Ivar Aasen and the Genesis of the New Norwegian Written Language

Kalbos Kul ū a | 132 83 STEPHEN J. WALTON I a Aaseno ins i u as, Voldos uni e si e o koledžas I a as Aasenas i Naujosios No egijos genezės Rašy inė kalba Leiski e man p adė i padėko i šios kon e encijos o ganiza o iams už k ie imą i galimybę daly au i jūsų š enčiamoje Jono Jablonskio gimimo 150-me į. Kažkada, g uodžio 30-ąją, aš pakelsu sa o s iklinę i palinkėsiu jam daug laimingo sug įžimo. Aš ikiuosi, kad nedaugelis iš jūsų gi dėjo apie Naujosios no egų ašy inės kalbos įkū ėją I a ą Aaseną, kaip i , bijau pasaky i, Jonas Jablonskis y a be kas, be ne žinomas a das No egijoje, ne i a p is o inių ling is ų. Man gėda p ipažin i, kad i aš nežinojau apie Jablonski indėlį į lie u ių kalbos s anda izaciją, kol dėl aki aizdžių p iežasčių neseniai jį ieškojau. Aš ik ai nesu k ali ikuo as jums pa eik i išsamų I a Aasen i Jonas Jablonskis da bų palyginimą, be man a odo, kad ne i labai apsk i ai žinodamas Jablonski indėlį, y a įdomių panašumų i ski umų a p šių d iejų y ų. Sa o p is a ymo Aasen, aš no iu su elk i dėmesį į kai ku iuos bend esnius opoi, kad p is a y i sa e, kai mes žiū ime į da bą, kas bu o ga siai adinamas " izionie iai d udges", ku ie a gai ino a sukū ė s anda ines Eu opos kalbas aš uoniolik ajame i de yniolik ajame amžiuose. Aš s engsiuosi, kad jūs neuž indy umė e ilgu kū inių, apie ku iuos niekada negi dėjo e, kalba, ku ią nekalbė umė e, a ba poli inės is o ijos, ku ios jums nieko ne eiškia, smulkmenomis. Is o inis skaičius Nepaisan o, gali bū i naudinga p adė i umpą is o inio kon eks o, ku iame bu o suku a Naujoji no egų ašy inė kalba, san auką. Kaip, ikiuosi, žino e, anks y asis šiau ės ge manų uninis ašymas s. J. Wal oN. I a as Aasenas i Naujojo no egų ašy inės kalbos a si adimas 133 po k ikščionybės bu o pakeis a ašymu lo ynų aš u, o senosios no egų kalbos ašy inė kul ū a išsi ys ė iek No egijoje, iek Islandijoje. Ši ašy inė adicija bu o pag įs a iek Bažnyčioje, iek pasaulie inės aldžios cen uose. Tačiau po 1319 m. No egijos als ybė bu o susilpnėjusi i No egija suda ė kele ą sąjungų su Danija, Š edija a abiem, kai pasaulie inės aldžios cen as pe sikėlė už šalies ibų. Juodoji mi is mi inai susilpnino idu amžių No egijos isuomenės a is ok a inį pag indą, aip pa kunigys ę. No s ka alikų bažnyčioje is dažniau bu o ašoma danų kalba, no sų kalba išliko, ben jau iki pasku inio No egijoje gimusio a ki yskupo mi ies 1510 m. Re o maciją No egijoje, su sa o ie ine Biblija i padidėjusiu aš ingumu, į i ino Danijos ka ūna i pe danų kalbą. Vis dažniau kunigys ė, aip pa pasaulie inė als ybės adminis acija bu o įda binama iš Danijos, o p ekyba bu o Hanzos p ekybininkų ankose. No s iš šešiolik ųjų iki de yniolik ųjų šim mečių galima as i išsklaidy ų populia ių ašymo liekanų no egų dialek uose, no egų kalba kaip ašy inė kalba p ak iškai isiškai p a ado domeno. Tačiau No egija y a labai didelė šalis su sudė inga opog a ija, be na ū alaus cen o i dideliu izoliacijos laipsniu. No egijos als iečiai isą šį laiko a pį kalbėjo ie iniais dialek ais, o skai ė i ašė danų kalba. Nuo 1739 m. bu o į es as p i alomas kon i ma imas als ybinėje liu e onų bažnyčioje, dėl ku io kiek ienas u ėjo ben jau mokė i skai y i ka echizmą, i nuo o me ų išsi ys ė isuo inis p adinis aš ingumas. Mies ų, p ekybininkų i d asininkų eli as, kalbėjęs danų kalba, palaipsniui įgijo no egų onologines sa ybes, ačiau išlaikė danų mo ologiją, leksiką i sin aksę, ypač išsaugojo danų d iejų lyčių sis emą, p iešingai nei no egų ijų lyčių sis emą. aasEN […]s coN Ex Šiame bend ajame kon eks e bu o didelis ie inių ski umų laipsnis, iek dialek inės kalbos ys ymasis, iek ie inių aš ingų kul ū ų ys ymasis. I a as Aasenas gimė 1813 m. ugpjūčio 5 d. ūkininkų šeimoje Ø s oje, Sunnmø e egione, ku is apima labiausiai į pie us esančią Mø e i Romsdal apyga dos e i o iją, 320 km į šiau ę nuo Be geno, 560 km Kalbos Kul ū a […] 134 į šiau ės aka us nuo Oslo. Tai egionas, suski s y as į pak an ės juos ą su pak an ės salomis, ku ž ejyba suda ė ekonomikos pag indą, i kalnuo ą, iš iesų alpišką, idinę gilų slėnių s i į, ku saulė žiemą nepe žengia mėnesius, i ku klima as, no s i š elnus, y a nepap as ai d ėgnas. Pag indinė p oblema šioje ie o ėje, daugiausia žemės ūkio, bu o ai, kaip pašalin i didžiulį andens kiekį, ku is k i o iš dangaus, nusileido nuo kalnų šlai ų a už indė nuo spa čiai ekančių upelių. Ge iausi šios ūšies p oblemų sp endimai bu o as i knygose XVIII amžiuje. Todėl nenuos abu, kad yškiausia i dinamiškiausia No egijos als iečių aš ingumo bend uomenė XVIII a. pabaigoje bu o Sunnmø e, žemės ūkio požiū iu sa a ankiška i pusiau a p p ekybos cen o Be geno i kul ū inio i bažny inio cen o T ondheimo. No s pas a aisiais me ais pasi odė aiškių į odymų, kad aš ingumas y a daug plačiau papli ęs, nei anksčiau bu o manoma ne XVII amžiuje (ž . Fe 1995, 2003), s ip ios aš ingos als iečių kul ū os egzis a imas Pie ų Sunnmø e XVIII a. pabaigoje gali bū i siejamas su keliais iden i ikuojamais kul ū os e slininkais. ienas y a kunigas, Hansas S omas, da ienas jo pa apijos na ys, nepap as a Si e Aa lo igū a. Mokydamasis knygų, Aa lo as įgijo žinių i įgūdžių d enažo i auginimo echnikose, o ai leido jam pi miausia page in i sa o namų ūkį, kad jis ap ų pa yzdžiu ki iems ūkininkams šioje ie o ėje, o ėliau įsi i ino ienoje ge iausių i saulė iausių ūkių šioje ie o ėje. Tada Aa lo as ėmėsi populia aus apš ie imo pe aš ingumą p og amos, ku i de yniolik o amžiaus p adžioje lėmė 2000 omų skolinimo biblio ekos, pi mosios spaudos mašinos i , nuo 1810 m. iki 1816 m., pi mojo No egijos kaimo laik aščio sukū imą. Tai y a ašy inės kul ū os pag indas, į ku ią Aasen gimė 1813 m. Ski ingai nei Jablonskis, Aasenas niekada o icialiai nesimokė i niekada nebu o išsila inęs uni e si e e, nepaisan o, kad u ėjo galimybę lanky i moky ojų semina ą, ku is bū ų jį nuk eipęs į akademines ins i ucijas. Jis užaugo, jauniausias iš sep ynių aikų, nedideliame nuomojamoje ūkyje, jo ė ai mi ė, kai jam bu o d ylika. Jis ga o įp as ą apž alginį išsila inimą iš keliaujančių moky ojų, ku iuos gauda o aikai No egijos kaimo ie o ėse, iš iso apie dešim dienų mokymo pe me us, be jį mokė skai y i i skai y i ais ingai. Būdamas aš uoniolikos jis pa s d ejus me us bu o keliaujan is moky ojas i iš pi mo ž ilgsnio pa y ė sunkumus, ku iuos aikai u ėjo moky is ne ik skai y i i ašy i, be i ai da y i užsienio kalba. I a as Asenas i Naujosios no egų ašy inės kalbos a si adimas 135 Danijos. Būdamas d idešim ies Aasenas d ejus me us mokėsi kaimo dekano namuose ne oliese esančioje He øy saloje, ku jis u ėjo įgy i pakankamai žinių, kad ėliau galė ų lanky i semina iją. Jis o nepada ė, be sep yne ius me us mokė ka iuomenės kapi ono aikus, oliau į šiau ę, be is da ame pačiame egione. Būdamas paauglys, Aasenas naudojosi Aa lo o ūkyje Ekse e esančia biblio eka, o dekano i kapi ono namuose bu o ge ai užpildy a knygų kolekcija, aip pa laik aščiai i pe iodiniai leidiniai iš sos inės i iš užsienio. P aėjus me ams po Aaseno gimimo, No egijos als ybingumas bu o a ku as, o jos nep iklausomybę paskelbė Eids olio ga siųjų susi inkimas, ku io ienas bu o Si e Aa lo . No s šalis iš ka o įžengė į sąjungą su Š edija, ku i ęsėsi iki 1905 m., ji ai pada ė kaip a gimęs poli inis subjek as su sa o pa lamen u i sa o san ykinai demok a ine kons i ucija, pag įs a P ancūzijos i Ame ikos e oliucijų p incipais. 1830-aisiais, ne ukus po nep iklausomybės a si adusios bank o o i eikiančios als ybės adminis acijos sukū imo p oblemos pakei ė naujus susi ūpinimus, įk ėp us okiečių i danų oman izmo: kokie bu o No egijos au os, ypač No egijos nacionalinės kalbos, ypa umai? A iš iesų bu o no egų nacionalinė kalba? Kalbos klausimu nebu o su a imo nei a p poli ikų, nei a p mokslininkų. Didysis Jacobas G imas ne įsi aizda o, kad No egijos als iečiai kalbėjo de o muo a š edų kalba po o, kai jis pa adino "die K a de Sp ache" iš yko į Islandiją. šis požiū is aip pa bu o papli ęs No egijos aldančioje klasėje; Vienas iš žinomų Danijos i Š edijos kalbos sąjungos ęs inumo legi ima imo a gumen ų bu o no egų kalbos kaip mi š ančio aisių medžio, ku iam, kad išlik ų gy as, eikėjo naujo danų kilmės ansplan acijos. Šiam požiū iui p ieš a a o p oduk y us poe as Hen ikas We gelandas, ku is i ino, kad No egijos k aš o aizdis i No egijos is o ija bu o aip ski ingi nuo Danijos, kad nacionalinė no egų ašy inė kalba u ė ų apim i plačią leksikinę skolinimą iš als iečių dialek ų, ku ie u ėjo išsaugo i iek daug iš senosios no egų kalbos. T ečiasis požiū is aip pa umpai a si ado po o, kai bu o išleis as seno inių baladų inkinys ienu iš konse a y esnių kalnų dialek ų; nauja ašy inė kalba u ė ų a si as i iš ieno iš šių dialek ų. No egijos kalba u ė ų p asidė i iš naujo, kaip sakė šios nuomonės au o ius, iš en, ku ji bu o nu auk a p ieš penkis šim us me ų. T umpai a ian , Kalbos Kul ū a | 136 No egų kalbos klausimas (angl. No wegian language ques ion) - ai klausimas, dėl ku io mes is da u ime d i no egų kalbos ašy ines o mas. Jis ašė, kad so a ha e s ubbo nly e used o coalesce, is s ill wi h us. eikia naujos ašy inės kalbos, ku i a spindė ų naujos, po nep iklausomybės suku os kons i ucijos demok a ines idealus i bū ų iš ik ųjų no egų kalba a p asme, kad kiek ienas šalies gy en ojas galė ų ja naudo is; kad kons i ucija, adinama ašy ine danų kalba No egijoje "no egų kalba", pa i sa aime neda o danų kalbos no egų kalba. Be o, naujos nacionalinės no mos kū imo užduo į negalėjo a lik i ge ano iški danų aldančiosios klasės na iai. Ši užduo is u i bū i a lik a iems, ku ie, kaip jis sakė, užaugo als iečių būs inėje. Aaseno umpas i anali iniu požiū iu nuos abus eks as, pa ašy as, kaip jau sakiau, 1835 m., bu o išleis as ik 1909 m., p aėjus ylika me ų po Aaseno mi ies 1896 m. Jis iesiog bu o a idė as į šalį, be ci kulia o skai y ojų i ašy ojų als iečių bend uomenėje, ku ioje Aasen užaugo. Jame aip pa y a planas, ku į daba adinsime kalbos a gai inimu, ku į Aasenas a liko isą likusį sa o gy enimą. aasEN da bas Jis pa a gęs nuo sep yne ių me ų aikų mokymo, i kas gali jį kal in i? 1840 m. p adžioje Aasenas be il iškai bandė as i būdą iš yk i, obulin i sa e i įsi i in i kaip bo anikas a ba kaip kalbos a gai in ojas. Be geno yskupo, ku is Aaseną nuk eipė į No egijos mokslų akademijos di ek o ių T ondheime, pagalba Aasenui bu o su eik a s ipendija, kad jis iš i ų aka ų No egijos dialek us. Kadangi p ieš Aaseną niekas iš ik ųjų nebu o iš i as No egijos dialek ų, ai, ką jie u ėjo paslėp ų žodynų i mo ologinių lobų iš p aei ies, i koks jų san ykis bu o ienas su ki u, is da bu o, jei ne isiškai nežinomas, ada ben jau spėliojimas i spėliojimas. Rugsėjį 1842 Aasenas iš yko į sa o ilgą žygio kelionę, sa o izionie iaus žygio kelionę pe No egijos kaimo g ei kelius i šalu inius kelius. Jo da bo hipo ezė - aš daba jį pa a azuoju - bu o a, kad No egijos dialek ai bu o pag indinės diasis emos epi enomenos. idėja J. Wal oN. I a as Aasenas i Naujosios no egų ašy inės kalbos a si adimas 137 Aasenas u ėjo labai mažai o iginalių idėjų, jo sėkmė bu o puiki ki ų žmonių idėjų he unde lying uni y o he dialec s o No way was no aasen’s; in ac , aikymas. Jo ikslas bu o su ink i pakankamai į odymų iš dialek ų, kad bū ų suku a s anda izuo a no egų kalbos o ma, ku i pada y ų aki aizdžią pag indinę diasis emą i aip pa i sa aime suda y ų ik ai demok a inę ašy inę kalbą, ku ią pap as ų žmonių dauguma leng ai naudo ų. Akademijos ikslas su eik i jam p adinę s ipendiją bu o ki oks. Jie domėjosi kalbos, ku i, jų manymu, spa čiai išnyks a, liekanų iškeldimu; an azija, kad populia ios no egų kalbos o mos y a pasku inėse kojose, y a iena iš konse a y ių ling is inių p opagandis ų iki šiol. Tada Asenas ėmėsi p i aiky i gau ą do aciją sa o ki am i ambicingesniam ikslui. 1842-1847 m. Aasenas kelia o daugiau nei 4000 km, daugiausia pėsčiomis, kad su ink ų empi inę ling is inę medžiagą. Anks y iausiu laiko a piu jis sukū ė labai eiksmingus inkimo me odus, ku ie, no s i sulaužė be eik kiek ieną ėlesnių socioling is inių y imų aisyklę, iek in o man ų ep ezen a y umo, iek in o macijos ga imo iesioginiais klausimais, is dėl o leido Aasenui sis ema izuo i sa o didžiulę empi inę medžiagą. Sa o Aaseno biog a ijoje aš jį adinu Aaseno "kumula y iu me odu" (Wal on 1996: 335-342). T umpai a ian , jo me odas bu o pi miausia nus a y i dialek o zonos ibas. Tada jis suku ų sis emingą leksikos i mo ologinės medžiagos inkinį žemiausiame įmanomu lygyje - […]bygd[…] a ba išplės inio kaimo. Kai jis pe sikėlė į naują bend uomenę, jis paka ojo šį p ocesą, o kai jis pe žengė eikšmingus izoglosus i a sidū ė egione, ku io dialek as bu o labai ski ingas nuo o, ku į jis ką ik paliko, jis sukū ė egioninį žodyną i g ama iką anks esniam egionui. Rezul a as bu o pi amidinė s uk ū a, ku ios apačioje bu o kaimų kolekcijos, i š jų - du a ys lygiai, o i šuje - nacionalinis lygis. Kaip kaimo inkiniai bu o sis ema izuo i e i o ijos lygiu, aip i e i o ijos inkiniai egionų lygiu, aip i egionų lygiu bu o sis ema izuo i nacionaliniu lygiu. Viena Aaseno da bo me odo pasekmių bu o a, kad jis sugebėjo užbaig i sa o p ojek ą neį ikė inai umpai. 1842 m. jis p adėjo nuo nulio, be 1847 m. užbaigė sa o "No egijos populia ios kalbos g ama ikos" ank aš į, ku is bu o išleis as ki ais me ais. Taip pa nepami ški e, kad didžiąją laiko dalį jis bu o kelyje. Tai nepap as as pasiekimas. 138 Kalbos Kul ū a | 83 An oji kumula y aus me odo pasekmė bu o a, kad, kadangi pag indinė diasis ema pasi eiškė isuose į ai iuose epi enomenuose, iš o išėjo, kad kai ik pi mieji epi enomenai bu o sis ema izuo i, aip pa bu o i diasis ema. Ki aip a ian , medžiaga, ku ią Aasenas pi mą ka ą su inko, dėl sa o ie os inkimo i sis ema iza imo p ocese aidino pag indinį aidmenį jo galu inės no mos a si adime. Vėliau ai bu o be galo klaidingai sup an ama kaip i acionalus a ideologinis polinkis į a chajiškus Vaka ų No egijos dialek us, ačiau aip nė a. Tačiau Aasenas naudojo senosios no egų kalbos ašy ines o mas, kad a bi uo ų sunkumų sp endžian , kaip ekons uo i diasis eminę o mą, kai okios o mos nebu o jokiame gy uose dialek uose (i jei kas no s no i manęs pap ašy i pa yzdžio, aš au duosiu ieną). Ski ingai nei Jablonskis, Aasenas užaugo pap as ame als iečių namuose i niekada ne u ėjo o malaus akademinio išsila inimo. Be o, ski ingai nei Jablonskis, jis niekada nebu o iš em as. Tiesą sakan , jis niekada pe ėjo No egijos sieną, ne į Š ediją. Jis niekada nepa y ė ep esijų, be bu o apdo ano as dosniu als ybės inansa imu iš, pi miausia, akademijos, ada Pa lamen o, ku is baigėsi ik jo mi imi. Be o, ski ingai nei Jablonskis, jis ne u ėjo anks esnių da bų, ku ie jį ado au ų, nebu o no egų Juška, ku i pa ody ų kelią. Be o, Aasenas, ski ingai nei Jablonskis, ne ik sukū ė naują ašy inę kalbą, be i bu o pi masis jos au o ius - poezijos, d amos i esė p ozos au o ius. Tik omanas jam iš engė. Ki a e us, s a biausias Aaseno da bas bu o jo žodynas, kaip i Jablonskis. Pi masis, apibūdinamasis leidimas pasi odė 1850 m. be ekons uo ų o mų, o an asis, no ma y usis leidimas pasi odė dalimis nuo 1873 m. iki 1871 m. Tuo me u Aasenas jau bu o išleido no ma y ią g ama iką, e imus, pi mąjį spek aklį Naujojoje no egų kalboje, pa a lės inkinį i ge iausiai pa duodamą eilė aščių inkinį i bu o ge ai pakeliui suku i ezau ą, umpą enciklopediją kaimo jaunimui i danų-no egų žodyną. Kaip Jonas Jablonskis pasisakė už ai, ką aš išmokau iš Zigmaso Zinke ičiaus - labai naudinga lie u ių kalbos is o ija adinama "žmonių kalba", Aasenas bandė suku i ik ai populia ią kalbą, nepaisan o, kad ėlesni kalbos e o ma o iai ma ė ge ų p iežasčių a mes i kai ku ias Aaseno e imologizuojančias ekons ukcijas. Kaip i Jablonskis i isi jų e i alizuojan ys kolegos, Aasenas naudojo sa o li e a ū inį da bą, kad suku ų neologizmus. Danijos ašy inės adicijos s ip umas No egijoje, daugelio No egijos dialek ų įsisk e bimas į ašy inę danų kalbą i plačiai papli ęs i poleminis es. J. Wal oN. I a as Aasenas i "Naujojo no egų ašy inės kalbos gimimas" (angl. Genesis o he New No wegian W i en Language) - ai, kas bu o su okiama kaip juokingai is o inės o mos, - isi edė Aaseną į ai, kas dažnai i eisingai adinama " idu iniu" pu izmu. Aasen's New No wegian ne u i nieko panašaus į islandų pu is inį leksikinį eks emizmą, pa yzdžiui. "NoWaDays" Aš šią kon e enciją in e p e uoju kaip Lie u os ilgalaikio susidomėjimo Jablonskis da bu į odymą, be bijau, kad nieko nežinau apie ai, kaip jis laikomas šioje šalyje šiandien; Esu ik as, kad čia daug ką išmoksiu. Kalban apie Aaseną, galiu jums pasaky i, kad po jo mi ies susidomėjimas juo sumažėjo, o daugelį me ų mokslininkai mažai domėjosi jo da bu. Jo su ink i […] be iš in i […] laiškai i dieno aščiai bu o paskelb i 1950-ųjų pabaigoje. Įdomu ai, kad apie Aaseną bu o pa ašy a ik d i dak a o dise acijos, abi Kemb idžo uni e si e e, o ečioji - Edinbu go uni e si e e, be nė iena iki šiol No egijoje. Tačiau iki de yniasdešim ojo dešim mečio pabaigos apo ma omas a naujin as publikinis susidomėjimas Aasen me ais 1996 (kai pasi odė ne mažiau kaip ys biog a ijos), Aasen ins i u o įkū imu 1995 m., ku is p adėjo moky i magis o p og amas 2002 m. i Nacionalinio naujos No egijos ašy inės kul ū os cen o a ida ymu Aaseno gimimo ie oje 2000 m. (www.aasen une .no). 1848: De No ske Folkesp ogs G amma ik, Ch a. a s e n I. 1850: O dbog o e de no ske Folkesp og, Ch a. a s e n I. 1864: No sk G amma ik, Ch a. 1873: No sk O dbog, Ch a. F e J. 1995: Lesande bønde . Li e æ kul u i no ske allmugesam unn ø 1840, oslo: uni e si e s o lage . F e J. 2003: Sk i ande bønde . Sk i kul u på No d-Ves lande 16001850, oslo: De No ske samlage . Zinke ičius Z. 1998: Lie u os kalbos is o ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. 1996 m. I a Aasens k opp, oslo: De No ske samlage . Gau a 2010 11 17 140 Kalbos Kul ū a | 83 IV aasENas I a as NauJosIos No VEGų ašy INės Kalbos KIlMė San auka No egas I a as aasenas (osen, 18131896) bu o iš ų kul ū os eikėjų, ku ie xVIIIxIx a. Eu opoje domėjosi als iečių a mėmis i jų pag indu siūlė naujas ku i a gai in i au ines kalbas. I. aaseno in elek inę b andą lėmė ai, kad jis augo nuošalioje kaimo bend uomenėje, ku i jau nuo xVIII a. pabaigos puoselėjo i in in ensy ią li e a ū inę eiklą, o gana šios bend uomenės na ių p iklausė ilgesnes negu šim o me ų aš ingumo adicijas u inčioms šeimoms. aigi jau anks y asis mokymas s ip ino jo įsi ikinimą, kad no egų als iečių a mės ė a pa i šius, po ku iuo slypi bend a sis ema, . y. nekodi ikuo a au inė kalba. Iš p adžių I. aasenas siekė su ienodin i y aujančią aš o kul ū ą, be ėliau jis sumaniai p i aikė sa o ikslams pag indinių au inio oman izmo skelbėjų idėjas, gy a usias xIx a. idu yje. sa o galu inį siekį naujos i isuo inai p iim inos ašy inės kalbos sukū imą jis de ino su uome inių kul ū os eikėjų no ais a gai in i senąją als iečių kalbą. Jo sumanymas sulaukė i inansinės, i mo alinės pa amos, ad naujųjų laikų Eu opoje I. aasenas apo ienu pi mųjų als ybės išlaikomų in elek ualų. Viešumoje I. aasenas p isiėmė als iečio-in elek ualo aidmenį, o ai, no s i skamba pa adoksaliai, leido jam daly au i pla esnėse kul ū os s e ose. apsk i ai, I. aaseno nuopelnai siejami ne ik su p ak inės i ašy inės kalbos no mos kū imu jis y a pi masis li e a ū inė i es e inę e ę u inčių a kalba suku ų eks ų au o ius. Didžiausio pasisekimo sulaukė poezija i pjesės, no s jam neblogai sekėsi ašy i i esė. Daugelį me ų I. aaseno da bai i nuopelnai bu o nepag įs ai pami š i, i ik pas a aisiais me ais susidomėjimas jo eikla ge okai išaugo. Nuo 1996-ųjų, paskelb ų I a o aaseno me ais, pa eng os ben ys išsamios kalbininko biog a ijos. ėjus da ke e iems me ams jo gim inėje a ida y as muziejus, o susidomėjimas I a o aaseno eikla i oliau nemažėja. Jo da bai daba y a poli ikos i kalbos iloso ijos objek as, o a ėjan 2013-iesiems, kai bus minima I a o aaseno 200 me ų gimimo sukak is, dėmesys, ikė ina, ik s ip ės. ši publikacija y a Jono Jablonskio kon e encijoje (2010) au o iaus skai y as p anešimas. Raudona. Pas aba. s EPHEN J. Wal oN I a Aaseno ins i u as Voldos uni e si e o koledžas No egija [e-paš as apsaugo as]