Dėl šalutinių priežasties sakinių su jungtuku „jog“

A. JUDŽENTIS. Dėl šalu inių p iežas ies sakinių su jung uku jog 77 ARTŪRAS JUDŽENTIS Lie u ių kalbos ins i u as DĖL ŠALUTINIŲ PRIEŽASTIES SAKINIŲ SU JUNGTUKU JOG S aipsnyje nag inėjami jung uku jog jungiami sudė inių p ijungiamųjų sa- kinių p iežas ies šalu iniai dėmenys: apž elgiama jų a osena nuo pi mųjų lie u iškų aš ų iki daba ies, pa odoma jų kodi ikacijos bend inėje kalboje aida, iš yškinami kodi ikacijos k i e ijai i eikiama eigiamos kodi ikacijos a gumen ų. 1. SENESNIŲJŲ RAŠTŲ IR TARMIŲ DUOMENYS 1.1. Hein ichas Johannas Lysijus ank aš iniame Mažajame ka ekizme (1719) Ma ino Lu he io iš auką apie mo e s sukū imą iš e ė aip: J Ponas Diewas padá e Mo e ißk iß o Sʒonkaulio, ku  iß mogaus ėms buwo, i a wede jopi. Tadda á e mogus: Tai es i káulas nůg mano Káulo, i Kunas nůg mano Kuno. Todėl i Wy ene bus wadin a, jog iß Wy o ißim a y a LyK 4514–17 Šiame e ime dėmesį pa aukia ne ik naujada as y ienė, be i į a dijimo mo y ą pasakan is šalu inis p iežas ies sakinys su jung uku jog. Jį pasi inkęs Lysijus neišsisky ė iš ki ų ano me o Ry ų P ūsijos au o ių i e ėjų. Jung u- kas jog i į ai ūs jo a ian ai šiuose sakiniuose a o i jau Ma yno Maž ydo (plg. He mann 1912: 8, 12; D o inas 1964: 21 ; U bas 1996: 175), p z.: Tu ßmagau u i ga bin i Diewa / Jag awe aip gie ai gis papeneia MžK 122(76)10–11 Tokius p iežas ies aplinkybės sakinius a ojo Bal amiejus Vilen as (plg. He mann 1912: 25), Jonas B e kūnas (plg. Leskien 1903: 106; He mann 1912: 28; Kibildai ė 2001: 136 ) i ki i (plg. Bezzenbe ge 1877: 266; He - mann 1912: 67). Tai, kad jung uko jog a ojimas p iežas ies šalu iniuose 78 KALBOS KULTŪRA | 82 sakiniuose bu o no minis aka inio senųjų lie u iškų aš ų kalbos a ian o eiškinys, pa i ina Danieliaus Kleino G amma ica Li h anica (1653), ku- ioje jis į ašy as g e a ki ų p iežas ies san ykius žyminčių jung ukų (plg. PLKG 1957: 142). Šio ipo šalu iniai sakiniai plačiai a o i i Lie u os Didžiojoje Kuni- gaikš ys ėje eng uose bei skelb uose aš uose. Jų andame Mikalojaus Daukšos ka ekizme1 i Pos ilėje (ž . He mann 1912: 32, 36; D o inas 1964: 21 ), p z.: M. Kaipóġ númi e Diewîſ ei / a gu Ʒmogîſ ei? Mo. Ʒmogîſ ei kaipʼ mógus / iog Diewiſ ei kaipʼ Diewas / niekadʼ negałêio mi ṫ / nei wel kſ DK 3414–20 Tokius p iežas ies sakinius a ojo i ki i idu inio senųjų aš ų kalbos a ian o a s o ai: Simonas Vaišno as (ž . Michelini 1991: 224), Knygos no- bažnys ės k ikščioniškos au o iai (ž . D o inas 1964: 21 ), Samuelis Bogus- la as Chylinskis (ž . D o inas 1964: 21 ). Ry iniame senųjų aš ų kalbos a ian e p iežas ies aplinkybės šalu iniai sakiniai su jung uku jog žinomi iš 1605 m. Ledesmos ka ekizmo e imo (He mann 1912: 41) i Jono Jakna ičiaus E angelijų bei epis olų, plg.: A áio auſiumṕ máno newieno odʒey / ku iê neyßmánu sákos Ca hechiſmo pé guldi o / nuog io miliſ os kúngo Mikalóiaus Dáukßos Kanoniko Banicios Ʒemáycu / iog ésus ánas pé guldis ii Ʒemáy ißkay LK A2 4–12 I pagim.de ſunu ſawo pi magimi / i ſuwiſ e gi wiſ ikłais / i padeio gi p aka y: iog ne bowo iemis wie os pádwa ioy. JE 913–19 Tokius sakinius a ojo i Kons an inas Si ydas (He mann 1912: 44; D o inas 1964: 21 ). Šalu inį p iežas ies sakinį su šiuo jung uku andame ečiajame Dic iona ium ium lingua um leidime (1642): Muſʒkuł w ćiele wie ʒ / y cʒłowiecʒẽ. Muſculus. Dala kuno pełełe wadinama / iog oligij i a pełey nudi ay. SD3 183 Edua do He manno pas ebė a, kad y iniame aš ų kalbos a ian e jung- ukas jog dažniausiai bu o a ojamas p iežas ies aplinkybės sakiniuose, o Ry ų P ūsijos au o ių aš uose – aiškinamuosiuose sakiniuose (1912: 67). 1 Beje, ne ečdalis isų p iežas ies šalu inių sakinių su šiuo jung uku ne u i a i ikmenų len- kiškame o iginale (plg. Judžen is, Pajėdienė 2006: 32). A. JUDŽENTIS. Dėl šalu inių p iežas ies sakinių su jung uku jog 79 Taigi p iežas ies aplinkybės šalu iniai sakiniai su jung uku jog – būdinga senųjų lie u iškų aš ų sudė inio sakinio ypa ybė, no minis ano me o aš ų kalbos eiškinys. Tokie sakiniai a o i ne ik e s iniuose, be i o igina- liuose eks uose (plg. ci uo us anoniminio Ledesmos ka ekizmo e ėjo i K. Si ydo sakinius) – g eičiausiai jie pe im i iš šnekamosios kalbos2. Seno- joje lie u ių kalboje jung ukas jog i į ai ūs jo a ian ai bu o iena plačiau- siai sudė iniuose p ijungiamuosiuose sakiniuose a ojamų jungimo p ie- monių; su pag indiniu dėmeniu jis siejo ne ik p iežas ies, be i aiškina- muosius, nusakomuosius (pada inio), ne ikslo šalu inius sakinius (He - mann 1912: 67–68; Amb azas 2006: 468, 482). E. He mannas neabejojo, kad imis pi mosiomis eikšmėmis anksčiau jis a o as isoje Lie u oje3. Tiesa, ne i senojoje lie u ių kalboje sakiniai su šiuo jung uku nebu o y- aujan is šalu inių p iežas ies sakinių ipas: jau ada šiuose sakiniuose a o- i jung ukų nes i kadangi a ian ai, į juos aip pa sk e bėsi jung ukas kad. P iežas ies šalu iniai sakiniai su jung uku jog a o i i ėlesniais laikais. Jų galima as i k e ingiškių a me pa ašy ame Ziwa e (1759), p z.: Jezuſas jog buwa dydey ſukuł as, nuwa gin as, ąnkiey puldynieje anamy kelie Z 187, 26–188, 1; Ką pada ey, jog awęs awa źmones eyp dydey neapkięn : jog wyſy ſuſybun awojy an awęs, no awi numa i i an k iżiws Z 20822–25 Tokius sakinius a ojo i Kip ijonas Lukauskas 18 a. pabaigos ank aš i- niuose pamoksluose, p z.: Tay wis ikiu s ip ay y iszpazis u dieł o, jog u ay ap eyszkie. Ku say eſsi Teysibiu nesu we u LP 5712–13 Randame jų i Kaje ono Nezabi auskio elemen o iaus Naujas mokslas skai ymo (1824) maldose bei ikėjimo ak uose: Diewe ge iausis! nupuolau, gayluose ysz szy dies, <...> diel o, jog asz awi, ku is esi pa say sawiey yk a gie ybe, u us ynau NE 3826–31 2 Negalima su ik i su Jono Palionio Lie u ių li e a ū inės kalbos is o ijoje išsaky a nuomone dėl p ijungiamųjų sakinių su p iežas ies šalu iniu dėmeniu, p ijung u jung uku jog, i į ai iais ko elia ais pag indiniame dėmenyje: „galima many i juos bu usius okazinio pobūdžio i a si adusius dėl lenkiškų o iginalų į akos“ (1979: 70). Šios min ies nebeliko an ajame ado- ėlio leidime – u bū au o ius jos a sisakė (plg. 1995: 75). 3 Plg.: „Ich zwei le nich , daß die konseku i e, ebenso wie die kausale und explika i e Bedeu- ung einmal übe ganz Li auen ausgedehn wa “ (1912: 68). 80 KALBOS KULTŪRA | 82 Lie u ių kalbos žodyne pa eik a jung uko jog a osenos šalu iniuose p ie- žas ies sakiniuose pa yzdžių (LKŽ IV 352) iš ečiojo K. Si ydo žodyno leidimo (ž . ci uo ąjį sakinį), Lau yno I inskio i Jono Jablonskio aš ų, be o, duo a nuo odų į Pilypo Ruigio žodyną (1747), Adalbe o Bezzenbe ge- io (Bei äge 1877), Amb aziejaus Pab ėžos aš us. Fo mos jogei a ojimas p iežas ies eikšme ilius uojamas sakiniu iš Mo iejaus Valančiaus aš ų. Nuodugniau iš y usi 19 a. an osios i 20 a. pi mosios pusės g ožinę li e- a ū ą, Julija Žukauskai ė nus a ė, kad jung uką jog šalu iniuose p iežas ies sakiniuose y a a oję Simonas Daukan as, Mo iejus Valančius, Lau ynas I inskis, Juozapas Do ydai is, Žemai ė, Vaižgan as, Pe as C i ka i ki i (Žukauskai ė 1960: 47–49). Au o ė eigia, kad „mūsų klasikų aš uose jung- ukas jog y a e ai a ojamas“ ( en pa , 33), jis „labai dažnas ik aš uose“ (35), ačiau anksčiau „įp as inis jog bu o daug plačiau a ojamas[,] negu kad“ (34), i „[a]nksčiau ašiusieji žemaičiai ašy ojai jung uką jog aip pa a oja dažniau negu kad“ (33). 1.2. Duomenų apie a mėse a ojamus šalu inius p iežas ies sakinius su jung uku jog mažai. Pas ebė ina, kad mūsų a mių sin aksė, ski ingai nei one ika i mo ologija, apsk i ai menkai eap ašy a. Jau Augus o Schleiche- io g ama ikoje andame pas abą, kad šis jung ukas būdingas senesnei kalbai i aš ams; ano me o Mažosios Lie u os šnekamojoje kalboje jis jau mažai be a o as: „jez wi d es in de gewönlichen sp ache wol wenig me ge- b auch “ (Schleiche 1856: 332). Jung uko jog a osenos nes i kadangi eikšmėmis LKŽ a mių pa yzdžiais neilius uoja. No s i e ą šio jung uko a ojimą p iežasčiai eikš i s aipsnyje „Kapsų i zana ykų a mių jung u- kas, jaus ukas i iš ik ukas“ mini Juozas Senkus, ačiau duoda aiškinamojo sakinio pa yzdį (plg. 1961: 111). S aipsnyje apie li e a ū inės kalbos jung- uką jog a minių pa yzdžių nepa eikia i J. Žukauskai ė, be , jos nuomone, „gy ojoje kalboje i daba okia [p iežas ies] eikšme jog galė ų bū i a oja- mas. Tai odo A. Juškos už ašy os dainos, J. Basana ičiaus pasakos, ku kai ku ie jog isiškai a i inka li e a ū inės kalbos jung uką kadangi“ (Žukaus- kai ė 1960: 47). Reikšminga i au o ės pas aba apie jung uko jog i dalely ės juk „painiojimą“ kai ku iose a mėse ( en pa , 50). Galbū p iežas ies šalu i- niu sakiniu laiky inas i Mečislo o Da ainio-Sil es aičio 19 a. pabaigoje Raseinių apylinkėse už ašy oje pasakoje pa a o as sakinys su jung uku jo- geis, plg.: A. JUDŽENTIS. Dėl šalu inių p iežas ies sakinių su jung uku jog 81 Ką jau čia a e ksi i a audosi . Kad jau, musė , amžinai p apuolė, jogeis kas iš maišo, as i p agaišo DSP 143 Bū en žemaičių i šiau inėse aukš aičių a mėse šalu iniai p iežas ies sa- kiniai su jung uku jog a jo a ian ais i galėjo ilgiausiai išlik i. Tai, kad šalu iniai p iežas ies sakiniai su jung uku jog ne u i (a ba be eik ne u i) a amos daba inėse a mėse, negali bū i lemiamas jų kodi ikacijos a gumen as: daba inėse a mėse mažai be a ojami i šalu iniai ikslo saki- niai su jung uku idan , p iežas ies sakiniai su kadangi i pan., ačiau jie lai- komi inkamais bend inei kalbai dėl s ilis inio i unkcinio ikslingumo. 2. DABARTINĖ VARTOSENA Šalu inių p iežas ies sakinių su jung uku jog a ojimo daba inėje kalboje pa yzdžių ieško a Daba inės lie u ių kalbos eks yne (h p://donelai is. du. l ). Pe žiū ė ose „Respublikinės pe iodikos“, „Memua ų“ i „Populia iosios pe iodikos“ eks yno dalyse as i 24 okie sakiniai – ai suda o apie 4 p ocen- us isų jose duodamų pa yzdžių su šiuo jung uku (ž . 1 len elę). Pa yzdžiui, „Respublikinės pe iodikos“ dalyje iš 194 šalu inių sakinių su šiuo jung uku 7 y a p iežas ies. Kad ai nė a mažai, odo lyginimas su nusakomaisiais saki- niais – ienu pag indinių no minamuosiuose da buose pa eikiamų jung uko jog a osenos ipų – jų šioje eks yno dalyje as a ik 2. „Memua ų“ dalyje iš 196 jung uko jog a osenos pa yzdžių ne 14 laiky ini u in ys šalu inį p ie- žas ies sakinį (iš jų 4 g eičiausiai pe ci a as į eks yną pa eko iš senesnių aš ų, jie oliau neci uojami). „Populia iosios pe iodikos“ dalyje san ykis kiek ki oks: šalu inių p iežas ies sakinių as a 3, o nusakomųjų – 9. 1 LENTELĖ. Šalu iniai sakiniai su jung uku jog Daba inės lie u ių kalbos eks yne Teks yno dalis Respublikinė pe iodika Memua ai Populia ioji pe iodika Aiškinamieji sakiniai 184 176 185 Nusakomieji sakiniai 2 6 9 P iežas ies sakiniai 7 14 3 82 KALBOS KULTŪRA | 82 Teks yno dalis Respublikinė pe iodika Memua ai Populia ioji pe iodika Tikslo sakiniai 1 0 2 Iš iso pe žiū ė a pa yzdžių 194 196 199 Respublikinė pe iodika4 Vėliau I. M. jam sakė, kad ėl p iekaiš aujama dėl o, jog bu o a asi nušau i, o ne sp ogdin i; Be eik nebūna a ejų, kai mūsų klien as bu o nusi ylęs dėl o, jog ilgai ei- kia lauk i pinigų; I isada galima eikš i nepasi enkinimą Vy iausybės a Seimo nu a- imais. Ne dėl o, jog jie aiškiai klaidingi, be odėl, kad a sei galė ų bū i ge esnis a i- an as; Tada leng iausia už ši mos pasodin i “ emai pa eng ą” a is ą (-ę). Juo labiau jog kai ku ių neišlindimas iš už ši mos laidos gale y a be eik neiš engiamas; Daba pasiju ome pa a gę i p adėjome ne imau i dėl o, jog nežinome, a eisinga k yp imi einame, kiek jau nuėjome, o gal ypčiojame ie oje; V. J. bu o pažadėjęs sumokė i 2 ūks . JAV dole ių už ai, jog pa ūpino “da bą”; Daba jau galima eig i, kad didžiausią džiaugsmą dėl o, jog pa eko į ke i inalį, pa y ė Tu kijos, Rumunijos i Ispanijos ink inių ge bėjai. Memua ai 1945 me ais iena VDR moky oja bu o a leis a iš da bo už ai, jog išd įso klasėje pe skai y i „Pepės Ilgakojinės” epizodus; Bu Vilhelmas Ulsonas jau aš uone i me ai auga e os Edlos i dėdės Siks eno bu e, S okholme, y a nemylimas i ne eikalingas. Galbū dėl o, jog į ė iai labiau no ėjo paim i iš p ieglaudos me gai ę, o ne be niuką, be nega o... Ki a e us, k i ikai, g e indami Pepę su ki ais he ojais lais ūnais, pas e- bi jos išski inumą i p anašumą pi miausiai dėl o, jog ji y a „s ip i, linksma i iš es- mės laiminga“; Š ai Mijo nuola klausia i pa s a sako, kodėl jam padeda žemė, u as, medžiai – galbū odėl, jog jie isi neken ė Ka o... Galbū odėl, jog jo an as iškumas, sąlygiškumas isiškai aki aizdus, o gal odėl, jog jis y iškos ly ies, Ka lsono pa eiks- las sukėlė daug mažiau pedagoginio p iešiškumo negu Pepė, no s šiaip abu juos sieja nemažai a imų b uožų; Kai ku ie mano aikys ės i paauglys ės dak a ai nu ylėda o nemalonius diabe o ak us “no ėdami man ik ge o” dėl o, jog manė, kad aš nepajėgi susido o i su ka čiais ak ais; Taip, a gumen ų y a. I ne ien dėl o, jog pag indinė eikėja y a me gai ė; Tos is o ijos ypač ža ios odėl, jog ski ingo amžiaus skai y ojai jose gali as i isiškai ski ingus dalykus; [I ] skai y ojams šis eikėjas u bū pa auk- lus labiausiai dėl o, jog sukelia sa ęs a pažinimo džiaugsmą. 4 In e ne o pa yzdžių kalba ne aisy a. 1 len elės ęsinys A. JUDŽENTIS. Dėl šalu inių p iežas ies sakinių su jung uku jog 83 Populia ioji pe iodika [N]eužsimena apie “Viag ą”, ku i, a ody ų, šiandien galė ų išsp ęs i jos p oblemas. Galbū ji nelabai žino apie šios egzis a imą? O gal odėl, jog gy enimo is iek an ą ka ą nenugy ensi; Be niekad nemaniau, kad aip y a dėl o, jog jis bu o išgė ęs; Są- moningai nepasakojau jums apie isą gydymo eigą. Ne ik odėl, jog laikausi ne ašy ų e ikos aisyklių. Paci uo i pa yzdžiai leidžia iškel i kelias šalu inių p iežas ies sakinių su jung uku jog ypa ybes. Pi ma, jie žymi p iežas ies i pada inio a ba eiginio i jo loginio pag indo san ykius. An a, sudė iniame sakinyje jie dažniausiai eina po pag indinio dėmens. T ečia, pag indiniame dėmenyje jie u i a lie- piamuosius žodžius: dažniausiai dėl o, ečiau odėl a ba už ai. A liepiamieji žodžiai pap as ai eina p ieš jung uką i iš yškina šalu inio sakinio sin aksinę unkciją. Sakinių be a liepiamųjų žodžių ibos ne isada yškios, juos galima į ai iai in e p e uo i (plg. paci uo ąjį sakinį Juo labiau jog kai ku ių neišlin- dimas iš už ši mos laidos gale y a be eik neiš engiamas). Šias nag inėjamųjų sakinių ypa ybes galima paaiškin i daba inės lie u ių kalbos jung uko jog daugia unkciškumu i daugiap asmiškumu (plg. jo sinonimo – jung uko kad a ojimą a i inkamuose sakiniuose). Jung uko jog a ojimas šalu iniuose sakiniuose 2003 m. s a s y as Vals- ybinės lie u ių kalbos komisijos pakomisėje. Gaila, jog posėdžio nu a i- muose pasi enkin a ik bend o pobūdžio kons a a imu, kad „[j]ung ukai idan i jog gana a chajiški, odėl a o ini apgal o ai“. Pakomisė „nuogąs- a o dėl o, kad jog, idan , bei a ojami pe dažnai, be pag indo“ („Pako- misių naujienos“, 2003 02 04, pa engė Ais ė Pangony ė, www. lkk.l ). Pako- misės nuogąs a imus lyg i paaiškina Ri os Miliūnai ės nuomonė, kad jung- ukas jog būdingas „ ašomajam s iliui, knyginei, ypač mokslo kalbai, ku a ojama daug p ijungiamųjų i sujungiamųjų sakinių“ (2006: 147)5. Taip apib ėž a jung uko jog a ojimo s i is i s ilis ika ne inka ben jau daba i- nės kalbos šalu iniams p iežas ies sakiniams. Daba inės lie u ių kalbos eks yno „LR Vals ybinių dokumen ų“ dalyje ne as a nė ieno okio saki- nio, o „Filoso inės li e a ū os e imų“ dalyje – ik ienas. Tuo, kad šalu i- niai p iežas ies sakiniai su jung uku jog gana plačiai a ojami lais uosiuose daba inės kalbos s iliuose, nesunkiai galima įsi ikin i pasi elkus in e ne o 5 Panašios nuomonės apie šalu inius p iežas ies sakinius su jung uku jog senuosiuose lie u iš- kuose aš uose bu o i Jonas Palionis: esą jie u i „[n]e ik a chainį, be ka u i knyginį a spal į“ (1979: 70). 84 KALBOS KULTŪRA | 82 paieškos sis emą Google. Paieškos laukelyje į ašę žodžius „dėl o jog“ a ba „ odėl jog“, asime daugybę mums ūpimų sakinių ne ik iš pe iodikos, be i iš diskusijų s e ainių, o umų, inkla aščių i pan. Š ai ik keli pa yzdžiai: Ku is g upės na ys ne eko da bo dėl o, jog neno ėjo ki p is ga banų? www.supe ma- ma.l /.../index.../ 352404-400.h ml; ada uzmesk i ki a ie a aip pa i gi po a u- e um spe is auk , o aip y a odel jog p isis a o lydziukas i a ie a ku judesys y a h p://www.bi eplius.l /l /2club.main (pa ink ys „Aš i ki i“, „Ž ejų klubas“, ema „Lydekų gaudymas gy a žu ele“). Visa ai odo, kad šalu inių p iežas ies sakinių su jung uku jog a ojimo s i is daba inėje kalboje y a pla i; gana dažnai jie pa a ojami lais uosiuose, ne ik ašomajai, be i šnekamajai kalbai a imuose iešosios kalbos žan uo- se (apie juos ž . Miliūnai ė 2008). Tokios a osenos pli imą u bū galima aiškin i i am ik u sis emiškumo siekiu: jung ukų kad i jog sinonimija ku kas dažniau a ojamuose aiškinamuosiuose, aip pa nusakomuosiuose sa- kiniuose palaiko i ska ina jung uko jog a ojimą i p iežas ies šalu iniuose sakiniuose. 3. NORMOS TYRIMAI IR KODIFIKAVIMO RAIDA6 Jonas Jablonskis, s a s ydamas jung uko jog ašybos klausimą, šalu inį p ie- žas ies sakinį su šiuo jung uku (iš 1598 m. ka ekizmo) paci a o da 1893 m. (ž . Balčikonis, ed. 1935: 23). 1901 m. g ama ikoje duo i keli jung uku jog (i jo a ian ais juog, juogei) siejamų nusakomųjų (a ba pada inio) i aiškina- mųjų sakinių pa yzdžiai (Jablonskis 1957: 157). Plačiau šio jung uko a o- jimas šalu iniuose sakiniuose ap ašy as Lie u jų kalbos sin aksėje (1911): joje eikiama aisyklingos jog a osenos eiksnio (1957: 491), a inio ( en pa , 492), papildinio (493), pažyminio (495), p iežas ies (500) i būdo aplinky- bės (506) sakiniuose pa yzdžių. Apie jung uko jog a ojimą sudė iniuose sakiniuose i jo san ykius su jung uku kad umpai ašy a i An ano Salio bei Leona do Damb ausko- Damb iūno. Gim osios kalbos klausimų k ai elėje a sakydamas į klausimą, kada sakinius jungian a o inas kad i kada jog, A. Salys pas a ąjį siūlo 6 Rekomendacijas dėl p ijungiamųjų jung ukų jog i kad a ojimo umpai y a apž elgusi Ri a Miliūnai ė (ž . 2003: 199–200). A. JUDŽENTIS. Dėl šalu inių p iežas ies sakinių su jung uku jog 85 a o i, „ku sakinyje daug kad susig ūda“ (GK1 1938, 9: 138 = Jonikas, ed. 1979: 261). Ten pa jis duoda i šio jung uko a ojimo aiškinamuosiuose i p iežas ies sakiniuose pa yzdžių. Tokios a osenos nepeikia, ik pas ebi, kad „daba isuose šiuose sakiniuose pap as ai links ame a o i ien kad“ ( en pa ). Be eik uo pačiu me u L. Damb auskas-Damb iūnas Kalbos pa a- ėjuje ašė, kad jung ukai jog i kad y a ienos eikšmės, ik pas a asis a o- jamas dažniau (KP 1939: 58). Panašiai jo ašoma i čikagiškės Gim osios kalbos klausimų k ai elėje: „Jung ukai kad i jog dažnai sa o eikšme nesi- ski ia i daugeliu a ejų gali bū i a ojamas ienas a ba an as ame pačiame sakiny“ (GK2 1960, 4: 75), ačiau aiškinamuosiuose sakiniuose siūlo eik i pi menybę jung ukui kad. Išsamiausiai jung uko jog a ojimą bend inėje kalboje p aėjusio amžiaus sep in ajame dešim me yje pa ašy uose da buose y a iš y usi i ap ašiusi Ju- lija Žukauskai ė. Minė ame s aipsnyje apie lie u ių li e a ū inės kalbos jung uką jog (1960) ji eigia, kad sudė iniai sakiniai su jung ukais kad i jog ski iasi „jungiamų žodžių ga sų skambumu“ i s ilis iniais a spal iais – jung uko jog a ojimas „ eikia sakinio minčiai am ik o dekla a y umo“ ( en pa , 34–35). Au o ės da oma iš ada: „[j]ung ukas jog a ojamas šalu i- niuose eiksnio, a inio, papildinio, pažyminio, būdo i e ka čiais p iežas- ies aplinkybės sakiniuose“ ( en pa , 35). A ski ai išnag inėjusi šio jung uko a ojimą šalu iniuose p iežas ies sakiniuose, J. Žukauskai ė p ieina iš adą: „[d]aba inėje lie u ių li e a ū inėje kalboje jung uku jog šalu inių p iežas- ies aplinkybės sakinių pap as ai nejungiame. Be gy ojoje kalboje i daba okia eikšme jog galė ų bū i a ojamas“ ( en pa , 47). Toliau au o ė pa o- do, kaip jung uko jog a ojimą bend inėje kalboje y a siau inę i pa ys kalbininkai: Žemai ės aš ų 1948 m. leidimo šalu iniai p iežas ies sakiniai su šiuo jung uku 1956 m. leidime nuosekliai pakeis i sakiniais su jung ukais kad a ba nes ( en pa , 47–48). Jonas Balke ičius Daba inės lie u ių kalbos sin aksėje jung uko jog šalu inių p iežas ies sakinių sky iuje isai nemini (1963: 362–363). Ki ą jung uko jog a ojimui ski ą s aipsnį J. Žukauskai ė p adeda okiu sakiniu: „Jung ukas jog a mėse jau e ai ku e a ojamas“ (1968: 21). Tai leidžia many i, jog au o ei bu o žinoma, kad anksčiau a mėse šis jung ukas a o as plačiau nei daba . Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG 1971: 675–677) jung ukų jog i kad a oseną ji apibend ina aip: „[j]ung ukų jóg i kàd eikšmės su ampa ik am ik ais a ejais. An asis iš jų y a dažnesnis i gali bū i a ojamas okiomis eikšmėmis, ku ios nebūdingos jung ukui jóg“