Viešoji nuomonė ir kalbų politika

L. KALĖDIENĖ. Viešoji nuomonė i kalbų poli ika 287 DISKUSIJOS LAIMA KALĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as VIEŠOJI NUOMONĖ IR KALBŲ POLITIKA AR LIETUVAI REIKIA KALBŲ POLITIKOS? Visuomenės ep ezen a y ios socioling is inės apklausos ezul a ai (apie juos bus kalbama oliau) p i e ė da ka ą pe mąs y i Lie u os kalbų poli- iką, no s Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos s e ainėje y a ik lie u ių ( en adinamos als ybine) kalbos poli ikos gai ės: Dėl als ybinės kalbos poli ikos 2009–2013 m. gai ių1. Rusų, lenkų i ki ų kalbų a ojimą egla- men uoja Lie u os Respublikos au inių mažumų įs a ymas2, dėl ku io 4-ojo i 5-ojo s aipsnių ne e ai kyla neaiškumų. Anglų kalbos pli imą iešojoje e d ėje, be Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a ymo3, šiek iek p i- s abdo Lie u os Respublikos a o ojų eisių apsaugos įs a ymas4, o ne ie- siogiai – i Lie u os Respublikos e minų banko įs a ymas5. Kalbų a ojimas i mokymas š ie imo sis emoje, be a i inkamų š ie imo i mokslo įs a ymų, iesiogiai y a eguliuojamas š ie imo i mokslo minis o nu odymais, aukš osiose mokyklose – ek o iaus a dekano įsakymais. Taigi kiek ienai kalbai – sa a žinyba, sa i įs a ymai, sa os gai ės, o žmogus dažnai neišsi e čia ik su iena kalba. A aip i u ė ų bū i o muojama isų Lie u- oje a ojamų kalbų poli ika? 1 Ž . h p://www. lkk.l /li /10110 (žiū ė a 2009 10 25). 2 Vals ybės žinios, 1989, N . 34-485. 3 Ten pa , 1995, N . 15-344; 2002, N . 68-2760. 4 Ten pa , 2007, N . 12-488. 5 Ten pa , 2004, N . 7-129. 288 KALBOS KULTŪRA | 82 Pasaulio kalbų poli iką susis emin i i palygin i pamėgino Jacques Lecle cas iš La alio uni e si e o Kanadoje. Jis 1988 m. ėmėsi kaup i į ai- iausių šalių kalbų poli iką eglamen uojančius dokumen us, pasi ūpino jų e imu į p ancūzų kalbą, suklasi ika o i 1999 m. in e ne e paskelbė 470 ski ingų šalių i k aš ų kalbų poli iką eglamen uojančius dokumen us6. 2008 m. a lik a ų šalių kalbų poli ikos analizė7. Mūsų kalbų poli ika en adinama di e encijuo o eisinio s a uso poli ika: als ybinė kalba u in i daugiau eisių nei ki os, aip pa p ipažįs amos, kalbos. Da esame adinami o icialiosios kalbos ėmimo i išski inumo au inių mažumų kalbų a ž il- giu poli ikos a s o ais. Pažymima, kad lie u iams būdingas gynybinis pu iz- mas, adinamasis kalbinis p o ekcionizmas. Lie u os kalbų poli ika be eik nesiski ian i nuo kaimynų i likimo b olių – la ių i es ų – kalbų poli ikos (dažniausiai esame aip pa sug upuojami, panašiai apibūdinami). Deja, me- us ž ilgsnį į okį kalbų poli ikos pa i ies kupiną a uodą, a sakymo dėl Lie u oje ykdomos kalbų poli ikos kokybės nebu o as a – genys ma gas, o pasaulis da ma gesnis. VIEŠOJI NUOMONĖ APIE KALBŲ VARTOJIMĄ No in išsiaiškin i, a Lie u oje ykdoma kalbų poli ika a i inka kalbos a - o ojų lūkesčius, jų nuomonės ei au asi su eng os socioling is inės apklau- sos me u8. P i aikius kiekybinį sociologijos me odą (daugiapakopę ikimy- binę a anką), apklaus i 1513 d iejų Lie u os mies ų – Vilniaus i Klaipėdos ( ėliau i Kauno) – 15–74 me ų amžiaus gy en ojai9. A anka pa eng a aip, 6 Ž . h p://www. l q.ula al.ca/axl/index.h ml (žiū ė a 2009 10 30). 7 Lie u os ad esas: h p://www. l q.ula al.ca/axl/eu ope/li uanie.h m (žiū ė a 2009 10 30). 8 2007–2009 m. ykdy as Lie u os als ybinio mokslo i s udijų ondo emiamas p ojek as Kalbų a ojimas i au inė apa ybė Lie u os mies uose (Mies ai i kalbos) (h p://p ojek ai. u.l /mies aii kalbos/, žiū ė a 2009 10 08). P ojek o ado ė Meilu ė Ramonienė; be Vil- niaus uni e si e o mokslininkų, jame daly a o Vy au o Didžiojo i Klaipėdos uni e si e ų bei Lie u ių kalbos ins i u o mokslininkai. 9 Nemaža au o i e ingų sociologijos mokslininkų k i iškai e ina akademinę iešosios nuo- monės apklausų eikšmę i ne y a linkę k es ionuo i iešosios nuomonės egzis a imą (Blume 1969: 197–199). Pag indinis jų a gumen as y a ai, kad socialinis žinojimas esąs sudė ingas eiškinys, p iklausan is nuo indi ido padė ies i jo socialinių yšių isuomenėje, odėl mechaniškai jo suskaičiuo i neįmanoma. Labai dažnai esponden as dėl sa o sociali- nio s a uso galįs ne u ė i nuomonės a ba „pasiskolin i“ ją iš d augų, kaimynų, žiniasklaidos. Todėl apklausos labiau a spindinčios žmonių emocinę i s e eo ipinę eakciją, o ne ge ai L. KALĖDIENĖ. Viešoji nuomonė i kalbų poli ika 289 kad kiek ienas Vilniaus i Klaipėdos gy en ojas u ė ų ienodą ikimybę bū i apklaus as. Responden ų namuose ykusiuose in e iu bu o pa eik i 64 klausimai: aiškin asi esponden ų ė ų i jų pačių bei jų šeimų au inė sudė- is, au inis i lokalinis apa umas, gim oji i negim oji kalba, jų a ojimas i mokėjimo lygis, kalbų a ojimo iešojoje i p i ačiojoje e d ėje ypa u- mai, mokomosios i pageidaujamosios kabos esponden ų i jų aikų mo- kyklose, a mių a ojimas bei e inimas i ki a. Vienas iš ne ikė ų ezul a ų bu o ai, kad 8 p oc. esponden ų nu odė u į ne ieną, kaip įp as a, o ne d i gim ąsias kalbas, pusės iš jų ai bu o lie u ių i usų kalbos. Visi šie esponden ai iš miš ių šeimų10. Paklaus i, kaip moka sa o gim ąsias kalbas, daugumas apklaus ųjų nu odė moką jas ge ai, ypač lie u iai i usai ( ik 5 p oc. lie u ių i 4 p oc. usų mano, kad jiems idu iniškai sekasi ašy i sa o gim ąja kalba). 7 p oc. lenkų eigia, kad jiems i gi idu iniškai sekasi ašy i, o da iek pa – kad lenkiškai jie ašo isai p as ai. Apie 10 p oc. lenkų mano, kad jiems nekaip sekasi ne ik skai- y i, be i kalbė i. Už a ne ečdalis ki ų au ybių a s o ų nu odė nekaip ašan ys sa o gim ąja kalba, ke i adalis – nekaip i skai an ys, o 12 p oc. esponden ų esą sunku ne kalbė i sa o gim ąja kalba. No s i bu o ikė asi, kad isi Lie u os gy en ojai gana ge ai moka lie u- iškai i usiškai, be kad ik 1 p oc. apklausos daly ių nu odys isai nemo- kan ys lie u iškai – nebu o nė pagal o a. Tikė asi, kad jau daugiau nei 3 p oc. nu odys nemokan ys usiškai. Tačiau 42 p oc. esponden ų isai ne- moka angliškai, labai mažai kas moka p ancūziškai, ne ys ke i adaliai apklaus ųjų isiškai nesusikalbė ų okiškai. Beje, ge okai nus ebino isiškas neno as moky is kalbų: ik kas penk as Vilniaus a Klaipėdos gy en ojas pa eiškė no ą moky is į ai ių kalbų. Tas penk adalis apklaus ųjų11 jau mokosi a ba ke ina moky is anglų kalbos. Ne- lie u iai a skleidė, kad lie u ių kalbos jie dažniausiai mokosi pa ys – skai y- dami, na šydami in e ne e, žiū ėdami ele iziją ienaip a ki aip mokosi 27 p oc. apklaus ųjų. Daugumas skundėsi, kad jiems sunku moky is lie u- ių kalbos. Kaip s a biausią mokymosi mo y ą jie nu odė no ą susikalbė i su pas e ą nuomonę. Roge is Hoodas aip pa pažymi, kad esą s a bu a ski i iešąjį p i a imą nuo ge ai in o muo ų asmenų nuomonės: iešosios apklausos galinčios bū i klaidingos (1989: 150–158). 10 Apie gim osios kalbos su okimą ž . Ala Lichačio a . Lie u os usų i usakalbių gim o- sios kalbos su okimas. – KK 82, 2009, 253–258. 11 Kadangi jauniausi esponden ai bu o penkiolikmečiai, ai, be abejo, „ as penk adalis“ i bu o idu inės mokyklos mokiniai, o ki i – aukš osios mokyklos s uden ai. 290 KALBOS KULTŪRA | 82 lie u iais (71 p oc.), daugiau nei ečdalis mokosi iš paga bos šaliai, 29 p oc. – dėl ge esnių da bo pe spek y ų. Pap ašy i į e in i kalbas, be eik isi esponden ai sakė, kad jiems pa i g ažiausia i įp asčiausia esan i jų gim oji kalba. Lie u ių kalbą laiko eika- lingiausia Lie u oje, nes ji esan i inkamiausia e slo i aukš ojo mokslo s i yse, iešajame gy enime. P es ižiškiausia os ne ienbalsiai p ipažin a anglų kalba. Kaip i eikėjo ikė is, jauni esponden ai ge iau moka lie u ių i anglų kalbas: ik 1 p oc. nelie u ių nu odė niekada ne ašan ys lie u iškai. Vy esni esponden ai dažniau bando susikalbė i usiškai nei angliškai, o jau- nimas – a i kščiai. Jaunuoliai labiau jaučia globalizacijos po eikį: ki aip nei globalizacijos ap aiška nepa adinsi o, kad ne 14 p oc. labai jaunų žmonių sa e isų pi ma laiko pasaulio piliečiais a eu opiečiais. Tau inė apa ybė jiems esą nelabai s a bi, be sa o gim ąja kalba jie laiko lie u ių kalbą. Ne ikėčiausiu šios apklausos dalyku galima bū ų laiky i ai, kad ne pusė apklaus ųjų no ė ų sa o aikus leis i į d ikalbes lie u ių–anglų mokyklas. Ypač o pageidauja jaunesnieji. ŠVIETIMO POLITIKA DĖL KALBŲ PASIRINKIMO Viena iš s a biausių pe apklausą iš yškėjusių p oblemų y a mokymo kalbos (a kalbų) pasi inkimas siekian eiksmingesnio isuomenės na ių bend a- imo. Apie ai ne ik plačiai disku uojama isuomenėje, be y a sp ęs ina i kalbų poli ikos, ypač š ie imo plana imo s i yje. Dalis isuomenės linkusi many i, kad pag indinė mokymo kalba Lie u oje u ė ų bū i lie u ių, ačiau y a nemažai manančių, kad mokymas gali yk i į ai iomis kalbomis, ypač pab ėžiamas anglų kalbos eikalingumas. Visame pasaulyje nepaliaujamai auga anglų kalbos eikšmė, jos iesioginė į aka nacionalinėms kalboms, aip pa yškėja jos da omas po eikis naciona- linių kalbų s a usui (Liddicoa , Baldau 2008). Būdama als ybinė, lie u ių kalba y a plačiai a ojama Lie u oje, ačiau pasaulio mas u iškilusi anglų kalbos į aka u i ap aiškų i mūsų šalyje, nes i čia anglų kalbos p es ižas ne ienam y a s a besnis už sa osios kalbos p es ižą. Taigi kyla g ėsmė i Lie- u os ekoling is inei sis emai12. 12 Ekoling is ika adosi pasku iniame p aėjusio šim mečio dešim me yje, ai a si socioling is- ikos, ku ios ikslas y a kalbos a kalbų unkciona imo isuomenėje y imai, pe kėlimas į L. KALĖDIENĖ. Viešoji nuomonė i kalbų poli ika 291 Daba inės š ie imo sis emos idu inio ugdymo padė ies analizė pa odė, kad no s socialinis anglų kalbos mokymo po eikis iš yškėjo jau anksčiau (2006–2007 mokslo me ais 86 p oc. bend ojo la inimo mokyklų mokinių mokėsi anglų kalbos, 47 p oc. – usų kalbos, 18 p oc. – okiečių kalbos, 3 p oc. – p ancūzų kalbos; aigi 2006–2007 mokslo me ais ienas idu inio ugdymo p og amos mokinys mokėsi 1,6 užsienio kalbos13), be Lie u os š ie imo poli ika nebu o laiku pak eip a aip, kad enkin ų piliečių po eikius. 2009 m. į es as anks y asis anglų kalbos mokymas p adinėse mokyklose nuo an os klasės a gu a bus sėkmingas, nes ūks a anglų kalbos moky ojų, kadangi ge i specialis ai dėl palygin i p as o a lygio neina di b i į mokyklas. Anglų kalba da o isoke iopą po eikį pačiai lie u ių kalbai: kuo menkiau mokama angliškai, uo labiau nep ognozuojama os kalbos į aka i in e e- encija. O icialioji kalbų poli ika Lie u oje y a užėmusi gynybines pozicijas, nė a pasi eng a lie u ių kalbą puoselė i i ugdy i naujomis aplinkybėmis: ki ose šalyse jau diegiamas, odėl ne uks a ei i i į Lie u ą pakai inis, in eg- alusis, mokymas d iem a ne keliomis kalbomis pe ą pačią pamoką. Kad kalbos s a usas u i eikšmės olesniam jos likimui, odo i ai, jog lie u ių kalbą kaip negim ąją y a išmokusi absoliu i dauguma nelie u ių piliečių. I in eigiamą požiū į į bū inybę mokė i als ybinę lie u ių kalbą galima paaiškin i aip pa , kaip i požiū į į anglų kalbos mokėjimą. Apibend inan galima pasaky i, kad Lie u os isuomenė niekuo nesiski ia nuo ki ų Eu opos šalių isuomenės, nes su okia daba inės Eu opos, iš dalies i pasaulio, pag indinės bend a imo kalbos, . y. anglų kalbos, eikšmę sa o i sa o aikų gy enime. Daugelis ų apklaus ųjų, ku ie pageidauja d ikalbių mokyklų, ši okį sa o sp endimą pada ė in ui y iai, nebūdami nė gi dėję apie naujausius kalbų mokymo polinkius i madas (plg. Fe guson 2006). APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Lie u oje a ojamoms kalboms ku iamos a ski os kalbos poli ikos: lie u ių kalbos poli ika ūpinasi Vals ybinė lie u ių kalbos komisija, usų, lenkų, ki ą ma a imą: lygiag ečiai i iamas iek kalbų, iek i pačios isuomenės unkciona imas. Kalbų ekologinio kon eks o y imų p adininku laikomas Michaelis Halliday’us, 1990 m. paskelbęs s aipsnį New Ways o Meaning: he Challenge o Applied Linguis ics. 13 Ž . h p://www.smm.l /s ie imo_bukle/docs/apz algos/S ie imas_ egionuose_2007.pd (žiū- ė a 2009 09 21). 292 KALBOS KULTŪRA | 82 gudų i ki ų au inių mažumų – Tau inių mažumų i išei ijos depa amen as p ie Lie u os Respublikos Vy iausybės, anglų kalbos p iežiū a a i enka Š ie imo i mokslo minis e ijai. Reikalinga bend a in eg uo a p og ama, ku ioje bū ų numa y os isų ak y iau Lie u oje a ojamų kalbų pe spek y- os, suku a ien isa kalbų poli ikos izija. Socioling is inė mies o gy en ojų apklausa padėjo išaiškin i iešąją nuo- monę kai ku iais opiais kalbų poli ikos klausimais. Vienas iš im esnių po- eikių y a ai, kad pusė apklaus ųjų iš eiškė pageida imą sa o aikus leis i į d ikalbes lie u ių–anglų mokyklas. A k eip inas dėmesys, kad be eik pusė esponden ų isiškai nemoka anglų kalbos, no s ją laiko p es ižiškiausia. Negana o, daugelis iš jų, ypač y ėlesnių, nė neke ina jos moky is. Ki as yškėjan is i ne imą kelian is polinkis y a apsisp endimo dėl au i- nės apa ybės poslinkiai: šeš adalis apklaus ų jaunų žmonių apsisp endė bū i ne lie u iai, o eu opiečiai a ba pasaulio piliečiai. Tačiau ienas iš labiausiai džiuginančių apklausos ezul a ų y a ai, kad be eik isi didžiųjų Lie u os mies ų gy en ojai moka lie u iškai, no s p ieš po ą dešim mečių apie okius ezul a us nebū ų bu ę galima nė pas ajo i. LITERATŪRA Blu m e H. 1969: Public Opinion and Public Opinion Polling. – H. Blume . Symbolic In e ac ionism: Pe spec i e and Me hod, Be kley: Uni e si y o Cali- o nia P ess, 195–208. Fe guson G. 2006: Language Planning and Educa ion, Edinbu gh Uni e si y P ess. Hall ida y M. 1990: New Ways o Meaning: he Challenge o Applied Linguis- ics. – A. Fill, P. Mühlhäusle (eds.), 2001: The Ecolinguis ics Reade , Lon- don: Con inuum, 175–202. Hood R. 1989: The Dea h Penal y: a Wo ld – wide Pe spec i e, Ox o d: Cla- endon P ess, 150–158. Lecle c J. 2007: Laménagemen linguis ique dans le monde, Québec, TLFQ, Uni e si a é La al. – P ieiga pe in e ne ą: h p://www. l q.ula al.ca/axl/ index.h ml (žiū ė a 2009 10 30). Lid d icoa A., Baldau R. B. 2008: Language Planning in Local Con ex s: Agen s, Con ex s and In e ac ions. – A. Liddicoa , R. B. Baldau (eds.), Lan- guage Planning in Local Con ex s, Cle edon: Mul ilingual Ma e s L d. Gau a 2009 11 10 L. KALĖDIENĖ. Viešoji nuomonė i kalbų poli ika 293 PUBLIC OPINION AND LANGUAGE POLICY Summa y The pape se s ou o examine i he p esen language policy esponds o he soci- e y’s needs. A conclusion is made ha p esen ly Li huania has no gene al policy o all languages used in he coun y; i only has a ce ain a i ude o med owa ds he s a e Li huanian language and legal basis es ablished o he s a e Li huanian lan- guage. Any o he language can adop some pa s o he laws o dec ees o he Go e nmen . As shown by he esul s o a ep esen a i e sociolinguis ic esea ch Language Usage and Na ional Iden i y in he Ci ies and Towns o Li huania (Ci ies and Languages), he si ua ion does no espond o he needs o he socie y and he changing li e. P esen ly, issues o using and eaching English a e o special impo ance. A sea ch o a be e job de e mines ha he socie y mani es s an inc eased need o lea n English; howe e , he e is nei he adequa e plan o measu es o be imple- men ed no esou ces; he e a e no quali ied specialis s ei he . The socie y’s eques ha bilingual lea ning/ eaching should be s a ed a seconda y schools has been a he unexpec ed. LAIMA KALĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius Laima.K[email p o ec ed]