R. Gary „europietiško auklėjimo” norminis vertimo ekvivalentiškumas

A. LeonA ičienė. R. Ga y Eu opie iško auklėjimo no minis e imo ek i alen iškumas 257 AURELIJA LEONAVIČIENĖ Kauno echnologijos uni e si e as y au o Didžiojo uni e si e as R. GARY EUROPIETIŠKO AUKLĖJIMO NORMINIS VERTIMO EKVIVALENTIŠKUMAS Kasme Lie u oje išleidžiama is daugiau meninės i nemeninės li e a ū os e imų. Meninių eks ų e imai a e ia skai y ojams į ai ias kul ū as, ku ia es e inės min ies ąsą ki oje kalbinėje aplinkoje. e imo eks ų kal- ba ugdo skai y ojų, ypač aikų i paauglių, kalbos jausmą, s iliaus su okimą, odėl meninių eks ų e imas pi miausia y a kul ū inis, o ik ada – ko- me cinis eiksmas. Šį eiginį pa emia li e a ū ologo y au o Kubiliaus s ei- giamajame e ėjų cen o susi inkime pasaky a min is, kad lemiamą į aką lie u ių mąs ysenai i li e a ū inės aiškos galimybėms pada ė ne o iginalios, o e s inės knygos1. 2008 me ais y au o Didžiojo uni e si e e yko a p au inė mokslinė kon e encija „Romain Ga y – Ry ų i aka ų eu opos žmogus: ašy ojas ezis en as, ly inis juokda ys, egė ojas“, ski a ieno iš žymiausių XX a. p ancūzų ašy ojų R. Ga y (e. Aja ) kū ybai. Į ai ių šalių li e a ū ologai, k i ikai (D. Bellos, n. Gelas, n. Roc on, . Sk upskely ė i k .) ap a ė sa- i ą R. Ga y kū inių s ilių, emų, žan ų i mo y ų į ai o ę, jo kū ybos ak ualumą daba inėje isuomenėje2. Rašy ojo kū yba neliko nepas ebė a i Lie u os leidėjų, ku ie pe gana umpą laiką suskubo išleis i daugelio jo kū inių e imus: Gy enimas da p ieš akis (La ie de an soi), 1992, 2008, 2009; Auš os pažadas (La p omesse de l’aube), 1999, 2009; Eu opie iškas auklėjimas (Éduca ion eu opéenne), 2001; Toliau jūsų bilie as nebegalioja (Au- delà de ce e limi e o e icke n’es plus alable), 2008; Mo e s š iesa (Clai de emme), 2009; Ai a ai (Les Ce s- olan s), 2010 i k . Šiame s aipsnyje nag inėjamas ašy oją išga sinusio pi mojo omano Eu opie iškas auklėjimas e imas, lie u ių skai y ojus pasiekęs ienas iš 1 K u b i l i u s . 2003: e ėjai kelia didelę kul ū os naš ą. Kalba, pasaky a pe s eigiamąjį e ėjų cen o susi inkimą. – Li e a ū a i menas, 2003 11 07. 2 išsamiau apie ai ž . Da bai i dienos 51, 2009, 61–249. 258 KALBoS KuL ūRA | 83 pi mųjų (kele iais me ais anksčiau bu o išleis as knygos Gy enimas da p ieš akis e imas). y imo ikslas – išanalizuo i šio omano 227 puslapių e imo no minį ek i alen iškumą i , palyginus su o iginalo eks u, nus a- y i, a e ėjo Algi do K ančiuko e imas leido R. Ga y Eu opie iškam auklėjimui seman iškai i s ilis iškai ek i alen iškai p abil i į lie u ių skai- y ojus – pe eik i eks o es e inę komunikaciją, indi idualiojo meninio s iliaus ypa umus. A siž elgian į šį ikslą i y imo objek u pasi enkan minė o kū inio i jo e imo aišką, keliami keli užda iniai: 1) eo iškai ap a i e imo eks o ek i alen iškumą i ieną iš jo ūšių – no minį e - imo ek i alen iškumą, 2) išnag inė i i iamąją medžiagą ( e imo i o igi- nalo eks ą) no minio ek i alen iškumo a ž ilgiu, su ink i analizės duome- nis, juos kiekybiškai i kokybiškai į e in i, 3) išnag inė i i apibend in i gau o y imo ezul a us. y imas bu o a liekamas aikan g e inamosios, kiekybinės, ling is inės analizės i ap ašomąjį me odus. eo inėje s aipsnio dalyje emiamasi undamen aliaisiais i naujausiais į ai ių e imo eo ijų a s o ų (e. nidos [naidos], W. Kolle io, P. newma ko, B. osimo, M. Ba- ke i k .), s ilis ikos y ėjų (K. Župe kos, . Žilinskienės i k .), kalbos kul ū os specialis ų (A. Pupkio, R. Miliūnai ės i k .) da bais. Šio y imo ak ualumą lemia didelis R. Ga y kū inių populia umas Lie u oje, nemažas li e a ū os k i ikų dėmesys šio au o iaus kū ybai i kalbai, bū inybė ska in- i e imo k i inės min ies plė o ę šalyje i e imo kokybę. 1. BenDRoji eR iMo eK i ALen iŠKuMo SAMPRA A e imo eo ijose mėginama nus a y i i apib ėž i am ik us ge o e imo, a i inkančio o iginalo eks ą, k i e ijus, odėl neiš engiamai iškyla e imo ek i alen iškumo klausimas. ek i alen iškumo samp a a p iklauso nuo o, kas ienoje a ki oje e imo eo ijoje laikoma e imo iene u, e imo objek u, kaip ak uojamas e imo p ocesas, e imo ikslas i kokia iloso- ine nuos a a (A is o elio a Pla ono) emiamasi ap a ian kalbą. Senas a- dicijas Lie u oje u ėjusi dėsningų a i ikmenų e imo eo ija (j. i. Recke ) i s uk ū ine ling is ika pa em a e imo eo ija (A. . Fiodo o , G. Mou- nin, W. Kolle i k .) lygia e čiu e imu laikė okį eks ą, ku io a ski i kalbos iene ai ek i alen iškai iš e s i iš o iginalo kalbos, a siž elgian į e imo kul ū os ypa umus i eks o s ilių. Minė ose e imo eo ijose eks- o lygia e iškumas bu o sup an amas kaip isų ek i alen inių e imo eks- A. LeonA ičienė. R. Ga y Eu opie iško auklėjimo no minis e imo ek i alen iškumas 259 o iene ų suma. S uk ū alis inis požiū is į e imą ne isada leisda o pe - eik i iso eks o p asmę, d asią, papildomas eks o eikšmes, kėlė pa ojų ei i pe dėm o malizuo o e imo keliu. Dinaminės e imo ek i alen iškumo eo ijos kū ėjas e. nida, iškėlęs seman inių komponen ų s a bą i eo iškai pag indęs ans o macinį e imo modelį bei komponen inės analizės me odą, manė, kad ek i alen iškas e - imas y a eks as, ku is o iginalą pe eikia a imiausiais na ū aliais ek i a- len ais pi miausia seman iškai, o paskui s ilis iškai, a siž elgian į ad esa ą i jo eakciją (1989: 229–231). Kiek ki aip e imo ek i alen iškumas apibū- dinamas si uacinėje e imo eo ijoje: o iginalo i e imo eks o ek i alen- iškumas g indžiamas kalbinių si uacijų ski ingose kul ū ose ek i alen iškumu, k eipian dėmesį į kalbinės i nekalbinės (eks aling is inės) si ua cijos s a bą (j. P. inay, j. Da belne , . G. Gak, j. C. Ca o d). So cioling is inės e - imo eo ijos a s o ai (M. Pe gnie i k .) ėmėsi nuos a a, kad komunika- cijos daly ių kalbos is o inės i socialinės sąlygos, kalbėjimo kodai y a ski - ingi, odėl siekian o iginalo i e imo lygia e iškumo bū ina s eng is, kad socialiniai p anešimo kodai su ap ų, . y., kad skai y ojas e imą inkamai sup as ų i a pažin ų. Šios eo ijos e imo ek i alen iškumas ėmėsi socia- linių kalbos kodų apa umu. in e p e acinė e imo eo ija (M. Lede e , D. Selesko i ch i k .), p ie- šingai nei anks esnės e imo eo ijos, ku ių pag indas A is o elio ženklo eo ija, o e imas laikomas ėjimu nuo p iemonių p ie ikslo, ėmėsi he - meneu ine kalbos samp a a i kalbą laikė kū ybine eikla (logos) pla oniš- kąja p asme, odėl e imą ak a o kaip eks o in e p e a imą i a kū imą. Šios eo ijos a s o ai kėlė i iki šiol ebekelia (F. is aël, F. He bulo ) e i- mo ek i alen iškumo, eks o p asmės s a bos, eks o in e p e a imo klau- simus i mano, kad ek i alen iškas e imo eks as y a kogni y iais i emo- ciniais ek i alen ais pe eik as o iginalo eks as (Lede e 1994: 50–55). Ki okią e imo ek i alen iškumo samp a ą pa eikė komunikacinė e - imo eo ija (o. Kade, P. newma k i k .). jos a s o ai a si iš naujo su- ski s ė isas e imo eo ijas į d i g upes: a) seman ines e imo eo ijas, ienaip a ki aip eikiamas e. nidos eo inės min ies, i b) komunikacinę e imo eo iją. Pas a ojoje eo ijoje o iginalo i e imo eks o ek i alen- iškumas siejamas su komunikacijos e ek y umo siekiu, ad esa o i ad esan o yšio kanalu, leidžiančiu ikslin i eks o eikšmę, ikė is am ik o laik mečio, isuomenės ad esa o eakcijos. okia nuos a a odo, kad komunikacinėje e imo eo ijoje lygia e iškumas daugiau g indžiamas ne seman iniu, o 260 KALBoS KuL ūRA | 83 e o iniu ek i alen iškumu. Panašiu požiū iu emiamasi i ki ose p agma i- nėse e imo eo ijose, ku k eipiamas dėmesys į idinę i išo inę eks o ealybę, į ai ius kon eks o lygmenis: a) komunikacijos aplinkybių kon eks- ą, b) si uacinį, c) in e akcinį, d) epis eminį i k . kon eks ą. Šių eo ijų e imo ek i alen iškumas apibūdinamas am ik ais p agma iniais k i e- ijais, pa yzdžiui, skopos e imo eo ijos (K. Reiss, H. j. e mee i k .) e imo ek i alen iškumo pag indą suda o o iginalo eks o ikslo įgy en- dinimas. no s i kokia į ai i bū ų e imo eo ijų eks o ek i alen iškumo sam- p a a i in e p e acija, eks as isada ealizuojamas am ik omis kalbinėmis p iemonėmis. odėl neiš engiamai ampa s a bi kalbos kokybės p oblema. e imo k i ikos da buose dažnai keliami kalbos i s iliaus (pos ilio, žan o) p iemonių inkamumo klausimai, bend inės kalbos no mų paisymo p ob lema, nag inėjamas socialinio kalbos kodo pa inkimo ikslingumas, inka- mumas i pan. Daba inė e imo k i ika, e indama bend ąjį e imo eks- o ek i alen iškumą, nag inėja isą eks ą, jo ikslą, komunikacinį u inį, p agma inius aspek us, sociokul ū inį kon eks ą, e imo seman inį u inį, kalbos kokybę. ai leidžia sie i iš ien kelias e imo eks o ek i alen išku- mo ūšis: 1) u inio, 2) unkcinį, 3) komunikacinį, 4) p agma inį, 5) si ua cinį, 6) o malųjį, 7) no minį (Leona ičienė 2010: 16–20). 2. noRMiniS eK i ALen iŠKuMAS – ienA iŠ eR iMo eK i ALen iŠKuMo RūŠių e miną no minis ek i alen iškumas eikia išsamiau panag inė i. jau seniai e imo eo ijoje ap a a, kad eks o e imas nė a ien kalbinis eiksmas, kad eks as negali bū i laikomas objek y ia duo ybe, o skai y ojas – nep i- klausomu subjek u. e imo i , kaip eigiama enomenologinėje iloso ijoje, „in e p e a imo ikslas apima dialek inį p ocesą, ap ėpian į skai y ojo in e e- sus i eks o sa a ankiškumą. Paauko i ku į no s iš šio kon inuumo polių – eiškia nesup as i eks o. <...> ačiau in e p e a imo užda inys – ne mė- gin i ekons uo i eks o pasaulį, be leis i eks ui kalbė i skai y ojo in e e- sams“ (Mickūnas, S ewa d 1994: 173). no ėdamas, kad eks as kalbė ų skai- y ojui i bū ų inkamai sup as as, e ėjas u i naudo is s a biausia p iemo- ne – kalba. jos a ojimas negali bū i chao iškas, sa i ikslis, nea siž elgian į e imo kalbos sis emos dėsnius, no mą, a ojimo polinkius i kalbos A. LeonA ičienė. R. Ga y Eu opie iško auklėjimo no minis e imo ek i alen iškumas 261 s ilis inių bei žan inių aiškos p iemonių a ojimą. isų šių dalykų paisymas padeda siek i e ek y aus yšio su skai y oju (ad esa u), pa enkin i jo lūkesčius, o ai sa o uož u lemia no minį e imo ek i alen iškumą. ienas iš s a biausių no minio e imo ek i alen iškumo k i e ijų – kalbos no mų paisymas. ienos kalbos no mos y a kodi ikuo os (nus a y- os mokslininkų), ki os – nekodi ikuo os ( am ik os nusis o ėjusios kalbos a ojimo aisyklės i dėsningumai – ealioji kalbos a osena). e imo kalbos klaida laikomas kodi ikuo ų kalbos no mų pažeidimas. Šių pažeidi- mų gali a si as i dėl sociolek o, p o esinio dialek o, a mių i s e imos o iginalo kalbos į akos. Pas a osios ūšies klaidas – o maliųjų o iginalo kal- bos elemen ų pe kėlimą į e imo kalbos eks ą y a ap a ęs e imo eo ijos klasikas e. nida. Remdamasis didele e imo p ak ika, dinaminio ek i a- len iškumo e imo eo ijos kū ėjas eigė, kad o maliųjų o iginalo kalbos elemen ų e imo eks e dažniausiai a si anda, kai: 1) e ėjai y a „ki a au- čiai i nepakankamai ge ai moka e imo kalbą“, odėl, nežinodami e imo kalbos s uk ū ų, neiš engiamai pe kelia į e imą jiems žinomas o igina- lo kalbos s uk ū as, 2) e ėjui gali bū i būdingas ling is inis šališkumas: jausdamas pe dė ą paga bą o iginalo kalbai, „į e imo eks ą jis s engiasi į auk i pe nelyg daug o maliųjų a i ikmenų“, odėl „iš okio e imo iš- eina e inys“, 3) e ėjas u i polinkį į egzo iką i a iduoda pi menybę o iginalo kalbai, ku iai išmok i eikėjo didelių pas angų, odėl su eikšmin- damas o iginalo kalbos o mą i aišką jis aip pa pe kelia nemažai o ma- liųjų elemen ų (nida 1989: 232). e. nidos minimi o malieji elemen ai, a ba o malieji a i ikmenys, y a e imo kalbos no mų i a osenos nea i- inkan ys į ai ių kalbos lygmenų e iniai, pe im i iš o iginalo kalbos. no minis e imo ek i alen iškumas apima ne ik bend inės kalbos, be i a ski ų s ilių, jų a ian ų (pos ilių, žan ų) no mas. „S ilių no momis adinami isuomenės kalbiniai įp očiai a i inkamose bend a imo s e ose a o i a i inkamo unkcinio s iliaus p iemones i būdus. ai idinės, dali- nės bend inės kalbos no mos: jos smulkiau di e encijuoja ą kalbą, apib ė- žia jos iene ų a ojimo s i is.“ (Župe ka 2001: 95). A ski ų pos ilių i žan ų s ilis inės no mos y a ku io no s unkcinio s iliaus no mų a ian ai, konk e i s iliaus no mos a ian o ealizacija. S ilių, pos ilių i žan ų no mos nė a okios g iež os kaip kalbos no mos, jos su okiamos kaip am ik ų di e encinių s iliaus p iemonių a ojimo polinkis, dažnesnis kiekybinis žymė ų i nežymė ų kalbos p iemonių pasiski s ymas, lemian is kalbos s ilis ines ypa ybes (Žilinskienė 2005: 28–44; Leona ičienė 2007: 85–96). 262 KALBoS KuL ūRA | 83 isų unkcinių s ilių kalbos eikala imai apima am ik as leksikos i g a- ma ikos ypa ybių a ojimo no mas. Leksikos s ilis inę no mą pap as ai y a leng iau apib ėž i nei g ama inių o mų, kons ukcijų, sakinių ipų a ojimo polinkius. Kaip eigia L.j. Cal e (1994), s iliai i šnekos egis ai ne u i a s- ki ų sin aksinių sis emų, odėl konk ečioje kalbos ealizacijoje g ama inės (mo ologinės i sin aksinės) p iemonės pa enkamos iš bend osios kalbos sis- emos, ik ski iasi jų a anka i a ojimo dažnis. Dažnesnius a ojimo polin- kius a ba s ilis inės no mos kodi ikaciją pa eikia žodynai, g ama ikos, s ilis ikos, kalbos kul ū os da bai. Šių polinkių paisymas leidžia e ėjui s ilis iškai ek i- alen iškai pe eik i e čiamą eks ą. i a i kščiai – dalinių kalbos no mų (s iliaus eikala imų) nesilaikymas, da ko eks o s ilių, neleidžia pasiek i no - minio e imo ek i alen iškumo, o ilgainiui neapdai iai keičian ku ią no s dalinę kalbos no mą galima pada y i žalos isai bend inės kalbos sis emai. A e imo eks as no miniu a ž ilgiu ek i alen iškas, a neek i alen- iškas, galima sp ęs i iš iso eks o a ba didesnės jo dalies kalbos kokybės. aip eigia no minį e imo ek i alen iškumą nag inėjęs okiečių e imo eo e ikas W. Kolle is (2001). jo nuomone, no minis ek i alen iškumas y a ik ienas iš e imo eks o ek i alen iškumo ipų, leidžiančių e in i ben- d ąjį eks o ek i alen iškumą. e imo kalbos no miškumo klausimą kelia i žinoma e imo eo e ikė M. Bake (1993, 1999). aikydama eks ynų ling is ikos me odus i i dama daugiakalbius eks ynus ji nus a ė, kad e - imo eks ai ne e ai būna aiškesni, iena eikšmiškesni už o iginalą i labiau a i inka g ama ines no mas nei o iginalo kalbos eks ai. e imo kokybę išski inai pab ėžia i i alų e imo eo e ikas B. osimo knygoje Ve imas i kokybė. Ve imas akademinėje i p o esionaliojoje aplinkoje. Be daugelio ki ų eikala imų, e ėjams jis kelia au o iaus s iliaus išlaikymo klausimą, agina e ėją a idžiai į e in i eks o g ama iką i sin aksę, a pažin i ašybos, g a inio aizdo ypa umus, inkamai juos pe eik i e ime (osimo 2004; em asi: Klioš o ai y ė, Mažeikai ė 2009: 105). 3. iRiAMojo Meninio S iLiAuS eKS o NORMINIS VERTIMO EKVIVALENTIŠKUMAS Meninis s ilius nė a isuomeninis kalbos s e eo ipas, odėl jo san ykis su bend inės kalbos i dalinėmis jos no momis y a kiek ki oks. indi idualumas, es e inė kalbos unkcija ka ais leidžia nuk yp i nuo kalbos no mų, nepai- A. LeonA ičienė. R. Ga y Eu opie iško auklėjimo no minis e imo ek i alen iškumas 263 sy i kai ku ių įp as inių kalbos a ojimo aisyklių. K. Župe ka eigia: „in- di idualusis s ilius neno minamas. Meninės kalbos s e os no mas apsk i ai sunku apib ėž i.“ (2001: 96). Kaip ada nus a y i ieną iš eks o e imo ek i alen iškumo ūšių – no minį ek i alen iškumą? jei neįmanoma a ne ikslinga jo ikė is, adinasi, meninių eks ų e ėjai gali e s i kaip in- kami i , ski ingai nei dalykinių eks ų e ėjai, nekel i sau didelių kalbos mokėjimo eikala imų? Į šiuos klausimus padeda a saky i e imo eo ijų nuos a a: e ėjas nė a sa a ankiško eks o kū ėjas, jis u i pe eik i au o iaus s ilių ki os kalbos p iemonėmis, išlaiky i ą pa į s ilis inį lygmenį. odėl ikslinga ski i o iginalo kalbos eksp esinių p iemonių kopija imą, . y. pas angas pe eik i au o iaus s ilių i u in i e imo kalbos s ilis ines iš- gales, nuo e imo kalbos nemo y uo o ne aisyklingumo: s e imos kalbos g ama inių s uk ū ų kopija imo, kalbos iene o(ų) seman ikos nepaisymo i e imo kalbos nemokėjimo. Žinoma, ne aisyklinga kalba gali bū i ei- kėjo apibūdinimo a ki ą unkciją a liekan i s iliaus p iemonė, ad meni- niame eks e mo y uo ai gali bū i a ojamos s e imybės, a mybės, ža - gonybės, keiksmažodžiai i k . nag inėjan e imo eks o kalbos kokybę isada eikė ų em is o iginalu i e in i, a konk ečioje s e imos kalbos eks o ie oje i apsk i ai eks e y a sąmoningų nuk ypimų nuo no mos, a liekančių kokią no s s ilis inę unkciją. jeigu okių nuk ypimų o iginale nė a, jų ne u ė ų bū i i e ime. nag inėjan , kokia o ma lie u iškai pe eik as R. Ga y kū inys i kokios kalbos skai y oją moko Eu opie iškas auklėjimas, as a daugiau kaip pen- kiasdešim bend inės kalbos i s iliaus klaidų. e imo eks as i as no - minio ek i alen iškumo a ž ilgiu, ad kiek ienas neno minis a ejis nag i- nė as bend ame kū inio kon eks e, lygin as su o iginalo eks u i kel as jo ikslingumo klausimas. Ras os kalbos klaidos ski s omos į kelias g upes: leksikos, g ama ikos (mo ologijos i sin aksės) i s iliaus klaidos. 3.1. Leksikos e imo klaidos i iamojoje medžiagoje daugiausia as a leksikos e imo i a ojimo klai- dų, ai suda o apie 40 p oc. isų pas ebė ų kalbos i s iliaus ne ikslumų ( eks o pa yzdžiuose jie išski iami pajuodin u š i u). Skai an e imą nemaža klausimų kelia neno minės leksikos (s e imybių, seman izmų, e alų) pa inkimo mo y ai. neaišku, kodėl bend inės p ancū- zų kalbos no miniai leksikos iene ai e ime pe eik i neno mine leksika: 264 KALBoS KuL ūRA | 83 (1) Jis nusišluos ė kojas, bibliniu žes u pa odė jas susi inkusiems, i pasakė, nuk eip- damas didžiulį kojos nykš į į Dob anskį: – Ma o e... Aš isiškai nekal as dėl šio eisiojo mi ies! (81) Il s’essuya les pieds, d’un ges e biblique, les mon a à l’assis ance e di , en b aquan su Dob anski un o eil démesu é : – Voyez... Ca je ne suis poin esponsable de la mo de ce jus e ! (103) (2) Pa izanas subin uo a gal a im ai a ė: – Mes būsime g iež i, be eisingi. (52) Le pa isan à la ê e cou e e de bandages di g a emen : – Nous se ons sé è es, mais jus es. (68) P ancūzų kalbos daik a a dis ges e i žodžių junginys cou e e de bandages y a s ilis iškai neu alūs, o iginale a ojami s ilis iškai nežymė oje au o iaus (ne eikėjo!) kalboje. odėl e ėjo a ojamos s e imybės žes u i subin- uo a laiky inos nemo y uo omis, nes siekian o iginalo i e imo eks o s ilis inio ek i alen iškumo eikė ų ink is no minius leksikos iene us: ges u a ba mos u i su a s y a a ba ap iš a. i alų ašy ojas, e imo k i ikas umbe o eco eigia, kad e ėjui ne eikia s eng is „g ažin i“, obulin i o i- ginalo eks o i užim i au o iaus ie ą. Skai ydami e imą skai y ojai u- ė ų jaus i i ma y i o iginalą okį, koks jis y a. „jeigu e čiamas sku dus i p as ai pa ašy as kū inys, egul jis oks i lieka, kad e imo skai y ojas pa s galė ų sp ęs i, ko e as au o iaus da bas.“ (eco 2003: 118). Leksiškai nemo y uo u galė ume laiky i i a p au inio žodžio disk e iš- kas a ojimą: (3) Janekas disk e iškai sukosėjo; uojau pa iš k ūmų pasi odė aukš as jaunuolis i žengė link jo. Janekas jį a pažino. (45) Janek oussa disc è emen ; aussi ô une g ande silhoue e d’adolescen éme gea des buissons e in à sa encon e. Janek econnu le jeune homme. (59) (4) Du ys disk e iškai užsida ė. Jaunasis K ylenka a sisuko į sa o ė ą i aikiu bal- su p adėjo: – Ge ai, ne ėki e aip. Jūs isus sukelsi an kojų. Žinoma, esu labai laimingas jus ma ydamas... (178) La po e se e e ma disc è emen . Le jeune K ylenko se ou na e s son pè e e commença, concilian : A. LeonA ičienė. R. Ga y Eu opie iško auklėjimo no minis e imo ek i alen iškumas 265 – Allo s, ne gueulez pas comme ça. Vous allez ameu e ou le monde. Na u ellemen , je suis ès heu eux de ous oi ... (220) Daba inės lie u ių kalbos žodyne žodžio disk e iškas eikšmė apib ėžiama aip: „ e as pasi ikėjimo, laikan is paslap į: D. žmogus, elgesys“ (2000: 126). ji y a įp as a lie u ių kalboje. P ancūzų kalbos p ie eiksmio disc è emen eikšmė pla esnė, a ojimo kon eks ai į ai esni: „d’une maniè e disc è e, qui n’a i e pas l’a en ion. Fai e qqch. disc è emen (C . am. En cache e, en ca imini, en douce). Rega de disc è emen qqn: à la dé obée. Fai e disc è emen allusion à qqch. <…> S’habille disc è emen . . Sob emen . <…>“ (Le pe i Robe 1978: 550). D ikalbis P ancūzų–lie u ių kalbų žodynas nu odo okias disc è emen eikšmes: „san ū iai, kukliai; ai e qch ~ da y i ką slapčiomis, ylomis“ (2004: 291). nag inėjamuosiuose e imo pa yzdžiuose labiau ik ų įp as i lie u ių kalbos žodžiai, leidžian ys seman iškai ek i alen iškai nusaky i nekalbinę si uaciją: du ys slapčiomis a ba yliai užsida ė, o janekas nega siai kos elėjo a ba sukosėjo. ą pačią nekalbinę si uaciją kalbos į a dija ski ingai, a o- ja ki okią, joms įp as ą leksiką. a p au inių žodžių u inys, jų eikšmės kalbose dažnai ski iasi, ad jie negali bū i iesiogiai pe kel i į e imo eks- ą, nea siž elgian į seman inį u inį i įp as inę a oseną. Meniniuose eks uose a p au iniai žodžiai dažnai y a pe sunkūs, odėl bend ojoje „ a - osenoje esan i sa ų i a p au inių žodžių konku encija, jei ji lygia eisė ( . y. jei nė a kokių eikšmės a spal ių a šiaip specialių ikslų), g ožiniuo- se eks uose u ė ų baig is sa ų žodžių naudai“ (Miliūnai ė 2006: 128). nemaža i iamosios medžiagos leksikos klaidų suda o e alai – neigia- mai kodi ikuo i e iniai. Šie lie u ių kalbai nebūdingi žodžiai, žodžių jun- giniai a ojami pada y i pagal ku ios no s s e imos kalbos aišką ( i ia- muoju a eju – pagal p ancūzų kalbą): (5) Jo palydo ai paga biai laukė laikydami kepu es ankose i laiks nuo laiko nusi- spjauda o o umui išlaiky i. (33) Ses compagnons l’a endaien a ec espec , les casque es à la main, c achan , de emps en emps, pou se donne une con enance. (44) (6) Laiks nuo laiko jis pažiū ėda o į d augo kūną i p adėda o audo i lyg nelaimin- gas nusk iaus as aikas. (129) De emps en emps, il ega dai le co ps de son ami e se me ai à sanglo e , a ec ou l’abandon d’un en an malheu eux. (159) 272 KALBoS KuL ūRA | 83 25–30), e ėjas galėjo labiau konk e izuo i. Daugelį nes ilingai a ojamo eiksmažodžio bu o a ejų galė ų pakeis i sklido, y ojo i pan. (pa yzdžiui, Tai nebu o šiluma ien nuo ugnies... (= Šiluma sklido ne ik nuo ugnies...). Ci uo uose i ki uose e imo pa yzdžiuose okie pakei imai neleis ų s i- lis iškai nusku din i eks o, padė ų ek i alen iškai pe eik i au o iaus s ilių, ap ašomas si uacijas i a i ik ų no minį e imo ek i alen iškumą. IŠVAdOS no s meninio s iliaus kalba nė a no minama, ačiau ne eikė ų a mes i me- ninio eks o no minio e imo ek i alen iškumo p incipo. jį galima sup as- i kiek lais iau nei adminis acinio a mokslinio s iliaus eks o i ak uo i kaip iš ikimybę indi idualiam au o iaus kalbos s iliui, kaip a sakingą e i- mo kalbos p iemonių a ojimą pe eik i eikšmei i eks o p asmei. e imo y imo ezul a ai odo, kad R. Ga y Eu opie iško auklėjimo e - imo į lie u ių kalbą eks as negali bū i laikomas no miškai ek i alen išku o iginalo eks ui. Ras os leksikos, mo ologijos, sin aksės, s iliaus klaidos nei s ilis iškai, nei ki aip nemo y uo os, nes a i inkamose o iginalo ie ose i kon eks e nė a au o iaus pada y ų p ancūzų kalbos sis emos a s iliaus klaidų. aigi e imo kalbos klaidos a si ado ne dėl o iginalo eks o. iš isų e imo kalbos klaidų dažniausios y a leksikos (40 p oc.) i g a- ma inės sis emos (37 p oc.) klaidos. Dėl jų ne ik ne inkamai pe eikiama aiška, jos išk aipo u inį: aiškos klaidos keičia sakinio eikšmę, a si anda d ip asmybių. Pe eikian o iginalo eks ą nuo o iginalo kalbos nukopijuo a e imo kalbos aiška pakeičiamas jo u inys. Šių iš aiškos plano kylančių u inio pakei imų nenuma o jokia e imo eo ija i me odologija. e čian indi idualųjį au o iaus s ilių seman iniai komponen ų junginiai e ėjui u i bū i pa ys s a biausi, odėl keis i am ik as p asmes galima ik p agma iniais, komunikaciniais, si uacinio kon eks o sume imais a kul ū iškai adap uojan eks ą. Leksikos i g ama inės e imo kalbos klaidos odo, kad e ėjas ne- a siž elgia į ski ingą p ancūzų i lie u ių kalbų nominacijos pobūdį. y imo ezul a ai leidžia eig i, kad o iginalo eks as, palygin i su e - imu, y a sklandesnis, kalbos p iemonių a ž ilgiu s ilingesnis. Da y ina iš ada, kad meninio eks o e imo kalbos klaidos kliudo es e inei komu- nikacijai, neleidžia eks ui a lik i pačios s a biausios unkcijos. Meninio kū inio e imas y a kul ū inis eiksmas, pasaulio e imų bib lio ekos kū imas, galimybė plės i e imo kalbos s ilis ines išgales, ačiau A. LeonA ičienė. R. Ga y Eu opie iško auklėjimo no minis e imo ek i alen iškumas 273 šio R. Ga y kū inio lie u iško e imo kalbos i s iliaus klaidos iš dalies a ima galimybę jam bū i ek i alen iškai sup as am i de amai p iim am naujoje komunikacinėje aplinkoje – lie u ių kul ū oje. ŠALTINIAI G a y R. 1956: Éduca ion eu opéenne, Pa is: Gallima d. G a y R. 2001: Eu opie iškas auklėjimas. e ė A. K ančiukas, Kaunas: ada. Li eRA ūRA B a k e M. 1993: Co pus linguis ics and ansla ion s udies: implica ions and applica ions. – M. Bake , G. F ancis and e. ogniniBonelli. Tex and Tech- nology: In hono o John Sinclai , Ams e dam: john Benjamin, 17–45. Ba k e M. 1999: he Role o Co po a in in es iga ing he Linguis ic Beha io o P o essional ansla o s. – In e na ional Jou nal o Co pus Linguis ics 4 (2), 281–298. C a l e L. j. 1994: L’a go , Pa is: P esses uni e si ai es de F ance. e c o u. 2003: Di e quasi la s essa cosa: espe ienze di aduzione, Milano: Bom- piani. K l i o š o a i y ė R., M a ž e i k a i ė i. 2009: Apie g ožinio eks o e imo kokybę. A. Ba icco omano „Šilkas“ e imas į lie u ių kalbą. – Ve imo s udijos 2, 104–116. Ko l l e W. 2001: Ein üh ung in die Übe se zungswissenscha . 6. Au lage, Wie- belheim: Quelle und Meye . L e o n a i č i e n ė A. 2007: Publicis inio i šnekamojo s iliaus sandū a daba - inėje spaudoje. – Kalbos kul ū a 80, 85–96. L e o n a i č i e n ė A. 2009: Lie u ių kalbos s ilis iškai žymė os leksikos seman- ika i e imas į p ancūzų kalbą. – Kalbų s udijos / S udies abou languages 15, 25–30. L e o n a i č i e n ė A. 2010: Ve imo a odangos: eo ija i p ak ika (p ancūzų–lie- u ių kalba), Kaunas: echnologija. M i c k ū n a s A., S ew a d D. 1994: Fenomenologinė iloso ija, ilnius: Bal os lankos. M i l i ū n a i ė R. 2006: Bū imas amune: pa eisinama – nepa eisinama... – Apie kalbą i mus, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 124–132. n a i d a e. 1989: e imo mokslas. – A odangos, ilnius: Pe iodika, 215–234. o s i m o B. 2004: T aduzione e quali à: la alu azione in ambi o accademico e p o essionale, Milano: Hoepli. P u p k i s A. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, ilnius: Gim asis žodis. 274 KALBoS KuL ūRA | 83 Ž i l i n s k i e n ė . 2005: a dažodžių, į a džių i jų g ama inių o mų a o- jimas lie u ių kalbos s iliuose. – Li uanis ica 64 (4), 28–44. Ž u p e k a K. 2001: S ilis ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Gau a 2010 11 03 eX noRMA i e RAnSLA ion eQui ALenCe oF R. GARY’S ÉDUCATION EUROPÉENNE Summa y ansla ion heo ies o en b ing up he issue o ansla ion quali y – he equi a- lence o he ex o he o iginal. one ype o ex equi alence is ex no ma i e ansla ion equi alence, which pe mi s a judgemen abou he quali y o he ans- la ion in he a ge language. his a icle o e s a heo e ical discussion o he ela ionship be ween no ma- i e equi alence and he o e all equi alence o a ansla ion ollowed by an ex- amina ion o he no ma i e equi alence o he Li huanian language ansla ion o R. Ga y’s wo k, Éduca ion eu opéenne. he analysis based on he da a om he ma e ial unde examina ion allows o e alua e he concep o li e a y no ma i e ansla ion equi alence mo e accu a ely, o highligh he ac ual use o language no ms and o conside he impo ance o he s yle o an indi idual au ho when selec ing li e a y means in he a ge language. A quan i a i e and linguis ic examina ion o he a ge language ex has e- ealed nume ous ansla ion e o s in lexicon, mo phology, syn ax and s yle. he esul s o he analysis o he ansla ion sugges ha he e a e de iciencies in aes he ic communica ion and applica ion o ansla ion me hodology a ising om he ailu e o ake in o accoun di e ences in he F ench and Li huanian nomina- i e and he na u e o he g amma ical sys ems. he pe o med examina ion, which was based on empi ical da a, cas s doub s on he equi alence o Eu opie- iškas auklėjimas o he o iginal ex (Éduca ion eu opéenne) and aises he ques ion o whe he his ansla ion could be publicly p esen ed as a good example. AuReLijA LeonA ičienė Kauno echnologijos ins i u as Gedimino g. 43, L 44240 Kaunas [email p o ec ed] y au o Didžiojo uni e si e as Donelaičio g. 52, L 44244 Kaunas [email p o ec ed]