Albertas Rosinas (1938 02 07–2010 07 23)

JONAS KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas ALBERTAS ROSINAS (1938 02 07–2010 07 23) Tvankų vasarvidžio vidudienį aukštame Antakalnio kalnelyje liūdnai susimaštę stovėjome prie brangaus kolegos – pirmosios gretos mokslo bendražygio Alberto Rosino kapo duobės. Jo gyvenimo ir mokslo kelias buvo permainingas kaip ta vasara – ir saulė, ir lietūs, ir kaitros, ir vėtros, o jis vis eina! Gal ne visai moksliška, bet pirmiausia į galvą ateina princo Hamleto žodžiai, kuriais jis apibūdino niekingai nužudytą savo tėvą: Tai buvo tikras vyras! Jais Hamletas pataisė savo draugo Horacijaus vertinimą: Puikaus karaliaus būta! Mokinys, užstojęs nuo smūgių jaunute mokytoją, muštas paauglių chuliganų. Dvasiškai žudytas partinių niekžmogių. Pusę savo mokslinio gyvenimo atskirtas nuo studentų humanitarų, stumtas iš mokslo, atkaklus lietuvis žemaitis rimčiausiais darbais tvirtai į jį įsikibo. Tik garbės šešėlis vėlavo paskui nuopelnus. Bet suspėjo. Tarp šiaip ne visai skurdžių kelių kalbininkų įvardžių tyrinėjimų monumentaliai išsiskiria Alberto Rosino šešios knygos – lietuvių ir visų baltų kalbų įvardžių struktūra: semantika, daryba, morfologija – sinchronija ir diachronija, specialiai – Mikalojaus 372 KALBOS KULTŪRA | 83 Daukšos įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra. Septinta knyga išskirtinė – iš l मात?