Kalbos paprastėjimo polinkiai viešojoje erdvėje

138 KALBOS KULTŪRA | 82 GIEDRIUS TAMAŠEVIČIUS Lie u ių kalbos ins i u as KALBOS PAPRASTĖJIMO POLINKIAI VIEŠOJOJE ERDVĖJE ĮVADINĖS PASTABOS Viešoji e d ė ( ok. Ö en lichkei , angl. public sphe e) y a iešų diskusijų laukas, socialinė, poli inė i komunikacinė a ena. Joje ku iama iešoji nuo- monė, ku ia g indžiami poli iniai demok a inės isuomenės sp endimai (Pečiulis 2007: 72; Na ickas 2007). Pag indiniai iešosios e d ės puoselė o- jai y a poli ikai i žu nalis ai. Vieni ieško ge iausių sp endimų isuomenei ak ualiais klausimais, iešai apie juos disku uodami, ki i ska ina okias dis- kusijas i joms a pininkauja (Tau inskai ė 2009). Bū en su poli ikų i žu - nalis ų kalbos p as ėjimu Lie u oje dažnai y a siejami i pačios iešosios e d ės pokyčiai (Na ickas 2007). Teo inėje li e a ū oje pab ėžiama, kad iškilūs, isuomenės p ipažin i as- menys, pa yzdžiui, poli ikos i žiniasklaidos au o i e ai, kalbėdami iešai u ė ų p abil i eli ine kalba. Laikan is okio požiū io, amilia us kalbėjimas iešojoje e d ėje, o juo labiau ža gono pa a ojimas bū ų im as kalbos i s iliaus no mų pažeidimas (plg. Župe ka 2005). Tam p i a ia i Ri a Miliū- nai ė, eigian i, kad „iš aukščiausių aldžios žmonių iešai sklindančios ul- ga ybės i ža gonybės išdu i („apgau i, apmau i“), ažiuo i s ogui („suk ai- lio i“ i k .), kabin i maka onus („apgaudinė i, mulkin i“), pe spjau i („p a- nok i, p alenk i“) i pan. odo ų žmonių kalbinės kompe encijos s oką, no s a p aukš esniųjų sluoksnių i p es ižinės bend inės kalbos iki žemųjų sluoksnių i ža gono u ė ų bū i gana yški ski iamoji iba“ (Miliūnai ė 2005: 47–48). Leonidas Donskis iešosios e d ės kalbos p as ėjimo p iežas- is aiškina pasi elkdamas chamo į aizdį: „Chamas iešumoje elgiasi aip, a si kalbė ųsi p i ačioje aplinkoje su sa o a imaisiais a ba bičiuliais a ba sėdė ų pusgi čių y ų kompanijoje. Manie os i žodynas nekin a...“ (Dons- kis 2007: 115). Tokia kalbinė elgsena, kadaise bu usi būdinga ien žemiau- G. TAMAŠEVIČIUS. Kalbos pap as ėjimo polinkiai iešojoje e d ėje 139 sio socialinio sluoksnio a s o ams, šiandien da osi įp as a iek poli iniams lyde iams, iek i ki iems galios bei į akos isuomenėje įgijusiems eikė- jams. Jų kalbėsena plin a, nes laikoma p es ižine, odėl is dažniau nuskam- ba i iešumoje, ypač ele izijoje: „Liūdna, kai ik ai solidūs žu nalis ai lei- džia sau a o i okius e minus kaip „lūze iai“ a „liep o galo p iėjimas“. Tai ik p isideda p ie isiškos poli inės kalbos deg adacijos. Panašu, kad pamažu nu inama iba a p išgė usių y ų kalbų smuklėje i poli inės kalbos“ (Donskis 2009). Tokius eiginius pa i inančių pa yzdžių oli ieško i ne eikia. Kiek ie- nas eksp esy esnis poli ikų pa a o as posakis a šnekamosios kalbos žodis kaipma a sidu ia spaudos an aš ėse (p z.: B azauskas išsidū ė [Veidas 2003 05 29]; Poli ikė Ta ybą pasiun ė „na ig“ [Pane ėžio balsas 2009 03 30]). Va - odami neno minę leksiką didesnio skai y ojų dėmesio ikisi i Donskio mi- nė i žu nalis ai (p z., Rim ydo Vala kos eks ai: B i ų ka alienė – ne lygis [2008 04 07]; A. Kubilius pe spjaus B. Obamą? [2008 11 27]; A. Kubiliaus pasipū imas papjo ė aldžią [2009 01 22] www.l y as.l ; Algiman o Šindeikio komen a as: Re o ma o iai p adeda g ybau i [Veidas 2008 11 17]; sa ai aščio A gimimas emos anonsas: Psichologinės Seimo na ių išpindėjimo p iežas ys [2009 09 25]). Viešosios e d ės pokyčius Lie u oje jau ne ka ą ap a ė iloso ai, poli o- logai i komunikacijos y ėjai (plg. Bielinis 2002; Ne inskai ė 2006; Donskis 2007; Pečiulis 2007; Baločkai ė 2009). Tačiau iki šiol nė a a lik a išsamesnių y imų, ku ie galė ų paaiškin i kalbinės aiškos, būdingos p i ačiajai, ne o - maliajai e d ei, sk e bimąsi į iešumą. Šiame s aipsnyje, emian is eo ine li e a ū a i pa yzdžiais iš iešojo saky inio Lie u os disku so, siekiama nu- saky i pag indinius kalbos (pa)p as ėjimo iešojoje e d ėje polin- kius, daugiausia dėmesio k eipian į šnekamajai kalbai būdingos leksikos a ojimą žu nalis ų i poli ikų kalboje. Nuo A is o elio laikų pag indinis iešųjų kalbė ojų ikslas y a į ikin i, mėgin i pa eik i pe kalbą. Pa hos y a iena iš A is o elio į a dy ų į ikinėji- mo p iemonių. Tai pašneko o, audi o ijos, „jos nuos a ų, įsi ikinimų išma- nymas i žinojimas, kaip ją pa eik i, kaip sužadin i ienas a ki as jos emo- cijas i jausmus“ (Ke šy ė 2005: 383–384). Pa eikumo siekis y a bend as isoms šiame s aipsnyje p is a omoms eo inėms įž algoms: akomodacijos eo ija ap a ia p isi aikymą p ie pašneko o kalbėsenos, siekian komunika- cinių ikslų; su pokyčiais isuomenėje siejamas šnekamojo s iliaus leksikos gausėjimas iešojoje e d ėje y a į a dijamas ža gonizacijos i kolok ializaci- jos e minais. 140 KALBOS KULTŪRA | 82 AKOMODACIJA Akomodacijos eo ija socioling is ikoje nusako pag indines kalbines i ko- munikacines s a egijas, ku iomis siekiama p iside in i p ie pašneko o a audi o ijos. Tokiais a ejais s engiamasi panašiai a i, a o i okią pačią leksiką, aiky is p ie pašneko ui p iim inesnės pokalbio emos, jo jausmų. Ši aip kalbė ojas pasi odo esąs mandagus, iš eiškia pašneko ui a pusa io sup a imą (plg. Holmes 2008: 242). Toks pa yzdys galė ų bū i Š ie imo i mokslo minis o Gin a o S epona- ičiaus s eikinimo kalba, pasaky a LTV laidoje Lie u os ūks an mečio aikai [2009 06 26] (šnekamajai kalbai būdingi žodžiai pa yškin i s aipsnio au o- iaus. – G. T.). Man ypač smagu ma y i, kuome mokymasis, žinių siekimas gali ap i kabliu gy- enime, ežančiu dalyku i iš ies ska in i ne ik ai jus – ge iausius, be i jūsų d augus siek i aukš umų.1 Minis as aikosi p ie jaunos audi o ijos, pasi elkdamas jaunimo kalboje isuo inai a ojamus, no s i su na komanų ža gonu siejamus žodžius. Ko- no uo a leksika a si „pažadina“ klausy ojus i sus ip ina min ies žaismingu- mą, p z.: Ge iausi mokslei iai įgyja p iklausomybę nuo mokslų i ai jiems nuo- la eikia džiaugsmo. Ši aip ku iamas ole an iško, libe alaus, jaunimui a imo poli iko į aizdis, iš eiškiamas solida umas i empa ija pašneko ų a ž ilgiu. Solida umo iš aiška a si pa i ina pašneko ų panašumą, naikina socialinius ski umus (plg. Tannen 1990): aš esu oks kaip jūs, nes pažįs u jus, moku kalbė i aip, kaip jūs. Panašiai elgiasi i kai ku ie poli ikos apž algininkai, sod inan ys sa o žo- dyną gausiais šnekamosios kalbos in a pais, ši aip ku dami asmeninį in y- mesnį yšį su ad esa u (plg. Koženiauskienė 2009: 13). Š ai Lie u os y o apž algininko Rim ydo Vala kos kalbos LTV laidoje Sa ai ė [2009 08 23] iš auka: Apsk i ai šiandien ai y a [...] koalicijos p oblema, nes Valinskas kaip poli ikas jau y a mi ęs. Jeigu Kubiliui, Masiuliui, Zuokui i ki iem su zombiu bū koalicijoj y a p iim ina, nu ai... ą Valinsko p oblemą jie dalinsis a pusa yje. Iš esmės iskas bū ų ge ai, be p ieš Bal ijos kelio d idešim me į ma y i, kad Seimo pi mininkas 1 Kablys – po aukis ką no s da y i; pap as ai na ko ikams a s aigalams, kai p adėjus neįs en- giama liau is (Zaikauskas 2007: 70); ež i – s imuliuo i (apie s aigalus i k aišalus) (Zaikaus- kas 2007: 174). G. TAMAŠEVIČIUS. Kalbos pap as ėjimo polinkiai iešojoje e d ėje 141 iešai da o geše ą su dak a ų gaujos a s o ais, na ai y a spjū is į eidą isiem iem žmonėm, ku ie s o ėjo Bal ijos kelyje. Valdančiosios daugumos lyde iai u ė- ų ai sup as i i nebema inuo i o eikalo... Tai ma y , kad daba iniai poli ikai y a okie silpni, jog jie y a linkę ne su bandi ais a jų žmonėmis bū koalicijoj, kad ik ai niekas nepasikeis ų, kad ik ai išlik ų aldžioje... Šiuo a eju ža goninė leksika isų pi ma a ojama aldžioje esan iems poli ikams neigiamai emociškai e in i i kalbinei ag esijai eikš i. Apž al- gininkas de inasi p ie masinės audi o ijos, idu inio a menkesnio išsila i- nimo žmonių požiū io i kalbėjimo, i aip ku ia bend o jausmo enomeną: „Aš, kaip i jūs isi, esu įsi ikinęs, kad aldžioje ien bandi ai“ (plg. Pečiulis 2007: 187). Komunikacinė sėkmė šiuo a eju be eik neabejo ina. ŽARGONIZACIJA Polinkį iešose žu nalis ų i poli ikų kalbose a o i šnekamojo s iliaus a ža gono žodžius usų au o iai adina ža gonizacija (plg. Kos oma o 2005: 235; K ysin 2009). Ieškodami paki usios kalbinės elgsenos iešojoje e d ėje p iežasčių, jie pi miausia nu odo isuomenės demok a ėjimą išsi ada us iš o ali a inio ežimo. Lais ės pojū is paska ino dalį isuomenės „ aduo is“ i iš am ik ų elgesio i e ikos no mų. Vienas šio i smo pada inių – neno - minė leksika iešojoje a osenoje. Nedemok a inėse als ybėse iek iešu- moje, iek li e a ū oje ibojama galimybė ink is p iemones iš bend inės kalbos pa ibių, dažnai y auja sausas, dalykinis a ba di b inai pakilus, pa e- inis s ilius (plg. Mečko skaja 2006: 133). Žlugus o ali a inėms als ybėms i nus ojus galio i daugeliui jų no mų, isuomenės libe alėjimas iš yškėjo i e inan nes anda inę kalbinę aišką, kalbėjimo kū ybingumą, indi idualų s ilių. Todėl siekdami populia umo šių dienų kalbė ojai iešai naudojasi žo- džio lais e i d ąsiai laužydami s e eo ipus siekia iš eikš i sa o indi idualu- mą. Tam ypač p a e čia šnekamosios kalbos leksika, išsiski ian i ypa ingu unkciniu po encialu, galimybėmis pa eik i ad esa ą. Eksp esy ūs šnekamo- sios kalbos žodžiai pasi elkiami i pašmaikš au i – žodžių žaismui; kai eikia, jie padeda sumažin i į ampą (Chimik 2004). Ki a e us, poso ie inėse šalyse įgiję galios i į akos į isuomenės i po- li ikos eli ą b aunasi žemiausių socialinių sluoksnių i žemos kul ū os žmo- nės. Ka u su jais „pilie ines eises“ iešumoje įgyja i jų ža gonas (Meč- ko skaja 2006; K ysin 2009). Bū en okią aidą Lie u oje analizuoja i jau 142 KALBOS KULTŪRA | 82 ci uo as Leonidas Donskis, kalbėdamas apie chamų įsigalėjimą i poli inės kalbos deg adaciją (Donskis 2007: 115; 2009). Ki i usų au o ių nu odomi socialiniai ža gonizacijos eiksniai, ma y , y a bend i i Ry ų, i Vaka ų Eu opos šalims. Iš jų e a paminė i mig aciją: p o incijos gy en ojai a sik aus o į didžiuosius mies us, dėl o didėja a o ū- kis nuo a mių (bui iniam bend a imui a ojama šnekamoji mies o kalba), mies uose in ensy iai bend auja ski ingų socialinių g upių a s o ai, ieni iš ki ų pe ima am ik us kalbos b uožus, spa ina naujo ių pli imą (K ysin 2009). Tačiau a gu a šis eiksnys gali p ilyg i masinės populia iosios kul- ū os po eikiui. Kalbos e alonu ampa iešoji saky inė žiniasklaidos kalba – daugia unkcė, dinamiška, dažniausiai dialoginė, spon aniška, ne eglamen- uo a i be eik isuome eksp esy i gy oji kalba, ku ioje g e a publicis ikai įp as ų žodžių i posakių ak y iai imami a o i i eksp esy ūs šnekamosios kalbos posakiai, ža gonybės, naujieji anglų kalbos skoliniai i ne ulga ybės (plg. Chimik 2004). Tokią leksiką isuo inėje a osenoje labiausiai pla ina bū en žiniasklaidos ku iami au o i e ai – ele izijos „ž aigždės“ i populia- ūs poli ikai. Tuome „žodis a pasakymas, anksčiau kuo no s ne isai ikęs kalbos no min ojams, be a ojamas žinomos, au o i e ingos asmenybės, įgyja pilie ines eises i gali ap i no ma“ (Koženiauskienė 2001: 78). Ano bal a usių kalbininkės Ninos Mečko skajos, ai p ocesas „iš i šaus į apa- čią“ – iešojo gy enimo kalba p a anda sa o eli iškumą, įgyja is daugiau šnekamajai kalbai būdingų b uožų. Ki a e us, į ai iose Eu opos šalyse a lik i y imai odo yks an i p iešingą eiškinį – „iš apačios į i šų“. Tei- giama, kad dėl o pa ies elekomunikacijų i masinės kul ū os po eikio že- mieji socialiniai sluoksniai is labiau lygiuojasi į aukš uosius i anksčiau bu ęs yškus ski umas a p jų mažėja (Mečko skaja 2006: 34). Lie u os poli ikoje jau daugelį me ų sa o „liaudiška“ iškalba ga sėja Sei- mo na ys Julius Veselka. Š ai kaip jis kalbėjo Seime, k eipdamasis į A ūną Valinską (kandida ą į Seimo pi mininkus): Ge biamasis p e enden e, a sakydamas į ekonominius klausimus, jūs labai ge ai en nus umia , en nus umia , be galiu pasaky i, kad daly audamas de ybose u bū ge ai nesup a o e, apie ką kalbama, ai galiu pasaky i, kad jus labai „išdu s“ <...> Kai ge biamasis A ūnas Valinskas sakė pi mą kalbą, aš gal ojau, na i gud us A ūnas. Pa s būdamas kai ysis išmaudys dešiniuosius. Toliau aš žiū iu – „išdu s“ dešinieji, ge biamasis A ūnai. Todėl aš no iu, is iek ankos išsuk os, nes i S alinas di bda- o nak imis, paskui būda o sp endimai p iimami ienbalsiai, odėl no iu pap ašy i nesiduok išsukinė i ankų i a simink, kad jūs i an ik izinė p og ama, ai k izės gilinimo i sunkinimo p og ama. (Iš 2008 11 17 Seimo posėdžio s enog amos) G. TAMAŠEVIČIUS. Kalbos pap as ėjimo polinkiai iešojoje e d ėje 143 Kalbė ojas ku ia užkulisinius poli inius Seimo žaidimus ge ai išmanančio žmogaus į aizdį. Jis „globėjiškai“ įspėja poli ikos naujoką – kandida ą į Sei- mo pi mininkus, kad jam g esia ne šiaip apga ys ė, be „išdū imas“. Šis iš k iminalinio ža gono a kelia ęs žodis aikomas dešiniesiems poli ikams: su jais ge iau nesusidė i, nes jie ne mažiau klas ingi nei nusikal ėliai. Kalbos pabaigoje „globėjiškumą“ pa i ina amilia i ienaskai os an ojo asmens o ma („nesiduok“, „a simink“). Taip ku iamas pa y usio, sã o, pap as ai i be užuolankų apie pa ojus įspėjančio poli iko į aizdis. Jaunimo kalba y a į a dijama kaip da ienas s a bus šiuolaikinės isuo- menės ža gonizacijos eiksnys. Jaunimo kul ū os į aka šių dienų isuomenei dažnai siejama su uo, kad jaunėja socialiniu i p o esiniu a ž ilgiu ak y ios isuomenės dalies a s o ai, iešumoje d ąsiai a ojan ys jiems įp as us eks- p esy ius posakius (Chimik 2004). Pasak danų kalbininko Ben o P eisle io, „jaunimo kalbėjimo s ilius i žodynas eikia isos isuomenės – ypač žinia- sklaidos i eklamos kalbą“ (P eisle 1999b: 50). Ki a e us, kaip ik eklama i žiniasklaida labiausiai p isideda p ie okio jaunys ės kul o modelio kū i- mo, ku is pa eikiamas kaip ideali siekiamybė isai isuomenei – „būk a ben a odyk kuo jaunesnis, nes ik jauni žmonės šio o e i“ (plg. Vasiliaus- kai ė 2007). Todėl į jauna iškumą šiuolaikinėje isuomenėje o ien uojama- si kaip niekada anksčiau: socialines amžiaus ibas pe žengia ne ik šiuolaiki- niam jaunimui būdingas ap angos s ilius, gy enimo būdas, be i kalbos ele- men ai (plg. Chun 2007: 3–4)2. Jaunimo kalba e inama kaip pag indinis isuo inai a ojamos ža goninės leksikos a sinaujinimo šal inis i galimas bend inės kalbos pokyčių eiksnys (plg. Go dienko 2006; Chun 2007: 4–5). KOLOKVIALIZACIJA Ža gonizacijos šal iniu ją ap a ian ys au o iai isų pi ma laiko poso ie inėje Ry ų Eu opoje į ykusį is o inį socialinį lūžį. Visuomenės pokyčius, bend us isam Vaka ų pasauliui, daugiau nei p ieš ke u is dešim mečius ap ašė o- kiečių iloso as Ju genas Habe masas. Tai – nyks ančios ibos a p iešo- sios i p i ačiosios e d ės. Šis p ocesas yks a iki šiol, o lemiamą į aką jam u i naujų komunikacijos echnologijų i inkos dik uojamų sąlygų ei- 2 Vilniuje p ieš me us a lik as socioling is inis šnekamajai kalbai būdingos leksikos y imas pa i ino, kad jaunimo leksika y a žinoma i ka ais a ojama į ai ių amžiaus g upių žmo- nių ( ž . Tamaše ičius 2008). 144 KALBOS KULTŪRA | 82 kiama žiniasklaida. Tai ypač aki aizdu yškiausioje iešosios e d ės ap aiš- koje – ele izijoje, ku i a sisako moky o, globėjiško kalbėjimo būdo i užlei- džia ie ą ne o maliam, p i ačiajai s ičiai būdingam bend a imui (angl. con- e sa ionalisa ion) (Fai clough 1992: 204). Šiuolaikinis žiū o as iš ele izijos pageidauja p amogų (linksmin ojo- a o ojo modelis) (plg. Ma cinke ičienė 2008: 61, 2009a), odėl joje pi menybė eikiama ne pilie ines diskusijas ska- inančioms, be p amoginėms laidoms – be kokias p i a umo ibas pe žen- gian iems ealybės šou, iešųjų asmenų indi idualybes i jų paslap is nag i- nėjan iems gy enimo būdo žu nalams, alen ų šou i pan. (Pečiulis 2007: 198). Tokių laidų kalbai būdinga kolok ializacija (angl. colloquialisa ion) – šnekamosios kalbos elemen ų gausa: šnekamajam s iliui būdinga leksika, sa- kinio s uk ū a, saky inės kalbos ci a os, pe pasakojimai i pan. (Ma cinke i- čienė 2009a, 2009b: 96). Rinkos dėsnių spaudimas žiniasklaidos p iemones e čia siek i kuo didesnės audi o ijos, jos u i s ip in i yšius su sa o žiū o- ais, . y. da y i ai, kas populia u. Tikė ina, kad a ei yje žiniasklaida da dažniau kalbės „pap as ų žmonių kalba“ (plg. Sch øde , Philips 1999: 67). Iš pi mo ž ilgsnio ai ody ų iešosios e d ės demok a ėjimą, galios pe - ėjimą į pap as ų žmonių ankas. Tačiau No mannas Fai cloughas, išsamiai y ęs žiniasklaidos disku są, abejoja, a panašėjan is į šnekamąją kalbą ieša- sis disku sas a spindi ealią galios san ykių kai ą pap as ų žmonių naudai. Jis kelia klausimą, a ai nė a ik galios s a egijos dalis siekian manipuliuo i isuomene iek socialiniu, iek poli iniu a ž ilgiu, p i auk i kuo didesnę audi o iją (Fai clough 1995: 13). A sakymo pap as ai ieškoma i ian poli i- kų elgesį iešojoje e d ėje i ypač žiniasklaidoje – pag indinėje jų bend a i- mo su isuomene s i yje. Poli iniame disku se da palygin i neseniai šnekamojo bui inio s iliaus g iebda osi ik populis ai3. Pi mieji pokyčiai pačioje XX amžiaus pabaigoje a si ado naujiems lyde iams a ėjus į aldžią JAV i Didžiojoje B i anijoje. Ypa ingas šiuo požiū iu bu usio Didžiosios B i anijos minis o pi mininko Tonio Blai o suku as modelis. Fai cloughas, iš y ęs naujosios leibo is ų po- li ikos kalbą, emdamasis pa ies Blai o žodžiais, eigia, kad šio poli iko į aiz- džio pag indas – a ody i pap as u žmogumi (angl. no mal pe son) (Talbo , A kinson, A kinson 2008: 63). Todėl na ū alu, kad jis, no s i daug kam nelauk ai, p abilo pap as ų žmonių kalba. Daugelio y ėjų nuomone, Di- 3 Danijoje jau p ieš kelis dešim mečius populis inių pa ijų sėkmė inkimuose bu o susie a su jų siekiu „bū i a čiau žmonių“, aip pa i su kasdiene šnekamąja kalba (plg. O la Vigsø 1996). G. TAMAŠEVIČIUS. Kalbos pap as ėjimo polinkiai iešojoje e d ėje 145 džiosios B i anijos ado o poli inės e o ikos a umas šnekamajai kalbai di- džiąja dalimi nulėmė jo poli inę sėkmę (plg. Tolson 2005: 82). S ip indami sã o i a imo lyde io į aizdį, pap as iems piliečiams būdingo kalbėjimo šiandien ne engia i ki ų als ybių ado ai: Rusijos minis as pi mininkas Vladimi as Pu inas, Bal a usijos p eziden as Aleksand as Lukašenka, P an- cūzijos p eziden as Nicolas Sa kozy, I alijos minis as pi mininkas Sil io Be lusconis, Aus alijos minis as pi mininkas Ke inas Ruddas. Taip jie pa- odo, kad y a lais i, geban ys ne o maliai bend au i (plg. Repečkai ė 2006). Im is okių į aizdžio kū imo būdų poli ikus daugiausia e čia pačios šiuolaikinės žiniasklaidos, o ypač ele izijos dik uojamos sąlygos. Ko oda- mas dėl inkėjų dėmesio „poli ikas p i e s as medija izuo is“ (Pečiulis 2007: 206), ap i pa auklus dėl aukš ų ei ingų ko ojančiai žiniasklaidai. Todėl i su žmonėmis imama bend au i isų pi ma kaip su žiniasklaidos a o ojais, o ne kaip su piliečiais (Fai clough 1995: 13). Dėl os pačios p iežas ies poli- iniame disku se daugėja žiniasklaidai būdingos kolok ializacijos ap aiškų. Juk kalbėdamas bui iniam, ne o maliam bend a imui būdingais žodžiais a neįp as ai iešumoje pasielgęs poli ikas be eik gali bū i ik as, kad neliks nepas ebė as žiniasklaidos – jo pa a dė a sidu s dien aščių an aš ėse, nu- skambės ele izijos naujienų laidose. Toks pa yzdys – bu usio Seimo pi mininko A ūno Valinsko pašmaikš a- imas iš Seimo ibūnos s eikinan naujai pa i in ą y iausybės ado ą: Palinkėdamas ge o da bo, pi miausia no ėčiau k eip is į ge biamosios Seimo na ės Ing idos Valinskienės kalbą. B angioji, aip palaikydama p emje ą, als ybę gal i išsaugosi, be šeimą gali sug iau i. (Iš 2009 07 16 Seimo posėdžio s enog amos) Pi muoju sakiniu kalbė ojas pab ėžia, kad į Ing idą Valinskienę jis k ei- piasi o icialiai, kaip Seimo pi mininkas į Seimo na ę. O icialumą sus ip ina i į a dijimas „ge biamosios Seimo na ės [...]“, i dokumen uose į ašy as a das Ing ida, o ne Inga, kaip įp as ai p isis a o ji pa i. An asis sakinys – ai šuolis į p i a ų y o i žmonos pokalbį: in ymus k eipinys „b angioji“ i amilia i ienaskai os o ma „išsaugosi“ išduoda i smą nuo san ykio Seimo pi mininkas–Seimo na ė p ie san ykio y as–žmona. Tokiu p i a aus disku - so in a pu Valinskas pasiekė, kad, ap a ian minis o pi mininko kandida ū- os i inimą, iek spaudoje, iek ele izijos laidose nebu o pami š a eigia- mai a siliep i i apie pa į Seimo pi mininką. Panašaus dėmesio sulaukė i šnekamosios kalbos žodelis „a ia“, pa a o as pasku iniame o icialiame A ū- no Valinsko, kaip Seimo pi mininko, k eipimesi į Lie u os žmones. 146 KALBOS KULTŪRA | 82 APIBENDRINIMAS Šių dienų iešojoje e d ėje kalba pap as ėja, įgauna daugiau šnekamojo bui- inio s iliaus b uožų ne iek dėl kalbė ojų kalbos no mų neišmanymo a žemos kul ū os, kiek siekian į aigos i pa eikumo (akomodacija). Tokiai kalbinei elgsenai da o po eikį ne ik pačios isuomenės libe alėji- mas (ža gonizacija), be da labiau žiniasklaidos p iemonės. Ėmus iešin i ai, kas p i a u, i „p i a in i“ ai, kas ieša, ele izija pi moji p abilo kasdie- ne šnekamąja kalba (kolok ializacija). Ši okią kalbėseną pe ėmė i poli ikai, nes jie iesiogiai p iklauso nuo žiniasklaidos galios pasiek i i pa eik i isuo- menę. Viešosios e d ės kalba Lie u oje da mažai i a, odėl eikė ų išsamesnių iešosios saky inės žu nalis ų i poli ikų kalbos y imų. LITERATŪRA Baločkai ė R. 2009: Poli ikos po nog a izacija: a iešumo gali bū i pe daug? – Kul ū os ba ai 9, 14–19. Bielinis L. 2002: Šou p incipų dėsningumai Lie u os poli iniame gy eni- me. – Poli ologija 1 (25), 21–39. Chimik V. 2004: В. В. Химик. Большой словарь русской разговорной речи. – P ieiga pe in e ne ą: www.philology. u/linguis ics2/khimik-04.h m Chun M. 2007: Jugendsp ache in den Medien. [Dise acija]. Uni e si ä Duis- bu g-Essen. – P ieiga pe in e ne ą: www.deposi .ddb.de/cgi-bin/dokse ? idn=984967419&dok Donskis L. 2007: Taip, be ..., Vilnius: Ve sus au eus. Donskis L. 2009: Apie „ke i ąją“ aldžią. – P ieiga pe in e ne ą: www. be na dinai.l Fai clough N. 1992: Discou se and social change, Camb idge: Poli y P ess. Fai clough N. 1995: Media discou se, London: Ed a d A nold. Fai clough N. 2000: New labou , new language? London: Rou ledge. Go dienko V. 2006: В. А. Гордиенко. Формирование общего сленга в современном русском языке. [Dak a o dise acijos san auka]. – P ieiga pe in e ne ą: www.lib.ua- u.ne /diss/con /266603.h ml Holmes J. 2008: An In oduc ion To Sociolinguis ics, Ha low: Pea son Educa- ion. Ke š y ė N. 2005: Rek o ių e o ika. – Naujasis židinys 9, 363–391. Kos oma o V. 2005: В. Г. Костомаров. Наш язык в действии: Очерки современной русской стилистики, Москва.