Lietuvos etninių sričių gyventojų charakterio bruožai kalbos pasaulėvaizdyje

 S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje 185 Sil ija PaPau ėly ė Kazimie aS ŽuPe Ka Šiauliųuni e si e as lIe uVOSe nInIŲS IČIŲ GyVen OJŲcha aK e IOb uOŽaI KalbOSPaSaulėVaIzdyJe ĮVadaS Šios aipsnio ikslas–išsiaiškin i,ku iecha ak e iob uožailie u iųkalbos pasaulė aizdyjep iski iamie niniųs ičių(e nog a inių egionų)gy en o- jams, .y.aukš aičiams,žemaičiams,dzūkamsi su alkiečiams. i iamoji medžiaga(i  umpipasakymai,p iežodžiai,i didesni eks ai–anekdo ai, apsakymaii k .)kele ąme ųbu o enkamaišį ai ių ašy inės(daugiausia) i saky inėskalbosšal inių:pe iodikos,g ožinėsli e a ū os,šnekamosios kalbos,žodynų,be o,išdaba inėslie u iųkalbos eks ynobu oiš ink- ikon eks aisubūd a džiaisaukš ai iška(s),žemai iška(s),dzūkiška(s), su alkie iška(s), ienaipa ki aipapibūdinan yse niniųg upiųžmonių būdo b uožus,e niniuss e eo ipus.Išski ian s e eo ipamsp iski iamus b uožusa siž elg ai įkon eks us,ku iuosebu oapibūdinaminee ninių s ičių,opa a mių,šnek ų,pašnekčiųa s o ai(p z., dūnininkai, kapsai, ku- piškėnai, zana ykai). Kalbinėsanalizės ezul a aispag įs asiš adaspapildo i pa ikslinaasociacijųekspe imen as. e niniųs e eo ipų y imas y aak ualus,nessu e ninėmisg upėmis siejamis e eo ipai u iį akosžmoniųelgesiui,a spindikonk ečiaibend i- jaibūdingąpasauliosu okimąi nuos a as dėlki ųžmonių.Šia ema disku uojadialek ologaii ki ikalbininkai,e nologai,psichologai.Mano- ma,kadišsamiausiaiap a asžemaičiųcha ak e iosa i umas(bliumas 1998;Pakalniškis2001;Kalnius2002,2006,2007;nakienė2007).Pa i- kimiausiosiš adosgalibū igau os iksug e inuskeliųmokslos ičių y- imų ezul a us. e ninėmiss i imis(lKe2008:539),„e nog a inėmiss i imis,e nog a- iniais egionaisa e no egionaisįp as a adin i aukš ai iją,Žemai iją, dzūkiją,Su alkiją,Mažąjąlie u ą(Klaipėdosk aš ą)“( umėnas2007: 186 KalbOSKul ū a|83 128)1.Kon eks ų,ku iuoseiškeliamaskoksno sMažosioslie u osgy en- ojųb uožas,su ink ojemedžiagojepasi aikė oskeli, odėls aipsnyje ap a iamas ikaukš aičių,žemaičių,dzūkųi su alkiečiųcha ak e ioa s- pindyskalbospasaulė aizdyje.Išiš a dy ų e minųpasi ink asLie u ių kalbos enciklopedijoje a ojamasjunginyse ninė s i is (e nologųda buose įp as ase nog a inis egionas).be o,nesan  ikslesnių e minų,sinonimiš- kai a ojamepasakymuse ninių s ičių gy en ojai i e ninių g upių asmenys, no s,sup an ama,be ku iose ninėsg upėsasmuogaligy en ii nesa o e ninėjes i yje.S aipsnyjemėginamaa skleis ikalbospasaulė aizdyjeuž- iksuo use niniųs ičiųhe e os e eo ipus, .y.kalbos a ojimopa yzdžiuo- seuž iksuo ąpožiū įįe niniųs ičiųgy en ojųcha ak e į.Palygin ipa ei- kiamadalise nologųanalizės ezul a ų–žemaičių,su alkiečiųi dzūkų nuomoneapiesa oe ninėsg upėssa i umąpa em iau os e eo ipai2. eO InėSnuOS a OS Žinoma,kaddidesniųlie u iųkalbos a miųplo ai„be eiksu ampasu pag indinėmise ninėmis–žemaičių,sūdu ių(kauniškių[ a mė]),dzūkų (pie ųaukš aičių[ a mė]), y ųaukš aičių–gy enamomiss i imis“(lKe 2008:539). Kalbininkaiy anub ėžęski iamąjąaukš aičiųi žemaičių a mių ibą, ačiau isda disku uojama,a  aipiš iesųgalibū iski iami iežmonės, ku iųsa imonėy aaukš ai iškaa bažemai iška.da omaiš ada,kad„da- ba iniamsžemaičiamssa e apa inan i a ski ian nuonežemaičiųs a - biausias odiklis–negy enamoji e i o ija,nemenamais o inėŽemai ija, oki okiakalba.<...>O ien acinelinijalaikan kalbininkųnus a y ąlin- g is inę ibą,sa imonėsizo onas y uojanuojosįabipusesbend ame be eik40kmpločio uože“(Kalnius2006:116).Sakoma,kadi „šiuolai- kinęaukš ai iškąkul ū ąapib ėžiakalba“(Sa oniakai ė2007:180). Kasdienėjekalboje a ojami a miųpa adinimai ikišdaliessu ampa sudialek ologų eikiamaklasi ikacija.Žemaičiaisabiema ejais adinama apa ižmoniųg upė, ačiauki ų a miųžmonėsapib ėžiamiį ai iau.aukš- aičiaispap as ai adinami ik ie,ku iemokslinėjeklasi ikacijojep iski ia- 1 apieski ingąpožiū įįSu alkijos (a i inkamaiįsu alkiečių) a dąž .Župe ka2006:178. 2 Pe oKalniaus(2002)da be,ku iuo emiamasiap ašan s e eo ipus,šaliaki osin o maci- jos,pa eik i ikžemaičių,su alkiečiųi dzūkųau os e eo ipai.  S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje 187 mip ie y ųaukš aičiųa  aka ųaukš aičiųšiauliškių,oki ididžiosios aukš aičių a mėsžmonėsapibūdinamikaipdzūkaia basu alkiečiai.neį- manoma isiškai iksliaižino i,ką–dialek ologųklasi ikaciją,e ninįski s- ymąa  ai,kaip isa aisu okiamakasdienėjekalboje,– u ėjogal oje žmogus,apibūdindamascha ak e įkaipaukš ai išką, odėl eikiap ipažin- i,kadneišsp ęs aį a dijimop oblemašį y imąda one isai ikslų. ai,kaipski s omilie u osgy en ojai,p iklausoi nuoa skai os aško a bažiū osaspek o.Pa yzdžiui,„e niškaižemaičiaisup an a ik„aukš aičio“ ka ego iją,ku iažemaičiaiį a dija isuslie u osgy en ojus,nesančius žemaičiais“(Pakalniškis2001:199).analizuojan žodžioaukš ai iškasjun- giniussucha ak e iob uožųpa adinimais eikiaa siž elg iį ai,kad aip galibū iapibūdin ine ik,pa yzdžiui, y ųaukš aičiai,be i ,jeigu eks o au o iusy ažemai is,ki ųe niniųaukš ai ijoss ičiųgy en ojai. Pasakpsichologų,pas o iųžmogauselgesioypa ybių isuma,ku iiš- eiškiajosan ykįsuki aisžmonėmis,pačiusa imi,sa o eiksmais, adi- namacha ak e iu.„ ipiškicha ak e iob uožaip iklausonuobend ųjų žmogausgy enimo isuomeniniųaplinkybių,pe imamossocialinėspa i - ies.Indi idualųcha ak e iosa i umą o muojaindi ido ys ymosi izio- loginėsp ielaidos<...>,be o,nepaka ojamossi uacijos,ku iose yks a žmogaussocializacijai auklėjimas.“(PŽ1993:47).Žmogaussocializacija i auklėjimas iesiogiaip iklausonuoaplinkos,diegiamos e ybiųsis emos, sek inoelgesiopa yzdžių.a ski ųe niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iui pap as aibūdinginekokieno sišski iniaib uožai,ku iųneįmanomap i- ski iki oss i iesgy en ojams,be ski ingas ųb uožų aiškoslaipsnis a baki okiejųde iniai. Visąlaiką ojepačioje ie ojegy enančiožmogauscha ak e io o ma- imasisišdaliesy anulem asišanks o,nesjeiguy apag įs ap ielaida, kadski ingųe niniųg upiųasmenys omispačiomisaplinkybėmiselgiasi ben šiek iekski ingai,galima eig i,kad aikasdažniausiaima opanašaus elgesioi panašauspožiū ioįpasaulįpa yzdžius,auga a p ųpačiųau o s e eo ipųi he e os e eo ipų.be o,šis yksmaspanašusįužda ą a ą,nes isąlaikąma an  ik ienokiuselgesiopa yzdžius sunkiai ikė ina,kad galimaįgy i okiųb uožųde inių,ku iebū ųsiejamiišski inai iksuki a e nineg upe. Pag įs ai eigiama,kad„lie u os egioniniųg upiųau os e eo ipaii  he e os e eo ipai u ikeliųšim mečiųsenumoiš akas,<...>sa o ęs inumą i daba iniųaukš aičių,žemaičių,su alkiečiųbeidzūkųmąs ysenoje“(Kal- 188 KalbOSKul ū a|83 nius2002:47).Kalbospasaulė aizdyjeuž iksuo ųpe daugybęme ųsusi- klosčiusiųnuos a ųdėlki aipkalbančių(ki ojee ninėjelie u oss i yje gy enančių)gy ybingumaspalaikomasi žiniasklaidosp iemonių.S e eo- ipaiišp incipogalikis i,be ki imasy alabailė as. y IMO ezul a aI eks yno eks uosedaugiausiain o macijos andamaapieaukš aičiųcha ak- e į3.Išsamiaiapibūdin ii žemaičiai,šiek iekmažiaudzūkaii su alkiečiai. Kele ascha ak e iob uožųsiejamanesu ienose ninėss i ies(a  ienos a mės)žmonėmis. eks uoseuž iksuo a,kadaukš aičiai,dzūkai,su alkiečiai i žemaičiai, .y. isųlie u ose niniųg upiųasmenys,y ada bš ūs,aukš- aičiaii žemaičiai–a kaklūs,aukš aičiai,žemaičiaii dzūkai– a i i,aukš- aičiai,žemaičiaii su alkiečiai–san ū ūs,ožemaičiaii su alkiečiai–o ūs. okiepa ysapibūdinimainė aį odymas,kadminė ųg upiųžmoniųcha- ak e issu okiamas ienodai. opa iesb uožoį a dijimas,aišku,leidžia eig i,kadkalbamaapieben išdaliespanašiusdalykus, ačiaune ikapi- būdinimaiaukš ai iška(s), žemai iška(s), dzūkiška(s), su alkie iška(s) api- b ėžiaesminiusski umus.nusakan ski ingųe niniųs ičiųgy en ojų cha ak e į aispačiaisžodžiais,bū inaa siž elg iį isasdaugia eikšmio žodžio eikšmes. Išsu ink ųpa yzdžiųgalimasusida y i am ik ą aizdą,ku iecha ak- e iob uožailie u iųkalbospasaulė aizdyjep iski iamiaukš aičiams,že- maičiams,dzūkamsi su alkiečiams. Visųe niniųs ičiųgy en ojaigalibū iapibūdin ii labailakoniškai,kai abs akčios eikšmėsžodžiaibūdas,cha ak e is,men ali e as,na ū a,p igim- ispa ikslinamip iklausomybęnu odančiaisapibūdinimais.Pasakymaiaukš- ai iškas būdas,aukš ai iškas cha ak e is,aukš ai iška p igim is; žemai iškas būdas,žemai iškas cha ak e is,žemai iška p igim is; dzūkiškas cha ak e is, dzūkiška na ū a,dzūkiškas empe amen as; su alkie iškas būdas,su alkie iškas cha ak e is,su alkie iškas men ali e as,su alkie iška p igim iso ien uo iį skai y oją,žodžiusaukš ai iškas,-a,žemai iškas,-a,dzūkiškas,-a,su alkie iškas,-a siejan įne iensugeog a inep iklausomybe.Šiežodžiaiy aa i inkamų ka ego ijųpa adinimai,jiekalbos a o ojosąmonėjejau u ė ųbū isieja- 3 ikė ina,kad aigalėjonulem iminė ažemaičių adicijaaukš aičiais adin i isus uos, ku ienė ažemaičiai.  S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje 189 misu am ik ain o macija.Ge okaiin o ma y esniy a iežodžiųjunginiai, ku iuoseminė ipasakymai ikslinamiki aisapibūdinimais:šil as aukš ai- iškas cha ak e is4; ka š as aukš ai iškas būdas; sma kus iesiaeigis g ynai aukš ai iškas būdas; Ak, a p akeik a aukš ai iška p igim is. Pi ma pada ai,o paskui gal oji; kie o žemai iško būdo; ben jau cha ak e is ik ai labai žemai iškas–pakankamai [–gana] nemalonus; nuos abiai šil as, sa i as dzūkiškas cha ak e is; ge u dzūkišku cha ak e iu; eiklus su al- kie iškas cha ak e is.be eik isicha ak e ioapibūdinimus ikslinan ysžodžiai labaiaiškiaiiš eiškiai kalbamojodalyko e inimą– eigiamąa baneigia- mą;neu alusap ašymasbū ų a giaiįmanomas uoa eju,kai isącha ak- e ioesmęno imanusaky i ienua d iemžodžiais. aukš aičiams eks uosep iski iamasly izmas. aiy aišski inisaukš- aičiųb uožas:Kiek o aukš ai iško, o ik iau – sėliško ly izmo posme; Paslap- ingas mano ka ai išliko aukš ai iško ly izmo g ynuolis; sąmoningai amdomą V. Račicko polinkį aukš ai iškai suly iškė i.ly izmaspi miausiasie inassu poezija.li e a ū os y inė ojaidažnaipab ėžia y ųaukš ai ijosdainų, y ųaukš aičiųpoe ųly ikų(ypačJonoaisčio)kū yboselegiškąg audumą. Suly izmusiejasijausmingumas,liūdesysi nos algija.Poemoje„lie u a“ (1888)Mai onisy apa eikęs okiąlakoniškąaukš aičiocha ak e is iką:No s būde i as, žodžiuose lė as, / Meilus, ši dingas, no s, odos, šal as. <...> Jį mažai aukia žmonių linksmybės, / Giliaus už džiaugsmą jis jaučia skausmą, / An liūdno eido žymę didybės / Ma ai išspaus ą i gilų jausmą Mai 311. no s okiaemocinėbūsenapap as aiy anulem akono ss okosa p a a- dimo,aukš ai iškasliūdesysgalibū ip iski asp ie eigiamai e inamų abs akčių enomenų:gilųjį sa o sielos klodą – š iesų aukš ai išką liūdesį – de ina su i onija, šypsnio p oš ais ėmis; Aukš ai iškai oman iška nos algija d elkia aikys ės p isiminimais pa em as R. Vanago apsakymas „Mano ai- kys ės saldainis“.Š elnumo,jau umodominan ėapimai ki usb uožus, ku ie eks uoseapibūdinaaukš aičiųsan ykįsupasauliui ki aisžmonėmis: Ši ų ilniečių cha ak e io pag inde glūdi g ynai aukš ai iški b uožai: a i umas, nuoši dumas, pap as umas, s ip esni san ykiai su gam a, didesnis bend uome- niškumas, š elnumas; J. Biliūno kū yboje jaučiame Aukš ai iją: aukš esnį gied- esnį dangų, š iesesnį mišką (pušynus), ki okį žmonių būdą: ly iškesnį, minkš- esnį, kalbesnį, a i esnį daujll107; Be išlieka mūsų k aujyje amžinas aukš ai iškas g audumas S ielk V66.Minė ina,kadpanašiųiš adųy a 4 Pa yzdžiaibešal inionuo odosim iišdaba inėslie u iųkalbos eks yno (h p://done- lai is. du.l ). 190 KalbOSKul ū a|83 pada ęi e nologai, y inėjęaukš ai ijospap očiusi žmoniųgy enimo būdą.PasakVidosSa oniakai ės(2007:174),„ isussu ik usaukš aičius siejo yšyssuaplinka,gam a.Į ai ausamžiaus, u in ysge esnįišsila inimą aukš aičiaipoe iškaia skleidžiameilęsa ogim ajamk aš ui“. aukš aičiai,šalialiūdesioi ly izmo, isdėl oišlaiko eigiamąpožiū įį žmonesi gy enimąapsk i ai. okieb uožaipadedaišgy en i:Laikykis, Un aniuk, niekada nep a ask sa o aukš ai iško op imizmo; Romas u ėda o pinigų, jis aišinda o su ik u aukš ai išku aišingumu. eikiapasaky i,kadpas ebė ai išesmėsp iešingųelgesiopolinkių, minimasaukš ai iškass ačiokiškumas,šelmiškumas. eks uoseuž iksuo a, kadaukš aičiainė a ien ikly iškis ajo ojai.Minė inasjųpožiū isįda - bą,leidžian ispasiek i ikslą:<...>didelis gam os mėgėjas, aukš ai išku da bš umu i a kaklumu sugebėjęs sa o sumanymus įgy endin i.emocijoms ne ukdomai eikš isneleidžiaaukš ai iškassan ū umas:Laikysena aukš- ai iškai san ū i, apie sa e pasakoja ne pe daugiausia i labai nesiskundžia, be dainų nešykš i. Poe ashen ikasČig iejus aipkalbaapieliūdesioi juokode męsa o gim ojobi žų–Pas aliok aš ožmoniųbūde:„ ie amūsmanok aš ožmo- nės–jiei didelijuokda iai.G audūsi ka ujuokda iai.I ne p iešmi - įjiejuokusmėgs ak ės i.nuopa  aikys ėsmačiau okįpašėliškąd igu- bumą:liūdna ailiūdna,be kiek učiabūsiliūdnas?na,uždainuokim daba ,sako,daba  a ykimikidainuškaijau,d ožkimkaip eikian !“(Čig iejus1993:12). aigi,galimaapibend in i,kad eks uoseuž iksuo ospas abosapieaukš- aičiusy ap ieš a ingos;jųcha ak e iza imasganama gas. Visiškaiki aipapibūdinamižemaičiai. iksliaii  aizdingaijųcha ak- e iospeci ikanusakomapab ėžian kie ąbūdą. emian is eks ųmedžiaga galima eig i,kadesminisžemaičiųcha ak e iob uožasy aužsispy imas. Šisžodispa a o asdaugumoje isųsužemaičiųelgesioi požiū ioįgy- enimąsa i umususijusiųpa yzdžių.Iškon eks ųgalimada y iiš adą,kad užsispy imas e inamas eigiamai,jisne ikpadedaį eik ikasdienesuž- duo is,be i pada o, odos,neįmanomųdalykų:Manau, kad s a biausias dalykas, ku iuo galiu didžiuo is–žemai iškas užsispy imas, p ie ku io p idėjus da šiek iek alen o, galima g ei min i i d i ačio pedalus; Žemai iškas užsi- spy imas i begalinis oškimas gy en i pada ė s ebuklą – liga pasi aukė.už- sispy imassusijęssua kaklumu.Šiecha ak e iob uožai eks uosene e ai minimika u:Ko jau ne ūks a mūsų p emje ui, ai a kaklumo i užsispy imo.  S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje 191 Nieko nepada ysi – žemai isŠn19920514;Tik okio a kaklumo i žemai- iško užsispy imo dėka (= ik dėl okio a kaklumo i žemai iško užsispy imo), ūpes ingai a kan menkus „Sakalo“ inansus, Kniukš ai pa yko. a kaklumąnuoužsispy imoski iadidesnėp o oį aka,oneemocijų,nes užsispy imaska aisgalibū ii bepag indo,oa kaklumassie inassuaiškiais ikslais:žemai iškas a kaklumas jo cha ak e yje bu o sucemen uo as lais ės i il ies i š iesaus ikėjimo Lie u os als ybės a gimimu; Tačiau jo a kaklumo bū a žemai iško. Jis uoliai obulino pasi ink ą p o esiją, ažinėjo konsul uo is į Ry us.ne ikžemai iškasužsispy imasi a kaklumas,be i ki ižemaičių cha ak e iob uožai(žemai iškas a i umas,žemai iškas sąžiningumas)lie u- iųkalbospasaulė aizdyjegalibū isu okiamikaippadedan yssubjek ui a lik i am ik us eiksmus:Linkime kolegai i oliau k yp ingai, su žemai išku užsispy imu da buo is pasi ink a linkme; J. Š edas su būdingu žemai išku už- sispy imu i a kaklumu siekė sa o užsib ėž ų ikslų į ai iose eiklos s i yse; Žemės ūkio ūmų pi mininkas de aliza o su isu žemai išku a i umu; Su že- mai išku sąžiningumu ykdė Napoleonas ą užduo į, kol neužmynė an minos. bū inapa ikslin i,kad ai,kas eks uosepa adinamažemai išku a i umu, ki aipneguaukš ai iškas(oypačdzūkiškas)a i umas,a lapumas, eiškiane žmogauspolinkįišsipasako i,be įp o įkalbė ibeužuolankų;ki aipsakan , asb uožasgalė ųbū iį a dijamaskaip iesumas. Žemaičiųužsispy imasnea ski iamasnuojųo umo,sa o e ėssu o- kimo.Šisb uožas, emian is eks ų medžiaga,pasi eiškiane kaip no s iškelian sa oasmenss a bą,be  iesiog laikan is am ik ųpado umo nuos a ų:Da bus pa ik inusios moky ojos namo išėjo nešdamosi po ieną ienin elę gėlę: egy uoja žemai iškas o umas!; Be išlydė i mus gulin lo oje neleido jos žemai iškas o umas.O umassu eikiapag indąžemai iškamsan- ū umui:Mes augome, klausydamiesi senelių – „šmugelio“ i knygnešių – žemai iškai san ū ių, be labai išmoningų pasakojimų. ai,kasčiapasaky aapiežemaičius,galimapapildy ii e nologųana- lizėsmedžiaga. emian isapklausųduomenimis eigiama,kad„žemaičiai i inge aisa e e ina,ojuosge esniusda o iesiogžemai iškumas.Jisy a g ynai eigiamai aukš oskokybės e ybė.<...>ypač„ge esni“b uožai su eikiamižemaičiui,siekian pab ėž ijomo alinessa ybes.<...> eigia- massa ęs e inimassuponuojažemaičiųp anašumojausmą“(Pakalniškis 2001:204–205). e nologai eigia,kadkaiku iuosžemaičiųcha ak e iob uožusgalėjo sus ip in ii į ai iosis o inėsaplinkybės.bū inybėgin is,nuola a em i 192 KalbOSKul ū a|83 p iešųan puoliusišugdėžemai išką pa io izmą,žemai išką kan ybę. aip pa adinamažmogaussa ybėiškęs ii indaug, ačiauneneigiama,kadi ji galibaig is:Žemai iška kan ybė, a kaklumas i didžiulė meilė sa o ė ynei padėjo a silaiky i p ieš ilgaamžį k yžiuočių puldinėjimą; Vasa io mėnesį mano žemai iška kan ybė pagaliau išseko i ank aš į pa eikala au g ąžin i. dalyjeanalizuo ųpa yzdžiųminimi okiežemaičiųcha ak e iob uožai, ku ieiššaliesdažnaigalibū i e inamineigiamai.Jauminė askie asbū- das, aippa žodžios a umasgalikel inepalankiąaplinkinių eakciją:B. Bu- ačo ė iškės aplinkumoje jaučiasi žemai iškas kie umas, užsispy imas; Žemai- čiai jau kai ki s, jau kai pjaus, bu noj ne nė a žodžių ką a šau i l 200103 30. ai,kadžemai įka aisbūnasunkup i e s isusidomė inaujaisdalykais a  iesiogpakeis isa onuomonę,galibū inusaky ai pasi elkian asocia- cijassunegy osiosgam osobjek ais:Visos ki os emos jo nedomina. Jis y a ik as žemai iškas kelmas. oksnepaslankumasi lė umas ukdop isi ai- ky ip iepokyčių:Du ka us keis i bilie us eks ik pa iems konse a y iausiems, su alkie iškai aupiems a žemai iškai lė ai mąs an iems; [Žu nalis as:] Jau- čia e sa o žemai išką p igim į? [Poe asalgiman asMiku a,kilimomažeikiš- kis:] Taip, negaliu pasigi i lanks umu. Sa o iškas angumas, sus aba ėjimas, lė a eakcija dlg19991224. anekdo iškossi uacijos,ypačpab ėžiančios,kadžemaičiaiy amažakal- biai,lė akalbiai:Du žemaičiai, ė as su sūnum, miške ke a medžius. Žiema, šal a. Jie skuba, yli. Apypie y sūnus apsidai ęs a ia: / – G ažus o as. / Pa- aka y, susik o ę malkas į oges, g įž a namo. Tė as a ia: / – Taip. Kalbos a ojimopa yzdžiųanalizėsiejasisue nologųda buoseminimais žemaičiųau os e eo ipais.Pa ysžemaičiai eigia,kadjieesą„ūmesnii  įžeidesni,pik esni,g ubesni,lė esni,pa ydesni,ne aly esni,užda esnii  galiausiai...labiausiaiužsispy ę“(Kalnius2002:37).Plg.:Mes, žemaičiai, į knygas ne eizam, sakom s ačiai lKŽXIII719;žemai iškas g ubumas5 ma- nyje anda sau p ide amą ie ą.be o,žemaičiaimanoesan ysnuoši dūs, d augiški, aišingi,a kaklūs,iš e mingii da bš ūs(ž .Kalnius2002:37). Žemai iškaipa ašy ųkū iniųpaskelbęsišei ijos ašy ojasapolina asPe as bagdonasžemaičiusaukš ina:Aš če nanuo u pa bieg i ėsą Žemai ėjas is uo- iją, ik nuo u pab iež i, kad žemai ee sa a na sumu, a kaklumu ė meile gim- am k aš un p alenkė ki as aisčių gimines bagdMP8. 5 dėlbūd a džiog ubus a ojimo eikšme„nemandagus,šiu kš us“ž .d u k e i n y ėV. dėl būd a džio g ubus laikymo seman izmu. – Res humani a iae 6, Klaipėda: Klaipėdos uni e si e oleidykla,2009,42–55(i  ennu ody ąli e a ū ą).  S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje 193 a p eks uoseuž iksuo ųdzūkų cha ak e iob uožų, okių,ku ie yš- kiai y au ų,nė a;dažniauminimasdzūkiškas nuoši dumas. emian is a - ojimopa yzdžiais,jisgalibū ilaikomasski iamąjadzūkųsa ybe:Vieniša mo e is išaugino sūnų Edua dą i duk ą E eliną, įskiepijo jiems p igim inius dzūkiško da bš umo i nuoši dumo b uožus; Jam i aly iškiams nuoši džiai padėkojo dzūkišką nuoši dumą i aišingumą pa y ę<...>LASS dienų „Susi- ikimai“ daly iai.Šįdzūkųcha ak e iob uožąpas ip inai ki iapibūdinimai, iš eikš ia imos eikšmėsžodžiaisbeipasakymais:dzūkai labai mėgs a išsi- pasako i Sigi asGeda(M 199711106); pilna ši dim dzūkiško a lapumo, išklojo sa o paslap į; balbie iškiečiai, no s y a „dzūkai su su alkiečių mišiniu“, labai kalbūs i s e ingi ll20042022;su isu dzūkišku a i aši diškumu sakė lė apėdžiams zana ykams pamokslą; Sunku su as i didesnį „dūšios žmo- gų“ nei dzūkelis, o dzūkų dainos y a iškalbingiausias os „dūšios“ eid odis Va20050723–29.aloyzasGuda ičius a plie u iųs e eo ipųminipa- sakymądzūkas – ai linksmas i ge aši dis žmogus (ž .Guda ičius2009:216). Jausminisp adasp ia inadzūkusp iee niniųaukš aičių:abiejųg upių asmenimsp iski iamasjausmingumas, ik,žinoma,ski iasiabs ak ųpa- žyminiai,apibend inamainusakan yse ninėsg upėscha ak e ioesmę– apibūdinimaidzūkiškasi aukš ai iškas: Pamenu, mudu su Vy au u Bubniu aps ulbino ypa inga iki ėlumos užsi ęsusio aka o a mos e a, dzūkiškas jaus- mingumas.be o,dzūkaiapibūdinamii kaipma e ialiųdalykųnesu eikš- minan ysžmonės:Apsk i ai dzūkai labai poe iškos sielos žmonės. Jie gy ena kaip paukščiai. Tokie s azdeliai giesmininkai. Tai ypa inga lie u iška gen is. Jų gal osenoje įdomus egzis encializmas. Gy ena šia diena, u ų nek auna JonasJu ašas(M 199711106). dzūkamsbūdingassa i asišdidumo,ga bėssu okimasnusakomass e- imžodžiuuno as6: Bene isi dzūkai y a okie maži kaip, na kaip čia pasakius i jūsų dzūkiško uno o neįžeidus.dzūkiškasda bš umasy anulem asdzūkiš- kosene gijos. aileidžiada y ip ielaidą,kadšiose ninėsg upėsasmenys nė a ienpasy ūsi jausmingis ebė ojai:Įliesime i dzūkiškos ene gijos. ŠmaikščiameVy au o imke ičiausapsakyme„Velniogundymai“(apie ke u iųe niniųg upiųlie u osgy en ojus)dzūkas aizduojamasp isi išęs p ie ė iškės,bejosg audinąsis(„dzūkijojsaulėka š esnė“);d augiškas, šnekus,besidomin iskaimynųgy enimu( elniuisako:„<...>mandaugiau niekone eikia,kad ikg ažiaipasišnekė !“;„ aimudukaipi giminės!“); 6 lenkybėona as(ono as,una as,uno as) a ojama eikšme„pe dė assa iga bosjausmas, išdidumas,puikybė,ambicija“(lKŽVIII1004,1005;lKŽXVII450,458). 200 KalbOSKul ū a|83 ll–Lais as laik aš is. lM–Li e a ū a i menas (sa ai aš is). l –Lie u os y as (dien aš is). Mai –Mai onis.Raš ai 2,Vilnius,1988. M –Me ai (žu nalas). O in Kll–P.O in ai ė.Ką laumės lėmė. Liepalo ų medynuose.a siminimai, apyb aižos,Vilnius,1993. –Respublika (dien aš is). imk–V. imke ičius.27 išpažin ys,Vilnius,1975. S ielk V–J.S ielkūnas.Tik ienąsyk,Vilnius,1998. Šn–Šiaulių naujienos (dien aš is). Va–TV an ena (žu nalas). lI e a ū a b l i u m a s  .1998:E ninės psichologijos į adas,Vilnius:lie u osin o macijos ins i u as. Č i g i e j u s  h.[in e iu].–Li e a ū a i menas, 19930306. G u d a i č i u s  a.2009:E noling is ika (Tau a kalboje),Šiauliai:Šiauliųuni- e si e oleidykla. K a l n i u s  P.2002:„Ki okie“ a p„sa ų“:lie u ose nog a iniųg upiųs e eo ipai.–Lie u os e nologija 2(11), Vilnius:lie u osis o ijosins i u oleidyk la,23–52. K a l n i u s  P.2006:aukš ai ijosi Žemai ijospa ibio ie iniųgy en ojųsa i- monė.–Lie u os e nologija 6(15), Vilnius:lie u osis o ijosins i u olei- dykla,95–119. K a l n i u s  P.2007:Žemaičiųe niškumas:esamasa kons uojamas?–Tau o- sakos da bai34,15–32. lKe2008:Lie u ių kalbos enciklopedija. Suda ėKazysMo kūnas, edaga o Vy au asamb azas.2aspa iksl.i papild.leidimas,Vilnius:Moksloi  enciklopedijųleidybosins i u as. n a k i e n ė  a.2007:Žemaičiųsa imonėspaieškosin e ne e.–Tau osakos da bai34,214–220. Pa k a l n i š k i s  V.2001:Žemai iškumasglobaliamepasaulyje.–Lie u os e no- logija 1(10),Vilnius:lie u osis o ijosins i u oleidykla,199–216. PŽ1993:Psichologijos žodynas. edak o iai im ydasaugis, iman asKočiū- nas,Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidykla. S a o n i a k a i ė  V.2007:bend a,be sa a:apiešiuolaikiniusaukš aičius.– Lie u os kul ū a: Aukš ai ijos pap očiai.Suda y ojasŽil y isŠaknys,Vilnius: lie u osis o ijosins i u oleidykla,169–208.  S.PaPau ėly ė,K.ŽuPe Ka.lie u ose niniųs ičiųgy en ojųcha ak e iob uožaikalbospasaulė aizdyje 201 u m ė n a s  V.2007:Kon encionalūs,klasi ikaciniaii in e p e aciniai egio- ninės apa ybėsaspek aii sąsajossu au odaile. – Lie u os e nologija 7(16), Vilnius:lie u osis o ijosins i u oleidykla,125–156. Ž u p e k a  K.2006: a minėsšnekoskomen a imasneling is iniuose eks- uose.–Ac a humani a ica uni e si a is Saulensis.Moksloda bai,Šiauliai: Šiauliųuni e si e oleidykla,178–191.       Gau a20100929 cha ac e  aI SOFlI huanIan e hnIcG OuPSInlInGuIS Ic ealI y Summa y hea iclep esen sas udyo li huaniancha ac e  ai sa ibu ed opeople who ep esen di e en e hnicandcul u alsubg oups,i.e.aukš aičiai,žemaičiai, dzūkai andsu alkiečiai. hema e ialwascollec ed ommassmedia, ic ion, spokenlanguage,dic iona iesand heelec onicco puso con empo a yli hua- nian(Daba inės lie u ių kalbos eks ynas). he indingso  helinguis icanalysis ha ebeensupplemen edwi hexpe imen alda a omanassocia ion es . he esul ssugges  ha aukš aičiai(highlande s)a epoe icandemo ional, hei cha ac e isacombina iono sadnessandgaie y. hemos p ominen  ea u e o žemaičiai(Samogi ians)iss ubbo nnesswhichisinsepa able ompe sis ence, s aigh o wa dness,digni yandsel es eem.Dzūkaia emos o en e e ed oas since e,open,sensi i epeoplewi haspecialcodeo honou .Peoplecoming om dzūkijadono a achmuchimpo ance oma e ial hingsye ma e ialweal h, ases ablishedby hiss udy,isu e lyimpo an  osu alkiečiai. hissubg oupis desc ibedasmise ly, h i y,o de lyandsma .ce ain ai so cha ac e may bea ibu ed omo e hanonee hnicsubg oupbu no asingle ai hasbeen es ablishedasacommon ea u eo allsubg oups. SIlVIJaPaPau ėly ė KazIMIe aSŽuPe Ka Šiauliųuni e si e as Po iloVišinskiog.38,l 76352Šiauliai [email p o ec ed] [email p o ec ed]