Linksnių vartojimas veiksmažodžių abstraktų junginiuose

RASUOLĖ VLADARSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas LINKSNIŲ VARTOJIMAS VEIKSMAŽODŽIŲ ABSTRAKTŲ JUNGINIUOSE Lietuvių kalba yra veiksmažodinė, tačiau iš veiksmažodžių padaroma daiktavardžių, kurių junginiai vartojami vietoj veiksmažodinės raiškos. Kalbininkų rekomendacijose dažnai minimi veiksmažodžių abstraktai kaip netinkamas raiškos būdas ten, kur mintis galima sklandžiau išreikšti veiksmažodžiais. Administracinėje kalboje daugiausia problemų kelia priesagos -imas (-ymas) veiksmažodžių abstraktų vartojimas, pavyzdžiui, neteiktinas vartoti abstrakčiųjų daiktavardžių naudininkas tikslui su paskirties atspalviu reikšti (KP S1: 49, 50). Tačiau be veiksmažodžių abstraktų lietuvių kalba negali išsiversti, juo labiau nei administracinė, nei mokslo kalba, nes šiose kalbos vartojimo srityse dažniau kalbama apie apibendrintus veiksmus ir abstrakčius dalykus. Straipsnyje nagrinėjami daiktavardžių, reiškiančių veiksmo pavadinimus1 (veiksmažodžių abstraktų), junginiai. Toks straipsnio objektas pasirinktas dėl dviejų priežasčių – veiksmo pavadinimai yra daiktavardžiai, dažniausiai daromi iš veiksmažodžių, kitas dalykas – administracinėje kalboje dėl jos specifikos tokie daiktavardžiai ypač dažni ir kelia kai kurių praktinių vartojimo klausimų. Straipsnio tikslas – aptarti veiksmažodžių abstraktų junginių struktūrą ir panagrinėti administracinei kalbai aktualius linksnių vartojimo šiuose junginiuose atvejus. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama dariausios priesagos -imas (-ymas) vediniams. VEIKSMAŽODŽIŲ ABSTRAKTŲ JUNGINIŲ STRUKTŪRA IR REIKŠMĖ Lietuvių kalbos daiktavardinių junginių struktūra ir reikšmė aprašyta Lietuvių kalbos gramatikoje, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje, Jono Balkevičiaus, Vito Labučio, Jurgio Pakerio darbuose. Nagrinėjant veiksmažo- 1 Nenagrinėjami būtinųjų predikatyvų raiškos atvejai; apie juos žr. Pakerys 2009:125–145. R. VLADARSKIENĖ. Linksnių vartojimas veiksmažodžių abstraktų junginiuose 173 džių abstraktų junginius visų pirma pabrėžiama, kad dauguma jų yra išvesti iš atitinkamų veiksmažodinių junginių, tačiau jais reiškiami skirtingi santykiai2. Veiksmažodiniai junginiai reiškia objektinius santykius, o atitinkami daiktavardiniai reiškia atributinius santykius (LKG 1976: 17), plg. tikrinti dokumentus – dokumentų tikrinimas; darbuotojai dalyvauja – darbuotojų dalyvavimas. Tačiau pripažįstama, kad veiksmažodžių abstraktų junginiai, šalia atributinės reikšmės, turi dar ir papildomų atspalvių. Vitas Labutis tokių junginių reikšmę apibūdina kaip „[s]avotišką atributinę apibūdinamąją reikšmę su giliau jaučiamu subjektiniu, objektiniu ar kokiu nors aplinkybiniu atspalviu“ (Labutis 2002: 91). Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje veiksmažodžių abstraktų junginiai nagrinėjami skyriuje „Prijungiamasis ryšys“, aptariant objekto, subjekto ir aplinkybių raišką (DLKG 2006: 512, 514–515, 517, 519, 526, 555). Veiksmažodiniams junginiams virstant daiktavardiniais, priklausomųjų dėmenų reikšmė išlieka panaši. Dabartinėje lietuvių kalboje veiksmažodžių abstraktai dažniausiai sudaro junginius su kilmininku. Taip yra todėl, kad dauguma lietuvių kalbos veiksmažodžių – tranzityviniai, o iš jų padaryti daiktavardžiai prisijungia kilmininko linksnį, t. y. veiksmažodinio junginio priklausomojo dėmens galininkas virsta daiktavardinio junginio kilmininku, plg. patvirtinti biudžetą – biudžeto patvirtinimas; naudoti išteklius – išteklių naudojimas; apriboti ginkluotę – ginkluotės apribojimas; paskirstyti darbą – darbo paskirstymas. Taip žymimas tiesioginis žodžių junginio objektas. Taip pat daiktavardinio junginio kilmininku virsta veiksmažodinio junginio vardininkas, pvz.: bendrovės skyla – bendrovių skilimas; darbuotojai dalyvauja – darbuotojų dalyvavimas; kapitalas juda – kapitalo judėjimas; mokestis mažėja – mokesčio mažėjimas; regionai bendradarbiauja – regionų bendradarbiavimas. Čia kilmininkas turi subjektinę reikšmę, – žymi junginio veiksmo veikėją. Jei veiksmažodis valdo kilmininką, tai iš veiksmažodžio padarius daiktavardį linksnis nesikeičia: darbo ieškojimas (ieškoti darbo), demokratijos stoka (stokoti demokratijos), gyventojų stygius (stigti gyventojų), maisto trūkumas (trūkti maisto), mokesčių vengimas (vengti mokesčių), pilietybės netekimas (netekti pilietybės), siūlymo atsisakymas (atsisakyti siūlymo), teisės nesilaikymas (nesilaikyti teisės). Kilmininkas taip pat vartojamas junginiuose, kurių 2 Straipsnyje nesigilinama į diskusiją dėl sintaksinių ryšių tipų (žr. Vaskelaitė 2003: 143–158; Pakerys 2006: 127–133). 174 KALBOS KULTŪRA | 83 pagrindiniai dėmenys – daiktavardžiai, padaryti iš neigiamų tranzityvinių veiksmažodžių, pvz.: ataskaitos nepatvirtinimas (nepatvirtinti ataskaitos), ginklų neplatinimas (neplatinti ginklų), muito netaikymas (netaikyti muito). Galimi dviprasmybės atvejai, kai neaišku, kokį reikšmės atspalvį turi kilmininkas – objektinį ar subjektinį, pvz.: muitinės tikrinimas – muitinė tikrina ar muitinę tikrina; bendrijos finansavimas – bendrija finansuoja ar bendriją finansuoja. Veiksmo pavadinimus reiškiantys daiktavardžiai sudaro junginius su naudininku, kai veiksmažodžiai, iš kurių tie daiktavardžiai padaryti, valdo naudininką: grąžinimas gavėjui (grąžinti gavėjui), pranešimas spaudai (pranešti spaudai), priklausymas teritorijai (priklausyti teritorijai), pritarimas prekybai (pritarti prekybai), vadovavimas tarnybai (vadovauti tarnybai). Naudininku žymimas objektas. Šis linksnis gali būti vartojamas ir tokiuose daiktavardiniuose junginiuose, kurių pagrindinis dėmuo padarytas iš veiksmažodžio, nevaldančio naudininko linksnio, pvz.: pagarba žmogaus teisėms (gerbti žmogaus teises), neapykanta priešui (neapkęsti priešo), parama šeimai (paremti šeimą), poveikis aplinkai (paveikti aplinką), žala aplinkai (žaloti aplinką). Su įnagininku veiksmažodžių abstraktai sudaro junginius tais atvejais, kai atitinkamas veiksmažodis valdo šį linksnį: aprūpinimas būstu (aprūpinti būstu), apsikeitimas valiutomis (apsikeisti valiutomis), apsinuodijimas maistu (apsinuodyti maistu), keitimasis darbuotojais (keistis darbuotojais), naudojimasis teisėmis (naudotis teisėmis), nusivylimas sistema (nusivilti sistema), pardavimas paštu (parduoti paštu), pasitenkinimas darbu (pasitenkinti darbu), pasitikėjimas valstybe (pasitikėti valstybe), rėmimasis išvadomis (remtis išvadomis), sekimas vaizdo kameromis (sekti vaizdo kameromis). Įnagininkas gali žymėti objektą (apsikeitimas valiutomis) arba priemonę (ženklinimas etiketėmis). Priklausomojo dėmens vietininkas taip pat lieka nepakitęs veiksmažodiniam junginiui virstant daiktavardiniu, pvz.: atsitikimas darbe (atsitikti darbe), dalyvavimas renginyje (dalyvauti renginyje), laikymas sandėlyje (laikyti sandėlyje), migravimas mieste (migruoti mieste), mokymas darbo vietoje (mokyti darbo vietoje), prisitaikymas mokykloje (prisitaikyti mokykloje), reklamavimas parduotuvėje (reklamuoti parduotuvėje), tikrinimas keliuose (tikrinti keliuose), ūkininkavimas kalvotose vietovėse (ūkininkauti kalvotose vietovėse). Vietininkas turi konkrečios vietos, srities, sferos reikšmę. Veiksmažodžių abstraktai gali sudaryti junginius su prielinksniais, išliekančiais kaip ir atitinkamame veiksmažodiniame junginyje, pvz.: apsauga nuo sukčiavimo (apsaugoti nuo sukčiavimo), atleidimas nuo bausmės R. VLADARSKIENĖ. Linksnių vartojimas veiksmažodžių abstraktų junginiuose 175 (atleisti nuo bausmės), darbas prie konvejerio (dirbti prie konvejerio), ginčas dėl teisingumo (ginčytis dėl teisingumo), išėjimas į pensiją (išeiti į pensiją), lavinimas pagal poreikius (lavinti pagal poreikius), pardavimas iš varžytynių (parduoti iš varžytynių), paskyrimas į pareigas (paskirti į pareigas), pasiskirstymas pagal amžių (pasiskirstyti pagal amžių), pranešimas apie investiciją (pranešti apie investiciją). Apibendrinant galima pasakyti: dažniausiai veiksmažodžio abstraktas prisijungia kilmininką (juo virsta veiksmažodinio junginio galininkas ir vardininkas), toks junginys gali turėti subjektinį, objektinį, o retais atvejais ir aplinkybinį reikšmės atspalvį. Veiksmažodinio junginio objekto naudininkas daiktavardiniame junginyje išlieka nepasikeitęs, bet kartais daiktavardinio junginio naudininku gali virsti veiksmažodinio junginio galininkas ar kiti linksniai. Vietininkas lieka nepakitęs, paprastai nesikeičia įnagininkas ir prielinksninės konstrukcijos. VEIKSMAŽODŽIŲ ABSTRAKTŲ VALDYMO DĖSNINGUMAI Kalbant apie veiksmažodžių abstraktų vartojimą, dažnai kyla klausimas: su kokių linksnių žodžiais juos vartoti. Lietuvių kalbos gramatikoje rašoma, kad didelė dalis valdymo būdu susijusių daiktavardinių junginių yra išvesti iš atitinkamų veiksmažodinių junginių ir keičiant pagrindinio dėmens formą priklausomojo dėmens forma daugeliu atvejų nekinta, plg.: trokšta mokslo – mokslo troškimas; atsidavė šeimai – atsidavimas šeimai; pasipriešino įsakymui – pasipriešinimas įsakymui; ginčijosi su tėvais – ginčas su tėvais. Tačiau tam tikrais atvejais veiksmažodinio ir atitinkamo daiktavardinio junginio priklausomojo dėmens forma nesutampa, pavyzdžiui, veiksmažodiniai junginiai sudaromi su galininku, o daiktavardiniai su kilmininku, plg.: pjauna medį – medžio pjovimas (LKG 1976: 16). Iš tokios formuluotės lieka neaišku, ar tie tam tikri atvejai, kai veiksmažodinio ir atitinkamo daiktavardinio junginio priklausomojo dėmens forma nesutampa, yra tik galininko virtimas kilmininku, ar gali būti ir kitokių atvejų. Kiti tokie atvejai išryškėja aptariant veiksmažodinių daiktavardžių junginius su kilmininku, nors čia nepabrėžiamas valdymo pasikeitimas ir neapibūdinamos sąlygos, kada tai galėtų įvykti, tačiau tai aiškiai matyti iš pateikiamų pavyzdžių. Lietuvių kalbos gramatikoje rašoma: „Kilmininkas gali reikšti ir netiesioginį veiksmo objektą, pvz.: Birutės daina (plg. dainuo- 176 KALBOS KULTŪRA | 83 ja apie Birutę ir daina apie Birutę), karo daina (plg. dainuoja apie karą), tėvo padėjėjas (plg. padeda tėvui), tautos atstovas (plg. atstovauja tautai), rankų darbas (plg. dirba rankomis)“ (LKG 1976: 205). Taip pat ir objekto naudininkas gali būti pasakomas su kai kuriais daiktavardžiais, padarytais iš tranzityvinių, rečiau kitokių veiksmažodžių, pvz.: meilė tėvams, pagarba žmogui, užuojauta tėvams, dėmesys vaikui, neapykanta priešui (LKG 1976: 206). Aplinkybinės reikšmės kilmininkas taip pat atsiranda vietoj kitokios raiškos: oro kautynės, klasės triukšmas, miško garsai, aplinkos smūgiai. Taigi iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad veiksmažodiniai daiktavardžiai gali prisijungti kitokių linksnių nei jų pamatiniai žodžiai tik tuomet, kai jie yra padaryti su kitokia priesaga nei -imas (-ymas) arba galūninės darybos būdu. Tiesa, Jono Jablonskio knygoje Linksniai ir prielinksniai galima rasti pavyzdžių, kai veiksmažodinius junginius su prielinksniai atitinka daiktavardiniai kilmininko junginiai, pvz.: Jis lipo tada per tvorą, į miestą ėjo. Jam dar ilgai atsilieps tas tvoros lipimas, miesto ėjimas (Jablonskis 1957: 572), tačiau dabartinėje vartosenoje tokių pasakymų reta. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje veiksmažodinių daiktavardžių galimybė prisijungti tam tikrų linksnių daiktavardžius apibūdinta aprašant objekto, subjekto ir aplinkybių raišką. Tai galima apibendrinti taip: veiksmažodinį junginį verčiant daiktavardiniu, kilmininkas išlieka nepakitęs, šiuo linksniu virsta veiksmažodinio junginio galininkas ir taip pat gali virsti kitos formos (pavyzdžiai pateikti tokie patys, kaip ir LKG) (DLKG 2006: 512). Su naudininko linksniu siejami daiktavardžiai, išvesti iš veiksmažodžių, valdančių naudininką, ir iš kai kurių veiksmažodžių, valdančių kitus linksnius (DLKG 2006: 514–515). Objekto įnagininką prisijungia daiktavardžiai, išvesti iš veiksmažodžių, siejamų su įnagininku (DLKG 2006: 517), o veiksmažodžių abstraktai prisijungia tas pačias aplinkybinių reikšmių žodžių formas kaip ir atitinkami veiksmažodžiai (DLKG 2006: 555). PROBLEMINIAI VEIKSMAŽODŽIŲ ABSTRAKTŲ VALDYMO ATVEJAI Veiksmažodinio junginio sintaksinės transformacijos į daiktavardinį junginį principą labai aiškiai suformulavo Vitas Labutis: „Dar ant abstraktųjį daiktavardį (dažniausiai su priesaga –imas, –ymas) iš galininkinio veiksmažodžio, veikiamąjį dalyką (objektą) rodantis žodis gauna kilmininko linksnį [...]. R. VLADARSKIENĖ. Linksnių vartojimas veiksmažodžių abstraktų junginiuose 177 Kai abstraktųjį daiktavardį darome iš veiksmažodžio, kuris reikalauja kitais linksniais reiškiamo objekto ar aplinkybės, nuo tokio daiktavardžio priklausantis linksnis yra toks pat kaip pamatinio veiksmažodžio.“ (1995: 13–14). Iš esmės tokio principo laikomasi taisant linksnių vartojimą daiktavardiniuose junginiuose. Kai daiktavardis padarytas ne su priesaga -imas, tada gali būti ir išlaikytas pamatinio veiksmažodžio valdymas, ir vartojamas kilmininkas, pavyzdžiui, Europos žodyne pateikiami tokie junginiai su žodžiu prekyba: knygų prekyba, meno kūrinių prekyba, ginklų prekyba, taip pat prekyba produktais, prekyba moterimis, prekyba vaikais, prekyba žmonėmis, prekyba žmonių organais. Iš pavyzdžių matyti, kad įnagininkas dažniau vartojamas, kai objektas yra asmuo, nes gali būti neaišku, kokį reikšmės atspalvį turės kilmininkas – subjek­tinį ar objektinį. Tačiau tai nėra dėsningumas, kurio griežtai laikomasi. Terminų banke pateikiami terminai prekyba augalų apsaugos produktais, prekyba laukiniais gyvūnais, nors galėtų būti ir augalų apsaugos produktų prekyba, laukinių gyvūnų prekyba. Kalbos patarimų knygelėse pateikta nemažai nenorminių linksnių vartojimo atvejų veiksmažodinių daiktavardžių junginiuose, pvz.: pasipiktinimas kam, pasitikėjimas kam, prisitaikymas kam, skundas apie ką, rūpestis apie ką, atsiskaitymas dėl ko, poveikis į ką, įtaka į ką, spaudimas į ką, tikėjimas į ką (KP S1, S2). Tačiau šios klaidos redaguojamoje administracinėje kalboje nebėra labai aktualios3. Kalbant apie veiksmažodžių abstraktų junginių normiškumą, pirmiausia būtina pabrėžti tai, kad problemų kelia daiktavardžių, padarytų iš tų veiksmažodžių, kurių valdymo taisyklingumas pažeidžiamas, junginiai. Daugiausia taisytas veiksmažodžio atitikti ir iš jo padaryto daiktavardžio atitikimas valdymas. Šio veiksmažodžio junginio taisymo istorija prasideda nuo Jono Jablonskio darbų, vėliau ši naudininko vartojimo klaida minėta ir Viktoro Kamantausko parengtame Trumpame kalbos netaisyklingumų ir barbarizmų žodynėlyje (1928), ir Kalbos patarėjuje (1939). Taisyklingas veiksmažodžio atitikti valdymas nuolat primenamas kalbos norminamuosiuose ir mokomuosiuose leidiniuose, ši naudininko vartojimo klaida įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos 3 Minėtų junginių vartoseną tikrinta Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų paieškos bazėje – Lietuvoje rengiamuose teisės aktuose ir Europos Sąjungos dokumentų vertimuose. Rasta tik keletas netaisyklingų junginių pavartojimo atvejų. 178 KALBOS KULTŪRA | 83 komisijos. Tačiau šiuo metu dažniau klystama vartojant junginį su veiksmažodžio abstraktu nei su veiksmažodžiu (plačiau žr. Vladarskienė 2004). Tai rodo ir toks atvejis, kai tame pačiame dokumente vartojamas veiksmažodis su galininku, o iš jo padarytas daiktavardis su naudininku: Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų reikalavimus. [...] Projekto atitikimas (= atitiktis) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams (Aiškinamasis raštas, 2010-10-07). Tokie administracinei kalbai ypač būdingi pasakymai nuolat taisomi, tačiau, kaip matyti, vis dar tebėra aktualūs. Darant daiktavardinį junginį kyla neaiškumų dėl to, kad reikia pažymėti ir veiksmo subjektą, ir objektą, o jie abu žymimi kilmininkais. Dokumentų rengėjai nepritarė kalbininkų siūlymui subjekto kilmininką rašyti prieš veiksmažodžio abstraktą, o po jo objekto kilmininką, toks pasakymas neprigijo dėl griozdiškumo ir nestilingumo, plg. projekto atitikimas nuostatų. Tačiau vartosenoje įsitvirtino kitas siūlytas variantas atitiktis kam, kuris buvo grindžiamas lietuvių kalbos gramatikose aprašytais atvejais, kai objekto naudininkas gali būti pasakomas su kai kuriais daiktavardžiais, padarytais iš galininkinių veiksmažodžių, neturinčių priesagos -imas: gerbti ką, gerbimas ko, bet pagarba kam. Kitas vartojimo klausimų keliantis atvejis yra veiksmažodžio abstrakto atstovavimas junginys. Čia irgi galima sąsaja su neteiktinu veiksmažodžio atstovauti valdymu, nes tie, kas netaisyklingai vartoja atstovauti ką, gali pavartoti netinkamą ko atstovavimas. Vito Labučio nuomone, jeigu sakoma atstovauti valstybei, tai ir atstovavimas valstybei. Pasakymas valstybės atstovavimas būtų tinkamas, jeigu būtų kalbama, kad viena valstybė atstovavo kokiai nors valstybių grupei, sąjungai, bendrijai (Labutis 1995: 14). Čia autorius primena galimą subjek-tinę kilmininko reikšmę daiktavardiniame junginyje, aptartą gramatikose. Kitaip mano Vytautas Būda: pripažindamas, kad atstovavimas dėsningai reikalauja naudininko, nepeikia ir kilmininko Lietuvos piliečių reikalavimų atstovavimas (Būda 1996: 15). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateisinamas toks kilmininkas, kurį galima suprasti tik kaip turintį objektinį atspalvį, t. y. atmestina dviprasmybės tikimybė. Dokumentuose vartojami ir vienokios, ir kitokios struktūros šio veiksmažodžio abstrakto junginiai. Kartais net tame pačiame sakinyje su daiktavardžiu vartojamas kilmininkas, o su veiksmažodžio forma (dalyviu) – R. VLADARSKIENĖ. Linksnių vartojimas veiksmažodžių abstraktų junginiuose 179 naudininkas: Valstybės atstovavimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 25 punkte atsirado reikalavimas, kad valstybėje bendrovėje atstovaujantys subjektai visuotiniame akcininkų susirinkime turi iškelti tiek kandidatų į stebėtojų tarybą ar valdybą, kad jų skaičius ir stebėtojų tarybos ar valdybos narių skaičiaus santykis nebūtų mažesnis už valstybės turimų akcijų teikiamų balsų dalį (Valstybės žinios, 2007–02–03, Nr. 14–524). Tokia vartosena patvirtina polinkį su veiksmažodžio abstraktu vartoti kilmininką, neatsižvelgiant į veiksmažodžio valdymą, o kartu atmetama galimybė, kad junginys dėsningai pasidarytas iš neteiktinos struktūros veiksmažodinio junginio. Junginiuose su žodžiu atstovavimas svarbūs reikšmės atspalviai, nes kilmininkas gali turėti ir subjektinę, ir objektinę apibūdinamąją reikšmę. Tais atvejais, kai žodžių junginyje svarbu šias reikšmes griežtai skirti, kilmininku derėtų žymėti subjektą (kas atstovauja), o naudininku objektą (kam atstovauja), pvz.: Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į moterų atstovavimą sporto sektoriaus vadovų postuose (Europos Komisijos baltoji knyga, 2007–07–11); Mokslo ir studijų institucijų tarybų ir senatų sudėties analizė rodo, kad moterų atstovavimas čia ženkliai mažesnis negu vyrų (Valstybės žinios, 2008–06–12, Nr. 67–2537); nors objektas nenurodomas, bet numanomas, moterys atstovauja tam tikroms žmonių grupėms; Kai kurių politinių partijų atstovavimas (= Atstovavimas kai kurioms politinėms partijoms) šioje institucijoje neužtikrina visų politinių partijų ir kitų politinių procesų dalyvių lygiateisiškumo (Aiškinamasis raštas, 2009–04–28); Šiuo metu LRT Taryboje nėra numatytas tautinių mažumų atstovavimas (= atstovavimas tautinėms mažumoms) (Aiškinamasis raštas, 2007–09–26); nurodant objektą, kam atstovaujama, kilmininkas yra dviprasmiškas ir netinkamas. Atskirai derėtų aptarti junginį nusikaltimas kam. Jis Kalbos patarimuose pateikiamas kaip neteiktinas vartoti nusikaltimo rūšiai apibūdinti, kai nusikaltimo objektas negali būti veiksmo adresatas, pvz., nusikaltimai finansams taisomi finansiniai nusikaltimai. Šalia pažymima, kad toks junginys gali būti vartojamas, kai nusikaltimo objektas suprantamas kaip adresatas (KP S1 40). Pranas Kniūkšta kalbėdamas apie specialiuosius administracinės kalbos poreikius pažymi, kad „nusikaltimo pobūdį (turinį) kodekse paranku visur nusakyti viena bendra formule, todėl praplečiama naudininko junginio vartojimo sritis, pagal nusikaltimą subjektui (nusikaltimas žmogui) 180 KALBOS KULTŪRA | 83 taip formuluojamas ir kitų nusikaltimų turinys: nusikaltimas gamtai (pereinamas laipsnis) ir nusikaltimas gyvybei (nusikaltimo objektas)“ (Kniūkšta 2005: 33–34). Matyt, todėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke pateisinamas ir naudininkas nusikaltimai finansams. Junginiai su naudininku įsitvirtino teisės kalboje, pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, pvz.: nusikaltimai vaikui ir šeimai; nusikaltimai žmogaus sveikatai; nusikaltimai visuomenės saugumui; nusikaltimai viešajai tvarkai; nusikaltimai intelektinei nuosavybei; nusikaltimai finansų sistemai; nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai. Iš šio kodekso tokios formuluotės paplito ir kituose teisės aktuose, taip pat tokių terminų su naudininku yra ir Europos žodyne, pvz.: nusikaltimas aplinkai; nusikaltimas mokesčių tvarkai; nusikaltimas nuosavybei; nusikaltimas taikai; nusikaltimas tarptautinei teisei; nusikaltimas valstybės saugumui; nusikaltimas žmogiškumui; tiesa, čia nusikaltimų rūšis reiškiama ir būdvardžiu: ekonominis nusikaltimas, kompiuterinis nusikaltimas. Naudininkas šiuose daiktavardiniuose junginiuose pateisinamas veiksmažodžio valdymo ypatybėmis. Reikia pripažinti, kad veiksmažodžių abstraktų junginiuose vyraujantis linksnis yra kilmininkas, dėl to kartais šis linksnis pavartojamas vietoj kitokios raiškos: įnagininko, pvz., geležinkelių susisiekimas (susisiekti geležinkeliais, plg. susisiekimas geležinkeliais), kelių eismas (eiti keliais, plg. eismas keliais), tokiame junginyje iškeliama apibūdinamoji reikšmė, o ryšys su pamatiniu veiksmažodžiu pasidaro ne toks svarbus; prielinksninės konstrukcijos – pagal analogiją su junginiais gyvybės draudimas, nuosavybės draudimas, paskolos draudimas, turto draudimas atsirado ir Nelaimingų atsitikimų draudimo taisyklės (= Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės), neatsižvelgiant į tai, kad šiame junginyje reikia pažymėti ne tai, kas draudžiama, bet nuo ko reikia drausti. Kai žodžių junginys nėra laikomas terminu, reikėtų išlaikyti pamatinio veiksmažodžio valdymą, pvz.: Informacijos ir patirties keitimosi (=Keitimosi informacija ir patirtimi) tikslais Transporto ir energetikos generalinis direktoratas nuolat rengs Europos koordinatorių susirinkimus (Europos Komisijos sprendimas, 2009-07-22); Ankstesnės registracijos savininkas arba savininkai ir pareiškėjas [...] imasi atitinkamų veiksmų, kad susitartų dėl bendro informacijos naudojimosi (= naudojimosi informacija) (Specialusis leidimas, 2004-12-30, Nr. 1, tarybos direktyva). R. VLADARSKIENĖ. Linksnių vartojimas veiksmažodžių abstraktų junginiuose 181 Iš kalbininkų taisymų matyti, kad aiškiai skiriamas vedinių su priesaga -imas (-ymas) ir kitokių vedinių valdymas. Kai daiktavardžiai daromi su priesaga -imas (-ymas), veiksmažodžio valdymas paprastai turi didelę reikšmę daiktavardinio junginio struktūrai – objekto galininkas ir subjekto vardininkas virsta kilmininku, o kiti linksniai paprastai lieka nepakitę. Kitokios galimybės laikomos klaida. Kai daiktavardis iš veiksmažodžio padaromas su kitomis priesagomis arba galūninės darybos būdu, sintaksinės transformacijos principai nėra tokie griežti. Nagrinėti pavyzdžiai rodo, kad kalbos vartotojai, net ir mokėdami taisyklingai vartoti veiksmažodinius junginius, dažnai sutrinka iš jų darydami daiktavardinius junginius, – ryškėja polinkis vartoti kilmininką. IŠVADOS 1. Dažniausias linksnis veiksmažodžių abstraktų junginyje – kilmininkas, juo keičiamas veiksmažodinio junginio vardininkas ir galininkas, retais atvejais ir prielinksninės konstrukcijos, toks junginys gali žymėti subjektinius, objektinius, kartais ir aplinkybinius santykius. 2. Veiksmažodinio junginio objekto naudininkas daiktavardiniame junginyje išlieka nepasikeitęs, bet retais atvejais daiktavardinio junginio naudininku gali virsti veiksmažodinio junginio galininkas ar kiti linksniai. Įnagininkas ir vietininkas lieka nepakitę, paprastai nesikeičia ir prielinksninės konstrukcijos. 3. Kai yra neaiškumų dėl veiksmažodžio valdymo, jų būna ir veiksmažodžio abstrakto junginyje. Kalbos vartotojai, kurie nelabai žino veiksmažodinio junginio virtimo daiktavardiniu dėsningumus, neaiškiais atvejais linkę vartoti kilmininko junginius. 4. Veiksmažodžių valdymas paprastai lemia iš jų padarytų daiktavardžių su priesaga -imas (-ymas) junginių struktūrą: galininkas ir vardininkas virsta kilmininku, o kiti linksniai paprastai lieka nepakitę. Kai daiktavardžiai iš veiksmažodžių daromi su kitomis priesagomis arba galūninės darybos būdu, valdymo pokyčiai nėra tokie dėsningi, atskirais atvejais, nepaisant pamatinio veiksmažodžio valdymo, priklausomasis junginio dėmuo gali būti kilmininko ar naudininko formos. 182 KALBOS KULTŪRA | 83 LITERATŪRA B a l k e v i č i u s J. 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. B ū d a V. 1996: Atstovauja kam ar ką. – Gimtoji kalba 10, 14–15. DLKG 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. Vytautas Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. J a b l o n s k i s J. 1957: Rinktiniai raštai. I tomas. Sudarė J. Palionis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. K n i ū k š t a P. 2005: Administracinė kalba ir jos vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. KP S1: Kalbos patarimai. Kn. 1. Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas. Sud. Rita Miliūnaitė, teksto aut. Vitas Labutis, Aldonas Pupkis ir Jonas Šukys, vyr. red. Aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. KP S2: Kalbos patarimai. Kn. 2. Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas. Sud. Rita Miliūnaitė, teksto aut. Aldonas Pupkis ir Jonas Šukys, vyr. red. Aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. L a b u t i s V. 1995: Valstybės atstovavimas ar atstovavimas valstybei? – Gimtoji kalba 8–9, 13–14. L a b u t i s V. 2002: Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LKG 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė. Vyr. red. Kazys Ulvydas, Vilnius: Mokslas. P a k e r y s J. 2006: Veiksmo pavadinimo konstrukcija lietuvių kalbos gramatikoje. – Daiktavardinio junginio tyrimai. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas (red.), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. P a k e r y s J. 2009: Būtinių predikatyvų žymėjimas lietuvių kalbos veiksmo pavadinimo konstrukcijose. – Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška. A. Holvoet, R. Mikulskas (red.), Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“, 125–145. V a s k e l a i t ė R. 2003: Lietuvių kalbos daiktavardiniai junginiai sintaksinių ryšių požiūriu. – Acta Linguistica Lithuanica 48, 143–158. V l a d a r s k i e n ė R. 2004: Žodžių atitikti, atitikimas vartosena teisės aktų kalboje. – Specialybės kalba: sistema ir vartosena. Lietuvos teisės universitetas: Mokslinės konferencijos darbai, Vilnius, 2004 m. lapkričio 26 d., 118–122. Gauta 2010 12 03 R. VLADARSKIENĖ. Linksnių vartojimas veiksmažodžių abstraktų junginiuose 183 THE USE OF CASES IN ABSTRACT PHRASES OF VERBAL NOUNS S u m m a r y The aim of the article is to discuss phrases with verbal nouns denoting actions and describe the problematic uses of cases observable in the official administrative discourse. The focus of attention is on derivatives containing the most productive suffix, i. e. -imas (-ymas). The analysis of verb phrases and respective noun phrases has shown that the names of various actions most often occur in phrases with the genitive case. This case form replaces the nominative and accusative cases, sometimes even prepositional constructions, of the primary verb phrase that expresses relations between the verb and subject, object and sometimes adverbials. The dative case of the primary verb phrase is usually preserved though in certain cases the dative of the noun phrase originates from the accusative or other cases of the verb phrase. The instrumental and locative cases as well as prepositional constructions usually do not change. Language users are not familiar with the patterns of transformation of word phrases from nominal to verbal and, in dubious cases, they tend to prefer phrases with the genitive case. It is important to bear in mind though that when nouns are derived from verbs with the suffix -imas (-ymas) the combinability of the verb largely determines the structure of the noun phrase. Hence, the accusative and nominative of the object of the verb becomes the genitive of the noun phrase while the other cases usually do not change in such transformations. When a noun is derived from a verb by adding other suffixes and inflections, the patterns of syntactic transformation are not very strict. RASUOLĖ VLADARSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] 184 KALBOS KULTŪRA | 83