Kitų kalbų tikrinių vardų rašymo probleminiai atvejai latvių kalboje

222 Kalbos Kul ū a | 83 DZINTRA ŠULCE Liepojos uni e si e as, La ija KI Ų KalbŲ IK INIŲ Va DŲ aŠYMo P oblEMINIaI a VEJaI la VIŲ KalboJE su ik inių a dų a imo i ašymo sunkumais susidu ia isos kalbos, įskai- an i la ių kalbą. P oblemų kyla i a ojan la iškos kilmės ik inius a dus kokioje no s ki oje kalboje, i ašan ki ų kalbų ik inius a dus la iškai. ašy i ki ų kalbų ik inius a dus p ak iškai eko p adedan jau nuo pačių pi mųjų spausdin ų eks ų la ių kalba, ačiau moksliškai pag įs a kalbininkų diskusija apie inkamiausius ašymo p incipus p asidėjo XIX amžiaus an oje pusėje (be gmane, blinkena 1986: 97). J. alunanas pi mas iškėlė o n e i n į p i n c i p ą kaip pag indinį ašan s e imus ik inius a dus. Jis aip pa pasiūlė p idė i la ių kalbos žodžių galūnes i a ski ais a ejais skliaus uose juos pa ašy i o iginalo kalba. J. alunano siūlymus oliau sėkmingai išplė ojo kalbininkai K. Miūlenbachas i J. Endzelynas. Šie p incipai y a uni e salūs i išliko ak ualūs iki šių dienų. Ki ų kalbų ik iniai žodžiai is da ašomi pagal jų a imą o iginalo kalboje, ik la iš- kos abėcėlės aidėmis, i aip pe eik i ik iniai a dai į aukiami į la ių kalbos g ama inę sis emą, . y. sula inami. y inėjan kalbos is o iją galima nus a y i, kad anksčiau ki ų au ų ik iniai a dai la ių kalboje būda o e čiami. Ve imo p inc ipa s eiškia ki os au os g ožinės li e a ū os, au osakos kū inių, is o inių į ykių, asmenybių i pan. p ide inimą p ie sa o au os, šalies ypa umų i su okimo speci ikos (pap as ai a liekan e imą). Pagal šį p incipą a ojami a ski ų is o inių asmenybių, daugiausia mona chų, a dai, p z.: usijos ca as Jānis B iesmīgais, aip pa Ba gais, Asiņainais, daba – I ans Ba gais (I anas ūs usis), ca as Pē e is Pi mais (Pe as Pi masis), Š edijos ka alius Kā lis Lielais (Ka olis Di- dysis), XIII amžiaus anglijos ka alius Jānis Bezzemis, daba – Džons Plan a- gene s, sauk s Bezzemis (o ig. John Plan agene , he Lackland; lie. Džonas Plan agene as). oks e imas (ka ais i šalia o iginalo) šiuo me u populia us D. ŠulcE. Ki ų kalbų ik inių a dų ašymo p obleminiai a ejai la ių kalboje 223 publicis ikoje, bū en aip pasielgė ašy oja M. s y ė, publikuodama sa o kelionės po b aziliją ap ašymą O chidėjos po mėlynu žiemos dangumi (2004). sa o pasi inkimą pa eik i s e imos kilmės ie o a džius okiu būdu ji pag in- džia aip: „Vie o ių pa adinimus no ėčiau pa eik i o iginalo kalba, kad a idus skai y ojas pas ebė ų, koks panašus bu o pi mųjų a sikėlėlių i senųjų k aš o gy en ojų mąs ymas“ (p. 8). ačiau šalia ašy oja iš e čia i la iškai, p z.: G upo Ve de – Zaļā g upa (Žalioji g upė; p. 90). Y a p e ceden o p i n c ipas – jo esmė ašy i ik inį žodį aip, kaip ai pada y a pi mą ka ą la ių kalboje (DNZs 2003: 33), kadangi pe nelyg dažnas ik inių a dų ašymo kai aliojimas ukdo skai y ojui. Pa yzdžiui, anglų ašy ojo Džono Gols e zijo (o ig. John Galswo hy, lie. Džonas Gols- o is) pa a dė nuo 1910 me ų la ių kalboje pakeis a ne aš uonis ka us. G ožinėje li e a ū oje a ski ais a ejais s e imi ik iniai a dai pe eikia- mi kū ybiškai. aip da oma ada, jeigu au o ius asmen a džius a i inkamo- je o iginalo kalboje sukū ė ypa ingomis one inėmis p iemonėmis dėl eikš- mės a spal io, kokio no s niuanso a nuo aikos. ai galė ų ding i pe eikian a dus pagal one inį p incipą. Kaip oks kū ybiškumo pa yzdys pap as ai minimas u. bė zinio a lik as XII–XIII amžiaus islandų poe o sno io s u - lusono (o ig. Sno i S u luson, la. Sno e S u lasons) mi ologijos i poe ikos ak a o Edda dalies Gil es acumalds (Giul io ža ėjimas; Ga 1997) e imas: Gai gājis, Vaigk ēpis, Zel pie e (į ki as kalbas neiš e čiami sudu iniai žodžiai, indi idualūs naujada ai), aip pa Dž. K. oulings knygų apie Ha į Po e į eikėjų a dų e imai: Cūkkā pa (o ig. Hogwa s), Salaza s Slīdenis (o ig. Salaza Sly he in, lie. salaza as Klas uolis), Vaidu Vai a (o ig. Moaning My le, lie. Vai uoklė Mi a) i k . (DNZs 2003: 33). Jeigu ik iniai žodžiai o iginalo kalba pa ašy i ne lo yniškomis aidėmis, jie ansli e uojami, p z.: Se gejs Reb o s, Rūdol s Nu ije s, Mihails Ba- išņiko s. Ki ų kalbų ik inių a dų ašymas la ių kalboje apsk i ai iman y a suno min as i su a ky as, ačiau is dažniau k i ikuojamas one inis p in- cipas. P o eso ius J. Endzelynas apie pa a džių ašymą la ių kalboje ašė: „...kiek iena kul ū inga au a s e imas pa a des am ik u mas u p ide ina p ie sa o ašybos. Mūsų įs a ymų leidėjai u ė ų ūpin is uo, kad la ijos als ybinėse įs aigose, p adedan nuo mokyklų, pa a dės aip pa bū ų a- šomos pagal mūsų ašybos pag indus“ (Endzelīns 1921: 26. ap .). la ijos espublikoje XX amžiaus ečią i ke i ą dešim me į bu o suda y os pa- a džių (įskai an i skolin as pa a des) ašymo la ijos dokumen uose ai- 224 Kalbos Kul ū a | 83 syklės, bu o išleis as pa a džių ašybos žodynas (Uz ā du pa eiz aks ības ā dnīca, 1927; ado a o la ijos uni e si e o docen as E. blesė). Po an- ojo pasaulinio ka o įdė a labai daug da bo engian se ijinius leidinius apie a ski ų kalbų s e imų žodžių ašymą i a imą la ių kalboje – No ādīju- mi pa ci alodu īpaš ā du pa eiz aks ību un pa eiz unu la iešu li e ā ajā alodā, aip pa minė inas 1999 m. išspausdin as da bas Pa ā du un uz- ā du lie ošanu un aks ību la iešu li e ā ajā alodā. Pa ys naujausi nu odymai į auk i į la ijos espublikos Minis ų kabi- ne o p iim as aisykles dėl asmen a džių ašymo i a ojimo la ių kalbo- je bei jų iden i ika imo – No eikumi pa pe son ā du aks ību un lie ošanu la iešu alodā, kā a ī o iden i ikāciju (No eikumi 2004: 27–38), ku pab ė- žiama, kad asmen a džiai y a la ių kalbos g ama inės sis emos dalis: jų giminė, skaičius i linksnis iš eiškiami kai omomis galūnėmis, galūnė kin- a pagal kon eks ą. la ių kalboje y a du pag indiniai asmen a džių a ojimo i ašymo p incipai: 1) asmens ly į i la iškos, i s e imos kilmės asmen a džiuose (išsky us nekai omus asmen a džius) nu odo y iškosios a mo e iškosios giminės linksniuojamos galūnės; 2) ki ų kalbų asmen a džiai la ių kalbo- je ašomi pagal jų a imą o iginalo kalba i p i aikomi p ie la ių kalbos g ama inės sis emos. ačiau šiuo me u is labiau nep i a iama a dų i pa a džių p i aikymui p ie la ių kalbos g ama inės sis emos i a i inkamų galūnių p idėjimui. Pa yzdžiui, la ijos gy en ojos Lidijos Kuha ec byla bu o nusiųs a nag i- nė i Eu opos žmogaus eisių eismui s asbū e, kaip pag indą nu odan eisės į asmeninio gy enimo neliečiamumo pažeidimą, nes p ie jos pa a dės la ijos pase bu o p idė a a i inkama galūnė – Kuha eca (Diena, 2001 07 27); panašus a ejis bu o dėl pa a dės Makeičik, ku i la ijos pase bu o į ašy a su galūne – Ilona Makeičika. Klaidų, ne ikslumų i nuk ypimų nuo o iginalių asmen a džių gali a - si as i dėl ki ų, . y. a pininkių, kalbų. Ilgą laiką a pininkė bu o usų kalba, sa o uož u susiža ėjimas anglų kalba šiandien sukėlė naujų p oble- mų. Ka ais ašan ki ų kalbų ik inius žodžius nuk yps ama nuo p iim ų pag indinių p incipų. okios išim ys y a, pa yzdžiui, adiciškai p igijęs ašymas: Gē ebo ga (Ge ebo gas; pagal a imą bū ų Jē ebo ja), Pa īze (Pa y- žius; pagal a imą bū ų Pa ī), aip pa kai ku ie iš e s i a pusiau iš e s i geog a iniai pa adinimai, p z.: Jaung ineja (Naujoji G inėja), Dien idslā i- ja (Jugosla ija), Lielie Eze i (Didieji eže ai) (bušs 1980: 94–98). D. ŠulcE. Ki ų kalbų ik inių a dų ašymo p obleminiai a ejai la ių kalboje 225 Fone inės adap acijos pakei imas ik iniuose a duose u ė ų bū i k uopš- čiai į e inamas. Pap as ai p ieš a a imas a p senesnio, adicinio pa ašymo i naujo pasiūlymo a si anda ada, kai bandoma iksliau a ku i o iginalo kalbos a imą, p z.: balsių pakei imas žodžiuose Īslande, iki 2006 m. – Is- lande (Islandija), īslandieši, iki 2006 m. – islandieši (islandai), a ba š edų ašy ojos selmos lage le (o ig. Selma Lage lö , daba la. Selma Lāge lē a) a do i pa a dės p ia inimas p ie o iginalo kalbos (anksčiau bu o la. Zelma Lāge le a). la ijos kalbininkai nuola disku uoja apie inkamiausių p incipų pasi- inkimą ašan ki ų kalbų ik inius a dus. Kiek ienas p incipas u i sa o p i alumų i ūkumų. skai an naujausius la ių leidinius galima pas ebė- i, jog ki ų kalbų ik iniai a dai i pa adinimai daugiausia ašomi pagal jau įsigalėjusį one inį p incipą, aigi skai y ojai gali gau i in o maciją gana g ei ai i sup an ama o ma, aip pa ai ne ukdo aiškiai su ok i u inį. ašan eks e s e imą asmen a dį pi mą ka ą, dažnai skliaus uose ki u š i u pa eikiama o iginalo o ma, o oliau a ojama ik la iška o ma, p z.: „Feliksa Valo ona (Felix Vallo on) glezna, kas apusi 1907. gadā“ (Felikso Valo ono (Felix Vallo on) pa eikslas, ku is suku as 1907 me ais) (50 PPP 2001: 170). Iš okio pa ašymo daugiausia naudos, be abejo, gauna skai y ojas, galin is leng ai su ok i eks ą i ka u papildy i sa o užsienio kalbų žinias. iesa, oks ašymo būdas (pa eikimas la ių kalba + o igina- lo o ma) eikalauja daug da bo i apsunkina au o ių, nes eikia i a i in- kamos užsienio kalbos žinių, i ski i laiko am, kad bū ų iksliai i ko ek- iškai už ašy a abiem kalbomis. Plečian is yšiams a p šalių i kalbų, is daugiau dėmesio ski iama ik inių a dų ašymui o iginalo kalba. bandymai p ak iškai p i aiky i o iginalo ašybos p incipą aip pa dažnai pasi odyda o okie pa p oblemiški i ne obuli kaip i k i ikuojamas one- inio ašymo p incipas. Ki ų kalbų ik inių a dų a ojimo p ak ikos kai- aliojimas gali sukel i sumaiš į, nes kalboje jau įsi i ino i s abiliza osi ūks ančiai ik inių a dų – nuo ceza io (la. Cēza s, o ig. Caesa ) i Šeks- py o (la. Šekspī s, o ig. Shakespea e) iki Džo džo bušo (la. Džo džs Bušs, o ig. Geo ge Bush) i mis e io byno (la. mis e s Bīns, o ig. M . Bean). Jų ašymo la ių kalba pakei imas sukel ų i p ak inių p oblemų, i ne gi emo- cinį nepasi enkinimą. sa o uož u, leidžian ašy i no s dalį iš pažįs amų ik inių a dų adiciniu būdu, dažnai iš iso nebebus įmanoma nus a y i, a konk e us pa ašymas pe eikia o iginalo kalbos a imą a o iginalo ašy- mą (bušs 2008: 96). 226 Kalbos Kul ū a | 83 Dažnai p oblemų kyla ašan uos ik inius a dus, ku iuose o iginalo kalba a ojami diak i iniai ženklai. P ak iškai jie dažnai nepažymimi, no s papildomų ženklų a ojimas y a s a bus be ku iai kalbai. o iginalo ašybos nuo oda pageidau ina moksliniuose i mokslo popu- lia inimo eks uose, aip pa o icialiuose dokumen uose asmens a dui a pa a dei pažymė i. ašy inių eks ų, ku ie ski i plačiajai isuomenei, ne- de ė ų pa e s i išski iniu dalyku, ku į sup an a ik a i inkamą užsienio kalbą mokan ys žmonės. be ku ios kalbos aidos pag indinė sąlyga y a a siž elg i į dialek inį p ieš a a imą a p konse a izmo i kalbos pokyčių. y inėjan eo inę li e a ū ą i analizuojan p ak inius pa yzdžius, galima sp ęs i, kad ik inių a dų ašymas o iginalo kalba u i d ejopą eikšmę: jis ska ina užsienio kalbų mokymąsi, su eikia iesioginę (nepakeis ą) in o ma- ciją, be , an a e us, neapgal o as, pe dė as, klaidingas i neko ek iškas ašymas okiais a ejais be eikalo blaško skai y ojų dėmesį, gali bū i u i- nio ne eisingo su okimo p iežas is, aip pa apsunkin i okių ik inių a dų a imą i ašymą. Pageidau ina as i op imalų i p iim iną sp endimą dėl o iginalo ašybos a ojimo la iškuose eks uose. Šal INIaI Diena – cil ēk iesību iesā – sūdzība no la ijas pa uz ā da k opļošanu. – Diena, 2001, 27. jūl. Ga – s u lasons s. Gil es acumalds. ulk. u. bē ziņš. īga: No dik, 1997. s ī e – s ī e M. O hidejas zem zilām ziemas debesīm, īga: lauku a īze, 2004. 50 PPP – 50 pasaules populā i pā i, īga: J. l.V., 2001. lI E a ū a b a l o d e I. 2010: ci alodu pe son ā du a eide la iešu alodā: p oblēmas un isinājumi. – Valodas p akse ē ojumi un ie eikumi, īga: la iešu alodas aģen ū a, 4–13. b e g m a n e a., b l i n k e n a a. 1986: La iešu aks ības a īs ība, īga: Zi- nā ne. b l i n k e n a a. 1974: ci alodu nosaukumu un apzīmējumu lie ošanas p ob- lēmas la iešu alodā. – La iešu alodas kul ū as jau ājumi, 10. laidiens, īga: liesma, 175–194. b u š s o. 1980: Konse a ī ums un mainīgums ci alodu īpaš ā du a eidē. – La iešu alodas kul ū as jau ājumi, 20. laidiens, īga: a o s, 94–98. D. ŠulcE. Ki ų kalbų ik inių a dų ašymo p obleminiai a ejai la ių kalboje 227 b u š s o. 2008: Īpaš ā di kā p oblēma alodas poli ikā. – E niskums Ei opā: sociālpoli iskie un kul ū as p ocesi, ēzekne: ēzeknes augs skola, 92–96. DNZs 2003: Dāņu, no ēģu, z ied u un somu īpaš ā du a eide la iešu alodā, īga: No den ab, 13–35. E n d z e l ī n s J. 1921: Pa uz ā du aks ību la iešu alodā. – La ijas Sa gs, 26. ap . No ādījumi 1960–1982: No ādījumi pa ci alodu īpaš ā du pa eiz aks ību un pa eiz unu la iešu li e ā ajā alodā, I–XV, īga: Zinā ne. No eikumi 2004: No eikumi pa pe son ā du aks ību un lie ošanu la iešu alodā, kā a ī o iden i ikāciju. – La ijas Vēs nesis, 6. bu nīca, 5. ma s, 27–38. o z o l s a., Ku š ķ i s J. 1967: Pa la īniskās g a ikas ci alodu nosaukumu un eicienu aks īšanu. – La iešu alodas kul ū as jau ājumi, 3. laidiens, īga: liesma, 5–12. Pa ā du 1999: Pa ā du un uz ā du lie ošanu un aks ību la iešu li e ā ajā alodā, īga: l Vals s alodas cen s. s k u j i ņ a V. 1999: La iešu aloda lie išķajos aks os, īga: Z aigzne abc. s a b u o a J. 2005: Ķīniešu alodas īpaš ā du a eide la iešu alodā. – Valo- das p akse: ē ojumi un ie eikumi, īga: lu akadēmiskais apgāds, 87–100. s a u i ņ a V., Š u l c e Dz. 2009: La iešu alodas pa eiz una un pa eiz aks ī- ba, īga: aKa. Š u l c e Dz. 2009: o iģināl aks ījumi la iešu alodā. – Valodas p akse: ē oju- mi un ie eikumi, īga: lu akadēmiskais apgāds, 91–99. Gau a 2010 10 28 P oblEMa Ic casEs oF ENDE ING bo oWED P oPE NaMEs IN o la VIaN Summa y P oblema ic cha ac e o spelling and p onuncia ion o p ope names becomes appa en in all languages, including la ian, a cogna e language o li huanian. Di icul ies a ise bo h when wo ds o la ian o igin a e used in ano he language and when ende ing bo owed p ope names in o la ian. scien i ically based p inciples o ende ing bo owed p ope names in o la i- an we e de ined in he second hal o he 19 h cen u y. hese p inciples bea a su icien ly uni e sal cha ac e and hey ha e p ese ed hei opicali y e en now- adays. bo owed p ope names s ill ollow he p onuncia ion ules o he o iginal 228 Kalbos Kul ū a | 83 language, only le e s o he la ian alphabe a e used in hei spelling, and he ende ed p ope names a e included in o he la ian g amma sys em. language his o y shows ha ea ly bo owed pe sonal names we e localised and ansla ed in o la ian. I means adjus men o li e a y and olklo e pieces, his- o ic e en s, pe sonali ies e c. o he singula i y o he gi en na ion, o he coun- y and speci ic cha ac e o pe cep ion. When p ope names o he o iginal language a e no w i en in la in le e s, hey a e ansli e a ed in la ian. he spelling o he bo owed p ope names in la ian, aken as a whole, is ixed and complies wi h he ules; howe e , de ia ions om he p onuncia ion p inciple become mo e equen , especially in cases o pe sonal names o o eign o igin. Mis akes, inaccu acies and de ia ions om he o iginal e sion o p ope names can be caused by he in luence o o he languages. Fo qui e a long ime, ussian was used as an in e media y language; nowadays new p oblems a ise om he s ong in a ua ion wi h English e sions. la ialisa ion o bo owed p ope names acco ding o hei p onuncia ion, wi h he o iginal o m enclosed in b acke s, is men ioned as he mos op imal p inci- ple o ende ing bo owed p ope names. In such cases his will ce ainly b ing mos bene i o he eade , o whom he ex migh become easie o pe cei e. Wi h con ac s be ween coun ies and languages de eloping, in p ac ice mo e a - en ion is gi en o he o iginal spelling o p ope names. DZIN a ŠulcE liepājas uni e si ā e Kū mājas p osp. 13, lV-3401 liepāja [email p o ec ed]