Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas – neatsakyti klausimai

294 KALBOS KULTŪRA | 82 INETA DABAŠINSKIENĖ Vy au o Didžiojo uni e si e as RAMINTA GARUCKAITĖ Vy au o Didžiojo uni e si e as ANKSTYVASIS UŽSIENIO KALBOS MOKYMAS – NEATSAKYTI KLAUSIMAI Lie u ių kalbos aida i jos kokybė – isuomenei ak ualus klausimas, į ku į s engiasi a saky i ne ik kalbininkai, pedagogai, š ie imo specialis ai, psi- chologai, be i poli ikai. Vis dažniau kalbama apie ai, kad suaugusiųjų i ypač aikų kalba pe pas a ąjį dešim me į pas ebimai sku dėja, lė ėja jos įsisa inimas, sunkiau įgyjama ne ik kalbinių, be i komunikacinių įgūdžių. Siekian a saky i į klausimą, kodėl sku dėja aikų kalba, dažniausiai nu- odomos okios p iežas ys: socialiniai i ekonominiai isuomenės pokyčiai (dėl pas a aisiais me ais in ensy aus emig acijos s au o didelė dalis Lie u o- je likusių aikų pa eko į socialiai apleis ų izikos g upę i ai galėjo lem i jų kalbinės i kogni y inės aidos ūkumus) i s ip ėjan i užsienio (dažniau- siai – anglų) kalbos į aka (šiandien ak y iai disku uojama ne ik dėl ele i- zijos kanalais i in e ne u plin ančios anglų kalbos į akos, be i dėl galimo neigiamo anks y ojo užsienio kalbos mokymo po eikio gim osios kalbos aidai1). Viešose i p i ačiose diskusijose, mokslinėse kon e encijose a po- li ikų i isuomenės a s o ų susi ikimuose ne yla ginčai apie ai, a e a moky i aikus užsienio kalbos nuo an os klasės, a ai ne ukdys o muo is jų gim osios kalbos sis emai i . . Pasi elkę Lie u oje i ki ose šalyse a lik- us y imus, pamėginsime apž elg i uos klausimus, ku ie dažniausiai kelia- mi: koks amžius y a inkamas p adė i moky i užsienio kalbos, a anks y asis užsienio kalbos mokymas ne ukdo gim osios kalbos aidai, jos mokymosi ezul a ams, ko eikia, kad užsienio kalbos mokymas bū ų sėkmingas. 1 h p://www.smm.l /s ie imo_bukle/docs/p _analize/Anks y asis_Kalbu_Ugdymas.pd I. DABAŠINSKIENĖ, R. GARUCKAITĖ. Anks y asis užsienio kalbos mokymas – nea saky i klausimai 295 1. ANKSČIAU AR VĖLIAU? KRITINIO PERIODO HIPOTEZĖ (KPH) Mokslininkus domina, koks amžius y a inkamiausias p adė i moky i užsie- nio kalbos. Dažnai kalbama apie k i inio pe iodo (laiko a pio iki ly inės b andos) hipo ezės (KPH) y imus. Kalbos mokymasis uo me u duoda ge- iausių ezul a ų i leidžia pasiek i gim osios kalbos lygį. Pasibaigus šiam laiko a piui smegenyse į yks a pokyčių, ku ie lemia p as esnius ezul a us. Pasak R. Johns one (2002: 7), iš p adžių k i inio pe iodo hipo ezės e minas bu o aikomas kalbėjimui, . y. a čiai, in onacijai nusaky i, i ik ėliau jis išplės as iki g ama ikos (mo ologijos i sin aksės). K i inio pe iodo hipo e- zė aikoma gim osios i an osios, . y. užsienio, kalbos įsisa inimui, ik gim- osios kalbos y imų bu o a liekama ku kas mažiau, apsi ibojan ne ipiškos aidos aikų, . y. neįga usių kalbinės kompe encijos dėl gy enimo kalbiškai izoliuo oje aplinkoje, a ejais. KPH pi mosios kalbos (K1) a ž ilgiu eiškia, jei kalbos neišmoks ama iki am ik o amžiaus, oks gebėjimas p a andamas i niekada nebegali bū i išla in as (Mosko sky 2001: 2). Į ai ūs užsienio kalbos2 (K2) įsisa inimo i amžiaus sąsajų y imo da bai ebe yks a (y a i nesu a imų a p jų au o ių dėl ik osios KPH į akos kalbų mokymuisi). Pa- g indinė y imų min is – aikai pasiekia aukš esnį K2 mokėjimo lygį nei suaugusieji, ki aip a ian , da o spa esnę pažangą i jiems sekasi ge iau. Tai, kad aikai u i am ik ą ins ink y ų mokymosi gebėjimą anks y ame am- žiuje, pa i ina specialūs klinikiniai y imai, pa yzdžiui, magne inis ezo- nansas odo ski umus aikų smegenyse, . y. am ik ų smegenų dalių ak y- umo padidėjimą mokan is, o i ian suaugusius o nebu o pas ebė a (John- s one 2002: 7). Pap as ai dėl amžiaus po eikio su a iama, nes p ocedū inės a min ies silp- nėjimas paauglys ėje ska ina em is eksplici iniu mokymusi i aisyklėmis, 2 Į ai iuose y imuose a ojami du e minai: užsienio kalba i an oji kalba. Šie e minai daž- nai y a sup an ami ski ingai. Pi masis e minas odo, kad kalba, ku ios mokomasi, nė a gim oji i kad mokymosi p ocesas yks a gim osios kalbos aplinkoje, pa yzdžiui, p ancūzai mokosi anglų kalbos P ancūzijoje a ba ispanai mokosi p ancūzų kalbos Ispanijoje. Dažniau- siai okio mokymosi aplinka y a o iciali, . y. klasė, audi o ija. An osios kalbos mokymasis pap as ai eiškia, kad mokomasi s e imos kalbos okioje aplinkoje, ku a kalba y a kalbama, pa yzdžiui, okiečiai mokosi japonų kalbos Japonijoje. Šis mokymosi p ocesas yks a nebū- inai o icialioje aplinkoje i , s a biausia, besimokan ysis u i galimybę bend au i su žmonė- mis, ku iems oji kalba y a gim oji, o besimokan ieji užsienio kalbos okios galimybės daž- niausiai ne u i (Gass, Selinke 2008: 7). Tai daugiausia i iama ais a ejais, kai žmonės emig uoja į ki as šalis i jie bei jų aikai u i išmok i os šalies kalbą. 296 KALBOS KULTŪRA | 82 aigi naudojamasi ne a kogni y ine sis ema, ku i a sakinga už gim osios kalbos įsisa inimą (Pa adis 2004: 59). Klausimas, ku is kelia daugiausia dis- kusijų, y a susijęs su mokymosi empu i galu iniu ezul a u. Teigiama, kad maži aikai užsienio kalbos mokosi lėčiau nei paaugliai i suaugusieji, ačiau pasiekia ge esnių ezul a ų (Single on 1989, 2001; Single on, Ryan 2004; Moye 2004; DeKeyse , La son-Hall 2005; MacWhinney 2005). Daugelis y imų pa i ina hipo ezę, kad užsienio kalbos mokymosi sėkmingumas mažėja p iklausomai nuo amžiaus (Haku a, Bialys ok, Wiley 2003; Chiswick, Lee, Mille 2004 – JAV i Aus alijoje gy enančių milijonų imig an ų y i- mai). Pasak šių au o ių, amžius lemia užsienio kalbos mokymąsi nebū inai dėl kalbinių eiksnių, ai gali bū i siejama su asmeniniais gebėjimais a so- cialine į aka. Pažin iniai p ocesai aip pa u i didelę eikšmę, nes y es- niems sunkiau išmok i am ik us junginius, išši uo i naują in o maciją – sumažėja a min ies galimybės bei dėmesys. Kadangi šie eiksniai siejami su amžiumi, odėl kalbos išmokimo galimybės aip pa mažėja (Haku a, Bialys- ok, Wiley 2003: 31–32). 2. AR UŽSIENIO KALBOS MOKYMASIS DARO POVEIKĮ GIMTOSIOS KALBOS RAIDAI? Anks y asis užsienio kalbos mokymas e inamas ne iena eikšmiškai, ypač Lie u oje, ku im ų y imų šioje s i yje nea lik a. Nepaisan ki ose šalyse a lik ų y imų eigiamų ezul a ų, mūsų šalyje ginčai dėl užsienio kalbos mokymo po eikio aikų gim osios kalbos aidai i ki iems mokymosi daly- kams ebe yks a (ž . S unžėnienė 2009). Teigiama, kad gim osios kalbos žinios, įgy os namuose, ikimokyklinėje įs aigoje a ki u , u i didelę į aką užsienio kalbos mokymosi sėkmei (A našienė 2007: 167). Ano L. Vygo s- kio, ie eikšmės iene ai, ku ie aiko jau y a įsisa in i gim ojoje kalboje, gali padė i su ok i i naująją kalbos sis emą. Be o, au o ius eigia, kad i užsienio kalba gali padė i įsisa in i sudė ingesnes gim osios kalbos o mas (1962; ci uojama iš Vilke 2001: 17). Ki aip a ian , d iejų kalbų mokymasis leidžia aikui jas nuola os lygin i, su eikia galimybę labiau įsigilin i į isą kalbos sis emą. S a bu, kad kalbų ski umai mokiniams bū ų inkamai išaiškin i, siejan užsienio kalbos mokymą ne ik su jau u imomis gim o- sios kalbos žiniomis, be i su ki ais mokykloje mokomais dalykais. Reikia I. DABAŠINSKIENĖ, R. GARUCKAITĖ. Anks y asis užsienio kalbos mokymas – nea saky i klausimai 297 pasaky i, jog kelių kalbinių sis emų lyginimas ne ik plečia mokinio kalbi- nes žinias, be i ugdo sup a imą bei eigiamą požiū į į ski ingas kalbas i kul ū as. Eu opos Sąjungos ( oliau – ES) dokumen uose, ska inančiuose daugia- kalbys ę i anks y ąjį užsienio kalbų mokymą, pab ėžiami p i alumai, ku- iuos su eikia ki ų kalbų mokėjimas. Kalbos ugdo ne ik bend uosius gebėji- mus (asmeninius, socialinius, komunikacinius, k i inio mąs ymo, p oblemų sp endimo), be i speci inius – b andinamos e ybės, kul ū inės nuos a os, ole ancija, do o inės bei es e inės pažiū os, ugdoma alia, dėmesys, a min- is i k . Ty imais pa i in a, kad aikų, anks i p adėjusių moky is užsienio kalbos, saky inės kalbos žinios y a ge esnės, jie labiau pasi iki kalbėdami ki a kalba. Tad nuomonė, kad anks y asis užsienio kalbos mokymas gali ukdy i ki ų dalykų mokymuisi, lyg i nė a pag įs a, nes ugdomi mokinių gebėjimai kaip ik padeda ėlesniais me ais mokykloje. Į kai ku iuos užsienio kalbos mokymosi s i ies klausimus nė a iena- eikšmio a sakymo, o y imų me odologija kin a p iklausomai nuo y ėjo. Daugelis mokslininkų i ia, kaip užsienio kalba eikia gim ąją kalbą i , a i kščiai, – kokį po eikį gim oji kalba da o s e imajai. Vienas okių klau- simų – a įmanoma išmok i užsienio kalbą aip, kaip ja kalba ie, ku iems ji y a gim oji. Įdomu, kad šioje y imų s i yje p iim a užsienio kalbos išmoki- mo lygį sie i su ja kalbančiųjų kalbos kompe encija, ačiau okį požiū į y a linkusių k i ikuo i. V. Cook (2003: 5) eigia, kad oks g e inimas nė a eisin- gas, nes K1 i K2 a o ojų gim osios kalbos žinios ski iasi. Ki aip a ian , užsienio kalbos besimokan is asmuo y a užaugęs ki omis sąlygomis i daž- nai pasaulį su okia ki aip negu as, ku iam ši kalba y a gim oji, ad i jų kalbinės žinios pap as ai nė a apačios. Be o, ne ik K2 a o ojų mąs ysena, be i jų kalbos unkcijos ski iasi. V. Cook aip pa siūlo K2 y imų s i yje ma y i ne ūkumus, . y., ko kalbos a o ojai negali pasiek i, o jų pasieki- mus a ojan užsienio kalbą. Besimokan ieji užsienio kalbos u i bū i e - inami pagal ai, ko jie išmoko, o ne pagal sugebėjimą „a ody i“ kaip ja kalban ieji (Cook 2003: 3–4). Ne mažiau p ieš a ingai e inamas i klausimas dėl K2 po eikio gim a- jai kalbai. Dažnai disku uojama apie neigiamą, eigiamą i neu alų užsie- nio kalbos po eikį. Ypač nuogąs aujama dėl anks y ojo užsienio kalbų mo- kymo, nes manoma, kad užsienio kalba gali užgož i da ne i us gim osios kalbos įgūdžius (S unžėnienė 2009). Tačiau, daugelio šal inių eigimu, oks 298 KALBOS KULTŪRA | 82 įsi ikinimas ne u i pag indo, nes K2 mokymasis ik ska ina eigiamus ezul a us mokan is ki ų dalykų, a p jų i gim osios kalbos. Remdamasi į ai ių y imų duomenimis, V. Cook i ina, kad besimokan ieji užsienio kalbos dažnai sa o kalbine kompe encija y a p anašesni už kalbančius ik iena kalba, pa yzdžiui, eng ų mokiniai, besimokan ys anglų kalbos, a - oja sudė ingesnes gim osios kalbos sakinių kons ukcijas (Kecskes, Papp 2000), o anglakalbiai aikai, ku ių užsienio kalba y a i alų, ge iau geba skai y i gim ąja kalba (Yelland e al. 1993; ci uojama iš Cook 2003: 11–12). Taigi pagal šių y imų duomenis ma y i, kad K2 mokymasis nesku dina gim osios kalbos, o, a i kščiai, – da o eigiamą po eikį, padeda siek i ge- esnių ezul a ų. Su neigiama užsienio kalbos į aka dažnai siejami p ocesai y a kalbos ne- ek is a ba kalbos nualinimas, ačiau okie a ejai jau apima pla esnio mas o y imus i dažniausiai ai y a imig an ų kalbos pokyčiai. Kai okia socialinė g upė įsiku ia s e imoje kalbinėje aplinkoje, K1 a ojimo galimybių gali sumažė i a ba isiškai nelik i. Pasak V. Cook, kai kalba ne a ojama pag in- diniais kasdieniais ikslais i nebea lieka sa o unkcijos, ji neiš engiamai sku s a a ba galiausiai y a p a andama (2003: 12). Apie kalbos ne ek į a ba nualinimą galima kalbė i i iš indi ido pozicijų. S. Ja is (2003) siūlo į K2 po eikį ž elg i ne kaip į sociokul ū inį, kelias kalbines bend uomenes api- man į eiškinį, be kaip į indi idualų, psicholing is inį eiškinį, . y. kiek ie- no asmens indi idualių K1 įgūdžių p a adimą. Au o iaus eigimu, užsienio kalba išplečia žmogaus K1 galimybes, ačiau nepakeičia gim osios, o ik ją papildo. No s oks eiškinys mokslinėje li e a ū oje aip pa laikomas kalbos nualinimo pa yzdžiu, nes paki usi kalba odo asmens K1 kompe encijos pokyčius, ai eiškia, kad nuk yps ama nuo įp as ų ienakalbio kalbos a o- senos no mų (Sha wood Smi h 1983: 188–189; ci uojama iš Ja is 2003: 82). Ki aip a ian , kalba gali ap i nena ū ali, nes p isipildo s e imų kons- ukcijų a aiškos būdų. Apie K2 po eikį galima kalbė i i neu aliai. Ve inimas isuome y a p oblemiškas, nes ai, kas y a ge ai i kas y a blogai – subjek y ūs dalykai. Siūloma am ik ų gim osios kalbos įgūdžių ne ek į neigiamai e in i ik uome , jei ai kalbos a o ojui ukdo sėkmingai a lik i kokią no s užduo- į (Cook 2003: 12). Tai aip pa eiškia am ik ą e inimą, no s K1 i K2 a o ojų ski ybės apsk i ai y a sunkiai lygin inos a k i ikuojamos. I. DABAŠINSKIENĖ, R. GARUCKAITĖ. Anks y asis užsienio kalbos mokymas – nea saky i klausimai 299 3. NUO KO PRIKLAUSO ANKSTYVOJO UŽSIENIO KALBŲ MOKYMOSI SĖKMĖ? Anks y ojo užsienio kalbų mokymosi ezul a ai p iklauso nuo suda y os ugdymo p og amos, . y. mokymo me odų i moky ojo indėlio, aip pa nuo ski iamų alandų skaičiaus i mokymosi in ensy umo. Ve a paž elg i į ki- ose ES šalyse ykdomas anks y ojo kalbų mokymo p og amas i joms ski- iamą laiką. Eu ydice (2008) y imų duomenimis, 2006 me ais p adinio ugdymo e a- pe užsienio kalbų bu o mokomasi be eik isose šalyse. Keliose jų moky- masis p i alomas nuo pa pi mųjų me ų mokykloje a ba ne ikimokyklinio ugdymo amžiuje (Belgija i Ispanija). Lie u oje iki 2008 me ų p i alomasis užsienio kalbų mokymas p asidėda o nuo 10 me ų amžiaus, a ba ke i os klasės. Tiesa, ė ų pageida imu jis galėjo bū i anks inamas i p asidė i nuo an os klasės. Daugelyje šalių 50 p oc. a daugiau isų p adinukų mokėsi ben ienos užsienio kalbos. Lie u oje pi mosios užsienio kalbos mokėsi 60,8 p oc., an osios – 0,2 p oc., o isai kalbų p adinėse klasėse nesimokė 39 p oc. mokinių. Reikia a k eip i dėmesį, kad nė ienos užsienio kalbos nesi- mokančių mokinių skaičius p adinėse mokyklose y a gana didelis. Nepaisan išaugusios anks y ojo užsienio kalbų mokymo p ak ikos, dau- gelyje ES als ybių šiam mokymui ski iama is da nepakankamai laiko – ai suda o 10 p oc. iso mokymui ski o laiko. Išim imi laikomos kelios als ybės – Liuksembu gas am ski ia 39 p oc. laiko, Mal a – 15 p oc. i Bel- gija ( okiečių bend uomenė) – 14 p oc. Deja, ne dešim yje šalių šis p o- cen as y a mažesnis nei 5 p oc., a p jų i Lie u a – ik 2,3 p oc. Vidu inio ugdymo e ape Lie u oje užsienio kalbos mokymui ski iama 15 p oc. iso laiko. Kalban apie populia iausias kalbas, Eu opoje anglų kalba dažniausiai y a pasi enkama p adiniu mokymo e apu (išsky us Belgiją i Liuksembu gą, ku populia iausios kalbos a i inkamai y a p ancūzų i okiečių). 17-oje šalių anglų kalbos mokosi 50 p oc. a ba daugiau p adinukų. Nuo 2002 me ų šios kalbos mokymosi odikliai augo be eik isose šalyse, pa yzdžiui, Lie u oje ais me ais anglų kalbos besimokančių mokinių bu o 46 p oc., o 2006 m. – 59 p oc. Vokiečių i p ancūzų kalbos Eu opoje užima an osios dažniausiai pasi enkamos moky is kalbos ie ą, o Lie u oje, ypač pas a aisiais me ais, an oji ie a a i enka usų kalbai. Ap a us s a is inius duomenis, bū ina paž elg i į a lik ų y imų ezul a us i jų au o ių siūlomas p iemones, padedančias už ik in i sėkmingą anks y- 300 KALBOS KULTŪRA | 82 ąjį užsienio kalbos mokymą. K oa ijoje ykdomo p ojek o au o iai J. Dji- guno ic i M. Vilke eigia, kad inkamas laikas p adė i aikus moky i užsie- nio kalbos y a nuo šeše ių me ų, ačiau mokymasis u i bū i in ensy us. Au o iai siūlo penkias dienas pe sa ai ę po 45 minu es kalbos mokymo pe dieną. Mokinių g upės u ė ų bū i nedidelės, suda y os iš 10–15 aikų, kad bū ų galima ski i dėmesio kiek ienam iš jų. Ne alia pami š i i moky ojo aidmens – jis u i bū i ge as mokomosios kalbos žino as, jo a is i in o- nacija u i bū i aiški (Djiguno ic, Vilke 2000). Pasak M. Nikolo o, jei šios bū inos sąlygos nė a į ykdy os, ge iau anks y ojo mokymo nė nep adė i, nes ne inkamas mokymas gali pa eik i mokinio požiū į į užsienio kalbą i jos mokymąsi (Nikolo 2000: 43; ci uojama iš Johns one 2002: 10). R. Johns one eigia, kad laikas y a ypač s a bus eiksnys ose šalyse, ku užsienio kalba nė a a ojama iešai, o mokykla ampa bene ienin ele os kalbos a ojimo ie a (2002: 18). Ty imai odo, kad egzis uoja iesioginis yšys a p laiko, ski iamo kalbos mokymuisi, i kalbos mokėjimo lygio, o- dėl s a bu a k eip i dėmesį į laiko i in ensy umo eiksnius, nes p iešingu a eju ne i anks y asis mokymas gali bū i isiškai ne eiksmingas. Neuž- enka mokymui ski i daug alandų, s a bu, kad as laikas bū ų inkamai išnaudojamas (Cu ain 2000; ci uojama iš Johns one 2002: 18). Lie u oje a lik o y imo (Bulaje a 2005) duomenys leidžia į e in i mo- ky ojų požiū į į anks y ąjį užsienio kalbų mokymą. Deja, u imi ik 2005 me ais ykdy o p ojek o ezul a ai, kai da ik bu o kalbama apie užsienio kalbos mokymo anks inimą. Tada didesnė moky ojų dalis pasisakė p ieš anks y ąjį užsienio kalbos mokymą. Taip pa didesnė p adinių klasių moky- ojų dalis (79,6 p oc.) nesu iko su sa ai inių alandų skaičiaus didinimu i eigė, kad d iejų sa ai inių alandų užsienio kalbai moky i pakanka. Kad p i alomas anks y asis užsienio kalbos mokymas lem ų p as esnius gim o- sios kalbos mokymosi ezul a us, manė 33,4 p oc. apklaus ųjų, o nep i a ė 56,3 p oc. Pusė isų moky ojų p i a ė i okiam eiginiui, kad p i alomo mokymo a eju aikai pa i ų daugiau mokymosi sunkumų, ačiau 41 p oc. esponden ų su uo nesu iko (Bulaje a 2005: 49–50). Taigi šio y imo ezul- a ai odo, jog da p ieš ke e ius me us Lie u os moky ojų požiū is į anks- y ąjį užsienio kalbų mokymą bu o neigiamas. Šiuos duomenis įdomu bū ų palygin i su daba iniais, kai užsienio kalbų mokymas apo p i alomas nuo an os klasės, – a ai nepakei ė moky ojų nuomonės. I. DABAŠINSKIENĖ, R. GARUCKAITĖ. Anks y asis užsienio kalbos mokymas – nea saky i klausimai 301 4. AR INDIVIDUALŪS GABUMAI SVARBŪS MOKANTIS UŽSIENIO KALBOS? Mokan is užsienio kalbos s a bios ne ik mokinio kogni y inės, be i indi- idualios sa ybės. Vieniems mokiniams ge iau sekasi moky is kalbų nei ki- iems, odėl dažnai kalbos mokymosi p ocesas siejamas su indi idualiais gebėjimais, ku ie ampa s a bia užsienio kalbos mokymosi y imų dalimi. Ty ėjai išsky ė kelis užsienio kalbai moky is į akos u inčius eiksnius: mo- y aciją, gabumus, požiū į, mokymosi s ilių i s a egiją, kū ybingumą i k . Gabumai, pasak kai ku ių au o ių, y a s a biausias eiksnys, nusakan is as- mens gebėjimą išmok i ki ą kalbą (Gass, Selinke 2008: 417). Tačiau gabu- mai kalbai da ne odo, a asmuo gali išmok i užsienio kalbą, odėl gabumais e ė ų adin i okį eiksnį, ku is padeda numa y i mokymosi pažangos spa ą. Ki aip a ian , žinan konk ečius asmens gabumus, galima numa y i jo dedamų pas angų kiekį i mo y aciją, eikalingą sėkmingam mokymosi p ocesui. Jei asmuo u i mažiau gebėjimų, jam eikės įdė i daugiau pas angų ge iems ezul a ams pasiek i (Dö nyei 2005: 43). Taigi kalbos išmokimo lygis iesiogiai p iklauso nuo okių įgim ų asmens gabumų kalbai, kaip o- neminis a pažinimo gebėjimas ( . y. s e imos ga sų sis emos a pažinimas i gebėjimas uos ga sus p isimin i), g ama inis jau umas ( . y. sakinį suda- ančių žodžių unkcijos a pažinimas), indukcinis kalbos mokymosi gebėji- mas ( . y. aisyklių i bend ų kalbos dėsnių numanymas a apibend inimas), a min is i mokėjimas ( . y. gebėjimas a pažin i i nusaky i asociacijas a p žodžių i azių užsienio i gim ojoje kalboje) (Gass, Selinke 2008: 418). Užsienio kalbos mokymo specialis ai s a bų aidmenį eikia mo y acijai, mokymosi s iliams i s a egijoms. Visi šie eiksniai lemia užsienio kalbos mokymosi sėkmę (Ox o d 1994; Djiguno ic 2006). Kaip eigiama (Dö nyei 2005: 65), mo y acija su eikia pi minį impulsą, o ėliau ampa pag indine a omąja jėga, palaikančia ilgo i dažnai a ginančio mokymosi p oceso me u. Tačiau mo y acija, kaip i mokymosi s ilius bei s a egija, y a indi i- dualus dalykas, i kiek ieną mokinį, ką i kaip moky is, ska ina ski ingi dalykai. Jau minė as moky ojo aidmuo, aip pa i ė ų nuos a os y a labai s a bios i gali lem i aikų požiū į į daugelį dalykų. Jei ė ai ska ina aiką domė is a kalba bei kul ū a, domisi jo pasiekimais mokykloje, ai ampa da didesniu paska inimu moky is s e imos kalbos. Vaikams labai s a bi i ap- linkinių nuomonė, ypač bend aamžių požiū is į kalbą, ku ios mokomasi, a ba į pa į mokymosi p ocesą (McG oa y 2001: 73, 85). 302 KALBOS KULTŪRA | 82 5. TYRIMŲ PERSPEKTYVOS LIETUVOJE Nus a y i i į e in i galimą kalbos kokybę, jos aidos polinkius i po eikį y a sudė inga. Remdamiesi Lie u oje a lik ais 3–4 me ų amžiaus aikų kal- bos ilgalaikiais i ekspe imen iniais y imais (Sa ickienė 2003, 2005a, 2005b, 2006, 2007; Sa ickienė i ki i 2007a, 2007b, 2009; Dabašinskienė 2009a, 2009b; Kamanduly ė 2005, 2006a, 2006b, 2007, 2008; Balčiūnienė 2005, 2006, 2007a, 2007b), šiandien galė ume mėgin i nusaky i šios am- žiaus g upės kalbos aidos endencijas. Tačiau į e in i y esnių aikų kalbą sunku dėl o, kad jų kalba y a sudė ingesnė leksikos, g ama ikos, disku so kū imo i kalbos unkcijų a ž ilgiu. Lie u oje išleis a nemažai kalbos ko ek- cijos me odinių p iemonių, skelbiami kalbos s anda ai, ačiau šiuose leidi- niuose dažnai pa eikiami a ba ik bend iausi am ik os amžiaus g upės ai- kų kalbai keliami eikala imai3, a ba labai išsami in o macija, susijusi su konk ečiais one ikos, leksikos, am ik ų g ama inių ypa ybių įsisa inimo s anda ais (ž . Ga š ienė, I ošku ienė 1993). Taigi, paanaliza us esamus šal inius, eo inę li e a ū ą, aiškėja, kad didžiausia p oblema – išsamaus y- imo, apimančio lie u ių aikų kalbos ypa ybes ski ingais amžiaus a ps- niais, ūkumas. Pag indinė p iežas is, kad kalbos aidai i kokybei į e in i eikia palygin i sudė ingų y imų. Kai ku ias kalbos ypa ybes, pa yzdžiui, žodyno apim į, g ama iką, iš i i y a šiek iek leng iau, ačiau esama okių, ku ias galima nus a y i ik aikan i de inan į ai ias y imo me odikas. Sa- ky inės kalbos y imai – daug laiko, inansinių sąnaudų, specialių įgūdžių eikalaujan is i palygin i ilgai unkan is da bas. Dėl šių p iežasčių Lie u o- je iki šiol nesama aikų kalbos eks yno, ku io duomenys a skleis ų į ai- ioms amžiaus g upėms būdingas kalbos ypa ybes i leis ų da y i iš adas apie am ik ų socialinių eiksnių i kalbos aidos sąsajas. Vy au o Didžiojo uni e si e o mokslininkai d auge su kolegomis iš K o- a ijos i I alijos p adėjo eng i me odiką i kaup i medžiagą y imui4, ski am lie u ių aikų kalbos kokybei, galimam po eikiui i aidos polinkiams į e - in i. Numa y as y imas ben iš dalies užpildy ų šią sp agą i a skleis ų ben- d iausias p iešmokyklinio i jaunesniojo mokyklinio amžiaus aikų kalbos ypa ybes, leis ų įž elg i galimą kalbinių (daugiakalbys ės, anks y ojo užsie- 3 Pa yzdžiui, P iešmokyklinio ugdymo bend osios p og amos i ugdymo s anda ai: h p:// www.smm.l /ugdymas/docs/P iesmokyklinis.pd 4 Lie u os mokslo a ybos emiamas mokslinių y imų p ojek as Lie u ių aikų kalba: į akos i endencijos.