Jonas Jablonskis – Juozo Damijonaičio vadovėlių recenzentas

84 Kalbos Kul ū a | 83 Vaida BuiVydienė lie u ių kalbos ins i u as Jonas Jablonskis – Juozo DamiJonaičio aDo ėlių ecenzen as no s Jono Jablonskio eikla ap a a i išnag inė a į ai iais aspek ais (balči- konis 1956; Gi denis, Pi očkinas 1977, 1978; idžiūnas 1997 i k .), ačiau da ūks a da bų, ku iuose jis bū ų plačiau p is a y as kaip mokyklinių ado ėlių ecenzen as. Šiame s aipsnyje1 ap a iamos penkios Jono Jablons- kio ecenzijos d iem Juozo Damijonaičio ado ėlio Lie u ių kalbos g ama- ika. T umpas ado ėlis mokykloms (mokslo p adžiai) leidimams (Damijo- nai is 1920, 1923), nag inėjama, kokią į aką kalbininkas pada ė ėlesnių leidimų kalbai i sanda ai. analizei aikomi anali inis ap ašomasis (desk ip- y inis), lyginamasis i s a is inis me odai. Pedagoginėje lie u os spaudoje Juozo Damijonaičio (1871–1926) eikla palygin i nedaug nag inė a, no s šio pedagogo i isuomenės eikėjo da - bų eikšmę amžininkai sup a o i e ino ( useckas 1926: 93–94; okie- ai is 1927: 3–9; Pode ys 1931: 95–100). ėliau J. Damijonai is p isimin as ik an oje XX a. pusėje, minin 100-ąsias mi ies me ines (malėnas 1970: 123–124; Juozapa ičius 1971a: 3, 1971b: 3). Šio amžiaus p adžioje jis ėl paminė as pe 130-ąsias gimimo me ines (ažubalis 2001a: 11–14, 2001b: 1–3)2. Pab ėž ina, kad J. Damijonai is – ne ik lie u ių kalbos, be i ma- ema ikos, is o ijos ado ėlių au o ius3. iki šiol plačiau ap a i jo ma ema- ikos ado ėliai (ažubalis 1997, 2001a, 2001b). 1 s aipsnis pa eng as pagal p anešimą, skai y ą 2010 m. spalio 7 d. a p au inėje Jono Jab- lonskio kon e encijoje Jonas Jablonskis i bend inės lie u ių kalbos šim me is. 2 a siminimais apie J. Damijonai į spaudoje y a pasidalijusi jo sese s anūkė bi u ė by au ie- nė (2006: 2). Ga saus pedagogo i ado ėlių au o iaus a das da 1937 m. bu o su eik as ienai Kauno mokyklai. Šiuo me u jo a du Kaune pa adin a ga ė, eikia 1996 m. įku - as p i a us bu as-muziejus, p ie šio namo a ideng a memo ialinė len a. 3 lie u ių kalbai moky i p adžios mokykloje ski i šie ado ėliai: ABC. Rašymo i skai ymo p adžiamokslis ( a šu a, 1906; ečias leidimas 1922), T umpa lie u ių kalbos g ama ika . bui yDienė. Jonas Jablonskis – Juozo Damijonaičio ado ėlių ecenzen as 85 Kaip minė a, pi mas J. Damijonaičio ado ėlio Lie u ių kalbos g ama i- ka leidimas bu o išspausdin as 1920 m. Kaune. Jis nebu o naujas o igina- lus ado ėlis – išnašose nu ody a, kad e minus, daugelį pa yzdžių i pa- sakymų au o ius ėmė iš Pe o K iaušaičio i ygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ikos (Damijonai is 1920: 3). ai bu o a naujin as, pa aisy as i papil- dy as anks esnio J. Damijonaičio ado ėlio T umpa lie u ių kalbos g ama i- ka (pi mas leidimas 1909 m.) a ian as. ado ėlis apima isą p adinės mokyklos g ama ikos ku są (Pi moji da- lis: 1. Žodžio dalys; 2. Daik as, daik o ypa umas i eiksmas. an oji dalis: 3. Kalbos dalys. ečioji dalis: 4. Sin aksė). Kiek ieno sky iaus a ba posky io g ama ikos aisyklės a apib ėžimai ilius uojami pa ydžiais i papildomi užduo imis. Pa yzdžiui, an ojo sky iaus (Daik as, daik o ypa umas i eiks- mas) p adžioje aiškinama, kas y a daik as. nu odomi ma omų i nema omų daik ų pa yzdžiai: ma omi – akmuo, ka ė, dalgis, nema omi – Die as, p o- as, meilė. Pa eikiama užduo is iš ašy i i pab auk i „ma omųjų daik ų a - dus ienu b ūkšneliu, nema omųjų – d iem“ (Damijonai is 1920: 15). Daik- a a dis, kaip e minas, p is a omas an osios dalies Kalbos dalių sky iuje ( en pa , 19). ado ėlio gale y a ekomenduojamų skai y i knygų są ašas (11 knygų)4 i klaidų a i aisymai. Kai pasi odė pi mas J. Damijonaičio g ama ikos leidimas, bu o išspaus- din os ys J. Jablonskio ecenzijos – 1920 m. leidiniuose Lie u a (Jablons- kis 1920a) i Š ie imo da bas (Jablonskis 1920b), o 1921 m. – Lie u os mokykloje5 (Jablonskis 1921). ecenzijose, emdamasis ado ėlio u iniu, J. Jablonskis glaus ai i aiškiai ap a ė pag indinius ado ėlio sanda os da- lykus, s a bius dės omajai medžiagai e minus i apib ėžimus. ecenzen as eigia, kad mokinys u i moky is aiškių, suno min ų e minų i apib ėžimų, odėl pa eikia me odikos pa a imų (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 163]; 1920b: 50 [1933: 176]). nu odoma daug ado ėlio ko ek ū os klaidų. ( ilnius, 1909; 9-as leidimas 1923), Lie u ių kalbos g ama ika. T umpas ado ėlis mokykloms (mokslo p adžiai) (Kaunas, 1920; 8-as leidimas 1939), Vaikų da želis (skai iniai ii sky iui, ma ijampolė, 1922). J. Damijonai is pa ašė i me odikos knygą – 1923 m. išėjo jo knygelė Pa yzdžiai ašybos i sin aksės eikalui (dik an as). Ki i J. Damijonaičio ado ėliai: A i me ikos ado ėlis ( a šu a, 1–2 d., 1909–1910), A i me ikos užda inynas (ma ijampolė, 1–3 d., 1922–1923; 12 leidimų), K aš o mokslo skai ymų inkinys (1926–1928, 2 leidimai). 4 nu odomos P. K iaušaičio i ygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ikos, ygiškių Jono Lie- u ių kalbos sin aksė i Mūsų žodynėlis, Žemai ės aš ai, ande seno pasakos, a i me ikos eo ija, Va go mokyklai i i ii dalys, Žinynėlis i Žiupsnelis – skai inių knygos. 5 1921 m. Lie u os mokykloje paka ojama a pa i J. Jablonskio ecenzija, ku i p ieš me us bu o išspausdin a Lie u oje. 86 Kalbos Kul ū a | 83 ypač išsami Lie u oje pe du nume ius išspausdin a ecenzija – J. Jab- lonskis čia (1920a: 3 [1933: 160–169]) pi miausia ap a ia ado ėlio sanda ą, pab ėždamas, kad „[g] ama ikos eks as ė a, odosi, sa iškai išdės y as „moks- lo p adžiai“ ų ado ėlių[6] u inys“. aisy inus J. Damijonaičio ado ėlio dalykus ecenzen as g upuoja į šešias g upes i kiek ieną g upę ap a ia pa- eikdamas pa yzdžių. ai: 1) me odikos pa a imai i aisymai – siūloma nuo pa yzdžių ei i p ie aisyklės a apib ėžimo (Jablonskis 1920a: 2 [1933: 161]); 2) ado ėlio medžiagos pa eikimo me odikos ūkumai – kai ku iuos sin- aksės dalykus siūloma ap ašy i ado ėlio p adžioje (Jablonskis, en pa ); 3) aisyklės i apib ėžimai – ne ikslūs šauksmininko, būd a džio giminės, p ie eiksmio apibūdinimai (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 163]); 4) ado ėlio sanda a – J. Jablonskio nuomone, ne eikė ų g ama ikos sky iaus apie eiks- mažodžio ūšis, pasakojamąją kalbą, p ijungiamuosius i sujungiamuosius sakinius i k ., ačiau eikė ų į auk i ki čia imo p admenis i ašybą (Jab- lonskis 1920a: 3 [1933: 167]); 5) ne inkami pa yzdžiai i užduo ys – kai ku ie pa yzdžiai nelabai sup an ami7, o užduo ys pe daug sudė ingos p adžios mokyklos mokiniams8 (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 167–168]); 6) ado ėlio ko ek ū os klaidų aisymai, p z.: pap auki e – pab auki e, apie kielius – apie kelius i k . (Jablonskis, en pa ). iš esmės ado ėlio e inimas eigiamas – ge esnės g ama ikos p adinei mokyklai kol kas nė a, no s obulin i ado ėlį eikia (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 169]). an as umpas palankus a siliepimas, išspausdin as Š ie imo da be (Jab- lonskis 1920b), y a anoniminis9, čia paminė as ne ik ado ėlis, be i pi moji ecenzija: ašoma, kad ado ėlį ecenza ęs i daugelį klaidų su- minėjęs J. Jablonskis, kad au o ius, ašydamas g ama iką, ėmėsi Pe o K iaušaičio i ygiškių Jono g ama ika i ygiškių Jono Sin akse10. aigi [6] u imos gal oje P. K iaušaičio i ygiškių Jono g ama ikos. 7 Plg.: „Ge a mo ė y ui kelią odo“; „Ši dies meilė y a ge iausia moky oja“ (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 167]). 8 Plg.: „Pa yzdyj: „už pik + eikia baus i, už ge + pagi i“ (36) – aikai u i k yžiukų ie oje pa ašy i galūnę; eik abejo i, a jie (p adžios mokiniai) čia mokės be a dę būd a džiui gimi- nę sugal o i i pa ašy i k yžiukų ie oje a (ne ą).“ (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 167–168]). 9 Jablonskio au o ys ė nu ody a Juozo balčikonio suda y uose Jablonskio aš uose (Jablons- kis 1933). 10 Pi mojo leidimo išnašoje pa eikiamas paaiškinimas: „čia e minus, daugelį pa yzdžių i šiaip jau pasakymų ėmiau iš P. K iaušaičio i ygiškių Jono „lie u ių kalbos g ama ikos“ (Damijonai is 1920: 3). J. Jablonskis ecenzijoje ašo: „Kas nė da p a ęs a o i g ama ikos e minus mokslo eikalui, iems galim pa a i šiuo a pu naudo is kaip ik Dam-čio [Da- mijonaičio] g -ka [g ama ika]“ (Jablonskis 1920a: 50 [1933: 176]). . bui yDienė. Jonas Jablonskis – Juozo Damijonaičio ado ėlių ecenzen as 87 J. Jablonskiui bu o nekuklu pačiam pasi ašy i. ecenzijos pabaigoje nu- odomos i kelios pi moje ecenzijoje paminė os klaidos (dėl p ielinksnio sulig a ojimo i dėl ga so i imo č, kai kin a galūnės). ečioji pub- likacija apie J. Damijonaičio ado ėlį, kaip minė a, pasi odė 1921 m. Lie u os mokykloje ( ai da ka ą iš Lie u os pe spausdin a ecenzija) (Jab- lonskis 1920a). Po ijų J. Jablonskio ecenzijų 1921 m. pasi odė ki as J. Damijonaičio g ama ikos leidimas (Damijonai is 1921), 1922 m. – da ienas leidimas, ačiau be naujų aisymų. 1921 m. leidime pa aisy os ik kai ku ios ko ek- ū os klaidos, pagal ieną J. Jablonskio pas abą pakeis a būd a džio moky- mo me odika (ž . 1 len elę). Į ki as pas abas nea siž elg a. 1 len elė. Pi mųjų ijų J. Damijonaičio g ama ikos leidimų ski umai 1920 m. leidimas J. Jablonskio pas abos po pi mo leidimo 1921 m. leidimas 1922 m. leidimas „ ienos aidės y a didelės, ki os mažos.“ (Damijo- nai is 1920: 3) „čia jau lyg pašykš- ė a e mino ( aidžių ūšiai). P. K . i yg. Jono g ama ikoje am ik oje ie oje (5) pa- saky a šiam eikalui ki aip: „[ ]aidės a o- jamos didžiosios i mažosios.“ (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 165]) nepakeis a (Damijonai is 1921: 3) nepakeis a (Damijonai- is 1922: 3) „būd a džiais a- diname okius žodžius, ku ie eiškia daik ų ypa umą. būd- a džiai odo, koks a ba kokio būdo y a daik as. Pa yzdžiai: Ge as žmogus. Ge a žmona.“ (Dami- jonai is 1920: 33) „J. Damijonai is sa o ado ėlyje be eik isu duoda kalbos aisykles a šiaip jau paaiškini- mus, po ku ių eina kalbos pa yzdžiai. Kal- bos moksle, ypačiai p adžioje, u ė ų bū i, odosi, kaip ik a i kš- čiai.“ (Jablonskis 1920a: 2 [1933: 161]) „Ge as žmogus. Ge a žmona. (...). Žodžiais: ge as, ge a, g ažus, g aži, medinis, medinė eiškiame, koki y a kalbamieji daik ai, i pažymime kal- bamųjų daik ų ypa umą, būdą.“ (Damijonai is 1921: 33) aip pa (Damijonai- is 1922: 33) 88 Kalbos Kul ū a | 83 aigi po pi mųjų ecenzijų J. Damijonaičio ado ėlis kei ėsi labai nedaug. ai neliko J. Jablonskio nepas ebė a, odėl 1922 m. Lie u oje pasi odė ke - i a jo ecenzija su daugeliu pas abų iš pi mųjų ecenzijų, apgailes aujan , kad au o ius nepasinaudojo anks esniais pa a imais11. ecenzen as iš a di- ja ne dešim aisy inų dalykų, ap a ų pi mosiose ecenzijose, – pa yzdžiui, p imena, kad eikė ų kalbė i apie ki į, apie ašybą, eng i kai ku ių pe - nelyg sudė ingų dalykų i pan., kai ku ias anks esnes pas abas papildo12. ecenzija baigiama pik oka pas aba, kad au o ius „negi domis nuleidžia duodamą jam pa a imą“ (Jablonskis 1922: 4 [1933: 275]). Po ap a osios ecenzijos pasi odžiusiame J. Damijonaičio g ama ikos leidime (1923)13 jau a siž elg a į daugelį J. Jablonskio pas abų, pakeis a ado ėlio sanda a. au o ius aisė daugelį dalykų: iš aisy i apib ėžimai, e minai, mokomosios medžiagos pa eikimo me odika. ado ėlis papil- dy as naujais apib ėžimais, ašybos aisyklėmis, ki čia imo p admenimis, iš aisy os i ko ek ū os klaidos (2 len elėje pa eikiama kele as aisymo pa yzdžių). Šie leidimai ski iasi ne ik dėl iš aisy ų klaidų. Paki usi ado ėlio sanda- a, . y. g ama ika suski s y a į du laipsnius (naujasis e minas eikiamas ie oj dalies). Pa s au o ius išnašose aiškina, kad an ajame laipsnyje „ka - ojama kai ku ios g ama ikos aisyklės, išei os jau pi majame laipsnyje“ (Da- mijonai is 1923: 75). aigi ado ėlis apo nuoseklesnis i sis emingesnis. Pag indinis a naujin o g ama ikos leidimo sanda os ypa umas – moky- mas koncen ais: plė ojan as pačias emas, gilinan mokinių žinias i 11 Plg.: „P ieš d ejus me us del ši o ado ėlio jau ašiau „lie u oje“ i paskum „lie u os mokykloje“ ecenziją, pažymėdamas, kas jame aisy ina olesniems leidimams. as ado- ėlis daugeliu mano nu odymų be gi nepasinaudojo olesniam leidimui. ado ėlio aip pasielg a, man odosi, be eikalo: da ku ie-ne-ku ie pa aisymai jam y a ik ai eikalingi.“ (Jablonskis 1922: 4 [1933: 273]). 12 Plg.: „ ienoje ie oje (89) pasaky a, jog „p ie eiksmiai, ku ie susida ę iš eiksmažodžių, adinasi padaly iai“. Pi mojoje sa o ecenzijoje sakiau, jog uo būdu eikė ų i žodžiai sup an amai, ne egė ai, gulomis adin i padaly iais (?). Kodel au o ius o sa o apib ėžimo, įdė o į p ie eiksmių sky ių, ligi šiol isai ne aiso? su aikais eikia aiškiai i iksliai kalbė- i.“ (Jablonskis 1922: 4 [1933: 274]). 13 an aš iniame lape ašoma, kad ai an as leidimas, no s po 1920 m. leidimo (pi mo) da bu o 1921 i 1922 m. leidimai, ku iuose bu o iš aisy os ko ek ū os klaidos i a siž elg a į kelias J. Jablonskio ecenzijų pas abas. ėlesnis (1925) g ama ikos leidimas, no s an - aš ėje adinamas pa aisy u leidimu, be eik niekuo nesiski ia nuo 1923 m. leidimo, ik 20 ekomenduojamų skai y i knygų są ašas papildomas da ke u iomis, iš aisy os i ko- ek ū os klaidos. . bui yDienė. Jonas Jablonskis – Juozo Damijonaičio ado ėlių ecenzen as 89 įgūdžius. an oje ado ėlio dalyje ka ojamos kalbos dalys, ačiau jau sudė ingiau i išsamiau, pa eikiama daugiau eo inių žinių. obulinan ado ėlio sanda ą, pa ašy a i isai naujų sky ių (p z., E imologijos14), bu- 14 Pi moje ecenzijoje J. Jablonskis ašo: „au o ius sa o ašinio an aš ei a oja žodį „g ama- ika“, žodžio „e imologija“, odosi, isai nė a ado ėlyje, ų d iejų žodžių eikšmė ado ė- lyje isai nepaaiškin a; paminė as ik ado ėlio gale sky iaus an aš ei žodis „sin aksė“, be i jo eikšmė nieku nepaaiškin a.“ (Jablonskis 1920a: 3 [1933: 167]). 2 len elė. Jono Jablonskio pas abos i Juozo Damijonaičio g ama ikos aisymai Pi mas leidi- mas (1920) J. Jablonskio pas abos po pi mo leidimo an as leidimas (1923) „ ienos aidės y a didelės, ki- os mažos.“ (Damijonai is 1920: 3) „čia jau lyg pašykš ė a e mino ( aidžių ūšiai). P. K . i yg. Jono g ama ikoje am ik oje ie oje (5) pasaky a šiam eika- lui ki aip: „[ ]aidės a ojamos didžiosios i mažosios.“ (Jab- lonskis 1920a: 3 [1933: 165]) „Didžiosios i mažosios aidės. aidės a ojamos didžiosios i mažosios.“ (Damijonai is 1923: 3) „linksnį, ku- iuo eiškiame šauksmą, adi- name šauksmi- ninku, k. a.: o! aik-e! aik-ai!“ (Damijonai is 1920: 23) „ ienoje ie oje (23) au o ius sako, kad „linksnį, ku iuo eiš- kiame šauksmą, adiname šauks- mininku, i kad as linksnis, jei neklys u, a sakąs į klausimą (?) – o! (…) is del o žodely is „o!“ eks e y a ne sa o ie oje (apa- čioje, ečioj eilu ėje). P. K . i yg. Jono g ama ikoje (17) oji šauksmininko ly is y a pap as- čiau o muluo a.“ (Jablonskis 1920a: 2 [1933: 165]) Šauksmininkas neį auk- as į linksnių eilę, ik pa- ašy a: „mūsų kalboje y a i ki ų linksnių. Pasaky- me: „ ylėk, a le!“ žodis a le šauksmininko ly is, ku ia nea sakome į klau- simą, ik k eipiamės į ki- ą asmenį a ba daik ą. i šauksmininką dedame į linksnių eilę.“ (Damijo- nai is 1923: 22) „D ibalsis ie žodžio p adžio- je ašomas be „j“, k. a.: ieško- i, iešmas, ie- a.“ (Damijo- nai is 1920: 10) „ ado ėlyje pasaky a, jog d i- balsis „ie“ žodžio p adžioje a- šomas be „j“. be ado ėlyje i- su ašoma „jie di ba, jiems duonos eikia“ (su „j“)“. (Jab- lonskis 1922: 4 [1933: 274]) „D ibalsis ie žodžio p a- džioje ašomas be „j“ (...). ik ai žodžiuose jie, jiems, jied i, ašome ą pačią j, ku ią ašome i ki ose ų žodžių ly yse (jų, juos, jais..).“ (Dami- jonai is 1923: 12) 90 Kalbos Kul ū a | 83 usios dalys i sky iai papildy i (p z., Pi masis laipsnis15, Sin aksės sky- ius16), pa eik a naujų apib ėžimų (p z., e imologijos, g ama ikos i sin- aksės) (Damijonai is 1923: 166). a siž elg a į J. Jablonskio pas abas, kad eikė ų „paminė i žodžio ki į (akcen ą), pamoky i aikus kelių mūsų a- šybos dalykų [...], paaiškin i jiems, kaip keliami ašan žodžiai iš ienos eilės galo į ki ą eilę“ (Jablonskis 1921: 108). aigi naujuose leidimuose17 ki čia imo dalykai pa eikiami E imologijos18 sky iuje (An ajame laipsnyje) (Damijonai is 1923: 74), o žodžių kėlimo a ka ap a iama Ga sų i aidžių sky iuje (Damijonai is 1923: 14). Š ie imo da be publikuo a i J. Damijonaičio pa aisy o ado ėlio ecen- zija (Jablonskis 1926). ecenzija išsami i ilga, ecenzen ui is da lieka neaišku, ku ioms mokyklos klasėms ši g ama ika ski iama, nes au o ius nieku apie ai nė a ašęs. Šis klausimas jau bu o ak ualus ecenzuojan pi muosius g ama ikos leidimus, o ap a ian naują – d iejų „laipsnių“ ( . y. dalių) – ado ėlio sanda ą, apo da s a besnis. Į e inęs ado ėlio užduo- is, J. Jablonskis spėja, kad g ama ika ski iama p adinėms klasėms, ačiau kai ku ios užduo ys (kaip i ekomenduojamos skai y i knygos) labiau ik- ų aukš esniųjų klasių mokiniams. minimoje ecenzijoje siūloma da nemažai aisy i i obulin i, p ime- nama, į ką nebu o a siž elg a anks esnėse ecenzijose, pa yzdžiui, ūks a ado ėlio u inio. Da siūloma aisy i bend a ies, eiksmažodžio i būd a - džio apib ėžimus. Dėmesio sulaukė naujai ado ėlyje pa eik i dalykai, pa yzdžiui, apie ki į J. Jablonskis siūlo p adė i aiškin i anksčiau: „pi ma- jame laipsnyje au o ius apie ki į nieko nesako. An ajame laipsnyje pažy- mė a umpai, kas y a ki is i išaiškin as, man odos, skubo ai isų ki čio (kai inio, dešininio i ies inio) dalykas. apie ki į eikėjo duo i sup a imo, odos, i pi majame laipsnyje.“ (Jablonskis 1926: 419 [1933: 374]). aip pa siūloma keis i i pasku iniame sky iuje pa eik ą sin aksės apib ėžimą, 15 Pi mojo laipsnio (plg. pi mo leidimo Pi ma dalis) 3, 4, 5, 6, 7 sky iai, juose nag inėjamos isos kalbos dalys, pa eikiamas sakinio apib ėžimas i supažindinama su pag indinėmis i an ininkėmis sakinio dalimis. 16 Papildy a posky iais: su ap iniai sakiniai; P ijungiamieji sakiniai; sujungiamieji sakiniai; Į e p iniai sakiniai (Damijonai is 1923: 155–162). 17 u ima omeny an as i ečias leidimai, nes ečiasis, no s an aš ėje ašoma, kad ai pa- aisy as leidimas, nuo an ojo (1923) ski iasi labai nedaug – pa aisy os kai ku ios užduo ys (Damijonai is 1922: 8), papildy as ekomenduojamų skai y i knygų są ašas i k . 18 J. Damijonai is pa eikia kiek ki okį, nei daba įp as a, e imologijos apib ėžimą: „ oji g ama ikos dalis, ku i i ia kalbos ga sus i žodžius, adinasi e imologija.“ (Damijonai is 1923: 166). . bui yDienė. Jonas Jablonskis – Juozo Damijonaičio ado ėlių ecenzen as 91 ku is, jo manymu, pe sudė ingas mokslo p adžiai (Jablonskis 1926: 421 [1933: 376])19. Deja, ais pačiais me ais, kai bu o išspausdin a pasku inė J. Jablonskio ecenzija, J. Damijonai is ne ikė ai mi ė. išsamios šios ecenzijos pas abos liko neišgi s os. ėlesni sep yni J. Damijonaičio g ama ikos leidimai bu- o aisomi leidėjų pas angomis. analizė odo, kad jų aisy a ik ko ek ū- os klaidos. aigi Damijonaičiui gy am esan bu o išleis i penki jo g ama ikos leidi- mai i pa ašy os penkios J. Jablonskio ecenzijos, ku iose ecenzen as ap a- ė pi mą i ečią (pa aisy ą) leidimus. išanaliza us isas J. Jablonskio ecen- zijas, galima eig i, kad iš esmės kalbininkas e ino J. Damijonaičio g ama- iką, ypač pa aisy ąjį leidimą, ačiau siekė oliau obulin i būsimų g ama ikos leidimų kokybę. ecenzen ui ūpėjo ne ik kalbos aisyklingumas, aiškumas, kalbo y os e minų i apib ėžimų ikslumas, be i pedagogikos dalykai. aPibenD inamosios Pas abos analizuo ose Jono Jablonskio ecenzijose ap a iami i aisomi šie Juozo Damijonaičio ado ėlio Lie u ių kalbos g ama ika dalykai: 1) apib ėžimų aisyklingumas, ikslumas i aiškumas a siž elgian į mo- kinių amžių ( ai suda o 28 p oc.), p z.: „au o iaus eiksmažodžių apib ė- žimas g ama ikai, man odos, ne inka. Jei „žodžiai, ku ie eiškia daik o eiksmą“, y a eiksmažodžiai, ad i žodžiai ažia imas, gulėjimas, ašymas bus eiksmažodžiai. Ši ą kalbos dalį apib ėždami, u ime ikslesni bū i.“ (Jablonskis 1926: 418 [1933: 373]); 2) me odika (12 p oc.) – ap a iami dalykai, susiję su medžiagos dės ymu, naujų žinių sup a imu i į i inimu a siž elgian į mokinių amžių (plg. 1 i 2 len elių pa yzdžius); 3) ado ėlio sanda a (pa eikiamos pas abos, ko ūks a, ko pe daug (8 p oc.) – dažniausiai, kaip i me odikos pas abos, siejama su mokinių amžiumi, s a s oma, a ikslinga moky i kai ku ių dalykų, p z.: „duo i pi majame mokslo laipsnyje isos aplinkybių ūšys ne eikėjo“ (Jablonskis 1926: 419 [1933: 373]); 4) e minai (3 p oc.) – nu odomi ne aisyklingi e minai i iš aisomi (plg. 1 i 2 len elių pa yzdžius); 19 „ oji (g ama ikos) dalis, ku i aiškina, kaip kada elkiasi a ski i kalbos žodžiai sakiniuose, adinasi sin aksė.“ (Damijonai is 1923: 166). 92 Kalbos Kul ū a | 83 5) paminimi i ki i ūkumai (3 p oc.) – k i ikuojamos kai ku ios už- duo ys i pa eik i pa yzdžiai20, no s daugumą g ama ikos pa yzdžių J. Jab- lonskis e ino kaip pakankamai aisyklingus i inkamus kalbos mokslui (Jablonskis 1921: 108); 6) daugiausia aisoma ko ek ū os klaidų (46 p oc.) – šiais aisymais baigiama kiek iena ecenzija (pi moje ecenzijoje nu ody os 28, pasku i- nėje – 15). ecenzijose ap a iamus kalbos dalykus J. Jablonskis aiškina glaus ai, plačiau komen uoja ik okius aisymus, ku ie y a nauji, anks esnėse ecen- zijose neminė i. ilgiausios i išsamiausios y a pi moji i pasku inė (a nau- jin o leidimo) ecenzijos. Kai ku iuos dalykus pamini lyg i nekan iai, jei apie ai bu o pa s ašęs a ba pa eikęs naujai sa o kalbos mokslo knygose. apsk i ai kalbininkas p ipažįs a, kad J. Damijonaičio g ama ikos kalba aiš- ki, pap as a i sup an ama (Jablonskis 1922: 4). sa o kalbinių nuos a ų J. Damijonai is nieku nė a skelbęs, į ecenzijas jis a sakyda o ik aisydamas sa o ado ėlius, odėl ne isada aišku, kodėl į ienas ecenzen o pas abas a siž elgė, o į ki as – ne. Galbū ik iš dalies ai gali paaiškin i 1909 m. p ie T umpos lie u ių kalbos g ama ikos a i aisymų pa ašy as komen a as, kad ašan šią knygelę jam ūpėję „daugiau pedagogi- jos eikala imai, negu ilologijos iš edžiojimai“ (Damijonai is 1909: 302). J. Jablonskio ecenzijų i J. Damijonaičio g ama ikos paka o inių leidi- mų lyginimas pa odė, kaip obulėjo J. Damijonaičio ado ėliai. Daugybė J. Jablonskio siūlymų aisy i ado ėlio e minus, apib ėžimus, me odiką i ado ėlio sanda ą odo, kad uo me u, kai bu o ašomas ado ėlis i lei- džiami paka o iniai jo leidimai, lie u ių kalbo y os e minija i kalbos mokymo adicija da ik o ma osi, ačiau gim osios kalbos ado ėliams J. Jablonskis jau kėlė labai aiškius kalbos aisyklingumo, aiškumo, ikslumo i ikslingumo eikala imus. Šal iniai Damijonai is J. 1909: T umpa lie u ių kalbos g ama ika, Juozapo za adskio spaus u ė ilniuje. Damijonai is J. 1920: Lie u ių kalbos g ama ika. T umpas ado ėlis mokykloms (mokslo p adžiai), Kaunas: lie u os als ybės spaus u ė. 20 ap a damas užduo į, . y. pasaką „a is i a inėlis“ pa ašy i pasakojamąja kalba, J. Jablons- kis sako, kad „ oks užda inys išsp ęs i sunku bus ne ik ai aikui, silpnam da mokinėliui, be i jo moky ojui“ (Jablonskis 1921: 108).