Jono Jablonskio leksikografinė veikla

44 Kalbos Kul ū a | 83 Vilija SakalauSkienė lie u ių kalbos ins i u as Jono Jablonskio leKsiKog a inė eiKla Jono Jablonskio nuopelnai lie u ių bend inės kalbos kū imo bei no mina- mojo da bo ba uose neabejo ini i nepaneigiami. isose s i yse – ašybos, one ikos, mo ologijos, sin aksės, leksikos – jis pasiekė labai s a ių ezul- a ų: nus a ė ašybos aisykles, kalbos no mas eikė emdamasis gy ąja žmo- nių kalba, kū ė naujus žodžius, ku ie i daba ebe a ojami. 150-ųjų gimimo me inių jubiliejus paska ino da ka ą pe ž elg i Jono Jablonskio da bus i kai ką į e in i naujai, leksikog a o akimis, susidomė i menkai i u šios s i ies palikimu. apie a ski us jo leksikog a ijos da bus bu o ašy a, ieną ki ą užuominą galima as i apie žodyno ka o eką. Šios s i ies da bus išsamiau apž elgė an anas lybe is (ž . lybe is 1982: 16–20). Mūsų žodynėlį – kaip s a bų leksikog a ijos da bą – ap a ė s asys Keinys (1990: 14–19). leksikog a inis J. Jablonskio palikimas nuodugniau neį e - in as, aigi šio s aipsnio ikslas – apž elg i kalbininko da bus, susijusius su leksikog a ija. s aipsnyje nesiekiama a lik i išsamios J. Jablonskio leksiko- g a inės eiklos analizės, eikiau ai bū ų okio pobūdžio y imų p adžia. an ano JuŠKos lie u ių–lenKų Kalbų žodyno1 edaga imas Pi muosius leksikog a inio da bo žingsnius J. Jablonskis žengė edaguoda- mas an ano Juškos lie u ių–lenkų kalbų žodyną2, ku į engė usijos moks- 1 Литовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ. Томъ i, вып. 1, СПб, 1897; вып. 2, СПб, 1904; вып. 3, Петроградь, 1922. 2 an ano Juškos (1819–1880) lie u ių–lenkų kalbų žodynas p adė as ašy i apie 1860 me us i ėliau daugelio edaguo as, pildy as, aisy as. galu inėje edakcijoje žodžiai bu o e čia- mi į usų kalbą. apie šio žodyno edaga imą y a ašiusi bi u ė olu ienė sa o dise acijo- je ( olu ienė 1961: 110–273). i omo an a dalis (E-J aidės), ku ią edaga o J. Jablonskis, bu o išspausdin a 1904 m. (Palionis 1995: 194–195). . saKalausKienė. Jono Jablonskio leksikog a inė eikla 45 lų akademija. 1897 m. p adžioje aleksejus Šachma o as edak o iumi pa- k ie ė J. Jablonskį. Kalbininkui ūpėjo, kaip mokslų akademija pažiū ės į eikšmių aiškinimų aisymus, ku iuos bu o galima a lik i ik iesiogiai ik- inan isą medžiagą a mėse. P aleidęs d i asa as lie u oje, J. Jablonskis pa ik ino E, G, I, J aidžių ank aščius (ž . olu ienė 1961: 237, 238). „su- sipažinęs su a. Juškos žodyno ank aščiais, J. Jablonskis pama ė nemaža jo ūkumų: ne isu ski iami ilgieji i umpieji balsiai, ne ienodai pa eikia- mos a minės o mos, ne ykęs ki čia imas, neski iamos p iegaidės, ūks a ikslesnių žodžio eikšmių aiškinimo i pan.“ (lybe is 1982: 17). J. Jablons- kis pa engė žodyno edaga imo planą, pagal ku į u ėjo ge okai pasikeis i žodyno pobūdis. už ašydamas iš žmonių lūpų pasakymą a azę, a. Juška juos glūdin- da o, pildyda o, s engdamasis pada y i aisyklingesnius i li e a ū iškesnius, i aip isai pakeisda o daugelio jų ypa ybes. 1904 m. žodyno i omo an os dalies Baigiamajame žodyje3 J. Jablonskis ai nu odė, pe spėdamas skai y o- jus, kad „...naudojan is šiuo žodynu kaip medžiaga sin aksinėms i s ilis i- nėms kalbos ypa ybėms apibūdin i, eikia, mano nuomone, bū i labai a - sa giam. galimas daik as, kad mano nuomonei šiuo a ž ilgiu dėl a. Juškos su ink os medžiagos nep i a s sin aksės i apsk i ai lie u ių žmonių kalbos sanda os specialis ai. Šiaip a aip, man odosi neabejojama, kad subjek y- aus elemen o i , be o, gana daug esama žmonių kalbos žodyne i ais a ejais, ku žodyno duomenys galė ų ei i medžiaga lie u ių kalbos sin ak- sės ypa ybėms s udijuo i.“ (Pi očkinas, sud., 1991: 116). žodyne bu o daugybė nežinomų žodžių, ku ių au en iškumas pasi odė labai abejo inas. odėl J. Jablonskis ėmėsi ik in i uos žodžius ie ose4. 1897 m. asa ą jis lankėsi eliuonojè5, ilkijojè, Ju ba kè i ki u , ik in- damas i aiškindamasis a. Juškos už ašy us žodžius. Ki ą asa ą pabu ojo Ka inėnuose, Šlu oje, be ýgaloje, alsdžiuose6. 3 Литовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и польскомъ язы кахъ. Вып. второй, Санктпетербург, 1904, i–liX. ( oliau šis žodynas eks e žymimas san umpa ls.) 4 ėliau K. būga, edaguodamas K–L aides, aip pa bu o susi ūpinęs, kad žodyne labai daug isai negi dė ų žodžių, i yko į žemai iją jų ik in i ( osyly ė 1956: 93–94). 5 iš 1897 m. kelionės y a išlikusios penkios už ašų knygelės. iš jose už ašy ų pa yzdžių ma y i, kad J. Jablonskis lankėsi i žaga ėje, gal subačiuje i aseiniuose, be daugiausia bu o Plokščiuose, eliuonoje, ilkijoje, Ju ba ke (Pi očkinas 1977: 139). 6 alsėdžiuose didžiausias pagalbininkas i duomenų pa eikėjas bu o ie os ūkininkas elik- sas K. būbelė (Pi očkinas 1977: 200). 46 Kalbos Kul ū a | 83 ik indamas žodžius šiose ie ose, J. Jablonskis už ašė da apie 2000 naujų žodžių, ku ių nebu o a. Juškos ank aš yje. daugelio a. Juškos už- ašy ų žodžių kalbininkas ne ado gy ojoje kalboje ( okius žodžius sa o e- daguo ame eks e jis žymėjo gale ilgu b ūkšniu). a p jų andama nemaža nežinomų i negi dė ų žodžių: g úlis7 „juodada bis; pap as as da bininkas“ (ls 478), įd as „ il is“: Aš u iù są įd ą an à ęs (ls 507), łogas „įp o- is; ais a“: łogas, ku s įsłoge bũdą (?) (ls 524), ilgió i „elge au i“ (ls 523), ki as „du ų juos a“ (ls 517): Įki a į dù is įk yžia ó i i k ., ku ių nė a di- džiojo Lie u ių kalbos žodyno ka o ekoje, ink oje bemaž isą šim ą me ų. ačiau dalis a. Juš kos žodžių, ku iuos J. Jablonskis pažymėjo kaip nežinomus, šiandien a ojami i bend inėje kalboje: įno ngas, -a „aikš ingas, kap izingas“ (lKž už iksuo a iš aš ų, spaudos),  ajis „žu ies į y as daik as“ (dlKž), i š à „lokio žiemos guolis, laužas“ (dlKž) (ž . lybe is 1982: 17). edaguodamas a. Juškos žodyną kalbininkas galėjo ge iau susipažin i su gy ąja kalba i jos a mėmis. su inko daugybę medžiagos lie u ių a- šomajai kalbai y inė i. bend ada bia imas su usų mokslininkais . o u- na o u, a. Šachma o u, J. baudouinu de Cou enay, . Ko šu i ki ais jam padėjo ge iau sup as i žodynų edaga imo eo iją i p ak iką. Jono JablonsKio Ka o eKa i LIE u Ių kALBos žodynAs ypa ingas J. Jablonskio san ykis su Lie u ių kalbos žodynu. Kazimie as bū- ga 1921 m. „lie u ių kalbos žodyno edak o iaus p anešime“ ašė: „žody- no edakcija jau ga o iš mūsų kalbininko Jono Jablonskio kelias dėžes žodžių, iš ku ių daba da omi nuo ašai (bus 25–30 ūks ančių ko elių)“ (būga 1959: 380). adinasi, jau ada J. Jablonskis bu o su inkęs daugybę žodžių. iš jo ka o ekos K. būga nusi ašė apie 10 ūks ančių lapelių, ku ie ėliau įėjo į didžiojo žodyno ondus. apie J. Jablonskio ka o eką užuominų bū a nedaug. a. lybe is sa o s aipsnyje apie ai užsiminė, be ne isai iksliai. Jis nu odė, kad „ s s mokslų akademijos cen inėje biblio ekoje y a likę J. Jablonskio su ink os žodyno medžiagos 10 dėžučių su daugiau kaip 14000 žodžių. isa oji medžiaga y a nusi ašy a i į auk a į didžiojo „lie u ių kalbos žodyno“ 7 lKž g lis „da bininkas“. . saKalausKienė. Jono Jablonskio leksikog a inė eikla 47 ka o ekos ondus“ (lybe is 1982: 18; ačiau jis nepa ikslino, kad J. Jablons- kio ka o eka y a lie u oje). Ka o ekos egzis a imas i bu imo ie a labai aiškiai nu ody a Juozo bal- čikonio aš ų i omo pas abose, ku pasaky a, kad Jono Jablonskio ka o eka saugoma lie u os s mokslų akademijos Cen inės biblio ekos ank aščių sky iuje (balčikonis 1978: 396). apie išlikusią ka o eką šiek iek pas abų pa eik a aldono Pupkio s aipsnyje, ku iame ašoma apie J. Jablonskio ank- aš inį palikimą (ž . Pupkis 2010: 40). daba J. Jablonskio žodyno ka o eka (daugiau nei 14 ūks ančių ko elių, iksliai – 14 455)8 ebesaugoma lie u- os mokslų akademijos uble skių biblio ekos ank aščių sky iuje. J. Jablonskio ondo ka o ekos ko elėse pažymė a Lie u ių kalbos žody- nui medžiaga. aidės A, B (1210 lapelių) da uojamos XiX a. pabaiga (ko - elių dydis – 7,5 × 12,5 cm). Pažymė a, kad ki ų aidžių žodžiai už ašy i XX a. Ko elių dydis šiek iek ski iasi: ilgis 12,5 cm, o kai ku ių plo is y a 7,7 i 7,8 a ba 8,0 cm, y a ko elių, ku ių plo is – 11 cm, o ilgis – 18 cm ( okios y a P aidės ko elės)9. Ko elėse J. Jablonskis žodžius ašė lizdais. Pa yzdžiui, lapelyje su žodžiu aisý i pa eik i eiksmažodžiai su p iešdėliais į aisy i, su aisy i i pan.: as žmogus mane labai į asė (įpainiojo, į a g[ino]); įsi aisiaũ (bebylinėdamas); Jis mane su asė (apga o) (Jokan as). ką jis eikia? – knygas aso (переплетает); . apý aisas, knŷg aisis (skapiškis). ame pačiame lapelyje p ie eiksmažodžių už ašy i i a dažodžiai (ž . 1 pa .). Ko elėje kaip an aš inius žodžius pa eikė: eiksmažodžių – bend a ies o mą, a dažodžių – a dininko linksnį (būd a džių pap as ai pa eik os abi giminės, ž . 2 pa .), an aš inius žodžius i jų o mas suki čia o. bene dau- giausia duomenų y a už ašy a iš alsėdžių10. ėlesnės Lie u ių kalbos žodyno edakcijos k uopščiai pe žiū ėjo J. Jab lons- kio aš us i iš jų iš ašė žodynui žodžius, ku ių da susida ė apie 14 ūks ančių (ž . lybe is 1982: 19)11. lKž ka o ekoje y a lapelių su panašiais į ašais. 8 Kyla klausimas, kodėl daba inėje J. Jablonskio ka o ekoje y a ik 14,5 ūks . ko elių, jei K. būga bu o ga ęs 25–30 ūks . ko elių i jas pe si ašė. Į lKž ka o eką nepe ašy os ko elės pakliū i negalėjo, nes y a ki okio dydžio. 9 a i inkamai ki ų aidžių ko elių ma menys (cm): d, E – 8,0 × 12,5; G – 8,0 × 12,5; K – 7,5 × 12,5; L, M – 7,5 × 12,5; n, o, P – 7,7 × 12,5; P – 11,0 × 18,0; R, Š, – 8,0 × 12,5; s – 7,8 × 12,5; u, , ž – 7,5 × 12,5. 10 mokslų akademijos uble skių biblio ekos ank aščių sky iuje saugomi i alsėdžių eks- pedicijos už ašai. Pi mos knygelės i šelyje J. Jablonskis už ašė: „i kelionė 1902. alsėdei, asa io mėn.“ (Pi očkinas 1977: 200). 11 Čia u ima gal oje ne ie 14 ūks . lapelių, apie ku iuos kalbė a anksčiau. 48 Kalbos Kul ū a | 83 1 Pa . žodžio aisý i ko elė 2 Pa . žodžio alpùs ko elė 3 Pa . žodžio álžy i ko elė 4 Pa . žodžio aisýdin i ko elė Jono Jablonskio ka o ekos ko elių, saugomų lie u os mokslų akademijos uble s- kių bib lio ekos ank aščių sky iuje, pa yzdžiai. . saKalausKienė. Jono Jablonskio leksikog a inė eikla 49 Kalbininkas y a iš ašęs žodžių i iš į ai iausių aš ų, pa yzdžiui: eiks- mažodis aksén i už ašy as iš nenu ody ų aš ų – Ši dis p adeda labiau ak- sen i12, sakinys Jį ož plaukus so lazdo ap alže (db 139) eiksmažodžio álžy i lapelyje (ž . 3 pa .) iš ašy as iš simono daukan o Būdo seno ės lie u ių, kalnėnų i žemaičių su puslapio nuo oda. lKž sakinys Ėmęs p i aisydinęs lai ą isokių gė ybių i iš ažia o į s ečią šalį (su pažyma s. dauk.) y a p ie žodžio p i aisydin i, ačiau, kad ai y a iš J. Jablonskio ka o ekos pe si a- šy as sakinys, liko isiškai nežinoma (ž . 4 i 5 pa .). lKž laiky asi nuos- a os, kad pa eikian ašy inės kalbos sakinius ik inamas o iginalas i ilius- aciniai sakiniai ci uojami pagal o iginalą. odėl lKž ka o ekos ko elė pa eikia daugiau in o macijos, nei ma oma žodyno eks e. J. Jablonskio už ašy ieji lapeliai odo, kad jo ka o eka p adė a kaup i XiX a. pab., o K. būgos žodyno ka o ekos p adžia – XX a. p .13 J. Jablons- kis isada bu o įsi ikinęs, kad eikalingas lie u ių gy osios kalbos žodynas. apie 1924 me ais pasi odžiusį pi mąjį K. būgos pa eng ą Lie u ių kalbos žodyno sąsiu inį jis ašė, kad ai „labai nepap as as“ sa o kalbos žodynas, kokio uo a pu isuomenės eikalui neleidžia nei la iai, nei lenkai, nei usai. žodyne su ašy i isi žodžiai, ku ie ebė a a ojami lig šiol aš uose i šnekamojoje kalboje. isuomenė, laukusi iš p o eso iaus K. būgos ik ašomosios kalbos žodyno, daba as žodyne „daug isokios medžiagos, inkančios i eikalingos mūsų kalbos e imologijai, is o ijai, a mėms i i“ 12 Šis sakinys y a lKž žodžio aksen i s aipsnyje su pažyma J. Jabl. 13 K. būgos žodyno ka o ekos p adžia laikoma 1902 m. ( osyly ė 1956: 85), kai kalbininkas p adėjo ašy i žodžius į ko eles ( i kauskas 2002: 8). 5 Pa . lKž ka o ekos ko elė 50 Kalbos Kul ū a | 83 (J 1935: 294–296). i čia pa apgailes a o, kad „kalbamasis žodynas ski- iamas daugiausia iems žmonėms, ku ie jau ge okai moka pag indinę aš- ų kalbą i gali, u ėdami p ieš sa e s eikos i nes eikos medžiagos kalbos mokslui, joje kaip eikian o ien uo is sa iems eikalams“ ( en pa , 296). Mūsų žodynĖLIs da edaguodamas a. Juškos žodyną J. Jablonskis pasi yžo pa s pa ašy i žodyną. isą laiką inko žodžius iš gy osios kalbos bei aš ų i sukaupė nemažą ka o eką, ačiau žodyno neišleido. ik nedidelė šių žodžių dalis bu o į auk a į mažos apim ies Mūsų žodynėlį14, išleis ą 1918 m. o oneže. žodynėlyje bu o pa eik a daugiau kaip 1500 bend inės kalbos žodžių su lie u iškais eikšmių aiškinimais i e imais į usų kalbą. isi žodžiai su- ki čiuo i (da ž . Pi očkinas 1978: 134–136). žodynėlyje bu o žodžių, ku- ie a o i ne isose a mėse i ku ių galėjo nesup as i mokiniai, skai yda- mi jo pa eng ą a go mokyklą, be daugiau negu pusė žodžių nebu o pa- a o i a go mokykloje. žodynėlio ikslas bu o g ynai p ak inis – padė i mokiniams skai y i i sup as i lie u iškus ado ėlius. odėl „į žodynėlį daugiausia pa eko a mių žodžiai i naujada ai, ku iuos kalbininkas eikė a o i bend inėje kalboje“ (ged imas 2001: 40). Pasak J. balčikonio, „ ai bus isokie eikalingiausi in eligen ui žmogui žodžiai su pa yzdžiais i nu- odymais, kaip juos u ime a o i; ypač daug mokyklos e minų. Kiek žinoma, daug ų žodžių im a iš jo pa ies su ink o pe ilgą laiką žodyno, da ebesančio ank aš y“ (balčikonis 1978: 44–45). is dėl o sunku pasaky i, apie kokį žodyną čia ašė J. balčikonis. su šia užuomina apie esan į ank aš inį žodyną galima sie i liaudies š ie imo ko- misa ia o nu a imą15, ku iame J. Jablonskis apibūdinamas i e inamas kaip leksikologas. Pasak a. Pi očkino, „[...] išei ų, kad o oneže jis iš ik ųjų ke ino a ne bu o p adėjęs eng i lie u ių kalbos žodyną. Jis ik iausiai ne- bu o Juškų žodyno, dėl ku io e ės Jablonskis jau XiX a. pabaigoje u ėjo abejonių, ęsinys. uo labiau, kad i Juškų ank aščiai ada jam bu o ne- p ieinami“ (Pi očkinas 1978: 136). žodynėlis galėjo išaug i į lie u ių ašomo- 14 Mūsų žodynėlis. „ a go mokyklos“ p iedėlis. su inko ygiškių Jonas. „lie u ių spaus u ė“ o oneže, 1918, 64 p. 15 y a duomenų, kad 1919 m. Š ie imo komisa ia as bu o pa edęs J. Jablonskiui okį žody- ną suda y i (ž . osyly ė 1955). . saKalausKienė. Jono Jablonskio leksikog a inė eikla 51 sios kalbos žodyną. s a s an šią min į many ina, kad J. Jab lonskis, u ėda- mas didelę ka o eką i leksikog a inio da bo pa i ies, galėjo ašy i okį žo dy ną, – juolab kad nuola minimas i jo no as pačiam pa ašy i žodyną. žodynėlio paski is lėmė, kad čia a si ado nemaža specialiosios į ai ių mokslų leksikos. emdamasis liaudies kalbos dėsniais, J. Jablonskis i pa s kū ė ašomajai kalbai eikalingus žodžius. žodynėlyje y a naujai suda y ų žodžių, pa yzdžiui: ku inỹs16 (p. 62) ie oj a o o e inys, kū ýba – ie oj e yba, papėdiniñkai (p. 63) „kas po ko gy ena (gy eno, gy ens)“ – ie oj po omki; aizdakalỹs (p. 54) „lipdy ojas“ – ie oj skulp o ius; aizda ašỹs (p. 54) „ apy ojas“, aizdã aš is (p. 54) „ apinys“ i k . be o, čia pa eikiama daug ma ema ikos e minų: a ėminỹs, a im s, dalklis, dalinỹs, dalýba, dalmuõ, daugklis, dauginỹs, daugýba, ieškinỹs, álgeb os eiškinỹs, sándauga, skačius, ùpmenos skai klis, skai muõ, ks an as, ks an is, a dklis; geog a ijos: a šiáu is „ledų s i is“, a óg ąža „ opikas“ ( ėžio i ožio), a óslūgis, aukš umà, dienó idinis, ledýnas, sausumà, ssiau is, seklumà, speig a is, žiemia; bo anikos: epuš, ẽpušė, bál eglė, d ebul, ga š à, glúosnis, kadagỹs, kadugỹs, méldas, žibù ė, žibuõklė; zoologijos: b edis, d u gỹs, e škẽ as, gañd as, ga nỹs, geguž, gluõdinas, ki s ùkas, lokỹs, mẽkš as, pe lnas, aganõsis; chemijos: angl ūkš ė, angls, angliẽs deginỹs, deguons, ge suo ns, g ýnanglis, nedeguons, skas a is, andenlis, andenýkš is i k . (apie žodynėlio e minus plačiau ž . ged imas 2001: 41–45). žodynėlyje y a kele as žodžių, pažymė ų san umpa žem.: k ý is, k ý ė, k y ẽlė i g ý is, g y ẽlė „g aibš as, sam is žu ims gaudy i“, Jegu alis, Jegu s „die ulėlis“, pap i ( á nos pap usios padi iais s y uoja). be Mūsų žodynėlio i skai inių a go mokyklai, J. Jablonskis, gy endamas o oneže, su ma ema ikais17 in ensy iai kū ė pag indinius į ai ių mokslo šakų e minus. ma ema ikams pasi yžus ku i ma ema ikos e miniją, ame da be padė i mielai su iko i J. Jablonskis (žemai is 1966: 195). Kalbininkas bu o pasky ęs laiką, kada pas jį galėjo ink is specialis ai konsul uo is e - minijos kū imo klausimais. Mūsų žodynėlis y a s a bus ne ik kaip naujų e minų šal inis, be i apsk i ai kaip pi masis bend inės kalbos no minamasis žodynas (ž . Keinys 1990: 15). 16 ašyba kaip Mūsų žodynėlyje. 17 uo me u lie u ių ka o em inių mokyklose di bo P. mašio as, m. Šikšnys, Z. žemai is. Jie engda o posėdžius, ku iuose bu o ap a iami ma ema ikos e minai. uose posėdžiuo- se bu o pasiūly a i kele as lie u iškų chemijos e minų, pa ekusių į Mūsų žodynėlį. Kai ku ie iš jų g ei įsi i ino ado ėliuose i bend inėje kalboje (ged imas 2001: 40). 52 Kalbos Kul ū a | 83 žodynų eCenZa imas J. Jablonskis domėjosi isais uo me u leidžiamais žodynais, daugelį jų e- cenza o. Kalbininkas išsamiai išnag inėjo18 i ap a ė kunigo mykolo mie- žinio Lie u iškai–la iškai–lenkiškai– usišką žodyną, išleis ą 1894 m. ilžė- je. ecenzen as pas ebėjo, kad į jį nepa eko į . Ku šaičio i g. H. . ne- sselmanno žodynus į auk i žodžiai; be o, nepa eko duomenys iš m. dauk- šos, m. alančiaus, s. daukan o kū inių, aip pa nė a Kauno gube nijoje su ink ų i jau išleis ų lie u ių dainų, pasakų, pa a lių, mįslių, nė a žodžių, už ašy ų Kauno gube nijoje i paskelb ų leidinyje Mi eilungen de li auischen li e a ischen Gesellscha , a ski uose y inėjimuose, e. ol e io išleis ame m. daukšos lie u iškame ka ekizme. J. Jablonskis peikia žodyno au o ių, kad jis p as ai moka lie u ių, la ių, lenkų i usų kalbas (Pi očkinas, sud., 1991: 87–88). Šios aplinkybės i nulėmė žodyno kokybę. Pasak J. Jablons- kio, į žodyną pa eko 15 ūks ančių žodžių, ačiau a p jų y a daug išb auk- inų o pa ies žodžio o mų, pa yzdžiui: daly iai šalia pama inių eiksma- žodžių, daugiskai os o mos šalia ienaskai os, į a džiuo inės būd a džių o mos šalia pap as ųjų, be a dės giminės o mos i p ie eiksmiai, būd a - džių i p ie eiksmių aukš esniojo laipsnio o mos šalia pap as ųjų. be o, m. miežinis pa s p ikū ęs žodžių (aša u ė, be žyninis, be žo inis, b olieninis, eglyninis, gy sk osena, g anžalas), ku ie ne a ojami gy ojoje lie- u ių kalboje. Į šį žodyną be eikalo pakliu o la ių žodžiai (skabas, apge bs, p e ). „an ai šiaip a aip galima many i, kai žodyne ne andi okių žodžių kaip da bš us, g ožis, kelmuo as, k ailas, lokys, pu us, pus y i (dalgį) a ba kai andi žodyne daly ių o mas apk ikš y as, pasigė ęs i šalia jų nė a o mų apk ikš y i, pasige i. aišku, kad čia labai daug lėmė iesiog au o iaus, ku is ėmėsi ne sa o da bo, ne ūpes ingumas.“ (Pi očkinas, sud., 1991: 89–90). apie lie u iškų žodžių e imą J. Jablonskis sakė, kad „čia ka ais būna iesiog ku iozų: usiškas e imas neside ina su lenkišku, o lenkiškas p ieš- a auja la iškam“ ( en pa , 90). Kiek ge iau iš e s i į la ių i lenkų kalbas ie žodžiai ga o eikšmes, nesu ampančias su usų kalba. ecenzen o ne- enkino i lie u iškų žodžių ašyba. au o ius „ iesiog s okoja nuo okos i maišo į ai ias lie u ių kalbos a mes“ ( en pa , 93). lie u ių kalbos žodžiai nieku neki čiuojami. ecenzijoje iškel i i da bo p i alumai: 1) žodyne y a okių lie u iškų žodžių, ku ių nepasi aiko ki uose žodynuose; 2) y a daug mįslių, pa a lių i 18 ecenzija išspausdin a žu nale Живая старина, 1896, вып. ii, 249–254.