Profesoriui Arnoldui Piročkinui – 80 metų

A. PUPKIS. P o eso iui A noldui Pi očkinui – 80 me ų 285 Pe SonAlIjoS ALDONAS PUPKIS P oFeSo IUI ARNOLDUI PIROČKINUI – 80 METŲ Žinomam ilologui, kalbininkui, is o ikui, kul ū ininkui p o eso iui A - noldui Pi očkinui 2011 m. asa io 25 d. sukako 80 me ų. I no s šiais asmenybių nu e inimo laikais da osi neįp as a ašy i p oginius sukak u- inius s aipsnius, is dėl o A noldo Pi očkino nu eik i da bai nusipelno daugiau dėmesio, negu jiems bu o ski iama ikšiolinėje lie u ių kalbo y- os is o ijos li e a ū oje. Tad čia p ide a a i kele ą žodžių apie uos da bus sukak u inkui page b i i ge biamiems Kalbos kul ū os leidinio skai y ojams. 286 KALbOs KULTūRA | 84 A noldo Pi očkino gy enimo i eiklos me ai, odos, niekuo ypa inga iš ki ų bend aamžių kalbininkų neišsiski ia: p adinis i idu inis mokymasis bei li uanis ikos s udijos Vilniaus uni e si e e, neilgas da bas mokyklose, uome inė aspi an ū a ame pačiame Vilniuje, ilgame is dės y ojo da bas oje pačioje aukš ojoje mokykloje, ie pa ys ūpesčiai dėl lie u ių kalbos i kul- ū os išėjus į pensiją. O pe uos me us – be eik pe pusę šim mečio – pa- da y a ik ai daug: pa ašy a i pa eng a be eik ys dešim ys knygų, paskelb- a apie 500 į ai aus pobūdžio mokslinių, populia ių s aipsnių i ecenzijų bei publicis inių ašinių, išleis a pluoš as e imų i edaguo ų knygų. I jų są ašas is ilgėja: kaip e a ku is okių me ų mokslininkas, A noldas Pi oč- kinas kupinas jėgų i spaudoje oliau skelbia s aipsnį po s aipsnio, iš ku ių susida y ų ne iena s udija a knyga. Pla esnei isuomenei A noldas Pi očkinas daugiausia žinomas kaip žy- miausias Jono Jablonskio palikimo y ėjas. Už šios s i ies da bus – knygas P ie bend inės kalbos iš akų (1977) i J. Jablonskis – bend inės kalbos puose- lė ojas (1978) – 1979 m. apdo ano as Lie u os als ybine p emija. Apibend inamasis da bas Jono Jablonskio da bų eikšmė bend inės kalbos aidai 1978 m. apgin as kaip dak a o (daba habili uo o dak a o) dise acija. be šių kapi- alinių da bų, mokslininkas išleido d i Jono Jablonskio palikimo knygas: Jono Jablonskio laiškai (1985) i J. Jablonskis. S aipsniai i laiškai (1991), aip pa kelis mokomuosius leidinius ( a p jų i in s a būs Jono Jablonskio kalbos aisymai, 1986). I jubiliejiniais 150aisiais Jono Jablonskio gimimo me ais A noldas Pi očkinas paskelbė pluoš ą žymiajam kalbininkui ski ų s aipsnių, ku ie y a ne p aei ies minčių ka ojimas, be nauji i iamieji da bai, ku iuose pa eikiama daug naujų įž algų, keliančių Jablonskio pa- likimo s udijas į kokybiškai naują pakopą. A noldas Pi očkinas i i Jono Jablonskio da bus p adėjo da s udijuodamas Vilniaus uni e si e e. Jo diplominio da bo ema bu o 1922 m. J. Jab lonskio lie u ių kalbos g ama ika, i mokslinis ado as p o . Jonas Palionis gali di- džiuo is a edęs gabų mokinį į Jablonskio palikimo y imo ba us. No s paskui jaunasis kalbininkas pasuko į sin aksės s i į (1965 m. apgynė moks- lų kandida o (daba dak a o) dise aciją iš lie u ių kalbos sudė inių sakinių sin aksės), be mokslinio ado o pasė a sėkla neleido pami š i Jablonskio, bu o s opiai p ižiū ima i po po os dešim mečių p adėjo neš i neį ikė inai našų de lių. Apibend in ai galima saky i, kad A noldas Pi očkinas ne ik išsamiai iš y ė Jono Jablonskio biog a iją, mokslinę eiklą i da bus, be aki aizdžiai išplė ė lie u ių kalbo y os ho izon us i bend inės lie u ių kal- A. PUPKIS. P o eso iui A noldui Pi očkinui – 80 me ų 287 bos is o iją papildė s a iais a adimais i ka ais ne ikė omis, be ge ai pa- g įs omis įž algomis. Galima saky i, kad Jonas Jablonskis XX a. 8me de- šim me yje pi mą ka ą bu o pag įs ai į e in as kaip ienas iš didžiausių XIX a. pabaigos – XX a. pi mųjų ijų dešim mečių lie u ių kalbos moks- lininkų, sa o da bais a likęs lemiamą aidmenį naujųjų laikų bend inės kalbos is o ijoje. Jono Jablonskio s udijose A noldas Pi očkinas ka ego iškai a sisakė o- man inio požiū io į kalbininko da bus, a me ė ilgus me us plačiai a o ą Jablonskio kaip lie u ių (bend inės, a ba ašomosios) kalbos ė o į a dijimą i su eikė jam didžio lie u ių kalbos mokslininko i p ak iko i ulą. Reikia p idu i, kad ši nuos a a, a ne pi mą ka ą aiškiau o muluo a jubilia o moky ojo Jono Palionio da buose, Pi očkino bu o išplė o a i pag įs a gau- siai su ink ais a chy iniais ak ais i sumaniomis ų ak ų i da bų in e p e- acijomis. Nesiiman išsamiau nag inė i A noldo Pi očkino a lik ų Jablonskio y- imų eikė ų a k eip i dėmesį į kelis juose dažnai bemaž plika akimi ma- omus dalykus. Pi miausia Jablonskio palikimo s udijose k in a į akis su- ink ų ak ų gausa. A odo, kad nuo y ėjo dėmesio negalėjo pasislėp i nė iena Jablonskio gy enimo a eiklos de alė, ne mažiausia smulkmena, ku i gali u ė i eikšmės didžiojo kalbininko eiklos a da bų cha ak e is- ikai. An a e us, nesi ibo a ien gy enimo i da bų ak ais, be mėgin- a em is i į pla ų o me o poli inį, kul ū inį i ling is inį kon eks ą, ku is leidžia apibūdin i nemaža gy enamo laiko aplinkybių i sus ip in i in e p e acijų galią. Visa ai su ink a iš isų au o iui Lie u oje i užsieny- je p ieinamų a chy ų, senųjų spaudinių, a siminimų i ki ų šal inių. Tą odo i pa ies Pi očkino pa eng i du Jablonskio laiškų i da bų omai, ku iuose daugelis dalykų y a a as a pa ies suda y ojo i skelbiama pi mą ka ą. A idžiau skai an au o iaus knygas apie Jablonskį aki aizdžiai ma y- i nepap as a paga ba ak ų i šal inių au en iškumui, ci a imo ko ek išku- mas, apsk i ai nep iekaiš ingai pa eikiamas mokslinis apa a as. Nepe dedan įmanu eig i, kad galima isiškai pasi ikė i Pi očkino ci uojamais šal iniais i p i eikus jais em is be jokios a odai os į o iginalą. An a, ų gausių ak ų in e p e acijos dažniausiai nekelia didesnių abejo- nių, i pap as ai in e p e uojama ik ai, ką galima i ai pag įs i šal inių duomenimis. Ši aip, pa yzdžiui, nep iekaiš ingai apibūdinami Jablonskio kalbos no minimo šal iniai, no mų a ankos i e inimo k i e ijai, be į isa ai žiū ima is o iškai, pa odoma pažiū ų pokyčių aplinkybės i is o inės pa 288 KALbOs KULTūRA | 84 ska os a bū inybė ki aip ak uo i am ik us kalbos dalykus. Ne eikia už- mi š i, kad A noldas Pi očkinas y a sa o gy enamo laiko aikas, ku is ne- gali išsiski i iš sa o me o ling is inių nuos a ų i am laikui p iim inų sp en- dimų. Taip sakau u ėdamas p ieš akis ą ak ą, kad okia asmenybė, kokia bu o Jablonskis, kiek ienos ka os kalbininkų i kalbo y os is o ijos y ėjų y a p iimama sa i ai i e inama pagal naujas, laiko a pio dik uojamas są- lygas i po eikius. Gal, pa yzdžiui, daba a ėliau kada kas ki aip e ins Jablonskio kel ą ( iksliau – a o ą) kalbos no mų sis emiškumo p incipą, kalbos ak ų papli imo k i e ijų a ki us dalykus, nes daba i bend inė kal- ba jau ki okia, i i iamieji po eikiai nauji, lemiami naujų aplinkybių a pasikei usių ling is inių pažiū ų. Vis dėl o eikia pasaky i, kad Pi očkino sis eminis požiū is į Jablonskio da bus, nuosekli isų da bų analizė i in e - p e acijų pa ikimumas daugelį eiginių is o ijai palieka kaip neginčijamus ak us, ku ie jokiems is o iniams pokyčiams negali bū i pa aldūs. Jie leidžia, gal iksliau – e čia į Jablonskį žiū ė i sis emiškai i niekada nep a as i is o- inio žiū os aško į isus šio kalbininko da bus i eiginius. T ečia. A noldas Pi očkinas inkamai i isai pag įs ai nus a ė Jablonskio ie ą bend inės kalbos is o ijoje. Jablonskis daba p ieš mus s ojasi kaip didžiausias anuome inės bend inės kalbos no min ojas, sugebėjęs į i in i jau egzis uojančią i aka inių lie u ių kalbos a mių pag indu unkcionuo- jančią bend inės kalbos sis emą, nus a y i jos aidos k yp is i polinkius. Šis bend inės kalbos sis emos ap oba imas XIX–XX a. sandū oje bu o bene didžiausias Jablonskio nuopelnas isoje bend inės lie u ių kalbos is o ijoje. Pačią bend inės kalbos idėją jis iškėlė į naują pakopą i pa odė jos sa i umą, sa a ankišką aidą i gebėjimą aug i i obulė i sa o pačios pag indu. Ke i a. A noldo Pi očkino da buose u bū nea šaukiamai į ody a, kad Jablonskis bu o didis mokslininkas, ne ik kalbos p ak ikas, kaip mėgino dekla uo i kai ku ie jo oponen ai. Jis u ėjo i ą moksliniais pag indais susiku ą bend inės kalbos eo iją, no s i nieku nebu o jos išdės ęs „g y- nu“ pa idalu. Pi očkino pas angomis daba ją ge ai su okiame kaip nuo- seklų mokslinio da bo mechanizmą, ge iausiai a i ikusį ano me o bend inės kalbos no minimo po eikius. be iso o, p idu ina, kad A noldas Pi oč- kinas ka š ai polemiza o su Jablonskio oponen ais, adinusiais jį ik pap as- u kalbos p ak iku, o ne lie u ių kalbos mokslininku. Jono Jablonskio moks- lininko s a usą pa i ina ne ik sis emiškai jo ap ašy a lie u ių bend inės kalbos sanda a g ama ikose i sin aksės da buose, be i ki i lie u ių ilo- logijos s i ies da bai. Ta p jų gali bū i iškel i nuopelnai lie u ių leksikog a- A. PUPKIS. P o eso iui A noldui Pi očkinui – 80 me ų 289 ijai a ba dialek ologijai, ku aip pa Pi očkino pas angomis a skleis i ne- maži Jablonskio a adimai i ian lie u ių kalbos a mes, ypač šiau ės že- maičių a mės sanda ą (ž . ka u su Aleksu Gi deniu paskelb ą s udiją Kalbo y os mokslo da bų inkinyje 1977 m.). Pas a aisiais me ais A noldas Pi očkinas iškėlė au o i e ingo anų laikų kalbininko P ano ska džiaus pa- s angas neig i Jablonskį kaip mokslininką i pag įs ai pa odė okių pas an- gų ne aisingumą. Negana o, Pi očkinas apž elgė Jablonskio mokslinę eiklą plačiame anuome iniame Eu opos kalbo y os kon eks e i pa odė, kad kalbininkas bu o e inamas kaip didis mokslininkas ne ik čia, namie, be i oli užsieniuose. Jono Jablonskio da bų i eiklos y imuose A noldas Pi očkinas a si- skleidė kaip k uopš us kalbos is o ikas, p ojek uojan is sa o eiklą į da- ba į, ku ioje de a sem is išmin ies i adicijos iš p aei ies. Tas sukak u- ininko nusis a y asis p aei ies i daba ies yšys ma y i daugelyje jo da bų, ypač Jablonskio aisymams ski ose knygose. Apie pas a uosius dalykus moks- lininko nemažai kalbė a minė ose Jono Jablonskio gy enimui i eiklai ski - ose monog a ijose, o ėliau, 1970 i 1976 m., išleis os a ski os Jablonskio leksikos i mo ologijos aisymų knygos; 1986 m. išėjo sujung as da bas Jono Jablonskio kalbos aisymai. Visi ie da bai nė a ienas ki o ka ojimai, be kokybiškai nauji, palydė i gausiais moksliniais komen a ais. Tai sa a ankiški kalbos kul ū os y imai, daug p isidėję i p ie daba inės lie u ių kalbos no minimo klausimų sp endimo. Šiais i ki ais da bais A noldas Pi očkinas pasi eiškė i kaip sa i as kalbos kul ū os da bininkas, ka ka ėmis gana g iež- as kai ku ių dalykų gynėjas i e in ojas. Čia e a p isimin i aiškų jo nusis a ymą s e imąjį a dyną ašy i ik lie u iškais ašmenimis i pagal lie- u išką a imą. Šiuo požiū iu jis y a ienas iš pačių žymiausių šios s i ies no minimo eo e ikų. Kad i ką ašy ų a kalbė ų kalbos p ak ikos klausimais, A noldas Pi oč- kinas isada y a sa o au os i als ybės žmogus, ak y us pilie is. Kaip šil ą p isiminimą saugau a min yje įspūdžius iš daba jau olimų 1991 me ų, kai iš Aukščiausiosios Ta ybos bu o pap ašy a pe žiū ė i engiamos Lie u- os Respublikos Kons i ucijos kalbą. suda ėme okią nedidelę komisijėlę: P anas Kniūkš a, kaip žymiausias adminis acinės (kancelia inės) kalbos specialis as, A noldas Pi očkinas, kaip mokomųjų da bų Teisininkų kalbos kul ū a (1980) i Adminis acinės kalbos kul ū a (1990) au o ius, i aš. Teks- ą aisėme kiek ienas sa a ankiškai, paskui susiėję de inome nuomones i p iimda ome bend us spendimus. Kiek siekia a min is, nep isimenu, kad 290 KALbOs KULTūRA | 84 dėl ko no s bū ume labai nesu a ę, sma kiai ginčijęsi, i bend a nuomonė leng ai gulė į mūsų ašomą pažymą. Vėliau bu o miela ma y i, kad galu- iniame Kons i ucijos eks e ais mūsų pasiūlymais be eik isais bu o pa- sinaudo a, no s eko gi dė i, kad p ie kalbos edaga imo bu o p isidė a i ki ų kalbininkų. be iš ų s a s ymų bene yškiausiai a min yje liko A nol- do ne ka ą kel as pageida imas p ie ų kalbinių pas abų dėl kai ku ių Kons i ucijos s aipsnių p idė i da i mūsų k a i p p i l i e č i ų nuomonę. Pasi a dami ašėme i ją, žinoma, a ski dami nuo pag indinio eks o… Tas A noldo Pi očkino pilie iškumas yškus daugelyje jo da bų, i čia e ė ų ypač iškel i ne aip seniai paskelb ų s aipsnių ciklą apie Ry ų P ū- sijos š ie imo padė į, is o iją, e angelikų bažnyčios aidmenį Klaipėdos k aš o š ie imo eikaluose, okie ininkų pas angas pe im i k aš o gy enimą į sa o ankas. Iš ų s aipsnių išei ų gana solidi s udija apie Klaipėdos k aš- o š ie imo is o iją. A noldas Pi očkinas kaip pilie is i sa o k aš o pa io as ėmėsi i ki o sudė ingo da bo: suda ė i su edaga o didelę knygą Ju ba kas. Is o ijos pus- lapiai (1996). be labiau echninio da bo, oje knygoje y a i keli pa ies suda y ojo s aipsniai: apie ašy oją An aną Gied ai į, ki us žymius o k aš- o žmones, e angelikus liu e onus, knygų kelią Mažojoje Lie u oje i k . Už šį da bą, aip pa už eikšmingus li uanis ikos y imus 2011 m. asa ą A noldui Pi očkinui su eik as Ju ba ko Ga bės piliečio a das. Visais sa o gausiais ašiniais sukak u ininkas pasi odo kaip sumanus is- o ikas, ge ai pažįs an is ašomos emos objek ą, jo is o ines egzis a imo aplinkybes i pla ų kul ū inį kon eks ą. Šios eks o ašymo ypa ybės ypač yškios i anuo me u mūsų isuomenei kiek ne ikė ai pasi odžiusioje Pi oč- kino knygoje De yne i Adomo Micke ičiaus me ai: biog a inė apyb aiža (1995; 1998 m. išleis a lenkų kalba). be as ne ikė umas išblės a p isiminus, kad da 1984 m. Pi očkinas bu o ienas iš au o ių Lie u os mokslo paminklų se ijoje išleis os knygos Mokslas senajame Vilniaus uni e si e e, ku ią ašan , be abejo, gau a ne ik paska ų kalbė i apie lie u iškus Adomo Micke ičiaus me us, be i susilasio a gausybė medžiagos, ak ų i su o muluo a naujų įž algų. Adomo Micke ičiaus s udijos galėjo paska in i pa eng i i didelį Lie u ių–lenkų i lenkų–lie u ių kalbų žodyną (išleis as Va šu oje 2001 m.). Taigi p o eso iaus A noldo Pi očkino da bų pano ama iš ies pla i i įspū- dinga. Čia da neapž elg i gausūs jo mokomieji lie u ių kalbos da bai, neap a os bohemis ikos s udijos. Dėl pas a ųjų pasaky ina, kad 1971– 1972 m. pusme į s ažuodamasis uome inėje Čekoslo akijoje mokslininkas A. PUPKIS. P o eso iui A noldui Pi očkinui – 80 me ų 291 ieškojo li uanis ikos šal inių, ge ai susipažino su kul ū iniu i ling is iniu čekų gy enimu. Ši aip a si ado s aipsnių iš os s i ies mokslininkų yšių, čekų kalbos ado ėlis (1974) i čekų–lie u ių, lie u ių–čekų žodynas (2004), nemaža g ožinių i ki ų žan ų li e a ū os e imų iš čekų kalbos ( ienas ki as i iš ki ų kalbų). baigian da ka ą eikia pab ėž i p o eso iaus A noldo Pi očkino moks- linių i kul ū inių in e esų pla umą, didelę mokslininko e udiciją, paminė- i jau pusę amžiaus k uopščiai i nuosekliai di bamą kalbos mokslo i p ak- ikos da bą. be jo a lik ų da bų bū ume daug ku sku desni, negu daba esame. Malonu, kad uos pačius į ai iausius da bus P o eso ius sėkmingai a o į p iekį i daba , ad palinkė ina jam ge os s eika os i naujų a adimų isos mūsų kul ū os labui. Gau a 2011 11 30