Iš kur kilęs „kìbiras“ („kibìras“)

V. D o Vinas. de donde ha sido kbi as (kib as) 169 VINCENTAS DROTVINAS Vilniaus pedagoginis uni e si e as IŠ KUR KILS KÌBIRAS (KIBÌRAS) Debido a la lengua li uánica de la palab a kib as de o igen es pa eikš a no una opinión. Kazimie o Būgos ojo es a palab a a auké p incipalmen e po el ki čiamien o. En el in o me del edac o del dicciona io de la lengua li u ias él señaló que pe mi idos dicciona ios no ca ac e iza la palab a ki čio y ki čiuo ųjų balsių p iegaidės: ish ales diccionas y que iendo nožinosi, como hay que p onuncia una u o a palab a más a a. Imagin, hay que p egun a cómo se dicen es as palab as [...] kibi ai ied ai y kibi ai eškos (medio) nuobi os, cha ai (Li uania, 1921, No. 91). A con inuación es á esc i o que [g]e ame dicodyne as umėm espues a, que eik ų deci [...] kib ai ied ai e kibi a (Būga 1959: 379). Ki čia o y di e encia de semán ica basado, el dicciona io de la lengua Lie u ių indica un pa homonimos: 1 kbi as (kib as) smulki sausa šakelė, žaba as, i bas (dėl kilmės ž . Smoczyński 2007: 283) y 2 kib as indas andeniui sem i y neš i iz šulinio (LKŽ 1959 V: 725); debido ki chiación kib as andens de suulino i ado asas más amplamen e z . Vi kauskas 2006: 125. Dabo ines dicodyne de la lengua li uanas (1972, 1993, 2004, 2006) se p esen an 2 a ian es de ki chiación: kib as y kbi as. Es a u a ias comisiones de la lengua li uanas han decidido la a ian e p incipal de ki chiación conside a kbi as (3b), y secundu ina kib as (2). S aipsnyje Sla ųbal ų e imologijos K. Būga explicó y des e palab a kilmę: lie u ių kib as = p asl. čbь ъ. P iesagą -i a-s g e ino con palab as de inks -i as, bimb-i as p iesaga (Būga 1958: 326). O aip de la palab a kibi as kilmę es a ęs aiškin i Vik o as Kaman auskas, li uáneos kalbinis a, aduc o (18991951). Él es p epa ado T umpą lie u ių kalbos ki čio mokslą (III, 19281929), skolinių i jų lie u iškų a i ikmenų žodynėlį Kalbėkime lie u iškai (1933). T umpame Li u ias lengua ne aisyklingumų i ba ba izmų žodynėlyje (1928) V. Kaman auskas p opo ciona ba ba izmų ašybos i ki čio ne aisyklingumų, abejo inų a ba ne eisingai kalbos aisy ojų aisomų žodžių žodynėlą, asignada pap as ajai isuomenei i mokslei iams. Taisymus g indzia K. Būgos y Rygiškių Jono, F. Ku šaičio, P. Ska džiaus, senųjų au o ių M. Daukšos, K. Si ydo, S. Daukan o, M. Valančiaus opiniām. Sob e la palab a kibi as kilmę él esc ibe: Kibi as, po el cual lengua Li uu in as lie an a- 170 KALBoS KULTÜRA | 83 duo i s e imybę ied ą, es an mismo nelie u iškas, como y ied as (a ėjęs de judíos idiomas). (Kaman auskas 1928: 35). Sob e V. Kaman ausko ocynėlį no a dó en con es a Jonas Jablonskis, Rygiškių Jono slapy a džiu emi iendo lib o de comen a ios del ocynėlio (Mūsų kalbos žodynėlio dalykai, 1929). No leidándose en ex ensnę J. Jablonskio aisli ų no abų apž algą, se puede deci que V. Kaman ausko en las co ecciones kalbininkas no a as eces pasigenda más de alles opiniés a gumen ación. Él exige bū i kalbesniam, i. y. da más i os ejemplos de lenguaje a osenos, ilus aciones; dice no del odo en endecido a gumen os aisy ojo; a eces mues a que el au o de co ecciones no isu de echosus, po que no pe cibe a minos o ha ybos di e encias de sexos; ecue da, que algunos de S. Daukan o, F. Ku šaičio ejemplos adecuamumo debe ía alo a se c í icamen e y e c. Es o y mues a el o ado opinión sob e kibi s kilmę. J. Jablonskis suje ojo de la palab a kibi as in e p e ación de o igen, au o iaus eiginí alo ó escep icamen e: Au o ius kibi ą kildo, seen, de žydų kalbos, sólo nepasako, de cuyo ac ual žydų palab a él es susida ęs. Es a no icia de au o io pa a mí ealmen e es inespe ada. An es de emana an es ic amen e a i ma sob e ied ą (sla .) o kibi ą, el au o necesi aba esa a i mación al menos lo más cla amen e apoya . (Rygiškių Jonas 1929: 4445). Así al noa gumen uo o explicación del o igen de la palab a J. Jablonskis conside a naujiena, sin emba go el mismo de la palab a o igen noi ikslina. Como mues an los dicciona ios de la lengua li uanas, kbi as (kib as) es aka ų aukš aičių palab a, encon ándose Mažosios Lie u os žodynuose XVII a. hand aš iniame okiečiųlie u ių kalbų žodyne Lexicon Li huanicum: Eyme wied as, kibbi as 33a. ; Schöp eyme kibi as 76a. de la lengua Li uania su dicciona io his o ia de su ixación empiezaama desde XVII a. dicodyno Cla is Ge manico-Li h ana: Eime . Wėd as, ô. M. Kibbi as, ô. M. C I 23 (pe o aquí encon ándose biblinėje ilus ación se encuen a sólo wied as, como y dicciona ios de Kons an ino Si ydo). La palab a kibi as ambién es de Jokūbo B odo ski, Pilypo Ruigio, K is ijono Go lybo Milkaus, Geo go Hein icho Fe dinando Nesselmanno, F id icho Ku šaičio y más a de en dicciona ios, An ano Juškos dainos, Augus o Schleiche io, Augus o Leskieno y Ka lo B ugmanno li e ių au osakos inkiniuose. G abado él y p opio Jono Jablonskio (LKŽ V 1959: 725), hoy uni e sominai u ilizado bend inėje colboje. ¿Po qué V. Kaman auskas la palab a kibi as kildino de lengua judía? Veamos, qué pod ía se su uen e en lengua yidiš. Pa s žydų kalbos žodis eme kibi as (← ok. Eime ) di ec amen e con los idiomas li uanos kibi as no ue asociado (Jankelo ičius, Kače gis 1940). Judí lengua palab a cebe žemas con ąsomis aso made o, que más p obablemen e asoció ose con los Li uanos kibi as, V. D o Vinas. De dónde p o ienes kbi as (kib as) 171 se encuen a en nues os iempos dicciona ios yidiš, po ejemplo: Russko-je eysky (idiš) словарь [...], 1984: 60, 619; cube = cebe = cibe цэбар (Астравух 2008: 202); plg. polkų lengua cebe , ceb . En lenguas Li u ias conocen a ian es de es e p és amo cãba as, càbe is y cabakas, cèbe as žemas con ąsomis wooden ess, ėčka, puskubilis, ambién cèbe is, cẽbe is, cebe ỹs, cebekas, cẽb as, cèb as 1 z . cebe as, 2 bidonas (LKŽ 1969 II 8: lenguas polacas cebe , ceb kilmė se aiškinama desiguodai. Aleksand as B ückne is esc ibe que polkų kalbos cebe no iene nada en común con okiečių kalbos Zube , Zobe , sólo engañosamen e pa ešus con los šaknimi del idioma li uano kib- kabo i, kib i, kybo i (B ückne 1989: 56, 107). Sin emba go, el polonismo cebe , ceb kildinamas de okiečių aukš aičių a mės palab a zube , zuiba (sudu inis palab a zwei du + be an neš i) (Duden 2001: 952; Paul 2002: 1211); plg. ambién Zube g andes d iąsis ecipien es pa a el agua, di e en e de Eime kibi as (P ei e 1995: 1624). Según M. Fasme io, sla ų o ma čьbь ъ elacionada con los li uanos kibi as ed o. En los más ecien es dicciona ios de e imología polkų se indica que cebe no iene nada que e con los li uáneos kibi as, señala que kibi as es sólo p ie shulinio s i ies cons an emen e kaban is semiamasis asas (Bańkowski 2000: 109). Así kbi as (kib as) neabejo inai lie u iškas palab a. LITERATūRA B a ń kow s k i A. 2000: E ymologiczny słownik języka polskiego. Tom I, A–K, Wa szawa: Wydawnic wo naukowe. B ü c k ne A. 1989: Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wy- dawnic wo wiedza powszechna. B ū g a K. 1958: Славянобалтийские этимологии. – Rink iniai aš ai 1, Vil- nius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. B ū g a K. 1959: Lie u ių kalbos žodyno edak o iaus p anešimas. – Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Duden 2001: Duden das He kun swö e buch. E ymologie de Deu schen Sp a- che, 3. öllig neu bea bei e e und e wei e e Au lage. Duden Ve lag. F a e n ke l E. 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch, Heidelbe g–Gö - ingen. J a n k e lo i č i u s Ic., K a č e g is S. 1940: Kišeninis Lie u ių Kalbos Rak as. Žydiškas–lie u iškas Žodynas. S ud. Ic. Jankelo ičiaus i S. Kače gio leidinys, Kaunas: C. Kagano spaus u ė. Kaman auskas V. 1928: T umpas kalbos ne aisyklingumų i ba ba izmų žo- dynėlis, Kaunas: Vals ybės spaus u ė. LKŽ 1969: Lie u ių kalbos žodynas 2. A sak. edak o ius J. K uopas, Vilnius. LKŽ 1959: Lie u ių kalbos žodynas 5. A sak. edak o ius K. Ul ydas, Vilnius. KALBoS KULTÜRA | 83 172 Pa u l H. 2002: Deu sches Wö e buch. Bedeu ungsgeschich e und Au bau unse es Wo scha zes. 10. übe a bei e e und e wei e e Au lage on Helmu Henne, Heid un Kämpe und Geo g obja el, Max Niemeye Ve lag, Tübingen. P i e W. 1995: E ymologisches Wö e buch des Deu schen, Deu sche Taschenbuch Ve lag, München. Rygiškių Jonas 1929: Nues o lenguaje dicynėlio emas. Acepi as obse ación debido V. Kaman ausko T umpo de palab as ne aisyklingumų i ba ba izmų žodynėlio, Kaunas: Tulpės B ės leidinys. S m o c z yń s k i W. 2007: E ymologiczny słownik języka li ewskiego, Wilno. V i k a u s k a s V. A. 2006: Palabžių is o iją išk epiame. Ac a Linguis ica Li huanica 55, 125126. A s a u x A. 2008: Idyš-беларуски словник, Мiнск: Медисонт. Ф а с м е р М. 1986: E imológico dic a ь del uso lengua. Tom II, Gau a 2010 10 Москва: Прогресс. 26 oN THE oRIGIN oF KÌBIRAS (KIBÌRAS) Summa y The a icle discusses he o igin o wo Li huanian homonyms, namely, 1. k bi as, kib as ‘a small d y wig, a d y b anch, and 2. kbi as ‘a con aine o ca y wa e and d aw i om a well (Lie u ių kalbos žodynas, 1959, ol. V). The Dic iona y o Con empo a y Li huanian (Daba inės lie u ių kalbos žodynas, 2006) gi es wo s ess a ian s o he second homonym: kbi as, kib as. The dic iona ies o Li huanian p o ide con incing e idence es i ying o he Li huanian o igin o he wo d. This wo d o igina es in he Wes e n Highlande s (Aukš ai ian) subdialec , i has also been aced in some dic iona ies ha we e published in he 17 h c. in he P ussian Li huania, o Li huania Mino , is ound in dic iona ies and olklo e collec ions. Mo eo e , he wo d belongs o he gene al lexicon o cu en Li huanian. E ymologis s K. Būga (1958, 1959), E. F aenkel (1962), A. B ückne (1989), M. Vasme (1986), and A. Bańkowski (2000) sugges di e en in e p e a ions o i s o igin: oSla . cьbь ъ (< oHG zwiba ) and Li h. kib- i an. ?, kyb-o i an. ?“ VINCENTAS DRoTVINAS Vilniaus pedagoginis uni e si e as T. Še čenkos g. 31, LT03111 Vilnius [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]