Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros

R. MILIŪNAITĖ. In e ne o komen uo ojų nuos a os dėl lie u ių kalbos p iežiū os 149 KALBA IR VISUOMENĖ RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as INTERNETO KOMENTUOTOJŲ NUOSTATOS DĖL LIETUVIŲ KALBOS PRIEŽIŪROS Pas a aisiais me ais lie u iškajame in e ne e kaip niekad gausu diskusijų į ai iais kalbos klausimais. Dažniausia p iežas is joms kil i a jas sukel i – in e ne o po aluose skelbiami s aipsniai a ba in e iu (kai kada pe keliami iš spausdin inės a saky inės žiniasklaidos) i juos lydin ys skai y ojų ko- men a ai. S aipsniai pap as ai a spindi kalbos poli ikos i a osenos ak ua- lijas, o ka ais koks ne kalbos specialis as išdės o požiū į į jam ūpimus kal- bos dalykus i pa ies pa i us kalbos a ojimo sunkumus. Pa yzdžiui, ien ik 2009 me ais iki udens populia iausiuose in e ne o naujienų po aluose u uliojosi diskusijos dėl nep iesaginių mo e ų pa a džių, dėl anglų kaip an osios kalbos mokymo p adžios, dėl žemaičių kalbos Žemai ijos mokyk- lose, aiškin asi, a lie u ių kalbai g esia nuosmukis, kalbė asi apie lie u išką ašybą elek oninėje e d ėje, emig a usių lie u ių sa o aikams su eikiamus okius a dus, „kad b i ai sup as ų“, i k . Dažną ne isai konk e aus u inio kalbinę diskusiją papildo i bend es- nės min ys: ap a iama daba inė lie u ių kalbos būklė, kalbos p iežiū os ins- i ucijų bei kalbininkų da bo p asmė i kokybė. Šie dalykai daba labiausiai jaudina kalbos eikalams neabejingą isuomenės dalį i odo, kaip isuome- nė eaguoja į į ai ius kalbos eiškinius i o icialiuosius kalbos poli ikos žingsnius. 150 KALBOS KULTŪRA | 82 No s p ipažįs ama, kad komen uo ojų anonimiškumo lemiamas in e ne- inių diskusijų lygis dažnai es i gana menkas, is dėl o iek skelbiami s aips- niai, iek jų komen a ai, egis, nemažai skai omi ne i ų, ku ie nesikiša į diskusijas. Tad galima many i, kad skelbiamų minčių isuma a skleidžia ben dalies lie u iškai kalbančios isuomenės – iek Lie u oje, iek emig a- cijoje – kalbines nuos a as i da o po eikį olesnei ų nuos a ų aidai. Taigi galima kalbė i i apie diskusijose eiškiamų isuomenės kalbinių nuos a ų y imus. Jie u i padė i ge iau įsiklausy i į kalbos a o ojų nuomonę i aiš- kin is p iežas is, kodėl a o ūkis a p isuomenės i kalbininkų, aip pa ne- pasi enkinimas daba ine kalbos poli ika y a yškus i nemąž an is. S aipsnio ikslas – panag inė i ieną iš daugelio in e ne o e d ėje gy a- usių diskusijų kalbos klausimais. Iš jos ne ik ma y i, kaip in e ne o ben- d uomenė eaguoja į iešąją kalbos in o maciją, be i iš yškėja daba inės kalbos poli ikos i kalbinio isuomenės š ie imo sp agos. Kadangi bu o dis- ku uojama apie kalbos p iežiū ą i s i is, ku ias ji u ė ų apim i, paskelb i komen a ai bu o ge a di a pa y inė i, kaip žmonės su okia bū inumą są- moningai eguliuo i iešąją kalbą, ko ikisi iš kalbos p iežiū os ins i ucijų. S aipsnyje nekeliama užda inio iksliai s a is iškai suskaičiuo i, kokios s i ys dažniausiai minimos i komen uo ojams a odo labiausiai kon oliuo inos, – ai ge iau padė ų nus a y i kiekybinės apklausos. Šiuo ka u ūpi a skleis i nuomonių ski umus i pa eikiamus a gumen us, ku ie i odo, kokios nuos- a os dėl lie u ių kalbos p iežiū os klos osi mūsų isuomenėje. 1. INTERNETO KOMENTUOTOJAI IR KOMENTARAI KAIP KALBINIŲ NUOSTATŲ TYRIMO OBJEKTAS In e ne o komen a ais kaip isuomenės kalbinių nuos a ų y imo šal iniu Lie u oje p adė a domė is ne aip seniai (ž . Miliūnai ė 2006; Ne inskai ė 2008), sup an an , kad moksliniams y imams em is komen a ais nė a labai a sa gu dėl minė o jų lygio, ku į lemia menka isuomenės iešoji kul ū a. Lie u iškų komen a ų enomeną iškelia i a ema s a s o ne ienas ų pačių po alų s aipsnių au o ius (Dabašinskas 2009; Mi ė 2009). Pa yzdžiui, S a- nislo as Kai ys ašo: Galima aiškin i, kad in e ne o komen a o iai – speci inė publika, ku i nelabai a - spindi bend as isuomenės nuo aikas i nuos a as. Gal i aip. O gal kaip ik a i kš- R. MILIŪNAITĖ. In e ne o komen uo ojų nuos a os dėl lie u ių kalbos p iežiū os 151 čiai? Gal in e ne e a i ai eiškiama pagieža y a lyg ledkalnio i šūnė, po ku ia slepiasi milžiniška isuo inės neapykan os bei nihilizmo masė? (Kai ys 2009) Vis dėl o kalbinėse diskusijose esama i įdomių minčių, ku ios leidžia susida y i konk e esnį aizdą, kaip isuomenė su okia kalboje yks ančius p ocesus i Lie u oje ykdomą kalbos poli iką. Komen a ų analizė – g ei es- nis y imo būdas nei speciãlios apklausos a in e iu, ačiau dėl spon aniško ašy inio kalbėjimo speci ikos ( ai bus ma y i i iš oliau pa eikiamų ci a ų) šie duomenys y a gana s ichiški, juose esama min ies šuolių, loginių p ieš- a a imų, ad jiems apdo o i i iš i i eikia daugiau laiko i ki okių me odų, nei nag inėjan iš anks o ikslingai pa eng ų kiekybinių i kokybinių ap- klausų duomenis. Kokių isuomenės sluoksnių nuomonę i nuo aikas eiškia s ambiausių in e ne o po alų komen uo ojai, gali a skleis i ik sociologiniai y imai. Lai- mos Ne inskai ės pa eik ais duomenimis (Ne inskai ė 2008: 246), 2008 m. p adžioje ko o–balandžio mėn. p ojek o „Elek oninė demok a ija“ užsaky- mu a lik as ep ezen a y us isuomenės nuomonės y imas pa odė, kad e- gulia iai komen a us apie isuomenės gy enimą i poli iką naujienų po a- luose ašančių žmonių (ka ą pe sa ai ę a dažniau) amžius i p ocen inis pasiski s ymas bu o oks: 18–29 m. – 67,4 p oc., 30–39 m. – 10,9 p oc., 40–49 m. – 15,2 p oc., ki i – 6,5 p oc. Taigi galima šiek iek o ien uo is, kieno nuomonė in e ne o komen a uose y auja; ai oli g ažu nė a nesuge- ban ys už sa o poelgius a saky i paaugliai, kaip kad ka ais links ama many i. 2. KAIP KILO INTERNETO DISKUSIJA APIE KALBOS PRIEŽIŪRĄ? Nag inėjamoji diskusija apie kalbos p iežiū ą i jos būdus kilo dėl šiokio okio nesusip a imo a ne nedidelės p o okacijos. In e ne o po ale www. a gimimas.l (Lašienė 20091) bu o paskelb as neilgas – ienuolikos klausimų i a sakymų – Ne ingos Lašienės in e iu su Vals ybinės lie u ių kalbos ko- misijos pi mininke I ena Sme oniene „Ku ge ia e šiai medų“. Jo žu nalis- inė įžanga bu o okia: Apie ai, kad jaunimas no i aisyklingos kalbos, kokios kalbos naujo ės sklando in e ne e bei asmen a džių ašyboje, su Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pi - mininke I ena Sme oniene kalbasi Ne inga Lašienė. 152 KALBOS KULTŪRA | 82 Ki as in e ne o po alas www.del i.l pe sikėlė ą s aipsnį (Lašienė 20092), ačiau akcen us sudėliojo isai ki aip. An aš ė čia skelbė: „Kalban iems ne aisyklingai – baudos“, o žu nalis inė įžanga pa ašy a aip: Kalbininkai Seimo p ašo p iim i įs a ymą, ku is eikalau ų, kad in e ne e i apsk i- ai iešojoje e d ėje pasi odžiusi in o macija bū ų lie u iška i aisyklinga. Už ai- syklių nepaisymą g ės ų Adminis acinės eisės pažeidimų kodekse numa omos baudos. Apie eks us in e ne e, jaunimo a iamai nekenčiamą lie u ių kalbą, užsie- niečių i au inių mažumų a dų ašymą – pokalbis su Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pi mininke I ena Sme oniene. Pačiame in e iu agmen iškai minima nemažai su kalbos a kyba i konk ečiais kalbos eiškiniais susijusių dalykų. Pa yzdžiui, užsimin a apie ki ų au ų asmenų pa a džių ašymą, kai ku ių dalykų dės ymą užsienio kalbomis, nelie u iškus Lie u os i užsienio įmonių pa adinimus – s e im- kalbiai už ašai esan ys „g ynai e slo poli ikos pasekmė“. Keliamos p oble- mos, s a bios okioms lie u ių kalbos a ojimo i p iežiū os s i ims: lie u- ių kalbos mokymui bend ojo la inimo mokyklose, žiniasklaidai i iešajai in o macijai, g ožinei li e a ū ai i ea ui kaip bend inės kalbos mokymosi šal iniams. A ski ai kalbė a apie in e ne inę žiniasklaidą: Bėda a, kad 1995 me ų įs a yme apie in e ne inę žiniasklaidą da nekalbė a, o gud- ūs leidėjai i klausia: „Ku pa ašy a įs a yme?“ Dėl o ke iname p ašy i naujos e- dakcijos Kalbos įs a ymo, ku is jau y a egis uo as, i ikimės, kad bus p iim as šios kadencijos Seime. Ten y a į ašy a, kad apsk i ai be ku iešojoje e d ėje pasi o- džiusi in o macija u i bū i lie u iška i aisyklinga. Šalia naujos o įs a ymo edak- cijos bus pa aisų Adminis acinės eisės pažeidimų kodekse. Tad diskusija www.del i.l po ale i kilo iš esmės dėl o, kiek galima ei- siškai kiš is į in e ne o kalbą i apsk i ai į kalbos a oseną. F azė „in e ne e i apsk i ai iešojoje e d ėje pasi odžiusi in o macija“ in e iu nebu o pla- čiau paaiškin a, ik pada y a išlyga komen a ams. Į klausimą, kaip eguliuo- i komen a ų kalbą, I. Sme onienė a sakė: „Komen a ų nesu eguliuosi, ai y a asmeninė s i is“. Vis dėl o iš pačių šio in e iu komen a ų ma y i, kad nemažai skai y ojų sup a o, jog „kėsinamasi“ į jų pačių in e ne e (įskai an komen a us) a ojamą kalbą. Taigi diskusijoje a siskleidė i komen uo ojų požiū is į ai, kas bū ų, jeigu įs a ymais bū ų eguliuojama jų lais oji iešo- ji kalba1. Dėl o ši diskusija eikia duomenų, kaip in e ne inė isuomenė 1 Dėl są okos lais oji iešoji kalba ž . Miliūnai ė 2009: 38–44. R. MILIŪNAITĖ. In e ne o komen uo ojų nuos a os dėl lie u ių kalbos p iežiū os 153 žiū i į ak y ią lie u ių kalbos poli iką, kai ieškoma eisinių p iemonių ie- šosios kalbos aisyklingumui eguliuo i. No s diskusijoje ka ais nuklys ama į ki as emas a imama p ikaišio i ie- ni ki iems dėl šalu inių dalykų, jos esmę galima su o muluo i kaip mėginimą a saky i į klausimą: a eikia įs a ymais siek i, kad in e ne o e d ėje unkcionuojan i kalba bū ų aisyklinga? Iš es inis klausimas – kokias lie u ių kalbos a ojimo s i is oks įs a ymas apsk i ai u ė ų apim i, o ko- kios s i ys u ė ų bū i p ižiū imos ki ais būdais a ba iš iso nep ižiū imos. 3. DUOMENŲ POBŪDIS IR TYRIMO UŽDAVINIAI Siekian iš i i, koks in e ne o komen uo ojų požiū is į kalbos egulia imą, s aipsnyje keliami okie užda iniai: • nus a y i, kokioms p ižiū ė inoms kalbos a ojimo s i ims komen- uo ojai eikia pi menybę; • išsiaiškin i, kaip komen uo ojai su okia iešosios i p i ačiosios kal- bos ski umus; • nus a y i, a daba inė kalbos poli ika dėl kalbos p iežiū os, komen- uo ojų akimis, a i inka isuomenės lūkesčius. Nag inėjamoji diskusija in e ne e yko 2009 m. balandžio 4–6 dieno- mis. Jos pabaigoje bu o iksuo i 1288 komen a ai, be ėliau, ma y , pačios edakcijos kai ku ie pašalin i kaip įžeidūs i palik i isiems ma omi 1258 komen a ai. Iš jų kaip in o ma y ių y imui bu o a ink a 270 komen a ų i pe kel a į kompiu e inės Excelio p og amos len elę, kad bū ų galima a ski ai išski i kiek ieno komen a o eks e minimas kalbos a ojimo s i is i ko- men uo ojų požiū į į jų p iežiū ą, o duomenis i i naudojan šios p og a- mos il us. 4. VIEŠÕSIOS LIETUVIŲ KALBOS VARTOJIMO SRITYS IR JŲ PRIEŽIŪRA Vals ybės mas u p ižiū imõs i – pab ėž ina – iešai a ojamos saky inės i ypač ašy inės lie u ių kalbos s i ys pap as ai nu odomos šios ( u in gal o- je, kad bend inės kalbos aidmuo, aigi i p iežiū a, einan są ašu žemyn, silpnėja; plačiau ž . Miliūnai ė 2009: 29–30): 154 KALBOS KULTŪRA | 82 • als ybės aldymas i adminis aciniai san ykiai, • š ie imo i mokslo sis ema (mokykla i mokomoji li e a ū a, mokslo kalba i k .), • žiniasklaida i iešoji in o macija, • kul ū a (g ožinė li e a ū a, ea as i k .), • e slas, p amogos i k . Vals ybinės kalbos įs a yme2, ku is „nus a o als ybinės kalbos a ojimą iešajame Lie u os gy enime, als ybinės kalbos apsaugą, kon olę i a sa- komybę už Vals ybinės kalbos įs a ymo pažeidimus“, kalbama i apie als y- binės kalbos a ojimo bei p iežiū os s i is, i apie kai ku iuos subjek us kaip als ybinės kalbos a o ojus. Iš esmės Vals ybinės kalbos įs a ymas i apima minė ąsias p ižiū ė inas kalbos a ojimo s i is. Smulkiau šios s i ys apibūdin os Vals ybinės kalbos inspekcijos nuos a uose3. 5. KALBOS VARTOJIMO SRIČIŲ IR JŲ PRIEŽIŪROS SAMPRATA INTERNETO KOMENTARUOSE In e ne e paskelb ame in e iu kalbos p iežiū os s i ys, kad i agmen iškai, paminė os be eik isos: š ie imo i mokslo sis ema, žiniasklaida (įskai an in e ne inę), kul ū a (g ožinė li e a ū a, ea as i k .), e slas; ka ą užsimin- a i apie adminis acinę kalbą. Į kai ką eaguojama i iamuosiuose komen a- uose, ačiau keliama i naujų minčių. Be o, komen uo ojai gina sa o kaip kalbos a o ojų in e esus, o šie ne isada su ampa su als ybės in e esus ginančių ins i ucijų pozicija. 5.1. Bend osios komen uo ojų nuos a os dėl kalbos p iežiū os poli ikos Minė os diskusijos komen a uose, kaip i daugelyje ki ų kalbinių in e ne o diskusijų, žmonės eiškia požiū į į kalbą, jos būklę, į kalbininkų da bą i kalbos p iežiū os poli iką. Ryškios d i p iešingos nuomonės: 2 P iim as 1995 m. sausio 31 d. – Žin., 1995, N . 15-344. 3 Žin., 2002, N . 17-670. R. MILIŪNAITĖ. In e ne o komen uo ojų nuos a os dėl lie u ių kalbos p iežiū os 155 1) į kalbos aidą apsk i ai ne eikia kiš is, ji u i plė o is sa aime, o ienin- elis kalbos inkamumo k i e ijus – s a bu, kad bū ų galima susikalbė i4: Nes eikas dėmesys kalbai eiškia ik jos ne i umą, silpnumą. „S ip i”, s eika kal- ba egzis uoja i be išo inės į akos, di b inių nuos a ų i eglamen a imo. Šiaip įdo- mu, a ki u y a okio ma azmo dėl klaidų, a ojimo eglamen acijos, a čia g ynai mūsų sumanymas? Kalba u i obulė i pa i, ys y is. O čia di b inai bando aldy i kalbą i sp ęs i, ką da y , kaip kalbė i. Nesąmonė kažkokia. Leiski e kalbė i lais ai. Kaip užknisa ie kalbininkai. Kalba i y a oks unikalus eiškinys, ku is pa s keičiasi i de o muojasi, p isi aikydamas p ie aplinkybių i lai- ko a pio. Kažkaip idu amžiais nebu o jokių egulia imų, ačiau žmonės puikiau- siai susikalbėda o. O daba kas? Ne aip pasakei; okio žodžio nė a; sakiau au – ielab aukis... Kalbam, kaip kam pa ogiau, a kaimie iškai, a lauko, kiemo kie a kalba, koks ski umas, jeigu mes ienas ki ą sup an am. 2) p ipažįs ama, kad kalbą eikia p ižiū ė i: Lie u ių kalba, jei nieko neda ysi, išsigims. Kaip dūmas. Aišku, ji keičiasi kažkiek na ū aliuoju būdu, be ai nieko bend a ne u i su jos da kymu. Pažiū ėki , kaip sa o kalbą saugo, a kim, p ancūzai. Seniai eikėjo! Jau baigiam suanglė ! So ie me is nesugebėjo mūsų su usin , nes mokyklose lie u ių kalbos i li e a ū os mokė nepap as ai ge i, alen ingi, eik- lūs moky ojai. „G iebė“ kaip eikalas! Jaunuomenė daba ne aš inga. Tenka apgai- les au ... Baudomis, žinoma, nieko nelaimėsi, kaip i d audimais. Lie u os piliečiai nesu- okia, kad da kydami sa o kalbą, jie odo sa o išsila inimo lygį, socialinį i ne e ai p o esinį s a usą, kenkia pa ys sau. Reikia kel i kalbos p es ižą apsk i ai. Susida o įspūdis, jog gy ename ik ų nep aus abu nių šalyje – gėda... Nemažai komen uo ojų klys a (g eičiausiai p ie o p isideda i klaidinan- is s aipsnio pa adinimas), manydami, kad in e iu minimas įs a ymas u- ė ų galio i i p i ačiajai kalbai. Todėl sup an ama, kad kyla pasipik inimas okia „kalbos poli ika“: 4 Ci uojamuose komen a uose iš aisy os ik ašybos i kai ku ios sky ybos klaidos; ki kas pa- lik a kaip in e ne e, išsky us ieną isiškai au en išką komen a ą (p. 157), a skleidžian į a- šybos be lie u iškų ženklų ypa umus. 156 KALBOS KULTŪRA | 82 Kalbė i i ašy i eik ų lie u iškai i aisyklingai, ačiau baus i už ai, kad nemoki a nesugebi o pada y , čia ai jau absu das. Pusė žmonių nemoka aisyklingos kalbos. Juokingiausia ai ne žiū ė , kai du li uanis ai nesu a ia dėl klaidų. Abu ski ingai sugeba nus a y eks e klaidas. Iš ši o išplaukia, kad žmonės, ku ie mokosi lie u ių kalbos, y a užsieniečiai, u i s eika os su ikimų, ku ie neleidžia jiems kalbė i a ašy i aisyklingai lie u ių kalba a apsk i ai y a silpnesnių sugebėjimų, ge iau jau nebandy ų ody i sa o lie u ių kalbos sugebėjimų. Pa ienis mėginimas įž elg i pačiame s aipsnyje esan p ieš a a imų dis- kusijos eigos nepa eikia: Tai už ką bausmė – už ne aisyklingą ašybą a už kalbą? Pagal s aipsnio pa adini- mą – už kalbą. Be ašinys – daugiausia apie klaidas ašy uose s aipsniuose. O be aščiai a nekan ūs pe skai ę ik pa adinimą, labai iukšmauja. Žu nalis ės ne- p o esionalumas. Vis dėl o dalis komen uo ojų jaučia, kad kalbos p iežiū a am ik ais a ejais – p i a u– ieša, lais a–o icialu – u i ski is: Jei p adėsi baus i žmones už ai, kad jie a oja lie u ių kalbą, ai ik p i e si juos nekęs i lie u ių kalbos. Ne o mali kalba i liks ne o mali. Ža gonai i naujada ai is iek a eis į lie u ių kalbą, nes gy a kalba kaip i žmogus e oliucionuoja (kin a). Na aip, da p adėki e kiek ieną asmeninę žinu ę ik in i – čia mano eisių su- a žymas. Teisingos lie u iškos kalbos eikala imas įmonių pa adinimuose ai isiš- kas absu das. Tokie eikala imai u ė ų bū i aikomi ik als ybinėms įs aigoms, žiniasklaidai i ugdymui, i niekam daugiau. Manau, šnekamosios kalbos nede ė ų lies i, nes ji y a kalbos e oliuciona imo pag indas, nes kalba nes o i ie oj. Sup a ingesni komen uo ojai mėgina paaiškin i, kad į p i ačiąją kalbą (ku i sup an ama ne ienodai) iš iso ne u i bū i kišamasi iš išo ės: A ski k ne o malų bend a imą nuo o malaus. Juk ne o maliame bend a ime ned au- džiamos nei a mės, nei ža gonai, nei galų gale puskalbė. Kalbama apie o malų ben- d a imą. Keis a, kad mūsuose iek daug žmonių, ku ie pe skai o s aipsnį i ne nesu- okia, kas jame pa ašy a, be skuba ašy i komen a ą. Kalba y a ski s oma į o malaus i ne o malaus bend a imo. In e ne inė kalba p iski iama ne o malaus bend a imo, o a, poli ikų kalbos pe adiją, TV – o ma- laus, i p i alu kalbė i bend ine lie u ių kalba. R. MILIŪNAITĖ. In e ne o komen uo ojų nuos a os dėl lie u ių kalbos p iežiū os 157 Su k au u ininkėmis a u gaus bobomis gali kalbė kaip no i, be pe adiją nekalbėk kaip u guj. I niekas au baudų neski s. Ypač nemaža komen a ų, ku iuose g iež ai pa eiškiama, kad kalba – kiek - ieno žmogaus asmeninis eikalas: „kaip no ėsiu, aip i kalbėsiu“, i niekas ne u in is eisės nu odinė i, kaip kalbė i, o juo labiau baus i už klaidas: Šiaip Kons i ucija leidžia kalbė i i ašy i, kaip aš no iu, kol aš ne als ybės a nyboj, odėl išg aužki , kaip no iu, aip i ašau, aip i kalbu. Bananų espublika... Kaip aš no iu, aip ašau i kaip no iu, aip kalbu. Jei mane isi sup an a, kodėl u iu iš adinė d i a į? Mano kalba i mano eikalas. Kol kas ai ik du niuoja kalbininkai iš ne u ėjimo ką eik i – sa o egzis a imą eikia pa eisin i. Aš gimiau ši oje plane oje i man nes a bu, kokia kalba kalbė i i ku gy en i!!! Tuose komen a uose, ku ių au o iai linkę p ipažin i, kad kalbos p iežiū a eikalinga, bend oji os p iežiū os k yp is ka ais sup an ama kaip bū inu- mas pap as in i pačią kalbos sis emą, kalbos aisykles: Šiuolaikiniu laiku, kada y a labai daug in o macijos, kalba u i bū i supap as in a am, kad pe duo i in o maciją, o ne kalbos g ožį! Ne eikia inžinie iui, p og amuo- ojui li e a ū inės kalbos! Tai u i lik i sa ano iška! Kas no i gilin is i žino i – am paga ba, be e s i isus – ai k aila! O mes laimingi laikomės už sa o senienų, ne a ą, ę, ū, ų inspi uoja mūsų au- iškumą i au inę sa imonę, niekam neuž enka d ąsos užsimin i apie ši ų nesamo- nių supap as inimo a ba elimina imo galimybę. as manau, kad isas nosines i pausksiukus eike u naikin i i isas asyba (ypac ki cia ima) mode nizo i! Niekada in e ne e ne asiau su pauksciukais i nosinem i nikes nep i e s o da y i! Esme sup an ama i askas! O kam eikia g ozio i meno – skai yki Mai oni! Reiškian nuomonę dėl kalbos p iežiū os poli ikos, komen a uose yškus i jau aiškiu nuomones eikiančiu s e eo ipu apęs (plg. Miliūnai ė 2006: 70–72) kalbininkų, kaip ku iančių ne ykusius naujada us, į aizdis: Gaila, kad kalbininkai nesugeba no maliai suda y naujų žodžių... Ką pada ysi. Keis i žmonės... Kalbininkai – ai ne u inčių ką eik i žmonių gauja – su inku, kad kai ku ie jų pa aisymai bu o bū ini, ačiau kokį kiekį nesąmonių jie p igamino sa o posėdžiuo- se? Juokas ima ien išgi dus – pasi yčiojimas iš žodžių. 164 KALBOS KULTŪRA | 82 Nemažai komen uo ojų nepakan ūs kai ku ių komen a ų au o ių da ko- mai ašybai7: Manau, kad eik ų užd aus i komen a o iams ašy i nelie u išku aidynu. Tiesiog blokuo i, nes p o u nesu okiama, kaip da labiau galima bjau o i lie u ių kalbą. Ypač ne imaujama dėl plin ančios jaunimo be aš ys ės. Dažnai minimas jaunimo mėgs amas www.one.l po alas i jo o umai: Aš už ai, kad baus ų uos „ounininkus“ i panašius, ku ie specialiai išk aipo lie u- ių kalbą. O kai ku ie aikai jau i pa ys nebežino kaip ašy i, p z., „šiaip“. Dauge- lis i ai įsi ikinę, kad u i bū i „šeip“. Ki i ie oj „ ai“ ašo „ aj“. A odo, elemen- a ūs žodžiai, be daba iniai paaugliai nebemoka i jų pa ašy i be klaidų. Pa i in e ne inė bend uomenė šiek iek eguliuoja ašysenos no mas: ne- ūks a (i ne ik šioje diskusijoje) kandžių eplikų ašan iems be lie u iškų aidžių. Kaip išei į, ku i amdy ų ne aš ingus komen uo ojus, siūloma su- ku i specialią kompiu e inę p og amą, ku i nep aleis ų į iešumą ne aisyk- lingų į ašų: Suku i okią p og amą, ku i blokuo ų ašančius ne lie u išku aidynu. Kokia čia ašyba be nosinių, be š, ž, be ū? Tai lie u ių kalbos speci ika i būkim mieli laiky is. Kadangi daug jų skai au, pas ebėjau keis ą ki imą sa o ašymo au oma ikoje. Esmė ame, kad jaunimas ašo klaikiai (šį žodį jie, pa yzdžiui, pa ašy ų klaikei). I dėl o no i neno i išsimuši iš ėžių. Kaip p og amuo ojas pasiūlyčiau kiek ieną komen a ą p a il uo i pe kokią no s klaidų aisymo p og amą. Tai padė ų nega- din i sa o įp očių ge ai ašan iems bei padė ų išmok i ge ai ašy i klaikiai ašan- iems. G iež ai eikia su jais :) Tokiai p og amai p i a iančių a si ado ne ienas: ai esą „bū ų pi mas žingsnis in e ne e aisyklingos kalbos link“. Kal inami ne aš ingumu komen uo ojai eisinasi echniniais kompiu e ių i mobiliųjų ele onų (ku iais aip pa galima ašy i in e ne e) ūkumais, ypač užsienyje: Be uome komen a ų negalės ašy i ūks ančiai užsienyje gy enančių lie u ių, ku ie galbū su au iečiais susisiekinėja pe in e ne o ka ines, ku lie u ių kalbos 7 Vieno y imo, a lik o 2007 m. pabaigoje, duomenimis, www.del i.l po alo komen a uose ik 40 p oc. au o ių ašė su lie u iškomis aidėmis, o o pa ies po alo la iškame a ian e su isais diak i iniais ženklais ašė 78 p oc. la ių, es iškame – 98 p oc. es ų (G igas, Pedze i- čienė 2008: 15). R. MILIŪNAITĖ. In e ne o komen uo ojų nuos a os dėl lie u ių kalbos p iežiū os 165 au niekas neleis pasi ink i. Pap ašy um u ku no s Vokie ijoje, P ancūzijoje i panašiai, kad pajung ų au lie u ių kalbą. Rašybą labai gadina sms ašymas mobiliaisiais ele onais. A si anda daug um- pinių, o galiausiai ki aip jau i nebe ašome. In o macinių echnologijų specialis ai eigia, kad echninių kliūčių ašy- i su isais lie u iškais ženklais jau kaip i nelikę (ž . G igas 2007: 2–8); išeičių galima as i ne i būnan užsienyje i ne u in kla ia ū os su lie u iš- komis aidėmis. Beje, o pa ies naujienų po alo www.del i.l adminis acija 2009 m. p a- džioje ado būdą komen uo ojams p imin i, kad ašy ina lie u iškais žen- klais (ž . pa eikslėlį). Tik sunku pasaky i, kiek o už ašo paisoma, koks jo po eikis, nes „š eplų“ į ašų iki šiol ne ūks a. In e ne o naujienų po alo www.del i..l komen a ų langelis Tiesa, esama i k ailo a ne pik ybiško užsispy imo. Kai ku ie mėgina aiškin i, kaip iš eng i kalbos kon olės: Daba elieka pe kel i puslapius į užsienio se e ius i gali kalbos ges apui ody i didelę špygą:))) Talpink puslapį JAV a be ku ioje senoje EU šalyje i būk ik as, kad panašių idio iškų įs a ymų en nebus. Tiesiog en okių pokš ų niekas nesup as. Pabandyk UK užd aus i iškabas ašy i, p z., keliomis kalbomis, ai jau ki ą dieną p ie pa la- men o šūkaus keli ūks ančiai a abų. P.S. Beje aš, numanydamas, kad su mūsų asilais ge iau nesusidė i, sa o įmonės puslapį užsi egis a au an sa ęs, o pa s puslapis saugiai guli kažku Oklahoma Ci y. 166 KALBOS KULTŪRA | 82 Komen uo ojai pik inasi i keiksmažodžiais komen a uose: Komen a ai p imena už ašus an sienų iešuosiuose uale uose a ga ėse. Tegul kalba a miškai, kalba š eplai, be lai nesikeikia. Kai keikiasi – da osi bai- su. Neįmanoma su žmogumi ne no maliai padisku uo i i pasikalbė i. Bū inai u i bū i il uojami isi keiksmažodžiai in e ne e! Iš ap a ų komen a ų ma y i, kad daugelis jų au o ių nė a pa enkin i esa- ma lie u ių kalbos padė imi in e ne e i sup an a šioje e pėje unkcionuo- jan ski ingų žan ų kalbą, ku ios p iežiū ai u i bū i ieškoma į ai ių būdų. 5.2.3. Poli ikų i ki ų aldžios a s o ų kalba Nemažai komen uo ojų mini iešąją poli ikų kalbą, ku i oli g ažu nesan i pa yzdinga i u in i bū i labiau p ižiū ima, nes poli ikai esą ge ai ma omi isuomenėje i jų kalba da an i po eikį. Kai ku iems komen uo ojams kliu- o uome inio Lie u os Respublikos P eziden o Valdo Adamkaus kalba; siūloma kalbos kon olę p adė i nuo p eziden o ins i ucijos, aip pa mano- ma, kad Seimo na iams, ki iems aldžios a s o ams nepakenk ų kalbos pa- mokėlės: P adė i eikė ų i nuo aukščiausių als ybės pa eigūnų! Kol jie slebiza oja uskai a angelskai da kydami kalbą, ol panašaus plauko įs a ymai bū ų niekiniai! Vienas k i e ijus mūsiškiams poli ikams u ė ų bū i kalbos kul ū os egzaminas. Juk daba okį egzaminą laiko isi pedagogai, įgydami k ali ikacinį laipsnį. Daba nė a didesnės gėdos klausan is mūsų poli ikų, a sei poli ikų, labiau ik ų kabu ė- se – „poli ikų“ kalbų. Tokių anal abe ų eik ų paieško i ki uose sluoksniuose. Be o, neišleis inas iš akių o icialiosios adminis acinės kalbos lygis: Raš edyba i aisyklinga kalbėsena bū ina susi ašinėjimuose a p įs aigų i palai- kan yšius su ki omis als ybėmis. 5.2.4. Mokykla Komen uo ojai pab ėžia lie u ių kalbos mokymo s a bą – nuo o, ko aikai išmoks mokykloje, p iklauso lie u ių kalbos gy a imas a ei yje. Todėl siū- loma pi miausia ugdy i kul ū ingos kalbos po eikį i aisyklingos kalbos a ojimo įgūdžius: R. MILIŪNAITĖ. In e ne o komen uo ojų nuos a os dėl lie u ių kalbos p iežiū os 167 Pa s me as mokyklose sus ip in i lie u ių kalbą, kol da isai ne ėlu, nes bus šakės su ašyba. [...] ik nuo mūsų aikų š ie imo sis emos p iklausys lie u ybės a ei is, o ne nuo k ailo s aipsnio, ku is ne nebus įgy endin as p ak iškai. Eiki į mokyklas, į da želius i mokyki jaunimą, kad a ei is mūsų g ažiai i ai- syklingai kalbė ų, be ie oj o jūsų da želiuose aikučius kažkokios mažumos p a- dėjo moky i. 5.2.5. G ožinė li e a ū a, kul ū a Keli komen uo ojai siūlo labiau kon oliuo i knygų, ypač e s inių g ožinių kū inių, kalbą: Ge iau a komisija pa ik in ų knygų e ėjų da bą. Jau negalima g ožinės li e a ū os no maliai skai y i. Lie u ių kalbos d aiskalai en ka ais būna. Esama nuomonės, kad iešai kalban ys išsila inę žmonės sa aime u ė ų kalbė i aisyklingai: Be i išsila inę žmonės da o klaidų. Ka ais kai paklausai seimūnų a meno a s o ų, šiaušiasi plaukai: jie isiškai nemoka lie u iškai, a oja ik lie u iškus žodžius, a- čiau nei linksnių, nei s iliaus nepaiso, iesiog nežino, kaip jie de inami. P z., ka ą gi dėjau kalban šokėją A. K. Jis pasakė aip: „Kas liečia šokio, ai eikė ų a idi b i žingsnelius“. A čia pasaky a lie u iškai? Nemanau... Bū ina sug iež in i eikala i- mus dėl lie u ių kalbos. A k eipiamas dėmesys i į pe menkai kalbos p iežiū os specialis ų kon- oliuojamą s i į – lie u iškus dainų eks us: Tegu dainų eks us aiso, po o šim ai žmonių i išmoks a ne aisyklingų o mų... Kaip i Riaubišky ės dainoje, kai bu o „kad išpažin i sa o meilę”, po o pa aisė, ačiau iš albumų nebeiš insi. Kas an ame eks e im os kalbos klaidos. 5.2.6. Ki os s i ys Komen uo ojams aip pa kliū a į ai iose iešųjų paslaugų s i yse a ojama kalba, nes „bend aujan iems su žmonėmis p i alu mokė i aisyklingai kal- bė i i ašy i“: Pažiū ėki , kiek dak a ai da o klaidų, kai ku ie iesiog be aščiai. Mokykloj eikia moky i daily aščio. 168 KALBOS KULTŪRA | 82 Pi ma p iimki įs a ymą, kad als ybinėse įmonėse bū ų ap a naujama au ine, o ne užsienio kalba. Ypač jei išsik ie i g ei ąją i med. sesuo negali nei laba diena lie u iškai iš a i. Kalbos inspekcija ge iau egu pasidomi egis uojamų įmonių pa adinimais, ku pa s elnias nuo s e imybių liežu į nusilauž i gali, egul pasidomi, kokiais p ekių pa adinimais iš ašomos sąskai os. Iš iesų nemažai nepasi enkinimo eiškiama dėl nelie u iškų iešųjų už- ašų i įmonių pa adinimų: Ku ian is įmonei, jos pa adinimą u ė ų i in i lie . kalbos komisija. Tai i bū ų am ik a ko os už lie u ių kalbos g ynumą dalis. Nekalbininkai gal negali PRECIZIŠKAI SUFORMULUOTI, ačiau jų no as aiškus – kad iš isų iešų už ašų bū ų aišku, kieno čia žemė, kokioje als ybėje esi. Kad užsienio kalbų nemokan is ŠALIES ŠEIMININKAS iš iškabos už ašo su ok ų, ku jam ei i, o ku ne. TAI JO KONSTITUCINĖ TEISĖ gau i in o maciją VALS- TYBINE kalba! Teisingai, PREKĖS ŽENKLAS YRA NELIEČIAMAS, ačiau jis gali bū i kaip PAPILDOMAS už ašas, in o macija iems, kam ai s a bu. Ponų e slininkų ūpes is y a sugal o i, ką jie u ė ų už ašy i pag indinėje – LIETUVIŠKOJE – iškaboje. Juk ai ELEMENTARUS MANDAGUMAS, i jie ne- gali čia elg is kaip OKUPANTAI. Mane e zina pa adinimas: „MaXima“, „Supe ne o“ i da daug ki ų... Kodėl kalbos komisija „įsileido“ juos? Juk Lie u oje u im kalbė i lie u iškai! Na, a kim, „Adidas“ mes nepakeisim, o kas leido lie u iškam p ekybos inklui okį pa adinimą kaip „MaXima“? Dėl iškabų ai iskas labai pap as a – jei au pa inka LIETUVIŲ mokami LITAI, ai egu pa inka iems lie u iams lie u iškas iškabas pakabin i. O jei au ai pe di- delė auka, a jei neįpe ki e ėjo, ku is au iš e s, ai koks u e slininkas. O jei au aip s a bu pasigi i, jog bene esi kažkoks „ onas“, ai įkišk ku no s i ą už ašą – jis man nekliudo, s a bu, kad didelėmis aidėmis pa ašy um lie u iškai, kas čia – ka- bakas, pi is, šau u ų a bu okų pa duo u ė. Ba nešiu sa o li us p o šalį, paliksiu juos iems, ku man bus aišku, kas už iškabos slypi. O kodėl Klaipėdoje a si as ajonas Ri e saidas? Juk nelie u iškas pa adinimas :((( Apž elgus in e ne inės diskusijos dėl lie u ių kalbos p iežiū os komen- uo ojų nuomones, ma y i, kad komen a ų au o iai kelia daug kalbos a - kybos p oblemų, a skleidžia ūkumų. Dauguma jų nė a abejingi daba inė- je kalboje yks an iems p ocesams i ykdomai kalbos poli ikai, o iš kalbos p iežiū os ins i ucijų ikisi ge okai daugiau ak y umo. R. MILIŪNAITĖ. In e ne o komen uo ojų nuos a os dėl lie u ių kalbos p iežiū os 169 IŠVADOS 1. Nag inėjamos kalbinės diskusijos komen a ai odo, kad žmonės ne ie- nodai sup an a kalbos p iežiū os s a bą i jos aikymą į ai ioms kalbos a - ojimo s i ims. Vieniems isiškai nep iim ina, kad kišamasi į kalbos aidą, ki i p ipažįs a, kad kai ku ios kalbos a ojimo s i ys u i bū i als ybės kon- oliuojamos. 2. Ti uose in e ne o komen a uose nu odomos šios iešõsios (o icialio- sios i lais osios) lie u ių kalbos a ojimo s i ys, ku ioms eikia kalbos p iežiū os i kon olės (apy ik e s a bumo a ka): 1) žiniasklaida ( ele izijos i adijo laidų edėjai, TV ilmai, in e ne o naujienų po alai, spauda), 2) iešoji poli ikos e d ė (poli ikų i ki ų aldžios a s o ų kalba), 3) iešoji in o macija i paslaugų eikimas isuomenei ( iešieji už ašai, įmonių pa adinimai, įmonių inklalapiai), 4) š ie imas (da želiai, mokyklos), 5) g ožinė li e a ū a (ypač e imai), 6) indi idualūs in e ne o inklalapiai (p z., inkla aščiai) i in e ne o ko- men a ai. Taigi aisyklingos kalbos lūkesčiai isuomenės labiausiai siejami su ži- niasklaida – saky ine, spausdin a i in e ne ine. Taip pa manoma, jog eikė- ų labiau kon oliuo i iešąją in o maciją i poli ikų kalbą, kad bū ų laiko- masi bend ųjų kul ū os i kalbos no mų. 3. Viešosios in e ne o e d ės kalba, neminė a 1995 m. Vals ybinės kalbos įs a yme, kelia daug ūpesčių dėl joje yks ančių p ocesų. Diskusija pa odė, kad žmonės ne ienodai e ina sa o pačių i o icialiai (p z., naujienų po a- lų, įs aigų s e ainių) pa eikiamą in o maciją. Daugelis p i a ia minčiai, kad in e ne o naujienų po alų kalbą eikia labiau p ižiū ė i. Daug neaiškumų kyla dėl iešosios komen a ų kalbos – a ji u ė ų bū i iš šalies kon oliuojama (pi miausia dėl ašybos i necenzū inės leksikos). Daugumas iš esmės nepakan ūs keiksmažodžiams i ulga ybėms iešojoje in e ne o e d ėje, kaip i saky inėje žiniasklaidoje. Ki a e us, jau iai ea- guoja, kai paliečiami jų pačių in e esai. Todėl na ū aliai kyla nepasi enkini- mas, no s i klaidingai sup a us, kad bus kon oliuojama p i ačioji kalba. Dalis komen uo ojų p ipažįs a, kad komen a ų kalba y a iešoji, ačiau ai p i ačių i anonimiškų žmonių kalba. Ją galima eguliuo i ik bend omis pačių in e ne o po alų i isuomenės iešosios nuomonės pas angomis, . y. ku i okią aplinką, ku ioje bū ų aiškios nuos a os: e ybė i siekiamybė y a gy a, nesuda ky a lais ojo s iliaus kalba. 170 KALBOS KULTŪRA | 82 4. Visuomenei ski a iek o icialioji, iek žiniasklaidininkų pe eikiama kalbinė in o macija u ė ų bū i pa eikiama aiškiau i iksliau, kad bū ų iš- eng a uščių diskusijų, ben dalies nesusip a imų i ne eikalingos į ampos a p isuomenės i kalbininkų. Į panašiose kalbinėse diskusijose pa eikia- mus a gumen us i požiū ių į ai o ę bū ina a siž elg i iman is kalbos poli- ikos eiksmų i iešai juos aiškinan . ŠALTINIAI Lašienė N. 20091: Ku ge ia e šiai medų. – P ieiga pe in e ne ą: h p:// www.a gimimas.l /a icles.php?id=1238061176, ko o 27. Lašienė N. 20092: Kalban iems ne aisyklingai – baudos. – P ieiga pe in e - ne ą: h p://www.del i.l /news/daily/li huania/a icle.php?id=21323801, ba- landžio 4. LITERATŪRA Dabaš inskas G. 2009: Be a dis chamas p ie kla ia ū os ai o. – P ieiga pe in e ne ą: h p://www.be na dinai.l /index.php?u l=a icles/93520, ba- landžio 6. G igas G. 2007: Lie u iški ašmenys kompiu e yje. – Gim asis žodis 3, 2–8. G igas G., Pedz e ičienė S. 2008: In e ne iniai komen a ai. A moka- me juos ašy i? – Kompiu e ija 1, 15. Kai ys S. 2009: Sa ai ė bus šil a. Kaip šlykš u! – P ieiga pe in e ne ą: h p:// www.a gimimas.l /ssi.php?id=1248938441&which=1& _ ex =, liepos 31. Miliūnai ė R. 2006: In e ne inė isuomenė i kalbininkai: pokalbis įmano- mas? – Bend inės kalbos no minimas i a ojimas [mokslo s aipsnių ink.], Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 62–81. Miliūnai ė R. 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mi ė V. 2009: In e ne iniai komen a ai i „komen a ai“. – P ieiga pe in e - ne ą: h p://www.del i.l /news/ ingas/li /a icle.php?id=21260225, ko o 31; 771 šio s aipsnio komen a as. Ne insk ai ė L. 2008: Kalbos poli ikos e inimas in e ne o komen a uo- se. – Kalbos kul ū a 81, 245–265. Gau a 2009 10 19 R. MILIŪNAITĖ. In e ne o komen uo ojų nuos a os dėl lie u ių kalbos p iežiū os 171 ATTITUDES OF INTERNET COMMENTATORS TOWARDS THE SUPERVISION OF THE LITHUANIAN LANGUAGE Summa y The pape deals wi h he a i udes o in e ne commen a o s owa ds he supe i- sion o he Li huanian language. Re e ence is made o a discussion launched on he in e ne in Ap il 2009 on he ini ia i e o he Commission o he S a e Li hu- anian Language ha he new d a law on he s a e Li huanian language should include a p o ision ha he language o he in o ma ion placed on he in e ne and in public space in gene al should be in acco dance wi h he equi emen s o s anda d Li huanian. The esea ched commen a ies ha e shown ha people di e in hei a i udes owa ds he impo ance o language supe ision and con ol o di e en a eas o language usage. Some claim ha any in usion in o language is unaccep able; o h- e s admi ha some a eas o language usage should be con olled on a na ional le el. The majo i y o commen a y w i e s a e no indi e en owa ds he p oces- ses going on in con empo a y Li huanian and cu en language policy; hey also aise a ious issues on language supe ision and expec ha language supe ision ins i u ions should be mo e ac i ely in ol ed in he p ocess. The commen a ies usually e e o he ollowing a eas o language usage (o icial and ee) which equi e supe ision and con ol (gi en in he o de o impo ance): 1) mass media ( ele ision and adio p og ammes, TV ilms, news po als on he web and he p ess); 2) public discou se o poli icians (language o poli icians and o he ep esen a- i es o public ins i u ions); 3) public in o ma ion and se ices (public no ices, names o companies, com- pany websi es); 4) educa ion (kinde ga ens and schools); 5) li e a u e (especially ansla ions); 6) p i a e websi es (e.g. blogs) and in e ne commen a ies. The socie y mos o en ela es i s expec a ions o a well- o med and g amma i- cally co ec language wi h spoken, p in ed and in e ne mass media. Public in o - ma ion (public no ices, names o companies) and he language o poli icians a e ea ed as equi ing mos con ol. The supe ision o public speeches on he in e ne , no included in he Law on S a e Li huanian Language o 1995, is ea ed in di e en ways. Many people ap- p o e o he idea ha he language o news po als should be mo e s ic ly supe - ised. Howe e , opinions di e as o he supe ision o commen a ies and pa icu- la ly hei egula ion by ines. Some ag ee ha s ic e con ol should be imposed 172 KALBOS KULTŪRA | 82 on he language o commen a ies, especially on spelling and swea wo ds; some au ho s ea such measu es as an a ack on human igh s. Be o e aking measu es o language policy and discussing hem in public, i would be impo an o conside he a ie y o app oaches and hei a gumen s. This would help a oid misunde s andings and he ension a ising be ween linguis s and he socie y a la ge. RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]