Marijos Razmukaitės onomastikos darbai
Full text
K. GARŠVA. Marijas Razmukaitės onomastikos trabalhos 297 KAZIMIERAS GARŠVA Instituto das línguas Lietuvių MARIJOS RAZMUKAITS ONOMSTIKOS TERBAI Quando Algirdas Sabaliauskas imprusdirá a terceira tomo do história da língua Lituânica, depois da apresentação de Marijos Razmukaitės indicará literatura: Norkaitienė M. Džiugu kolegę matyti metus skaičiuojant nuveiktais darbais (Gimtoji kalba 3, 2001). E outra fonte talvez seja e este artigo. O grande metraštionista, maty, nutilês, que quandoise nossas mesas estavam uma contra a outra, e por trás da parede M. Razmukaitė pro kaštonus olhava em Petro Povilo igreja (trečiame aukšte isso bem ver) e vis escreve escreve certas sobre palavras localovardžius, pavardes e um pouco sobre termes. Uma vez que ela nasceu 1a de abril, felicitações vêm de várias horas. Vytautui Ambrazui, Algirdui Sabaliauskui, Zigmui Zinkeviči passeiquei atraídos à Lituvian Language instituta e seu iespalas, e Pranas Razmukas1 foi bene único, ao qual Institute representou duas filhas Bi1 Pranas Razmukas (19082002) nasceu Vilniuje de várias vezes em família de ferroviários, cujo lugar de trabalho emperdavosi. Seu pai era de Žaslių, avô de Nočios paróquia. 1926 m. oitooniolikmetis Pranas começou talkinti J. Basanavičiui e até 1994 m. oficialmente dirbo Institute. Já que Lietuvių mokslo draugija é Instituto pradininkė, pode-se dizer, que P. Razmukas é mais longe (68 anos) Institute esdirbęs e ele saugojęs žmogus.
298 KALBOS KULTÜRA | 84 rutė e Marytė. Até 2004 anos família e morava no Instituto auxilibário pastate Antakalnio g. 6-6, taigi e conexão com Instituto foi glaudesnis negu continuados moradores de funcionários. Quem communicou com Pranu Razmuku, lembra-se, como ele reverbė Joną Basanavičių, cujo neoficialiu secretoriumi era, e outros nação didžiavyrius, como guardava suas relicvijas e próprio Institutą. isso escreveu em suas memórias: Trabalhando em tal venerável Instituição como LMD [Lituuvian mokslo draugija], ao lado do patriarca dos lituanos Dr. J. Basanavičiaus, e mais tarde e naquela Instituição nessa mesma institute de língua e literatura lietuvių no período audringinho da história do mundo defentei a Instituição e convenci, porque considerei, e nesse estou de cem anos, que ela era necessária à Lituânia como a única Instituição lituanística no mundo, como um centro lituanístico mundial.2 Marija Institute era uma de poucas verdadeiros vilniečių, e 1965 m. graduada Vilniaus universidade, nele trabalhou 45 anos. Po bemžaus período 33 anos apgynė daktaro dissertação Lietuvos priesaginiai oikonimai. Agora ela é a principal vardyno specialistė, longos e paciramente Institute trabalhada com Aleksandru Vanagu, Vitalija Macijauskiene, e ela mesma deveria escrever valores vardyno coleta e estinamento lembranças. M. Razmukaitė é autorê ou codraautorê de nove tradicionais de ciência: atlas de línguas Lietuvių (t. 1, 1977), pavilhão de pavilhões de Lituânia (t. 1, 2, 1985, 1989; com A. Vanagu e V. Maciejauskiene por ele 1993 m. concedida a premia de ciência da República da Lituânia), pavilhão de pavilhões de Lituânia (t. 1, 2008; com L. Bilkiu e V. Mackieni). M. Razmukaitė escreveu sobre 70 artigos de ciência (principalmente sobre Lituânia localovardžius). Metade deles imprimi-li nos periodísticos editórios do Instituto Lituânico de Línguas Kalbos kultūroje 27 artigos, Lituvių kalbotyros klausimuose 5 artigos, também em trabalhos da Mokslo akademijos, Lituanisticoje, quatro internacionais revistas, dois em estrangeiros estudos de artigos em colecções. A cultura da língua o grande M. Razmukaitės meilė, aqui imprimiu principalmente seus artigos (pradeda 1967 m. e baigia 2009 m.). Três nos sąsiuvários da revista (nr. 38, 63, 76) estão até po dois seus artigos. 2 Razmukas P. Prisiminimai (manuscriptos). LLTI biblioteca Rankraščių departamento.
K. GARŠVA. Marijos Razmukaitės onomastikos trabalhos 299 Com a fixação das normas da língua ligam-se e regioniniai leidiniai sobre Gaidę e Rimšę, Kernavę, Dubingius, Gervėčius, Mažąją Lietuvą, Kupiškį, Obelius e Kriaunas, Rozalimą, Lygumus, Raguvą, Veliuoną, Viduklę, Lydos kraštą, Seredžių, Šėdarną, Papilalę, Kvilę, Jiezną, Stakliškes, Laukuvą, Paupį (knígos listados na mesma forma como foram lançados eileos). Esses livros de artigos do total são 21. E não precisa achar que naqueles coletórios de artigos impressados artigos são afastados da ciência. Às vezes eles podem ser moksliškesni e mokslui valiosesni negu artigos, exprimiti em prestižiniuose leidiniuose. Versmės editorias em publicações regionais sobre Lituânia valsčius, publicados em desde 1994 ano, artigos científicos são recensurados e popularias deles não deveriam chamar-se. Kapitiniai darbai, vardyno tyrinėjimas, norminimas e populararinimas, regioniniai leidiniai, linguagem faktų rinkimas ekspedicijās Lietuvai foi e é muito importante. Be palavrasynas, cujos coraautorê é M. Razmukaitė, não pode apsieiti comunrinês linguagem usuários, norintys fornecer regrasings localovardzes, pavrzii formas, regularmente eles kirčiuoti. Os usuários da língua estatal não podem circunieiti e sem sunormintos Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Letônia e Polônia tradicionais localovardzes, os quais escolhendo, estabelecendo autentiškas formas M. Razmukaitė como apenas principalmente e nusipelnė. SPARBIAUSIOS MARIJOS RAZMUKAITS PUBLICACIOS 1. Atlas de língua Lituânia 1. Leksika, Vilnius: Mokslas, 1977, 4041, 8286; žemėl. No 6, 2932. (Atsak. red. K. Morkūnas). 2. Lietuvių pavardžių žodynas 12, Vilnius: Mokslas, 19851989 (escritas letras C, Č, F, G, K (dalies), L, R, S, T, U, V, Z, Ž tekstas até à parte de explicação de origem). (Atsak. ed. A. Vanagas). 3. Por uma outra construção de tempo. Linguas cultura 13, 1967, 3034. 4. Gaidês e Rimšės tarmės açõesmazônio morfologias traozei. Gaidės e Rimšės apylinkės, Vilnius: Vaga, 1969, 290299. 5. Usemos equilibradamente kreipinos. Cultura da língua 20, 1971, 2122. 6. Por causa da origem do nome Traidenio. Kernavė, Vilnius: Vaga, 1972, 297299. 7. Como perguntar nome? Linguas cultura 22, 1972, 14. 8. Kernavė apylinkių pavardės. Kernavė, Vilnius: Vaga, 1972, 300303. 9. Romanos personagens e seus nomes. Linguas cultura 24, 1973, 5356. 10. Slapyvardis ou slapyvardė. Linguas cultura 26, 1974, 3738. 11. Para Pãbradê ou Pabrãdê. Cultura de línguas 29, 1975, 75.
300 LABORS KULTÜRA | 84 12. Porreiros Lituães com preesaga -enka kirčiavanje. Cultura da língua 33, 13. 1977, 78. Sobrenomes com prefeituras -auskas e -inskas kirchiação. Cultura da língua 35, 1978, 60–61. 14. Vietovardzes forma de número. Cultura de línguas 38, 1980, 6466. 15. De algumas não Lituânia TSR lugares habitacionais nomes normines formas. – Cultura de línguas 38, 1980, 5055. 16. Priesagines darybos Lituânia TSR nomes de lugares habitáveis de hidronimų. Lituvians kalbotyros questões 21, 1981, 199205. 17. Asmenvardiniai priesaginės darybos Lituânia TSR oikonimai. trabalhos da TSR MA da Lituânia. A ser. 2(83), 1983, 146–153. 18. Pôndrés das pessoas e nomes das cidades. Cultura de línguas 46, 1984, 5356. 19. Nomes de lugares históricos do sr. Kaliningrado tradicionais Lituviškieji correspondmenis. Cultura de línguas 49, 1985, 7380. 20. Nomes de lugares da TSR da Lituânia e preessagos -ski atribvrícios de seus transkribuídos forms. Cultura de línguas 55, 1988, 7479. 21. Apelaatyvinhas preesaginas darybos Lituânia TSR oikonimai. trabalhos da TSR MA da Lituânia. A ser. 3(104), 1988, 88–104. 22. Etnonimas e nomes de lugares de habitação. Cultura de línguas 56, 1989, 6973. 23. Būdingárias da TSR da Lituânia oikonimų darybos preesagens. trabalhos da TSR MA da Lituânia. A ser. 3(108), 1989, 138–147. 24. Gervėčių apylinkių lugares habitacionais nomes leksiniai-struturaliai traožai. Lituvians kalbotyros questões 28, 1989, 7783. 25. Dubičių apylinkių vardynas. Dubičiai, Vilnius: Mintis, 1989, 220232. 26. Gervėtiškių pravardės. Gervėčiai, Vilnius: Mintis, 1989, 283287. 27. Nomes de lugares do krašto Donelaičio. Cultura de línguas 57, 1989, 6371. 28. O que denuncia desaparecimento de aldeias nomes. Cultura de línguas 61, 1991, 6771. 29. Lituania oikonimai, devestir de outros oikonimų. Lituanistica 2(6), 1991, 30. Kirčiuoti precisa Kãpčiamiestis. Cultura da língua 63, 1992, 7980. 31. Varėnà, mas não Varėnãvas. Cultura da língua 63, 1992, 82. 53–60. Oikonimų, ocorridos a partir de 32. nomes pessoais com patroniminárias preesagomas, prevalecimento na Lituânia. Lituvians kalbotyros questões 32, 1993, 133165. 33. Lietuviški Varenavo rajão e adetimentos apylinkių lugares de habitação nomes. Kalbos kultūra 64, 1993, 6680 (com A. Vidugiriu). 34. Klaipėda krašto oikonimija. Lítuvios linguotyros questões 31, 1994, 35. Išnykę Lietuvos 152–162. dvarų (dvarviečių) e palivarkų vardas. Cultura da língua 66, 36. Mažosios 1994, 82–93. Lietuvos oikonimija. Lietuininkų žodis, Kaunas: Litterae universitatis, 1995, 528546.
K. GARŠVA. Marijas Razmukaitės onomastikos trabalhos 301 37. Volýnė, Volùinė ou de outra? Cultura de línguas 67, 1995, 8687. 38. Algumas observações sobre Prūsų Lituânia preesaginais darybos (ir priesagėtą) oikonimiją. Lituvians kalbotyros questões 36, 1996, 7482. 39. Nomes de lugares habitados dos arredinhos de Kupiškio. Kupiškio kraštas, Vilnius: Varnas, 1997, 330346. 40. Priesaginiai Lietuvos oikonimai de nomes pessoais. Baltistica 32(1), 1997, 41. 111–116. Kuršių nerijos e Kuršių marių nomes de lugares. Cultura de línguas 69, 1997, 42. 74–81. Alguns Obelių e Kriaunų apylinkių personalvardiniai localovardžiai. Obeliai. Kriaunos, Vilnius: Versmė, 1998, 616626 (com K. Eigminu). 43. Muitosyvenês krašto lugares nomesda. Daugyvenės kraštas, Kaunas: Vytautas Didžiojo University Publykla, 1998, 3741. 44. Lituânia preesaginiai oikonimai. Resumo de dissertação de Doutor, Vilnius, 45. Priesaginiai oikonimai de nomes pessoais e apeliativões de 1998. pessoas. Acta linguistica lithuanica Lituvians kalbotyros questões 41, 1999, 46. / Revisão. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai, Vilnius: 159–201. Mažosios Lietuvos fondas. Mokslo e enciclopedijas Publishing Institute, 1997, 607 p. Acta linguistica lithuanica Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 1999, 244247. 47. Por causa de uma Gardino srtia localovárgio origem e escrita. Cultura de língua 73, 2000, 117–118. 48. Algumas observações sobre oikonimų derivatų com prefegações -inink- (tarm. -inyk-), -nink- (tarm. -nyk-) popularismo na Lituânia. Linguistica Lettica 8, 142–150. 2001, 49. Nomes de moradias. Lygumai. Stačiūnai, Vilnius: Versmė, 2001, 589 593. 50. Nomes de lugares habitados dos arredinhos Raguvos. Raguva, Vilnius: 2001, 788–792. Versmė, 51. Nomes de moradias. Veliuona, Vilnius: Versmė, 2001, 924925. Lituânia 52. sudurtinių oikonimų darybos bruožai. Acta linguistica lithuanica Lituvians kalbotyros questões 46, 2002, 121130. 53. Vietovardžių kirčiavimo žodynas, Vilnius: Kultūra, 1994 (com V. Vitkausku). Lietuviški tradiciniai vietovardžiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 54 2002 (com A. Pangonyte). 55. Dicionário de Vietovardzes. Vilnius: Mokslo e enciklopedijas publishing institute, 2002 (com A. Pupkiu). 56. Viduklės apylinkių vardynas. Viduklė, Kaunas: Simono Stanevičiaus bendrija, 2002, 10621071.
KALBOS CULTÜRA | 84 57. Nomes de local dos arredinhos de Pelesos. Lydos krašto lituvos. 2 monografia, Kaunas: Poligrafia e informatica, 2002, 666680. Būdvardžio alto, alta introduziu a forma 58. em localovardzios. Cultura de línguas 76, 2003, 6366. 59. Nomes de lugares habitados dos arredinhos de Seredžio. Seredžius, Vilnius: Versmė, 2003, 929931. 60. Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. Baltu filoloğija XII (2), 2003, 6380. 61. Nomes de lugares de habitação dos arredores Kvėdarna (kilmė ir daryba). Kvėdarna. Vilnius: Versmė, 2004, 865869. 62. Revisão. Aušra Zemienė. XVIIIXIX a. Ragainės opskrities lituvininkų pavržių daryba i kilmė (daktaro disertacija, Vilnius, 2004, 241 p.). Archivum Lithuanicum 6, Wiesbaden 2004, 359363. 63. Por alguns etimologijas. Onomastica Lettica 2, Rīga, 2004, 144151. 64. Oikonimų com preesagos -iškvariantais disseminação. Cultura da língua 78, 65. Seíns e Suvalkų valsčių lietuviškų formų moradias de lugares de habitação (darybos e 2005, 171–174. características de origem). Gwary i onomastyka pogranicza polsko-wschodniosłowiańskiego i słowiańsko-bałtyckiego, Białystok, 2006, 283291. 66. Nomes de lugares de habitação dos arredores de Šilalė (kilmė ir daryba). Šilalės kraštas, Vilnius: Margi raštai, 2006, 617620. 67. Nomes de lugares habitados dos arredinhos de Papilės. Papilė, Vilnius: Versmė, 2006, 68. Pirminias, multidiskaitiniai e galūninės darybos Lituânia oikonimai de hidronimų. Lituanistica 250–252. 1(73), 2008, 6072. Jiezno valsčiaus 69 origem e daryba dos nomes de lugares habitados. Texto eletrônico, 2008, http://www.llt.lt. 70. Stakliškių valsčiaus nomes de lugares de habitação origem e daryba. Texto eletrônico, 2008, http://www.llt.lt. 71. Nomes de lugares de habitação dos arredores de Laukuva (darebos e aspecto de origem). Laukuva, d. 2. Vilnius: Versmė, 2008, 395398. 72. Por causa de alguns localovérbios precisadinhos sexos. Cultura de línguas 81, 2008, 73. Nomes de lugares da paróquia Paupio. Paupys, 218–223. Kaunas: Simono Stanevičiaus bendrija, 2009, 160163. 74. Sobre alguns vakarų Lituânia preesaginius oikonimus. Cultura da língua 82, 2009, 3440. Recebido 2011 12 12