Sociolingvistinis tarminių kodų taisyklingumo tyrimas

D. ALIŪKAITĖ, E. MERKYTĖ. Socioling is inis a minių kodų aisyklingumo y imas 259 DAIVA ALIŪKAITĖ Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as ERIKA MERKYTĖ Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as SOCIOLINGVISTINIS TARMINIŲ KODŲ TAISYKLINGUMO TYRIMAS ĮVADINĖS PASTABOS Kalbos aisyklingumo są oka pi miausia siejama su bend ine kalba. Kalbo- y oje okią nuos a ą lemia ienas iš ele an inių bend inės kalbos požy- mių – kodi ikacija (daugiau apie ele an inius i ne ele an inius bend inės kalbos požymius ž . Pupkis 2005: 16—19). Reikia pažymė i, kad lie u ių bend inės kalbos eo ijoje aisyklingumo k i e ijus nė a iki galo išg ynin- as – ieni y ėjai šį k i e ijų sup an a kaip kalbos dėsnių a kodi ikuo ų aisyklių a i ikimą (plg. Gi denis, Pupkis 2000 [1978]: 109; Kniūkš a 2001 [1979]: 65); ki i aisyklingumo apib ėž į o muluoja ikslindami jo sa a an- kiškumą, pa yzdžiui, Jonas Šukys ski ia d i pag indines aisyklingumo k i- e ijaus dalis – g ynumą i sis emingumą (ž . Šukys 2003: 19). Šiame s aips- nyje keliamam klausimui okie eo iniai pa ikslinimai nė a labai s a būs, nes ienaip a ki aip iš aisyklingumo apib ėžčių y a aišku, kad ši są oka ak uali ik kalban apie kodi ikuo ą kodą1, nes ik kodi ikacija apima klaidos galimybę. Ta mės y a s ichiškos sis emos. Jos liudija nepaliaujamą kalbos aidą, a - skleidžia a osenos ypa umus i pan.2 Nepaisan o, kad į a mę gali įsilie i 1 Kaip eigia Ronaldas Wa dhaughas, kodas, p iešingai negu dialek as, s ilius, s anda inė kal- ba (=bend inė kalba), pidžinas a k eolinė kalba, y a emociškai neu alus e minas (ž . Wa dhaugh 2006: 88). Kaip ik odėl kodo e minas dažnai pasi enkamas i šiame s aipsny-Kaip ik odėl kodo e minas dažnai pasi enkamas i šiame s aipsny-šiame s aipsny- je. Siekian eks o nuoseklumo a s ilis iniais sume imais, bend inės kalbos e sus kodo i a mės ( a minio kalbėjimo) e sus kodo e minai a ojami p amaišiui. 2 Reikia pasaky i, kad iš dalies i bend inę kalbą bū ų galima aip e in i, ačiau kalban apie bend inę kalbą ne u i bū i pami š amas sąmoningo po eikio kalbai i s ichiškos kalbos ai- dos san ykis (ž . ilius a y ų Ri os Miliūnai ės pa eikslėlį, aizduojan į bend inės kalbos 260 KALBOS KULTŪRA | 82 s e imų kalbų sis eminiai dalykai, pas a ieji neda o a mės ne aisyklingos3. Vadinasi, ado aujan is minė omis aisyklingumą aiškinančiomis apib ėž i- mis, galima eig i, kad oks e inimas – aisyklingumo k i e ijus – a mėms ne inka iš p incipo. Tačiau, kaip liudija ki ų k aš ų y ėjų pa i is, pi miausia čia u imi omenyje pe cep y iosios dialek ologijos4 y imai – e in i a mi- nius kodus pagal (ne) aisyklingumo k i e ijų y a įp as a5. Be eik pe kiek ieną y imą, ku iame laikomasi pe cep y iosios dialek- ologijos nuos a ų, a p i iamiesiems – kalbinių bend uomenių na iams – pa eikiamų kalbėjimo e inimo užduočių į aukiama i klausimų dėl i ia- mųjų kodų aisyklingumo. Toks me odas – e in i i ei inguo i kodus6 y a pag įs as. Ne keli adinamieji kalbos mi ai a skleidžia žmonių polinkį kal- bėjimo a ian us ski s y i pakopomis pagal į ai ius požymius. Knygoje Kalbos mi ai (Baue , T udgill 1998) kalbininkai moksliniais a gumen ais bando paneig i klaidingus įsi ikinimus a ski ose kalbinėse bend uomenėse a ne uni e salius, papli usius a p ski ingų kalbų a s o ų, dėl kalbos a i- an ų a kalbų požymių i jų e ės7. Tačiau neabejo ina, kad mokslinis dis- ku sas, a si andan is kaip a sakas į, pa adinkime, kalbos jausmo ling is iką, eikia ik am ik uose isuomenės sluoksniuose (žinoma, pi miausia a p ilologų), o pap as ų kalbos a o ojų nuos a os andasi, sklinda i kin a ne- paklusdamos nei g ama ikos dėsniams, nei kalbos ik o ei. unkciona imo isuomenėje schemą – Miliūnai ė 2009: 17); adinasi, negalima neį e in i o, kad kai ku iais a ejais kalbos pa i is y a šiek iek di b inai suku iama, o apie a mes o pasaky i negalima. 3 Kaip pažymi R. Miliūnai ė, „apie klaidas y a p asmės kalbė i ik bend inės kalbos, o ne a - mių (dialek ų) a sociolek ų a osenoje, no s i pas a uosiuose gali pasi aiky i jiems nebū- dingų eiškinių“ (Miliūnai ė 2008: 155). 4 Apie pe cep y iosios dialek ologijos (angl. pe cep ual dialec ology) nuos a as ž . P es on 1988: 373–395; 1989; 1999: xxiii–xl; aip pa Aliūkai ė 2006a: 88–89; 2006b: 567–583; 2007: 52–61. 5 Ti i: ame ikie iškasis anglų kalbos a ian as (P es on 1989: 51–70); Vokie ijos dialek ai (Dailey-O‘Cain 1999: 229–231); P ancūzijos dialek ai (Kuipe 1999: 243–262); Tu kijos dialek ai (Demi ci, Kleine 1999: 263–282); p ancūzų kalbos a ian ai K ebeke (Kanado- je) (E ans 2002: 83–86); anglų kalbos a ian ai Kanadoje (McKinnie, Dailey-O’Cain 2002: 282–284) i k . 6 Nebū inai pagal aisyklingumo k i e ijų. 7 Knygoje Kalbos mi ai Ray’ius Ha low’ius paneigia mi ą, kad kai ku ios kalbos nė a pakanka- mai ge os; Edwa das Ca ney’ius – kad anglų kalbos a imas y a ka as o iškas; La sas Gunna- as Ande ssonas – kad ienos kalbos y a sudė ingesnės už ki as; Howa das Gilesas i Nan- cy Niedzielskis – kad i alų kalba y a g aži, o okiečių – bjau i i . . (ž . Baue , T udgill 1998: 9–14; 32–40; 50–57; 85–93). D. ALIŪKAITĖ, E. MERKYTĖ. Socioling is inis a minių kodų aisyklingumo y imas 261 Galima eig i, kad kalbinės bend uomenės na ių nuos a as eikia į ai ūs s e eo ipai, iš dalies am gali u ė i į akos i mokyklinės žinios (daugiau a mažiau objek y ios). Many ina, kad o muojan is ski ingam požiū iui į ski ingus kodus eikia i kalbinio saugumo (a nesaugumo) eiksnys, ku is neabejo inai sie inas su socialiniu bend uomenės na ių saugumu bei sa i- e e. Ka ais, kaip liudija y ėjų pa i is, iš nuos a ų y imų gali paaiškė i, kad bend uomenėje gy as i dialek o ne isa e iškumo kompleksas8, ku į galima sie i i su kalbinėmis p e e encijomis, i su kalbinėmis nuos a omis. Paminė inas Meilu ės Ramonienės a lik as Joniškėlio y imas dėl kalbinių nuos a ų. Ty ėjos įž algos leidžia pag įs ai many i, kad dialek o ne isa e - iškumo kompleksas egzis uoja i a p ki ų a mių a s o ų. P is a ydama y imo duomenis y ėja pažymi, kad Joniškėlyje esponden ai a mę e ina i kaip ne aisyklingą kalbinį a ian ą („mokykloje eikia aisyklingai šnekė , ne a miškai“, „mūsų a mė ai ypa ingai y a ne aisyklinga“ (daugiau ž . Ramonienė 2006: 144)). Neabejo ina, kad, pa yzdžiui, kalbinė apa ybė eikia ne ik kalbinę elgseną, be i nuos a as (plg. Aliūkai ė 2005: 101– 108). A siž elgian į ai, aiškėja, kad a minio kodo aisyklingumo klausi- mas y a ben jau o muluo inas. A aisyklingumo e ė pama uo ina – ai jau ki a p oblema. Šio s aipsnio objek as – a minių kodų aisyklingumas. S a bu pab ėž i, kad, emian is pe cepcijos y imo duomenimis, a minių kodų aisyklingu- mą siekiama nusaky i ne y ėjo, be kalbos a o ojo, . y. su okėjo ( e in- ojo), požiū iu. Siekian moksliškai pag įs i a minių kodų aisyklingumo są oką, eikė ų išski i aisyklingumo nus a ymo aspek us. No s, kaip pažy- mi A. Gi denis i A. Pupkis, „dažniausiai kiek ienos a ski ai paim õs a ms no ma būna ne g iež esnė, negu bend inės kalbos“ (Gi denis, Pupkis 2000 [1978]: 98), ele an inis a minių kodų požymis – nekodi ika imas – okius s a s ymus da o nep asmingus. Galima ik s a s y i, kad šiokio okio pag įs umo galė ų u ė i ski iamųjų a minių ypa ybių sklaidos konk ečio- je a minėje aiškoje e inimas, be ai nebū ų a minio kalbėjimo aisyk- lingumo eikala imai. Taigi, eikia p ipažin i, kad mokslinis kalbos ak ų e inimas i pap as ų kalbinės bend uomenės na ių nuos a os y a ski ingi dalykai. 8 Dėl Takesi Siba os dialek o ne isa e iškumo koncepcijos daugiau ž . Inoue (1999: 148). 262 KALBOS KULTŪRA | 82 NUOSTATŲ TYRIMAS: TARMINIO KALBĖJIMO (NE)TAISYKLINGUMAS Apibend inamosios įž algos dėl aisyklingumo są okos o muluojamos e- mian is 2008 m. spalio i g uodžio mėn. Kauno i Šakių ajonuose a lik o a minio kalbėjimo su okimo i e inimo y imu. Ty imas – eks ų-s imu- lų eks ynėlis i anke a – pa eng as laikan is pe cep y iosios dialek ologijos eo inių eikala imų. Reikia pasaky i, kad dažniausiai pe cep y iosios dialek ologijos y imai būna pag įs i nuos a ų, kaip eakcijų į am ik ą kalbinį s imulą, analize (plg. Şen, Baykal 2004). Neabejo ina, kad ge iausiai a o ojo ( e in ojo) san ykis su konk ečiu a ian u a siskleidžia gi din o a ian o pa yzdį. Sie- kian išsiaiškin i kalbinės bend uomenės na ių nuos a as dėl a minių kodų aisyklingumo, bu o suku as 6 eks ų-s imulų eks ynėlis. Šiam eks ynė- liui iš LKTCH (2004) i LT an osios dalies (2005) pa ink os penkios maž- daug po pusan os minu ės ukmės eks ų iš aukos: A eks as9 – šiau ės žemaičių elšiškių Ti kšlių punk o (LKTCH 2004: 251); B eks as – pie ų aukš aičių Va ėnos punk o (LKTCH 2004: 91–92); D eks as – y ų aukš ai- čių ilniškių (LT 2005); E eks as – šiau ės žemaičių k e ingiškių Ka klėnų punk o (LKTCH 2004: 266–267); F eks as – y ų aukš aičių anykš ėnų Ve ksnionių punk o (LKTCH 2004: 147). Suda an eks ų-s imulų eks ynėlį a siž elg a ne ik į pe cep y iosios dialek ologijos eikala imus. Iš dalies emian is Wallace’o Lambe o i jo kolegų suku o adinamojo kaukės es o10 p incipu (ž . Swann 2003: 149), a p a minių eks ų į e p as i bend inės kalbos eks as (C). A siž elgian į ai, kad bend inės kalbos C eks as-s imulas bu o paim as iš An ano Pa- ke io i Aldono Pupkio pa eng o leidinio Lie u ių kalbos bend inė a is (2004: 65), ski o moky i aisyklingos a ies, i iamieji iš dalies bu o klai- dinami – kaip a minis siūly as e in i ne a minis eks as, ačiau, an a e - us, i iamiesiems pasiūly a aisyklingumo a skai a (ku ia galėjo pasinaudo- i a ba ne!). Be , u in omenyje, kad ski iasi i isų eks ų pasakojimai, 9 Ty imui pasi ink i eks ai bu o užkoduo i. Ty ėjai elgiasi į ai iai, ienais a ejais eks ai- s imulai koduojami, ki ais – i iamieji žino, kokių egionų eks ų klausosi. Ty imo a i umas a slap umas susijęs su konk ečiais y ėjų ikslais: a kime, ie o ės į a dijimas užduo yse gali lem i socialinių s e eo ipų galimybę – e indami am ik os ie o ės eks us-s imulus, e in ojai bus ienaip a ki aip endencingi. Galima eig i, kad ie o ės žinojimas lemia ne ik klausomo eks o į e čius, be i egiono a s o ų į e čius. Teks ų-s imulų egioninis ano- nimiškumas, many ina, už ik ina galimybę iksuo i i iamųjų dialek o kompe enciją. 10 Angl. ma ched-guise echnique. D. ALIŪKAITĖ, E. MERKYTĖ. Socioling is inis a minių kodų aisyklingumo y imas 263 i in o man ai11, W. Lambe o kaukės es o idėja me odologiniam kalba- mojo y imo sp endimui bu o ik a aminė. Išklausy us eks us-s imulus i iamieji u ėjo į e in i pagal ski umą nuo bend inės kalbos, (ne) aisyklingumo i (ne)pa auklumo k i e ijus12 bei ke- liais žodžiais apibūdin i sa o pasi inkimą. Šiame s aipsnyje disku uojama dėl a minio kalbėjimo aisyklingumo, aigi ki i duomenys į analizę į au- kiami ik kaip a gumen ai a įž algų onas13. A liekan pe cep y ųjį y imą, s a bu pasi ink i inkamą anke os užduo- čių pa eikimo būdą. Ti iamiesiems bu o pasiūly a ipiška sep ynių balų14 seman inio di e encialo e inimo skalė15. Sa o nuomonę jie u ėjo iš eikš i žymėdami skaičių nuo 7 (nesiski ia nuo bk; isiškai aisyklingas; labai g aži kalba) iki 1 (nieko panašaus ne u i su bk; isiškai ne aisyklingas; labai ne- g aži kalba) (ž . 1 pa .). 1 PAV. Seman inio di e encialo e inimo skalė 11 Tai nea i inka kaukės es o eikala imų. 12 Tai y a ipiški pe cep y iosios dialek ologijos y imuose aikomi k i e ijai (ž . P es on 1999: xxxi –xxx ). 13 Be o, i iamieji u ėjo už ašy i i pažymė i Lie u os žemėlapyje (užduo yje žemėlapis pa- eik as su pažymė omis sa i aldybių ibomis i cen ais) ie as, iš ku , jų manymu, y a kal- bo ai. Anke os pabaigoje esponden ų bu o p ašy a sa ais žodžiais apibūdin i a miškai kal- ban į žmogų, ačiau men alinio žemėlapio i a minio kalbėjimo koncep ualiza imo užduo- čių duomenims ap a i bus ski as ki as s aipsnis. 14 Ty imuose gali bū i naudojamos i ki okios, pa yzdžiui, 5, 6, 9 balų skalės (ž . Al-Hindawe 1996: [1–9]). 15 Daugiau dėl seman inio di e encialo skalės naudojimo ž . kalbininkų y imuose (W ay, T o , Bloome , Reay, Bu le 2005: 174–176). 7654321 labai g aži kalba labai neg aži kalba 7654321 nesiski ia nuo bk nieko panašaus ne u i su bk 7654321 isiškai aisyklingas isiškai ne aisyklingas 264 KALBOS KULTŪRA | 82 Ve inimai pa odo esponden ų eakciją į gi dimą eks ą. Tokia e ini- mo skalė neleidžia kil i jokioms i iamųjų spėlionėms, kad, pa yzdžiui, y ėjas pageidauja kuo aukš esnio į e čio. Reikia p idu i, kad Cha leso E. Osgoodo 1957 m. pasiūly a seman inio di e encialo echnika (Al-Hin- dawe 1996: [1–9]) y a iena iš dažnesnių kalbinių nuos a ų y imuose, a- čiau pe cep y iosios dialek ologijos a s o ai dažnai okį p incipą de ina su a i ais klausimais – i šiame y ime i iamųjų p ašy a paaiškin i sa o pa- enkamus į e čius. Teks ų-s imulų užduočiai i iamųjų im į eikėjo suda y i aip, kad bū ų galima į e in i, a kalbinė esponden ų aplinka eikia a minio disku so, . y. eks ų-s imulų, e inimą. Bu o suda y os d i maždaug ienodo dydžio i iamųjų k o os: 1) pi majai p iski ini KauMi16 g upės i iamieji (iš iso 46); ai didmies- čio gy en ojai, ku ių kalbinė aplinka ( ikė ina) a imiausia bend inei kalbai. 2) an ajai p iski ini LukG i iamieji (iš iso 40); ai p o incijos gy en- ojai, ku ių kalbinė aplinka ( ikė ina) u i yškesnių aka ų aukš aičių kau- niškių a mės b uožų. Aiškin asi 14–18 me ų jaunuolių ( . y. 9–12 klasių mokinių) nuos a os. Ti iamieji y a ienos amžiaus g upės a s o ai. Tai a ei ies ka a – jos nuos-Tai a ei ies ka a – jos nuos- a os dėl a minio kodo aisyklingumo (i apsk i ai isos y ime iš yškėju- sios nuos a os) e in inos kaip ienõs ka õs kalbinio i kul ū inio sąmo- ningumo odikliai. Suda an i iamųjų k o as a siž elg a i da į ieną k i e ijų. Many ina, kad ly is aip pa gali u ė i į akos esponden ų a minio kalbėjimo nuos a- oms. Kaip pažymima pe cep y iosios dialek ologijos da buose, ly is lemia ne ik kalbėjimą, be i nuos a as dėl ki ų a ian ų (ž . Demi ci 2002: 41– 50). Taigi s eng asi, kad i esponden ų, i espondenčių im ys bū ų pana- šios: KauMi – 41,3 p oc. espondenčių i 58,7 p oc. esponden ų; LukG – 50 p oc. espondenčių i 50 p oc. esponden ų. Apibend in ai galima eig i, kad i iamųjų g upės suda y os emian is imis p ielaidomis – nuos a as i dialek o kompe enciją gali lem i i iamųjų 16 S aipsnyje a ojami i iamųjų g upių umpiniai: KauMi – Kauno Milikonių idu inės mokyklos mokiniai (padėjo moky ojos A. Babajan i R. S en kauskienė), LukG – Lukšių Vinco G ybo idu inės mokyklos mokiniai (padėjo moky oja A. U bai ienė). D. ALIŪKAITĖ, E. MERKYTĖ. Socioling is inis a minių kodų aisyklingumo y imas 265 kalbinė aplinka, i iamųjų amžius i i iamųjų ly is17. Reikia p idu i, kad amžiaus ski iamoji e ė ge iausiai iš yškė ų ik lyginamuosiuose y imuo- se, . y. u in kelių ka ų duomenis, aigi šiuo a eju galima ik o muluo i įž algas dėl kalbamosios ka os polinkių. Apsk i ai, u in omenyje mažą i iamųjų im į, bū ina pažymė i, kad y imo ezul a ai e in ini kaip oles- nių y imų p ielaidos18. P ieš ap a iamojo y imo duomenų analizę eikia pažymė i, kad empi iš- kai a ben eo iškai aisyklingumo į e į y usių mokslininkų da buose iš- yškėja nuos a a šį į e į sie i su ki ais a minio kodo į e čiais. Pi miausia a ian o aisyklingumas siejamas su socialine kul ū ine a ian o kono acija (plg. Dailey-O’Cain 1999: 227–242; Benson 2003: 307–330). Ty ėjų pab ė- žiama, kad e inan kodo aisyklingumą eikia i adinamasis kalbinės gim inės19 eiksnys, . y. links ama sa o egiono a sa ą kodą laiky i aisyk- lingesniu (plg. Die cks 2002: 51–70)20. Be o, kalbos y imai odo, kad pa- lankiau y a e inami į bend inę kalbą panašesni a ian ai (Aliūkai ė 2007: 152). A lik o y imo eks ų-s imulų aisyklingumo e ė apskaičiuo a sudėjus i iamųjų eks ų į e čius i gau ą sumą padalijus iš e in ojų skaičiaus. Sie- kian iksliai pa eik i gau us duomenis, apskaičiuo i bend ieji KauMi i LukG g upių eks ų-s imulų aisyklingumo į e čiai. Kad iš yškė ų ly ies į aka a minio kodo aisyklingumo į e čiams, a ski ai apskaičiuo i kiek ie- nos g upės espondenčių i esponden ų į e čiai (ž . 2 i 3 pa .). 17 Suda an im is, okių p ielaidų paisoma i ki uose Lie u oje a liekamuose pe cep y iosios dialek ologijos y imuose (plg. Aliūkai ė 2007: 143–146). 18 Ki a e us, pe cep y iosios dialek ologijos da bams būdingas indukcinis p incipas: a likus y imą, dalies požymiai ( . y. i ų bend uomenės na ių) pe keliami isumai ( . y. isai bend- uomenei), aigi a ian ų e ės apibend inamos kaip endencingos, a spindinčios isos bend uomenės nuos a as (plg. P es on 1989: 25–49; Dailey-O’ Cain 1999: 227–242; Kuipe 1999: 243–262; Demi ci 2002: 41–50). Tačiau bū ina pažymė i, kad y ėjai apibend inimus o muluoja kaip polinkius, o ne kaip iena eikšmes iš adas, odėl išlaikomas p ielaidų pobū- dis. Taip elgiamasi i šiame s aipsnyje. 19 Angl. linguis ic homeland. 20 Be abejo, negali bū i pami š ami kalbinio nesaugumo a dialek o ne isa e iškumo eiks- niai. 266 KALBOS KULTŪRA | 82 2 PAV. KauMi M67 anke os dalis ( aisyklingumo į e čiai) D. ALIŪKAITĖ, E. MERKYTĖ. Socioling is inis a minių kodų aisyklingumo y imas 267 3 PAV. LukG V32 anke os dalis ( aisyklingumo į e čiai) 274 KALBOS KULTŪRA | 82 e ion o g amma ical well- o medness is in p inciple unsui able o dialec s. Ho- we e , he expe ience o esea che s om o he coun ies has shown ha e alua- ing dialec al codes in e ms o g amma ical well- o medness in he amewo k o pe cep i e dialec ology is usual p ac ice. The p esen in es iga ion ocuses on he g amma ical well- o medness o dia- lec al codes. Conside ing he da a o pe cep i e esea ch, he pape aims a de in- ing he well- o medness o dialec al codes om he use ’s/ ecei e ’s (e alua o ’s) poin o iew a he han he esea che ’s. The concluding ema ks on he well- o medness o dialec al codes a e based on a esea ch conduc ed in Oc obe -De- cembe o 2008 in he dis ic s o Kaunas and Šakiai and ocusing on he pe cep- ion and e alua ion o dialec al speech by seconda y schools uden s in hei 9-12 yea a school (aged 14-18). The esea ch ma e ials co e ed a co pus o 6 ex - s imuli and a ques ionnai e; bo h we e p epa ed in acco dance wi h he equi e- men s o pe cep i e dialec ology. To conclude, young esponden s adhe e o a ce ain p o o ype o a well- o med exp ession. Fo hem, well- o medness is p ima ily conce ned wi h s anda d lan- guage. Howe e , in his con ex a na u al ques ion could a ise: is well- o medness ela ed wi h he school s uden s’ ac ual expe ience o con ined o he knowledge ecei ed a school ha language is a well- o med sys em and ha i se es (o can se e) as a e e ence o e alua e ano he exp ession? Since dialec s a e usually discussed in he amewo k o gene al equi emen s applicable o s anda d langua- ge, hey a e usually ea ed as ung amma ical a he han g amma ical. A majo ac o de e mining he well- o medness o a dialec al code is i s a - ini y o s anda d language: he mo e simila he dialec al code is o s anda d lan- guage, he mo e g amma ical i is. Young esponden s conside he well- o medness as a majo ac o o communica i e success: i he ex is di icul o unde s and, i is also mo e o less ung amma ical. Di e ing e alua ion o he dialec al codes o Highlande s (aukš aičių) and Low- lande s (žemaičių) p o ides basis o u he esea ch ha dialec al codes o Highlande s a e ea ed as mo e g amma ical han Lowlande s. DAIVA ALIŪKAITĖ Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas [email p o ec ed] ERIKA MERKYTĖ Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas [email p o ec ed]