Garbingas Antano Balašaičio jubiliejus

292 Kalbos Kul ū a | 84 AURELIJA GRITĖNIENĖ lie u ių kalbos ins i u as Ga bINGas aN aNo balaŠaIČIo JubIlIEJus 2011 m. balandžio 15 d. žodynininkui i kalbos kul ū os puoselė ojui an anui bala- šaičiui sukako 80 me ų. Jubiliejaus p oga lie u ių kalbos ins i u o biblio ekoje bu o su eng a au o iaus da bų pa oda. sukak u ės g ažiai paminė os i Ju ba ke balandžio 27 d. ykusioje Kalbos š en ėje, ku kalbininką s eikino i page bė gausus bū ys k aš iečių. G uodžio 10 d. Pane ėžio dailės gale ijoje An anui Balašaičiui bu o į eik a Pe o Bū ėno p emija. a p oga da sykį pasidžiaukime gausiais sukak u i- ninko da bais i palinkėkime jam kuo ge iausios s eika os. an anas balašai is gimė 1931 m. balandžio 15 d. banių k. (Jù ba ko .). Šei moje augo ys b oliai. Vy esnysis Pe as el iak p adinę mokyklą p adėjo lanky i nuo 1937 m. udens, o jaunėlis an anas 1938 m. pa asa į mokyklos slenks į pe žengė jau išmokęs didžiąsias aides (jas pe žiemą išmoko iš laik aščiais nuklijuo ų kamba io sienų). baigę p adinę, abu b o- liai sep yne ius me us pės u e kasdien po penkis kilome us žygia o į Ež ilko gimnaziją an Šal uonõs k an o. Po ka o dėdė be niukams pado- anojo okiečių ka ei ių palik ą d i a į, ku į minda o (o sugedus i emon- a. G I ĖNIENĖ. Ga bingas an ano balašaičio jubiliejus 293 uoda o) y esnysis b olis. Ka o me u E ž ilko mokykla bu o pa e s a ka o ligonine. Išdaužy i langai, išmuš os sienos, isko ūko, o no inčių moky is aikų bu o daug, odėl pa iems eko i langus lopy i, i malkomis ūpin is, i suolus kal i. Ka u su b oliu susimeis a o aukš ą suolą, pas a ė jį klasės gale i abu jame sėdėjo iki pa gimnazijos baigimo (1949 m.). an aklasis a. balašai is 1942 m. gimnazijoje pi mą ka ą pama ė ik ką išleis ą didžiojo Lie u ių kalbos žodyno pi mąjį omą. uome gimnazis as ne nenujau ė, kad paskui p ie šio Žodyno ki ų omų jam pačiam eks da buo is ne 25 me us. be kelias iki Žodyno da bu o ilgas. baigus gim- naziją eko me us pasida buo i ẽ ų sep ynme ėje mokykloje ( ie ã o .). 1952 m. baigė Klaipėdos moky ojų ins i u ą i d ejus me us a ida ė Ka enos idu inei mokyklai (K e ingos .), ku dės ė lie u ių kalbą i di bo di ek- o iaus pa aduo oju. 1953 m. spaudoje pasi odė i pi moji au o iaus publi- kacija apie šią mokyklą. 1956 m. baigė mokslus Vilniaus pedagoginiame ins i u e. ais pačiais me ais Ta ybinis moky ojas išspausdino ki ą jo s aips- nelį – „Min ys baigian ins i u ą“. 1957–1960 m. bu o lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o aspi an as. I ada paim os plunksnos nepadėjo – Li e- a ū oje i mene i ki uose laik aščiuose ėmė ody is a. balašaičio s aipsnių apie engiamą lie u ių kalbos a lasą, ašomą naują mokslinę lie u ių kalbos g ama iką, apie kalbininkų kon e encijas i iš ykas į izoliuo ų lie u ių kal- bos a mių plo us. ais me ais MA Da buose p adėjo skelb i i sa o moks- linius s aipsnius apie dialek ologijos, one ikos i k . e minus iš ašomos dise acijos Lie u ių kalbo y os e minų is o ija, ku ią sėkmingai apgynė 1961 m. Daugiau nei 300 dise acijos mašin aščio puslapių, da 80 puslapių užėmė e minų is o inė i abėcėlinė odyklės. Dise acijos ado as Jonas K uopas ma ė, kokį ūpes ingą i s opų aspi an ą apsiėmė globo i, odėl ūpinosi jį į auk i į pla esnę mokslinę eiklą – da 1959 m. pasiūlė skai- y i p anešimą sąjunginėje e minologų kon e encijoje Mask oje, o po d e- jų me ų leidinyje Вопросы терминологии skai y o p anešimo pag indu pasi odė a. balašaičio s aipsnis. Paskui s aipsniai s aipsneliai pasipylė kaip iš gausybės ago. I ne ik apie e minus. Kaip sako pa s a. balašai is, apus „ ė ų kalbos i pap očių sa gu isam gy enimui“, ūpin is lie u ių kalba i kul ū a enka isą laiką (pasku inė publikacija apie Daba inės lie u ių kal- bos žodyno (1993) edaga imą „Mokslo“ leidykloje išspausdin a 2011 m. Gim osios kalbos 11 nume yje). o ų kalbos i kul ū os ūpesčių bū a i y a isokių. baigęs aspi an ū ą a. balašai is liko di b i lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e Žodynų sek- 294 Kalbos Kul ū a | 84 o iuje. Iš p adžių pa s ašė eks us (VIII–XII omai), o nuo 1976 m. ėmė- si edaguo i kolegų pa ašy us žodyno s aipsnius (bu o XI–XIV omų e- dakcinės kolegijos na ys). Ka u su ki ais žodynininkais pa engė papildy ą i pa aisy ą Lie u ių kalbos žodyno ins ukciją (1963 i 1983 m.). Vienas iš pi mųjų žodynininkų ėmė o ganizuo i žodžių inkimo ekspedicijas. Nuo 1958 m. iki daba ka o ekai y a pa eikęs daugiau nei 20 000 už ašy ų žodyno ko elių, aplankė daugiau nei 30 ie o ių ne ik lie u oje, be i už jos ibų (ne ienas žodis pa ež as iš Ze elos, Pelesõs, ódūnios, Ka- mójų šnek ų). Džiaugėsi kiek ienu naujai pasi odžiusiu Žodyno omu (apie juos ašė pe iodiniuose leidiniuose Biblio ekų da bas, Naujos knygos, Pe - galė, Lie u os pionie ius, Kalba Vilnius, Mokslas i gy enimas, Gim asis k aš- as i k .). ajoniniuose laik aščiuose ašė apie kalbininkų ekspedicijas bai- sogaloje, E ž ilke, Dauguose i ki u . agino nenu ol i nuo liaudies kalbos i už ašy i Žodynui žodžių, k uopščiai skaičia o Žodyno alkininkus (s aips- nelius spausdino Mūsų kalba, Kalbos kul ū a, Ta ybinis moky ojas, Kul ū os ba ai i k .; jo pa ašy a išsami žodžių inkimo ins ukcija 1983 m. bu o išspausdin a Kalbos ak ų inkimo p og amoje (p. 129–139). Da ba osi i p ie ki ų žodynų. su Jonu K uopu i Kazimie u Gai eniu daly a o Bo anikos žodyno komisijos posėdžiuose. Ka u su Kaziu Pakalka gilinosi į Kons an ino si ydo žodyno andenženklius, 1976 m. šia ema abu paskelbė s aipsnį Bal is icoje. Kai K. Pakalka 1979 m. pa engė spaudai K. si ydo Dic iona ium ium lingua um, a. balašai is jį uojau p is a ė ne iename leidinyje (apie ai ašė Pe galė, Ta ybinis moky ojas, Cze wony Sz an- da ). ano acijomis a ecenzijomis pasi iko i ki us žodynus: an ano lybe- io Sinonimų žodyną, Vy au o Vi kausko Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žo- dyną, Jono Pe ausko i aloyzo Vidugi io Lazūnų a mės žodyną, Daba inės lie u ių kalbos žodyno 3-iąjį leidimą, Chackelio lemcheno i Jono Macaičio Rusų–lie u ių kalbų žodyną, a. Vidugi io Zie elos šnek os žodyną, Vincen o D o ino pa eng ą Cla is Ge manico-Li h ana i ki us (apie juos ašė Gim- ajame k aš e, Naujajame dieno idyje, Lie u os aide i k .). P adėjęs di b i „Mokslo“ leidykloje, ne ieną žodyną i pa s edaga o: Daba inės lie u ių kalbos žodyno 3-iąjį leidimą, Dominyko u bo Ma yno Maž ydo aš ų žo- dyną, a. Vidugi io Zie elos šnek os žodyną. 1984 m. išleido mokslo populia inamąją knygelę Žodžiai i žodynai, ku- ioje glaus ai, be in o ma y iai ap ašė žodynų is o iją, jų ipus i ūšis. au o ius y a pa engęs i an ąjį pa aisy ą i ge okai papildy ą šios apyb ai- žos leidimą. Jame da plačiau ap ašy a akademinio žodyno is o ija, pa eik- a. G I ĖNIENĖ. Ga bingas an ano balašaičio jubiliejus 295 a daugiau duomenų apie jo pi mųjų omų leidimo kliū is, ka o ekos sau- gojimo is o iją. Išplės i i ki i sky eliai, pa eik a naujų ak ų apie neseniai pasi odžiusius p ak inius i mokslui ski us žodynus. ikėkimės, kad ki ais me ais ši knygelė jau pasieks skai y ojus. Kalban apie į ai iapusę a. balašaičio eiklą bū ina paminė i i jo kalbos kul ū ai ski us da bus. Ne 18 me ų (1971–1989) a. balašai is bu o Mūsų kalbos edakcinės kolegijos na ys. Nuo 1962 m. Mūsų kalboje, Kalbos kul- ū oje, Li e a ū oje i mene, Žemės ūkyje, Bui yje, ajoniniuose laik aščiuose i k . bu o išspausdin a daugiau nei 100 jo s aipsnių, ku iuose kel os į ai- ios kalbos nege o ės, siūly a, kaip jas šalin i. au o iui ypač ūpėjo e mi- nų lie u iškumas, iš usų kalbos į mūsų kalbą besisk e biančios eikšmės i leksikos s e imybės. Konk e ūs s aipsnių pa adinimai a skleidžia, kaip nuoši džiai i a sidėjus bu o da buo asi kalbos labui: „Dėl eiksmažodžių gau i, nuim i, įsisa in i a ojimo“ (Žemės ūkis, 1966, N . 9), „a sėjamąją užpilame?“ (Mūsų kalba, 1974, N . 5), „Kaip e čiame e minus“ (Lie u ių kalbos sekcijos sąsiu inis, 1969, N . 10), „ aisyklingai adinkime daik us“ (Bui is, 1970, N . 10), „už kalbos kul ū ą“ (Ta ybinė mokykla, 1964, N . 8) i k . Pa ašy as ne ienas s aipsnis apie mokyklinių ado ėlių (ma ema ikos, biologijos) kalbą, domė asi ne gi aikų da želių auklėjimo p og amų kalba. Išleis os d i kalbos pa a imų knygelės p o esinių sąjungų da buo ojams (1978 i 1982). Visuomenei p is a y i naujai pasi odę kalbos no minimui ski i leidiniai: aldono Pupkio Kalbos kul ū os pag indai (1980), o pa ies au o iaus suda y i Kalbos p ak ikos pa a imai (1976 i 1985), Danguolės Mikulėnienės žodynėlis Kaip ne eikia kalbė i (1991) i k . Jubilia as niekada nepami šo i sa o gim ojo k aš o. 1966 m. asa ą da- ly a o k aš o y os ekspedicijoje E ž ilke, o po kele ių me ų išleis oje E ž- ilko monog a ijoje (1970) išspausdino ne du sa o s aipsnius – „Dėl E ž- ilko a do kilmės“ (p. 196–197) i „E ž ilkiškių a mė“ (p. 180–187). Kas kele i me ai is paskelbda o E ž ilkui ski ų kalbinių a publicis inių s aipsnių: „K aš o y ininkų ekspedicija E ž ilke“ (K aš o y a, 1967), „Kas da ė E ž ilkui a dą?“ (Š y u ys, 1970, N . 21), „ au, b angi gim ine“ (Š iesa (Ju ba kas), 1970), „Ką mena E ž ilko apylinkės“ (Tiesa, 1971), „Pasip iešinimas okupan ams E ž ilko gimnazijoje“ (Lie u os aidas, 2001), „skais u is Š eis ys – E ž ilko gimnazijos abi u ien as“ (P o eso ius Juozas Skais u is Š eis ys i jo indėlis į gy ulininkys ės mokslo sklaidą, 2009), „Ko- kie mes bu om, kokie sug įž am“ (apie E ž ilko gimnazijos IV laidos (1949) gimnazis ų susi ikimą po 60 me ų) (Š iesa (Ju ba kas), 2009). Kaip ik am 296 Kalbos Kul ū a | 84 sa o k aš o pa io ui ūpėjo ne ik gim osios apylinkės. Ka u su kolegomis pa engė K aš o y os s aipsnių inkinį (1966), pa ašė Me kinės monog a ijos (1971) ano aciją, su didele meile edaga o Juozo Maceikos monog a iją apie gim uosius lazūnus (1998). Nuo 1985 m. a. balašai į galime adin i i enciklopedininku. P adėjęs di b i „Mokslo“ leidykloje pasi iko ne ieną čia išleis ą enciklopediją, is skubėjo jas p is a y i skai y ojams ( ašė ano acijas apie Vaikų (1994), Kul- ū os paminklų (1996), Žemės ūkio (1998), Lie u ių kalbos (1999), Technikos (2001), Mažosios Lie u os (2010) enciklopedijas. Mažosios Lie u os i Vi- suo inei lie u ių enciklopedijai pa ašė daugiau nei 20 s aipsnių, o d i omį biog a ijų žinyną Jung inių Ame ikos Vals ijų lie u iai (1998–2002) papildė ne keli šim ai a. balašaičio pa ašy ų biog amų. Šiam da bui au o ius a i- da ė labai daug laiko i ši dies: ne ik a sidėjęs ašė biog amas, be i yko į Čikagą ink i medžiagos a chy uose, bu o ienas iš abiejų omų moksli- nių edak o ių, „P a a mės“ i „Pabaigos žodžio“ au o ius. Nebeskaičiuosiu, ik pasakysiu, kad isa k ū a čia da nepaminė ų kny- gų pasi ik a a. balašaičio ecenzijomis, ano acijomis. Kiek leidinių su eda- guo a, kiek apgin ų dise acijų, jubiliejų, kon e encijų, enginių, ekspedi- cijų ap ašy a. Viskas sugulė į Bibliog a ijos odyklę. I da bai da nesibaigia. ad ga baus jubiliejaus p oga linkime kuo ge iausios s eika os i s ip ybės, kad da bš i anka i oliau nepails ų, o p ieš 50 me ų paim a kalbininko plunksna da ilgai neišdžiū ų! Gau a 2011 12 12