Daugiskaitinių ir vienaskaitinių kreipimosi formų konkurencija viešojoje sakytinėje vartosenoje (sociolingvistinis aspektas)

214 KALBOS KULTŪRA | 82 JURGITA GIRČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as DAUGISKAITINIŲ IR VIENASKAITINIŲ KREIPIMOSI FORMŲ KONKURENCIJA VIEŠOJOJE SAKYTINĖJE VARTOSENOJE (socioling is inis aspek as) ĮVADAS Su iešąja a osena pap as ai siejama daugiskai inė k eipimosi į indi idualų ad esa ą o ma – adinamoji mandagumo daugiskai a, eiškiama į a džiu jūs bei a i inkama eiksmažodžio asmens o ma i leidžian i dažniausiai nepa- žįs amiems ad esan ui i ad esa ui išlaiky i a s umą, pe eik i paga bius, o i- cialius san ykius (ž . Župe ka 1997: 45; Čepai ienė 2007: 27, 83, 85 .). Tokie san ykiai siejami su dis ancine mandagumo s a egija (plačiau ž . B own, Le inson 1987; Kарасик 2002)1. Senasis lie u ių aukš uomenės bend a imo s ilius neišliko i be eik nė a iksuo as. Manoma, kad daba inei iešajai a osenai būdinga dis ancinė mandagumo aiška – k eipimasis mandagumo daugiskai a, a du i pa a de, pa eigas i isuomeninę padė į į a dijančiais žodžiais su p iedėliu ponas, -ia a ge biamas, -a, nep iklausomai nuo pašneko ų amžiaus i ly ies, g ąžina 1 Mandagumo s a egijos kū ėjai Penelopė B own i S ephenas Le insonas eigia, kad manda-Penelopė B own i S ephenas Le insonas eigia, kad manda- gumo aišką lemia d ejopas bend a imo būdas: pozi y usis (posi i e poli eness), kai odomas d augiškumas, a umas, i nega y usis (nega i e poli eness), kai odoma paga ba, išlaikomas a s umas (B own, Le inson 1978, 1987). Lie u ių kalbos e ike o y ėja Gied ė Čepai ienė pozi y iąją mandagumo aišką a gumen uo ai siūlo adin i kon ak ine, o nega y iąją – dis- ancine mandagumo s a egija (ž . Čepai ienė 2007: 25). Minė ieji e minai lie u iškuose da - buose kol kas į ai uoja, plg. (dis ancinė, kon ak inė) mandagumo s a egija a ba umpiau (dis ancinis, kon ak inis) mandagumas (Čepai ienė 2007; Guda ičienė 2007; Hilbig 2007, 2008 (kaip me akalbinis komen a as); Gi čienė, Sk o čiū ė 2009) i (nega y usis, pozi y u- sis) mandagumas (Džežulskienė 1994; Gi čienė, Kupčinskai ė-Ryklienė 2005; Hilbig 2008, 2009). J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje 215 nep iklausomybės laikų adicijas (Čepai ienė 2007: 79, 85). Socioling is i- nių duomenų apie k eipimosi o mų unkciona imo iešojoje a osenoje adiciją eikia i į a džių y imas, iš yškinan is bui inės i dalykinės aplin- kos lemiamus ski umus. Apibend in ai pasaky ina, kad dalykinėms si uaci- joms s a biausias y a s a uso eiksnys – amilia iai ( u) gali bū i k eipiamasi ik į žemesnę socialinę padė į užimančius asmenis (Rosinas 1996: 43–44). Be daba inės iešosios a osenos y imai odo didesnę slink į kon ak inės mandagumo s a egijos, ku ios žymikliu laikoma i amilia i ienaskai a, link. Vienaskai inių k eipimosi į ad esa ą o mų už iksuo a iek ašy inėje, iek saky inėje iešojoje a osenoje: užsakomuosiuose eklaminiuose s aipsniuose (Ma cinke ičienė 2004), žu nalų eklamose (Gi čienė, Kup- činskai ė-Ryklienė 2005) i edakciniuose s aipsniuose (Gi čienė 2009), TV pokalbių laidose (Čepai ienė 2007: 79–80, 88–89, 110; Gi čienė, Sk o - čiū ė 2009: 41, 43, 46). Ano Gied ės Čepai ienės, „pamažu nu inamos i- bos a p iešojo i bui inio šnekos ak o, kalban iešai a ojamos amilia- ios, ik bui inei kalbai inkamos o mos“ (Čepai ienė 2007: 80). Panašius ienaskai inės o mos polinkius į a dija i ki ų kalbų, išlaikiusių ienaskai os i mandagumo daugiskai os opoziciją, y ėjai. Ne gi da oma p ielaida, kad ienaskai inė ad esa o į a dijimo o ma gali išs um i su ja konku uojančią daugiskai inę o mą, nes nuo XX a. pabaigos s a besnis ampa a umo, o ne paga bos eiksnys. Nus a y as yšys a p pažiū ų i ie- no a ki o a ian o pasi inkimo: konse a y esni kalbos a o ojai dažniau enkasi daugiskai ą, o libe alesni – ienaskai ą (Ma cinke ičienė 1994: 50– 51). K eipimosi o mos pasi inkimas p iklauso i nuo ki ų eiksnių: ad e- san o i ad esa o amžiaus, ly ies, išsila inimo, pažin ies laipsnio, socialinių san ykių hie a chijos2, socialinių aidmenų; kalbėjimo aplinkybių – iešo a p i a aus bend a imo pobūdžio, komunikacinės si uacijos (a)sime ijos, dia logo a polilogo i k . (plačiau ž . Boisse ain 1987: 167 .; Džežulskienė 1994: 57 .; G umadienė 1994; Ma cinke ičienė 1994: 48–51, 2004; Ka a- liūnas 1997: 105–106 .; Vilkienė 1998; Romaine 2000; Čepai ienė 2007: 72, 78–83, 109–110 .). Šio s aipsnio ikslas – emian is kiekybinės i kokybinės TV pokalbių laidų analizės duomenimis, socioling is iniu aspek u ap a i daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi į ad esa ą o mų konku enciją iešojoje saky i- 2 Komunikacijos ak o daly ių yšiai gali bū i nehie a chiniai – apa ūs, ho izon alūs, . y. sime iški, žymin ys solida umą, i hie a chiniai – ne apa ūs, e ikalūs, . y. asime iški, įkūnijan ys galią (plačiau ž . Ma cinke ičienė 2004; Čepai ienė 2007: 33). 216 KALBOS KULTŪRA | 82 nėje a osenoje. Ty imui pasi ink a iešąją saky inę a oseną3 ep ezen- uojan i medžiaga – į ai ialypiam ad esa ui ski os isuomeninio i asmeni- nio, p amoginio pobūdžio TV pokalbių laidos. Ti a gene alinė isuma – sos isų Lie u os ansliuo ojų sa ai inės pokalbių laidos, ody os nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. ko o 11 d. (kiek ienos iš jų po du egzemplio ius)4. Tai – 1) isuomeninius klausimus nag inėjančios deba- ų, diskusijų i pokalbių laidos; 2) asmeninius dalykus sp endžiančios i p amoginės ( aikų) pokalbių laidos. Iš iso i a 19 ski ingų pa adinimų laidų, bend as jų skaičius – 38, ukmė ~ 32 al. Iš jų: 24 į ašai (12 ski - ingų laidų5 po 2 į ašus) isuomeninio pobūdžio laidų, ku ių bend a ukmė 18 al. (18 į ašų ~ po 50 min.; 6 į ašai ~ po 30 min.); 14 į ašų (7 ski ingos laidos po 2 į ašus) p amoginio pobūdžio laidų, ku ių bend a ukmė 14 al. (4 į ašai ~ po 120 min.; 4 į ašai ~ po 50 min.; 6 į ašai ~ po 30 min.). Laidos ansk ibuo os pagal CHILDES (Child Language Da a Exchange Sys ems) me odiką, ski ą saky inės kalbos duomenims kaup i i analizuo i. Pokalbių daly iai koduo i (pe sonalijos neį a dijamos) pagal socioling is i- niam y imui s a bius eiksnius – ly į, socialinį aidmenį (dažnai ne iesio- giai aip nu odomas i (numanomas) išsila inimas), amžiaus g upę i k ., p z.: VYR.VED*III, . y. y as, a liekan is laidos edėjo aidmenį ( ai daž- niausiai aukš ąjį išsila inimą u in is žu nalis as), p iklausan is III (25–34 m.) socioling is iškai apib ėž ai amžiaus g upei (ž . 3 len elę); MOT. PSICHOL*V, . y. mo e is, laidos daly ė, a liekan i ekspe o, šiuo a eju psichologijos s i ies, aidmenį (ekspe ai dažniausiai aip pa aukš ąjį išsila- inimą u in ys am ik os s i ies specialis ai), p iklausan i V (45–59 m.) amžiaus g upei. Laidose daly a o 218 į ai aus išsila inimo žmonių – be eik po lygiai y ų i mo e ų nuo 10-ies iki 75-e ių me ų. Iš iso į ski ingus ad esa us daugis- kai ine i ienaskai ine k eipimosi o momis ka u bu o k eip asi 290 ka ų6. In e p e uojan šią pag indinę empi inę medžiagą, em asi lie u ių i la - ių p ojek o „Bal ų socioling is ika (BalSoc): kalbinė isuomenės sa imonė 3 Dėl są okų saky inė kalba i iešoji a osena ž . Miliūnai ė 2009: 34–35, 38–39. 4 Šio s aipsnio au o ė nuoši džiai dėkoja K is inai Sk o čiū ei, leidusiai sukaup ą e ingą empi inę medžiagą (ž . Sk o čiū ė 2009: 51–171, 2 p iedas. TV pokalbių laidų iš aukų s e- nog amos) panaudo i olesniems saky inės a osenos y imams. 5 Laida Akis a a su Lie u a, ku ią kas an ą ka ą eda ski ingi edėjai, e in a kaip d i ski - ingos laidos (2 laidos po 2 į ašus). 6 Ski ingų ad esa ų y a daugiau nei laidų daly ių, nes as pa s žmogus, kai į jį k eipiasi keli ski ingi ad esan ai, y a laikomas keliais ski ingais ad esa ais. J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje 217 Lie u oje i La ijoje“ duomenimis7: 24-ių Lie u os ele izijos i adijo žu - nalis ų bei laidų edėjų y ų (32–42 m.) kokybinių in e iu apie žu nalis ų kalbinę kompe enciją i k . analize. Be eik isi į im į pa ekę esponden ai u i spon aniško kalbėjimo e e yje pa i ies ( oliau – BalSoc). SOCIOLINGVISTINIS LAIDŲ IR JŲ DALYVIŲ APRAŠAS Pagal pokalbio iešumo a p i a umo k i e ijų isos TV pokalbių laidos, p ieinamos isiems kalbinės bend uomenės na iams, o maliai p iski inos iešajai e d ei. Be pagal u inio i nuo jo p iklausan į kalbinės aiškos po- būdį jas da ikslinga ski i į d i minė as pag indines g upes: 1) isuo- meninius klausimus nag inėjančias deba ų, diskusijų i pokalbių laidas ( oliau – VPL): Aki ačiai, Akis a a su Lie u a, An s a s yklių, Be pykčio, Fo umas, Redakcija, Teisė žino i, Toks gy enimas su Zi a Kelmickai e, Ta p Ry ų i Vaka ų, TV o umas, Ve sijos; 2) asmeninius dalykus sp endžian- čias i p amogines, ne ik suaugusiųjų, be i aikų audi o ijai ski as, pokalbių laidas ( oliau – PPL): Bėdų u gus, Nacionalinė paieškų a nyba, Su Palmi a; Auksinė sa ai ės blyks ė, Šeš adienio y as (suaugusiems, oliau – SPPL), Mė a Meškinija, Tele bim-bam ( aikams, oliau – VPPL). 1) VPL p iski inos TV pokalbių laidų – deba ų – ka ego ijai: joms bū- dinga nuomonių eiškimas, iesos, inkamų sp endimų paieška, in elek o i a gumen ų i šenybė (plg. Pečiulis 2007: 202). Pagal kalbinės aiškos pobū- dį VPL sie inos su iešąja o icialiąja a osena, kai a p ad esan o i ad esa- o išlaikomas didesnis a mažesnis a s umas, aiškos p iemonės enkamos sąmoningiau i a idžiau (plg. Miliūnai ė 2009: 40–44). VPL sąsajas su o i- cialiąja a osena pa i ina i TV pokalbių laidų (2003–2005 m.) kalbos e ike o y imai: Gied ės Čepai ienės nuomone, isuomenines poli ines lai- das labiausiai sieja paga bius, o icialius san ykius pe eikian i dis ancinė mandagumo s a egija (Čepai ienė 2007: 85–87). 2) PPL a i ik ų ki as d i dialoginio pobūdžio TV laidų ka ego ijas – po- kalbių i ealybės šou, siejamas su žodžio, ginčo spek akliu, emocijų ska i- nimu, žmonių likimų a kū imu, kasdienybės agizmu a he oizmu (plg. Pečiulis 2007: 202, 204). Pagal kalbinę aišką PPL sie inos su iešąja lais ą- 7 P ojek as ykdy as 2009 m. Lie u ių kalbos ins i u e. Rėmė Vals ybinis mokslo i s udijų ondas. 218 KALBOS KULTŪRA | 82 ja a osena, ku iai būdinga o maliųjų aisyklių ne a žoma kalbinė aiška, neo icialumas (ž . Miliūnai ė 2009: 40–44). Įž algą dėl PPL sąsajų su lais ą- ja a osena pa i ina i kalbos e ike o y imai: G. Čepai ienė, no s i eigia, kad TV pokalbių laidose, ku iose ne ik iešai bend aujama, be ku ios y a i iešai žiū imos didelės audi o ijos, inkamesnė dis ancinė mandagumo s a egija, isgi bui ines socialines laidas (ypač ski as aikams) linkusi sie i su jaukia, na ū alia aplinka i šil us san ykius pe eikiančia kon ak ine man- dagumo s a egija (Čepai ienė 2007: 85, 87–90). Taigi nag inėjan PPL k eipimosi o mas bū ina em is ne ( ik) iešosios dalykinės, be (i ) bui i- nės a osenos y imais. Į ade minė o į a džių y imo duomenimis, bui i- nėse si uacijose s a būs pažin ies, amžiaus i ly ies eiksniai. Familia iai ( u) Lie u oje labiausiai linkę a pusa yje bend au i pažįs ami abiejų lyčių jauni žmonės, ienaskai a gali k eip is i abiejų lyčių y esnės ka os a s o ai į jaunesnius, dažniausiai aip pa pažįs amus žmones. Nepažindami ienas ki o, ienaskai a k eipiasi ik į ai aus amžiaus y ai į sa o ly ies a s o us. Ne amilia iai, . y. paga biai (jūs), bui inėse si uacijose ienas į ki ą k eipia- si nepažįs ami ski ingos ly ies jauni žmonės, aip k eipiamasi i į pažįs amus bei nepažįs amus y esniosios ka os a s o us; y esni y ai aip k eipiasi i į pažįs amas, i į nepažįs amas mo e is (Rosinas 1996: 43–44). Apibend inan VPL i PPL dicho omiją pasaky ina, kad jos pag indas – o icialumo–neo icialumo (lais umo) ma muo socioling is iniuose y imuo- se laikomas ienu iš s a biausių k i e ijų (plačiau apie ai ž . Miliūnai ė 2009: 41 .). Bend oji iešajai o icialiajai a osenai a s o aujančių VPL į ašų ukmė kiek didesnė (18 al.) nei iešajai lais ajai a osenai p iski inų PPL (14 al., iš jų 4 į ašai – 2 ski ingos laidos po 2 į ašus – aikų laidos), ačiau pa- lygin i nedidelis ski umas i oks pa s udijoje daly a usių laidų s ečių (58) i labai panašus edėjų skaičius (13 / 8) leidžia jas s a is iškai lygin i (ž . 1 len elę). 1 LENTELĖ. Laidų daly ių pasiski s ymas pagal daly a imo pobūdį Laidų pobūdis Vedėjai Daly iai s udijoje Daly iai ele onu Iš iso daly ių VPL 13 58 76 147 PPL 8 58 5 71 Iš iso 21 116 81 218 J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje 219 Abiejose g upėse y auja laidos, ku iose, be edėjo (-ų), daly auja dau- giau nei ienas laidos s ečias (38 / 5). Vis dėl o pagal dialogiškumo a polilogiškumo k i e ijų pokalbių laidos dažniausiai laiky inos ne polilogu, o ak y iojo pokalbio na io – edėjo i kiek ieno a ski o s ečio – dialogu. Tiesa, polilogo agmen ų, no s i e ai, be pasi aiko a p s udijoje daly- aujančių s ečių, ačiau jame niekada nedaly auja skambinan ys ele onu. A siž elgian į okį TV laidoms būdingą pokalbio pobūdį i ypač edėjo aidmens s a bą, daly iai da ski s omi į i iamajam klausimui į akos u in- čius pog upius: edėjų (ak y iausi pokalbio kū ėjai i k eipimosi į ad esa ą o mų a o ojai)8, daly a usių s udijoje (ak y ūs pokalbio daly iai i k ei- pimosi į ad esa ą o mų a o ojai) i skambinusių ele onu (pp . ienos a kelių eplikų au o iai, be eik ne a ojan ys k eipimosi į ad esa ą o mų) (ž . 2 len elę). Ta p laidose iš iso daly a usių 218 žmonių kiek daugiau bu o y ų (120) negu mo e ų (98). Kaip ma y i iš 2 len elės, a p VPL edėjų i s udi- jos daly ių daugiausia bu o y ų, o a p PPL – mo e ų. 2 LENTELĖ. Laidų daly ių pasiski s ymas pagal ly į (m – mo e ys, – y ai) Laidų pobūdis Vedėjai Daly iai s udijoje Daly iai ele onu Iš iso y ų i mo e ų VPL 11 / 2 m 46 / 12 m 38 / 38 m 95 / 52 m PPL 1 / 7 m 23 / 35 m 1 / 4 m 25 / 46 m Iš iso 12 / 9 m 69 / 47 m 39 / 42 m 120 / 98 m Laidų daly ių daugumą suda o da bingo amžiaus pilie iškai ak y iausi 25–59 m. amžiaus žmonės (ž . 3 len elę). 8 Vedėjo, kaip pokalbio ežisie iaus i dažnai pag indinio pokalbio ad esan o, aigi i ak y iau- sio k eipimosi į į ai ius ad esa us o mų a o ojo, aidmens s a bą pab ėžia i komunikaci- jos, i kalbos e ike o specialis ai (ž . Čepai ienė 2007: 79–90; Pečiulis 2007: 205). 220 KALBOS KULTŪRA | 82 3 LENTELĖ. Laidų daly ių pasiski s ymas pagal amžiaus g upes (be skambinusių ele onu) Amžiaus g upės Daly ių amžius (m.) VPL daly ių p ocen as (skaičius) PPL daly ių p ocen as (skaičius) Iš iso laidų daly ių p oc. (skaičius) I ≤14 0 (0) 3,1 (2) 1,5 (2) II 15– 24 2,8 (2) 12,1 (8) 7,3 (10) III 25–34 9,8 (7) 25,8 (17) 17,5 (24) IV 35–44 26,8 (19) 21,2 (14) 24,1 (33) V 45–59 46,5 (33) 25,8 (17) 36,5 (50) VI 60 ≥ 14,1 (10) 12 (8) 13,1 (18) PPL daly iai, ku ių a s o ai ak y iausiame amžiaus a psnyje pagal g u- pes pasiski s ę maždaug olygiai (ž . III–V g .) i a p ku ių y a aikų bei jaunuolių (I–II g .), y a sąlygiškai jaunesni nei VPL daly iai, a p ku ių y- auja V g . (be eik pusė) i IV g . a s o ai (ž . 1 pa .). 1 PAV. Laidų daly ių pasiski s ymas pagal amžiaus g upes (be skambinusių ele- onu) 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 p oc. iki 14 (I) 15–24 (II) 25–34 (III) 35–44 (IV) 45–59 (V) 60 + (VI) amžiaus g upės VPL daly iai PPL daly iai J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje 221 VPL edėjai aip pa y a y esni – a p jų y auja IV i V amžiaus g upių a s o ai: 2 (III), 5 (IV), 6 (V). PPL edėjai, kaip i jų laidų s ečiai, jaunes- ni – a p jų y auja II i III amžiaus g upių a s o ai: 3 (II), 3 (III), 2 (IV). Be i iamojo kalbinio eiškinio a osenai galinčių u ė i į akos sociolin- g is inių eiksnių – amžiaus, ly ies i k ., da ap a ini daly ių išsila inimas ( eiklos s i is), laidoje a liekami aidmenys i k . Ta p VPL edėjų y auja aukš ąjį išsila inimą u in ys žu nalis ai (10), pa ieniai a ejai – kul ū olo- gas, eisininkas, iloso as. Ta p šių laidų s ečių aip pa y auja aukš ąjį išsi- la inimą u in ys žmonės: daugiau nei pusę s udijoje daly a usių s ečių su- da o poli ikai, als ybės pa eigūnai, ano Ž. Pečiulio, sp endėjai, angažuo o žodžio a s o ai (Pečiulis 2007: 201). Iš ki ų p o esijų a s o ų populia ūs po- li ologai, ekonomis ai, žu nalis ai apž algininkai, psichologai, kul ū ologai, e slininkai, bu o mokslininkų (is o ikų, iloso ų), dės y ojų, moky ojų, s uden ų, mokslei ių, isuomeninių o ganizacijų a s o ų, ak o ių i k . Daugumas iš jų a lieka adinamąjį ekspe o aidmenį, ai piliečiai, spau- džian ys poli ikus p iim i am ik us sp endimus, ki i iesiog liudija, eiškia nuomonę, a lieka ox populi aidmenį (plg. Pečiulis 2007: 201). PPL edėjai y a aukš ąjį išsila inimą u in ys į ai ių specialybių žmonės: pusė iš jų žu nalis ai (4), ki i – psichologas, ak o ius, dainininkas, as ologas. Ta p PPL s ečių, a liekančių ekspe o aidmenį, y auja aukš ąjį išsila inimą u in ys gydy ojai, leidybininkai, e slininkai. Ta p ki ų PPL s ečių y auja p amogų i meno p o esijų a s o ai, daugumas iš jų aip pa u i aukš ąjį išsi- la inimą. Sunku sp ęs i apie giminys ės e minais p amoginėse laidose į a - dijamų umpų eplikų a s o us (p z.: senelius, močiu es, mamas i pan.) – da y ina p ielaida, kad ben jau didžioji dalis asmeninius dalykus TV laidose sp endžiančių asmenų ne u i aukš ojo išsila inimo. Tokie daly iai, kaip i daugelis skambinusių ele onu, a lieka nuomonės eiškėjo, ox populi aid- menį. KREIPIMOSI FORMŲ VARTOSENOS POLINKIAI Apibend inamoji isų TV pokalbių laidų s a is ika ody ų didelę daugiskai- inės k eipimosi į ad esa ą o mos pe s a ą: ski ingi ad esan ai į 248 ski - ingus ad esa us k eipėsi mandagumo daugiskai a (jūs i a i inkama eiks- mažodžio o ma), o į 43 ski ingus ad esa us – amilia ia ienaskai a ( u i a i inkama eiksmažodžio o ma). Šiuo požiū iu ma y i yški isuomeninio 222 KALBOS KULTŪRA | 82 i asmeninio (p amoginio) pobūdžio laidų akosky a: VPL nuosekliai a o- jamos daugiskai inės k eipimosi o mos, o PPL daugiskai inė i ienaskai i- nė o mos be eik ienodai populia ios. 1. Visi VPL pokalbių daly iai – i edėjai (144 ski ingų ad esa ų į a dijimo9 a ejai), i s ečiai (46 ski ingų ad esa ų į a dijimo a ejai) – į isus ad esa- us k eipėsi mandagumo daugiskai a (iš iso 190 ski ingų ad esa ų į a diji- mo a ejų), išsky us ienin elį k eipimąsi į ad esa ą ienaskai ine o ma. K eipdamiesi mandagumo daugiskai a, be į a džio jūs (labai e ai pa s, -i, be eik be išim ies junginyje su jūs), VPL daly iai a ojo į ai ių nomina y- inių ad esa o į a dijimų: a) į s udijos s ečius edėjai dažniausiai k eipėsi dis ancinę s a egiją pab ėžiančiu į a dijimu ponas, -ia + ( a das) + pa a dė; b) palygin i e ai į daly ius s udijoje k eip asi no s i daugiskai a, be (kiek) amilia iau: (ponas, -ia / ge biama(s)) + a das; okia kons ukcija, dažnai su ečiuoju na iu (+ iš ku ), edėjai nuosekliai į a dijo ik skambinusius ele- onu; c) VPL, palygin i su PPL, būdingi k eipimaisi pagal s a usą, p z.: (ge biama(s) / ponas, -ia) p emje e, minis e, p o eso iau10. Į ai uojan ys nomina y iniai ad esa o į a dijimai, no s i a ojami k ei- pian is daugiskai ine o ma, dažnai odo ne ienodą bend a imo o icialumo laipsnį, ka ais ne ski ingas mandagumo s a egijas. Pi minė y imo me- džiagos pe ž alga leidžia da y i p ielaidą, kad nuodugni nomina y inių ad esa o į a dijimų analizė galė ų a skleis i ne ik disku so y imams ak ua- lių indi idualios komunikacinės i kalbinės (ne)kompe encijos, pokalbio s a egijos plė ojimo a ejų, be i socioling is iškai įdomių ak ų. Kaip jau minė a, ienaskai inė k eipimosi į ad esa ą o ma VPL bu o pa a o a ik ienin elio daly io: laidos s ečias – ga baus amžiaus signa a as, 9 Ad esa o į a dijimas – ai asmens, ku iam ad esuojama in o macija, . y. ad esa o, pa adini- mas, iš eikš as žodžiu a žodžių junginiu. Lie u ių kalboje indi idualus ad esa as gali bū i į a dijamas: 1) asmeniniais į a džiais u, jūs, ečiau pa s (-i), ams a; 2) daik a a džiais (su- daik a a dėjusiais būd a džiais i daly iais) a jų kons ukcijomis, apibūdinančiomis ad e- sa ą pagal a dą i (a ) pa a dę, isuomeninę padė į, p o esiją i pan., . y. adinamaisiais nomina y iniais į a dijimais, p z.: ponas (-ia), ponas (-ia) + a das / pa a dė / pa eigos; ge biamas(is), ge biama(-oji) + a das i pan. (Amb azas 1990: 9–11; Valeckienė 1998: 211; Čepai ienė 2007: 78–110; Gi čienė, Sk o čiū ė 2009: 37–46). Taigi ais a ejais, kai ad e- sa as į a dijamas asmeniniais į a džiais u a jūs, są okos ad esa o į a dijimas apim is iš esmės su ampa su są okos k eipimosi o ma apim imi. Šiame s aipsnyje e minas ad esa o į a dijimas a ojamas kaip susijusios są okos, apimančios i nomina y inį k eipimąsi, pa- adinimas. 10 Visus TV pokalbių laidose a ojamus nomina y inių į a dijimų s uk ū inius ipus ž . Gi - čienė, Sk o čiū ė (2009: 42–45). J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje 229 mama, sese), jie ka ais a ojami kaip sudedamoji į a dijimo dalis – ka u su a du (p z., mama Milda). MOT.VED*IV: mama [MOT.MAM1*IV], a pa i sesę, b olį u i? MOT.VED*IV: na, i daba – bal oji mešku ė [MOT.MAM2*III]. Tai jau žinai apie ką ašysi? P isis a yk. MOT.VED*IV: ge ai, klausyk, o gal su mašiny ėm jau nebe a o [BERN.BROL*I] amžiuj žais , kaip gal oji? Ta pa i IV g upei p iklausan i edėja ienaskai a k eipiasi ik į bend a- amžius a ba jaunesnius laidos s ečius i iešnias, ku ių socialinis aidmuo – mamos, sesės, b oliai, d augai i d augės. Vienin elis os laidos, ku esama i daugiskai inių k eipimosi o mų, socioling is iškai s a bus eiksnys y a amžius. Taigi galima įž elg i ski umų, palygin i ne i su bui inės a ose- nos adicija: į nepažįs amas bend aamžes mo e is k eipiamasi ne mandagu- mo daugiskai a, o amilia ia ienaskai a (plg. Rosinas 1996: 43–44). 3. Apibend inan isas PPL, . y. asmeninius dalykus ap a iančias a (i ) p amogines pokalbių laidas, ski as aikams (VPPL) i ypač suaugusiems (SPPL), pas ebė ina, kad jos ge iausiai a skleidžia šiandieninei ele izijai būdingą kin an į iešumo i p i a umo san ykį, pilie inės e d ės sua ėjimą su anksčiau iešai ne ody a p i ačiąja, ampa sa o iška, ano Ž. Pečiulio, namų ąsa (plg. Pečiulis 2007: 198–202). Viešasis disku sas ampa is p i a- esnis, k yps a namų a ga ės pokalbio link, ma y i labai sumažėjęs sociali- nis ski umas, eiškiamas kalba (Ma cinke ičienė 2009). Tu bū ne eikė ų pe nelyg s ebė is, kad pamažu inamos ibos a p iešojo i bui inio kalbė- jimo, kad iešai a ojamos amilia ios, ik bui inei kalbai iki šiol bu usios būdingos ienaskai inės k eipimosi o mos (plg. Čepai ienė 2007: 79–80). Šio p oceso į aka ma y i ne i isuomeninius klausimus nag inėjančiose laidose (VPL) – sėkmingos poli inės ka je os komponen ais apo kalbos pa- p as umas, sup an amumas, nuoši dumas (ž . Pečiulis 2007: 200), ku io ie- na iš kalbinės aiškos p iemonių galima bū ų laiky i k eipimąsi a du. Viešosios i p i ačiosios e d ių a ėjimas s ebimas i į ai iais a ž ilgiais ap a iamas isame pasaulyje (plačiau ž . Webs e 2006: 168–208). Disku uo- jama i apie populia iosios kul ū os bei masinių komunikacijos p iemonių po eikį kalbai – a jos kalbą gy inančios, a sku dinančios? Įdomi įž alga apie bui inės šnekamosios kalbos aiškos pli imą iešojoje e d ėje ge ai ži- 230 KALBOS KULTŪRA | 82 nomo pasaulyje komunikacijos eo e iko Johno Fiske‘o, mėginančio p is a- y i populia iąją kul ū ą ne kaip blogesnę už aukš ąją, iš esmės enkinančią bu žuazijos po eikius, o kaip ki okią, enkinančią ki ų socialinių sluoksnių po eikius. Ty ėjo nuomone, nu ols an nuo o icialiosios aisyklingos kalbos, mėgaujamasi į ai ių šnekamosios kalbos kul ū ų elemen ais, leidžiančiais a pažin i sa us (Fiske 2008: 94–100). Viena iš anksčiau be eik ik bui inei kalbėsenai būdinga aiškos p iemonė – amilia i ienaskai inė k eipimosi o ma, pe žiniasklaidą i TV plin an i iešojoje a osenoje, kalbos e ike o požiū iu dažnai e inama kaip neigiamas, e ike o aisyklių nea i inkan is eiškinys (plg. Čepai ienė 2007: 85). P agma ikai, socioling is ai, komunikacijos specialis ai mandagumą su- p an a kiek ki aip, į jį ž elgia unkciniu aspek u. Ling is inės p agma ikos požiū iu mandagumas neapsi iboja kalbos e ike o aisyklėmis i no momis. Į pi mą ie ą iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a - pi mą ie ą iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a -ą ie ą iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a - ie ą iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a -ą iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a - iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a -škeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a -keliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a - umą, bend ys ę, ge us san ykius odančiam kon ak iniam mandagumui kalbos e ike as dažnai isai neak ualus (Hilbig 2007, plačiau ž . 2008). Iš socialinio s a uso pe spek y os kon ak inės i dis ancinės mandagumo s a- egijų p iešp iešą a i inka asmeninės i socialinės dis ancijos p iešp ieša: kon ak inė s a egija sie ina su bend a imu a p sa ų, o dis ancinė – a p s e imų (Kарасик 2002: 80). Ano komunikacijos specialis o Ž. Pečiulio, apmąs ančio ne ik Lie u os, be i pasaulio pa i į, „TV siekia kompensuo- i socialinio dialogo sp agas, plė oja isuomenės no ą komunikuo i pačiais in ymiausiais klausimais, aip iksuodama adikalius piliečių e ybių i no - mų pokyčius <…>. Naujosios ealybės TV, sie inos su p aėjusio amžiaus de in uoju dešim mečiu, s ilis ika odo kin an į požiū į į eilinį pilie į – pa- p as as žmogus ampa laidų he ojumi, liudija sa o p oblemas, p og amos dalimi ampa kasdienybės aizdai“ (Pečiulis 2007: 198–204 .). Todėl na ū- alu, kad kasdienybė i asmeninis ne ik pap as ų, be i isuomenei žinomų žmonių gy enimas okius klausimus sp endžiančiose TV laidose pe eikia- mas kasdiene, bui ine kalba, aigi i amilia iomis k eipimosi o momis. Familia umo, a umo iš aiškos po eikį liudija ne ik TV pokalbių laidų medžiaga, be i okių laidų edėjų žu nalis ų nuos a os – aiškiai dekla uo- jamas bend a imo i kalbinės aiškos p iemonių ski umas isuomeninius i asmeninius dalykus nag inėjančiose laidose: „Jeigu aš, pa yzdžiui, k iečiu <…> sakysim, minis ą <…> pakalbė i ne ik apie poli iką, ačiau, sakysim, apie hobį, <…> na ū aliai, no in p alauž i am ik us ledus, <…> kad jisai jaus ųsi pa ogiai, <…> aš no iu ap i jo kuo didesniu d augu, <…> man y a J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje 231 ku kas s a biau jo lais alaikis, kad <…> ele izijos žiū o ui bū ų įdomiau. Tai, adinasi, aš galiu elg is, ko ge o, amilia iau, galiu gal jį pa adin i u, jeigu leidžia amžius, i isa ki a. Taip kad laida laidai nelygu, i nemanau, kad galima jas isas už emp i an ieno ku palio“ (BalSoc). Tu bū labiau- siai ikdo ai, kad p i a i e d ė su jai būdingomis amilia iomis kalbinės aiškos o momis ansliuojama iešai. IŠVADOS Kiekybinis iešąją a oseną ep ezen uojančių TV pokalbių laidų y imas a skleidė didelę šiai a osenos s ičiai įp as os mandagios daugiskai inės k eipimosi o mos pe s a ą: ski ingi ad esan ai į 248 ski ingus ad esa us k eipėsi mandagumo daugiskai a (jūs) i ik į 43 ski ingus ad esa us – ami- lia ia ienaskai a ( u). Kokybinė analizė iš yškino isuomeninio (VPL) i asmeninio bei p amog inio (PPL) pobūdžio laidų akosky ą. VPL, sie inose su iešąja o icialiąja a osena i jai būdinga socialinį nuo- olį bei paga bą eiškiančia dis ancine mandagumo s a egija, nuosekliai a ojamos padedančios išlaiky i socialinį a s umą daugiskai inės k eipimo- si o mos. PPL, sie inose su iešąja lais ąja a osena i jai būdinga a umą eiškiančia kon ak ine mandagumo s a egija, ienaskai inės k eipimosi o mos, padedančios palaiky i d augiškus asmeninius san ykius, sma kiai konku uoja su daugiskai inėmis k eipimosi o momis – jos abi y a be eik ienodai dažnos (jūs – 57 / u – 42). Taigi VPL i PPL dicho omija laiky i- na pag indiniu eiksniu, lemiančiu k eipimosi o mų pasi ink į. Ski ingas laidų pobūdis lemia i jų daly ių ski umus, ku ie, be minė ųjų o icialumo bei lais umo aspek ų, aip pa gali u ė i į akos k eipimosi o mų pasi inki- mui: PPL daly iai y a sąlygiškai jaunesni nei VPL, dalies jų išsila inimas i isuomeninis s a usas y a žemesnis; a p VPL edėjų i s ečių dominuoja y ai, a p PPL – mo e ys, a p VPL s ečių y auja poli ikai, o PPL – p a- mogų pasaulio a s o ai; PPL, palygin i su VPL, mažiau daly ių, a liekančių sp endėjo, ekspe o aidmenį, i a i inkamai daugiau adinamųjų ox populi a s o ų. Pag indiniai k eipimosi o mų pasi ink į PPL lemian ys socioling is i- niai eiksniai – ad esan o i ad esa o amžiaus san ykis, pažin ies laipsnis, socialiniai aidmenys, ku iems gali u ė i į akos i išsila inimas, socialinis s a usas (laidos edėjas / s ečias; sp endėjas, ekspe as (pagal p iklausymą 232 KALBOS KULTŪRA | 82 am ik ai p o esijai) / ox populi i k .). Daugiskai ine o ma PPL dažniau- siai k eipiamasi į y esnius, ga besnius, sp endėjo a ekspe o aidmenį a - liekančius laidų daly ius. Vienaskai inė k eipimosi o ma būdingesnė laidų edėjams, ja pap as ai k eipiamasi į bend aamžius a jaunesnius bei pažįs a- mus žmones, a liekančius kolegos laidos edėjo a ox populi aidmenį. Šių laidų, mėginančių de in i ieša i p i a u ( iešai pe TV ansliuojama sa o- iška namų ąsa), edėjams enka sp ęs i neleng us užda inius – kaip kalbi- nės aiškos p iemonėmis, a p jų i ski ingomis k eipimosi o momis, ku - i jaukią asmeninius dalykus g ildenančių laidų aplinką i ka u ody i pa- ga bą ne ik laidos s ečiams, be i žiū o ams. LITERATŪRA Amb azas V. 1990: Kaip k eip is? Kaip adin i? – Gim oji kalba 4, 9–11. Boisse ain J. 1987: Social Ne wo k. – Sociolinguis ics 1 (HSK 3.1), Be lin– New Yo k, 164–169. B ow n P., Le inson S. 1978: Uni e sals in language usage: poli eness phe- nomena. – Ques ions and poli eness (ed. E. Goody), Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 56–289. B ow n P., L e inson S. 1987 (papildy as 1978 m. leidimas): Poli eness. Some uni e sals in language usage, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. F ag- men ai pe in e ne ą: h p://books.google.l /books Čepa i ienė G. 2007: Lie u ių kalbos e ike as: seman ika i p agma ika, Šiau- liai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Džež ulskienė J. 1994: Kalba i giminė. – Socioling is ika i kalbos kul ū a, Vilnius: Gim oji kalba, 55–61. Fisk e J. 2008: Populia iosios kul ū os sup a imas, Vilnius: Ža a. Gi čienė J., Kupčinskai ė -Ryklienė A. 2005: K eipimosi į ad esa ą būdai eklamoje. – Kalbos kul ū a 78, 220–230. Gi čienė J. 2009: Ad esa o į a dijimas pe iodikoje. – Kalba i kon eks ai, Vilnius. Gi čienė J., Sk o č iū ė K. 2009: Ad esa o į a dijimo polinkiai iešajame saky iniame disku se. – Wo king pape 3, 35–47. G umadienė L. 1994: Socioling is ika i kalbos kul ū a. – Socioling is ika i kalbos kul ū a, Vilnius: Gim oji kalba, 5–13. Guda ičienė E. 2007: Lie u ių kalbos di ek y ai. [Dak a o dise acija.] Hilbig I. 2007: Kalbinis mandagumas i kalbos e ike as – iena i as pa ? – Lie u os socialinių mokslų o umo p anešimų ezės. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.soc o umas.l / iles/e en s/ ezes1.doc J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje 233 Hilbig I. 2008: Mandagumas kaip elia y us kalbinis, socialinis i kul ū inis eiškinys. – Ac a Linguis ica Li huanica 58, 1–15. Hilbig I. 2009: Lie u ių i anglų p ašymų s a egijos i mandagumas. – Lie u ių kalba 3. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lie u iukalba.l /index.php?id=130 Ka a liūnas S. 1997: Kalba i isuomenė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ma cinke ičie nė R. 1994: Gy osios kalbos e nog a ija. – Socioling is ika i kalbos kul ū a, Vilnius: Gim oji kalba, 47–54. Ma cinke ičie nė R. 2004: Užsakomųjų eklaminių s aipsnių a pasmeni- nės unkcijos aiška. – Respec us philologicus 6 (11). P ieiga pe in e ne ą: h p:// ilologija. ukh .l Ma cinke ičie nė R. 2009: Nuo Habe maso iki Valinsko. Viešosios e d ės p i a ėjimas. – Aki ačiai 2–3 (409), 1, 4. P ieiga pe in e ne ą: h p://www. aki aciai.l /Aki aciai/Tema/Nuo-Habe maso-iki-Valinsko.-Viesosios-e d es- p i a ejimas Miliūnai ė R. 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pečiulis Ž. 2007: Iki i po ele izijos. Ž ilgsnis į XX amžiaus audio izualinės masinės komunikacijos enomeną, Vilnius: Ve sus au eus. Roma ine S. 2000: Language in socie y, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Rosi nas A. 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai, Vilnius: Mokslo i encik- lopedijų leidykla. Sk o čiū ė K. 2009: Ad esa o į a dijimas saky inėje kalboje (TV pokalbių laidų pag indu). [Bakalau o da bas, VPU.] Valeckie nė A. 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Vilkienė L. 1998: Dialogo ad esan as i ad esa as. – Kalbo y a 47, 153–164. We bs e F. 2006: In o macinės isuomenės eo ijos, Kaunas: Polig a ija i in o - ma ika. Kара сик В. 2002: Язык социального статуса, Москва: Гнозис. Gau a 2009 11 11 234 KALBOS KULTŪRA | 82 COMPETITION BETWEEN PLURAL AND SINGULAR FORMS OF ADDRESS IN PUBLIC SPOKEN USAGE Summa y A quan i a i e analysis o ele ision alk shows ep esen ing public usage and b oadcas ed be ween 26 Janua y 2009 and 11 Ma ch 2009 has iden i ied a ma ked p e e ence o he poli e o m o add ess, which is usual in his a ea o usage: di - e en add esso s e e ed o 248 di e en add essees by he poli e plu al o m jūs and only o 43 di e en add essees by he less poli e singula u. A quali a i e analysis has iden i ied di e ences be ween p og ammes dealing wi h public issues (PPI) and p og ammes ocusing on en e ainmen and/o pe sonal issues (PEI). PPIs a e ela ed o public o icial usage and he e o e consis en ly use plu al o ms o add ess which help main ain social dis ance. PEI, in hei u n, a e mos - ly ela ed o ee public usage, hence singula o ms o add ess which help main- ain iendly ela ionships compe e wi h plu al o ms o add ess. Bo h o hem a e equally popula (jūs ound in 57 ins ances; u—in 42 ins ances). A di e en cha ac- e o PPIs and PEIs de e mines di e ences in he choice o hei pa icipan s and in addi ion o he p e iously discussed aspec s o o icial and ee usage migh also in luence he choice o he o ms o add ess. The main socio-linguis ic ac o s de e mining he choice o he o ms o ad- d ess in PPIs include he age o he add esso and he add essee, closeness be ween hem, social oles which migh be in luenced by educa ion and social s a us. The plu al o m in PPIs is mos ly used when add essing olde , mo e espec able pa - icipan s, o en pe o ming he oles o decision ake s o expe s. The singula o m is p e e ed by mode a o s, used in e e ence o pee s, younge in e locu o s o acquain ances. I should be no ed ha PPI mode a o s a emp ing o combine public and p i a e some imes ha e o cope wi h a he ough si ua ions, o exam- ple, by linguis ic means, including poli e o ms o add ess, hey ha e o c ea e a iendly en i onmen and show espec o hei gues s and he audience. JURGITA GIRČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]