The Evolution of a European Language: Standard German

G. S ickel. Eu opos kalbos e oliucija: s anda inė okiečių kalba 119 GERHARD STICKEL ins i u ü Deu sche Sp ache The eVOLUTION OF A EUROPEAN LANGUAGE: S ANDARD GERMAN 1.PReSeN GeRMAN iN eUROPE kiek iena kalba u i sa o is o iją, ypač dominuojančią kalbos ūšį, ku i sa o s anda us sukū ė iš į ai ių egioninių i socialinių adinamųjų na ū alių kalbų eislių. Kaip š enčia e s anda inę lie u ių kalbą i jos is o iją, no ėčiau p isidė i p ie šio enginio umpai apž elgdamas i ap a ian ki os Eu opos s anda inės kalbos, su ku ia esu labiausiai susipažinęs, nes ai mano gim oji kalba, a si adimą i daba inę padė į. Vokiečių. Šiuo me u okiečių kalba y a o iciali Vokie ijos, Aus ijos, Lich enš eino, d iejų ečdalių Š eica ijos i nedidelio egiono y inėje Belgijoje kalba. Tai iena iš o icialių Liuksembu go i Šiau ės I alijos p o incijos kalbų. Ji aip pa y a kalbama kaip mažumos kalba Veng ijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Rusijoje i keliose ki ose Eu opos i ne Eu opos šalyse. Vokiečių kalba y a maždaug 100 milijonų Eu opos gy en ojų gim oji kalba, o da 30-40 milijonų žmonių ją naudoja a ba mokosi kaip užsienio kalbą. Tačiau į šiuos įspūdingus skaičius eikia paž elg i a idžiau. Jei aš apsi ibosiu 100 milijonų gim oji kalba kalbančių, aš negalėčiau pasaky i, kad jie isi kalba ą pačią okiečių kalbą. Daugelis jų kalba dialek ais a egioninėmis okiečių kalbomis. Viskas, ką galima pasaky i, y a ai, kad didžioji dauguma isų šių žmonių sup an a […] su mažesniais nacionaliniais ski umais […] ą pačią okiečių kalbą, . y. s anda inę okiečių kalbą, kaip mes saky ume Hochdeu sch. Kaip ai į yko, y a ilga is o ija, unkan i daugiau nei ūks an į me ų. Nuo VIII a. iki XIX a. anks y osios okiečių kalbos o mos išsi ys ė iš Vaka ų ge manų genčių kalbų, ku ios pe au ų mig aciją p ieš maždaug 1500 me ų apsigy eno Ka olingų laikais. To me o duomenys daugiausia y a eliginiai 120 Kalbos Kul ū a | 83 cen inėje Eu opoje i palaipsniui susijungė su didesnėmis gen inėmis o macijomis. Išsky us kele ą uninių už ašų i ienka inių žodžių lo yniškuose kon eks uose, jokių dokumen ų apie anks y iausias okiečių kalbos o mas iki VIII a. an os pusės nebu o išsaugo a. Vidu amžių okiečių kalba egzis a o į ai iose gen inėse i egioninėse ūšyse. Šios eislės išsi ys ė i iš dalies susijungė pe kelis šim mečius ukusį p ocesą, ku is p asidėjo Ka olio Didžiojo aldymo me u i ęsėsi daugiau a mažiau iki XVIII amžiaus. Pag indinis o malus ys ymasis, ku is lėmė okiečių a ian ų a sky imą nuo ki ų Vaka ų ge manų kalbų, okių kaip anglų, izų, olandų i žemos okiečių, bu o aukš ojo okiečių ga so pasikei imas, . y. am ik ų ge manų onemų palaipsniui kei imasis one iškai susijusiomis. Š ai kele as pa yzdžių: ge maniškas žodis, pa yzdžiui, senas saksonų žodis "appul" ("puodelis") Aukš u inėje okiečių kalboje apo "ap ul". Senosios saksonų se ian […]sėdė i[…] a i inka senosios aukš osios okiečių se zan/sezzan, senosios saksonų, kad Aukš u inės okiečių daz. aš ai, aip pa magijos bu ų i he ojiškos poezijos agmen ai. Nuo X a. iki pa XI a. lo ynų kalba ėl apo be eik išski ine eligijos, eisės, mokymosi i li e a ū os p iemone. Funkcinis d ikalbis (diglosia) p es ižinės kalbos lo ynų kalbos, kaip pag indinės eligijos i mokymosi p iemonės, i ie inių okiečių kalbų eislių, ęsėsi šim mečius, kai ku iose s i yse iki XVIII a. am ik a p asme, okiečių s anda inės kalbos a si adimas bu o palaipsniui emancipuojan is nuo idu amžių lo ynų kalbos p ocesas. Šio p oceso pėdsakų a p ki ų y a daug la inizmo i ki ų omanizmų leksikone a šiuolaikinėje okiečių kalboje. Nuo XI a. idu io okiečių kalba apo li e a ū os p iemone, ku ią sukū ė ne ik išsila inę d asininkai, be i žemesnio kilmingumo na iai. Jie mažai a isai nežinojo lo ynų kalbos i bu o pa eik i p ancūzų i p o ansų i e ys ės adicijų bei ūmų meilės poezijos. Taigi kles ėjo pasaulie inės dainos (Minnesang) i epos (Pa zi al, Nibelungenlied i . .). ka o, i e ys ės i p abangos p ekių s i yse daugelis žodžių bu o pasiskolin i iš senosios p ancūzų a p o ansų kalbos; Pa yzdžiui, ā en iu e < OF a en u e, banie < OF banie e, anzen < OF dance. G. S ickel. Eu opos kalbos e oliucija: s anda inė okiečių kalba (121 m.): XIII a. pabaigoje, kai is daugiau i daugiau augančių mies ų i mies elių gy en ojų apo aš ingi, okiečių kalba (be lo ynų kalbos) apo is dažniau naudojama li e a ū oje, eisiniuose dokumen uose, š ie imo, medicinos i eliginiuose aš uose. No s ašy inės kalbos egioninių a ian ų b uožai is da pas ebimi, pi mosios endencijos į aukš osios okiečių s anda inę kalbą išsi ys ė poezijoje. Nuo XII iki XIV a. idu io okiečių kalbančių gy en ojų ankumas i e i o ija žymiai padidėjo. Vokiečių kunigaikščiai išplė ė sa o ka alys ę į sla ų žemes i daugeliu įkū ė naujų mies ų i kaimų, ka ais, be ne isada, pak ies i ie inių sla ų aldo ų. Bu o su o muo a gana s abili okiečių kalbų e i o ija, ku i daugiau a mažiau egzis a o iki XX a. Po Hohens au enų žlugimo (1268 m.) poli inė i ekonominė galia pe sikėlė iš Vokie ijos pie aka ių į y us i pie yčius su galingomis Meissen-Saksonijos dinas ijomis, Liuksembu gu Bohemijoje, o ėliau Habsbu gu Aus ijos e i o ijose. Tai aip pa lėmė didėjančią Ry ų kalbų į ai o ės į aką okiečių kalbos ys ymuisi, kaip dokumen uojama, be ki a ko, eisiniuose dokumen uose. Kai ku ios kancle ijos (Kanzleien) naudojo ie inę okiečių kalbą, no s dauguma jų is da ašė Vidu amžių lo ynų kalba. XVI amžiuje okiečių kalba, apusi s anda ine kalba, pasiekė nepap as ą pažangą. Du eiksniai bu o s a būs: impe a o iaus kancle ijos P ahoje, ėliau Vienoje, naudojimasis ypa ingu cen inės i i šu inės okiečių kalbos mišiniu, ku is pa eikė ki ų kancle ijų kalbą, i Ma ino Liu e io pasi inkimas Meissen-Sakson kancle ijos o icialią kalbą, y ų cen inę okiečių kalbą, sa o Biblijos e imams i e o ma o iškiems ašiniams. Re o macija, iš as as Johannes Gens leisch, žinomas kaip Gu enbe gas, XV a. idu yje, i spausdinimo namų a si adimas keliuose mies uose maždaug XVI a. p adžioje, padėjo išplės i e o maciją isoje Vidu io Eu opoje. Kalbiniu požiū iu ai pa eikė šiau ės Vokie ijos egionus, ku žema okiečių kalba bu o s anda inė eligijos i adminis a imo kalba. Iki o laiko žema okiečių kalba bu o i galingos Hanzos, Hansea inės lygos, a p Nowgo odo y uose i Be geno i Londono aka uose, lingua anca. Daba p o es an ų pas o iai skelbė i meldėsi liu e onų okiečių kalba. Hanzos žlugimas paska ino ašy inės kalbos pasikei imą iš 122 Kalbos Kul ū a | 83 žemai iki aukš ojo okiečių. okiečių kalbančiame pie uose aip pa bu o endencijų s anda izuo i ašy inę kalbą. Nepaisan šių endencijų, egioninės i ie inės kalbų ūšys išliko naudojamos i naudojamos daugiau a mažiau iki šių dienų. Lu e io aš ai i į ai ių egionų au o ių eliginiai bei eisiniai eks ai p a u ino s anda inių okiečių kalbos a ian ų leksiką okiais žodžiais kaip geis eich […] wi y […], kleingläubig […] o li le ai h […], Mach wo […] wo d o command […] i daugelis ki ų. Pasi odė paskolų e imai lo yniškų iš aiškų, okių kaip Eigenname (<nomen p op ium), Gegensa z (<opposi io), Mu e sp ache (<lingua ma e na). Pasiskolinimas iš lo ynų, g aikų (pe lo ynų kalbą), p ancūzų i i alų kalbų ęsėsi: Kapi el, Minis e , Akademie, Dekan, P o esso , Manie , Bankie , b u o, ne o i . . Iki XVII a. idu io s anda inė ašy inės okiečių kalbos o ma su kai ku iais egioniniais a ian ais bu o gana ge ai įsi i inusi cen inėje, šiau inėje i kai ku iose Pie ų Vokie ijos egionų dalyse, no s ji nebu o p ipažin a kaip daugelio "aukš esnių" domenų p iemonė. Be o, kad lo ynų kalba is da bu o š ie imo kalba i […] ka alikų egionuose […] bažnyčios kalba, daba p ancūzų kalba, ku i bu o Louis XIV ūmuose, aip pa apo p es ižo kalba okiečių žemėse, ypač a is ok a ų eli oje. Tai bu o k i ikuojama i p iešinasi "Language socie ies", ku ios a si ado keliose ie ose. Seniausia i į akingiausia bu o "F uch b ingende Gesellscha " ( aisių duodan i d augija), įku a 1617 m. Veima e pagal Flo encijos akademijos modelį (nuo 1582 m.) i sujungusi daugybę žinomų o me o ašy ojų i g ama ikų, siekdama išsaugo i i plė o i okiečių kalbą, ku i bu o su okiama kaip ideali i "g yna" li e a ū os p iemonė be užsienio žodžių i dialek inių iš aiškų. XVIII amžiuje, pagaliau, a si ado egioninių s anda ų ski umų išnykimas i okiečių kalbos naudojimas isose unkcinėse s i yse. Ta p ki ų į akų - į ai iapusiško mokslininko Go ied Wilhelm Leibnizo (1646-1716) aginimai naudo i okiečių kalbą moksle i poli ikoje, uni e si e o p o eso iaus Ch is iano Tomasio (1655-1728) p o okacinis okiečių kalbos naudojimas ie oj lo ynų kalbos i iloso o Ch is iano Wol o (1679-1754) e minologinis da bas - a ė ė kelią okiečių kalbai kaip š ie imo, iloso ijos, mokslo i iešojo adminis a imo p iemonei. Pasibaigus p es ižinių kalbų - lo ynų i p ancūzų - naudojimui, XVIII a. pabaigoje okie iloso ai kaip Kan as i He de is, okie ašy ojai kaip Lessingas, Goe he'as i Schille is bei daugelis ki ų au o ių galėjo plė o i sa o ling is inį kū ybiškumą, emdamiesi nus a y a s anda iška kalba, i aip apo išsila inusių klasių kalbos naudojimo pa yzdžiais. Tačiau XVIII a. pabaigoje isos okiečių kalbančių egionų gy en ojų skaičius ne i šijo 20 p ocen ų. Pasy us s anda inės kalbos sup a imas page ėjo XIX amžiuje, kai į ai iose okiečių kalbančiose als ijose bu o į es as bend as p i alomas mokyklinis išsila inimas, i dėl o padidėjo daugumos gy en ojų aš ingumas. S anda inė kalba aip pa bu o s abilizuo a i sus ip in a žodynų i G. S ickel. Eu opos kalbos e oliucija: s anda inė okiečių kalba 123 sąjungininkas sumažėjo "aukš osios isuomenės" i mokslo s i yje. Apsk i ai okiečių emancipacija iš idu amžių lo ynų kalbos p asidėjo ėliau i už uko ilgiau nei ispanų, i alų i p ancūzų kalbų, kaip dominuojančių kalbų, a si adimas a i inkamose šalyse i egionuose. Išsky us šių kalbų emancipaciją i s anda izaciją, s anda inės okiečių kalbos plė a nebu o emiama a ne p i e s a ka ališkųjų a y iausybinių dek e ų, o didėjančiu mokslininkų i išsila inusių mies ininkų kul ū iniu su a imu. Įspūdinga, kad lo ynų kalba […] be okiečių kalbos […] liko iena iš d iejų o icialių Vokie ijos au os Š en osios Romos impe ijos kalbų iki šios impe ijos pabaigos 1806 m. g ama ikos, ku ios a si ado XIX a. me u. Kaip (g ubai supap as inan ) ilius aciją o malių okiečių kalbos pokyčių nuo IX a., čia y a kelios umpos iš aukos iš ski ingų okiečių Biblijos e imų a adap acijų (Lk 2,1): - lo ynų kalba (Vulga a): Fac um es au em diebus illis exii edic um a Cæsa e Augus o u desc ibe e u uni e sus o bis. (Tomis dienomis išėjo impe a o iaus Augus o įsakymas, kad bū ų už egis uo as isas pasaulis. - Seno ės aukš oji okiečių kalba ( acie iška, apie 830 m.): Uua d hô gi ân in hên agun amquam gibo on đemo aluual en keisu e haz gib ie ie i u di al hese umbiuue . - Vidu io aukš ojo okiečių (Ma hias on Beheim, 1343): Abi geschên is in den Tagen ein gebo gînc ûz on dem keise e Augus ô, daz besc iben wo de de ummec eiz allesamen . 1 pa yzdžiai, paim i iš schi ch: 1969, 24 . 124 Kalbos Kul ū a | 83 - anks y oji šiuolaikinė okiečių kalba (Ma inas Liu e is, 1522): ES begab sich abe zu de zey das eyn gepo on dem keyse Augus o aus gieng das alle well gesche z wu de. - Šiuolaikinė okiečių kalba (maždaug 1900 m.): Es begab sich abe zu de Zei , daß ein Gebo on dem Kaise Augus us ausging, daß alle Wel geschä z wü de. Nuo XIX a. idu io okiečių kalba, kaip i ki os Eu opos kalbos, dėl p amoninės e oliucijos, is labiau specializuo ų mokslų i echnologijų ys ymosi bei didėjančių yšių su ki omis kalbomis pe p ekybą, ka us, naujas žiniasklaidą i , pas a uoju me u, u izmą, sma kiai išsiplė ė. Nuo XX a. idu io žymiai padidėjo žodynų skolinimasis iš anglų kalbos, ku is p asidėjo anksčiau. Simp oma inis y a senųjų p ancūzų paskolų žodžių kei imasis anglismais; Pa yzdžiui, apa amen as pagal apa amen ą, bankininkas pagal bankininką, manekenas pagal modelį. Į ai ių okiečių kalbančių egionų o og a ijos no mos iki XIX a. pabaigos iš esmės su ampa. Po anks esnių bep asmiškų bandymų, an oje Be lyno o og a ijos kon e encijoje (1901) bu o galu inai nus a y a s anda inė o og a ija, ku i pe a einančius me us bu o o icialiai į es as į mokyklas i iešąją adminis aciją isose okiečių kalbančiose als ybėse i egionuose. Šių no mų pakei imai bu o siūlomi i disku uojami ėl i ėl. Galiausiai 1996 m. daly aujančių šalių i egionų aldžios ins i ucijos susi a ė dėl pe žiū imos no mos, ku i […] po nedidelių pe žiū ų […] bu o o icialiai p iim a i į es as į mokyklas 2006 m. Vokiečių kalbančių ea ų ak o ių p ašymu XIX a. pabaigoje bu o bandoma s anda izuo i kalbamojo okiečių kalbos iš a imą. 1892 m. Theodo Siebs p is a ė sa o "Deu sche Bühnenaussp ache" (Vokie ų kalbos iš a imas scenoje). Tačiau jo no ma, ku i daugiausia bu o pag įs a šiau ės okiečių s anda inės kalbos a ikuliacija, už ea ų ibų nebu o p ipažin a i š egioniniu mas u, no s Siebs no ma is da u i am ik ą į aką adijo i ele izijos ga siakalbių iš a imui Vokie ijoje. Aus ijoje i Š eica ijoje o oepinės no mos, susijusios su s anda inės kalbos iešuoju naudojimu, šiek iek ski iasi nuo okiečių kalbos. G. S ickel. Eu opos kalbos e oliucija: s anda inė okiečių kalba 125 3.MODERN GeRMAN iNSiDe The GeRMAN-SPeAkiNG cOUNTRieS okiečių kalbančios e i o ijos Eu opoje didžiausias išplė imas į yko po okiečių kalbančių kolonis ų i mig an ų kolonizacijos XIII i XIV amžiuose. Nepaisan poli inio, ka inio i ekonominio ys ymosi, ši e i o ija iki An ojo pasaulinio ka o išliko daugiau a mažiau pas o i. Po šio ka o, ku į 1939 m. p adėjo nacių aldomas " ečiasis ajmas", Vokie ijos e i o ija y uose bu o ge okai sumažin a. p alaimė ų egionų okiečių kalban i populiacija bu o p i e s a pe sikel i į aka us į likusias Vokie ijos i Aus ijos dalis. Nacionalinės s anda inės okiečių kalbos ūšys pasižymi ski umais nedidelėse leksikono dalyse, ypač eisinėje i adminis acinėje e minologijoje bei iš aiškose, susijusiose su mais o p oduk ais. aip pa y a am ik ų mo o oneminių i iš a imo ski umų. Nacionaliniai a ian ai aip pa ski iasi egioninių a ian ų naudojimu, palygin i su s anda inės kalbos naudojimu. Šiau ės Vokie ijoje kasdienėje kalboje mažai a isai nenaudojama dialek ų, o ik s anda inės a ba be eik s anda inės pan egioninės eislės. Pie ų Vokie ijoje i kai ku iose cen inės i y inės Vokie ijos ie o ėse dažnai naudojamos egioninės eislės, ačiau jos y a susijusios su si uacijų o malumu. Dialek us pageidau ina naudo i ne o maliose si uacijose, s anda ines a ba be eik s anda ines ūšis - o maliose si uacijose. apsk i ai išski inės egioninės eislės mažėja i jas pakeičia pan egioninės eislės. egioninių kalbų o mų naudojimas is da pasižymi mažu socialiniu p es ižu, jei kalbė ojas nesugeba p isi aiky i p ie kalbos si uacijos ( o malios-ne o malios, olimos- iesioginės i . .). Aus ijos kalbų padė is, iš ienos pusės, pasižymi dialek inėmis eislėmis, ku ios y a susijusios su a ski ais egionais (Bundesland), o iš ki os pusės - didėjančiu koiné eislės naudojimu, ku is plin a iš Vienos egiono pe y ines i cen ines šalies dalis. Aus ijoje būdinga egioninių, pan egioninių i s anda inių a ian ų kei imasis umpomis disku so sekomis, p iklausomai nuo okių eiksnių kaip kalbė ojo i klausy ojo san ykiai i kalbos padė ies s a usas kaip o malus a ne o malus. nes anda inių a ian ų naudojimas kasdieniose kalbos si uacijose y a no malus isose socialinėse g upėse i nė a socialiai pažymė as. Tačiau y a mies o i ne mies o ski umas, nes ne mies o eislės laikomos žemesne p es ižu. Š eica ijos kalbų padė is is da ski iasi nuo ki ų d iejų šalių, nes y a "Swi ze " i "Swi ze " kalbų ski umų. Kalbos Kul ū a | 83 126 dü sch (Š eica ijos okiečių kalba), . y. egioninės (kan oninės) alemaniškos okiečių kalbos ūšys i š eica ų okiečių kalbos s anda inė o ma. Nė iena socialinė g upė nenaudoja s anda inės kalbos kaip įp as os kasdienių pokalbių. Š eica ijos okiečių kalban ieji kalba dialek u i ašo s anda ine kalba - socioling is ikos s i yje ai adinama idine diglosija. a p medialinių eislių nė a a pusa io kalbos. S anda inė kalba a ojama ik o maliuose mokymuose mokyklose i uni e si e uose, į ak us o ien uo ose adijo i ele izijos p og amose, pa lamen e i o icialiose kalbose. Apsk i ai kalban , nė a jokio socialinio p es ižo a s igma izacijos, susijusios su be ku ios Š eica ijos okiečių kalbos eislės naudojimu, ku i apima didelį skaičių daugiausia a pusa yje sup an amų egioninių eislių. Išsky us dialek ų i pan egioninių a ian ų naudojimą, ski umai a p s anda inės okiečių kalbos nacionalinių a ian ų, ypač jos ašy inio naudojimo, nė a okie yškūs, kaip, pa yzdžiui, ski umai a p s anda inių anglų kalbos a ian ų Didžiojoje B i anijoje, Aus alijoje i Jung inėse Ame ikos Vals ijose. 4. LANGUAGE leGiSlATION AND LANGUAGE iNSTITUTIONS Vokie ijoje okiečių kalba ne u i kons i ucinio s a uso, kaip, pa yzdžiui, p ancūzų kalba P ancūzijoje, ispanų kalba Ispanijoje a lie u ių kalba Lie u oje. Tai eiškia, kad Vokie ijos kons i ucijoje nė a okio eisės ak o, kaip " okiečių kalba y a (a bus) Vokie ijos als ybinė kalba". Tik specialūs įs a ymai nus a o okiečių kalbą kaip o icialią ju isdikcijos i iešojo adminis a imo kalbą. Tačiau okiečių kalba kaip "nacionalinė" a ba "o iciali" kalba a ba kaip iena iš kelių o icialių kalbų y a aiškiai nu ody a Aus ijos, Lich enš eino, Š eica ijos i Belgijos kons i uciniuose įs a ymuose. Jokiose okiečių kalbančiose šalyse nė a o icialių ins i ucijų, u inčių didelę no ma y ią kompe enciją s anda inei kalbai, pa yzdžiui, P ancūzijos akademijos p ancūzų kalba a ba Ispanijos akademijos ispanų kalba. De ac o s anda inės okiečių kalbos kodi ikacija y a okių leidyklų, kaip "Duden e lag", "Be elsmann" i ki i, ankose Vokie ijoje i "Ös e eichische Bundes e lag" Aus ijoje, ku i išleidžia žodyną "Ös e eichisches Wö e buch". Š eica ija ne u i sa o okiečių žodynų, ie oj jų naudojami Vokie ijoje išleis i žodynai. G. S ickel. Eu opos kalbos e oliucija: s anda inė okiečių kalba 127 Vokie ijoje kelios ins i ucijos a pusa yje ski ia unkcijas, panašias į kalbų akademijos unkcijas. Ins i u ü Deu sche Sp ache (Vokie ų kalbos ins i u as) Mannheime y a didžiausias okiečių kalbos mokslinių y imų cen as, su elk as į empi inį šiuolaikinės okiečių kalbos i jos naujausios is o ijos ap ašymą. Rezul a ai y a, be ki a ko, didelė šiuolaikinės okiečių kalbos g ama ikos, specialūs žodynai i daugybė monog a ijų bei ado ėlių apie į ai ius okiečių kalbos aspek us2. Ins i u as aip pa ga sėja dideliais kalbų ko pusais, su ink ais pe pas a uosius 40 me ų. Da mš a e įsikū usi Deu sche Akademie ü Sp ache und Dich ung (Vokie ijos kalbos i poezijos akademija) susi enka žinomų omanų ašy ojų, poe ų, li e a ū os k i ikų i (kai ku ių) ling is ų iš į ai ių okiečių kalbančių šalių, siekdama ska in i i puoselė i okiečių kalbą i li e a ū ą, o ganizuodama kon e encijas apie li e a ū ines i ling is ines p oblemas i apdo anojimus išski iniams ašy ojams. Goe he ins i u as pi miausia užsiima okiečių kalbos skleidimu i ska inimu ne okiečių kalbančiose šalyse. y a kele as ki ų, daugiausia p i ačių o ganizacijų, ku ios y a susi ūpinusios daba iniu s anda inės okiečių kalbos naudojimu i plė a. Didžiausia iš jų - "Ve ein Deu sche Sp ache" ( okiečių kalbos asociacija) su apie 30 000 na ių - yž ingai ko oja p ieš anglicizmų naudojimą. Gesellscha ü deu sche Sp ache ( okiečių kalbos d augija) aip pa ūpinasi šiuolaikinės s anda inės okiečių kalbos naudojimu, ačiau im esniu i ling is iniu požiū iu pag įs u pag indu. Nuo 2003 m. didesnės als ybės emiamos kalbos ins i ucijos bend ada biauja Deu sche Sp ach a (Vokiečių kalbos a yba) - lais a asociacija, ku ios ikslas - page in i okiečių gy en ojų kalbos pažinimą. Aus ijoje kalbos kodi ikacija p iklauso Ös e eichische Bundes e lag žodynų sky iui, ku is išleidžia Ös e eichisches Wö e buch (Aus ijos žodyną). Y a du maži Aus ijos okiečių kalbos y imų iene ai, pi masis - Aus ijos mokslo i echnologijų akademijoje, an asis - G aco uni e si e e. pas a asis daugiausia susijęs su specialių žodynų i ko puso suda ymu. Iki šiol Š eica ijoje nė a kodi ikuojančios ins i ucijos. Reglamen a imo unkciją a lieka Š eica ijos e ziehungsdi ek o enkon e enz eDk 2 Išsamių leidinių są ašų ž . www.ids-mannheim.de.