scieee Open visual document viewer

Kalbininko Algirdo Sabaliausko garbinga sukaktis

Zigmas Zinkevičius

Full text

Z. ZINKEVIČIUS. Kalbininko Algi do Sabaliausko ga binga sukak is 367 ZIGMAS ZINKEVIČIUS KALBININKO ALGIRDO SABALIAUSKO GARBINGA SUKAKTIS Žymiajam lie u ių kalbininkui, Lie u os MA na iui ko esponden ui, dauge- lio mokslinių i mokslo populia inimo knygų i s aipsnių au o iui (jo da bų są ašą suda o ne apie du ūks ančius bibliog a inių iene ų!), apdo ano am d iem Didžiojo Lie u os kunigaikščio Gedimino o dinais, habili uo am dak a ui, p o eso iui Algi dui Sabaliauskui 2009 me ų liepos 26 dieną suka- ko 80 me ų. Jubilia as gimė Ma ijampolėje. Čia 1948 m. baigė Rygiškių Jono (so ie - mečiu šio a do ne ekusią) gimnaziją. Ta p jo moky ojų bu o lie u ių kal- bininkas Jonas Kalbelka, su ku iuo Jubilia as ėl susi iko s udijuodamas li uanis iką Vilniaus uni e si e e, ku labiausiai domėjosi lie u ių kalbos is o ija. Įsiminė jaunuolis godžiomis akimis pi majame suole k uopščiai užsi ašan is kiek ieną dės y ojo pasaky ą min į. Ak y iai įsi aukė į Lie u- ių kalbos bū elio eiklą, bu o enkamas jo pi mininku. Susi inkimuose skai ė p anešimus apie a ema inius eiksmažodžius (jo būsimojo diplomi- nio da bo ema) i p iebalsinį daik a a džių kamieną. S a bus į ykis – lan- kymasis Rygoje su žemesnio ku so s uden u, ėliau apusiu žinomu lie u- ių kalbos y ėju Jonu Kazlausku. Tada juodu susi iko su didžiuoju la ių 368 KALBOS KULTŪRA | 82 kalbininku Janiu Endzelynu. Visa ai paska ino A. Sabaliauską domė is la - is ika. Jis ge ai išmoko la ių kalbą. Vėliau iš e ė į lie u ių kalbą kele ą la ių ašy ojų knygų, bu o iš ink as La ijos MA užsienio na iu. Pasku iniais s udijų uni e si e e me ais (1953) p adėjo di b i Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e, su ku iuo ėliau susiejo isą sa o gy enimą. Ins i u e baigė dok o an ū ą ( ada adin ą aspi an ū a), pa ašė i apgynė kandida o, ėliau i dak a o (daba habil. d .) dise acijas. Visą laiką di bo Kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iuje – nuėjo kelią nuo jaunesniojo mokslinio bend ada bio iki y iausiojo mokslo da buo ojo; 1997–2000 m. bu o a ku o Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ius. Jubilia as daug nu eikė i damas lie u ių kalbos žodžių is o iją. Šia ema paskelbė nemaža s aipsnių i didesnių s udijų. Jo dak a o dise acijos ema – Bal ų kalbų žemės ūkio augalų pa adinimų kilmė (1958), o habili aci- nio da bo ema – Bal ų kalbų leksikos y inėjimai (1975). Paskelbė is dide- les šios s i ies s udijas: Lie u ių kalbos leksikos aida, Bal ų kalbų naminių gy ulių pa adinimai i Iš bal ų kalbų gy ulininkys ės e minologijos is o ijos. 1990 m. išleido apibend inamąjį eikalą Lie u ių kalbos leksika. Domėjosi bal ų kalbų skoliniais i bal izmais ki ose kalbose i juos y ė. An oji A. Sabaliausko da bo s i is, ku iai sky ė daug laiko i ene gijos, bu o lie u ių kalbos i apsk i ai bal ų kalbų y imo is o ija. Šia ema paskel- bė daugybę s aipsnių i s aipsnelių, iską apibend ino d iejų omų eikale Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: I omas – iki 1940 m. (pasi odė 1979 m.), II omas – 1940–1980 m. (pasi odė 1982 m.). Tai išsamiausia, ge iausia lie- u ių i apsk i ai bal ų kalbo y os is o ija. Už ją au o iui bu o paski a als- ybinė p emija. Daba ašoma ečioji knyga, ku ioje bus apž elg i pas a ųjų dešim mečių lie u ių (bal ų) kalbos y imai, a lik i po 1980 m. Visa ai papildo knygelės: Bal ų kalbų y inėjimai (1986) i Ry ų sla ų kalbininkai li uanis ikos ba uose (1990, su Jonu Palioniu), aip pa populia iosios – Kaip y inė a lie u ių kalba (1984), Mes bal ai (1986, 22002, angliškas e imas We, he Bal s, 1993). Daugybę šios s i ies s aipsnių paskelbė Lie u oje i užsienyje: apie lie u ių kalbos y ėjus, y imo įs aigas, o ganizacijas, li ua- nis ikai i bal is ikai s a bius leidinius, enginius, ypač enciklopediniuose leidiniuose ( ien Lie u ių kalbos enciklopedijoje (1999) jų y a ne 563!). Tai mums duoda eisę Algi dą Sabaliauską adin i lie u ių kalbo y os Nes o u, žymiausiu li uanis ikos populia in oju. Ką eiškia ien daly a imas okiame užsienio leidinyje, kaip Lexicon G amma ico um: Who‘s Who in he His o y o Wo ld Linguis ics (Tübingen, 1996; edakcinės kolegijos na ys). Z. ZINKEVIČIUS. Kalbininko Algi do Sabaliausko ga binga sukak is 369 Kaip didžiausias lie u ių kalbos mokslo populia in ojas, Algi das Saba- liauskas paskelbė daugybę į ai ių ki okių populia inamojo pobūdžio s aips- nių i išleido isuomenę sudominusias knygeles: Žodžiai keliauja (1962, 21993), Žodžiai pasakoja (1965), Žodžiai a gyja (1967, 21980, 32000, angliš- kas e imas 1973; japonų kalbininkas Ikuo Mu a a a ski us šios knygelės sky ius iš e ė į japonų kalbą!), Šim as kalbos mįslių (1970, 22001). Besimo- kančiam jaunimui 1994 m. išleido da ieną knygelę, pasakojančią apie žo- džių kilmę, – Iš ku jie? Visa ai plė ė žmonių aki a į, populia ino lie u ių kalbą i Lie u ą užsienyje, kėlė pačių lie u ių sa iga bą, odė domėjimąsi lie u ių kalba plačiajame pasaulyje. Jubilia as nemaža nu eikė i ki ose lie u ių kalbos mokslo s i yse, pa yz- džiui, su Kaziu Mo kūnu iš y ė Ku šių ne ijos gy en ojų kalbą, ašė p ak i- niais lie u ių kalbos eikalais, skelbė s aipsnius kalbos kul ū os, ašybos, mo ologijos klausimais. Ak y iai daly a o K aš o y os d augijos kalbos sekcijos enginiuose Vilniaus uni e si e e. S a bus jo paskai ų ciklas pe ele iziją apie lie u ių kalbos žodžių kilmę, lie u ių kalbos y ėjus i k . Daug p isidėjo p ie kolek y inių da bų pa engimo i edaga imo. Nuo pa mokslo žu nalo Bal is ica įs eigimo (1965) – jo edakcinės kolegijos na ys. Vienas iš Jono K uopo Rink inių aš ų, knygos Vladimi as Topo o as i Lie- u a suda y ojų. Bu o į ai ių ilologinių, bibliog a inių leidinių edakcinių kolegijų, isokių a ybų, komi e ų, komisijų na ys. Įsi aukė į bal is ų kon- e encijų o ganiza imą. Apie 30 me ų di bo Vilniaus pedagoginio uni e si- e o (bu . ins i u o) li uanis ų als ybinės egzaminų komisijos pi mininku. Skai ė paskai as būsimiesiems lie u ių kalbos i li e a ū os moky ojams, aip pa i plačiajai isuomenei. Algi das Sabaliauskas iš isų lie u ių kalbininkų u i daugiausia yšių su užsienio kolegomis. Šių eilučių au o iui eko laimė su Jubilia u bend au i daugiau negu 50 me ų. Tai pakankamas laikas ge ai žmogų pažin i. Nepami š ama mud iejų kelionė 1975 m. į Ta u pas eikin i mūsų bičiulio es ų kalbininko Pauliaus A is ės 70 me ų jubiliejaus p oga, 1986 m. kelionė į P ancūziją i iešnagė pas ga sųjį lie u ių mokslininką, ieną iš semio ikos mokslo kū ėjų Algi dą G eimą, dažnas bend a imas su nuoši džiuoju lie u ių d augu, didžiuoju usų kalbininku Vladimi u Topo o u i k . A ejų a ejais eko įsi ikin i Jubilia o nuoši dumu, ge ano iškumu, d augiškumu. Belieka ik palinkė i Jam ge os s eika os i kū ybinės ene gijos, kad galė ų baig i isa ai, ką y a numa ęs da pada y i.