Tradicija ir naujovės „Kalbos kultūroje“

R. VladaRskienė. T adicija i naujo ės Kalbos kul ū oje 9 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ lie u ių kalbos ins i u as TRadiCiJa iR naUJOVės KALBOS KULTŪROJE kalbo y os i in o macinėje li e a ū oje Kalbos kul ū a apibūdinama kaip ęs inis lie u ių kalbos ins i u o leidinys, ku iame nag inėjami iek eo i- niai, iek p ak iniai kalbos kul ū os i a osenos klausimai (lke 2008: 253; Pupkis 2005: 364–365; Vle iX 172). nuo 1961 m. išleis a 80 Kalbos kul ū- os sąsiu inių. Šiai p ogai ski ame s aipsnyje mėginama paž elg i į p aei į, apibend in i pada y us da bus i apmąs y i a spi į a eičiai. Pi mojo sąsiu inio p a a mėje nu ody a leidinio paski is i užda inys – obulin i i u in i gim ąją kalbą, kad ji galė ų kuo ge iausiai enkin i isuo- menės po eikius. Kalbos kul ū a nus a ė i į i ino poka io me ų lie u ių bend inės kalbos no minimo k yp is i kalbos kul ū os da bo pobūdį. Tai bu o pi mas poka io lie u oje p adė as leis i pe iodinis leidinys, ski as kalbos p ak ikai. Pas a aisiais dešim mečiais lie u ių kalbos no minimo i a kybos da bas pasuko a linkme, ku ią p adėjo i nuosekliai ęsė šis leidi- nys. iš kalbos p ak ikai ski o sąsiu inio Kalbos kul ū a pamažu i o soli- džiu mokslo leidiniu, ku iame eo ija i p ak ika eina g e a. Kalbos kul ū os leidinio o ganiza o ius i k yp ies kū ėjas – akademikas kazys Ul ydas. Jis 30 me ų bu o šio leidinio a sakomasis edak o ius (1961– 1991), o iki 1996 me ų – edakcinės kolegijos na ys. kazys Ul ydas numa ė leidinio k yp į i užda inius, kū ė eo inius p incipus, nu odė da bo ba us i pa s šiame leidinyje paskelbė 45 publikacijas. Jo nub ėž os k yp ies laikė- si i ki as leidinio edak o ius P anas kniūkš a. P ie šio leidinio jis di bo nuo 1971 m. kaip konsul an as ( edakcinės kolegijos na ys), ėliau kaip su- da y ojas, o 1994–2003 m. bu o a sakomasis edak o ius. Šiuo me u y a leidinio edakcinės kolegijos na ys. a ski i leidinio aidos e apai nuš ies i specialiai am ski uose s aips- niuose: pi miausia kazio Ul ydo s aipsnyje bu o apž elg i pi mieji 10 są- 10 kalbOs kUlTūRa | 81 siu inių (kk 10, 1966, 3–8)*, 51-ajame sąsiu inyje išsamiai ap a i 50 są- siu inių. leidinio 25-mečiui paminė i (kasme išeida o po du sąsiu inius) bu o ski as pasi a imas, jo daly ių min ys išspausdin os 52-ajame sąsiu i- nyje. Vėlesnius 25 sąsiu inius nuodugniai išnag inėjo P anas kniūkš a s aipsnyje „kalbos poli ika, eo ija i p ak ika „kalbos kul ū oje“ (kk 75, 2002, 9–30). Kalbos kul ū os edakcinė kolegija isą laiką bu o i y a ypač eikli. Pa- eik i s aipsniai ecenzuojami i a idžiai edaguojami, nes leidinys eikia kalbos no mas, be kokių i be kaip pa ašy ų s aipsnių jame skelb i nega- lima. iš p adžių leidinio bend ada biai ne nebu o į a dy i kaip edakcinė kolegija, ik kaip konsul an ai. ilgamečiai edakcinės kolegijos na iai bu o Jonas k uopas, Vy au as amb azas, Juozas Pikčilingis, Vi as labu is, Vin- cen as d o inas, P anas kniūkš a, kazimie as Gai enis. daba inę edakci- nę kolegiją suda o: Gin au as akelai is, angelė kaulakienė, P anas kniūkš- a, Vi alija Maciejauskienė, Ri a Miliūnai ė, Ge ūda nak inienė, Rasuolė Vlada skienė (a s. edak o ė), Ma ija Za jalo a, kazimie as Župe ka. Kalbos kul ū os sąsiu inius nuo 67-ojo nume io k uopščiai spaudai engia, o nuo 68-ojo sąsiu inio i juos suda o albina ba ai y ė. a sakomiesiems edak o iams i sąsiu inių suda y ojams pa yko su elk i didelį au o ių bū į, didesnių a mažesnių s aipsnių šiame leidinyje y a pa- skelbę daugiau kaip 300 au o ių. daugiausia leidiniui ašė lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o (nuo 1991 m. lie u ių kalbos ins i u o) kalbininkai, e minijos klausimais y a ašę i ki ų mokslo s ičių a s o ai: izikai, as ono- mai, ma ema ikai, inžinie iai. Pe be eik penkių dešim mečių leidinio gy a- imo laiko a pį pasikei ė iš isa kalbininkų ka a. daugiausia – 90 publikacijų Kalbos kul ū oje y a paskelbęs P anas kniūkš- a, daugiau kaip 50 – kazimie as Gai enis, Jonas klima ičius, nijolė sližie- nė, pe 30 s aipsnių – an anė kučinskai ė, s asys keinys, Ma ija Razmu- kai ė, kazys Ul ydas, elena Valiuly ė, Vy au as Vi kauskas. Pa ys iš iki- miausi leidinio au o iai, ašę nuo pi mųjų sąsiu inių i iki šiol ebe ašan ys, y a Vincen as d o inas, Vi as labu is, Vi alija Maciejauskienė, Ma ija Razmukai ė, algi das sabaliauskas, nijolė sližienė, Vy au as Vi kauskas. leidinyje s aipsnius skelbia i ki ų ins i ucijų a s o ai – daugiausia ašo Gin au as akelai is (Mykolo Rome io uni e si e as), Regina koženiauskie- nė (Vilniaus uni e si e as), i ena sme onienė (Vilniaus uni e si e as), Rū a ∗ skliaus uose nu odan Kalbos kul ū os publikacijas, pi miausia ašoma leidinio san umpa kk, po jos sąsiu inio nume is, me ai i puslapiai. R. VladaRskienė. T adicija i naujo ės Kalbos kul ū oje 11 Ma cinke ičienė (Vy au o didžiojo uni e si e as), Regina k ašy ė (Šiaulių uni e si e as), kazimie as Župe ka (Šiaulių uni e si e as), keliolika jaunų au o ių iš Vy au o didžiojo uni e si e o, Vilniaus uni e si e o, kauno ech- nologijos uni e si e o, Vilniaus pedagoginio uni e si e o. Redakcijai ka ais pa ykda o p isikalbin i i ieną ki ą au o ių – ne kalbininką: iloso us a y- dą Juozai į (kk 77, 2004, 138–141) i Gin au ą Mažeikį (kk 77, 2004, 195–200), li e a ą Paulių subačių (kk 80, 2007, 135–142), dokumen alis- ikos specialis ą b onislo ą Vonsa ičių (kk 77, 2004, 10–19), sociologę laimą ne inskai ę (kk 81, 2008, 245–265). a ei yje edakcija numa o ieš- ko i kalbo y os i ki ų a imų mokslo šakų sąlyčio. Pag indinius leidinio da bo ba us bu o nu odęs a sakomasis edak o ius kazys Ul ydas: Kalbos kul ū oje spausdinama s aipsnių a ies, ki čia imo, ašybos, sky ybos, mo ologijos, sin aksės, žodyno, a dyno, e minologi- jos, s ilis ikos, e imų kalbos i ki ais daba inės lie u ių bend inės kalbos p ak ikos i eo ijos klausimais (kk 6, 1964, 3). kele ą pi mųjų dešim mečių leidinyje y a o umpi s aipsniai dėl kon- k ečių ekomendacijų: s a s y i ne aisyklingos žodžių da ybos a ejai, na- g inė os žodžių i jų junginių eikšmės, ap a i panašios eikšmės žodžių ski umai, siūly i usiškų žodžių a jų junginių a i ikmenys lie u ių kalba, aisy i ne aisyklingi e iniai, no min as lie u ių a dynas. išski inio dėme- sio sulaukė e minijos klausimai. Rašinių pobūdį lėmė ienas iš s a biausių uome inių Kalbos kul ū os užda inių – eik i kalbos konsul acijas isuome- nei kiek galin populia esne, p ieinamesne i sup an amesne o ma (k. Ul- ydas, kk 11, 1966, 3–11). Ryškiausi leidinio pasikei imai bu o nulem i išo inių sąlygų. 1990 m. lie u oje a ku as žu nalas Gim oji kalba, leidžiamas kas mėnesį. Jis ski ia- mas p ak iniams kalbos klausimams, odėl Kalbos kul ū a, įku a kaip p ak- inis leidinys, pasuko kalbos kul ū os eo ijos linkme, joje daugiau dėmesio ski iama bend iesiems kalbos kul ū os eikalams, aip pa kalbos i isuo- menės san ykiams nag inė i. nuo 1994 m. išeina ienas me inis Kalbos kul- ū os nume is, nes e minologai p adėjo leis i sa o a ski ą leidinį Te minolo- gija. sumažėjo ienu plačiu da bo ba u, kadangi iki ol e minologijos klau- simams Kalbos kul ū oje bu o ski iama nemaža ie os. daugiausia publika- cijų iš e minologijos s i ies y a paskelbę kazimie as Gai enis, s asys kei- nys, Jonas klima ičius, angelė kaulakienė. Tiesa, ienas ki as e minijos dalykas i daba s a s omas Kalbos kul ū oje. 12 kalbOs kUlTūRa | 81 a si ado didesnių i į ai esnių pub likacijų, siekiama kalbo y os eo ijos i kalbos p ak ikos de mės: šalia pla esnių eo inių s aipsnių spausdinami i konk ečius kalbos a osenos dalykus nag inėjan ys ašiniai. laikan is moks- lo leidinių eikala imų, nuo 70-ojo sąsiu inio p ie s aipsnių p idedamos san aukos anglų kalba. kad leidinio s aipsniai pasiek ų ne ik lie u os, be i užsienio skai y ojus, Kalbos kul ū a e e uojama a p au inėse mokslinės in o macijos duomenų bazėse Mla in e na ional bibliog aphy i CeeOl. keičian is leidinio pobūdžiui, kei ėsi i ad esa as, ku iam Kalbos kul ū a ski iama. iš p adžių, kai daugiausia dėmesio bu o ski iama konk e iems kal- bos eiškiniams s a s y i i ekomendacijoms eik i, leidinio ad esa as bu o plačioji isuomenė, iksliau š iesuomenė, ku iai ūpėjo lie u ių kalbos puo- selėjimas i g yninimas. Šiuo me u mokslo leidinys Kalbos kul ū a pi miau- sia ski iama mokslininkams i aukš ųjų mokyklų dės y ojams, sa o eiklą siejan iems su kalbos mokslu. Teo inę a spi į sa o p ak iniam da bui čia as i poli ikai, žu nalis ai, e ėjai, edak o iai, kalbos a ky ojai, moky ojai, konk e esnių siūlymų kalbos a osenos klausimais galima ieško i sky elyje „iš kalbos p ak ikos ak ualijų“. ap a damas 51–75 sąsiu inius, a s. edak o ius P anas kniūkš a pažymė- jo, kad Kalbos kul ū a „bu o įku a am, kad eik ų isuomenei kalbos eko- mendacijas. be iesioginiais pamokymais i klaidų aisymu ji niekada nesi- enkino, bu o s engiamasi nag inė i bei aiškin i i pačius kalbos eiškinius, s a s y i pla esnius kalbos no minimo i a kybos klausimus. kuo oliau, uo pap as ųjų aisymų mažėjo, „kalbos kul ū a“ k ypo į s a s ymus i api- bend inimus“ (kk 75, 2002, 16). Gana iksliai leidinio publikacijų pobūdį į a dijo aldonas Pupkis, eigdamas, kad Kalbos kul ū a ūpinasi i iamuoju s a s omuoju a osenos aspek u (Pupkis 2005: 365). kalbos eo ijos, a - kybos klausimus iš p adžių daugiausia g ildeno kazys Ul ydas, ėliau – Vy- au as amb azas, P anas kniūkš a. Pas a aisiais me ais šiame ba e da buoja- si Ri a Miliūnai ė. s aipsnių cikle au o ė sis emina dešim mečius di b ą kalbos no minimo da bą, siūlo naujo ių (pa yzdžiui, kalbos eiškinių a o- senos a ian us ski s y i į no minius i neno minius), i ia kodi ikacijos i a osenos san ykius, siekdama nus a y i kodi ikacijos pe spek y ą, s a s o kodi ikacijos pe žiū os po eikį (kk 72, 1999, 8–16; kk 73, 2000, 24–35; kk 74, 2001, 27–34; kk 75, 2002, 35–47; kk 76, 2003, 17–29; kk 79, 2006, 9–28; kk 80, 2007, 7–23). kalbos kul ū os ugdymo užda iniai y a ienas iš ke inių klausimų, ku ie nuola ūpi leidinio engėjams, nes ai i lemia Kalbos kul ū os k yp į. kaip R. VladaRskienė. T adicija i naujo ės Kalbos kul ū oje 13 kel i kalbos kul ū ą, kazys Ul ydas s a s ė ne iename s aipsnyje (kk 1, 1961, 5–11; kk 14, 1968, 3–6; kk 15, 1968, 7–16; kk 32, 1977, 3–21). laikui bėgan kei ėsi isuomenės gy enimo sąlygos, ki o i požiū is į kal- bą, i pačios kalbos s a usas. danguolė Mikulėnienė nu odė ak ualius kal- binio ugdymo užda inius: lie u ių kalba, apusi als ybine kalba, u ėjo įsi i in i isose als ybės gy enimo s i yse, ypač in o macinėse echnolo- gijose (kk 75, 2002, 31–34). Ri a Miliūnai ė mano, kad šiuo me u „ ik oji kalbos kul ū os – kaip kul ū ingos kalbos – samp a a mūsų isuomenėje da osi išk eip a, kai bend inės kalbos mokymasis i s a kalbos klaidų moky- musi i , deja, i pdo pasku inius kalbos jausmo likučius i žlugdo pasi ikėji- mą sa o kalba“ (kk 81, 2008, 152). senieji kalbos kul ū os mokymo i ugdymo me odai nebe okie pa eikūs, o naujų eiksmingų būdų kol kas nepasiūly a. Ši ema s a s y ina i oliau, i in laukiama, kad sa o pa i imi pasidaly ų kalbos dalykų dės y ojai. Vieni dalykai, kel i i s a s y i Kalbos kul ū oje pi maisiais leidinio dešim - mečiais, bu o a mes i kaip kalbai ne inkami, ki i – p iim i i įsi i ino kalbos a osenoje kaip no miniai. daba niekas nebebo ija aikų (a. kučinskai ė, kk 8, 1965, 34–35), nebe a oja ymiškų skai menų (d. lukšys, kk 16, 1969, 67), jau seniai įp a ome p ie au obusų s o elių (P. kniūkš a, kk 22, 1972, 17– 18), o an ano lybe io gin as siekis (kk 38, 1980, 42–43) apo dažnas, ka ais gal i pe dažnai a ojamas žodis, ypač dalykinėje kalboje. Tokių ekomenda- cijų, ku ios daba jau nebes a s omos, as ume nemaža, ačiau y a i okių, ku ios ebė a opios iki šiol, pa yzdžiui, kai ku ių žodžių eikšmių ski umai: is da klys ama a ojan žodžius eisingas, aisyklingas i inkamas; ienodas i ieningas; ypač i ypa ingai (a. kučinskai ė, kk 2, 1962, 42–44; kk 10, 1966, 16–17; J. Paulauskas, kk 3, 1962, 31–32). Kalbos kul ū os aisymų po- būdį i po eikį išsamiai y a ap a ęs P anas kniūkš a s aipsnyje „apie „kalbos kul ū os“ p incipus, me odiką i siūlymų po eikį“ (kk 51, 1986, 12–37). dalis leidinyje nag inė ų kalbos eiškinių išlieka ak ualūs i daba . da 1966 m. kazys Ul ydas ašė: „nepap as ais empais ys an is isoms kul ū- os, mokslo, echnikos bei liaudies ūkio šakoms, be abejonės, i kalboje yks a olydinis judėjimas. lie u ių li e a ū inės kalbos a o ojams nuola iškyla į ai ių žodyno, g ama ikos, a ies, ki čia imo, ašybos, sky ybos i ansk ipcijos klausimų i neaiškumų. kadangi naujiems daik ams, daly- kams, eiškiniams, są okoms pa adin i nuola eikia naujų žodžių, e minų, ai ypač ak ualūs y a žodyno i e minologijos klausimai“ (kk 10, 1966, 3). Šiomis min imis galima em is kalban i apie daba ines kalbos p oblemas. 14 kalbOs kUlTūRa | 81 nuola kelia susi ūpinimą naujų ealijų į a dijimas, pasikei ė ik jų sk e - bimosi į lie u ių kalbą k yp is. anksčiau Kalbos kul ū a ukdė plis i skoli- niams iš usų kalbos – bu o siūlomi usiškų žodžių a jų junginių lie u iški a i ikmenys, nemažai s aipsnelių p asidėda o panašiai: Kaip iš e s i... Nuo 66 sąs. (1994) p abil a apie s e imų žodžių iš Vaka ų eu opos kalbų pli imą lie u ių kalboje: s a s oma naujųjų s e imžodžių a osena i no ma, san ykis a p no minių i neno minių s e imų žodžių, a i ikmenų paieška i a anka, g ama inimas (V. Rudai ienė, n. liubinienė, kk 66, 1994, 59–73; J. Gi čienė, kk 69, 1997, 64–68; kk 71, 1998, 54–58; kk 79, 2006, 74–90; kk 80, 2007, 110–122, 143–152; P. kniūkš a, kk 31, 1976, 22–32; kk 67, 1995, 24–29; kk 80, 2007, 24–31; l. Vaicekauskienė, kk 81, 2008, 65–79). ak ualias bend ąsias leksikos no minimo p oblemas kėlė Jonas Paulaus- kas (kk 27, 1974, 40–49; kk 37, 1979, 77–80), ėliau jas g ildeno Ge ū- da nak inienė (kk 73, 2000, 12–24; kk 75, 2002, 47–56; kk 78, 2005, 191–204). konk ečių ekomendacijų žodžių da ybos, eikšmių, a ojimo klausimais leidinyje aps u, ypač pi muosiuose 40-yje sąsiu inių, kai nume į dažniausiai suda yda o umpi s aipsneliai apie žodžius, jų junginius a o - mas. Vėliau a ski i eiškiniai p adė i nag inė i nuodugniau, pa yzdžiui, P a- nas kniūkš a išsamiai ap a ia žodžio a ka eikšmę (kk 77, 2004, 20–25), nu odo eiksmažodžių ašy i, nu ody i, išdės y i eikšmių ski umus (kk 80, 2007, 107–109). Ypač nuodugniai i ia žodžius Jonas klima ičius, jo pas a ą- jį dešim me į pa ašy i s aipsniai išsiski ia leksikog a inių i a osenos duo- menų gausa i a gumen ų i umu (kk 71, 1998, 16–26; kk 72, 1999, 35– 47; kk 73, 2000, 47–61; kk 75, 2002, 105–120; kk 78, 2005, 90–110). be eik kiek iename sąsiu inyje y a s aipsnių, ski ų a dyno no minimo dalykams. 51 sąsiu inyje s aipsnius šia ema išsamiai apž elgė Vi alija Ma- ciejauskienė (kk 51, 1986, 43–47), apie lie u ių a dyną ji pa i y a paskel- busi daugiau kaip 20 s aipsnių. daugiausia ašy a apie ie o a džius, no - min os jų ly ys, ikslin as ki čia imas, ap a as ansk ibuojamų ik inių a - dų g ama inimas, asmen a džių aida i a ojimo ypa umai. Rūpinamasi i daba inių lie u iškų a dų ekomendacijomis (V. Maciejauskienė, kk 77, 2004, 84–95). Kalbos kul ū oje nuola nag inėjamos į ai ios mo ologijos i sin aksės p oblemos. Ypač ak ualus linksnių bei p ielinksnių a ojimas. elena Valiu- ly ė apie p ielinksnių a ojimą i sinonimiką p adėjo ašy i nuo 5-ojo sąsiu- inio i šia ema Kalbos kul ū ai pa ašė pe 20 s aipsnių. linksnių a ojimo klausimus g ildeno kazys Ul ydas (kk 26, 1974, 3–14), nijolė sližienė R. VladaRskienė. T adicija i naujo ės Kalbos kul ū oje 15 (kk 14, 1968, 63–64; kk 45, 1983, 21–24; kk 54, 1988, 36–38; kk 71, 1998, 26–28; kk 77, 2004, 40–45), Jonas Šukys (kk 75, 2002, 78–84; kk 78, 2005, 133–143), Ri a Miliūnai ė (kk 77, 2004, 26–39) i k . Minė- ini Gin au o akelaičio s aipsniai apie plin ančių (madingų), be ne isada aisyklingų žodžių i kons ukcijų a ojimą (kk 78, 2005, 67–78; kk 79, 2006, 51–61; kk 80, 2007, 45–54). da kele as konk e esnių dalykų, ku ie s a s y i i anksčiau, i p ie ku ių ėl g įž ama: dauginių skai a džių a osena (k. Vosyly ė, kk 11, 1966, 37–40; s. keinys, kk 32, 1977, 27–35; R. Miliūnai ė, kk 64, 1993, 28–34), dėl jung uko bei a osenos ašy a i 5-ajame, i 77-ajame sąsiu iniuose (d. lukšys, kk 5, 1963, 63; a. bielinskienė, kk 77, 2004, 119–123); als y- bių i šalių gy en ojų pa adinimų da ybos klausimai, iškel i 4-ajame sąsiu i- nyje (k. aleksynas, kk 4, 1963, 39–40), ak ualūs ebelieka i daba (d. liu - ke ičienė, kk 74, 2001, 60–65; kk 81, 2008, 80–102). ne ka ą ap a i i sang ąžos klausimai (a. Valeckienė, kk 21, 1971, 51–52; s. k inickai ė, kk 45, 1983, 53–57; J. klima ičius kk 80, 2007, 97–106). nuola nag inėjama i žodžių a kos p oblema. no s iš dalies lie u ių kalbos žodžių a ka y a lais a, ačiau apie uos a ejus, kai ji y a s a bi, Kalbos kul ū oje ašy a ne ka ą i anksčiau, i daba (V. G ina eckis, kk 1, 1961, 30–31; V. amb azas, kk 9, 1965, 24–27; V. būda, kk 13, 1967, 37–47; l. Vaicekauskienė, kk 69, 1997, 61–63; R. Miliūnai ė, kk 79, 2006, 173–196). ki čia imo i a ies dalykai daugiau kalbininkų dėmesio sulaukė, kol da nebu o išleis ų pag indinių no minamųjų eikalų (šiais klausimais ak y iai ašė an anas lybe is, Jonas klima ičius, Vale ija Vai ke ičiū ė, Vy au as Vi - kauskas), pas a uosiuose leidinio sąsiu iniuose s aipsnių šia ema sumažėjo. no s publikacijų pasi odo ečiau, be jos pa aukia sa o užmoju (d. Mikulė- nienė, kk 63, 1992, 75–79; kk 65, 1993, 72–74; V. ka aliauskas, kk 72, 1999, 88–92; kk 78, 2005, 111–127; a. kazlauskienė, kk 75, 2002, 131– 137; kk 76, 2003, 108–114; a. Malakauskas, kk 68, 1995, 81–86; kk 76, 2003, 102–108). lie u ių kalbos ašybos no minimu ypač ūpinosi nijolė sližienė i P a- nas kniūkš a. Rašybos klausimai bu o ak ualesni, kol nebu o išleis o no mi- namojo leidinio Lie u ių kalbos ašyba i sky yba (1989; 2-as o og a uo inis leid., 1992). Vėliau daugiausia bu o g ildenami ki ų kalbų ik inių žodžių adap a imo klausimai, įmonių, įs aigų i o ganizacijų pa adinimų ašymas. 16 kalbOs kUlTūRa | 81 kazys Ul ydas 1963 m. išnag inėjo bend inės kalbos sky ybos p incipus (p asminį, g ama inį i in onacinį) i pab ėžė: „kadangi sky yba, gal bū , isų daugiausia pa eina nuo kalbos p asmės, ai, iek dės an , iek p ak iškai ašan , eikia didžiausią dėmesį a k eip i į g ei ą sakinio p asmės su okimą“ (kk 5, 1963, 15). Jo iškel i išski inių sakinio dalių, modalinių i į e p inių žodžių, lyginamųjų posakių sky ybos neaiškumai ėliau bu o bandomi aiš- kin i, sky ybos aisyklės aisy os, šiek iek pakeis os. sky ybos klausimais ašy a ne iename sąsiu inyje, čia i is o iškai a siskleidžia sky ybos aisyk- lių kei imo p iežas ys, o ėliau jau pakeis ų aisyklių aiškinimas (V. amb- azas, kk 38, 1980, 7–14; G. akelai is, kk 45, 1983, 62–69; b. dob o ols- kis, kk 53, 1987, 15–21). naujausius sky ybos aisyklių pakei imus Kalbos kul ū oje ap a ė albinas d uk einis (kk 79, 2006, 197–208). Kalbos kul ū os 9-ajame sąsiu inyje (1965) bu o pa eik as pluoš elis p o- okolų kalbos aisymų, publikacija pa adin a „Ge inkime kancelia inę kal- bą“. Šis k ie imas a k eip i akis į s a bią kalbos a ojimo s i į sulaukė s a- aus a sako. kancelia inės (adminis acinės) kalbos klausimai p adė i nag i- nė i nuosekliai i išsamiai, nuo a ski ų klaidų aisymo pe ei a p ie pla esnių p oblemų nag inėjimo. anksčiau ūpin asi dėl usų kalbos į akos dokumen- ų kalbai, daba – es dokumen ų e imo po eikiu lie u ių adminis acinei kalbai. dėl sa o į akos ki oms bend inės kalbos a mainoms adminis acinė kalba isą laiką bu o s a bus kalbos no minimo objek as. iš p adžių ak ua- liais konk ečiais klausimais ašė ne ienas kalbininkas, p z.: Jonas Palionis (kk 2, 1962, 46), an anė kučinskai ė (kk 7, 1964, 66–67), albe as Rosi- nas (kk 9, 1965, 37–39), Vi as labu is (kk 11, 1966, 28–32), elena G i- na eckienė (kk 14, 1968, 29–30), nijolė sližienė (kk 16, 1969, 14–18; kk 17, 1969, 17–20; kk 35, 1978, 3–6), elena Valiuly ė (kk 16, 1969, 67; kk 19, 1970, 78), Vy au as amb azas (kk 19, 1970, 42–43), adelė Valec- kienė (kk 23, 1972, 60; kk 36, 1979, 53–56). Vėliau šią kalbos a mainą im a i i sis emiškai. apie kancelia inę (adminis acinę) kalbą daba dau- giausia ašo P anas kniūkš a i Rasuolė Vlada skienė. Kalbos kul ū a isą laiką ūpinosi ne ik aisyklinga, be i s ilinga bei aizdinga kalba. s ilis ikos i iškalbos klausimus pas a ąjį dešim me į g ilde- na Regina koženiauskienė (kk 71, 1998, 68–74; kk 74, 2001, 74–81; kk 77, 2004, 103–108) i kazimie as Župe ka (kk 71, 1998, 59–65; kk 78, 2005, 56–66; kk 79, 2006, 62–73). apie azeologizmų aizdingumą ašė klemen ina Vosyly ė (kk 75, 2002, 121–124), iš ik ukų a ojimo ypa umus i įdomybes nag inėjo Jolan a Zaba skai ė (kk 74, 2001, 65–69; kk 79, 2006, 249–255). R. VladaRskienė. T adicija i naujo ės Kalbos kul ū oje 17 a kū us lie u os nep iklausomybę, Kalbos kul ū os leidinys ūpinosi als- ybinės kalbos s a uso į i inimu. Šiai emai ski os Vy au o amb azo (kk 56, 1989, 3–7) i P ano kniūkš os publikacijos (kk 58, 1990, 21–34; 34–54). s a s omos kalbos poli ikos p oblemos kin a bėgan laikui – anksčiau bu o s a bu į i in i lie u ių kalbą kaip als ybinę, daba s a bu, kaip išsaugo i kalbos sa i umą daugiakalbėje eu opos sąjungoje, ku ioje o icialiomis p i- pažin a 21 kalba i nepap as ai daug eks ų u i bū i g ei ai iš e s a į lie u ių kalbą. Šiomis sąlygomis p a a i ki ų šalių, o ypač mažesnių, ku ios s engiasi a silaiky i p ieš anglų kalbos sk e bimąsi į isas kalbos a ojimo s i is, pa i - is – ja dalijamasi 79-ajame sąsiu inyje (kk 79, 2006, 96–101, 102–111, 131–136). apie es dokumen ų e imų po eikį lie u ių adminis acinei kalbai ašo Rasuolė Vlada skienė (kk 79, 2006, 41–50) i lina Mu inienė (kk 81, 2008, 170–184). Kalbos kul ū oje spausdinama į ai ios kalbinės in o macijos. iš p adžių bu o eikiami kalbos p ak ikai s a bių leidinių są ašai, ėliau p adė os spaus- din i kalbos leidinių ecenzijos. labai naudingos publikacijos, ku iose supa- žindinama su engiamais kalbos leidiniais, s a s omi jų engimo p incipai. Glaudžiai bend ada biaujama su Vals ybine lie u ių kalbos komisija, skel- biami jos nu a imai, jų komen a ai, spausdinamos šios ins i ucijos me ų ei- klos a askai os. kele as pasku inių Kalbos kul ū os sąsiu inių (kk 77–80) ski iasi nuo anks esniųjų ne ik sa o iš aizda (didesniu o ma u i s aipsnių apim imi), be i u iniu. Tai edakcinės kolegijos pas angos į kalbos kul ū ą ž elg i plačiau: nag inė i ne ik kalbos no mų pažeidimus, be i i i ak ualius a - osenos eiškinius, kalbos i isuomenės san ykius, supažindin i su naujau- siais socioling is iniais, psicholing is iniais i ki okiais y imais, ieško i naujų emų i p oblemų. ap a ian kalbos i isuomenės san ykius, links a- ma į socioling is inį požiū į. R. Miliūnai ės s aipsnyje s a s oma, kaip kal- bos p iemonėmis ku iamas žmogaus į aizdis kalbinių i socialinių eiksnių sanki oje (kk 78, 2005, 32–55); nag inėjamas bend inės kalbos i a mių san ykis (l. G umadienė, kk 74, 2001, 81–86; a. Pupkis kk 80, 2007, 64–75; M. Ramonienė kk 79, 2006, 137–148). Reklamos kalbą nag inėja dalia blažinskai ė (kk 73, 2000, 96–101; kk 75, 2002, 125–131; kk 77, 2004, 56–66; kk 78, 2005, 144–152) i i ena sme onienė (kk 74, 2001, 69–73; kk 76, 2003, 126–130). su psicholing is iniais aikų kalbos y i- mais supažindina ine a sa ickienė (kk 78, 2005, 231–240), lau a kaman- duly ė (kk 79, 2006, 264–272).