scieee Open visual document viewer

Linksnių vartojimas veiksmažodžių abstraktų junginiuose

Rasuolė Vladarskienė

Full text

R. VladaRskienė. linksnių a ojimas eiksmažodžių abs ak ų junginiuose 173 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ lie u ių kalbos ins i u as linksniŲ VaRTOJiMas VeiksMaŽOdŽiŲ aBsTRakTŲ JUnGiniUOse lie u ių kalba y a eiksmažodinė, ačiau iš eiksmažodžių pada oma daik a- a džių, ku ių junginiai a ojami ie oj eiksmažodinės aiškos. kalbininkų ekomendacijose dažnai minimi eiksmažodžių abs ak ai kaip ne inkamas aiškos būdas en, ku min is galima sklandžiau iš eikš i eiksmažodžiais. adminis acinėje kalboje daugiausia p oblemų kelia p iesagos -imas (-ymas) eiksmažodžių abs ak ų a ojimas, pa yzdžiui, ne eik inas a o i abs ak- čiųjų daik a a džių naudininkas ikslui su paski ies a spal iu eikš i (kP s1: 49, 50). Tačiau be eiksmažodžių abs ak ų lie u ių kalba negali išsi e s i, juo labiau nei adminis acinė, nei mokslo kalba, nes šiose kalbos a ojimo s i yse dažniau kalbama apie apibend in us eiksmus i abs akčius dalykus. s aipsnyje nag inėjami daik a a džių, eiškiančių eiksmo pa adinimus1 ( eiksmažodžių abs ak ų), junginiai. Toks s aipsnio objek as pasi ink as dėl d iejų p iežasčių – eiksmo pa adinimai y a daik a a džiai, dažniausiai da omi iš eiksmažodžių, ki as dalykas – adminis acinėje kalboje dėl jos speci ikos okie daik a a džiai ypač dažni i kelia kai ku ių p ak inių a - ojimo klausimų. s aipsnio ikslas – ap a i eiksmažodžių abs ak ų jun- ginių s uk ū ą i panag inė i adminis acinei kalbai ak ualius linksnių a - ojimo šiuose junginiuose a ejus. daugiausia dėmesio s aipsnyje ski iama da iausios p iesagos -imas (-ymas) ediniams. VeiksMaŽOdŽiŲ aBsTRakTŲ JUnGiniŲ sTRUkTūRa iR ReikšMė lie u ių kalbos daik a a dinių junginių s uk ū a i eikšmė ap ašy a Lie u ių kalbos g ama ikoje, Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje, Jono Bal- ke ičiaus, Vi o labučio, Ju gio Pake io da buose. nag inėjan eiksmažo- 1 nenag inėjami bū inųjų p edika y ų aiškos a ejai; apie juos ž . Pake ys 2009:125–145. 174 kalBOs kUlTūRa | 83 džių abs ak ų junginius isų pi ma pab ėžiama, kad dauguma jų y a iš- es i iš a i inkamų eiksmažodinių junginių, ačiau jais eiškiami ski ingi san ykiai2. Veiksmažodiniai junginiai eiškia objek inius san ykius, o a i in- kami daik a a diniai eiškia a ibu inius san ykius (lkG 1976: 17), plg. ik in i dokumen us – dokumen ų ik inimas; da buo ojai daly auja – da buo- ojų daly a imas.Tačiau p ipažįs ama, kad eiksmažodžių abs ak ų junginiai, šalia a ibu inės eikšmės, u i da i papildomų a spal ių. Vi as labu is okių junginių eikšmę apibūdina kaip „[s]a o išką a ibu inę apibūdinamą- ją eikšmę su giliau jaučiamu subjek iniu, objek iniu a kokiu no s aplin- kybiniu a spal iu“ (labu is 2002: 91). Daba inės lie u ių kalbos g ama iko- je eiksmažodžių abs ak ų junginiai nag inėjami sky iuje „P ijungiamasis yšys“, ap a ian objek o, subjek o i aplinkybių aišką (dlkG 2006: 512, 514–515, 517, 519, 526, 555). Veiksmažodiniams junginiams i s an daik- a a diniais, p iklausomųjų dėmenų eikšmė išlieka panaši. daba inėje lie u ių kalboje eiksmažodžių abs ak ai dažniausiai suda- o junginius su kilmininku. Taip y a odėl, kad dauguma lie u ių kalbos eiksmažodžių – anzi y iniai, o iš jų pada y i daik a a džiai p isijungia kilmininko linksnį, . y. eiksmažodinio junginio p iklausomojo dėmens galininkas i s a daik a a dinio junginio kilmininku, plg. pa i in i biudže- ą – biudže o pa i inimas; naudo i iš eklius – iš eklių naudojimas; ap ibo i ginkluo ę – ginkluo ės ap ibojimas; paski s y i da bą – da bo paski s ymas. Taip žymimas iesioginis žodžių junginio objek as. Taip pa daik a a dinio junginio kilmininku i s a eiksmažodinio jun- ginio a dininkas, p z.: bend o ės skyla – bend o ių skilimas; da buo ojai daly auja – da buo ojų daly a imas; kapi alas juda – kapi alo judėjimas; mo- kes is mažėja – mokesčio mažėjimas; egionai bend ada biauja – egionų ben- d ada bia imas. Čia kilmininkas u i subjek inę eikšmę, – žymi junginio eiksmo eikėją. Jei eiksmažodis aldo kilmininką, ai iš eiksmažodžio pada ius daik- a a dį linksnis nesikeičia: da bo ieškojimas (ieško i da bo), demok a ijos s o- ka (s oko i demok a ijos), gy en ojų s ygius (s ig i gy en ojų), mais o ūkumas ( ūk i mais o), mokesčių engimas ( eng i mokesčių), pilie ybės ne ekimas (ne ek i pilie ybės), siūlymo a sisakymas (a sisaky i siūlymo), eisės nesilaiky- mas (nesilaiky i eisės). kilmininkas aip pa a ojamas junginiuose, ku ių 2 s aipsnyje nesigilinama į diskusiją dėl sin aksinių yšių ipų (ž . Vaskelai ė 2003: 143–158; Pake ys 2006: 127–133). R. VladaRskienė. linksnių a ojimas eiksmažodžių abs ak ų junginiuose 175 pag indiniai dėmenys – daik a a džiai, pada y i iš neigiamų anzi y inių eiksmažodžių, p z.: a askai os nepa i inimas (nepa i in i a askai os), gink lų nepla inimas (nepla in i ginklų), mui o ne aikymas (ne aiky i mui o). Galimi d ip asmybės a ejai, kai neaišku, kokį eikšmės a spal į u i kilmininkas – objek inį a subjek inį, p z.: mui inės ik inimas – mui inė ik ina a mui inę ik ina; bend ijos inansa imas – bend ija inansuoja a bend iją inansuoja. Veiksmo pa adinimus eiškian ys daik a a džiai suda o junginius su nau- dininku, kai eiksmažodžiai, iš ku ių ie daik a a džiai pada y i, aldo nau- dininką: g ąžinimas ga ėjui (g ąžin i ga ėjui), p anešimas spaudai (p aneš i spaudai), p iklausymas e i o ijai (p iklausy i e i o ijai), p i a imas p ekybai (p i a i p ekybai), ado a imas a nybai ( ado au i a nybai). naudininku žymimas objek as. šis linksnis gali bū i a ojamas i okiuose daik a a di- niuose junginiuose, ku ių pag indinis dėmuo pada y as iš eiksmažodžio, ne aldančio naudininko linksnio, p z.: paga ba žmogaus eisėms (ge b i žmo- gaus eises), neapykan a p iešui (neapkęs i p iešo), pa ama šeimai (pa em i šei- mą), po eikis aplinkai (pa eik i aplinką), žala aplinkai (žalo i aplinką). su įnagininku eiksmažodžių abs ak ai suda o junginius ais a ejais, kai a i inkamas eiksmažodis aldo šį linksnį: ap ūpinimas būs u (ap ūpin i būs u), apsikei imas aliu omis (apsikeis i aliu omis), apsinuodijimas mais u (apsinuody i mais u), kei imasis da buo ojais (keis is da buo ojais), naudojima- sis eisėmis (naudo is eisėmis), nusi ylimas sis ema (nusi il i sis ema), pa da- imas paš u (pa duo i paš u), pasi enkinimas da bu (pasi enkin i da bu), pasi- ikėjimas als ybe (pasi ikė i als ybe), ėmimasis iš adomis ( em is iš adomis), sekimas aizdo kame omis (sek i aizdo kame omis). Įnagininkas gali žymė i objek ą (apsikei imas aliu omis) a ba p iemonę (ženklinimas e ike ėmis). P iklausomojo dėmens ie ininkas aip pa lieka nepaki ęs eiksmažo- diniam junginiui i s an daik a a diniu, p z.: a si ikimas da be (a si ik i da be), daly a imas enginyje (daly au i enginyje), laikymas sandėlyje (lai- ky i sandėlyje), mig a imas mies e (mig uo i mies e), mokymas da bo ie oje (moky i da bo ie oje), p isi aikymas mokykloje (p isi aiky i mokykloje), ekla- ma imas pa duo u ėje ( eklamuo i pa duo u ėje), ik inimas keliuose ( ik in i keliuose), ūkininka imas kal o ose ie o ėse (ūkininkau i kal o ose ie o ėse). Vie ininkas u i konk ečios ie os, s i ies, s e os eikšmę. Veiksmažodžių abs ak ai gali suda y i junginius su p ielinksniais, išliekančiais kaip i a i inkamame eiksmažodiniame junginyje, p z.: ap- sauga nuo sukčia imo (apsaugo i nuo sukčia imo), a leidimas nuo bausmės 176 kalBOs kUlTūRa | 83 (a leis i nuo bausmės), da bas p ie kon eje io (di b i p ie kon eje io), ginčas dėl eismingumo (ginčy is dėl eismingumo), išėjimas į pensiją (išei i į pensiją), la inimas pagal po eikius (la in i pagal po eikius), pa da imas iš a žy ynių (pa duo i iš a žy ynių), pasky imas į pa eigas (paski i į pa eigas), pasiski s- ymas pagal amžių (pasiski s y i pagal amžių), p anešimas apie in es iciją (p aneš i apie in es iciją). apibend inan galima pasaky i: dažniausiai eiksmažodžio abs ak as p i- sijungia kilmininką (juo i s a eiksmažodinio junginio galininkas i a - dininkas), oks junginys gali u ė i subjek inį, objek inį, o e ais a ejais i aplinkybinį eikšmės a spal į. Veiksmažodinio junginio objek o naudininkas daik a a diniame junginyje išlieka nepasikei ęs, be ka ais daik a a dinio junginio naudininku gali i s i eiksmažodinio junginio galininkas a ki i linksniai. Vie ininkas lieka nepaki ęs, pap as ai nesikeičia įnagininkas i p ielinksninės kons ukcijos. VeiksMaŽOdŽiŲ aBsTRakTŲ ValdyMO dėsninGUMai kalban apie eiksmažodžių abs ak ų a ojimą, dažnai kyla klausimas: su kokių linksnių žodžiais juos a o i. Lie u ių kalbos g ama ikoje ašoma, kad didelė dalis aldymo būdu susijusių daik a a dinių junginių y a iš es- i iš a i inkamų eiksmažodinių junginių i keičian pag indinio dėmens o mą p iklausomojo dėmens o ma daugeliu a ejų nekin a, plg.: okš a mokslo – mokslo oškimas; a sida ė šeimai – a sida imas šeimai; pasip ieši- no įsakymui – pasip iešinimas įsakymui; ginčijosi su ė ais – ginčas su ė ais. Tačiau am ik ais a ejais eiksmažodinio i a i inkamo daik a a dinio junginio p iklausomojo dėmens o ma nesu ampa, pa yzdžiui, eiksma- žodiniai junginiai suda omi su galininku, o daik a a diniai su kilmininku, plg.: pjauna medį – medžio pjo imas (lkG 1976: 16). iš okios o muluo ės lieka neaišku, a ie am ik i a ejai, kai eiksmažodinio i a i inkamo daik a a dinio junginio p iklausomojo dėmens o ma nesu ampa, y a ik galininko i imas kilmininku, a gali bū i i ki okių a ejų. ki i okie a ejai iš yškėja ap a ian eiksmažodinių daik a a džių jun- ginius su kilmininku, no s čia nepab ėžiamas aldymo pasikei imas i ne- apibūdinamos sąlygos, kada ai galė ų į yk i, ačiau ai aiškiai ma y i iš pa eikiamų pa yzdžių. Lie u ių kalbos g ama ikoje ašoma: „kilmininkas gali eikš i i ne iesioginį eiksmo objek ą, p z.: Bi u ės daina (plg. dainuo- R. VladaRskienė. linksnių a ojimas eiksmažodžių abs ak ų junginiuose 177 ja apie Bi u ę i daina apie Bi u ę), ka o daina (plg. dainuoja apie ka ą), ė o padėjėjas (plg. padeda ė ui), au os a s o as (plg. a s o auja au ai), ankų da bas (plg. di ba ankomis)“ (lkG 1976: 205). Taip pa i objek o naudi- ninkas gali bū i pasakomas su kai ku iais daik a a džiais, pada y ais iš an- zi y inių, ečiau ki okių eiksmažodžių, p z.: meilė ė ams, paga ba žmogui, užuojau a ė ams, dėmesys aikui, neapykan a p iešui (lkG 1976: 206). aplin- kybinės eikšmės kilmininkas aip pa a si anda ie oj ki okios aiškos: o o kau ynės, klasės iukšmas, miško ga sai, aplinkos smūgiai. Taigi iš pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad eiksmažodiniai daik a a džiai gali p isijung i ki okių linksnių nei jų pama iniai žodžiai ik uome , kai jie y a pada y i su ki okia p iesaga nei -imas (-ymas) a ba galūninės da ybos būdu. Tiesa, Jono Jab lonskio knygoje Linksniai i p ielinksniai galima as i pa yzdžių, kai eiks- mažodinius junginius su p ielinksniais a i inka daik a a diniai kilmininko junginiai, p z.: Jis lipo ada pe o ą, į mies ą ėjo. Jam da ilgai a silieps as o os lipimas, mies o ėjimas (Jablonskis 1957: 572), ačiau daba inėje a - osenoje okių pasakymų e a. Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje eiksmažodinių daik a a džių ga- limybė p isijung i am ik ų linksnių daik a a džius apibūdin a ap ašan objek o, subjek o i aplinkybių aišką. Tai galima apibend in i aip: eiks- mažodinį junginį e čian daik a a diniu, kilmininkas išlieka nepaki ęs, šiuo linksniu i s a eiksmažodinio junginio galininkas i aip pa gali i s i ki os o mos (pa yzdžiai pa eik i okie pa ys, kaip i lkG) (dlkG 2006: 512). su naudininko linksniu siejami daik a a džiai, iš es i iš eiksmažodžių, aldančių naudininką, i iš kai ku ių eiksmažodžių, aldančių ki us links- nius (dlkG 2006: 514–515). Objek o įnagininką p isijungia daik a a džiai, iš es i iš eiksmažodžių, siejamų su įnagininku (dlkG 2006: 517), o eiks- mažodžių abs ak ai p isijungia as pačias aplinkybinių eikšmių žodžių o mas kaip i a i inkami eiksmažodžiai (dlkG 2006: 555). PROBleMiniai VeiksMaŽOdŽiŲ aBsTRakTŲ ValdyMO aTVeJai Veiksmažodinio junginio sin aksinės ans o macijos į daik a a dinį jungi- nį p incipą labai aiškiai su o mula o Vi as labu is: „da an abs ak ųjį daik- a a dį (dažniausiai su p iesaga imas, ymas) iš galininkinio eiksmažodžio, eikiamąjį dalyką (objek ą) odan is žodis gauna kilmininko linksnį [...]. 178 kalBOs kUlTūRa | 83 kai abs ak ųjį daik a a dį da ome iš eiksmažodžio, ku is eikalauja ki ais linksniais eiškiamo objek o a aplinkybės, nuo okio daik a a džio p iklau- san is linksnis y a oks pa kaip pama inio eiksmažodžio.“ (1995: 13–14). iš esmės okio p incipo laikomasi aisan linksnių a ojimą daik a a di- niuose junginiuose. kai daik a a dis pada y as ne su p iesaga -imas, ada gali bū i i išlaiky- as pama inio eiksmažodžio aldymas, i a ojamas kilmininkas, pa yzdžiui, Eu opos žodyne pa eikiami okie junginiai su žodžiu p ekyba: knygų p ekyba, meno kū inių p ekyba, ginklų p ekyba, aip pa p ekyba p oduk ais, p ekyba mo e imis, p ekyba aikais, p ekyba žmonėmis, p ekyba žmonių o ganais. iš pa yzdžių ma y i, kad įnagininkas dažniau a ojamas, kai objek as y a as- muo, nes gali bū i neaišku, kokį eikšmės a spal į u ės kilmininkas – sub jek inį a objek inį. Tačiau ai nė a dėsningumas, ku io g iež ai laikomasi. Te minų banke pa eikiami e minai p ekyba augalų apsaugos p oduk ais, p e- kyba laukiniais gy ūnais, no s galė ų bū i i augalų apsaugos p oduk ų p e- kyba, laukinių gy ūnų p ekyba. Kalbos pa a imų knygelėse pa eik a nemažai neno minių linksnių a o- jimo a ejų eiksmažodinių daik a a džių junginiuose, p z.: pasipik inimas kam, pasi ikėjimas kam, p isi aikymas kam, skundas apie ką, ūpes is apie ką, a siskai ymas dėl ko, po eikis į ką, į aka į ką, spaudimas į ką, ikėjimas į ką (kP s1, s2). Tačiau šios klaidos edaguojamoje adminis acinėje kalboje nebė a labai ak ualios3. kalban apie eiksmažodžių abs ak ų junginių no miškumą, pi miausia bū ina pab ėž i ai, kad p oblemų kelia daik a a džių, pada y ų iš ų eiks- mažodžių, ku ių aldymo aisyklingumas pažeidžiamas, junginiai. daugiausia aisy as eiksmažodžio a i ik i i iš jo pada y o daik a a džio a i ikimas aldymas. šio eiksmažodžio junginio aisymo is o ija p aside- da nuo Jono Jablonskio da bų, ėliau ši naudininko a ojimo klaida mi- nė a i Vik o o kaman ausko pa eng ame T umpame kalbos ne aisyklingumų i ba ba izmų žodynėlyje (1928), i Kalbos pa a ėjuje (1939). Taisyklingas eiksmažodžio a i ik i aldymas nuola p imenamas kalbos no minamuo- siuose i mokomuosiuose leidiniuose, ši naudininko a ojimo klaida į auk- a į didžiųjų kalbos klaidų są ašą, pa i in ą Vals ybinės lie u ių kalbos 3 Minė ų junginių a osena ik in a lie u os Respublikos seimo eisės ak ų paieškos bazė- je – lie u oje engiamuose eisės ak uose i eu opos sąjungos dokumen ų e imuose. Ras a ik kele as ne aisyklingų junginių pa a ojimo a ejų. R. VladaRskienė. linksnių a ojimas eiksmažodžių abs ak ų junginiuose 179 komisijos. Tačiau šiuo me u dažniau klys ama a ojan junginį su eiks- mažodžio abs ak u nei su eiksmažodžiu (plačiau ž . Vlada skienė 2004). Tai odo i oks a ejis, kai ame pačiame dokumen e a ojamas eiksma- žodis su galininku, o iš jo pada y as daik a a dis su naudininku: Įs a ymo p ojek as a i i n k a Vals ybinės kalbos įs a ymo i ki ų eisės no minių ak ų e i k a l a i m u s . [...] P ojek o a i i k i m a s (= a i ik is) Eu opos žmogaus eisių i pag indinių lais ių apsaugos kon encijos n u o s a o m s i Eu opos Sąjungos d o k u m e n a ms (aiškinamasis aš as, 20101007). Tokie adminis acinei kalbai ypač būdingi pasakymai nuola aisomi, ačiau, kaip ma y i, is da ebė a ak ualūs. da an daik a a dinį junginį kyla neaiškumų dėl o, kad eikia pažymė i i eiksmo subjek ą, i objek ą, o jie abu žymimi kilmininkais. dokumen ų engėjai nep i a ė kalbininkų siūlymui subjek o kilmininką ašy i p ieš eiksmažodžio abs ak ą, o po jo objek o kilmininką, oks pasakymas nep igijo dėl g iozdiškumo i nes ilin- gumo, plg. p ojek o a i ikimas nuos a ų. Tačiau a osenoje įsi i ino ki as siūly as a ian as a i ik is kam, ku is bu o g indžiamas lie u ių kalbos g a- ma ikose ap ašy ais a ejais, kai objek o naudininkas gali bū i pasakomas su kai ku iais daik a a džiais, pada y ais iš galininkinių eiksmažodžių, ne u inčių p iesagos -imas: ge b i ką, ge bimas ko, be paga ba kam. ki as a ojimo klausimų kelian is a ejis y a eiksmažodžio abs ak o a s o a imas junginys. Čia i gi galima sąsaja su ne eik inu eiksmažodžio a s o au i aldymu, nes ie, kas ne aisyklingai a oja a s o au i ką, gali pa a o i ne inkamą ko a s o a imas. Vi o labučio nuomone, jeigu sakoma a s o au i als ybei, ai i a s o a- imas als ybei. Pasakymas als ybės a s o a imas bū ų inkamas, jeigu bū- ų kalbama, kad iena als ybė a s o a o kokiai no s als ybių g upei, są- jungai, bend ijai (labu is 1995: 14). Čia au o ius p imena galimą subjek- inę kilmininko eikšmę daik a a diniame junginyje, ap a ą g ama ikose. ki aip mano Vy au as Būda: p ipažindamas, kad a s o a imas dėsningai eikalauja naudininko, nepeikia i kilmininko Lie u os piliečių eikala imų a s o a imas (Būda 1996: 15). Tačiau a k eip inas dėmesys į ai, kad pa ei- sinamas oks kilmininkas, ku į galima sup as i ik kaip u in į objek inį a spal į, . y. a mes ina d ip asmybės ikimybė. dokumen uose a ojami i ienokios, i ki okios s uk ū os šio eiks- mažodžio abs ak o junginiai. ka ais ne ame pačiame sakinyje su daik- a a džiu a ojamas kilmininkas, o su eiksmažodžio o ma (daly iu) – 180 kalBOs kUlTūRa | 83 naudininkas: Va l s y b ė s a s o a i m o akcinėse bend o ėse i užda o- siose akcinėse bend o ėse a kos 25 punk e a si ado eikala imas, kad a l s - y b e i bend o ėje a s o a u j a n y s subjek ai isuo iniame akcininkų su- si inkime u i iškel i iek kandida ų į s ebė ojų a ybą a aldybą, kad jų skai- čiaus i s ebė ojų a ybos a aldybos na ių skaičiaus san ykis nebū ų mažesnis už als ybės u imų akcijų eikiamų balsų dalį (Vals ybės žinios, 200702 03, n . 14524). Tokia a osena pa i ina polinkį su eiksmažodžio abs- ak u a o i kilmininką, nea siž elgian į eiksmažodžio aldymą, o ka - u a me ama galimybė, kad junginys dėsningai pasida y as iš ne eik inos s uk ū os eiksmažodinio junginio. Junginiuose su žodžiu a s o a imas s a būs eikšmės a spal iai, nes kil- mininkas gali u ė i i subjek inę, i objek inę apibūdinamąją eikšmę. Tais a ejais, kai žodžių junginyje s a bu šias eikšmes g iež ai ski i, kilminin- ku de ė ų žymė i subjek ą (kas a s o auja), o naudininku objek ą (kam a s o auja), p z.: Taip pa eikė ų a k eip i dėmesį į m o e ų a s o a i mą spo o sek o iaus ado- ų pos uose (eu opos komisijos bal oji knyga, 20070711); Mokslo i s udijų ins- i ucijų a ybų i sena ų sudė ies analizė odo, kad m o e ų a s o a i m a s čia ženkliai mažesnis negu y ų (Vals ybės žinios, 20080612, n . 672537); no s objek as nenu odomas, be numanomas, mo e ys a s o auja am ik oms žmonių g upėms; Kai ku ių poli inių pa ijų a s o a imas (= A s o a imas kai ku ioms poli inėms pa ijoms) šioje ins i ucijoje neuž ik ina isų poli inių pa ijų i ki ų poli inių p ocesų daly ių lygia eisiškumo (aiškinamasis aš as, 20090428); Šiuo me u LRT Ta yboje nė a numa y as a u i ni ų m a ž u m ų a s o a i m a s (= a s o a imas au inėms mažumoms) (aiškinamasis aš as, 20070926); nu odan objek ą, kam a s o aujama, kilmininkas y a d ip asmiškas i ne inkamas. a ski ai de ė ų ap a i junginį nusikal imas kam. Jis Kalbos pa a imuo- se peikiamas kaip ne eik inas a o i nusikal imo ūšiai apibūdin i, kai nu- sikal imo objek as negali bū i eiksmo ad esa as, p z., nusikal imai inansams aisomi inansiniai nusikal imai. šalia pažymima, kad oks junginys gali bū i a ojamas, kai nusikal imo objek as sup an amas kaip ad esa as (kP s1 40). P anas kniūkš a kalbėdamas apie specialiuosius adminis acinės kalbos po eikius pažymi, kad „nusikal imo pobūdį ( u inį) kodekse pa an- ku isu nusaky i iena bend a o mule, odėl p aplečiama naudininko junginio a ojimo s i is, pagal nusikal imą subjek ui (nusikal imas žmogui) R. VladaRskienė. linksnių a ojimas eiksmažodžių abs ak ų junginiuose 181 aip o muluojamas i ki ų nusikal imų u inys: nusikal imas gam ai (pe ei- namasis laipsnis) i nusikal imas gy ybei (nusikal imo objek as)“ (kniūkš a 2005: 33–34). Ma y , odėl Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos konsul- acijų banke pa eisinamas i naudininkas nusikal imai inansams. Junginiai su naudininku įsi i ino eisės kalboje, pi miausia lie u os Respublikos baudžiamajame kodekse, p z.: nusikal imai aikui i šeimai; nusikal imai žmogaus s eika ai; nusikal imai isuomenės saugumui; nusikal imai iešajai a kai; nusikal imai in elek inei nuosa ybei; nusikal imai inansų sis emai; nusikal imai ekonomikai i e slo a kai. iš šio kodekso okios o muluo ės papli o i ki uose eisės ak uose, aip pa okių e minų su naudininku y a i Eu opos žodyne, p z.: nusikal imas aplinkai; nusikal imas mokesčių a kai; nusikal imas nuosa ybei; nusikal imas aikai; nusikal imas a p au inei eisei; nusikal imas als ybės saugumui; nusikal imas žmogiškumui; iesa, čia nusi- kal imų ūšis eiškiama i būd a džiu: ekonominis nusikal imas, kompiu e i- nis nusikal imas. naudininkas šiuose daik a a diniuose junginiuose pa eisi- namas eiksmažodžio aldymo ypa ybėmis. Reikia p ipažin i, kad eiksmažodžių abs ak ų junginiuose y aujan is linksnis y a kilmininkas, dėl o ka ais šis linksnis pa a ojamas ie oj ki- okios aiškos: įnagininko, p z., geležinkelių susisiekimas (susisiek i geležinkeliais, plg. susisiekimas geležinkeliais), kelių eismas (ei i keliais, plg. eismas keliais), okiame junginyje iške- liama apibūdinamoji eikšmė, o yšys su pama iniu eiksmažodžiu pasida o ne oks s a bus; p ielinksninės kons ukcijos – pagal analogiją su junginiais gy ybės d audimas, nuosa ybės d audimas, paskolos d audimas, u o d audimas a si ado i Nelaimingų a si ikimų d audimo aisyklės (= D audimo nuo nelaimingų a si ikimų aisyk lės), nea siž elgian į ai, kad šiame junginyje eikia pažymė i ne ai, kas d audžia- ma, be nuo ko eikia d aus i. kai žodžių junginys nė a laikomas e minu, eikė ų išlaiky i pama inio eiksmažodžio aldymą, p z.: In o macijos i pa i ies kei imo- si (=Kei imosi in o macija i pa i imi) ikslais T anspo o i ene ge ikos ge- ne alinis di ek o a as nuola engs Eu opos koo dina o ių susi inkimus (eu- opos komisijos sp endimas, 20090722); Anks esnės egis acijos sa inin- kas a ba sa ininkai i pa eiškėjas [...] imasi a i inkamų eiksmų, kad susi a - ų dėl bend o in o macijos naudojimosi (= naudojimosi in o macija) (specialusis leidimas, 20041230, n . 1, a ybos di ek y a).