) p o o ap emimas, psichinė liga, puo a bado me u, blogą sėklą pasėjus, s e- buklų šalis (i on.), auklapių au a, komedija i uš ybių mugė; iš didelio aš o išėjo iš k aš o, nuo k ailumo ais ų nė a. Ve inamaisiais žodžiais eina i s e imi, ža goniniai, necenzū iniai žo- džiai bei pasakymai. pa yzdžių su okia leksika daugiausia ap ik a in e ne e (Google paieška), p z.: bes game, b udas, cool (žiau iai cool), da boholikė, du nas, du nius (du nių lai as, du nių s e ainė, du nių au a), ainas, glušės, jėga!, kai as, malačiai, maladec, nacha- las, nu ne ealu, nu a y i į pie as, suka (dk ., us. „kalė“), supe , šliucha, upas, u o- dai, žulikai. Koks žodis pasi enkamas, pi miausia p iklauso nuo au o iaus požiū io į kalbamąjį dalyką, nuo išsila inimo, kalbinės aiškos gebėjimų, e ike o sam- p a os, kalbinių nuos a ų, in encijų, nuo aikos. Kalbos da kymo i da ky- mosi, kalbos nemokėjimo (p z., ki aip nepa adinsi, apa (= kaip) nai uo- liais), pap asčiausio ne aš ingumo pa yzdžių daugiausia, kaip žinome, in- e ne e. Ve inamasis žodis y a susijęs i su eks o ema ika, s iliumi. Baigian da eikia pasaky i, kad isai panašiai, kaip me akalbinis komen- a as, aiškos pab ėžimo, pa a o o žodžio į i inimo unkciją gali a lik i jung ukams a imas žodis bū en : Šiais [slidžiais] laip ais kiek ieną dieną opoja, bū en opoja, į ai aus amžiaus žmonės V 1986 02 21. 148 KaLBOS KuLTū a | 81 IŠVaDOS ap a us unkcinę seman inę g upę MK, ku iais kalbė ojas a ašy inio eks o au o ius nu odo, kad jo a ojamas pasakymas esąs inkamas a ne pa s in- kamiausias kalbamojoje si uacijoje, galima pada y i kele ą apibend inimų. 1. Šios g upės i jai a imi MK, jų į ai o ė leidžia niuansuo i įsi ikinimo, kad pa ink as inkamas pasakymas, aišką bei s ip umą, plg.: čia ši as žodis bū inai eikalingas / labai ge ai pasakiau / ki aip nepasakysi. 2. g upės ki aip nepasakysi komen a ai dažniau a ojami pos poziciškai, po pasakymo, ku io inkamumas i inamas, . y. ie komen a ai me akalbi- niame iene e pap as ai būna baigiamieji. Iš o galima da y i p ielaidą, kad daugelis pa a ojamų „op imalių“ pasakymų, palydimų ais komen a ais, y a ne iš anks o numa y i, apgal o i (plg. s a egijos signalus), o ku iami kalbos ak o me u, ne e ai išsp ūs an ys nelauk ai, dėl yškaus emocinio san- ykio su kalbamuoju dalyku. 3. Šie komen a ai pa i ina ieną iš kalbos uni e salijų: neigiamo e i- nimo kalbinė aiška užima daug didesnę e d ę negu eigiamo e inimo i dėmesys jai y a ku kas dažnesnis. ŠaLTINIaI Dlg – Dialogas (sa ai aš is). <in > – in e ne as – pa yzdžiai iš paieškos sis emos Google (www.google.l ) lie- u ių kalba (žiū ė a 2007 m. g uodžio mėn.). Ji – Ji (žu nalas). KB – Kul ū os ba ai (žu nalas). KT – Komjaunimo iesa (so ie mečio dien aš is). LM – Li e a ū a i menas (sa ai aš is). L – Lie u os y as (dien aš is). Ma c – Jus . Ma cinke ičius. Dieno aš is be da ų, Vilnius, 1981. M – Me ai (žu nalas). p g – Pe galė (so ie mečio žu nalas). dj – adijas. V – Raudonoji ėlia a (so ie mečio Šiaulių mies o dien aš is). Sauk – D. Sauka. Tau osakos sa i umas i e ė, Vilnius, 1970. Sla – p. Sla ėnas. Saulės sis ema, Kaunas, 1946. Š – Šeimininkė (žu nalas). šnek. – šnekamoji kalba. T – Tiesa (so ie mečio dien aš is). K. Župe Ka. Ki aip nepasakysi (me akalbiniai komen a ai eks uose) 149 < > – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. In e ne o p ieiga: h p://donelai- is. du.l TMo – Ta ybinė mo e is (so ie mečio žu nalas). TV – ele izija. LITe aTū a Jiřičko á J. 1979: Me ařečo ý komen ař. – Slo o a slo esnos XL (2), 149– 151. Macienė J., Župe ka K. 2007: Kalbinės aiškos š elninimo komen a ų a ojimas. – Filologija 12, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla, 55–65. Ma eš p. 1983: Me ajazyk, me ařeč, me a ex . – Slo o a slo esnos XLIV (2), 123–131. Župe ka K. 1995: aiškos paieškų me akalbiniai komen a ai. – Filologija i me odika 2, Šiauliai: Šiaulių pedagoginis ins i u as, 102–109. Župe ka K., Inčiū ienė S. 2005: Teigiamas kalbinės aiškos e inimas neling is iniuose eks uose. – Lie u ių ka alikų mokslo akademijos su ažia- imo da bai 19, Vilnius, 505–515. gau a 2008 11 03 YOU CANNOT SAY OTHERWISE (MeTa-LINguISTIc cOMMeNTS IN TeXTS) Summa y In a la ge a ie y o me a-linguis ic commen s he e is a dis inc unc ional seman- ic ype o commen s whe e he add esso e alua es his/he exp ession (a wo d o a ph ase) as impo an , ele an , mos p ecisely wo ded and indispensable in he si ua ion. S e eo ypical me a-linguis ic commen s o he ype include such ph ases as ki aip nepasakysi / nepa adinsi; ki aip kaip (...) nepasakysi / nepa adinsi; kaip ki aip pasakysi / pa adinsi. The abo e commen s mos equen ly occu in pos -posi ion, i.e. he commen- a y ollows he language i em which is ea ed as op imum, o he mos p ecise. The inal, pos -posi ional, commen emphasises he p eceding wo d o ph ase; mo eo e , he commen can be ea ed as jus i ica ion o a s onge exp ession o a slip o he ongue. The mos equen pos -posi ion o he commen p esumably a es s o he ac ha he p eceding wo ds and ph ases a e c ea ed in a low o speech and a e de ini ely emo ionally colou ed; hey a e no ins ances o p e ab i-