Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai

214 Kalbos Kul ū a | 84 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Vilniaus uni e si e as NauJI 2007–2010 M. lIE uVIŠKos KIlMĖs VaIKŲ Va DaI I JŲ DaVIMo PolINKIaI ESmINIAI žoDžIAI: a das, lie u iškos kilmės a das, aikų a dai, d ikamienis as- men a dis, umpinys, apelia y inis a das, p iesaginis a das. 1. Vaikams pa adin i ieni žmonės enkasi žinomus a dus, ka ais duoda pažįs amų a senelių asmen a džius, o ki i s engiasi, kad a das bū ų išski - inis, kuo mažiau gi dė as, odėl ku ia a dus pa ys, pe di ba jau esančius asmen a džius a ieško jų olimų egzo iškų šalių a dynuose. Dalis a dų pe imama iš ų k aš ų, ku iuose gy ena emig a ę lie u os piliečiai. oks a dyno pasipildymas naujais asmen a džiais y a daba ies ealybė. Ieškan aikui a do a domin is a dų kilme kalbininkai ekomenduoja skai y i Kazimie o Kuza inio i b onio sa ukyno suda y ą, kelis ka us pe - leis ą Lie u ių a dų kilmės žodyną ( oliau – lVKŽ). Vis dėl o šiandien lVKŽ isuomenės po eikių jau ne enkina: nemažai a ojamų i išpli usių a dų (p z., Sml ė, Nèdas, ku ie y a pas a ųjų me ų dažniausių a dų d idešim- ukuose, ž . sinke ičiū ė 2011) į jį nė a pa ekę. Kad ealioji a dų a ose- na i ekomenduojamas a o i a dynas sma kiai ski iasi, jau daugiau nei p ieš dešim me ų pas ebėjo Vi alija Maciejauskienė (1998: 41), ašiusi apie 1991–1992 m. lie u os aikams duo us a dus. No s au o ė ėliau eigė, kad lVKŽ dažniausiai nė a menka e čių mūsų a dyno a dų (Maciejaus- kienė 2004: 93), ačiau pas a ųjų me ų duomenys odo, kad a dynas ple- čiamas i inkamais a o i a dais, ku ie dažnai lieka kalbininkų neap a i. Dėl o, kad iki šiol iksliai nežinoma, kaip kei ėsi a dų mados, kokių naujų a dų a si ado lie u ių a dyne pe pas a ąjį šim me į, g eičiausiai kal as didelis in o macijos kiekis i jos inkimo, apdo ojimo p oblemos anks- esniais dešim mečiais. Ma y , odėl į lVKŽ i nepa eko dalis inkamų a - o i a dų, nes žodynas bu o eng as, kai jo au o iai ne u ėjo ikslių duo- menų apie isos lie u os gy en ojų a dus. Ki a p iežas is – bu ęs g iež as o me o no minamasis pobūdis: siekian , kad į lVKŽ nepa ek ų aisyklingo a do samp a os nea i inkan ys asmen a džiai, neplis ų į ai ūs a ian ai, da- D. sINKEVIČIū Ė. Nauji 2007–2010 m. lie u iškos kilmės aikų a dai i jų da imo polinkiai 215 lis a dų nebu o į aukiami į žodyną ( yškiausiu pa yzdžiu galima laiky i papli usį i k i ikuo ą a do Dó ydas a ian ą De idas). Publikacijos apie a dus odo, kaip iš lė o keičiasi kalbininkų požiū is į naujus asmen a džius: į a dyną a einan ys a dai p iimami pamažu, pa yz- džiui, daugiau nei p ieš d idešim me ų abejo a di b inių d ikamienių a - dų, ku iuos 1987 m. pasiūlė a o i lVKŽ, po eikiu (ž . Maciejauskienė 1989: 84–85); k i ikuo as a das G e à (Maciejauskienė 1993: 4), ku is ė- liau, g eičiausiai dėl didelio juo pa adin ų me gaičių skaičiaus i lVKŽ au o ių pozicijos, p adė as laiky i inkamu (Maciejauskienė 2004: 87). Pagal o me o si uaciją oks a dų e inimas nea odo keis as, nes anks esniais laikais y a ęs konse a y us požiū is į kalbą padėjo ją saugo i nuo usiz- mų an plūdžio. Vis dėl o i šiandien kai ku iose publikacijose apie naująjį a dyną kal- bos y ėjai k i ikuoja a dus, ku ie u i s e imus baigmenis, p z., -i a, -e a i k ., umpus d iskiemenius neaiškios s e imos kilmės a dus i pan. (ž . Klima ičius 2004: 20–22). a odo, kad požiū is į okius a dus u ė ų keis- is: no s kai ku ie a dai dažniausiai y a a si ik iniai, be jais jau ne ieną dešim me į pa adinama is daugiau aikų, i šis polinkis, kaip spė ina, dėl s e imų a dų, kul ū ų į akos i isuo inės globalizacijos ik in ensy ės. Ki a e us, okie a dai odo i am ik ą ė ų iš adingumą (a jo s oką), no ą duo i aikui kuo išski inesnį a dą. Šie a dai u i įp as as galūnes, odėl neigiamai e in i neįp as us naujus a dus, ku ių nesiūlo a o i lVKŽ, ne eikė ų. a idžiau paž elgus į minė us a dus įmanoma paaiškin- i jų kilmę, s uk ū ą, ne mo y uo i, kodėl i kaip jie a si ado. Šiuo me u lie u os a dyne y a didesnių p oblemų nei gausėjan ys s e- imos kilmės a dai a asmen a džiai su s e imais o man ais. Pas a ąjį de- šim me į a si anda is daugiau aikų, pa adin ų lie u ių kalbos sis emos nea i inkančiais a dais: be galūnių (p z.: G ide, Vi ijan, Kel in, Veid) a už ašomais s engian is išlaiky i „o iginalią“ ašybą (p z.: Linnea, Ma iya, Malh, Mihael). siekian išsaugo i pa a des (p z., su p iesaga -auskas), jos dokumen uose egis uojamos kaip a dai, aip pa daugėja aikų, u inčių ne du ( ai, a odo, jau y a įp as a), be is i daugiau a dų1 (p z., Jonas Algi das Edua d), ka ais keliana ių a dų komponen ais ampa a ski os aidės (p z., G an J) i . . bū en šias a dų kul ū os p oblemas eikia sp ęs i i s a s y i, kaip jų iš eng i, o ne ien k i ikuo i, ap a i ben p ie kalbos sis emos de ančius, no s i keis ai a odančius os ieną a du ka - 1 Pas ebė a, kad ilgesnių nei penkiana iai a dų nebu o duo a. 216 Kalbos Kul ū a | 84 us aikams duo us asmen a džius. odos, kad šiuo me u inkamais a o- i eikė ų laiky i a dus, ku ie y a su įp as omis kalbai galūnėmis, už ašy i pagal lie u ių kalbos aisykles i ne u i neigiamos kono acijos. 2. Šiame s aipsnyje siekiama ap a i naujus lie u iškos kilmės a dus, duo- us lie u os espublikos ( oliau – l ) piliečiams, gimusiems lie u oje i užsienyje 2007–2010 m. a sisaky a analizuo i keliana ių a dų kombinacijas (p z.: Godà Ža in à, Gõjus Agi das), neadap uo us s e imos kilmės a dus (p z.: Abbi, Anas assia, Djemel, Mian), nuošalyje paliekami s e imos, a p jų i k ikščioniškos, kilmės a dai bei jų a ian ai (p z.: Diomdis, Ko ne là, Leonèlis, Tãdė) dėl didelio a dų skaičiaus, ikin is ai pada y i ėliau. s aipsnio objek as – nauji lie u iškos kilmės a dai, ku iais iki 2007 m. da nebu o pa adin a l piliečių. Duomenys im i iš Gy en ojų egis o a nybos p ie lie u os espublikos idaus eikalų minis e ijos ( oliau – egis as), a pininkaujan Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai, jiems ap- do o i naudo a uab „N sG“ sup og amuo a a ski ų a dų s a is ika. Ne ik lie u ių, be i isi l piliečių a dai i iami dėl d iejų p iežasčių. Pagal egis o duomenis, nemažai šeimų, egis uodamos aikus, nenu odo jų au ybės, i šis polinkis ma y i jau be eik du dešim mečius. aip pa pa- si aiko a ejų, kai lie u iškos kilmės a das duodamas lenkui, usui a pan. odėl i bu o a sisaky a nag inė i ik lie u ių au ybės aikų a dus, nes au ybė nė a pag indinis k i e ijus, duodan aikui lie u iškos kilmės a dą. Taigi s aipsnio ikslas – nus a y i, kokiais iki šiol da ne a o ais lie u- iškos kilmės a dais plečiamas mūsų a dynas. Įgy endinan šį ikslą siek- a: 1) ap a i lVKŽ eikiamą a dų klasi ikaciją i jos ak ualumą naujiems a dams ap ašy i; 2) p is a y i, kõkios lie u iškos kilmės a dų g upės y- auja naujajame a dyne, i a skleis i, kas būdinga kiek ienos ap a iamos g upės a dams; 3) in en o izuo i ne pagal lie u ių kalbos aisykles už a- šy us lie u iškos kilmės a dus i iš yškin i jų a si adimo p oblemas. 3. Nauji, iki šiol ne a o i l piliečių lie u iškos kilmės a dai nė a popu- lia ūs. Jais 2007–2010 m. pap as ai pa adin a po ieną aiką, ka ais – du, o is a daugiau ka ų – e ai. Nauji lie u iškos kilmės me gaičių a dai y a dažnesni nei be niukų. ap a ian asmen a džius e minas lie u iškos kilmės a das a ojamas kiek sąlygiškai, nes daugelis oliau minimų a dų y a kildin ini iš lie u ių D. sINKEVIČIū Ė. Nauji 2007–2010 m. lie u iškos kilmės aikų a dai i jų da imo polinkiai 217 kalbos leksikos, ku ią suda o i sa os, i s e imos kilmės žodžiai. Čia ap- a iami a dai, ku ių ienas kamienas y a sa os kilmės, o ki as – a si adęs iš skolin o a do a apelia y o, nes k eipiamas dėmesys į jų a si adimo būdą, i a dai laikomi kū ybos ezul a ais. P ie lie u iškos kilmės a dų ap a ia- mi i ie asmen a džiai, ku ių kamienus galima sie i ne ik su lie u ių, be i su p ūsų leksika, įž elgian jų bend ą bal išką kilmę2. 4. lie u ių a dus apo įp as a daly i į ke u ias g upes pagal lVKŽ 14–33: senuosius lie u iškus (bal ų) a dus, kalendo inius k ikš a a džius, naujuo- sius lie u iškus i naujuosius skolin us a dus. Ši klasi ikacija a odo inka- ma, kai ap ašoma nuosekli a dyno aida. i ian naujus a dus, ja galima naudo is ik iš dalies, nes senaisiais a naujaisiais lVKŽ ekomenduojamais lie u iškais a dais a dynas a naujinamas mažai – ais, ku iais da nebu o pa adin a aikų. Ki a e us, lVKŽ y a ne isi senieji lie u ių a dai, nes šal iniuose pasi aiko i nieku neminė ų d ikamienių asmen a džių, jų um- pinių. Vis dėl o okie a dai aikams duodami e ai, nes daba inis a dy- nas daugiausia plečiamas kalbos a o ojų suku ais a dais. siekian a - skleis i a dyno naujumą, lVKŽ eigiama ski is a p senųjų i naujųjų lie u iškų a dų čia a odo neak uali, nes s a biau a ski i lVKŽ au o ių jau siūly us a o i a dus nuo naujai suku ųjų. yškinan šį ski umą oliau s aipsnyje lie u iškos kilmės a dai dalija- mi į mažesnes g upes pagal jų kilmę i da ybą: ski iami d ikamieniai as- men a džiai, apelia y iniai, ie o a diniai a dai i umpiniai. oks a dų ski s ymas nea i inka lVKŽ, nes nė a ski iami e noniminiai a dai, ku ie pagal jų pama ą (e nonimą, ku is y a apelia y as) p iski i p ie didesnės g upės – apelia y inių a dų. Į a ski as g upes, kaip lVKŽ, nedalijami i mi ologiniai a li e a ū iniai a dai, ku ie nuo ki ų asmen a džių ski iasi uo, kad kalbos a o ojams enkan is okį a dą g eičiau y a s a besnės am ik os sa ybės, ku ias u i mi ologinė bū ybė, li e a ū os kū inio, kino he ojus a kul ū os asmenybė, o ne a do kilmė, aiški iš jo pama o. Vis dėl o šie a dai, kaip i ki i, u i pama us (jie dažniausiai y a a si adę iš apelia y ų, ečiau iš d ikamienių asmen a džių, ie o a dinių a dų, umpinių), pagal ku iuos čia ski iami į minė as ke u ias kilmės g upes. a odo, kad aip ski s y i y a iksliau, 2 Manoma, kad 2007–2010 m. gimę aikai nebu o pa adin i da ne iksuo ais a dyne a dais, kilusiais iš la ių kalbos. 218 Kalbos Kul ū a | 84 nes išlaikomas ienas sky imo pag indas, o a dų speci iškumas iš yškėja p ie jų papildomai nu odžius, kad jie ka u y a i li e a ū iniai, mi ologi- niai a dai. Plačiau nei lVKŽ p is a omi i umpiniai: į šią g upę bu o į auk i umpieji a dai, a si adę ne ik iš d ikamienių asmen a džių (kaip lVKŽ), be i iš ki os kilmės a dų. No s lVKŽ umpiniai ski iami ik senųjų lie u iškų a dų g upėje (p ie naujųjų lie u iškų a dų jie ne neminimi), ealūs a dų pasi inkimo polinkiai odo, kad aikai pa adinami umpiniais, a si adusiais i iš ki os kilmės a dų. Į a ski as g upes neski iami i galūnių, p iesagų ediniai. Kadangi šie a dai u i ą pa į pama ą kaip i o man ų ne u in ys asmen a džiai, jie ap a iami p ie minė ų a dų g upių. 5. Pe žiū ėjus naujausius aikų a dus ma y i, kad 2007–2010 m. a dynas daugiausia bu o a naujin as d ikamieniais a dais. 5.1. Iš a dyne iksuo ų, be anksčiau aikams neduo ų, d ikamienių a dų dalis y a okių, ku iuos siūlo lVKŽ: A aidà, Aũgmilė, Aũš ydė, D ó ydė, Egman ė, Gañ au ė, Jógundė, Kiñ ilė, Kó il ė, Mañ ydė, Mn ilė, S man ė, Vsmilė, Žadminà; Akan as, Ges ydas, Mlgeidas, Mngailas, Nó milas, Nó min as, Taũ gin as, Vn a as3. odėl spė ina, kad pa adinan aiką naudojamasi i lVKŽ. aip pa aikai adinami i d ikamieniais a - dais, u inčiais ki as galūnes, nei eikia lVKŽ: Žygiman à; A lis, Demilius, Eno ius. ai odo, kad a dynas plečiamas ne ien siūlomais a naujais d ikamieniais a dais, ku ie baigiasi -as, -ė i -a ( okius d ikamienių a dų a ian us dažniausiai nu odo lVKŽ)4, be i -is, -ius. 5.2. Ki a dalis naujų a dų suda oma iš d ikamienių asmen a džių, ku- ių y a i lVKŽ, kamienų: plg.: Aiman à5, Aimedà, Ai aldà, Ai inà, A gi à, A meda, Augundà, Be gáilė, Dó inė, Min idà, Ná man ė, Rãdmilė, Váid mi lė, Vagandė, Vaman ė, Vilgùs ė; Aũš a as, A inas, Dá minas, Dá inas, 3 Me gaičių i be niukų a dai ap a iami ka u: pi ma pa eikiami me gaičių, o po kablia aš- kio – be niukų a dai. 4 Dažni a ejai, kai lVKŽ siūlo a o i ik d ikamienius mo e ų a dus, ku ie baigiasi -ė, be ne -a (p z., Mlgydė, no s Mlgydas ); aip pa pasi aiko, kad nu odomas ik y o (p z., Mnjo as) a das. 5 Čia i oliau pa eikiami nauji lie u iškos kilmės a dai y a suki čiuo i pagal bend uosius lie u ių a dų ki čia imo polinkius. ais a ejais, kai a das gali bū i ki čiuojamas d ejopai (p z., Aiman à 3b i Aman a 1 pagal modelį Eikin à 3b i Ekin a 1), eikiamas pi masis a do ki čia imo a ian as. D. sINKEVIČIū Ė. Nauji 2007–2010 m. lie u iškos kilmės aikų a dai i jų da imo polinkiai 219 De mi as, Eg i das, E man as, Ged ydas, Gél inas, Rnga das, Sá man as, Vý ga das6. aigi ma y i, kad nauji a dai suda omi pasi enkan į ai ios (kiek dažniau ina ės, aip pa ke u na ės, d ina ės) s uk ū os kamienus, o ku- ian naują asmen a dį gali bū i paim a iena iš įp as ų ijų d ikamienių a dų galūnių. lyginan šiuos a dus su 5.1. posky yje minė ais a dais aišku, kad naujus a dus pi miausia links ama suda y i su įp as omis a dų galūnėmis, o ik ėliau su ki omis – -is, -ius. 5.3. Iš aikų a dyno ma y i, kad d ikamienių a dų kū imas y a gy as p ocesas. suda an naujus a dus dažnai p ie žinomo an ojo d ikamienių a dų kamieno p idedamas naujas kamienas, kilęs a ba iš k ikščioniškos kilmės a do umpinio: Jùs au ė (plg. Jùs ė), Zigmin à (plg. Zgmas); Èg i das (plg. Ègis), Elman as (plg. Èlis), Mã au as (plg. Mã as), a ba iš ape- lia y o: G ažblė (plg. g ažùs), Jaũsmilė, Jausminà (plg. jaũs i), Jusminà (plg. jùs i), Rãs il ė (plg. asà; a às i); Lokman as (plg. lokỹs)7. Pasi aiko a ejų, kai an asis d ikamienio a do kamienas y a nesusijęs nei su lie u iškos, nei su k ikščioniškos kilmės a du, be y a a si adęs iš naujo s e imos kilmės a do: E landas (su -land- – Jolánda, Rolán das), Jo mán das (<Jõ is su baigmeniu -mandas, plg. A mándas), Mng i das (su -g id- – Ing idà, Sig das)8. okio ipo naujus d ikamienius a dus V. Ma- ciejauskienė (1998: 39–40) adina hib idinės da ybos i eigia, kad jų da ybai ne eikė ų p i a i. Vis dėl o šis požiū is šiandien a odo kiek sens elėjęs. Visi minė i d ikamieniai a dai, u in ys naujus sa os i s e imos kilmės kamienus, a odo ienodi, nes suku i okiu pačiu būdu: ienas d ikamie- nio a do kamienas pakeis as nauju kamienu. aip pa isų suku ų d ika- mienių a dų naujieji kamienai y a kilę iš įp as ų i papli usių a osenoje į ai ios kilmės asmen a džių a apelia y ų. oks ap a as d ikamienių a dų kū imo būdas lie u iams y a įp as as: jis ma omas iš naujų d ikamienių asmen a džių, a si adusių į edus k ikš- čionybę. Šiuose a duose dažniau pi mojo, ečiau – an ojo kamieno po- 6 aupan ie ą p ie šių a dų nenu odomi minė us kamienus u in ys lVKŽ eikiami a dai i ikimasi, kad susidomėjęs skai y ojas pa s pasinaudos žodynu. 7 Kai ku iais a ejais pi mojo kamieno pozicijoje esan į ga sų junginį sunku paaiškin i, plg. Lã il ė. Gal am u ėjo į akos skiemeniu la- p asidedan ys a dai, plg. Lã ija (?). 8 Nea mes ina galimybė, kad kamienas g id- gali bū i išk eip as iš įp as o d ikamienių a dų kamieno gi d- jį egis uojan . Vis dėl o jis okiu kamienu nelaikomas, nes mūsų a dyne y a daugiau a dų, u inčių an ąjį dėmenį g id-, plg. Ag idas, Mañg idas i k . 220 Kalbos Kul ū a | 84 zicijas užėmė k ikščioniškų a dų umpiniai, pakei ę anks esnius lie u iš- kos kilmės kamienus (ž . Zinke ičius 2008: 284–286). aigi čia pa eik i naujada ai odo, kad sudė iniai a dai oliau ku iami okiais pačiais būdais kaip i anks esniais amžiais, o jų sudedamieji elemen ai y a plačiai a o- jami į ai ios kilmės a dai. odėl many ina, kad ne eikia šių a dų e in- i neigiamai, nes juose ma y i i naujų d ikamienių a dų kū ybos ęs inu- mas, i a dyno a naujinimo galimybės. 5.4. Da ki as naujų a dų šal inis y a d ikamienės pa a dės. su jomis gali bū i siejami a dai Asminà (plg. p d. Asminã ičius, ku asmin- kilo iš *aismin-, lPŽ I 128), Èsman ė (plg. p d. Esman as, lPŽ I 583), Jagminà (plg. p d. Jãgminas, lPŽ I 783); Doman as (plg. p d. Doman as, lPŽ I 511), Re idas (plg. p d. Re idis, lPŽ II 593), Skái ydas (plg. p d. Skái ydas, lPŽ II 728). Kad d ikamienės pa a dės gali pasi a nau i kaip a dai, ypač ie, ku ie mažai žinomi, ašė da an anas salys (1983: 267). Iš šių a dų g eičiausiai i ma y i, kad pa adinan aikus naudojamasi pa- a dėmis, kai siekiama išsaugo i giminės asmen a dį, i aip e os pa a dės ampa a dais. spė ina, kad okio ipo d ikamienės lie u ių pa a dės u ėjo į akos d i- kamieniams asmen a džiams, ku ių kamienai y a įp as esni pa a dėms, ki- lusioms iš a minių a dėl už ašymo paki usių asmen a džių o mų, p z.: A idė (plg. E ydė), Demlė (plg. Demilė), Diãmon ė (plg. Dóman ė)9, E man à (plg. A iman à), E au ė (plg. A au ė), Gilmenà (plg. Gilminà); Damlis (plg. Dómilas), Dẽminas (plg. Deminas), Rage das (plg. Raga das). Šiame kon eks e e inan a dų kamienus a odo, kad g e u inės a dų o mos su eikia a dynui a minio a spal io. aigi a si anda p oblemų dėl kamienų au en iškumo: kadangi dalis kamienų y a paki ę a išk aipy i už- ašan pa a des, ad ma y i, kaip lie u ių a dyne plin a ki okie nei įp as ai lVKŽ ekomenduojamų a dų kamienai. odėl kel inas klausimas – a okius kamienus u in ys a dai y a eik ini. V. Maciejauskienė (1998: 38) juos adina išk eip ais a su klaidomis už ašy ais a dais. Vis dėl o a odo, kad ie a dų kamienai, ku ie papli ę keliose ski in- gose d ikamienėse pa a dėse, galė ų bū i eik ini i a o ini a duose, be komen uojan okius a dus eikė ų nu ody i, kad kamienas nė a au en iš- kas. aip pa i ie kamienai, ku ie jau išpli o lie u ių a duose ( aip a si- 9 Įmanoma, kad a das a si ado iš angl. diamond, i . diaman i a k . kalbų žodžių, eiškiančių deiman ą. D. sINKEVIČIū Ė. Nauji 2007–2010 m. lie u iškos kilmės aikų a dai i jų da imo polinkiai 221 iko su kamienu id-10, ku io a ojimą galėjo paska in i i d ikamieniai a dai su pi muoju kamienu id-, plg. Vdman as), a odo inkami a o i. Galima bū ų many i, kad kamienų dažnumas i a ojimas a duose y a odiklis, ku ie a miniais a išk aipy ais laikomi kamienai y a inkami nau- jiems a dams suda y i, o ku ie kamienai – a si ik iniai i eng ini. 5.5. Naujųjų d ikamienių a dų kamienai y a labai į ai ūs, sunku ski - i, ku ie kamienai y auja. a odo, kad kiek dažnesnis y a an asis me gai- čių d ikamienių a dų kamienas man -. spėjama, kad a dai su šiuo ka- mienu suda omi dėl d ikamienių a dų umpinio Mañ as populia umo (šis a das bu o ypač populia us be niukų a dyne 1984–1999 m., kai kasme juo pa adinda o daugiau nei po 600 be niukų). Kad kamienas man - dažniau a ojamas suda an d ikamienius me gaičių a dus, gali bū i aiškin ina „kompensacinio mechanizmo“ po eikiu, nes me gaičių a dyne a das Mañ ė y a e as. aip pa ku ian naujus me gaičių a dus apydažnis y a pi masis kamienas ai- (kon as uoja su lVKŽ a dais, ku pa eik as ienas a das su ai- – Aigùs ė). 5.6. D ikamieniai asmen a džiai plečiami i p iesagomis11, plg. A min ja, E ilja, Man lija. okie a dai e i; aip y a g eičiausiai odėl, kad i pa ys nep iesaginiai a dai y a ilgoki – iskiemeniai, o šiuo me u labiau links ama aikams duo i umpus a dus (daugiau ž . sinke ičiū ė 2011: 3–9). 6. Ki i a dai, ku iais plečiamas a dynas, y a apelia y iniai. 6.1. Vaikams duodami i niekada ne a o i lVKŽ siūlomi a dai, plg. Ąžuõlė, Gasė, i en eikiamų apelia y inių a dų galūnių a ian ai, plg. D ã is, Kenis. Šie a dai aip pa pa emia min į, kad enkan a dą kū y- biškai naudojamasi lVKŽ. 6.2. Pa adinama i suku ais a dais, ku ių pama as dažnai y a su gam- a susijęs nep iesaginis apelia y as: augalas, p z.: B ùknė (plg. b ùknė), Lg 10 Šiuo me u isame lie u ių a dyne y a daugiau nei 40 d ikamienių a dų, ku ių an asis kamienas y a id-, plg.: A idas, -ė, Alg idas, Ag idas, -a, A idas, -a, -ė, A idas, -a, -ė, Aũg idas, Aũš idas, Dá idas, Daũg idas, Ed idas, -a, Eg idas, Es idas, E idas, -ė, E idas, -a, Gaũd idas, Gẽd idas, -a, Ge idas, Ge idas, Gil idà, Gn idas, G idas, G ãž idas, -a, -ė, G n idas, I idas, Jó idas, -a, -ė, Las idas, -a, Ln idas, -a, Mañ idas, Mañ idas, -a, Ml idas, -a, Mn ida, Mn idas, Ná idas, Ne idas, -ė, Nó idas, -a, Rãd idas, -a, Rm idas, -a, Rn idas, -a, Taũ idas, -a, Tól idas, Vai idà, Vl idas, Vl idė, Vs idas, Žãd idas, Žei idà, bei daugiau nei 100 d ina ių a dų, ku ių ienas y a d ika- mienis asmen a dis su an uoju kamienu id-. 11 apie ai ž . oliau. 222 Kalbos Kul ū a | 84 nė (plg. lgnė „lūgninių šeimos augalas“), Smlga, Smigė (plg. smlga); paukš- is, p z., Volung (plg. olung); gam os objek as, eiškinys, p z., Kai à (plg. kai à), Pùsnė (plg. pusns), Žẽmė (plg. žẽmė), Šekšnas (plg. šekš nas). aip pa y a a dų, susijusių su pojūčius, sa ybes į a dijančiais apelia y ais, p z.: Gėlà (plg. gėlà „didelis skausmas“)12, Jaũs ė (plg. jaũs i); Mañd ius (plg. mañd as), Õ ius (plg. o ùs). G eičiausiai pagal mėnesio pa adinimą a si ado G uodà, G úodė (plg. g úodis, no s i g úodas). Iš be niukų a dų da mi- nė ini Dijõkas (plg. dijõkas „ aš ininkas“), Jaunlis (plg. jaunlis), ku ių pa- ma iniai žodžiai susiję su p o esija, socialine padė imi. apie ai, kad gim osios kalbos bend inė leksika u ė ų bū i naujų a - dų kū imo šal inis, y a ašiusi i V. Maciejauskienė (1998: 36), i okiam požiū iui į apelia y inius a dus galima ik p i a i. Čia komen uo inas a das Dijõkas, a si adęs iš skolinio dijõkas „ aš ininkas“, ku io a o i ne- eikė ų pi miausia dėl jo eikšmės – a dais apę p o esijų pa adinimai mūsų a dyne a odo kiek keis ai, no s užsienio a dynuose okių polinkių jau y a. eikia ikė is, kad i Jaunlis liks iene inis a das, duo as be - niukui, g eičiausiai pagal se ialo „sop anai: ma ijos k onika“ eikėjo a - dą, nes deminu y inė p iesaga i kamieno eikšmė gali pasi ody i keis oki, kai aikas užaugs. Pasi aiko iš a p au inių žodžių a si adusių a dų: Aleg à (plg. alleg o), Da ko à (plg. Pie  Dako à, JaV als ija), Sa y à (plg. sa ỹ as), ačiau okių a dų y a mažai. 6.3. lie u oje andasi i apelia y inės kilmės a dų su p iesagomis. Vie- ni jų pa ink i iš lVKŽ, p z., Danglė (<Dañgė), o ki i, p z., Jõ ingas (<Jõ is), aip pa a si ado pasinaudojus žodynu, ik pakeičian a do galūnę. Šių a dų y a mažai, nes i lVKŽ okios kilmės a dų, ku iais nepa adin i aikai, liko nedaug. 6.4. Da ki i p iesaginiai apelia y inės kilmės a dai y a suku i. Dau- gelio jų pama as y a nep iesaginiai o pa ies kamieno a dai, iš ku ių daž- niausias y a Ùgnė, plg. iš jo a si adusius Ugnja, Ugnè ė, Ugmlė, Ugni à13. Kad iš a do Ùgnė pada oma daug p iesaginių edinių, aiškin ina jo daž- numu lie u ių a dyne, ypač nuo 2002 m. Ki ų p iesaginių a dų pama as dažniausiai y a žinomi a pas a aisiais me ais pamėg i a dai: Aides à (<Áida), Ais lė (<Áis ė), Aud i à (<Áud a), 12 Gali bū i, kad šis a das y a pada y as iš apelia y o gėl. 13 spė ina, kad a das Ugmlė galėjo bū i pe di b as iš Ùgnė i Emlė. D. sINKEVIČIū Ė. Nauji 2007–2010 m. lie u iškos kilmės aikų a dai i jų da imo polinkiai 229 1. wo-s em compound names a e coined on he basis o usual s ems; how- e e , he e a e cases when one o he s ems is appella i e, o appella i e o o eign o igin. such endency in coining new compound names is no new; i was ob- se ed in old wo-s em compound names as well. he same p inciple applies when new bo owed names a e ec ea ed. acco ding o he equency o s ems, in emale names he second s em man  and he i s s em ai clea ly s and ou . 2. appella i e names a e coined in wo ways: he base o unsu ixed names is usually exp essed by he lexis e e ing o na u e; he base o su ixed names is exp essed by appella i e names wi h he same s em. su ixed appella i e names, like su ixed unca ed names, a e buil wi h he help o su ixes, which a e o o eign o igin in he new names as well as in li huanian hyd onyms. such names a e conside ed accep able. 3. he abundance o names o igina ing om unca ed names a es s o a gene al endency owa ds sho ening. such names demons a e ha newly coined unca ed names and hose sugges ed in he Dic iona y ha e he in lec ions as, is and ius; a and ė. hus new unca ed names a e made on he basis o all possible a ian s. KEy wo DS: name, a name o li huanian o igin, child en’s names, wo-s em pe - sonal name, unca ed name, appella i e name, su ixal name. DaIVa sINKEVIČIū Ė Vilniaus uni e si e o Bal is ikos ka ed a uni e si e o g. 5, l -01513 Vilnius [email p o ec ed]