Septynioliktoji Jono Jablonskio konferencija

Sep yniolik oji Jono Jablonskio kon e encija 351 SEPTYNIOLIKTOJI JONO JABLONSKIO KONFERENCIJA Lie u ių kalbos ins i u e 2009 me ų spalio 9 dieną į yko 17-oji Jono Jablons- kio kon e encija „Kalbos a ian iškumas i kalbinės nuos a os“. Lie u ių kal- bos ins i u o i Vilniaus uni e si e o Lie u ių kalbos ka ed os su eng oje kon e encijoje pe skai y a aš uoniolika p anešimų. Kaip i p aėjusiais me ais, nemaža dėmesio ski a socioling is ikos klausimams, p is a y i i ap a i nau- jausių šios kalbos mokslo šakos y imų ezul a ai. Džiugu, kad susilauk a i s ečių iš užsienio – kon e encijoje daly a o i p anešimus skai ė ke u ios La ijos mokslininkės. Pi moje kon e encijos dalyje bu o p is a y as bend as lie u ių i la ių p ojek as „Bal ų socioling is ika (BalSoc): kalbinė isuomenės sa imonė Lie u oje i La ijoje“ ( ad. Lo e a Vaicekauskienė), jame išsamiųjų in e - iu me odu i os Lie u os i La ijos žu nalis ų nuos a os dėl iešosios kal- bos, kalbos kokybės i kalbos poli ikos. Panag inėjus la ių žiniasklaidos a s o ų požiū į į kalbų konku encinius san ykius i žodyno a anką kalboje, paaiškėjo, kad daugeliu a ejų eo inius žu nalis ų įsi ikinimus a spindi i jų kalbėjimo p ak ika (Ina D u ie ė, Tele izijos i adijo žu nalis ų kalbinės nuos a os: eo ija i p ak ika). Taip pa aiškin asi, kiek požiū is į no minę kalbą p iklauso nuo esponden ų p o esijos i indi idualių asmens ypa ybių. Tikė ina, kad dauguma žu nalis ų y a linkę į nuosaikios kū ėjo asmenybės ipą, ku iam p iski inos okios ypa ybės kaip kalbos eksp esy umas, aiz- dingumas i sa i umas, kaip p iešp ieša kalbos s anda iškumu, aisyklingu- mu i ienodumu pasižyminčiam „kons uk o iaus“ ipui. Links ama many- i, kad žiniasklaidos a s o ų p o esionalumas į akos kalbinėms nuos a oms ne u i, ki aip nei žu nalis ų da bo pobūdis, laidos ad esa as i ipas (Lo e a Vaicekauskienė, „Kū ėjai“ i „kons uk o iai“: asmenybės ipo į aka kalbinėms nuos a oms). Kalbėsenos a ian iškumą lemia bend a imo aplinkybės i komunikaci- niai ikslai – pap as ai p ak ikoje a ski iama iešoji i p i ačioji kalbos a - osena, aikomasi p ie ad esa o. Viešai dažniausiai s engiamasi kalbė i 352 KALBOS KULTŪRA | 82 aisyklingiau, sklandžiau i es e iškiau, bend audami p i ačiai kalbos a - o ojai sau leidžia daugiau – kalba lais iau i šiu kščiau (Ju gi a Gi čienė, Žu nalis ai apie a osenos s i ies i ad esa o į aką kalbėsenai). Responden ų nuomonė apie galimas g ėsmes lie u ių kalbai į ai uoja: ieni mano, kad g ėsmių nė a, ki i – kad ilgainiui lie u ių kalba gali i s i kalbų mišiniu, ačiau aiškios ko eliacijos a p esponden ų p i a imo a nep i a imo kal- bos p iežiū ai i pas ebimų g ėsmių kalbai nė a pas ebė a (Laima Ne ins- kai ė, G ėsmės kalbai i po eikis ją eguliuo i: žu nalis ų požiū is). Iš la ių y imų duomenų aiškėja, kad bend inės kalbos p es ižas isuo- menėje didesnis negu šnekamosios, ku i laiky ina kalbos a maina, esančia už bend inės kalbos ibų. Pas ebė a, kad a minio kalbos kodo pasiski s y- mas y a žymė as e i o iškai, o socialinių sluoksnių s a i ikacija yškėja i ian ža gono a osenos ypa umus (Linda Lauzė, La ių kalbos a mainų unkcijos i a osenos s e os: adijo i ele izijos žu nalis ų nuomonė). Aps- k i ai są oką p es ižinė kalba links ama sie i su aukš uomene i samp o au- jama, kad, pa yzdžiui, p es ižinės lie u ių kalbos nė a, nes nė a i aukš uo- menės sluoksnio, a ba p es ižine laikoma bend inė, no minė kalba. Kalbos e alonais laiky ini iešosios e d ės kalbė ojai – ak o iai, poli ikai, laidų e- dėjai, ačiau esama i nuomonių, kad kalbos, kaip indi idualumo iš aiškos, nukopijuo i negalima. Responden ai aip pa a k eipė dėmesį į polinkį ie- šojoje a osenoje mėgdžio i p as os kalbos pa yzdžius (Rasuolė Vla- da skienė, Žu nalis ų požiū is į p es ižinę kalbą i kalbos e alonus). An ajame posėdyje daug dėmesio ski a 2007–2009 m. p ojek ui „Kal- bų a ojimas i au inė apa ybė Lie u os mies uose“ (Mies ai i kalba, ad. Meilu ė Ramonienė). Jo ikslas – iš i i didžiuosiuose Lie u os mies uose a ojamų kalbų i au inės apa ybės san ykį i numa y i su kalba susijusios au inės apa ybės išsaugojimo pe spek y as. Ty imo duomenys a skleidė, kad da bo aplinkoje dažniausiai bend aujama lie u iškai. Įdomu ai, kad lenkai čia dažniausiai enkasi lie u ių a ba usų kalbą, o usai – usų kalbą. Anglų kalbos papli imas da bo aplinkoje sie inas su amžiumi, išsila inimu i inansine padė imi (Meilu ė Ramonienė, Kalbos, a ojamos da be Vilniaus, Kauno i Klaipėdos mies uose). Lie u os lenkų bend uomenėje usų kalba laikoma įp asčiausia, lie u ių – eikalingiausia, lenkų – g ažiausia (kaip i ki oms kalbinėms bend uomenės jų gim oji kalba), išsila inimo is dažniau siekiama als ybine lie u ių kalba. Anglų kalbos į aka šioje kalbinėje ben- d uomenėje nežymi, anglų kalbos skolinių a ojama mažiau nei lenkų ben- d inėje kalboje (Kinga Geben, Vilniaus lenkų sa imonė bei daugiakalbys ė). Sep yniolik oji Jono Jablonskio kon e encija 353 Pas ebė a, kad jaunesnio amžiaus Vilniaus i Klaipėdos gy en ojų au i- nis apa umas silpnesnis nei y esniųjų, jauni lie u iai labiau linkę sa e lai- ky i Eu opos piliečiais, kiek ečiau pasaulio piliečiais. Iš yškėjo anglų kalbos mokymosi po eikis – didelė esponden ų dalis no ė ų, kad jų aikai moky- ųsi d ikalbėse lie u ių–anglų kalbų mokyklose, pas a oji kalba apsk i ai laikoma p es ižiškiausia. Be moky is užsienio kalbų is da nė a populia u, mažai mokomasi ki ų Eu opos Sąjungos kalbų (Laima Kalėdienė, Sociolin- g is iniai lie u ių mies iečių po e ai). Taip pa a k eip as dėmesys į ai, kad keičian is geopoli inei si uacijai iek Lie u oje, iek ki ose šalyse gim osios kalbos są oką apsk i ai eikė ų ikslin i, a siž elgian į šiuolaikinę daugiakal- bys ės si uaciją (Ala Lichačio a, Gim osios kalbos są oka kaip mokslo i e - leksijos objek as). Be minė ų p ojek ų, kon e encijoje g ilden os i ki os ak ualios sociolin- g is ikos emos. Kon e encijos iešnios p is a ė La ijoje aikomą kalbinių kompe encijų e inimo sis emą i su ja susijusias p oblemas (Resija Zaue ė, Socioling is inės kalbinių įgūdžių y imo galimybės), ap a ė La ijos bend ojo la inimo įs aigose a ojamų k eipinių o mų i socioling is inių eiksnių ko eliacijas (Anda Blūmanė, Socioling is inė k eipinio a osenos analizė: ko- eliacijos dėsniai La ijos bend ojo la inimo įs aigose). Taip pa p is a y as a - minio kalbėjimo e inimo y imas pagal pe cep y iosios dialek ologijos me odiką, ku is pa odė, kad a minio kodo aisyklingumo į e į lemia pana- šumas į bend inės kalbos kodą, odėl aukš aičių šnek os laikomos aisyklin- gesnėmis už žemaičių (Dai a Aliūkai ė, E ika Me ky ė, Taisyklingumo kon- cep as i a miniai kodai: nuos a ų y imas). A k eip as dėmesys į su ikusios klausos asmenų i gi dinčiųjų kalbinio sąmoningumo i kalbinių nuos a ų ski umus, ku iuos lemia ski inga kalbinė aplinka i ski inga kalbinė pa i - is (Beni a Sušinskai ė, Gi dinčiųjų i su ikusios klausos bend uomenės na ių kalbinės nuos a os). Gal kiek labiau nu ols an nuo kon e encijoje kel ų klausimų epicen o, bandy a ap a i iš įmonių pa adinimų bei ki ų iešųjų už ašų yškėjan į Kauno mies o eidą, pasak p anešėjų, įgyjan į is daugiau bui inio s iliaus b uožų (Lina Bačiūnai ė-Lužinienė, Ramunė Juodeiky ė, Kaune paslaugas eikiančių įmonių pa adinimų analizė). Apie bui inio s iliaus ap aiškas iešojoje kalboje bu o kalbė a i daugiau. P o eso ė Regina Koženiauskienė (Ža goninės leksikos paski is iešajame žu nalis o disku se) nag inėjo žu nalis o Rim ydo Vala kos poli inių ko- men a ų paslėp ąsias nep es ižinio egis o a ojimo p iežas is i ikino, kad mo y uo as nep es ižinės ža goniškos leksikos a ojimas poli iniuose ko- 354 KALBOS KULTŪRA | 82 men a uose ku ia daugiabalsiškumą, ku is padeda iksliau apibūdin i pole- mizuojančias puses. Apsk i ai, ž elgian iš ki ose Eu opos kalbinėse ben- d uomenėse yks ančių ža gonizacijos i kon e sacionalizacijos p ocesų pe spek y os, ža gonybės i eksp esy ūs posakiai a ki i šnekamosios kalbos elemen ai poli iniame disku se is dažniau pasigi s a poli inių akcijų me u siekian a k eip i inkėjų dėmesį, kai ku iais a ejais i pa ody i poli ines nuos a as (Gied ius Tamaše ičius, Kodėl minis ai ka ais p abyla jaunimo ža gonu?). Kon e enciją g ažiai užbaigė Ri a Miliūnai ė (In e ne o komen uo ojai apie nep iesagines mo e ų pa a des), p is a ydama in e ne o komen a ų y imo me odiką i a k eipdama dėmesį į ai, kad juose y auja ne ak inė (kalbinė), o emocinė i p agma inė, aip pa e ybinė i sociopsichologinė a gumen- acija. Tiesa, eikia p idu i, kad jos p anešime ap a ų diskusijų dėl nep ie- saginių mo e ų pa a džių eiga a skleidė dialogo a p kalbos no min ojų i a o ojų ūkumą. Kon e encijos ezės, pa eng os Lie u ių kalbos ins i u o Kalbos kul ū os sky iaus, publikuojamos Lie u ių kalbos ins i u o in e ne o s e ainėje*.1 Gau a 2009 12 21 SKAISTĖ ALEKSANDRAVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed] * Ž . h p://www.lki.l /LKI_LT/index.php?op ion=com_con en & iew=a icle&id=469:jono- jablonskio-kon e encija1&ca id=1:naujienos&I emid=2