Trumpųjų žinučių rašybos bruožai

L. Ne iNskai ė. umpųjų žinučių ašybos b uožai 275 LAIMA NEVINSKAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as RUMPŲJŲ ŽiNUČiŲ RaŠYBOs BRUOŽai umposios (sMs) žinu ės, mobiliųjų ele onų a si adimo p adžioje suma- ny os kaip papildoma paslauga, pas a aisiais me ais apo ne mažiau populia- ios negu įp as i ele ono skambučiai. ai lemia į ai ios p iežas ys, pa yzdžiui, kaina, galimybė susisiek i ne ukdan ki am žmogui i pan. Lie u os s a is- ikos depa amen o duomenimis, 2006 m. pe me us išsiųs ų žinučių skaičius šiek iek i šijo 9 ml d. i iki šiol išlieka panašus, o ai suda o apie 25 mln. umpųjų žinučių pe dieną (Lie u os s a is ikos depa amen as 2010). kadangi žinu ės y a žodinio bend a imo p iemonė, jos gali bū i kalbi- nės analizės objek as. ačiau labiausiai susidomėjimą žinučių kalba ska i- na ne pap as as mokslinis smalsumas, o ne iš pi mo ž ilgsnio pas ebima sa i a žinučių ašyba i galima jos į aka aisyklingai ašybai. iešosiose diskusijose y auja susi ūpinimas dėl žinučių kalbos i jos į akos kalbos a osenai apsk i ai – ai ak ualu iek užsienio šalyse, iek i Lie u oje (ž . diskusijų apž algą hu low 2006; lie u iškų diskusijų: Ro au ai ė 2007; Jacke ičius 2010). Šio s aipsnio ikslas – išnag inė i lie u ių kalbos ašybos umposiose žinu ėse b uožus i ap a i jų unkcijas. siekiama ne ik nus a y i, kuo lie u iškųjų žinučių ašyba (žodžių, didžiųjų aidžių, sky ybos ženklų a- šymas) ski iasi nuo įp as os, be i pamėgin i ( emian is užsienio au o ių y imais bei au o ės įž algomis) nus a y i, kodėl pasi enkami okie žinučių ašymo i eks o inkimo būdai. Šiame s aipsnyje nag inėjama ik ašyba, o į leksiką i ki us kalbos dalykus nesigilinama, aip pa , no in susiau in- i y imo objek ą, neanalizuojamas eks inių jaus ukų ( adinamųjų šypse- nėlių) naudojimas. y imui su ink a 75-ių ski ingo amžiaus asmenų i į ai ių paslaugų eikėjų umpųjų žinučių – iš iso jų su ink a 2060. okia im is leidžia suda y i gana išsamų žinučių ašybos b uožų są ašą. s aipsnyje nu odomi 276 kaLBOs kUL ūRa | 83 i kai ku ie kiekybiniai polinkiai, į a dijan ašybos b uožų papli imą su- ink ose žinu ėse. kadangi im is nė a ep ezen a y i, minimi polinkiai u- ė ų bū i laikomi ik ž algomojo pobūdžio i naudojami olesnėms p ielai- doms kel i, o ne galu inėms iš adoms da y i. Dėl šios p iežas ies nė a pa eikiami i de alūs kiekybinės analizės ezul a ai. išsamiau y imo duo- menys1 nag inėjami an ame s aipsnio sky iuje. 1. RUMPŲJŲ ŽiNUČiŲ kaLBOs BRUOŽai: YRiMŲ aPŽ aLGa umpųjų žinučių paslauga p adė a eik i 20-ojo amžiaus pasku inio de- šim mečio idu yje. u ėjo p aei i šiek iek laiko, kol į žinu es, kaip į y- imo objek ą, a k eipė dėmesį kalbos y ėjai, be nuo 2000 m. y imų p adėjo daugė i ( hu low, Po 2010). i iami ne ik kalbos b uožai, be i p agma ikos aspek ai: dialogo seka, p adžia i pabaiga, kodų kai a, ben- d a imo ikslas. aip pa i iama žinu ės ilgio, eks o sudė ingumo, g ama- ikos i sky ybos, ašybos i eks inių jaus ukų naudojimo p agma ika. Dau- giausiai i iama jaunesnio amžiaus asmenų žinučių kalba, no s jie nė a ienin eliai (be uoliausi) žinučių ašy ojai. aip pa lyginama y ų i mo- e ų žinučių kalba, o y imų pagal ki us demog a inius požymius y a labai nedaug ( hu low, Po 2010). ski ingai nei pi muosiuose žinučių kalbai ski uose moksliniuose s aips- niuose, ku būda o ik į a dijami pas ebė i sa i i kalbos b uožai, daba jau ieškoma i s a is inio jų papli imo į odymų; a liekami mobiliųjų ele onų a o ojų y imai, ku iais siekiama išsiaiškin i žinučių ašy ojų mo y us ašy i okia kalba, kokia y a ašoma; pasi odo pi mieji y imai apie žinučių ašymo po eikį aš ingumui, ašymo ki uose eks uose kokybei ( hu low 2006). Žinoma, a liekama i nemaža bend esnių komunikacijos žinu ėmis y imų, ku ie aip pa s a būs aiškinan žinučių kalbos ypa umus. Šiame s aipsnyje daugiausia emiamasi užsienio au o ių da bais. Nepa- yko as i paskelb ų lie u ių kalbos žinu ėse y imų, ik ai in o maciją apie eng us baigiamuosius s uden ų da bus. Žinu ės Lie u oje y a i os ki ais a ž ilgiais, pa yzdžiui, nag inė os „meilumo žinu ės“ (skabeiky ė-kazlaus- kienė 2007), užsimenama apie neigiamą žinučių po eikį kalbos mokymuisi 1 s aipsnyje naudojami ik o ijos s epona ičiū ės magis o da bo ( ado ė L. Ne inskai ė) empi iniai duomenys (s epona ičiū ė 2010). L. Ne iNskai ė. umpųjų žinučių ašybos b uožai 277 ( iesa, nepa eikian y imais pa em ų į odymų) (salienė 2007), i as jau- nimo požiū is į kalbos aisyklingumą į ai iose kalbos a ojimo s i yse, a p jų i žinu ėse (G igonienė, spūdy ė 2010). išsamiai i i elek oninio dis- ku so ypa umai, be uo me u į jį da nebu o į auk os umposios žinu ės (Ryklienė 2000 i k .). umpųjų žinučių kalbos y imams daug sunkumų kelia medžiagos in- kimas – žinu ės y a p i a aus bend a imo p iemonė, neskelbiamos iešai, odėl sunku su ink i daug i ep ezen a y ių duomenų. ačiau užsienio ša- lyse jau y a pi mųjų bandymų sis emingai ink i žinu es – didžiausias žino- mas am ski as p ojek as, pa adin as „Pado anok mokslui sa o sMs“ (Fai- es don de os SMS à la science), ykdy as 2004 m. p ancūziškojoje Belgijos s i yje. Bu o pa eng as 30 ūks . žinučių eks ynas, į ku į pa eko pačių į ai- iausių isuomenės g upių žinu ės. Žinu ėms ink i paski as nemokamas ele ono nume is, ku iuo bu o galima siųs i žinu es, o in e ne e p ašoma užpildy i nedidelę o mą, ku ioje žmonės į ašyda o esminę sociodemog a i- nę in o maciją apie sa e. siekian su ink i kuo daugiau medžiagos, p ojek as bu o plačiai eklamuojamas pe žiniasklaidą. eks yne žinu ės bu o su a - ky os (iš in a asmeninė in o macija i pan.) i pe ašy os bend ine p ancūzų kalba, nes ki aip dalis jų eks o bū ų bu usi sunkiai sup an ama. aigi su- ku as iš esmės d ikalbis žinučių eks ynas (Fai on, Paumie 2006). Daugumas y ėjų su inka, kad žinučių kalba ge okai ski iasi nuo įp as- inės kalbos (žinoma, ai p iklauso nuo kalbos a o ojų – ypač šiuo a ž il- giu išski iama jaunimo kalba). Y a nuomonių, kad ai a si andan is sa a- ankiškas kalbos egis as ( osloo 2009). anglų kalboje ši kalbos a maina jau u i nuola inį pa adinimą ex ing language, o pa ieniai jos elemen ai adinami ex isms. Lie u ių ai bu o pa adin a „žinu inimu“ (Miliūnai ė 2008), ačiau kol kas oks į a dijimas nė a plačiau papli ęs. 1.1. Žinučių unkcijos i jų į aka žinučių kalbai Nag inėjan umpųjų žinučių kalbą, eikia a siž elg i į žinučių komuni- kacines unkcijas, nes jos lemia žinu ėse a ojamos kalbos b uožus, aip pa gali paaiškin i ų b uožų p iežas is. Li e a ū oje nu odomos okios pag indinės žinučių unkcijos: a ek inė (jausmų aiška); a inė (kon ak o išlaikymas), p z., pas eikinimai, pak ie imai, pajuoka imai i . .; socia- linė-koo dinacinė (p z., p aneš i, ką uo me u eikia, ku y a, ką nupi k- i, ku lauk i i . .) (sege s ad 2002; hu low, Po 2010). 278 kaLBOs kUL ūRa | 83 No s žinu ės gali bū i naudojamos i kai ku iuose p o esiniuose bei da- lykiniuose kon eks uose (daugiausia eklamoje, aip pa medicinoje, peda- gogikoje, poli inėje komunikacijoje, žiniasklaidoje i k .), ačiau y aujan i jų naudojimo s i is y a ne o mali asmeninė a pusa io komunikacija. odėl žinučių kalba p iski ina ne o maliajam kalbos egis ui, ypač lemiančiam kalbos pobūdį (sege s ad 2002). su žinučių unkcijomis bei jų naudojimo ypa umais susijusios i p iežas ys, lėmusios speci inės žinučių kalbos a si a- dimą i daba inį jos a ojimą. Galima ski i ke u ias p iežasčių g upes. isų pi ma, žinoma, ai y a echnologija, e čian i su alpin i p anešimą į palygin i mažą ženklų skaičių (160 ženklų). ku į laiką ai bu o labai ibojan is eiksnys, nes ele onuose iesiog nebu o galima i šy i šio skai- čiaus – no in išsiųs i ilgesnį eks ą eikėjo siųs i a ski ą ki ą žinu ę. No s daba daugelyje ele onų galima nepe aukiamai ink i ilgesnes žinu es, be iboja jų kaina (už ilgesnes žinu es mokama a i inkamai b angiau) i galbū da išlikęs įp o is. eikia i ki as echnologinis eiksnys: įp as a ele ono kla ia ū a eks as enkamas palygin i lė ai (no in į es i ieną simbolį, eikia paspaus i kla išą nuo ieno iki ke u ių ka ų). ai ska ina naudo i umpinimus i ieško i ki ų būdų g eičiau su ink i eks ą, pa yz- džiui, ink is g eičiau „pasiekiamas“ aides (sege s ad 2002; Ri iè e 2002; C ys al 2008). No u g eičiau pa ašy i žinu ę ka ais galima paaiškin i i paliekamas klaidas – jei ilgiau už unka į es i eikiamą aidę, paliekamas g ei esnis, no s i klaidingas a ian as, nes manoma, kad ga ėjas eks ą is iek sup as (Ri iè e 2002). Beje, umpinimas ealizuojamas ne ik ašyba, be i min ies aupumu, eleg a iniu s iliumi, a ojan umpesnius ang- liškus žodžius ( en pa ). ki a e us, p anešimų umpumą i ki us jų ypa umus lemia i minė os žinučių komunikacinės unkcijos. y imai odo, kad žinučių au o iai e ai išnaudoja leidžiamą ženklų skaičių (p z., ieno y imo duomenimis, idu- inis žinu ės ilgis bu o 65 ženklai), aigi umpumas i no as g ei ai su ink- i eks ą p iklauso ne ik nuo žinu ės ilgio, be i p agma inių p iežasčių, isų pi ma, dialoginio komunikacijos pobūdžio, nes žinu e dažnai a sakoma į gau ą žinu ę neka ojan jau žinomų dalykų ( hu low, Po 2010). kaip minė a, žinu ės dažniausiai naudojamos ne o maliai asmeninei komunika- cijai, o ai lemia ne o malų jų kalbos s ilių, ne aisyklingą ašybą. ečia p iežas is, dėl ko a si anda žinučių kalbos ski umų nuo įp as i- nės ki uose kon eks uose a ojamos kalbos, y a malonumas žais i kalba (C ys al 2008), laužy i aisykles. ai pa i ina i a o ojų y imas – kai L. Ne iNskai ė. umpųjų žinučių ašybos b uožai 279 ku ie eigia, kad žinu ėmis įdomu ku i d ip asmybes, žais i kalba, o oks žaidimas sup an amas ne ien u inio, be i aiškos a ž ilgiu. Mokiniams gali bū i įdomu i daugiau a mažiau sąmoningai laužy i aisykles. Pab ė- žiama, kad malonu ne ik ku i okias žinu es, be i jas skai y i (išna - plio i) (Ri iè e 2002). Galiausiai, žinučių kalbos ski umai susiję i su apa ybės aiška (šis mo- y as labiausiai siejamas su jaunimo žinučių kalba), nes umpiniai i spe- ci iniai ašymo būdai, be bend inės kalbos, eikalauja žino i i am ik ą idinę in o maciją, a kodą, i y a nesup an ami ki iems (sege s ad 2002). J. k. and ou sopoulas (2000) eigia, kad „nes anda inė ašyba gali bū i puiki i ka u žaisminga p iemonė eks ų kū ėjams (ypač jaunimui) iš eikš- i sa o socialinę apa ybę nuk yps an nuo kon encinių no mų; aip jie iš- ski ia sa e iš ki ų (p z., suaugusiųjų) i ku ia a pusa io yšį“ (ci . iš hu - low, Po 2010: 9). i ki i y ėjai p ipažįs a, kad žinu ėse iš iesų naudojamas a si koks slap as jaunimo kodas, ku is iš dalies y a a p au inis (pa em as anglų k.), iš dalies – ie inis (Man e-Meije , Pi es 2002). a ski ą žinučių kalbą gali susiku i i d iese, jiems okia kalba ampa jų bend umo iš aiška (Ri iè e 2002). Čia eikia p idė i i indi idualumo aišką – žinu ės leidžia iš eikš i indi idualų kū ybiškumą (C ys al 2008), odėl ka ais sunku pasa- ky i, ku ie ašybos pa yzdžiai y a sis emingi, o ku ie pa ieniai. 1.2. Žinučių ašybos b uožai Žinučių kalba nag inėjama kaip pla esnės – elek oninės e pės – kalbos a maina, u in i daug bend ų b uožų su ki omis šios e pės a mainų ( in- kla aščių, g ei ųjų žinučių, pokalbių kamba ių, o umų i ki ų in e ne inio bend a imo o mų) kalba. ačiau i šios a mainos a pusa yje ski iasi – o malumo i ki ais a ž ilgiais. elek oninės e pės kalba u i i ašy inės, i saky inės kalbos b uožų. a čiau ašy inės kalbos y a kai ku ie žinia inklio eks ai (po alai, eklama i k .), ku ie nesiski ia a be eik nesiski ia nuo įp as os ašy inės kalbos. ačiau y a i okių ašymo si uacijų, kai kalba, no s i už ašy a, u i daugiau saky inės kalbos b uožų (g ei osios žinu ės, asmeninės e. paš o žinu ės i k .). ais a ejais labai s a bus laiko eiksnys, nes dažniausiai ikimasi g ei o a sakymo; okios žinu ės y a laikinos, nes p anešimus galima uojau pa iš in i a ba nus um i olyn (kaip g ei ųjų žinučių lange); kalba y a skubi i ene ginga, p imenan i iesioginį pokalbį akis į akį (C ys al 2008). 280 kaLBOs kUL ūRa | 83 Dažnai ci uojamame s aipsnyje ( hu low 2003) ski iami ys žinučių kalbos socioling is iniai p incipai, ku ie paaiškina žinu ėse a ojamos kal- bos b uožus: umpumas i g ei is; pa akalbinė es i ucija, . y. ne e bali- nės iš aiškos p iemonių, ku ių ūks a ašy inei komunikacijai žinu ėmis, kompensa imas; onologinė ap oksimacija, . y. apy ikslė ašyba. Šie p in- cipai pasi eiškia am ik ais konk ečiais nes anda inės žinučių ašybos b uožais – dauguma iš jų būdingi i ki oms elek oninės komunikacijos p iemonėms, ik ne ienodai plačiai papli ę ( hu low 2003; C ys al 2008; agg, Ba on, Rayson 2010). ai: 1) į ai aus pobūdžio su umpinimai: p aleidžiamos kelios idu inės a pasku inės aidės, ne ašoma pasku inė aidė; 2) ak onimai i inicializmai; 3) aidiniai homo onai (p z., u = you), iš aidžių i skai menų suda y- i homo onai (p z., 2nigh = onigh ); 4) „klaidinga“ (sąmoningai) ašyba i ko ek ū os klaidos; 5) nekon encinė ašyba (p z., cuz = because); 6) akcen o s ilizacijos, a minė i šnekamosios kalbos ašyba; 7) susilieję žodžiai (p z., hankyou, ohdea ); 8) ašymas be didžiųjų aidžių; 9) ipog a inio išsky imo p iemonės (p z., a ski ų žodžių ašymas ien didžiosiomis, ž aigždu ės naudojimas žodžiui pab ėž i); 10) kelių sky ybos ženklų a ojimas emocijoms eikš i (p z., keli šauk- ukai). ski ingomis kalbomis ašomos žinu ės u i panašių ašybos b uožų, no s kai ku iose kalbose daugiau naudojamos ienos p iemonės, o ki ose ki os, nes dėl kalbų ypa umų ienos p iemonės labiau inka ienoms kal- boms i mažiau ki oms (ž . apž algas C ys al 2008: 123–148; hu low, Po 2010: 5). kaip minė a, daugėja empi inių y imų, ku iuose kiekybiškai i iamas minė ų žinučių ašybos b uožų papli imas i labiau pag indžiamas požiū is į papli usius s e eo ipus. Daugelis y ėjų pas ebi, kad s a is iškai i iamose žinu ėse andama ne iek jau daug umpinių i ki ų nes anda inės ašybos b uožų, kaip galė ų a ody i skai an baimę keliančius s aipsnius populia- iojoje žiniasklaidoje. Be o, žinu ėse naudojami umpiniai ne okie i „eg- zo iški“. aigi, žinučių kalba nė a kokia išski inė kalba: y inė ose žinu ėse labai nedaug umpinių a ki ų ašybos o mų, naujų a nesup an amų be kon eks o, ku iame bu o pa ašy os, ne i pašaliniam s ebė ojui (sege s ad L. Ne iNskai ė. umpųjų žinučių ašybos b uožai 281 2002; hu low 2003). Dauguma okių žinučių galė ų bū i už ašy os an lapelio, p ilipin o an šaldy u o du ų a palik o an s alo, – ku galioja a pa i umpumo aisyklė. odėl da oma iš ada, kad populia iosios žiniasklai- dos i kai ku ių kalbos y ėjų eiginiai apie žinučių kalbos nesup an amumą i išski inumą y a ge okai pe dė i, nes nea siž elgiama į disku sinę kalbos a ojimo konk ečiose si uacijose eikšmę ( hu low, Po 2010). 1.3. Žinučių į aka aš ingumui kaip jau minė a, žinučių papli imas dažnai e inamas neigiamai. Baimi- namasi, kad jų ašymas da ko kalbą i kad blogėja jaunimo aš ingumo įgūdžiai. Daugiausia susi ūpinimą kelia ai, kad žinučių ašymo įp očiai gali pe ei i į ki us eks us, ku eikia aisyklingai ašy i: „iš iso pasaulio plaukia nusiskundimai, kad žinučių ašybos b uožai pa enka į o malųjį mokyklinio ašymo egis ą“ ( osloo 2009). Šios s i ies empi inių y imų palygin i nedaug – iki šiol daugiausia bū- da o nag inėjami žinučių ašybos b uožai a ba žinučių unkcijos, ačiau da ik da omi pi mieji y imai, ku žinučių ašymas bū ų siejamas su aš in- gumu. Be o, a liekamų y imų ezul a ai ne ienap asmiški. apž elgdami y imus apie žinučių ašymo į aką anglų kalbos ašybai, y ėjai ( hu low, Po 2010) eigia, kad ik kele as mokslininkų nus a ė neigiamą žinučių po eikį, o daugelis ki ų empi inių y imų odo, kad žinučių ašymas ne- kelia g ėsmės bend inės anglų kalbos mokymui i mokymuisi. Remian is ienos Ja mokslei ių apklausos ezul a ais, daugumas ap- klaus ų mokslei ių eigė, kad žinučių ašymas neda o neigiamos į akos jų ašymo gebėjimams; is dėl o 64 p oc. p isipažino, kad kai ku ie ne o ma- lios ašybos b uožai e ka čiais pa enka į jų mokyklinį ašymą (Lenha 2008). ačiau dėl y imo me odo (kiek pa ikima pačių mokslei ių nuomo- nė apie sa o gebėjimus?) okį y imą eikė ų e in i k i iškai. Šiuo požiū iu dažniausiai ci uojama anglų y ėjų g upė, ku ių y imai pa eikia daugiau eigiamų į odymų dėl žinučių į akos. iename iš jų a lik- ų y imų a skleis a, kad žinučių ašymas i pažymiai už ašybą nebu o susiję (ci . iš osloo 2009), o ki as y imas pa i ino, kad žinučių ašymas ne eigiamai eikia skai ymo gebėjimus i onologinį sąmoningumą. Jo au o iai ik ino yšio k yp į ( . y. ku is eiksnys ku į lemia) i eigė, kad žinučių ašymas ska ina ge esnius skai ymo gebėjimus, o ne a i kščiai (Ples e , Wood, Bell 2008). 282 kaLBOs kUL ūRa | 83 eigiama žinučių į aka aiškinama uo, kad su umpinimams ašy i i jiems sup as i eikia onologinio sąmoningumo, ku is ska ina i ašymo, i skai ymo gebėjimus. Dažnas žinučių ašymas i skai ymas gali padė i aikams išmok i ašy i i skai y i, nes ibojamas žinu ės ilgis eikalauja ašy i glaus- ai, kū ybingai i žaismingai – o ai y a ge a p ak ika. apsk i ai, siųsdami žinu es aikai daugiau laiko p aleidžia ašydami, u i daugiau galimybių ekspe imen uo i i moky is (C ys al 2008). Be o, D. C ys alas eigia, kad žinu ės da o į aką ašan ki us eks us ik pa ieniais a ejais: jis emiasi Ško ijos i anglijos š ie imo įs aigų a s o ų komen a ais, kad mokinių egzaminų eks uose pasi odo žinu ėms būdingų su umpinimų, be ik „labai mažoje“ eks ų dalyje. Be o, jaunų žmonių ašymo p as ėjimui (čia jis paci uoja okius pačius nusiskundimus i iš p a- ėjusio amžiaus 3-iojo dešim mečio) u i į akos ne ik žinu ės, o i ki i eiksniai – ele izija, laiko leidimas p ie kompiu e io, sumažėjęs knygų skai ymas, . y. p iežas ys, bu usios da iki paplin an žinu ėms. aigi, no s y a a ejų, kai žinučių ašymo s ilius pasi odo i ki uose kon eks uose, žinučių ašy ojai dažniausiai p ipažįs a, kad kalbos a ojimas p iklauso nuo konk e aus eks o. Jau minė ame Ja paauglių y ime dide- lė apklaus ųjų dalis žinučių ašymo apsk i ai nelaikė „ ašymu“. Pa eikiama pa ienių į odymų, jog žinučių au o iai ge ai ski ia kalbos a ojimo kon- eks us, – jų pačių eigimu, jie nenaudoja su umpinimų ašydami ė ams a į ele iziją (C ys al 2008). ai ne iesiogiai pa i ina i ieno Lie u oje a lik o y imo apie jaunimo požiū į į aisyklingą kalbą duomenys: 91 p oc. s uden ų eigė, kad jiems l a b a i s a b u a i s y k l i n g a i a š y i a š - o d a b u s (6 p oc. – g a n a s a b u ), be ik 9 p oc. s uden ų bu o labai s a bu aisyklingai ašy i žinu es (41 p oc. – gana s a b u ) (G igonienė, spūdy ė 2010). odėl žinučių ašybą bū ų galima laiky i kodų kai os a eju – ašan žinu es pe einama p ie ki okio ašybos būdo, o p i eikus sug įž ama p ie įp as os ašybos. D. C ys alas eigia, kad ašymo mokymas u i bū i nuk eip as ne ik į ašybos aisyklingumą, be i į gebėjimą a pažin i ski ingus kalbos a ojimo kon eks us – kada koks ašymo būdas inka (C ys al 2008). s a bu pas ebė i, kad čia apž elg i ik anglakalbių šalių y imai. y imų šia ema, publikuo ų anglų kalba, ki ose šalyse nepa yko as i; aip pa kol kas nė a analogiškų y imų i Lie u oje. odėl okių y imų ezul a ai lie u ių kalbai gali bū i aikomi ik iš dalies. iena e us, i lie u ių kal- bos a o ojams žinučių ašymas galė ų da y i eigiamą po eikį, ska inda- L. Ne iNskai ė. umpųjų žinučių ašybos b uožai 283 mas jaunimo kalbinį kū ybingumą, suda ydamas daugiau p ogų ašy i. ačiau lie u ių kalbai didžiausią į aką u ė ų da y i ki i (anglų kalbai ne- ak ualūs) ašybos b uožai – aidžių ašymas be diak i inių ženklų, dėl o gali bū i sunkiau ski iami umpieji i ilgieji balsiai, pami š amos ašybos aisyklės. No in a saky i į klausimą apie žinučių į aką lie u ių kalbai, eikia a lik i jų y imų. 2. Lie U iŠkŲ RUMPŲJŲ ŽiNUČiŲ RaŠYBOs YRiMas No in nus a y i, kokie ašybos ypa umai būdingi lie u iškai ašomoms ži- nu ėms, bu o a lik as lie u iškų umpųjų žinučių y imas. Medžiaga ink- a pasinaudojan asmeniniais socialiniais inklais, aip pa k eip asi pagalbos į ieną mokyklą. Žinučių au o ių gim oji kalba lie u ių, kai ku ie iš jų moka a mę. su ink a medžiaga, a siž elgian į esponden ų amžių i ly į, apibend in a 1-oje len elėje. Į y imą aip pa į auk a eklaminių žinučių, siunčiamų į ai ių įmonių i mobiliojo yšio paslaugų eikėjų. oliau eks e, ku nenu ody a ki aip, analizuojamos pa ienių asmenų pa ašy os žinu ės. 1 LeN eLė. Žinučių y imo im is Ly is amžius iš iso 9–10 m. 16–19 m. 20–30 m. 31–40 m. 41–74 m. mo e ys 34 82 1003 39 314 1472 y ai 27 0 518 50 550 iš iso 61 82 1521 44 314 2022 eklaminės žinu ės 38 iš iso 2060 suda an umpųjų žinučių duomenų bazę, susidu a su sunkumais. Ne isų amžiaus g upių asmenys ienodai dažnai bend auja umposiomis ži- nu ėmis, odėl bu o sunku gau i daugiau žinučių iš kai ku ių amžiaus g upių žmonių. Neiš eng a i echnologinių ukdžių, ne isada pa ykda o pe kel i žinu es į kompiu e į. enka p ipažin i, kad y imui su ink a žinučių im is nė a ep ezen a y i i daugiausia a skleidžia 20–30 me ų amžiaus asmenų žinučių ašymo įp o- 290 kaLBOs kUL ūRa | 83 Paskubek! iki 50 % mokek CiLi li ais iki sausio 31 d. CiLi inkle Vilniuje, Kau- ne, Klaipedoje, Palangoje, D uskininkuose. Daugiau d auguko ele.l in o muojame, kad Jums galime su eik i 1700,00 L . dydzio a ojimo k edi a pa- edimu. De alesne in o macija - UaB “Gene al inancing” sky iuose PC “Ak o- polis”, PC “BIG” i PC “PARKAS” a ba el. 870033123. k edi as 123 - skaid ios inansines paslaugos. Didžiosios aidės sakinio p adžioje. Didžiosios aidės aip pa ne ašomos sakinio p adžioje, kai nepaliekama a po po sky ybos ženklo, – ele onas au oma iškai įjungia didžiąją aidę ik po sky ybos ženklo i a po. Nepa- likus a po, nepe jungiamas eks o inkimo ežimas, o žinučių ašy ojai pap as ai nesis engia išski i sakinio p adžios. Didžiųjų aidžių engimo p iežas ys, ikė ina, os pačios, ku ios bu o minė os dėl ki ų eks o inkimo ypa umų: echnologiškai ap ibo as žinu ės ašymo g ei is, nes, no in pe jung i didžiųjų aidžių unkciją sakinio i- du yje, eikia papildomai spaus i myg ukus. ik pas ebė ina, kad, no s didesnė dalis žinučių ašoma be didžiųjų aidžių, kai ku ie žinučių ašy o- jai gali ski i am dėmesio. Ras as ienas pa yzdys (nemažai ieno asmens pa ašy ų žinučių), ku į a dis u ašomas iš didžiosios aidės, ma y , no in pab ėž i paga bų požiū į į ad esa ą ( ačiau ne oje pačioje žinu ėje a das pa ašy as iš mažosios): aišku su Ta im:) mokykloj jau? / ai pas do ile Tu?:) 2.5. Teks o sky yba Rašy inis eks as pap as ai y a suskaidomas sky ybos ženklais – okį eks ą skai y ojui leng iau skai y i i sup as i. umpųjų žinučių siun ėjai aip pa u i galimybę skaidy i sa o eks ą į a ski us elemen us, a ski i ienus pa- sakymus nuo ki ų ašy inei kalbai įp as ais sky ybos ženklais. ačiau um- pųjų žinučių eks o sky yboje pas ebima ki okių a ojimo polinkių i nau- jų eks o skaidymo būdų. Sakinio dėmenų sky yba. Daugumoje žinučių sakinio elemen ai ski ia- mi sky ybos ženklais, be pasi aiko i okių, ku iose už ašy as kalbos s au- as neskaidomas sky ybos ženklais: ai asiau mail be nesukonk e ino pasiule a wyk i banka.i seb nueisiu pi ma- dieni p ie da bo i swed nuwaz gal i ak a L. Ne iNskai ė. umpųjų žinučių ašybos b uožai 291 Sakinio pabaigos sky yba. ski ian ne o pa ies sakinio dėmenis, be a ski us sakinius, umpųjų žinučių eks e iš yškėjo keli ski ingi sakinių pabaigos (ne)žymėjimo būdai. Labai dažni a ejai, kai sakinio pabaigoje ne ašoma jokio sky ybos ženklo, no s įp as oje ašy inėje kalboje isuome bū ų dedamas aškas a ba daug aškis: ai,medaus pawalgiau, ai nak i nekosejau / aha,ge ai,kei es ik mail,wisa ki a as pa s sky ybos ženklai nededami ne ik iesioginių, be i klausiamųjų saki- nių gale: Del ko / kaip u / ai kada u pasi uosi Žinoma, y a okių žinučių, no s palygin i mažiau, ku iose sakiniai ski- iami įp as ai: ašku, šauk uku, klaus uku, daug aškiu. Pasi aiko i nenuo- seklios sky ybos a ejų – jei žinu ės eks as suda y as iš kelių sakinių, pi - mieji gali bū i išski i sky ybos ženklais (ma y , odėl, kad eks ą bū ų leng iau skai y i), o pasku inis baigiamas be jokio ženklo. Pa yzdžiui: as ge ai!be masinos sian / Nu jau im ai. Na be no s ka ais da bo u i isiškai sa i as, be labai dažnas žinučių ašybos būdas – kai sakiniai užbaigiami eks iniais jaus ukais, iš eiškiančiais emocijas. aigi eks iniai jaus ukai a lieka ne ik emocijų eiškėjų aidmenį, be i in o muoja ad e- sa ą apie pasakymo suski s ymą a ka pomis: Ge as ;-) be ienin ele ne iesa bu o,kad i es u es nepak ieciau :-D Labu.kaip gy a? a ejo aka ku ? :-) klausausi jo eo iju i juokas jama ;-):-D apie paauglius i kaip jie se ga :-D:-D 2.6. Ta pai a p žodžių i sky ybos ženklų Da iena iš ka o į akis k in an i umpųjų žinučių ašybos ypa ybė – dau- gelyje jų nepaliekama a po po sky ybos ženklo: Labas. w.ka u eiki?kaip gy eni?kada i siaulius aziosi? aha,ge ai,kei es ik mail,wisa ki a as pa s 292 kaLBOs kUL ūRa | 83 Ras a i nenuoseklios ašybos pa yzdžių, . y., kai ienoje ie oje a pas paliekamas, ki oje – ne (dažniausiai a pas paliekamas ski ian sakinius, o nepaliekamas ski ian sakinio dėmenis): a kiausi namuose,db i gi ziu iu . ka nu eikei snd?:) sky ybos ženklų ne a ojimą i inkimą be a pų de ė ų aiškin i no u su aupy i ženklų. ki a e us, y a daug umpų žinučių, ku , i palikus a pą, žinu ė da į ilp ų į ienos žinu ės ženklų skaičių. Ma y , šiuo a eju eikia žinu ės ašymo įp o is – įp a ęs ink i eks ą okiu būdu, mobiliojo ele ono a o ojas aip jį enka isą laiką, nea siž elgdamas į žinu ės ilgį. Pas ebė ina, kad oks eks o inkimo būdas naudojamas ne ik asmeninėse žinu ėse, be i pe siunčiamose žinu ėse-palinkėjimuose: ismokim a leis i,ismokim pamil i,an angelo spa no i dangu pakilkim.Uzdekim si dyse kaledu ugnele, egu ji aps iecia ki u me u kelia.. su s en emis! Da ienas eks o inkimo b uožas – nepaliekama a po i suliejami žodžiai. No s užsienio li e a ū oje ai pa eikiama kaip ienas iš žinu ėms būdingų ašybos b uožų, lie u iškoje medžiagoje jų pasi aikė nedaug. i iamose ži- nu ėse ienin eliai sulie ų žodžių a ejai bu o įmonių a ki i pa adinimai: ai cia i cilikaima?:-* / Daug, asiau s aipsni c banko,o jie sunkus:-* Dažnesnis neįp as o eks o inkimo a ejis – kai nepaliekama a po a p skaičiaus i po jo a ba p ieš jį einančio žodžio, – ma y , dėl o, kad eks ą is iek leng a pe skai y i (leng iau, negu bū ų sujungus du ien aidėmis pa ašy us žodžius), be i okių pa yzdžių as a ik kele as: Nelygink 10me u wai uojancio i puse me u:-* / Pada iau i hansa au 300pa- wedima / kodel jis 4m. nedaina o? / ai namo g izau apie puse12 :-) aigi apž elg i dažniausi žinučių i įp as ų eks ų ašybos bei inkimo ski umai. analizuo ose žinu ėse as a i daugiau li e a ū oje apž elgiamų ypa umų, be ik pa ieniai a ejai. asmeninėse žinu ėse pasi aikė ik po a išsky imo ( eks o pab ėžimo) a ejų – kadangi jų iek mažai, sunku apiben- d in i, a jie y a ik a si ik inumas, a naudojami i dažniau ( eklaminėse ži- nu ėse oks išsky imo būdas gana dažnas). išski iama didžiosiomis aidėmis: Ry oj, y bi zelio 18 d., man g esia +1 me ai.. Bük d augè&nepalik wienos siam eikale.. Pasak Palmi os: inkamiausias laikas guos i-nuo 7.. ad LaUksiU!! ;-) L. Ne iNskai ė. umpųjų žinučių ašybos b uožai 293 Ras a po a pa yzdžių, ku iuos galima pa adin i a imo s iliza imu, kai ašy inėmis p iemonėmis mėginama pamėgdžio i in onaciją: Ge aai:-* / aaip:-* apsk i ai, iš su ink ų žinučių ma y i, kad y a duomenų nag inė i kodų kai ą ( andama pa yzdžių, kai į e piama anglų i usų kalbos žodžių), lek- sikos a ojimą (šnekamosios kalbos leksika, a mybės), ačiau ai jau ne šio s aipsnio ikslas. iŠ aDOs Šiuo me u jau isuo inai su a iama, kad umpųjų ele oninių žinučių kal- ba (ypač ašyba) u i sa i ų b uožų, ski ingų nuo ki uose kon eks uose a ojamos kalbos, o ka ais ji laikoma besi o muojančiu a ski u kalbos egis u. Žinučių kalbos b uožus labiausiai lemia jų unkcijos (naudojamos ne o maliai, g ei ai komunikacijai) i konk ečios speci inės žinučių kalbos a ojimo p iežas ys: echnologinės-ekonominės ( ibo as žinu ės ilgis i inkimo sudė ingumas), malonumas žais i kalba, socialinės apa ybės i indi idualumo iš aiška. Didelį susi ūpinimą kelia žinučių kalbos papli imo į aka gebėjimui ašy i ki uose kon eks uose. anglakalbėse šalyse a liekami kol kas negausūs y imai pa eikia daugiau eigiamos žinučių į akos pa yz- džių. Jų ašybą links ama laiky i al e na y ia ašyba, ku i, kaip i kodų kai os a eju, a ojama konk ečiame eks e, ačiau ski iama nuo ki ų kal- bos a ojimo kon eks ų. No in da y i iš adas apie žinučių į aką lie u ių kalbai (ypač dėl diak i inių ženklų a ojimo), bū ina a lik i y imus. Lie u iškų žinučių ašybos analizė a skleidė, kad, no s jose naudojama nemaža sa i ų ašybos, sky ybos bei eks o inkimo būdų – dėl ko jos i- zualiai ge okai ski iasi nuo įp as ai už ašy o eks o, – be eik nebu o sunkiai sup an amų žinučių, o daugelį ų b uožų galima paaiškin i echnologinėmis p iežas imis, . y. no u su umpin i i g eičiau su ink i eks ą. ki a e us, galima eig i, kad kai ku ie b uožai, ku ie į žinučių kalbą a ėjo dėl ibo o eks o ilgio, ben daliai mobiliųjų žinučių a o ojų išliko kaip įp o is, nes dauguma žinučių nepasiekia leidžiamo ženklų skaičiaus. Gali bū i, kad eikia i ki i li e a ū oje nu odomi mo y ai – žaidimas kalba, no as išsiski - i bei laužy i aisykles i pan. analizuo ose lie u iškose žinu ėse nus a y i okie pag indiniai sa i i a- šybos b uožai: dažniausiai ašoma be diak i inių ženklų, a ojama nekon- 294 kaLBOs kUL ūRa | 83 encinė ( =w, i=j, ks=x) i ne aisyklinga ašyba, iš dalies i neįp as i su- umpinimai (ski iasi kai ku ių su umpinimų da yba i sky yba, aip pa ku ie žodžiai umpinami), ne ašomos didžiosios aidės, neski iami sakinio dėmenys i sakiniai, nesilaikoma įp as o eks o inkimo eikala imų (nepa- liekama a pų po sky ybos ženklų). aigi lie u iškoje medžiagoje as a ma- žiau, be i ki okių žinučių ašybos ypa umų, negu jų ski iama anglakalbė- je li e a ū oje, o ai g eičiausiai susiję su ski ingomis kalbų ypa ybėmis. Li eRa ūRa a n d o u s o p o u l o u s J. k. 2000: Non-s anda d spellings in media ex s: he case o Ge man anzines. – Jou nal o Sociolinguis ics 4 (4), 514–533. C y s a l D. 2008: Tx ng. The G 8 Db8, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. F a i o n C., Pa u m i e s. 2006: a ansla ed co pus o 30,000 F ench sMs. – P oceedings o LREC 2006, Geno a. P ieiga pe in e ne ą: h p://pages.cs. b andeis.edu/~ma c/misc/p oceedings/l ec-2006/pd /270_pd .pd G i g o n i e n ė G., s p ū d y ė i. 2010: kauno kolegijos pi mo ku so s uden- ų gim osios kalbos aš ingumo, kaip komunikacinio gebėjimo, aspek ai. a p au inės mokslinės-p ak inės kon e encijos Šiuolaikinio specialis o kom- pe encijos: eo ijos i p ak ikos de mė s aipsnių inkinys. P ieiga pe in e - ne ą: h ps://ojs.kauko.l /index.php/ssk pd/a icle/ iewFile/59/53 in e ne & ame ican Li e P ojec , 2008. P ieiga pe in e ne ą: h p://www. pewin e ne .o g J a c k e i č i u s M. 2010 02 04: Jaunimo ašysenoje eks ai ampa ex ais, asa- is – wasa iu. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.del i.l /news/daily/educa ion/ jaunimo- asysenoje- eks ai- ampa- ex ais- asa is--wasa iu.d?id=28580401 L e n h a a. e al. 2008: W i ing, Technology and Teenage s. a epo published by he Pew. Lie u os s a is ikos depa amen as, 2010: Rodiklių duomenų bazė. T anspo as i yšiai. M7080307: išsiųs ų žinučių skaičius. M a n e - M e i j e e., P i e s D. 2002: sMs use by young people in he Ne he lands. – Re is a de Es udios de Ju en ud 57, 47–58. M i l i ū n a i ė R. 2008: inkla aščių kalbos ie a daba inės lie u ių kalbos a osenos schemoje. – Lie u ių kalba 2. P ieiga pe in e ne ą: h p://www. lie u iukalba.l /index.php?id=98 Padaugėjo ašančių komen a us lie u iškomis aidėmis, 2010 10 18. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e slas.del i.l /Media/padaugejo- asanciu-komen a us- su-lie u iskomis- aidemis.d?id=37637765 P l e s e B., Wo o d C., B e l l . 2008: x msg n school li e acy: does ex ing and knowledge o ex abb e ia ions ad e sely a ec child en’s li- e acy a ainmen ? – Li e acy 43, 137–144. L. Ne iNskai ė. umpųjų žinučių ašybos b uožai 295 Ry k l i e n ė a. 2000: Bend a imas in e ne u: kalbėjimas ašan . – Da bai i dienos 24, 99–107. R i i è e C. 2002: Mini-messaging in e e yday in e ac ions: a dual s a egy o ex e io ising and hiding p i acy o main ain social con ac s. – Re is a de Es udios de Ju en ud 57, 125–138. R o a u a i ė i. 2007 10 09: Lie u ių kalba žlunga ( ox Populi). P ieiga pe in e ne ą: h p://www.del i.l /a chi e/a icle.php?id=14653851 salienė . 2007: kai ku ie lie u ių kalbos sin aksės i sky ybos mokymo aspek ai pag indinėje mokykloje. – Žmogus i žodis 1, 101–104. s e g e s a d Y. H. 2002: Use and adap a ion o w i en language o he condi- ions o compu e -media ed communica ion. Depa men o Linguis ics, Go e- bo g Uni e si y, sweden. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.ling.gu.se/~yl ah/ dokumen /yl a_diss.pd s k a b e i k y ė - k a z l a u s k i e n ė G. 2007: Pasaulio modelia imo endencijos ele oniniame jaunimo olklo e. – Tau osakos da bai 23, 151–157. s l i ž i e n ė N., a l e c k i e n ė a. 1992: Lie u ių kalbos ašyba i sky yba, il- nius: Mokslas. s epona ičiū ė . 2010: In o macijos i komunikacijos echnologijų į aka kalbai: umpųjų žinučių kalba. Magis o da bas, mokslinė ado ė lek . Lai- ma Ne inskai ė, ilniaus uni e si e as. ag g C., Ba on a., R ay s on P. 2010: “i didn’ spel ha w ong did i. Oops”. Analysis and s anda disa ion o SMS spelling a ia ion. iCaMe 2010, May 27 h, Giessen. P ieiga pe in e ne ą: h p://ep in s.comp.lancs.ac.uk/2310/1/ Co Tx _and_VARD_-_ICAME_p esen a ion-Final.pd sMs spelling a ia ion hu low C. 2003: Gene a ion x ? he sociolinguis ics o young people’s ex -messaging. – Discou se Analysis Online. P ieiga pe in e ne ą: h p://ex a.shu.ac.uk/daol/a icles/ 1/n1/a3/ hu low2002003.h ml h u low C. 2006: F om s a is ical Panic o Mo al Panic: he Me adiscu si e Cons uc ion and Popula exagge a ion o New Media Language in he P in Media. – Jou nal o Compu e -Media ed Communica ion 11, 667–701. h u low C., Po M. 2010: he Language o ex Messaging. in susan C. He ing, Die e s ein & uija i anen (eds.), Handbook o he P agma ics o CMC. Be lin & New Yo k: Mou on de G uy e . P ieiga pe in e ne ą: h p:// acul y.washing on.edu/ hu low/pape s/ hu low%26po %282010%29.pd o s l o o s. 2009: The e ec s o ex ing on li e acy: Mode n scou ge o oppo u- ni y? an issue pape om he shu lewo h Founda ion, ap il 2009. P ieiga pe in e ne ą: h p:// osloo.ne /wp-con en /uploads/pubs/ ex ing_and_li e a- cy_ap 09_s .pd Gau a 2010 11 23 296 kaLBOs kUL ūRa | 83 OR HOGRaPHY OF sMs Summa y he aim o he a icle is o desc ibe o hog aphical ea u es and unc ional p op- e ies o Li huanian sho messages. he da a was de i ed om a co pus o 2060 messages w i en by 75 di e en sende s o di e en age g oups and a ious se ice p o ide s. he ma e ial allows o ge a ull iew o sMs o hog aphy ye he sample is no ep esen a i e hus he quan i a i e da a is o be ea ed as p elimina y. ea lie esea ch in some o he languages has shown ha peculia i ies o sMs language a e mainly de e mined by hei unc ions, i. e. sMs messaging is p i- ma ily used o in o mal immedia e communica ion and o ce ain speci ic ea- sons ela ed o echnological and economic ac o s (limi ed sMs leng h, ease o ex yping), en e ainmen as well as social iden i y and sel -exp ession. he analysis o o hog aphy o Li huanian sMs has shown ha al hough he au ho s ha e used many o iginal ways o spelling, punc ua ion and yping, ha d- ly any message was di icul o unde s and while many o he speci ic ea u es could be explained by he au ho s’ a emp s a b e i y and speed o yping, e. g. eplacing w wi h and o he nons anda d spelling. On he o he hand, ce ain ea u es which e iden ly appea ed due o he limi ed message size, o example, a oidance o space a e punc ua ion ma ks, ha e clea ly become cus oma y o some o he sende s because he majo i y o he messages do no each he maximum size limi . he ollowing speci ic ea u es o o hog aphy ha e been es ablished: Li huanian diac i ics a e seldom used; nons anda d spelling ( eplaced wi h w, i wi h j, ks wi h x, o he inco ec spelling); use o abb e ia ions (bo h adi ional and new abb e ia ions, ommi ance o pa s o wo ds, lea ing ou owels, eplacing pa s o wo ds wi h nume als); absence o capi al le e s; unpunc ua ed clauses and sen ences; nons anda d yping (no spaces a e punc ua ion ma ks). he Li huanian sMs o hog aphy is cha ac e ized by ewe speci ic ea u es han he o hog aphy o some o he languages. Fo example, no ac onyms and ini ialisms and homo- phones ha e been ound in his ma e ial which may be explained by he di e en ea u es o di e en languages. LaiMa Ne iNskai ė Lie u ių kalbos ins i u as P. ileišio g. 5, L -10308 ilnius laima.ne inskai ė@k . u.l