Profesoriui Vincentui Drotvinui – 80

370 KALBOS KULTŪRA | 82 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as PROFESORIUI VINCENTUI DROTVINUI – 80 Vilniaus pedagoginio uni e si e o p o eso ius, kalbos is o ikas, Mažosios Lie u os leksikog a ijos y ėjas Vincen as D o inas a š en ė 80-ąją asa ą. G ažaus jubiliejaus p oga no ė ųsi ž ilg e ė i į p aei į i p isimin i P o eso- iaus nuei ą kelią. Vincen as D o inas gimė 1929 me ų liepos 10 dieną S akiuosè, Jù ba ko ajone. Moky is p adėjo S aki, ėliau lankė Raudõnės i Vãdžgi io mokyk- las, o baigė Raséinių ajono Be ýgalos Mai onio idu inę mokyklą, ku ioje jam didžiausias au o i e as bu o žinomas pedagogas An anas Juška. Mylimo moky ojo paska in as 1949 me ais įs ojo į Vilniaus pedagoginį ins i u ą (da- ba – uni e si e as), ku iame jau s udija o jo y esnysis b olis Leona das1, i pasi inko lie u ių kalbos i li e a ū os specialybę. Čia kalbos dalykus dės ė p o eso ius Juozas Budzinskis, p o eso ius Zenonas Sla iūnas, docen ė Pe - onėlė Be nadišienė, docen ė Elzbie a Mikalauskai ė i k . 1 Leona das D o inas (1924–1983), aip pa kalbininkas, dės ė Vilniaus uni e si e e i Vil- niaus pedagoginiame ins i u e, paskelbė s aipsnių lie u ių kalbos sin aksės (ypač senųjų aš ų) i ki ais klausimais. B. TRIŠKAITĖ. P o eso iui Vincen ui D o inui – 80 371 Baigęs s udijas 1953 me ais Vincen as D o inas įs ojo į Vilniaus uni e - si e o lie u ių kalbos aspi an ū ą. P o eso iaus Jono Palionio ado aujamas pa ašė i 1967 me ais apgynė dise aciją XVI–XVIII a. lie u iškų aš ų su- du iniai daik a a džiai, už ku ią jam su eik as ilologijos mokslų kandida o (daba – dak a o) laipsnis. Dise acijos ema paskelbė mokslo s aipsnių, ku iuose nag inėjo senųjų lie u iškų aš ų, a p jų – i K is ijono Donelaičio Me ų, sudu inių daik a a džių (dū inių) dėmenis i jų jungimo būdus. Rinkdamas dise acijai medžiagą iš senųjų lie u iškų eks ų, išsamiau susipažino i su Mažojoje Lie u oje eng ais pi maisiais okiečių–lie u ių kalbų žodynais. Tai iš esmės nulėmė olesnius mokslinius in e esus – nuo ada pag indinė jo mokslinės eiklos s i is apo Mažosios Lie u os d ikalbė lie u ių leksikog a ija. Gilinosi į į ai ias iek ank aš inių, iek spausdin ų senųjų okiečių–lie u ių i lie u ių– okiečių kalbų žodynų engimo p ob- lemas: a si adimo aplinkybes, au o ys ę, da a imą, šal inius, leksikog a inį me odą, juose už iksuo ą leksiką bei azeologiją. Lie u ai a ga us nep iklausomybę, Mažosios Lie u os žodynų šal inių mokslininkas ieškojo Vokie ijos (Be lyno, Halės, Miuns e io, Vol enbiu e- lio) i Lenkijos (Gdansko, To ūnės) biblio ekose. Paieškų i y imų ezul a- us apibend ino s aipsniuose, ku iuos paskelbė ne ik Lie u os, be i užsie- nio mokslo leidiniuose (pa yzdžiui, Eu opa in de F ühen Neuzei , Geschich- e de Sp ach heo ie, Hallesche Fo schungen, Kul u geschich e Os p eußens in de F ühen Neuzei , Zei sch i ü Slawis ik i k .). Ta p au inėse mokslo kon e encijose pe skai y a nemaža p anešimų į ai iais senųjų lie u iškų aš- ų, daugiausia žodynų, klausimais. Vincen as D o inas neapsi ibojo ien leksikog a ijos y imais, be do- mėjosi i lie u ių leksikologijos, e minologijos, kalbos kul ū os dalykais. Pa ašė nemaža s aipsnių apie lie u ių kalbos skolinius, e inius, a p au i- nius žodžius, e minų (pa yzdžiui, kalbos mokslo, leksikologijos, ka ybos, mokymo, paš o, pinigų pa adinimų) o ma imąsi, aip pa apie azeologiz- mus. Pa engė s udiją Kalbininkas Kazimie as Jaunius (ka u su Vladu G ina- eckiu, 1970), paskelbė šio kalbininko da bą apie sudu inius žodžius (1970), ašė apie leksikos dalykus K. Jauniaus ank aš iniame palikime. Išleido kny- gelę Augus as Šleiche is li uanis as (1979), paskelbė e ingos a chy inės medžiagos apie lie u ių kalbininkus Kazimie ą Būgą, Ju gį Gylių, F id ichą Ku šai į, An aną Salį, And ių Ugianskį, Augus o Schleiche io laiškus i k . S a us indėlis į lie u ių leksikog a ijos is o iją i apsk i ai kalbos is o ijos mokslą y a P o eso iaus iš ados dėl Mažosios Lie u os žodynų da a imo: 372 KALBOS KULTŪRA | 82 iš y ęs ank aščių popie iaus andenženklius, pa ikslino Cla is Ge manico- Li h ana pa engimo da ą (1680 me ai laiky ini žodyno e minus pos quem) i išaiškino, kad adinamasis K auzės (K ause) žodynas pa eng as XVIII am- žiaus 3–4 dešim me į, aip paneigdamas ligi ol papli usią nuomonę, jog jo au o iumi laiky inas XVII amžiuje Nybudžiuose gy enęs And ejus K auzė. Lie u ių ilologų bend uomenė P o eso iui dėkinga už li uanis ikai eikšmingų šal inių – ank aš inių okiečių–lie u ių kalbų žodynų, daba saugomų Lie u os mokslų akademijos biblio ekos ank aš yne, – paskelbi- mą. 1987 m. pasi odė XVII amžiaus idu io anoniminio ank aš inio žody- no Lexicon Li huanicum aksimilė, pe ašas i lie u iškų žodžių odyklė, o 1995–1997 m. išleis a d i omio Cla is Ge manico-Li h ana ank aščio ak- similė (1–4 omai). Abiem publikacijoms V. D o inas pa ašė į adinius s aipsnius, ku iuose ap a ė šių žodynų a si adimo aplinkybes, nag inėjo au- o ys ės p oblemas, žodynų s uk ū ą i juose pa eik ą lie u ių kalbos leksi- ką. Pasi odė i daug pas angų pa eikala ęs k uopš aus ilgamečio da bo ai- sius – i omis Jokūbo B odo skio žodyno Lexicon Ge manico-Li h anicum e Li h anico-Ge manicum leidimas: pi mame i an ame omuose skelbiama ank aščio skai meninė kopija i pe ašas, o ečias omas ski as žodyno lie u iškų žodžių indeksui. Taigi P o eso iaus dėka sunkiai įskai omi go iki- niu g ei aščiu ašy i ank aščiai apo p ieinamesni ne ik mokslo, be i plačiajai isuomenei. Bū ina paminė i i ai, kad Vincen o D o ino inicia y a Vilniaus peda- goginio uni e si e o Li uanis ikos akul e e p adė os eng i ank aš inių žo- dynų elek oninės e sijos: jau su ink a Cla is Ge manico-Li h ana lie u iš- koji eks o dalis (jos pag indu bus suda y os elek oninės žodžių o mų konko dancijos) i minė o K auzės žodyno eks as. P o eso iui pa yko as i Michaelio Mö lino ak a o P incipium p ima- ium in ling a Li h anica (1706, Königsbe g, laiky o dingusiu) egzemplio ių Lenkijos mokslų akademijos biblio ekoje Gdanske. Šio adinio aksimilė, dokumen inis pe ašas su eks ologiniais komen a ais, e imas į lie u ių kalbą i lie u iškų žodžių indeksas paskelb i ka u su ki ais d iem 1706 me- ais Mažojoje Lie u oje ykusios ilologinės polemikos šal iniais (2008). P ieš ejus me us P o eso ius š en ė penkiasdešim ies me ų pedagoginio da bo sa ojoje Alma ma e – Vilniaus pedagoginiame uni e si e e – sukak į. Daugiau kaip pe penkis dešim mečius jis išugdė ne ieną li uanis ų ka ą. Iš p adžių s uden ams li uanis ams skai ė kalbo y os į adą, li e a ū inės ( a- šomosios) kalbos is o iją, o pas a aisiais dešim mečiais dės o leksikologijos B. TRIŠKAITĖ. P o eso iui Vincen ui D o inui – 80 373 i leksikog a ijos ku sus. S uden ai iš jo dės omų dalykų mielai enkasi e- mas ne ik ku siniams da bams. Kasme P o eso ius ado auja bakalau o i magis o da bams, ke u i jo dok o an ai apgynė dak a o dise acijas iš leksikog a ijos, onomas ikos i e minologijos. Taip pa jis pa ašė kele ą mo- komųjų knygų: Pag indinės leksikologijos są okos (1986), Lie u ių kalbos lek- sika i azeologija (1987), Leksikologijos užduo ys (2002). 1969 me ais Vin- cen ui D o inui su eik as docen o, o 1987-aisiais – p o eso iaus a das. No s P o eso iui pa yko sude in i dės omą dalyką i mokslinius in e e- sus, ne ka ą y a minėjęs, kad pi miausia jis – pedagogas, o ik paskui – mokslininkas. Vien mokslo y imams a sidė i neleido i kone ke u is dešim - mečius di b as adminis acinis da bas: 1962–1983 m. bu o mokymo eikalų p o ek o ius, 1983–1991 m. – Li uanis ikos akul e o Lie u ių kalbos ka ed- os, o 1991–2002 m. – Lie u ių kalbo y os ka ed os edėjas. Di bdamas mokslo i iamąjį i pedagoginį da bą, V. D o inas nepami š- a i mokyklos. Jis paskelbė s aipsnių lie u ių kalbos dės ymo mokykloje klausimais, suda ė s aipsnių inkinius Lie u ių kalba mokykloje (1–3 omai, 1983–1989). Be o, jau ku is laikas y a ak y us VPU Li uanis ikos akul e o dės y ojų ykdomo š iečiamosios eiklos p ojek o daly is i ka u su kole- gomis engia iš yks amąsias kon e encijas bei semina us į ai ių Lie u os mies ų li uanis ams. Ge biamam P o eso iui g ažios sukak ies p oga no ė ųsi palinkė i ne- blės ančio en uziazmo, ge os s eika os i jėgų oliau įmenan senųjų lie u- iškų aš ų mįsles i da buojan is lie u ių is o inės leksikog a ijos ba uose.