In memoriam Kazys Pakalka (1928–2009)

A. SABALIAUSKAS. In memo iam Kazys Pakalka 355 PERSONALIJOS ALGIRDAS SABALIAUSKAS Lie u ių kalbos ins i u as IN MEMORIAM KAZYS PAKALKA (1928–2009) 2009 me ų ugsėjo 16 dieną sunkios ligos iškankin as mus paliko da bš us leksikog a as, žymus lie u ių leksikog a ijos is o ijos y ėjas Kazys Pakalka. Paliko yliai ( ylus jis bu o i gy enime), be gėlių, be a sis eikinimo kalbų, neno ėjęs ukdy i nei a imiausių d augų, nei pažįs amų. Mi ė Vilniuje, ku p abėgo didesnė jo gy enimo dalis, o u na su pelenais sug įžo į gim i- nę, ė ų kapą Gedžiūnlių kaimo kapinai ėse. Ne oli nuo čia i gim asis Júodalaukio kaimas (Daugėlškio pa apija, Ignalnos ajonas). Pagal šeimos adiciją Kazys Pakalka į šį pasaulį a ėjo pe pa į linamynį. Tačiau a gonininkas į pa apijos knygas į ašė: 1928 me ų 356 KALBOS KULTŪRA | 82 sausio 1 dieną. Pajaunin i naujagimį anais laikais bu o gana įp as a – ėliau eikės ei i į ka iuomenę. 1941 m. Kazys Pakalka p adėjo lanky i ga siąją Vilniaus Vy au o Didžio- jo gimnaziją. Velionis dažnai ge u žodžiu p isiminda o okiečių okupacijos me ų adinamąjį Š ie imo gene alinį a ėją dak a ą P aną Ge man ą (Meškauską)1, ku is ypač ūpinosi Vilniaus k aš o lie u iškomis mokyklo- mis. Kelią į mokslą būsimajam kalbininkui aip pa paleng ino i jo dėdė, sa o pa apijiečių labai mielai p isimenamas ilgame is Ma cinkonių klebonas Nikodemas Pakalka, kadaise Š eica ijoje, F ibu go uni e si e e, s udija ęs ka u su Vincu Mykolaičiu-Pu inu, ku į laiką di bęs i Vilniaus Vy au o Didžiojo gimnazijoje. Nikodemas Pakalka, galima saky i, bu o labai s e in- gas kalbininkams. P o eso ius Juozas Balčikonis čia ne ik asa oda o, ne o- li klebonijos malonią p ieglaudą asda o i p o eso iaus bi ės. Dažni s ečiai čia būda o aip pa Kazio Pakalkos d augai Aloyzas Vidugi is, An anas Ba- lašai is. Vie os gy en ojai šiuos is jaunuolius į a ė esan klie ikus. Ta p 1948 me ų udenį Vilniaus uni e si e e p adėjusių s udijas li uanis- ų iš p adžių Kazio Pakalkos čia da nebu o. A si ado jis kiek ėliau, „pe - bėgęs“ iš Miškų ūkio akul e o. A sisakan šiaip jau kaimo žmogui labiau geis inos miškininko specialybės ik iausiai ne pasku inį aidmenį su aidino Vy au o Didžiojo gimnazijos moky ojo Liongino Vai iekūno lie u ių kalbos pamokos. O „pe bėgimo“ o malumus sa o bu usiam mokiniui a ky i pa- dėjo jo lo ynų kalbos moky oja, ėliau uni e si e o dės y oja Jad yga Tijū- nely ė (Šimkauskienė). Ku so d augai Kazį Pakalką p isimena kaip e o da bš umo s uden ą. Eg- zaminų jis niekada nelaikė ge ai nepasi uošęs. Šio s aipsnelio au o ius ai galė ų i ai paliudy i – ma jis egzaminus pap as ai laikyda o iš ka o po sa o d augo. Re ai jį būda o galima su ik i šokių a ki okių p amogų salėse. Niekada jis nešūka o s adionuose. Tiesa, į gal ą a eina juokingas epizodas – izinio la inimo dės y ojas, pama ęs kaip leng ai jo s uden as lipa i e, čia 1 P anas Ge man as (1903–1945) 1936 m. Leipcigo uni e si e e apgynė dise aciją „Liaudies pap očiai lie u ių šeimos gy enime“. 1941 m. bu o paski as Š ie imo gene aliniu a ėju. 1943 m. suim as už p iešinimąsi nacių poli ikai, ypač paskelb ai mobilizacijai į SS dalinius. Mi ė Š u ho o koncen acijos s o ykloje apsik ė ęs šil ine. Lie u iai kaliniai, papi kę k ema- o iumo i šininką, išga o jo u ną i bėgdami iš s o yklos išsigabeno į Š ediją. Vėliau palai- dojo ienose Kopenhagos kapinėse. Deja, kapas 1960 m. bu o sunaikin as. P. Ge man o b olis, li uanis as moky ojas, į ai ių edakcijų da buo ojas, ak y us Lie u ių kalbos d augi- jos na ys Kas as Meškauskas (1906–1932) nuskendo p ie Palangos. Plačiau apie P. Ge man- o eiklą ž . M a c ko ny ė B. Vilnius ka o ka uselėje. – Vilniaus kul ū inis gy enimas. 1939–1945. Vilnius, 1999, 78–88. A. SABALIAUSKAS. In memo iam Kazys Pakalka 357 pa p išokęs pa ik ino jo aumenis i p imyg inai k ie ė lanky i bokso eni- uo es. Tačiau okie pasiūlymai da bščiojo li uanis o nė iš olo ne iliojo. Kazys Pakalka, kaip i ki i iš Vilniaus k aš o kilę s uden ai, aikys ėje ju ęs nacionalinę p iespaudą, už mus, į uni e si e ą a ykusius iš ki ų Lie u os kampelių, u bū bu o ge okai lie u iškesnis, jau iau eaguojan is į kiek- ieną s e imųjų užmačią. G ei ai Kazys Pakalka apo ak y us akademinio Lie u ių kalbos žodyno žodžių inkėjas. Mes, ku so d augai, gal ka ais i šiek iek pa ydžiai žiū ė- da ome, kai p o eso ius Juozas Balčikonis paskai os me u sa o s uden ui į eikda o sąskai ą i paaiškinda o, kad An akalnyje už a neš us žodžius jis gausiąs šiek iek pinigų. O ų žodžių žodynui pe sa o gy enimą Kazys Pa- kalka už ašė gal pe 20 ūks ančių. Daugiausia žodžiai u bū už ašy i iš mo inos Anelės Pakalkienės (Cicėnai ės) lūpų. Pakalkienė labai ge ai mokė- jo gim ąją a mę, jos kalba bu o e o aizdingumo i žodingumo. No ė ųsi p imin i, kad Kazys Pakalka sa o mo iną be galo mylėjo. Šio s aipsnelio au o iaus žmona, ku iai, kaip gydy ojai, eko bend au i su Pakalkiene, saky- da o, kad ji gy enime nesu ikusi ki o okio žmogaus, ku is aip ūpin ųsi sa o mo ina, kaip ūpinosi Kazys Pakalka. Anks i būsimasis kalbininkas įsi aukė i į lie u ių leksikog a ijos is o i- jos y imus. P o eso iaus Jono Palionio ado aujamas pa ašė e ingą diplo- minį da bą apie ank aš inį Dionizo Poškos žodyną2. 1953 m. baigęs uni e si e ą Kazys Pakalka kele ą me ų dės ė Vilniaus pedagoginiame ins i u e. Tačiau isa olimesnė jo mokslinė eikla daugiau- sia susijusi su Lie u ių kalbos ins i u u. Čia aspi an ū os me ais jis pa ašė dise aciją Pi masis lie u ių kalbos žodynas (Kons an ino Ši ydo3 „Dic iona- ium ium lingua um“ 1629 m.). Da bo ado as docen as Jonas K uopas. Dise acijos o icialusis oponen as p o eso ius Juozas Balčikonis sa o a silie- pimą baigė okiais žodžiais: „a lik as da bas nusipelno su kaupu, kad Moks- linė a yba su ik ų p ipažin i K. Pakalkai ilologijos mokslų kandida o laips- nį“. Tiek p o eso iui Juozui Balčikoniui, iek Mokslinės a ybos na iams ypač didžiulį įspūdį paliko an oji dise acijos dalis – 917 lapų lie u iškų žodžių egis as. „Sup an amas daik as, – sakė J. Balčikonis, – okiam dideliam e- gis ui pa ašy i padė a baisybė da bo. Reikė ų jį uojau išleis i. P iešingai, 2 Ž . Pa k a l k a K. D. Poškos žodyno genezė i likimas. – Lie u ių kalbo y os klausimai 29, 1991, 113–117. 3 Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o da buo ojai uo me u p i alėjo a o i okią mūsų leksikog a o pa a dės o mą. 358 KALBOS KULTŪRA | 82 bū ų kapi alas užkas as į žemę.“4 P o eso iaus Kos o Ko sako nuomone, o- kios apim ies dise acijas apsk i ai eikė ų užd aus i ašy i. Galima saky i, kad su dise acijos gynimu da bas p ie šio lie u ių leksi- kog a ijos paminklo ik p asidėjo. Apie žodyną i jo au o ių Kazys Pakalka paskelbė daugybę s aipsnių, jis nus a ė lenkiškosios žodyno dalies šal inius, ko ega o žodyno pi mojo leidimo da ą, iš y ė naujada us. Žinoma, s a - biausia – su į adinėmis s udijomis i lie u iškų žodžių odyklėmis pa engė aksimilinius adinamojo pi mojo (apie 1620 m.) i ečiojo (1631 m.) lei- dimo naujus, puošnius, daba isiems p ieinamus leidimus (Pi masis lie u ių kalbos žodynas, 1979; Senasis Kons an ino Si ydo žodynas, 1997). Galė ume saky i, kad Kons an inas Si ydas bu o didžioji Kazio Pakal- kos, kaip y ėjo, meilė, lydėjusi jį iki pasku inių gy enimo dienų. Ki a lie u ių kalbo y os s i is, ku ioje elionis aip pa daug nu eikė, bu o akademinis Lie u ių kalbos žodynas. P ie šio pačio s a biausio mūsų leksikog a ijos eikalo, ku į, saky ume, lie u ių au a engė lygiai šim ą me ų, Kazys Pakalka p isilie ė da būdamas s uden as, o ak y iai da ba osi be eik ke u is dešim mečius. Už šį da bą 1996 m. jam ka u su ki ais leksi- kog a ais bu o paski a Lie u os Respublikos mokslo p emija. Domino Kazį Pakalką aip pa a ski ų lie u ių kalbos žodžių is o ija, lie- u ių kalbos y inėjimo dalykai, kalbos kul ū a, gim ojo Daugėliškio a mė. Mokslo i da bo d augai Kazį Pakalką p isimena kaip ypač jau ų, isada susikaupusį, nuoši dų žmogų. Mielas D auge, ilsėkis amiai isiems laikams sug įžęs į Ta o ši džiai pa į b angiausią mūsų žemės kampelį. 4 B a l č i k o n i s J. Rink iniai aš ai. T. 1. Vilnius, 1978, 367–370.