Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas (red.). „Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška“

A. HOLVOET, R. MIKULSKAS. G ama inių unkcijų p igim is i aiška 337 AXEL HOLVOET, ROLANDAS MIKULSKAS (RED.) GRAMATINIŲ FUNKCIJŲ PRIGIMTIS IR RAIŠKA Vilnius: Vilniaus uni e si e as, Asociacija „Academia Salensis“, 2009, 202 (+2) p., ISBN 978-9955-33-466-8 [Ac a Salensia 1] Axelio Hol oe o i Rolando Mikulsko pa eng as s aipsnių inkinys užpildo eo inių daba inės lie u ių kalbos g ama ikos y imų sp agą, susida iusią 2006 m. nus ojus ei i Lie u ių kalbos g ama ikos da bų se ijos knygoms. Jame skelbiamuose s aipsniuose emiamasi 2008 m. asa ą Rokiškio ajono Salų kaimo d a e ykusios kalbo y os asa os mokyklos eo inės g ama ikos sekcijoje pe skai y ais p anešimais. Rinkinį suda o penkių au o ių šeši s aipsniai. Juose ikslinama i plė ojama Lie u ių kalbos g ama ikos da bų knygose išdės y a lie u ių kalbos g ama inės sanda os ap ašymo koncepcija. S aipsniai pa ašy i ski ingais eo iniais pag indais, ačiau juos ienija saki- nio dalių ema ika i siekis a naujin i daba inės lie u ių kalbos y imų me- odiką. Į adiniame Axelio Hol oe o s aipsnyje „A gumen ų hie a chijos i g a- ma inės unkcijos“ bend oji sakinio dalių eo ija siejama su ak ualiomis lie u ių kalbos sakinio dalių p oblemomis, ap a iami pag indiniai e mi- nai. Vie oj lie u ių kalbo y ai įp as o sakinio dalies e mino, ku is esąs „pe nelyg bend as i ne iena eikšmiškas“ (p. 1), pasi enkamas i oliau in- kinyje a ojamas g ama inės unkcijos e minas (no s i jis nesąs isais a - ž ilgiais pa ogus). Ap a iamos pama inės a inio, a dažodžio, sakinio są o- kos, g ama inių unkcijų san ykis su seman inėmis i p agma inėmis unk- cijomis. Ski iami keli g ama inių unkcijų samp a os ipai: ienos laikomos pi minėmis, neiš es inėmis (au o iaus jos adinamos p imi y iomis), o ki- os – iš es inėmis. Pas a ųjų apib ėž ys i iš edimo aisyklės labai p iklauso nuo bend esnių eo inių pažiū ų. Toliau au o ius apž elgia kelias ski ingų eo inės g ama ikos mokyklų eikiamas g ama inių unkcijų samp a as: kon igū acinę ( isų pi ma a s o aujamą gene a y inės g ama ikos), empi- iškai o ien uo as (Lucieno Tesnie eʼo s uk ū inę sin aksę, eliacinę g a- ma iką, p o o ipinius apib ėžimus, a dažodžių p ieinamumu sin aksinėms 338 KALBOS KULTŪRA | 82 ope acijoms (angl. accessibili y) g indžiamas) i seman inėmis unkcijomis pa em ąsias. Po šios umpos, be labai in o ma y ios bend osios sakinio dalių eo ijos apž algos g įž ama p ie lie u ių kalbo y os i umpai ap a- iama sakinio dalių p oblema ika anks esniuose lie u ių kalbos sin aksės da buose. Daugiausia dėmesio ski iama Daba inės lie u ių kalbos g ama i- kai. K i iškai ap a iamos a pusa io sąsajos sin aksinio yšio i de inimo są okos, ku iomis šiuose da buose g indžiama sakinio dalių klasi ikacija. Toliau s aipsnyje s ab elė a ies Lie u ių kalbos g ama ikos da bų se ijos knygose, ypač ski oje g ama inėms unkcijoms1, išdės y a sakinio dalių koncepcija i iš yškin i jos eo iniai pama ai. S aipsnio pabaigoje iškel i ak ualiausi sakinio dalių y imo klausimai: ne iesioginio objek o, subjek o i objek o požymių pasiski s ymo, cen inių i pe i e inių g ama inių unk- cijų ski ies. An as Axelio Hol oe o s aipsnis „Di uziniai subjek ai i objek ai“ glau- džiai susijęs ne ik su pi muoju, be i su minė uoju sakinio dalių p oble- moms ski u Lie u ių kalbos g ama ikos da bų se ijos inkiniu. Iš p adžių s aipsnyje ap a iami keli diskusijų kelian ys kilmininku eiškiamo subjek o a ejai (su a dininku ne a ijuojan is i a ijuojan is kilmininkinis subjek as bei pas a ojo san ykis su olimesniu objek u). Toliau nag inėjami panašūs iesioginio objek o unkcijos p isky imo sakinyje neapib ėž umo a ejai ( iesioginis kilmininkinis objek as, galininkinio k an i ika o iaus a ba sa a- ankiško objek o neapib ėž umas i an aeilio iesioginio objek o a ejais di anzi y iose kons ukcijose). A ski ai keliamas i nag inėjamas klausimas dėl lie u ių kalbos ne iesioginių objek ų s a uso. Jį sp endžian neapib ėž- ais objek o p isky imo a ejais – di anzi y inės sanda os sakiniuose – siū- loma ski i pi maeilius i an aeilius (a ba pažemin uosius) objek us, ap a- iamos pas a ųjų ypa ybės. A i inkamai ski iami i an aeiliai subjek ai. Naudininku eiškiamus i eiksmažodžių a gumen us žyminčius subjek us s aipsnyje siūloma adin i k azisubjek ais. Pa yzdžiui, sakinyje Jonui pagai- lo d augo siūloma ski i naudininku žymimą in anzi y inio eiksmažodžio k azisubjek ą Jonui i kilmininku eiškiamą an aeilį subjek ą d augo. Vie- nin eliai nesubjek iniai naudininku eiškiami eiksmažodžio a gumen ai, pa yzdžiui, naudininkas sakinyje Jonas padeda sa o ė ams, adinami k azi- iesioginiais objek ais. S aipsnyje daug naujų, lie u ių kalbo y oje neįp as- ų i ne ikė ų in e p e acijų. Jos išdės y os labai glaus ai, dažnai pasi elkian 1 Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas ( ed.). G ama inių unkcijų y imai, Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 [Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3]. A. HOLVOET, R. MIKULSKAS. G ama inių unkcijų p igim is i aiška 339 ipologinius a gumen us, odėl ne isada pakankamai aiškios i a ei yje u- ė ų bū i papildomai g indžiamos i ik inamos. K is inos Lena ai ės s aipsnyje „Tiesioginiai objek ai i di anzi y inių kons ukcijų klausimas lie u ių kalboje“ nag inėjami panašūs klausimai kaip i p ieš jį apž elg ame A. Hol oe o s aipsnyje, ačiau emiamasi ki ais eo iniais pag indais, odėl i iš ados ki okios. Visų pi ma s aipsnyje ap a- iama iesioginio objek o samp a a i jo nus a ymo k i e ijai lie u ių kalbo- y oje. Pa eik a analizė glaus a, be iksli i įž algi. Ki aip negu kadaise Vy- au o Amb azo, eikala usio g iež ai ski i sakinio sin aksinės i seman inės s uk ū os lygmenis2, objek ą (i apsk i ai sakinio dalis) siūloma su ok i kaip du kalbos nag inėjimo lygmenis – seman inį i mo osin aksinį ( aiš- kos) – apimančią g ama inę unkciją (plg. p. 71). Remian is Sebas iano Shaumyano aplikacine g ama ika, iesioginius objek us siūloma ski i a si- ž elgian į p edika o anzi y umą, ku is daly auja pag indinės p edikacijos p ocese i leidžia su o muluo i sakinio suda ymo dėsnius. Au o ė ski ia ke- lis p edikacijos lygmenis – i ai siejasi su Simono Diko unkcinės g ama i- kos sluoksniuo ąja seman ine sakinio s uk ū a, p is a oma Agnieszkos Rembiałkowskos s aipsnyje. Abejonių sukėlė sakinio Vaikas ge ai algo košę analizė (p. 78): au o ės ski iami ope andas algo bei ezul an as ge ai algo i ope andas košę (o ne algo košę) bei ezul an as ge ai algo košę. Toliau s aipsnyje ge ai paaiškin i anglakalbės kalbo y os ne iesioginio objek- o (angl. di ec objec ) i lie u ių kalbo y os ne iesioginio papildinio samp a os ski umai. Ne iesioginiai objek ai lie u ių kalboje s aipsnyje išnag inė i ne aip nuodugniai kaip iesioginiai, šis y imas laiky inas p elimina iu. Vis dėl o nuomonė dėl nebū ino eikalo lie u ių kalboje ski i di anzi y ines kons ukcijas į ikina. S aipsnio pabaigoje ski ingais eo iniais pag indais išnag inė i keli keblesni sakinio dalių p isky imo lie u ių kalboje a ejai. Į klausimą, a gali p edika as leis i d ejopą iesioginio objek o pasi inkimą, au o ė a sako neigiamai, ačiau oks a sakymas nea odo pakankamai pag įs- as. S eikin ina au o ės nuos a a lie u ių kalbos sin aksinių eiškinių analizę em i ipologiniais duomenimis. No s Rolando Mikulsko s aipsnis „Daik a a dinės apozicijos aidmuo an inės p edikacijos aiškoje“ au o iaus p is a omas kaip diskusinis dėl p iedėlinių daik a a dinių azių su jung uku kaip e e encijos i unkcijų, 2 Plg. Vy a u a s A m b a z a s. Lie u ių kalbos sakinio sin aksinės i seman inės s uk ū os iene ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 25: Lie u ių kalbos sin aksės y inėjimai, 1986, 4–44. 340 KALBOS KULTŪRA | 82 ačiau jame nag inėjama ku kas pla esnė p oblema – lie u ių kalbos p ie- dėlių ipologija, seman ikos, p agma ikos i sin aksės są eika. Pa eikiama adicinės p iedėlio samp a os lie u ių kalbo y oje k i ika, pag indžiamas apozicijos e mino pasi inkimas. Remian is Vaka ų au o ių ling is ikos da - bais ski iamos d i daik a a dinės apozicijos ūšys – glaudžioji i lais oji, nag inėjama kiek ienos jų e e encija, dėmenų unkcijos i a pusa io sin- aksiniai yšiai, p isky imas sakinio daliai. S aipsnis ak ualus i daugeliu a ž ilgių no a o iškas. Au o iui eko į eik i nemaža angliškos specialiosios e minijos pe eikimo lie u iškame eks e sunkumų, gal dėl o ie omis eks as sunkiai skai omas. Šis inkinio s aipsnis ypač glaudžiai susijęs su anks esnėmis naujosios lie u ių kalbos g ama ikos mokyklos publikacijomis bei diskusijomis. Bene mažiausiai eo inių s a s ymų Ju gio Pake io s aipsnyje „Bū inųjų p edika y ų žymėjimas lie u ių kalbos eiksmo pa adinimo kons ukcijo- se“. Remian is Daba inės lie u ių kalbos eks yno duomenimis, jame išnag i- nė a daik a a dinių p iesagos -imas / -ymas edinių, einančių eiksnio a ba papildinio p edika y ais, linksnių konku encija. Nus a y a, kad bend inėje kalboje no mine laikoma de inimo su eiksnio a papildinio linksniu s a e- gija y a silpniausia. Dažniausiai i iamieji p edika y ai eiškiami įnagininku pagal bend a ies kons ukcijų pa yzdį a ba dėl polinkio įnagininką apiben- d in i kaip specialų p edika y ų linksnį. Da bas a lik as me odiškai, iš ados ge ai pag įs os. Agnieszka Rembiałkowska s aipsnyje „Lie u ių kalbos lais ieji naudi- ninkai i p edikacijos lygmenys“ pa eikia ge ą lie u ių kalbos lais ųjų nau- dininkų in e p e acijos anks esniuose i naujausiuose y imuose apž algą. Reikia p i a i au o ei, kad „išsamios analizės, iena e us, apimančios i- sus lais uosius naudininkus kaip am ik ą mo osin aksinį enomeną, ki a e us, di e encijuojančios lais ųjų naudininkų ipus ne ik su a inių „ eikš- mių“ pag indu, labai ūks a“ (p. 149). Toliau aiškinami eo iniai lais ųjų naudininkų in e p e acijos pag indai – iš Simono Diko unkcinės g ama i- kos pe im a sluoksniuo osios seman inės sakinio s uk ū os samp a a. Paga- liau s aipsnyje pe einama p ie ap a osios me odikos aikymo lie u ių kal- bos lais ųjų naudininkų ipams nus a y i. Deja, ši s aipsnio dalis labai s iu- ka. Empi inės p ocedū os – de ynių ūšių es ai ap a i p obėgšmais, o kai ku ie jų ( elia y izacija i licenzija imas) liko isai nepaaiškin i. Labai ūks- a es ų aikymo pa yzdžių. Gal odėl s aipsnis ne u i iš adų, ik baigiamą- sias pas abas. Jose eigiama, kad lie u ių kalbos lais ųjų naudininkų ipai A. HOLVOET, R. MIKULSKAS. G ama inių unkcijų p igim is i aiška 341 gali bū i siejami su ski ingais sakinio p edikacijos sluoksniais. Šį eiginį pag įs i i išsamiai ap ašy i – a ei ies da bų užda inys. Viena opiausių lie u ių kalba ašomų eo inės g ama ikos da bų p oble- mų – e minija. Recenzuojamojoje knygoje daug naujų e minų. Juos pade- da as i po bend o isų s aipsnių li e a ū os są ašo įdė os lie u iškų, lo yniš- kų i angliškų e minų odyklės. Daugeliu a ejų e minai pa ink i ykusiai. Kai ku ie jų jau bu o a ojami anks esniuose ų pačių au o ių da buose. Vis dėl o ienas ki as angliškų e minų a i ikmuo sukėlė abejonių. Te minas p imi y ios seman inės unkcijos (p. 5 i oliau) a odo ne inka- mas dėl žodžio p imi y us neigiamos eikšmės a spal io lie u ių kalboje. Gal šiuo a eju ge iau ik ų pi minės, pama inės seman inės unkcijos? Dėl os pačios p iežas ies nea odo isai inkamas e mino downg aded p edica- ion a i ikmuo sin aksiškai pažemin a p edikacija (p. 34). Gal čia ik ų žemes- nio lygmens (a ango) p edikacija, pagaliau, an inė (a ba šalu inė) p edika- cija (kalban apie sudė inį sakinį); da plg. „pažemin asis“ in anzi y inis subjek as (p. 63) i pan. Ta p au iniai žodžiai kon oliuo i, kon olė lie u ių kalboje y a įgiję eikšmes, ne isiškai a i inkančias anglų o con oll, con ol- le eikšmes, odėl juos siūlyčiau keis i okiuose pasakymuose kaip „[sub- jek iniai naudininkai] kon oliuoja e leksy izaciją“ (p. 61) i „ne odo anksčiau minė os k azisubjek ams būdingos e leksy izacijos kon olės“ (p. 63). Gal šiais a ejais pakak ų iesiog „jie gali bū i e leksy izuojami“ a ba „jie suda o e leksy ines kons ukcijas“ i „k azisubjek ams būdingos e leksy izacijos“ a ba „k azisubjek ams būdingos e leksy inės kons uk- cijos“. Lie u iškai nesklandu ašy i, kad an inė unkcija „uždedama“ an pi minės (p. 81, oliau jau be kabučių). Angliškas e minas depu a i e bene- icia y eks e ne iksliai e čiamas kaip pa aduojan is ecipien as (p. 154), e minas pa aisy as odyklėje: pa aduojamasis bene icien as (p. 199). Edwa - do Keenano i Be na do Com ie e minui obliqueness hie a chy pasiūly as a i ikmuo a dažodžių hie a chija pe dėm bend as i dėl o ne ikslus (plg. p. 15, 37), o e mino noun ph ase accessibili y hie a chy iesioginis a i ikmuo ( a dažodžių) p ieinamumo hie a chija (p. 15) a odo ūks amas – enka pa- aiškin i p ieinamumo są oką (p ieinamumas į ai ioms sin aksinėms ope a- cijoms, plg. p. 15). Visoje knygoje a ojamas seman inės unkcijos (a ba linksnio) pa adinimas ekspe ience is (p. 48 i ki u ): gal lie u ių kalbo y ai ge iau ik ų ekspe ien as (plg. pa ien as, bene icien as...)? Teikiamas e mi- nas p edika iniai ėmai (angl. ames) (p. 160), ačiau čia pa ašoma ėmas: šis daik a a dis lie u ių kalboje eikšme „laipsnis, ibos“ a ojamas ik 342 KALBOS KULTŪRA | 82 daugiskai os o mos, odėl ne i u in omenyje ieną eiksmažodį a o- ina ėmai. P is a an S. Diko unkcinę g ama iką sumaniai pasinaudo a anksčiau apie ją ašiusio Vi o Labučio e minais: kai ku ie jų pe im i (p z., išplės inė p edikacija, angl. ex ended p edica ion), ki i pa ikslin i, p z., ie oj žie ės p edikacija pasiūly a še dinė p edikacija (plg. angl. co e p edica ion), ie oj dalykų padė is – elemen a ioji si uacija (plg. angl. s a e o a ai s). Įsi edami ope a o ių (angl. ope a o s) i palydo ų (angl. sa elli es) e minai, ačiau pas- a asis oliau ne a ojamas – enkinamasi iesioginiu skoliniu sa eli as. Liko nepaaiškin a Keeso Henge eldo e minų lie u iškų a i ikmenų (seman inių lygmenų) ep ezen acinis i in e pe sonalinis planas apim is (p. 160). Neapsi- žiū ė a, kad isi šie unkcinės g ama ikos e minai nepa eko į odyklę. S aipsnių inkinys ge ai pa eng as. Vis dėl o i jame pasi aiko nepagei- daujamo e minų a ija imo, p z.: an inė d iguba unkcija i an inė d i- sluoksnė unkcija (p. 84). Kai ku ie e minai nepag įs ai ienais a ejais a- šomi kabu ėse, o ki ais – be jų. Pagaliau, išnašos (o jų šiame inkinyje daug) i puslapių nume acija išspausdin i labai mažu š i u – ai apsunkina skai y i. Knyga G ama inių unkcijų p igim is i aiška eo ine lie u ių kalbos g a- ma ika besidominčiam skai y ojui eikia daug naujų minčių, o jos diskusinis pobūdis ska ina polemizuo i, ieško i naujų sp endimų, pa ik in i i a mes i a ba iš naujo pag įs i anks esnius. Šiuo s aipsnių inkiniu užsimo a p adė i naują eo inės kalbo y os da bams ski ų leidinių se iją Ac a Salensia. No i- si palinkė i, kad i ki os naujosios se ijos knygos bū ų okios įdomios i o- kio ge o mokslinio lygio, kaip i čia umpai apž elg oji. Gau a 2009 12 11 ARTŪRAS JUDŽENTIS Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]