Dėl šalutinių priežasties sakinių su jungtuku „jog“

ARTŪRAS JUDŽENTIS Lietuvių kalbos institutas DĖL ŠALUTINIŲ PRIEŽASTIES SAKINIŲ SU JUNGTUKU jog Straipsnyje nagrinėjami jungtuku jog jungiami sudėtinių prijungiamųjų šalutinių priežasties šalutiniai dėmenys: apžvelgiama jų vartosena nuo pirmųjų lietuviškų raštų iki dabarties, parodoma jų kodifikacijos bendrinėje kalboje raida, išryškinami kodifikacijos kriterijai ir teikiama teigiamos kodifikacijos argumentų. 1. SENESNIŲJŲ RAŠTŲ IR TARMIŲ DUOMENYS 1.1. Heinrichas Johannas Lysijus rankraštyje Mažajame katekizme (1719) Martino Lutherio ištrauką apie moters sukūrimą išvertė taip: Ir Ponas Diewas padarė Moteriʒkę iʒ to Sʒonkaulio, kurri iʒ Žmogaus ėmes buwo, ir atwede jopi. Tadda tárė Žmogus: Tai esti káulas nůg mano Káulo, ir Kunas nůg mano Kuno. Todėl ir Wyrene bus wadinta, jog iʒ Wyro iʒimta yra LyK 4514–17 Šiame vertime dėmesį patraukia ne tik naujadaras vyrienė, bet ir įvardijimo motyvą pasakantis šalutinis priežasties sakinys su jungtuku jog. Jį pasirinkęs Lysijus neišsiskyrė iš kitų ano meto Rytų Prūsijos autorių ir vertėjų. Jungtukas jog ir įvairūs jo variantai šiuose sakiniuose vartoti jau Martyno Mažvydo (plg. Hermann 1912: 8, 12; Drotvinas 1964: 21t; Urbas 1996: 175), pvz.: Tu ßmagau turi garbinti Diewa / Jag tawe taip gerai gis papeneia MžK 122(76)10–11 Tokius priežasties aplinkybės sakinius vartojo Baltramiejus Vilentas (plg. Hermann 1912: 25), Jonas Bretkūnas (plg. Leskien 1903: 106; Hermann 1912: 28; Kibil d aitė 2001: 136t) ir kiti (plg. Bezzenberger 1877: 266; Hermann 1912: 67). Tai, kad jungtuko jog vartojimas priežasties šalutiniuose A. JUDŽENTIS. Dėl šalutinių priežasties sakinių su jungtuku jog 77 sakiniuose buvo norminis vakarinių senųjų lietuviškų raštų kalbos varianto reiškinys, patvirtina Danieliaus Kleino Grammatica Lithuanica (1653), kurioje jis įrašytas greta kitų priežasties santykius žyminčių jungtukų (plg. PLKG 1957: 142). Šio tipo šalutiniai sakiniai plačiai vartoti ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje rengtuose bei skelbtuose raštuose. Jų randame Mikaloj aus Daukšos katekizme1 ir Postilėje (žr. Hermann 1912: 32, 36; Drotvinas 1964: 21t), pvz.: M. Kaipóg númire Diewtei / argù 3mogtei? Mo. 3mogtei kaip 3mógus / iog Diewtei kaip Diewas / niekad negalėio mirti / nei wel keſt DK 3414–20 Tokius priežasties sakinius vartojo ir kiti vidurinio senųjų raštų kalbos varianto atstovai: Simonas Vaišnoras (žr. Michelini 1991: 224), Knygos nobąžnystės krikščioniškos autoriai (žr. Drotvinas 1964: 21t), Samuelis Boguslavas Chylinskis (žr. Drotvinas 1964: 21t). Rytiniame senųjų raštų kalbos variante priežasties aplinkybės šalutiniai sakiniai su jungtuku jog žinomi iš 1605 m. Ledesmos katekizmo vertimo (Hermann 1912: 41) ir Jono Jaknavičiaus Evangelijų bei epistolų, plg.: Atáio aujium máno newieno odey / kurié neymánų sáhos Cathechijmo pérguldito / nuog io miliſtos kúngo Mikalóiaus Dáukßos Kanoniko Banicios 3emáycu / iog éſus ánas pérguldis ii 3emáytijßkay LK A214–12 Ir pagim.de junu ſawo pirmagimi / ir juwiſte gi wiſtiklais / ir padeio gi prakarty: iog ne bowo iemis wietos pádwarioy. JE 913–19 Tokius sakinius vartojo ir Konstantinas Sirvydas (Hermann 1912: 44; Drotvinas 1964: 21t). Šalutinį priežasties sakinį su šiuo jungtuku randame trečiajame Dictionarium trium linguarum leidime (1642): Muſʒkul w ćiele źwierząt / y człowiecźe. Muſculus. Dala kuno pehełe wadinama / iog toligij ira peley nudirtay. SD3 183 Eduardo Hermanno pastebėta, kad rytiniame raštų kalbos variante jungtukas jog dažniausiai buvo vartojamas priežasties aplinkybės sakiniuose, o Rytų Prūsijos autorių raštuose – aiškinamuosiuose sakiniuose (1912: 67). 1 Beje, net trečdalis visų priežasties šalutinių sakinių su šiuo jungtuku neturi atitikmenų lenkiškame originale (plg. Judžentis, Pajėdienė 2006: 32). 78 KALBOS KULTŪRA | 82 Taigi priežasties aplinkybės šalutiniai sakiniai su jungtuku jog – būdinga senųjų lietuviškų raštų sudėtinio sakinio ypatybė, norminis ano meto raštų kalbos reiškinys. Tokie sakiniai vartoti ne tik verstiniuose, bet ir originaliuose tekstuose (plg. cituotus anoniminio Ledesmos katekizmo vertėjo ir K. Sirvydo sakinius) – greičiausiai jie perimti iš šnekamosios kalbos2. Senojoje lietuvių kalboje jungtukas jog ir įvairūs jo variantai buvo viena plačiau­siai sudėtiniuose prijungiamuosiuose sakiniuose vartojamų jungimo priemonių; su pagrindiniu dėmeniu jis siejo ne tik priežasties, bet ir aiškinamuosius, nusakomuosius (padarinio), net tikslo šalutinius sakinius (Hermann 1912: 67–68; Ambrazas 2006: 468, 482). E. Hermannas neabejojo, kad trimis pirmosiomis reikšmėmis anksčiau jis vartotas visoje Lietuvoje3. Tiesa, net ir senojoje lietuvių kalboje sakiniai su šiuo jungtuku nebuvo vyraujantis šalutinių priežasties sakinių tipas: jau tada šiuose sakiniuose vartoti jungtukų nes ir kadangi variantai, į juos taip pat skverbėsi jungtukas kad. Priežasties šalutiniai sakiniai su jungtuku jog vartoti ir vėlesniais laikais. Jų galima rasti kretingiškių tarme parašytame Ziwate (1759), pvz.: Jezufas jog buwa dydey fukuttas, nuwargintas, tąnkiey puldynieje anamy kelie Z 187, 26–188, 1; Ką padarey, jog tawęs tawa žmones teyp dydey neapkient: jog wyly fufybuntawojy ant tawęs, nor tawi numariti ant kriziws Z 20822–25 Tokius sakinius vartojo ir Kiprijonas Lukauskas 18 a. pabaigos rankraštiniuose pamoksluose, pvz.: Tay wis tikiu stipray yr iszpazistu diel to, jog tu tay apreyszkie. Kursay efs’i Teysibiu nesutwertu LP 5712–13 Randame jų ir Kajetono Nezabitauskio elementoriaus Naujas mokslas skaitymo (1824) maldose bei tikėjimo aktuose: Diewe geriausis! nupuolau, gayluose ysz szyrdies, <...> diel to, jog asz tawi, kuris esi patsay sawiey tykra gierybe, užrustynau NE 3826–31 2 Negalima sutikti su Jono Palionio Lietuvių literatūrinės kalbos istorijoje išsakyta nuomone dėl prijungiamųjų sakinių su priežasties šalutiniu dėmeniu, prijungtu jungtuku jog, ir įvairiais koreliatais pagrindiniame dėmenyje: „galima manyti juos buvusius okazinio pobūdžio ir atsiradusius dėl lenkiškų originalų įtakos“ (1979: 70). Šios minties nebeliko antrajame vadovėlio leidime – turbūt autorius jos atsisakė (plg. 1995: 75). 3 Plg.: „Ich zweifle nicht, daß die konsekutive, ebenso wie die kausale und explikative Bedeutung einmal über ganz Litauen ausgedehnt war“ (1912: 68). A. JUDŽENTIS. Dėl šalutinių priežasties sakinių su jungtuku jog 79 Lietuvių kalbos žodyne pateiktą jungtuko jog vartosenos šalutiniuose priežasties sakiniuose pavyzdžių (LKŽ IV 352) iš trečiojo K. Sirvydo žodyno leidimo (žr. cituotąjį sakinį), Lauryno Ivinskio ir Jono Jablonskio raštų, be to, duota nuorodų į Pilypo Ruigio žodyną (1747), Adalberto Bezzenbergerio (Beiträge 1877), Ambraziejaus Pabrėžos raštus. Formos jogei vartojimas priežasties reikšme iliustruojamas sakiniu iš Motiejaus Valančiaus raštų. Nuodugniau ištyrusi 19 a. antrosios ir 20 a. pirmosios pusės grožinę literatūrą, Julija Žukauskaitė nustatė, kad jungtuką jog šalutiniuose priežasties sakiniuose yra vartoję Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Laurynas Ivinskis, Juozapas Dovydaitis, Žemaitė, Vaižgantas, Petras Cvirka ir kiti (Žukauskaitė 1960: 47–49). Autorė teigia, kad „mūsų klasikų raštuose jungtukas jog yra retai vartojamas“ (ten pat, 33), jis „labai dažnas tik raštuose“ (35), tačiau anksčiau „įprastinis jog buvo daug plačiau vartojamas[,] negu kad“ (34), ir „[a]nksčiau rašiusieji žemaičiai rašytojai jungtuką jog taip pat vartoja dažniau negu kad“ (33). 1.2. Duomenų apie tarmėse vartojamus šalutinius priežasties sakinius su jungtuku jog mažai. Pastebėtina, kad mūsų tarmių sintaksė, skirtingai nei fonetika ir morfologija, apskritai menkai teaprašyta. Jau Augusto Schleicherio gramatikoje randame pastabą, kad šis jungtukas būdingas senesnei kalbai ir raštams; ano meto Mažosios Lietuvos šnekamojoje kalboje jis jau mažai bevartotas: „jet wird es in der gewöhnlichen sprache wol wenig mer gebraucht“ (Schleicher 1856: 332). Jungtuko jog vartosenos nes ir kadangi reikšmėmis LKŽ tarmių pavyzdžiais neiliustruoja. Nors ir retą šio jungtuko vartojimą priežasčiai reikšti straipsnyje „Kapsų ir zanavykų tarmių jungtukas, jaustukas ir ištiktukas“ mini Juozas Senkus, tačiau duoda aiškinamojo sakinio pavyzdį (plg. 1961: 111). Straipsnyje apie literatūrinės kalbos jungtuką jog tarminių pavyzdžių nepateikia ir J. Žukauskaitė, bet, jos nuomone, „gyvojoje kalboje ir dabar tokia [priežasties] reikšme jog galėtų būti vartojamas. Tai rodo A. Juškos užrašytos dainos, J. Basanavičiaus pasakos, kur kai kurie jog visiškai atitinka literatūrinės kalbos jungtuką kadangi“ (Žukauskaitė 1960: 47). Reikšminga ir autorės pastaba apie jungtuko jog ir dalelytės juk „painiojimą“ kai kuriose tarmėse (ten pat, 50). Galbūt priežasties šalutiniu sakiniu laikytinas ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio 19 a. pabaigoje Raseinių apylinkėse užrašytoje pasakoje pavartotas sakinys su jungtuku jog-geis, plg.: 80 KALBOS KULTŪRA | 82 Ką jau čia atverksit ir atraudosit. Kad jau, muset, amžinai prapuolė, jog eis kas iš maišo, tas ir pragaišo DSP 143 Būtent žemaičių ir šiaurinėse aukštaičių tarmėse šalutiniai priežasties sakiniai su jungtuku jog ar jo variantais ir galėjo ilgiausiai išlikti. Tai, kad šalutiniai priežasties sakiniai su jungtuku jog neturi (arba beveik neturi) atramos dabartinėse tarmėse, negali būti lemiamas jų kodifikacijos argumentas: dabartinėse tarmėse mažai bevartojami ir šalutiniai tikslo sakiniai su jungtuku idant, priežasties sakiniai su kadangi ir pan., tačiau jie laikomi tinkamais bendrinei kalbai dėl stilistinio ir funkcinio tikslingumo. 2. DABARTINĖ VARTOSENA Šalutinių priežasties sakinių su jungtuku jog vartojimo dabartinėje kalboje pavyzdžių ieškota Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (http://donelaitis.vdu.lt). Peržiūrėtose „Respublikinės periodikos“, „Memuarų“ ir „Populiariosios periodikos“ tekstyno dalyse rasti 24 tokie sakiniai – tai sudaro apie 4 procentus visų jose duodamų pavyzdžių su šiuo jungtuku (žr. 1 lentelę). Pavyzdžiui, „Respublikinės periodikos“ dalyje iš 194 šalutinių sakinių su šiuo jungtuku 7 yra priežasties. Kad tai nėra mažai, rodo lyginimas su nusakomaisiais sakiniais – vienu pagrindiniu norminamuosiuose darbuose pateikiamų jungtuko jog vartosenos tipų – jų šioje tekstyno dalyje rasta tik 2. „Memuarų“ dalyje iš 196 jungtuko jog vartosenos pavyzdžių net 14 laikytini turintys šalutinį priežasties sakinį (iš jų 4 greičiausiai per citatas į tekstyną pateko iš senesnių raštų, jie toliau necituojami). „Populiariosios periodikos“ dalyje santykis kiek kitoks: šalutinių priežasties sakinių rasta 3, o nusakomųjų – 9. 1 LENTELĖ. Šalutiniai sakiniai su jungtuku jog Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne Tekstyno dalis Respublikinė periodika Memuarai Populiarioji periodika Aiškinamieji sakiniai 184 176 185 Nusakom ieji sakiniai 2 6 9 Priežasties sakiniai 7 14 3 A. JUDŽENTIS. Dėl šalutinių priežasties sakinių su jungtuku jog 81 1 lentelės tęsinys Tekstyno dalis Respublikinė periodika Memuarai Populiarioji periodika Tikslo sakiniai 1 0 2 Iš viso peržiūrėta pavyzdžių 194 196 199 Respublikinė periodika4 Vėliau I. M. jam sakė, kad vėl priekaištaujama dėl to, jog buvo tartasi nušauti, o ne sprogdinti; Beveik nebūna atvejų, kai mūsų klientas buvo nusivylęs dėl to, jog ilgai reikia laukti pinigų; Ir visada galima reikšti nepasitenkinimą Vyriausybės ar Seimo nutarimais. Ne dėl to, jog jie aiškiai klaidingi, bet todėl, kad atseit galėtų būti geresnis variantas; Tada lengviausia už širmos pasodinti “temai parengtą” artistą (-ę). Juo labiau jog kai kurių neišlindimas iš už širmos laidos gale yra beveik neišvengiamas; Dabar pasijutome pavargę ir pradėjome nerimauti dėl to, jog nežinome, ar teisinga kryptimi einame, kiek jau nuėjome, o gal trypčiojame vietoje; V. J. buvo pažadėjęs sumokėti 2 tūkst. JAV dolerių už tai, jog parūpino “darbą”; Dabar jau galima teigti, kad didžiausią džiaugsmą dėl to, jog pateko į ketvirtfinalį, patyrė Turkijos, Rumunijos ir Ispanijos rinktinių gerbėjai. Memuarai 1945 metais viena VDR mokytoja buvo atleista iš darbo už tai, jog išdrįso klasėje perskaityti „Pepės Ilgakojinės” epizodus; Bu Vilhelmas Ulsonas jau aštuoneri metai auga tetos Edlos ir dėdės Siksteno bute, Stokholme, yra nemylimas ir nereikalingas. Galbūt dėl to, jog įtėviai labiau norėjo paimti iš prieglaudos mergaitę, o ne berniuką, bet negavo... Kita vertus, kritikai, gretindami Pepę su kitais herojais laisvūnais, pastebi jos išskirtinumą ir pranašumą pirmiausiai dėl to, jog ji yra „stipri, linksma ir iš esmės laiminga“; Štai Mijo nuolat klausia ir pats atsako, kodėl jam padeda žemė, urvas, medžiai – galbūt todėl, jog jie visi nekentė Kato... Galbūt todėl, jog jo fantastiškumas, sąlygiškumas visiškai akivaizdus, o gal todėl, jog jis vyriškos lyties, Karlsono paveikslas sukėlė daug mažiau pedagoginio priešiškumo negu Pepė, nors šiaip abu juos sieja nemažai artimų bruožų; Kai kurie mano vaikystės ir paauglystės daktarai nutylėdavo nemalonius diabeto faktus “norėdami man tik gero” dėl to, jog manė, kad aš nepajėgi susidoroti su karčiais faktais; Taip, argumentų yra. Ir ne vien dėl to, jog pagrindinė veikėja yra mergaitė; Tos istorijos ypač žavios todėl, jog skirtingo amžiaus skaitytojai jose gali rasti visiškai skirtingus dalykus; [Ir skaitytojams šis veikėjas turbūt patrauklus labiausiai dėl to, jog sukelia savęs atpažinimo džiaugsmą. 4 Interneto pavyzdžių kalba netaisyta. 82 KALBOS KULTŪRA | 82 Populiarioji periodika [N]eušsimena apie “Viagrą”, kuri, atrodytų, šiandien galėtų išspręsti jos problemas. Galbūt ji nelabai žino apie šios egzistavimą? O gal todėl, jog gyvenimo vis tiek antrą kartą nenugyvensi; Bet niekad nemaniau, kad taip yra dėl to, jog jis buvo išgėręs; Sąmoningai nepasakojau jums apie visą gydymo eigą. Ne tik todėl, jog laikausi nerašytų etikos taisyklių. Pacituoti pavyzdžiai leidžia iškelti kelias šalutinių priežasties sakinių su jungtuku jog ypatybes. Pirma, jie žymi priežasties ir padarinio arba teiginio ir jo loginio pagrindo santykius. Antra, sudėtiniame sakinyje jie dažniausiai eina po pagrindinio dėmens. Trečia, pagrindiniame dėmenyje jie turi atliepiamuosius žodžius: dažniausiai dėl to, rečiau todėl arba už tai. Atliepiamieji žodžiai paprastai eina prieš jungtuką ir išryškina šalutinio sakinio sintaksinę funkciją. Sakinių be atliepiamųjų žodžių ribos ne visada ryškios, juos galima įvairiai interpretuoti (plg. pacituotąjį sakinį Juo labiau jog kai kurių neišlindimas iš už širmos laidos gale yra beveik neišvengiamas). Šias nagrinėjamųjų sakinių ypatybes galima paaiškinti dabartinės lietuvių kalbos jungtuko jog daugiafunkciškumu ir daugiaprasmiškumu (plg. jo sinonimo – jungtuko kad vartojimą atitinkamuose sakiniuose). Jungtuko jog vartojimas šalutiniuose sakiniuose 2003 m. svarstytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pakomisėje. Gaila, jog posėdžio nutarimuose pasitenkinta tik bendro pobūdžio konstatavimu, kad „[j]ungtukai idant ir jog gana archaijiški, todėl vartotini apgalvotai“. Pakomisė „nuogąstavo dėl to, kad jog, idant, bei vartojami per dažnai, be pagrindo“ („Pakomisių naujienos“, 2003 02 04, parengė Aistė Pangonytė, www.vlkk.lt). Pakomisės nuogąstavimus lyg ir paaiškina Ritos Miliūnaitės nuomonė, kad jungtukas jog būdingas „rašomajam stiliui, knyginei, ypač mokslo kalbai, kur vartojama daug prijungiamųjų ir sujungiamųjų sakinių“ (2006: 147)⁵. Taip apibrėžta jungtuko jog vartojimo sritis ir stilistika netinka bent jau dabartinės kalbos šalutiniams priežasties sakiniams. Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno „LR Valstybinių dokumentų“ dalyje nerasta nė vieno tokio sakinio, o „Filosofinės literatūros vertimų“ dalyje – tik vienas. Tuo, kad šalutiniai priežasties sakiniai su jungtuku jog gana plačiai vartojami laisvuosiuose dabartinės kalbos stiliuose, nesunkiai galima įsitikinti pasitelkus interneto 5 Panašios nuomonės apie šalutinius priežasties sakinius su jungtuku jog senuesiuose lietuviškuose raštuose buvo ir Jonas Palionis: esą jie turi „[n]e tik archainį, bet kartu ir knyginį atspalvį“ (1979: 70). A. JUDŽENTIS. Dėl šalutinių priežasties sakinių su jungtuku jog 83 paieškos sistemą Google. Paieškos laukelyje įrašę žodžius „dėl to jog“ arba „todėl jog“, rasime daugybę mums rūpimų sakinių ne tik iš periodikos, bet ir iš diskusijų svetainių, forumų, tinklaraščių ir pan. Štai tik keli pavyzdžiai: Kuris grupės narys neteko darbo dėl to, jog nenorėjo kirptis garbanų? www.superma-ma.lt/.../index.../t352404-400.html; tada uzmesk i kita vieta taip pat irgi pora turetum spet istraukt, o taip yra todel jog prisistato lydziukas i ta vieta kur judesys yra http://www.biteplius.lt/lt/2club.main (parinktys „Aš ir kiti“, „Žvejų klubas“, tema „Lydekų gaudymas gyva žuvele“). Visa tai rodo, kad šalutinių priežasties sakinių su jungtuku jog vartojimo sritis dabartinėje kalboje yra plati; gana dažnai jie pavartojami laisvuosiuose, ne tik rašomajai, bet ir šnekamajai kalbai artimuose viešosios kalbos žanruose (apie juos žr. Miliūnaitė 2008). Tokios vartosenos plitimą turbūt galima aiškinti ir tam tikru sistemiškumo siekiu: jungtukų kad ir jog sinonimija kur kas dažniau vartojamuose aiškinamuosiuose, taip pat nusakomuosiuose sakiniuose palaiko ir skatina jungtuko jog vartojimą ir priežasties šalutiniuose sakiniuose. 3. NORMOS TYRIMAI IR KODIFIKAVIMO RAIDA6 Jonas Jablonskis, svarstydamas jungtuko jog rašybos klausimą, šalutinį priežasties sakinį su šiuo jungtuku (iš 1598 m. katekizmo) pacitavo dar 1893 m. (žr. Balčikonis, red. 1935: 23). 1901 m. gramatikoje duoti keli jungtuku jog (ir jo variantais juog, juogei ) siejamų nusakomųjų (arba padarinio) ir aiškinamųjų sakinių pavyzdžiai (Jablonskis 1957: 157). Plačiau šio jungtuko vartojimas šalutiniuose sakiniuose aprašytas Lietuvių kalbos sintaksėje (1911): joje teikiama taisyklingos jog vartosenos veiksnio (1957: 491), tarinio (ten pat, 492), papildinio (493), pažyminio (495), priežasties (500) ir būdo aplinkybės (506) sakiniuose pavyzdžių. Apie jungtuko jog vartojimą sudėtiniuose sakiniuose ir jo santykius su jungtuku kad trumpai rašyta ir Antano Salio bei Leonardo Dambrausko-Dambriūno. Gimtosios kalbos klausimų kraitelėje atsakydamas į klausimą, kada sakinius jungiant vartotinas kad ir kada jog, A. Salys pastarąjį siūlo 6 Rekomendacijas dėl prijungiamųjų jungtukų jog ir kad vartojimo trumpai yra apžvelgusi Rita Miliūnaitė (žr. 2003: 199–200). 84 KALBOS KULTŪRA | 82 vartoti, „kur sakin yje daug kad susigrūda“ (GK₁ 1938, 9: 138 = Jonikas, red. 1979: 261). Ten pat jis duoda ir šio jungtuko vartojimo aiškinamuosiuose ir priežasties sakiniuose pavyzdžių. Tokios vartosenos nepeikia, tik pastebi, kad „dabar visuose šiuose sakiniuose paprastai linkstame vartoti vien kad“ (ten pat). Beveik tuo pačiu metu L. Dambrauskas-Dambriūnas Kalbos patarėjuje rašė, kad jungtukai jog ir kad yra vienos reikšmės, tik pastarasis vartojamas dažniau (KP 1939: 58). Panašiai jo rašoma ir čikagiškės Gimtosios kalbos klausimų kraitelėje: „Jungtukai k a d ir j o g dažnai savo reikšme neskiria ir daugeliu atvejų gali būti vartojamas vienas arba antras tame pačiame sakiny“ (GK₂ 1960, 4: 75), tačiau aiškinamuosiuose sakiniuose siūlo teikti pirmenybę jungtukui kad. Išsamiausiai jungtuko jog vartojimą bendrinėje kalboje praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje parašytuose darbuose yra ištyrusi ir aprašiusi Julija Žukauskaitė. Minėtame straipsnyje apie lietuvių literatūrinės kalbos jungtuką jog (1960) ji teigia, kad sudėtiniai sakiniai su jungtukais kad ir jog skiriasi „jungiamų žodžių garsų skambumu“ ir stilistiniais atspalviais – jungtuko jog vartojimas „teikia sakinio minčiai tam tikro deklaratyvumo“ (ten pat, 34–35). Autorės daroma išvada: „[j]ungtukas jog vartojamas šalutiniuose veiksnio, tarinio, papildinio, pažyminio, būdo ir retkarčiais priežasties aplinkybės sakiniuose“ (ten pat, 35). Atskirai išnagrinėjusi šio jungtuko vartojimą šalutiniuose priežasties sakiniuose, J. Žukauskaitė prieina išvadą: „[d]abartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje jungtuku jog šalutinių priežasties aplinkybės sakinių paprastai nejungiame. Bet gyvojoje kalboje ir dabar tokia reikšme jog galėtų būti vartojamas“ (ten pat, 47). Toliau autorė parodo, kaip jungtuko jog vartojimą bendrinėje kalboje yra susiaurinę ir patys kalbininkai: Žemaitės raštų 1948 m. leidimo šalutiniai priežasties sakiniai su šiuo jungtuku 1956 m. leidime nuosekliai pakeisti sakiniais su jungtukais kad arba nes (ten pat, 47–48). Jonas Balkevičius Dabartinės lietuvių kalbos sintaksėje jungtuko jog šalutinių priežasties sakinių skyriuje visai nemini (1963: 362–363). Kitą jungtuko jog vartojimui skirtą straipsnį J. Žukauskaitė pradeda tokiu sakiniu: „Jungtukas jog tarmėse jau retai kur tevartojamas“ (1968: 21). Tai leidžia manyti, jog autorei buvo žinoma, kad anksčiau tarmėse šis jungtukas vartotas plačiau nei dabar. Lietuvių kalbos gramatikoje (LKG 1971: 675–677) jungtukų jog ir kad vartoseną ji apibendrina taip: „[j]ungtukų jóg ir kàd reikšmės sutampa tik tam tikrais atvejais. Antrasis iš jų yra dažnesnis ir gali būti vartojamas tokiomis reikšmėmis, kurios nebūdingos jungtukui jóg“ A. JUDŽĖNTIS. Dėl šalutinių priežasties sakinių su jungtuku jog 85 (ten pat, 677). Kaip jungtukui jog nebūdingą, be kitų, J. Žukauskaitė nurodo ir priežasties reikšmę (ten pat)7. Turbūt kaip tik minėtoji neigiama vartosenos šalutiniuose priežasties sakiniuose kodifikacija antrame Lietuvių kalbos gramatikos tome nulėmė jungtuko jog vartosenos tipo likimą vėlesniuose aprašomuosiuose ir norminamuosiuose darbuose. Po metų išėjusiame programiniame Vytauto Ambrazo straipsnyje „Lietuvių kalbos prijungiamųjų sakinių struktūriniai tipai“ (1972) šalutiniai priežasties sakiniai su jungtuku jog jau nebeminimi. Aukštųjų mokyklų vadovėlyje Lietuvių kalbos morfologija pakartota J. Žukauskaitės rekomendacija dėl jungtukų jog ir kad vartojimo (plg. Jakaitienė, Laigonaitė, Paulauskienė 1976: 235), bet išnašoje paminėta, kad „[s]enėlesniuose raštuose priežasties santykiams pavartojamas ir jungtukas jog“ (ten pat). Trečiame Lietuvių kalbos gramatikos tome (LKG 1976: 867) šalutiniai priežasties sakiniai su jungtuku jog paminėti tik trumpai ir petitu8. Vėlesni gramatikos darbai priežasties šalutinių sakinių su jungtuku jog nebemini visai (žr. Sirtautas, Grenda 1988: 169–170; Labutis 1994 II: 69–70; DLKG 1994: 689). Kalbos praktikai skirtuose leidiniuose laikomasi norminamųjų gramatikos darbų įtvirtintos kodifikacijos. Štai Kalbos praktikos patarimuose duodama jungtuko jog taisyklingos vartosenos pavyzdžių papildinio, tarinio ir būdo aplinkybės šalutiniuose sakiniuose, o šalutiniai priežasties sakiniai neminimi (KPP1 1976: 117; KPP2 1985: 123). Trečioje Kalbos patarimų knygelėje, nurodžius neteiktiną šio jungtuko vartoseną šalutiniuose tikslo sakiniuose, kaip taisyklinga pateikiama jo vartosena veiksnio, papildinio ir padarinio šalutiniams sakiniams jungti (KP S 2003: 28), o apie šalutinius priežasties sakinius nepasakyta nė žodžio. Kodifikuotąją normą įtvirtina ir mokyklai bei visuomenei skirti leidiniai. Jonas Šukys knygoje Kalbos kultūra visiems (2003) teigia, kad jungtukas jog dažnai yra sinonimiškas jungtukui kad. Tačiau su tariamąja nuosaka jungtukas jog nevartotinas. Lietuvių kalbos žinyne jungtukas jog neminimas ne tik tikslo aplinkybės, bet ir priežasties aplinkybės šalutinių sakinių skyriuose (LKŽin 2007: 275, 277). 7 Autorė prieštarauja pati sau, kai toliau tame pačiame puslapyje petitu rašo, kad „[t]armėse ir senuosiuose raštuose jungtukas jóg vartojamas priežasties santykiui žymėti“ (LKG 1971: 677) ir kitomis reikšmėmis. 8 Plg.: „Tarmėse, senesniuose raštuose, retkarčiais ir grožinėje literatūroje, pasitaiko priežasties sakinių su jungtuku jog. Atliepiamuoju žodžiu tokiuose sakiniuose taip pat vartojamas dėl to“ (LKG 1976: 867). Duodami trys tokios vartosenos pavyzdžiai: iš LKŽ, Jono Basanavičiaus užrašytų pasakų ir Simono Daukanto raštų. 86 KALBOS KULTŪRA | 82 Šalutinių priežasties sakinių su jungtuku jog kodifikacijos raidą trumpai apibendrinti galima taip: 20 a. pradžioje ir viduryje jie kodifikuoti kaip norminiai, nors ir rečiau (šneckamojoje kalboje) vartojami sakiniai; praėjusio amžiaus pabaigos (po LKG III tomo) aprašomuosiuose, norminamuosiuose ir mokomuosiuose veikaluose jie apskritai neminimi, tarsi būtų nebevartojami. IŠVADOS Priežasties šalutiniai sakiniai su jungtuku jog yra savas, ne skolintas sudėtinių prijungiamųjų sakinių tipas. Jie nenutrūkstamai vartoti nuo 16 a. iki mūsų dienų įvairiu tarminiu pagrindu besiremiančiuose raštuose. Į senesnius raštus jie greičiausiai pateko iš šnekamosios kalbos. Kaip sakinių su jungtuku kad sinonimai, šie sakiniai gana plačiai vartojami ir dabartinėje lietuvių kalboje. Jie būdingi periodikos kalbai, grožinei literatūrai, laisviesiems viešosios kalbos žanrams. Nuo 20 a. pabaigos šalutiniai priežasties sakiniai su jungtuku jog aprašomuosiuose, norminamuosiuose ir mokomuosiuose gramatikos darbuose nebeminimi. Šių sakinių vartosenos senesnėje ir dabartinėje kalboje pobūdis yra pakankamas pagrindas jų teigiamai kodifikacijai bendrinėje kalboje svarstyti. Tokius sakinius būtina toliau tirti ir aprašyti naujuose gramatikos darbuose. ŠALTINIAI DK – Mikalojaus Daukšos 1595 metų katekizmas. Parengė Vida Jakštienė ir Jonas Palionis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. DSP – Pasakos, sakmės, oracijos. Surinko Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Vilnius: Vaga, 1973. GK1 – Gimtoji kalba, Kaunas, 1933–1941. GK2 – Gimtoji kalba, Čikaga, 1958–1968. JĖ – Jono Jaknavičiaus 1647 metų EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE. Dokumentinis leidimas ir kompaktinė plokštelė su skaitmenine faksimile. Parengė Milda Lučinskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. LyK – Heinrich Johann Lysius. Mažasis katekizmas. Pagal Berlyno rankraštį parengė Pietro U. Dini, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. A. JUDŽENTIS. Dėl šalutinių priežasties sakinių su jungtuku jog 87 LK – KATHECHISMAS, ABA PAMOKIMAS WIENAM KVRIAMGI KRIKSČZONIVY REYKIAMAS. PARASZITAS Nuog D. IOKVBO LEDESMOS Theologo Soc: IESV... WILNIVY: Drukórnioy Acadêmios SOCIETATIS IESV... 1605. LP – Kiprijonas Lukauskas. Pamokslai. Tekstą parengė Juozas Karaciejus, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. MžK – Martynas Mažvydas. Katekizmas ir kiti raštai, Vilnius: Baltos lankos, 1993. NE – Kajetonas Nezabitauskis. Naujas mokslas skaitymo dėl mažų vaikų Žemaičių ir Lietuvos. Fotografuotinis leidimas, Vilnius: Alma littera, 1996. SD3 – Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Konstantinas Širvydas. Dictionarium trium linguarum. Įvadą ir žodyno rodyklę parengė Kazys Pakalka, Vilnius: Mokslas, 1979. Z – 1759 metų „Ziwatas“. Parengė Aleksas Girdenis ir Petras Skirmantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. LITERATŪRA Ambrazas V. 1972: Lietuvių kalbos prijungiamųjų sakinių struktūriniai tipai. – Baltistica 8 (1), 23–48. Ambrazas V. 2006: Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Balčikonis J., red. 1935: Jablonskio raštai 4, Kaunas: Švietimo ministerijos leidinys. Balkevičius J. 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Bezzenberger A. 1877: Beiträge zur Geschichte der Litauischen Sprache auf Grund litauischer Texte des XVI. Und des XVII. Jahrhunderts, Göttingen: Verlag von Robert Peppmüller. DLKG 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Redaktorius Vytautas Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Drotvinas L. 1964: Priežasties ir tikslo sudėtinės konstrukcijos XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose. – Kalbotyra 10, 19–52. Hermann E. 1912: Über die Entwicklung der litauischen Konjunktionalsätze, Jena: Frommannsche Buchdruckerei. Jablonskis J. 1957: Rinktiniai raštai 1. Red. J. Palionis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Jakaitienė E., Laigonaitė A., Paulauskienė A. 1976: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslas. Jonikas, red. 1979: Antanas Salys. Raštai 1. Bendrinė kalba. Redagavo Petras Jonikas, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. 88 KALBOS KULTŪRA | 82 Judžentis A., Pajedienė J. 2006: Mikalojus Daukšos Katekizmo (1595) sudėtiniai prijungiamieji priežasties sakiniai. – Baltų filologija 15 (1–2), 27–40. Kibildaitė E. 2001: Priežasties šalutiniai sakiniai Bretkūno postilėje. – Acta Linguistica Lithuanica 44, 129–144. KP 1939: Kalbos patarėjas. Paruošė L. Dambrauskas, redagavo A. Salys ir Pr. Skardžius, Kaunas: Lietuvių kalbos draugijos leidinys. KPP1 1976: Kalbos praktikos patarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. KPP2 1985: Kalbos praktikos patarimai. Sudarė A. Pupkis. II pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Mokslas. KP S 2003: Kalbos patarimai. Sintaksė: įvairūs dalykai. Sudarė Rita Miliūnaitė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Labutis V. 1994: Lietuvių kalbos sintaksė 1–2, Vilnius: Vilniaus universitetas. Leskien A. 1903: Litauische Partikeln und Konjunktionen. – Indogermanische Forschungen 14, 89–113. LKE 2008: Lietuvių kalbos enciklopedija. Sudarė Kazys Morkūnas, redagavo Vytautas Ambrazas. 2-as patiksl. ir papild. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKG 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2: Morfologija. Vyr. redaktorius K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. LKG 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3: Sintaksė. Vyr. redaktorius K. Ulvydas, Vilnius: Mokslas. LKŽ IV 1957: Lietuvių kalbos žodynas 4. Ats. red. Kazys Ulvydas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. LKŽin 2007: Lietuvių kalbos žinynas. Sudarė Pranas Kniūkšta, Kaunas: Šviesa. Michelini G. 1991: Le traduzioni dal latino di un volume lituano del 1600. Studio sulla lingua della Margarita theologica, Potenza: Il Salice [Università degli Studi della Basilicata, Istituto di linguistica 3]. Miliūnaitė R. 2003: Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Miliūnaitė R. 2006: Apie kalbą ir mus, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Miliūnaitė R. 2008: Tinklaraščių kalbos vieta dabartinės vartosenos schemoje. – Lietuvių kalba, www.lietuviukalba.lt Palionis J. 1979: Lietuvių literatūrinės kalbos istorija, Vilnius: Mokslas. Palionis J. 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Piročkinas A. 1986: Jono Jablonskio kalbos taisymai, Kaunas: Šviesa. PLKG 1957: Pirmoji lietuvių kalbos gramatika. Atsak. redaktorius J. Kruopas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. A. JUDŽENTIS. Dėl šalutinių priežasties sakinių su jungtuku jog 89 Schleicher A. 1856: Litauische Grammatik, Prag: J. G. Calve’sche Verlagsbuchhandlung. [I. Lemeškin, J. Zabarskaitė, sud., Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas 1, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, p. 150tt.]. Senkus J. 1961: Kapsų ir zanavykų tarinių jungtukas, jaustukas ir ištiktukas. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai, A serija, 1 (10), 105–127. [D. Mikulėnienė, R. Senkutė-Kašetienė, sud., Juozas Senkus. Kalbotyros darbai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006, 391–413]. Sirtautas V., Grenda Č. 1988: Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Mokslas. Šukys J. 2003: Kalbos kultūra visiems, Kaunas: Šviesa. Urbas D. 1996: Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Žukauskaitė J. 1960: Lietuvių literatūrinės kalbos jungtukas jog. – Kalbotyra 2, 33–58. Žukauskaitė J. 1968: Jungtuko jog vartojimas. – Kalbos kultūra 14, 21–22. Gauta 2009 09 14 ON REASON CLAUSES WITH THE CONJUNCTION JOG Summary The conjunction jog connects reason clauses frequently used in old Lithuanian writings as well as in present-day publicist, belles-lettres and free style Lithuanian; however, new descriptive, standardising and pedagogical grammars fail to mention them. The paper deals with older and modern usage of the above clauses, offers an overview of their research and development of codification. The paper suggests that the above clauses should be treated as appropriate for standard Lithuanian; arguments for the claim are provided. ARTŪRAS JUDŽENTIS Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] 90 KALBOS KULTŪRA | 82