Kazimieras Gaivenis – poetinio polėkio terminologas

362 KALBOS KULTŪRA | 82 PRANAS KNIŪKŠTA Lie u ių kalbos ins i u as KAZIMIERAS GAIVENIS – POETINIO POLĖKIO TERMINOLOGAS Galėjome š ęs i Kazimie o Gai enio sep yniasdešim penke ių me ų jubi- liejų. Deja, likimas lėmė minė i ik jo gimimo me ines. Kazimie o ne eko- me p ieš šeše ius me us, be liko jo da bai. O d augų i bend ada bių a min- yje išliko i š iesus Kazimie o pa eikslas. Kazimie o Gai enio gy enimo kelias bu o pap as as, be didžiai p as- mingas. Būsimasis kalbininkas gimė 1934 me ų sausio 18 dieną poe iškame Tau ãgnų k aš e, U enõs ajono S ùčių kaime. Mokėsi Šeima iẽs p adžios mokykloje, Tau agnų p ogimnazijoje i U enos pi mojoje idu inėje mo- kyk loje. Ją baigęs, 1954 m. įs ojo į Vilniaus uni e si e ą. Čia s udija o lie- u ių kalbą i li e a ū ą. Kai eikėjo ink is specialybės k yp į, pasi inko kalbą i į ją kibo iš isų jėgų. Tokį jo nusi eikimą s udijų d augai bu o pas ebėję jau nuo s ojamųjų egzaminų. Tais me ais, kai s ojome į uni e si e ą, bu o išėjęs Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Pasklido šnekos, kad pe egzaminą gali užduo i i klausimų iš šio žodyno. Kaip kas išmanė, s engėmės susipažin i su juo – ie- P. KNIŪKŠTA. Kazimie as Gai enis – poe inio polėkio e minologas 363 ni skai ė spaudoje pasi odžiusią publicis inę ecenziją, ki i susi adę a ė pa į žodyną. Kazimie as jį s udija o ypač s opiai, kamba io d augai ne pa- juokauda o, kad Gai enis miega po gal a pasidėjęs žodyną. Kazimie as, ada mes jį adinome Kaziu, bu o ienas ge iausių ku so s uden ų. Paskai as lankė s opiai, semina ų i p a ybų užduo is a likda o pa yzdingai, be p i alomaisiais ku sais nesi enkino. Bu o ak y us Lie u ių kalbos bū elio na ys, skai ė p anešimus s uden ų mokslinėse kon e encijo- se, ašė kalbos s aipsnelius ku so leidžiamam žu nalėliui. Uni e si e ą baigė 1959 m. i bu o paski as di b i į Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u ą, ku is ėliau apo Lie u ių kalbos ins i u u. Jame di bo isą gy enimą – iki 2001 me ų ( ais me ais išėjo į pensiją). Čia p aėjo kelią nuo y esniojo labo an o iki Te minologijos sky iaus ado o. Ka u su ie- sioginėmis pa eigomis ins i u e di bo i į ai iose e minologijos komisijose bei a ybose – bu o Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o Te minologijos komisijos a sakingasis sek e o ius i a sakingasis edak o ius, Te minologi- jos a ybos p ie Mokslų akademijos p ezidiumo sek e o ius. Kazimie as Gai enis isu di bo ne pa adinį, o konk e ųjį p ak inį e mi- nijos a kymo da bą – konsul a o į ai ių s ičių e minijos a ky ojus, e - ino i padėjo obulin i jų suku us e minus, ecenza o engiamus e minų žodynus i s anda us, eikė ki okią pagalbą e minų kū ėjams i sa o jau- nesniesiems kolegoms. Plušėjo kan iai i yliai, nesi aikydamas ga bės a a pildo, nesaugodamas sa o s eika os. Te minijos a kybą K. Gai enis s engėsi de in i su eo iniais e minolo- gijos p incipais i pa s nemažai p isidėjo p ie jų skleidimo i į i inimo. Jo spaudinių bibliog a ijoje suminė a daugiau kaip ke u i šim ai publikacijų, daugelis jų iš e minologijos. Sa o e minologinius y imus p adėjo nuo sudė inių e minų. Pi masis šios emos s aipsnis Sudė inių e minų dėmenų išdės ymo klausimu išspausdin as Kalbos kul ū oje 1963 me ais (KK, sąs. 5). Po jo pasi odė s aipsniai apie kilmininko a ojimą sudė iniuose e minuo- se, apie sudė inius e minus su p ie eiksminiais i daly iniais dėmenimis, apie e minus, suda y us iš d iejų a ijų dėmenų. Šią sa o emą apibend i- no dise acijoje Sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje. Ją pa ašė ne- s ojęs į aspi an ū ą, nea si aukdamas nuo kasdieninių e minijos a kymo da bų; apgynė 1969 me ais. Nuodugniau susipažinęs su e minologijos eo ija i sukaupęs daugiau pa i ies, ėmėsi pla esnių e minologijos emų, okių kaip: Bend ieji lie u ių e minijos kū imo i no minimo p incipai; Ta p au inių e minologijos p incipų 364 KALBOS KULTŪRA | 82 aikymas mūsų e minijai. Apibend ino S asio Šalkauskio e minologijos eo iją i jo aiky us p incipus. Tačiau K. Gai enis labiau bu o linkęs, iksliau sakan – jau ė okią pa ei- gą, aiškin i siau esnius e minologijos klausimus, iesiogiai susijusius su p ak ika. Rašė apie kalbinių i loginių, kalbinių i eks aling is inių e mi- nijos p incipų de inimą, e minų s anda izaciją i de e minizaciją, e minų umpinimą, an onimijos a ejus e minijoje, e minų aizdingumą, ki us e minijos i pap as osios kalbos san ykius. Labiausiai jam ūpėjo p ak inė e minijos a kyba i konk e ieji į ai ių s ičių e minai. Tam ski a i daugelis jo s aipsnių i s aipsnelių. Sa o pub- likacijose y a aiškinęs naujus eikalingus, be kalboje da neįsigalėjusius e - minus: pakuõ ė, ašalas, pluoš inỹs, suklỹs, k iẽ ugiai, lakma is, ddbu elis, eislýnas, iš adýba. I pa s y a sukū ęs i siūlęs naujada us upinia, s iklnas, šienanis. Skleidė a p au inių žodžių lie u iškus a i ikmenis: yzopas – juoza- žolė, kon alija – pakalnu ė, de ek as – ūkumas. Visuomenei ypač naudingi bu o ašiniai apie a ski us e minų posis e- mius, p z.: Kai ku ie gy ulininkys ės e minai; Kelios min ys apie muzikos e - minus; Bū iniausi lie u iški ka ybos e minai. Dažnai pa eikda o žodžių są a- šus pagal pa adinimus: Uogų pa adinimai; Valgių pa adinimai; Ž aigždynų pa adinimai; Piniginių iene ų pa adinimai. Tokių pa adinimų są ašų i san- kaupų išspausdin a ne keliolika. Te minologijos i e minų a kybos da bą Kazimie as Gai enis di bo iš isus ke u is dešim mečius, jam a ida ė daug jėgų i pas angų. Sukaup ą pa i į apibend ino 2002 me ais išleis oje knygoje Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys. Sa o iesioginiame da be neišsi eko i juo nesi enkino, jo in e esai i po- mėgiai bu o pla esni. Kalbos li e a ū oje i pe iodinėje spaudoje nemažai ašė apie mokslo eikalų kalbą, šiek iek apie eikalų aš ų kalbą, kancelia i- nį s ilių i iešuosius už ašus. Domėjosi iešąja kalbos a osena, šnekamąja i poezijos kalba. Į ai iomis p ogomis y a ašęs apie ie o a džius, daugiau- sia apie sa o ė iškės ie ų a dus. Eže o Taũ agnas i mies elio Tau ãgnai a dų da ybą i ki čia imą y a aiškinęs ne ieną ka ą. Įsi aukda o į ben- d ųjų kalbos kul ū os eikalų s a s ybas, y a ecenza ęs Kalbos p ak ikos pa a imus i moky ojams ski ą s aipsnių inkinį g ama ikos i s ilis ikos klausimais. Vis dėl o K. Gai enį labiausiai aukė su e minija a imai susijusi kalbos s i is – leksika. Kalbos li e a ū oje y a ašęs apie sinonimų, palyginimų i P. KNIŪKŠTA. Kazimie as Gai enis – poe inio polėkio e minologas 365 a p au inių žodžių žodynus, isuomenei p is a ęs a ski us akademinio Lie- u ių kalbos žodyno omus, kelis d ikalbius žodynus. Pa s su ki ais pa engė Mokyklinį lie u ių– usų kalbų žodyną. Į ai ūs jo leksikos s aipsneliai. Vienu pap as ieji žodžiai siejami su e - minais, iksliau sakan – odomos e minų sąsajos su pap as aisiais žodžiais, ki u jie nag inėjami kaip sa a ankiški neu alūs bend inės kalbos eiškiniai. O įdomiausi pas a s ymai apie ypa ingąsias žodžių eikšmes i jų s ilis inius a spal ius – apie į e p inių i modalinių žodžių a ojimą, apie mandagumo žodžius, ža gonizmus i ulga izmus, a chaizmus, pe kel ines i poe ines žodžių eikšmes. Žodžių į ai o ė i jų ypa ingoji a osena spal ingai ap a - a knygu ėje Ma gas žodžių pasaulis. Joje iek daug žodyno į ai enybių i įdomybių, kad knygu ė a odo kaip įdomioji kalbos enciklopedija. K. Gai enio ašiniai pa auklūs da i odėl, kad gy a, žaisminga i pa ies jų au o iaus kalba. Tai ypač ge ai ma y i iš s aipsnelių, spausdin ų Lie u os pionie iaus „Kalbos palapinėje“, i ų s aipsnelių an aščių. An ai ka ių pa- adinimams ap a i s aipsnelis pa adin as Žygiuoja ka ei iai, ašinėlis apie juokaujamuosius posakius ienu okiu posakiu – Šypsosi kaip geležėlę adęs, o kalbos mo ologines ypa ybes ody i p adeda nuo an aš ės su laipsniuoja- mu daik a a džiu – Už inginį inginesnis. Ne kalbos leidiniuose išspausdin- a s aipsnių p asmingai žaismingomis an aš ėmis: „Ve slininko žodynas“ a žodžių są a ynas?; Iš knygos „Kas y a kas“ išėjo ne kažin kas. Neabejingas bu o i pačiai poezijai. Da s udijų me ais iename ku so pobū yje Kazys nelauk ai a sis ojo i a is iškai ėmė deklamuo i Ši į: Aš – be žas. / Lie u iškas be žas, / Išb idęs iš pie ų nak ies... Visi jį įsi aizda o kaip kalbos mokslo sukaus y ą sausuolį, o čia as sausuolis ne ik padekla- ma o, be i pakomen a o Ši io poeziją. Ilgą laiką p ie poezijos nagų nekišo i ik 1976 me ais Kalbos kul ū oje išspausdino s aipsnį Dėl naujada ų a ojimo poezijoje (KK, sąs. 31). Epig a- u paim os Vacio Reime io eilu ės Žodžiai alpūs – kaip indai. / Kaip indai – isaip jie i skamba... O pa s s aipsnis pilnas į ai iausių poezijos žodžių skambesio. P adedama nuo Judi os Vaičiūnai ės eilė aščio ci a os, ku žai- džiama žolyno a du e onika: Ve onika žydi / <...> aso a e onika, / e k už mane. O oliau Ma celijus Ma inai is, su juo i Kazimie as Gai enis, jau žaidžia poe ės a du Judi a: Š a ke įsisegęs judi ą, / dainuoja babekas ž aliai. Ap a ęs okius i panašius poezijos okazionalizmus, okiečių pa a lės žo- džiais įspėja, kad jiems „lem a gy en i ik dainoje“, su okian isas jų spal- as i a spal ius. 366 KALBOS KULTŪRA | 82 Vėlesniuose į ai ių emų s aipsniuose a si anda į au o iaus kon eks ą įpin ų poezijos žodžių a ci a ų. Eilė aščių žodžiai pa eikiami kaip į aigūs pa yzdžiai, ci uojamomis iš aukomis pa emiamos dės omos min ys. Tokių pa yzdžių i in a pų ypač gausu Ma go žodžių pasaulio puslapiuose. Ap a ęs okazinių naujada ų esmę, kaip įdomius jų pa yzdžius pa eikia Jus ino Ma - cinke ičiaus apsi-lapsi-cin a, Albino Žukausko medmedžiai i ūks an aka- ykš ė. Ūmėdė p is a oma An ano Ba anausko eilu ėmis: Čia aus os, mels- os, pilkos ūmėdės su ūpę, / Linksmu ės, g ažiai auga, niekas joms ne ūpi. O azeologizmo žodį audušis g e ina su Mai onio Čičinsko bajo u aldad iku i ci uoja isą poemos posmelį su juo. Kaip kalbos eiškinius Kazimie as Gai enis mokėjo nag inė i žaismingu s iliumi i susie i su poezija, ma y i iš s aipsnelio Ž aigždynų pa adinimai (KK, sąs. 59). P isimenamos lie u ių i ki ų au ų legendos apie ž aigždynų pa adinimų kilmę, ci uojamas Dionizo Poškos aš uonių eilučių posmelis, ku iš a dy a d ylika seno ės lie u ių pažįs amų ž aigždynų: A ins, Bulius, D ynaičiai i . . Ci uojamas ly inis Mai onio ke u eilis: G ažumas dangaus! Ta p ž aigždžių įsiki ę Sep yni an ai Šienpjū iai! Aukščiau da š iesiau, G igo Ra ai ap i ę An kelio išg įs o blai iai. S aipsnis p adė as ly iškai, jo epig a u paim os Vinco Mykolaičio-Pu i- no eilu ės: Pakėliau eidą į ž aigždė ą aukš į – / I a um lašas jū oj išnykau. Ly iniu epig a u p adedamas i s aipsnis apie siūlomus lie u iškus gėlių pa adinimus (KK, sąs. 69). Ci uojamas Be na das B azdžionis: Kas nu ys g eičiau neg isos gėlės? / Mūsų me ai, mūsų me ai. Čia poe iškas ne ik epi- g a as, kalbos poezija d elkia i siūlomi gėlių pa adinimai: aje nė, ka duõ ė, kopūs nė, lapanis, ma gùlė, pa asa iùkas, saulùkė, spu guõ ė, iks nė. Juos aip iksliai i g ažiai į ieną puokš ę galėjo su ink i ik e minologas, u ėjęs poe inį kalbos jausmą.