Santrumpos: sandara ir sintaksinė vartosena

60 Kalbos Kul ū a | 84 RAMUNĖ VASKELAITĖ Lie u os bankas saN uMPos: saNDa a I sIN aKsINĖ Va osENa ESMINIAI žodžIAI: aidinės san umpos, skiemeninės san umpos, miš iosios san um- pos, su umpinimai, sin aksinis yšys, aiškinamasis žodis, simbolinis pa adinimas. ĮVaDas Žodžių i jų junginių umpinimas ašy inėje kalboje nė a naujas eiškinys. Kad su umpinimų a ojama labai daug, kons a uo a jau p ieš is dešim  mečius, išleidžian an ąjį Lie u ių kalbos ašybos i sky ybos ( oliau – lK s) leidimą (lK s 1992: 73). ačiau išsamiau šis eiškinys lie u ių kalbo y o- je ne i as. Į ai ių ūšių su umpinimai pap as ai epaminimi kalbos enci- klopedijose, žinynuose a pa a iamojo pobūdžio leidiniuose (lKŽin 1998; lKE 1999; KancKP 2000; Kniūkš a 2004), daugiausia kaip ašybos dalykas. P oblemiškesniu ž ilgsniu į šį eiškinį paž elg a, ko ge o, ik ū os Ma - cinke ičienės (2003), Gin au o G igo (2007) i as os Kazlauskienės (2008) s aipsniuose. Iš jų ma y i, kad ben ienos ūšies su umpinimų, adina- mųjų aidinių san umpų, a ojama gausiai, jų į ai o ė dėl ki ų kalbų san umpų plūsmo į lie u ių kalbą y a padidėjusi, o esama no ma paki u- siomis aplinkybėmis jau nebepakankama. Kaip sp ęs ini klausimai anksčiau minė ų au o ių daugiausia iškeliami san umpų ašybos, lie u inimo, a imo (G igas 2007; Kazlauskienė 2008) a ba klasi ikacijos i samp a os dalykai (Ma cinke ičienė 2003; Kazlauskienė 2008). Šio s aipsnio au o ė iesioginiu analizės objek u enkasi ne šiuos dalykus. san umpas s aipsnyje pasi enkama nag inė i lie u ių kalbo y oje be eik ne i u aspek u – sanda os i , galima saky i, isiškai ne i u – sin ak- sinės a osenos. oks pasi inkimas pi miausia aiškin inas siekiu a skleis i daba inėje a osenoje plin ančių san umpų į ai o ę i jų unkciona imo išliame eks e dėsningumus, ačiau ka u manoma, kad bū en išsami, sis- emiška sanda os i sin aksinės a osenos analizė galė ų bū i a spi ies aškas p iiman sp endimus i dėl jų ašybos, adap a imo a ki ų no mų. . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 61 analizė g indžiama ealiąja a osena, konk ečiau – ekonomikos s i ies kalba. Pasi enkami specialaus žan o eks ai – lie u os banko egulia iai leidžiamos i (a ) jo in e ne o s e ainėje pa eikiamos išsamios me inės, ke i inės a mėnesinės a askai os, biule eniai i p anešimai, įskai an i e čiamus iš anglų kalbos. Visiems šiems leidiniams bend a ai, kad juose apž elgiama am ik o laiko a pio lie u os a ki ų Eu opos sąjungos šalių ekonominių i inansinių p ocesų aida. No s daugiausia, kaip i de a šalies cen iniam bankui, o ien uojamasi į pinigų, inansų i bankininkys ės sek- o ius, iš esmės apimamos isos ekonomikos unkciona imo s i ys, aigi, a spindima i didelė dalis ekonomikos kalboje a ojamų san umpų. Jų a ojimo dėsningumai ne u ė ų bū i s e imi i ki ų s ičių a osenai. Vie- niems eks ams daugiau, ki iems mažiau būdingas i anali inis elemen as, ie omis ne p ia ėjama p ie mokslinio s iliaus, be iš esmės jų žan as e in inas kaip apž alga. Pa ogumo sume imais pasi ink ieji san umpų a ojimo šal iniai s aipsnyje adinami ekonomikos apž algomis. analizuojan san umpų sanda os i jų unkciona imo išliame eks e ypa umus, neįmanoma išleis i iš akių i šiuo me u galiojančios jų no mos, ien jau dėl o, kad ji y a ienas iš a osenos ypa umus lemiančių eiksnių. Va osenos i no mos g e inimas s a bus i kaip galimybė a skleis i jų ade- k a umą. Im is šios analizės neįmanoma neį a dijus nag inėjamo eiškinio. o ai pada y i gana sudė inga, i ne ik odėl, kad umpiniai, ku iuos su- da o žodžių junginio dėmenų pi mosios aidės a ki i elemen ai, kone kiek iename juos mininčiame da be adinami is ki aip. Jei isi šie e minai bū ų ik sinonimai, pakak ų pasi ink i ieną ku į, deja, ienuose da buose sinonimiškai a ojami e minai ki uose pasi elkiami am ik oms umpinių ūšims a po ūšiams ski i. Vadinasi, e mino pasi inkimas nag inėjamam objek ui į a dy i y a jo ibų klausimas. aigi, kad bū ų išsp ęs a nag inėja- mo objek o į a dijimo p oblema, apib ėž os jo ibos i pag įs as s aipsnyje a ojamo e mino pasi inkimas, p ieš iman is nag inė i šį kalbos eiškinį eikia ben umpai apž elg i lie u ių kalbo y oje jį į a dijančią e miniją. E MINŲ ĮVaI oVĖ I saN YKIaI Iš žodžių a jų junginių dėmenų pi mųjų aidžių a ki okių elemen ų su- sidedan ys umpiniai, daugiausia a s ojan ys į ai ius pa adinimus, lie u iš- koje ap ašomojo, no minamojo i mokslinio pobūdžio li e a ū oje adina- 62 Kalbos Kul ū a | 84 mi aidiniais pa adinimų su umpinimais, san umpomis, nu odan san- umpų ūšį ( aidinės, skiemeninės) a ba jos neminin , ak onimais, ab e- ia ū omis, ečiau – umpiniais. Iš ų da bų ma y i, kad bene p oblemiš- kiausias y a e minų san umpos i su umpinimai, san umpos / su umpi- nimai i ak onimai san ykis. (Raidinės) san umpos i su umpinimai Pa adinimų su auk iniams pakai ams į a dy i lie u iški e minai san um- pos i su umpinimai sinonimiškai pa a ojami ik kai ku iuose da buose, pa yzdžiui, lK s (1992: 73–74). okie pakai ai čia adinami i san um- pomis, i aidiniais pa adinimų su umpinimais. ačiau ki ų ūšių umpi- niai (p z., g a iniai) san umpomis ne adinami, jie į a dijami ik kaip su- umpinimai, o ai ody ų, kad san umpas lK s links ama išski i kaip am ik ą su umpinimų ūšį. Kancelia inės kalbos pa a imuose ( oliau – KancKP) mėginama nus a y i p iešingą dalies i isumos san ykį: į ai ūs ki ų ūšių su umpinimai šiame leidinyje adinami san umpomis (plg. simbolinės san umpos, g a inės san- umpos), o susidedan ys iš didžiųjų aidžių – su umpinimais, iksliau, ai- diniais pa adinimų su umpinimais (KancKP 2000: 277–279). Lie u ių kalbos žinyne ( oliau – lKŽin) san umpomis adinami isų ūšių umpiniai, o jų ūšys nu odomos pažymimaisiais žodžiais: ma ų, asmenų, pa eigų i laipsnių pa adinimų, į ai ios (lKŽin 1998: 340–346). e minas san umpos a ojamas i nag inėjan kompiu e ijos a ki okių e minų su umpin uosius a ian us (G igas 2007, 2011), ačiau nag inėjami ik aidiniu būdu umpinami e - minai, ad san ykis a p e minų san umpos i su umpinimai lieka neaiškus. Jį sunku nus a y i i iš Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau – VlKK) nu a imu N . 60 pa i in ų ašybos i sky ybos nuos a ų, ku iomis į i ina- ma nelie u iškų san umpų a ojimo lie u ių kalboje bend oji no ma, nes a ojamas ik e minas aidinės san umpos (VŽ 1997a) i pa eikiama ik okiu būdu suda y ų san umpų pa yzdžių. aidinėmis san umpomis iš ai- džių suda y i umpiniai adinami i P ano Kniūkš os Įs aigų, įmonių i o ga- nizacijų pa adinimuose (Kniūkš a 2004: 17–19). G a iniai a simboliniai žodžių i jų junginių umpinimo būdai ame leidinyje neap a iami, odėl san ykis a p są okų san umpos i su umpinimai nė jame neiš yškėja. ik są oka san umpos aiškinama i Lie u ių kalbos enciklopedijoje ( o- liau – lKE), be is dėl o nub ėžiama am ik a iba, san umpas ski ian i nuo su umpinimų (lKE 1999: 553–554). Šios są okos nu odomos d i . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 63 eikšmės: 1) „sudė inių (d iejų a daugiau žodžių) pa adinimų su auk iniai pakai alai, suda y i iš žodžių pi mųjų aidžių a skiemenų“; 2) „dažnai a ojamų žodžių (a žodžių g upių) pap as i g a iniai su umpinimai, ne- u in ys a ski o ga sinio pa idalo“ (lKE 1999: 553). sinonimas su umpi- nimai pa eikiamas ik p ie an ąja eikšme a ojamos są okos, adinasi, san umpos, ki aip nei lK s, su umpinimų ūšimi nelaikomos. Pi mąja eikšme a ojama są oka, apiman i inicialines i skiemenines san umpas, lKE sinonimiškai į a dijama da i skolin iniu e minu ab e ia ū a. Siau oji i plačioji ak onimo są okos ap ėp is. San ykis su san umpa Vienas ab e ia ū ų po ūšis, bū en inicialinės ( . y. iš aidžių suda y os) san umpos, lKE pa adin as i gi skolin iniu e minu – ak onimai (lKE 1999: 553). ski ian inicialinių i skiemeninių san umpų po ūšius, san umpas lKE mėginama di e encijuo i pagal sanda ą. ačiau ik ienam iš ski iamų klasi ikacijos iene ų pa adin i pasi ink as e minas ak onimai . Ma cinke- ičienę (2003) paska ina p ieš a au i dėl anglų kalbo y os da buose plė oja- mos ak onimo samp a os susiau inimo, i kaip okios p ieš a os ezul a as lie u ių kalbo y oje a si anda plačioji są okos ak onimas ap ėp is. Šios au o ės nu odomame anglų kalbo y os da be1 ak onimais laikomos os sudė inių pa adinimų san umpos, ku ios suda o p iim inus skiemenis i gali bū i iš a os kaip žodžiai (Ma cinke ičienė 2003: 91). sup an ama, e- mian is okiu k i e ijumi, b ėž i ibą a p inicialinių i skiemeninių san um- pų keblu: juk dalis aidinių, kaip i skiemeninės, suda o p iim inus skiemenis i gali bū i iš a iamos kaip žodžiai. ad s aipsnio au o ė lKE sanda os a - ž ilgiu nub ėž ą ibą links a naikin i. ačiau anglų kalbo y oje ak onimais laikomi ne ik „žodiškieji“, be i „nežodiškieji“ umpiniai, ku ie ka u p ie- šinami ki okio pobūdžio su umpinimams, . y. ab e ia ū oms. aip plačiai su ok i ak onimą . Ma cinke ičienė siūlo i lie u ių kalbo y oje. ačiau okia išplės a są oka isiškai a i inka lK s a ojamas san umpas, aidinius pa adinimų su umpinimus, o b ėžiama iba a p ak onimų i ab e ia ū ų a i inka ibą a p san umpų i su umpinimų. aigi kyla klausimas, kuo skolin iniai e minai lie u ių kalbo y ai p iim inesni nei lie u iški. . Ma cinke ičienės plė ojama ak onimo samp a a iškelia ieną s a bų san umpų aspek ą i galimą jų klasi ika imo k i e ijų – aidžių de inio 1 Ka amba F. English Wo ds, london and New Yo k: ou ledge, 1994, 182–183. 64 Kalbos Kul ū a | 84 panašumą į žodį. ik mėginan aiky i šį k i e ijų bū ų gana keblu pa ink i okį, ku is ik ų iek lie u iškoms, iek nelie u iškoms san umpoms klasi- ikuo i, nes lie u iško i nelie u iško žodžio požymiai ski iasi. Pa yzdžiui, pakankamas anglų kalbos a dažodžio požymis y a ga sų išsidės ymas aip, kad juos bū ų galima a i one iškai, o lie u ių kalbos a dažodžio – da i kai ybos a iksas (išsky us nekai omuosius daik a a džius). aigi, „žodiš- kumo“ k i e ijumi pasi inkus san umpos kai ymo galimybę, į „žodiškųjų“ san umpų g upę nepa ek ų daug lie u ių kalboje a ojamų angliškų san- umpų, o okiu k i e ijumi laikan galimybę ga sų de inį a i one iškai, pa ek ų daug okių, ku ios ne u i lie u iško žodžio požymių. a. Kazlauskienė ak onimo samp a ą i gi g indžia panašumo į žodį k i e- ijumi: ak onimais siūlo adin i as san umpas, ku ios gali bū i iš a iamos kaip žodžiai, kad i kokiu būdu jos bū ų suda y os (Kazlauskienė 2008: 73). Vis dėl o ši samp a a, o ka u i są okos ak onimas san ykis su san umpa, ski iasi nuo plė ojamos . Ma cinke ičienės s aipsnyje – a. Kazlauskienė ak onimą laiko ik am ik a san umpų ūšimi. Vadinasi, jo ap ėp is siau- esnė. Ki a e us, a p ak onimų a dijami ne ik okie umpiniai, kaip kabu ėse ašomi, . y. simboliniais laikomi, pa adinimai „Kel as“, „In e lek- sis“, „E asmus“, „leona do da Vinci“, be i d ižodė p ojek o pa adinimo „ usai lie u os espublikos isuomenėje 1918–1940 m.: is o inės e os- pek y os kons a imas“ san umpa „lie u os usai“ (Kazlauskienė 2008: 73). No s i ne isiškai aišku, a okius žodžius i jų junginius ak onimais laiko pa i au o ė, is dėl o ji iškelia da ieną ak onimo aspek ą, o ka u – da ieną san umpų klasi ikacijos galimybę. ai i lie u ių kalbo y ai ak ualė- jan i san umpų klasi ikacija pagal ai, a jos y a da iniai, di b inai suda y i siekian panašumo į žodį, kad unkcionuo ų kalboje kaip umpesni ik ųjų pa adinimų pakai ai, a įp as iniu būdu suda y os pa adinimų san aukos, pa ogumo sume imais a ojamos eks e2. Te mino pasi inkimas. T umpinio samp a a i e mininė a osena apž elgus iš žodžių junginio dėmenų pi mųjų aidžių a ki okių elemen ų suda y iems umpiniams į a dy i a ojamą e miniją, ma y i, kad sinoni- mais lie u iškoje kalbinėje li e a ū oje laikomi e minai aidiniai pa adini- 2 Į šį aspek ą a k eipė dėmesį i . Ma cinke ičienė (2003), ik nea siejo jo nuo ki ų san- umpų klasi ikacijos k i e ijų. . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 65 mų su umpinimai i ( aidinės) san umpos, ak onimai i san umpos. Šiame s aipsnyje pasi enkamas a o i e minas san umpos. okį pasi inkimą bene labiausiai lemia is labiau yškėjan is polinkis šiuo ienažodžiu e minu išski i am ik ą su umpinimų ūšį, aip pa e mino inkamumas jai ski - i. Žinoma, a ūšis galė ų bū i išski iama i e minu aidiniai (pa adinimų) su umpinimai, ačiau daik a a dis san umpos eiksnio pada iniui į a dy i labiau inka, be o, abs akčiųjų eiksmažodinių daik a a džių daugiskai os o ma bend inei lie u ių kalbai laikoma nebūdinga3. Ki okius nei san um- pos umpinius ik ų į a dy i i ki ais e minais, pa yzdžiui, simboliai, g a- iniai ženklai, g a iniai umpiniai a panašiai, o apibend inamąja eikšme isiškai ik ų a o i daik a a dį umpinys. e mininė žodžio umpinys a osena lie u ių kalbo y oje nė a plačiai įsigalėjusi, ma y , dėl lie u ių kalbos žodynuose šiam daik a a džiui eikia- mos eikšmės. Juose umpinį įp as a sie i ik su ienu žodžiu – ai su um- pin as žodis (DlKŽ 2000: 860), su umpin as, su auk as, sumažin os ap- im ies žodis (lKŽe 2011). uose žodynuose pa eikiami pa yzdžiai ody ų, kad umpiniu laikomas ki okio umpinimo ezul a as nei aidinės a skie- meninės san umpos – umpinamas dažniausiai žodžio baigmuo, pa yzdžiui, Ma cė (iš Ma celė), Gin as (iš Gin au as). Vis dėl o okia šiam žodžiui žo- dynuose eikiama eikšmė nė a pag indas jo eng i a o i ki omis eikš- mėmis – kaip į ai ias su umpinimų ūšis apibend inan į e miną4 a kaip be kokio umpinimo būdu gau ą žodį5. Pas a ąja eikšme jis a ojamas i šiame s aipsnyje. enkan is a p ak onimo i san umpos, e minui san umpa pi menybė eikiama dėl ilgesnės a ojimo adicijos i lie u iškumo. apsk i ai ak oni- mo są oka lie u ių kalbo y oje laikoma nepakankamai pag įs a, nenusis o- ėjusia i ja keis i san umpas nė a bū ino eikalo. . Ma cinke ičienės iš- plės a iki isas aidines i skiemenines san umpas apimančios są okos, ji leis ų iš eng i kai ku iuose da buose a ojamų e minų aidiniai pa adinimų su umpinimai, aidinės san umpos sąlygiškumo (juk p ie šios g upės p iski- 3 VlKK konsul acijų banke eigiama, kad bend inėje lie u ių kalboje abs ak ieji daik a a - džiai pap as ai a ojami ienaskai a (ap a na imas, balsa imas, inansa imas, egis a imas), daugiskai inė o ma pa da imai laikoma a si adusia dėl anglų kalbos į akos, odėl siūloma ge iau a o i ienaskai ą pa da imas (h p://www. lkk.l /li /2331). Į ai ių abs ak ų dau- giskai a (p z.: als ybingumai, pa da imai, uždegimai) aisoma i Kalbos pa a imuose (KP1 2002: 20). 4 aip jis a ojamas a. Kazlauskienės (2008) s aipsnyje. 5 okia a osena ma y i, pa yzdžiui, KancKP (2000: 277). 66 Kalbos Kul ū a | 84 iami i skiemeniniu būdu suda y i umpiniai), be maža ep i ap ų p ie ki okius umpinius į a dijančių a apibend inančių e minų – (simboliniai su umpinimai (san umpos), g a iniai su umpinimai (san umpos), neben juos pakeis ų i gi skolin inis e minas ab e ia ū os. Į auk as į bend ąją kla- si ikaciją kaip ku iuo no s požiū iu ski iamą san umpų po ūšį žymin is e - minas (ž . lKE 1999; Kazlauskienė 2008), ak onimas bū ų p iemonė a skleis- i am ik us san umpų aspek us, ačiau šios są okos ap ėp is, palygin i su pa eikiama užsienio kalbo y os da buose, žinoma, ge okai susiau ė ų. Pag indinė s aipsnio są oka san umpos apima ne ienaly ės sanda os da inių g upę. Nepaisan okių ski umų, kai ku iuose da buose ne ik aidiniu, be i ki okiais būdais suda y oms san umpoms į a dy i a oja- mi e minai aidinės san umpos, aidiniai pa adinimų su umpinimai. Žino- ma, jie sąlyginiai. e minas san umpos pa ankus da i uo, kad okio sąlygiškumo leidžia iš eng i. No imi a skleis i juo į a dijamo eiškinio ski - umai gali bū i į a dijami am ik ais pažyminiais. Pa yzdžiui, san umpų sanda os ski umai gali bū i nusakomi okiais sudė iniais e minais, kaip aidinės san umpos, skiemeninės san umpos, miš iosios san umpos a pan. NuMa oMoJI saN uMPŲ saNDa a I Va osENos IŠKElIaMos YPa YbĖs Pag indiniai san umpų suda ymo p incipai lie u iškų san umpų sanda a numa y a no minamajame leidinyje – Lie u- ių kalbos ašyba i sky yba. 2006 m. VlKK pakei ė ik jame su o muluo- as sky ybos aisykles, o leidinio dalį „ ašyba“, ku ioje ap a iamos san um- pos, nusp ęs a i oliau laiky i no mine (VŽ 2006a, b, c). Iš ki ų VlKK p iim ų nu a imų lie u iškų san umpų a ojimą iesiogiai užkliudo ik p iim asis 2000 m. spalio 26 d., į eisinan is kelias lie u iškuose eks uose a o inas san umpas (VŽ 2000). Šių san umpų sanda a isiškai a i inka no minius jų suda ymo p incipus. ie p incipai iš pažiū os gana pap as i: umpinan keliažodžius pa a- dinimus imamos isų sa a ankiškų žodžių pi mosios didžiosios aidės (SNO – su ieny ųjų Nacijų o ganizacija), ka ais – pi mojo žodžio pi - mosios aidės abėcėlinis pa adinimas (ELTA – lie u os eleg amų agen- ū a), a nybiniai žodžiai p aleidžiami (TVR – eisingumas i idaus ei- . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 67 kalai); gali bū i imama žodžių p adžios d i ys aidės a ba pi mieji skie- menys (El a – elek os ab ikas), pas a uoju a eju san umpa ašy ina kaip ik inis žodis – didžioji ik pi ma aidė (lK s 1992: 73–74). lieka p idu - i ai, kad umpinan sudu inius i p iešdėlinius žodžius, ku ių pi masis dėmuo a p iešdėlis y a nelie u iškas i a ski ai ne a ojamas, imamos abie- jų dėmenų pi mosios didžiosios aidės (HE – hid oelek inė), i bus ap ėp- os isos lK s numa omos lie u iškų san umpų suda ymo galimybės. okie jų suda ymo p incipai ka ojami i kalbos p ak ikos a enciklopedinio pobūdžio leidiniuose (lKŽin 1998; lKE 1999; KancKP 2000). KancKP pa eikiamas pa yzdys VšĮ ( iešoji įs aiga) a k eipia dėmesį, kad san umpa gali bū i suda y a ne ik iš žodžių pi mųjų aidžių, a p jų galima į e p i i mažųjų aidžių (KancKP 2000: 277). apibend inan no minamuosiuose i kalbos p ak ikos da buose pa eikia- mus san umpų suda ymo p incipus, galima da y i iš adą, kad jais numa- omos ejopos sanda os lie u iškos san umpos: 1) susidedančios iš žodžių (a jų dėmenų) pi mųjų aidžių; 2) susidedančios iš žodžių p adinių dalių; 3) susidedančios iš žodžių pi mųjų aidžių, į e pian i ki ų. Iš ik ųjų san umpų sanda a gali bū i ku kas į ai esnė. Pa yzdžiui, į jas gali bū i į aukiami indeksai, ku iais žymimos ski ingų me ų lados (DŽ1, DŽ2, DŽ3 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas), san umpos gali bū i suda y os i iš skiemenų, i iš aidžių (K.Gai l – K. Gai enis. Lie u ių e minologija) i k . (KK 2008: 139). ai leis ų da y i p ielaidą, kad y a nus a y i ik plačiai a ojamų pa adinimų umpinimo būdai, o ki ų san- da a paliekama au o iaus a leidėjo nuožiū ai. ą pa i ina i eiginys, kad specialiojoje li e a ū oje gali bū i sa ų, speci inių su umpinimų (lK s 1992: 73). ačiau san umpų klasi ikaciją ap a iančiuose leidiniuose okio pobūdžio umpinių ie a i s a usas u ė ų iš yškė i. Raidinės san umpos analizei pasi ink uose šal iniuose a ojamos san umpos iš dalies a i inka no minius jų suda ymo p incipus. lie u os a a p au inių įs aigų, įmonių, o ganizacijų, žinybų, sis emų, e i o inių i ki okių da inių, dokumen ų, odiklių lie u iški pa adinimai i ekonomikos e minai umpinami pap as- u aidiniu būdu, . y. iman pi mąsias žodžių junginio dėmenų aides, p z.: ECB – Eu opos cen inis bankas, ECBS – Eu opos cen inių bankų sis ema, 68 Kalbos Kul ū a | 84 EEE – Eu opos ekonominė e d ė, EFSF – Eu opos inansinio s abilumo ondas, FARK – Fede alinis a i osios inkos komi e as, LCKU – Lie u os cen inė k edi o unija, TVF – a p au inis aliu os ondas, VPK – Ve ybi- nių popie ių komisija; EVRK – Ekonominės eiklos ūšių klasi ika o ius, KRD – Kapi alo eikala imų di ek y a; ESD – einamosios sąskai os de ici- as, PVM – p idė inės e ės mokes is, SVKI – sude in asis a o ojų kainų indeksas, TUI – iesioginės užsienio in es icijos, VKM – aliu ų ku so me- chanizmas. umpinan junginius, į ku ių sudė į įeina a nybiniai žodžiai, jie p aleidžiami, p z.: EBPO – Ekonominio bend ada bia imo i plė os o gani- zacija, EPS – ekonominė i pinigų sąjunga, ERPB – Eu opos ekons ukcijų i plė os bankas, TPFK – a p au inis pinigų i inansų komi e as. ačiau a ojama ne ik lie u iškų, be i nelie u iškų aidiniu būdu su- da y ų san umpų, nes jų a ojimą į eisina VlKK nu a imu pa i in os ašybos i sky ybos nuos a os (VŽ 1997a). Nelie u iškos san umpos są oka ose nuos a ose nė a apib ėž a. Fo muluojan eiginį, kad lie u iškuose eks- uose šios san umpos ašy inos aip, kaip o iginalo kalboje, ik nelo yniško pag indo ašmenis pe ašan lie u iškais, p ie są okos nelie u iškos skliaus- uose nu odoma a p au inės. oks aiškinimas gali bū i in e p e uojamas d e- jopai: 1) a p au inės san umpos y a nelie u iškųjų dalis, aigi nu ody u būdu pe ašy inos ik a p au inės; 2) są okos nelie u iškos san umpos i a p au- inės san umpos y a sinonimai, aigi nu ody u būdu pe ašy inos isos ne- lie u iškos san umpos. an ąją in e p e uo ę sus ip ina ai, kad iš lo yniško pag indo ašmenis a ojančių kalbų pa eikiami ik anglų kalbos pa yzdžiai, p z.: BBC – b i ish b oadcas ing Co po a ion, FAO – Food and ag icul u e o ganiza ion, NATO – No h a lan ic ea y o ganiza ion. okia in e p e uo ė a osenai su eik ų labai didelę lais ę – isus nelie- u iškus iesioginės eikšmės pa adinimus, įskai an angliškus, be ap iboji- mų a o i su umpin us. aigi labiau ikė ina, kad nu ody ą san umpos pe kėlimo į lie u ių kalbą būdą siūloma aiky i ne isoms nelie u iškoms san umpoms, o ik oms, ku ios žymi a p au inių įs aigų, o ganizacijų a ki okių da inių pa adinimus. bū en oks polinkis ma y i i iamojoje a osenoje. Šalia san umpų (a ba p idedamuose žodynėliuose) pa eikiami angliškai ašomi nesu um- pin ieji pa adinimų a ian ai odo, kad dauguma jų y a bend i Eu opos sąjungai, eu o zonai a da pla esniam a ealui, p z.: CEBS – Commi ee o Eu opean banking supe iso s (Eu opos bankų p iežiū os komi e as), CESR – Commi ee o Eu opean secu i ies egula o s (Eu opos e ybinių . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 75 ap a ian lie u ių kalbos san umpų ašybą, isiškai neminimos okios, į ku ių sudė į įeina skaičiai, o jų a ojama į ai ių i nemaža. Dalis a o- jamųjų – adinamosios a p au inės, susidedančios iš aidžių i skaičių, p z.: CCBM2 – Colla e al Cen al bank Managemen 2; CIS2006 – Communi- y Inno a ion su ey 2006; CESAME II – Clea ing and se lemen ad i- so y and Moni o ing Expe s G oup 2; G7 – G oup 7; G10 – G oup 10, a ba iš skiemeninės san umpos i skaičiaus: LITIN-10 – li huanian s ock Exchange Index. Va ojama panašios sanda os i lie u iškų san umpų, p z.: VKM II – 2asis aliu ų ku so mechanizmas; ESS’95 – 1995 m. Eu opos sąskai ų sis ema; 39 TAS a ba TAS 39 – 39asis a p au inis apskai os s anda as; KPS4 – 4oji kiekybinio po eikio s udija; ECB/2001/13 – Eu opos cen  inio banko 2011 m. eglamen as N . 13, ES15, ES-15 – 15 Eu opos są- jungos šalių na ių). Šių san umpų ašymas ge okai į ai uoja: skai menys ašomi omėniš- ki (VKM II) a ba a abiški (TAS 39, KPS4), ienu jie a ski iami b ūkš- neliu (ES-15), ki u apos o u (ESS’95) a ki okiais sky ybos ženklais (ECB/2011/13), a pas paliekamas (VKM II, TAS 39) a ba ne (KPS4, ES15), skaičius ašomas a ba p ieš aidinę dalį (39 TAS), a ba po jos (TAS 39). san umpų VKM II, CESAME II ašymas su omėniškais skai menimis leis ų įž elg i polinkį okiu būdu umpin i žodžių junginius, į ku ių su- dė į įeina kelin iniai skai a džiai, ačiau san umpų 39 TAS, TAS 39, KPS4 ašyba okias įž algas paneigia. No s san umpos su skaičiais kaip a ski a lie u ių kalbos san umpų g u- pė klasi ikacijoje nepa eikiamos, is dėl o ki ų ašybos dalykų no minimas leis ų many i, kad ne eik inomis jos nelaikomos. an ai lK s a p se ijinių ma kių pa adinimų y a paminė os san umpos Tu-104, Il-154, 3 RK (lK s 1992: 70). Jau ien šie pa yzdžiai odo, kad ašyba gali bū i gana į ai i. P ielaidą apie galimą ašybos į ai o ę pa i ina 1991 m. ugsėjo 26 d. VlKK nu a imu (Nu a imas 1991) į eisin a no ma nelie u iškas su skai čiais suda y as san umpas, žyminčias medžiagas, gaminius i no ma y i- nius dokumen us, pe ašy i iš o iginalo kalbos: os, ku ių aidinę dalį suda o lo ynų abėcėlės ašmenys, ašy inos aip, kaip o iginalo kalboje (magne o onas Sony CFS-W304), o žymenų, suda y ų su nelo yniškais aš- menimis, aidinė dalis iešojoje kalboje i populia iojoje li e a ū oje ans- li e uo ina ( achome as TČ-10R, s anda as GOST 6920-89). o iginalo kalboje okios san umpos gali bū i ašomos į ai iai, adinasi, ši į ai o ė 76 Kalbos Kul ū a | 84 pe keliama i į lie u ių kalbą. Galiojan okiai ašybos a ian iškumą į eisi- nančiai no mai, bū ų sunku eguliuo i i lie u iškų san umpų su skai me- nimis ašybą, ačiau bend uosius jų ašymo p incipus, ku ie padė ų nus a- y i, pa yzdžiui, a ian ų VKM II i 2-asis VKM, ES15 i ES-15 eik inumą, su o muluo i bū ų ikslinga. an aip ne os san umpos, ku ių aidinė da- lis e čiama, bus ašomos o iginalo ašyba. Dalį san umpų siūlan laiky i ci a omis, į lie u ių kalbą pa enka i okios sanda os san umpų, ku iose da y a i simbolis, pa yzdžiui, S&P 500. Žinoma, galima many i jas esan ienka iniais a osenos a ejais, ačiau anaip ol okie nė a umpiniai, į ku ių sudė į įeina ne ik skai menys, be i žodžiai, p z.: Eu o MTS, SWIFTNe FIN. Jeigu jų ašybą eglamen uo- ja ik p incipas nelie u išką san umpą į lie u ių kalbą pe kel i kaip ci a- ą, okia ašyba neiš engiamai u ės po eikį i lie u iškų san umpų san- da ai. Kad okio po eikio esama jau daba , a skleidžia mokėjimo i a si skai ymo sis emas žyminčių san umpų suda ymo būdai. Juos p a a u panag inė i išsamiau. Eu opos cen inio banko i eu o zonos cen inių bankų suku os adi- namõsios an õsios ka õs skubių pe edimų sis emos, ku ios angliškas pa adinimas y a T ans-Eu opean Au oma ed Real- ime G oss Se lemen Exp ess T ans e 2, a p au inė san umpa y a TARGET2. ai aidinė san- umpa, į ku ią įeina i skai muo. Ja žymima sis ema – sudė inė. Eu opos cen inio banko gai ėse numa y a, kad jos sudedamųjų dalių ( adinamųjų a GE 2 komponen o sis emų) pa adinimai bū ų suda omi p ie san- umpos TARGET2 jungian ki as san umpas a ba žodžius – Eu osis emos cen inių bankų a ba als ybių na ių pa adinimus (ECb 2007: 4). Pa ies Eu opos cen inio banko ši sis ema pa adin a į aukian jo pa adinimo san umpą: TARGET2-ECB. lie u os cen inio banko komponen o sis e- mos pa adinimas suda y as p ie san umpos p idedan banko pa adinimą: TARGET2-LIETUVOS BANKAS. aigi, san umpa išplečiama isu žodžių junginiu. Po eikį lie u iškam da iniui šiuo a eju galima laiky i iesiogi- niu – pa adinimo sanda ą nus a o a p au inė ins i ucija. ačiau lie u os bankas ku ia i sa as sis emas, ku ių pa adinimų a p- au inės ins i ucijos i jų eisės ak ai ne eglamen uoja. Kaip ašy a, iena iš pi mųjų jo suku ų mokėjimo sis emų (LITAS) bu o pa adin a aikan pap as ą aidinio umpinimo būdą. Nuo 2007 m. eikiančių sis emų pa- adinimai, ma y , a siž elgian į kai ku iuos analogiškų a p au inių mokė- . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 77 jimo i a siskai ymo sis emų pa adinimų da ymo polinkius, jau suda omi b ūkšneliu p ijungian ki us elemen us, šiuo a eju – ki as san umpas: ealaus laiko mokėjimo sis ema pa adinama LITAS-RLS, mažmeninių mo- kėjimų sis ema – LITAS-MMS, ski a a siskai ymams eu ais iki pe einan p ie TARGET2, – LITAS-PHA. Panašiai suda omos daugelio šalių mokė- jimo bei a siskai ymo sis emas į a dijančios san umpos, p z.: SORBNET- EURO, BI-REL. aigi, po eikį lie u iškų san umpųpa adinimų sanda ai šiuo a eju galima laiky i ne iesioginiu. Ki a e us, okiai sanda ai p ieš a aujančių lie u ių kalbos aisyklių i gi nė a. Pagal šiuo me u galiojančias simbolinių pa adinimų da ymo aisykles (ž . VŽ 2004) iš san umpų galima da y i okius simbolinius pa adinimus, ku ių baigmuo a i inka lie u išką galūnę („Eksma“, „Sod a“), ačiau jos aiky inos ik įs aigų, įmonių i o ganizacijų pa adinimams. be o, sis emų LITAS-RLS, LITAS-MMS, LITAS-PHA pa adinimai y a ne ik ieji sim- boliniai – ai san umpų de iniai, no s lie u išką galūnę u in is žodis LITAS ibą a p san umpos i simbolinio pa adinimo i ge okai nu ina. lie u os banko skaičiuojamo palūkanų no mų odiklio VILIBOR (iki 1995 m. skaičiuo o VILIBID) pa adinimo sanda ą i gi galima laiky i ne- iesioginio nelie u iškų san umpų po eikio lie u iškoms pa yzdžiu. su- da an šio odiklio pa adinimą, a p au inių eisės ak ų eikala imų paisy- i ne eikėjo, ačiau eko de in is p ie analogo EURIBOR (i EURIBID) i p ie ki ose šalyse skaičiuojamų a i inkamų odiklių pa adinimų suda ymo dėsningumų. ap a osios san umpų sanda os ypa ybės ody ų, kad įp as inių e minų aidinės i skiemeninės san umpos, ne į jų ap ėp į neį aukian adinamųjų a p au inių san umpų, lie u iškuose eks uose a ojamų san umpų san- da os į ai o ei nusaky i nebepakanka, nes į jų sudė į įeina skai menys, po b ūkšnelio p i ašomi umpiniai, žodžiai a žodžių junginiai. Žinoma, oks pa adinimas, kaip TARGET2-LIETUVOS BANKAS, g eičiau laiky inas ne išplės ine san umpa, o su san umpa suda y u simboliniu pa adinimu. a- čiau aidiniu būdu suda y us mokėjimo sis emų LITAS-RLS, LITAS-MMS, LITAS-PHA pa adinimus galima laiky i i simboliniais pa adinimais, i san- umpomis. odėl pa eikian san umpų klasi ikaciją sanda os požiū iu iks- linga ski i aidinių, skiemeninių i miš iųjų san umpų g upes, o miš iąsias san umpas, a siž elgian i į ki ose a osenos s i yse plin ančius jų suda- ymo būdus, galima klasi ikuo i da smulkiau. 78 Kalbos Kul ū a | 84 sIN aKsINĖ saN uMPŲ Va osENa Į aukimo į sakinio s uk ū ą ski umai san umpos – aidiniai, skiemeniniai a ki okie leksinės eikšmės ne u in- ys da iniai – sakinyje nė a izoliuo i elemen ai. Jos u i am ik ą yšį su ki ais sakinio žodžiais, įeina į jo s uk ū ą. No ma numa o okį san umpos į aukimo į sakinio s uk ū ą būdą, kaip jos g ama inis į o minimas – links- nį, skaičių i giminę odančių lie u iškų galūnių dėjimas. Ga ęs galūnę, nekai omasis elemen as i s a o maliuosius žodžio požymius u inčiu sa- kinio elemen u i gali pa ody i yšį su ki ais sakinio žodžiais. ačiau ap a- iamojoje a osenoje nelinks ama g ama iškai į o min i nei aidinių, nei skiemeninių, nei miš iųjų san umpų. Kaip ada jos į aukiamos į sakinį i kaip pa odomas jų yšys su ki ais žodžiais? oks odiklis dažniausiai būna su san umpa a ojamas būd a dis a būd a diškasis žodis, pe iman is de inimo da iklio, . y. žodžio, su ku iuo jis y a de inamas, mo ologines ka ego ijas. su lie u iškomis aidinėmis san umpomis pa a ojamų būd a džių i būd a diškųjų žodžių giminės o ma a skleidžia pap as ą jos pasi inkimo dėsningumą – san umpos, ku ių nesu umpin ųjų a i ikmenų, . y. žodžių junginių, pag indinis dėmuo y a y iškosios giminės daik a a dis, būd a džiams a būd a diškiesiems žodžiams su eikia y iškąją giminę, mo e iškosios giminės daik a a dis – mo e iškąją, p z.: Pi masis iš pag indinių pasaulio cen inių bankų palūkanas didin i ėmė- si ECB [Eu opos cen inis bankas] (P anešimas 2011: 05); Pagaliau ECBS [Eu opos cen inių bankų sis ema], nepažeisdama kainų s abilumo ikslo, emia bend uosius ES užda inius, a p jų i inansinę in eg aciją (Ma 2006: 13); ECB apskai os knygose ši pozicija odo kiek ieno NCB [nacionalinio cen inio banko] g ynąją p e enziją a įsipa eigojimą isai ECBS (Ma 2005: 98); Daugiašaliai yšiai y a su a inė i echninė sis ema, ku i leidžia d iem iesiogiai nesujung oms VPAS [ e ybinių popie ių a siskai ymo sis emoms] a siskai y i pagal sando į pe ečią VPAS (Ma 2006: 97). Ne u ėdamos lie u iškų galūnių, san umpos ne u i i skaičiaus odiklių, ačiau su jomis a ojami būd a džiai i būd a diškieji žodžiai įgyja iena skai os a ba daugiskai os o mą i aip sakinyje odo juos su san umpa sie- jan į sin aksinį yšį, p z.: Vy iausybės eu oobligacijų pelningumas 2002 m. pabaigoje bu o 0,2–0,7 p ocen inio punk o, o 2003 m. pabaigoje – 0,1–0,4 p o- cen inio punk o didesnis negu a i inkamų eu o zonos bazinių (pa ikimiausių) VVP [Vy iausybės e ybinių popie ių] pelningumas (Ma 2004: 45); Kon- . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 79 k ečiai kalban , pi mosios 12 mėn. ITRO [ilgesnės ukmės e inansa imo ope acijos], į ykdy os 2009 m. bi želio 24 d., me u eu o zonos bankų sis emai bu o paski s y a eko dinė 442 ml d. eu ų suma (Ma 2010: 20). Vis dėl o kai ku iais a ejais de inimas skaičiumi būna sąlyginis, ma san umpa įsi edama umpinan žodžių junginio pag indiniu dėmeniu einančio daik a a džio ienaskai os o mą, be a ojama i daugiskai ai žymė i, p z.: Kalban konk ečiau, 2009 m. g uodžio mėn. Valdančioji a yba nusp endė, kad 12 mėn. ilgesnės ukmės e inansa imo ope acija (ITRO) ą mėnesį bus pasku inė okio e mino ope acija, i kad 2010 m. ko o mėn. bus į ykdy a ik da iena 6 mėn. ITRO, o papildomos 3 mėn. ITRO u ė ų bū i nu auk os (Ma 2011: 17). De inimo su lie u iškomis aidinėmis san umpomis gimine i skaičiu- mi pag indas, kaip ma y i, y a su auk inio žodžių junginio pag indiniu dėmeniu einančio žodžio giminė i skaičius. Pag indinis okių junginių, ben jau a ojamų ekonomikos apž algose, dėmuo isuome būna daik a- a dis. umpinamieji žodžių junginiai y a daik a a diniai, susidedan ys iš daik a a džio i būd a džio (NB – nacionalinis biudže as, NT – nekilnoja- masis u as) a daik a a džių (PB – Pasaulio bankas, VKI – a o ojų kai- nų indeksas, BBPK – bazelio bankų p iežiū os komi e as). Pas a ųjų dė- menys gali u ė i būd a diškųjų p iklausomųjų dėmenų (ESD – einamosios sąskai os de ici as, TVF – a p au inis aliu os ondas, PVM – p idė inės e ės mokes is, TPPPC – a p au inis pinigų padi binėjimo p e encijos cen as), ečiau p iklausomieji dėmenys būna ki ų kalbos dalių žodžiai (SSMS – sis emiškai s a bios mokėjimo sis emos). P iklausomieji dėmenys gali bū i susie i i sujungiamuoju yšiu (EBPO – Ekonominio bend ada bia imo i plė os o ganizacija, ERPB – Eu opos ekons ukcijų i plė os bankas, SVDĮ – smulkios i idu inio dydžio įmo- nės), ačiau žodžių junginio pag indinis dėmuo y a daik a a dis. su žodžių junginius sakinyje a s ojančiomis san umpomis, kaip ma y i iš pa yzdžių, būd a dis a būd a diškasis žodis de inamas ne ik gimine i skaičiumi, be i linksniu. aigi de inimas y a pilnasis, išsky us minė us skaičiaus nesu- apimo a ejus. umpinan žodžių junginį, į ku io sudė į įeina kelin inis skai a dis, kaip ma y i iš anksčiau pa eik ų san umpų pa yzdžių, jis sa o poziciją keičia – san umpoje pap as ai eina nebe p ieš pag indinį dėmenį, o po jo (VKM II, TAS 39, KPS4, KPS5) i , ma y , i s a kiekiniu. Keičiasi i kie- kinių skai a džių nesu umpin ame žodžių junginyje užimama ie a – jie 80 Kalbos Kul ū a | 84 pap as ai nukeliami po daik a a džių, p z.: ES-15, ESS95, ESS’95. Su kuo de inamas būd a dis a būd a diškasis žodis okiais a ejais? Ekonomikos apž algų eks ai odo, kad jį is iek links ama de in i su žodžių junginio pag indiniu dėmeniu einančiu daik a a džiu, p z.: ECB padeda Eu os a ui e izuo i ESS95 [1995 m. Eu opos sąskai ų sis emą], pa eikiančią daugelio sp endimų ekomendacijas Eu opos lygiu (Ma 2009: 125). ačiau de in i gimine, skaičiumi i linksniu galima ik ais a ejais, kai umpinamas žodžių junginys y a lie u iškas. Nus a y i nelie u iško žodžių junginio pag indiniu dėmeniu einančio daik a a džio giminę keblu, be su nelie u iškomis san umpomis a ojami būd a džiai i būd a diškieji žodžiai giminės odiklius is iek u i. Kaip jie įgyja ieną a ki ą giminės o mą? Kai ku ie a osenos a ejai ody ų, kad de inimo su nelie u iškomis ai- dinėmis san umpomis pag indas y a į lie u ių kalbą iš e s o žodžių jun- ginio pag indinio dėmens giminė, linksnis i skaičius, p z.: SWIFT [So- cie y o Wo ldwide In e bank Financial elecommunica ion] u ė ų bū i skaid i (Ma 2008: 158); SWIFT y a s a bi inansinio s abilumo požiū iu, kadangi ji eikia saugaus p anešimų siun imo paslaugas inansų bend uomenei daugiau negu 210 pasaulio šalių (Ma 2010: 143); SMP [secu i ies Ma ke P og am] ski a bū en šiai lik idumo samp a ai, pap as ai adinamai inan- sų inkų lik idumu, a ku i (Mb 2010 06: 24). Pag indinis angliško nesu- umpin o žodžių junginio dėmuo socie y į lie u ių kalbą e čiamas kaip bend ija, d augija, o žodis p og am – kaip p og ama, aigi būd a džio mo- e iškoji giminė šiais a ejais a ojama pagal lie u išką a i ikmenį. Kai aidinis de inys SWIFT išplečiamas i pag indiniu junginio dėmeniu ampa daik a a dis ne , į lie u ių kalbą e s inas kaip inklas, pakin a i su šia san umpa a ojamo būd a džio giminė, p z.: Vykdan SWIFT p iežiū- ą, daugiausia dėmesio bu o ski iama SWIFT pa a umui eks emalių si ua- cijų sąlygomis, idiniams izikos aldymo p ocesams i senojo SWIFT p ane- šimų inklo pakei imui naujuoju SWIFTNe , in e ne inėmis echnologijomis pag įs a in as uk ū a (Ma 2005: 119). Vis dėl o okio dėsningumo paisoma ne isuome . Pa yzdžiui, i gi ai- diniu būdu umpinamo angliško pa adinimo Eu o O e nigh Index A e a- ge pag indinis dėmuo – žodis a e age į lie u ių kalbą e s inas kaip idu - kis, aigi su san umpa lyg i u ė ų bū i a ojamas y iškosios giminės būd a dis, ačiau pa enkama mo e iškoji giminė, p z.: Išsky us ik kelis a ejus, EONIA, esan dideliam lik idumo pe ekliui, ebebu o mažesnė negu Eu osis emos pag indinių e inansa imo ope acijų i ilgesnės ukmės e inan- . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 81 sa imo ope acijų iksuo oji palūkanų no ma, be a ima palūkanų no mai už naudojimąsi indėlių galimybe (Ma 2011: 36). būd a džio giminės o mos šiuo a eju nelemia san umpos galo one ika, nes, kaip jau ap a a, ekonomikos apž algose šios san umpos g ama iškai neį o minamos i jų baigmenų panašumo į lie u iškas galūnes nepaisoma. be kokias p ielaidas, kad galė ų bū i de inama su a iamu mo e iškosios giminės daik a a džiu, paneigia ak as, kad uose pačiuose eks uose su šia san umpa pa a ojama i y iškoji giminė, p z.: Ve inan labai umpas pinigų inkos palūkanų no mas, pažymė ina, kad EONIA daugiausia susijęs su didžiuliu lik idumo kiekiu; T ečia, dėl sis emos pe eklinio lik idumo kiekio nuola inių s y a imų EONIA ebebu o labai nepas o us (Ma 2010: 40). ik ąją okio į ai a imo p iežas į a skleidžia polinkis su šia i ki omis palūkanų no mų odiklius žyminčiomis san umpomis a o i am ik us aiškinamuosius žodžius, ku ie gali bū i iek y iškosios, iek mo e iškosios giminės, kaip indeksas, no ma, p z.: 2011 m. p adžioje EONIA indeksas oliau bu o nepas o us (Ma 2011: 36); 2005 m. an ąjį ke i į 12 mėn. EURIBOR no ma p adėjo mažė i i iki bi želio pabaigos pasiekė okį pa į lygį (Ma 2006: 33). aiškinamieji žodžiai gali bū i daugiau a mažiau išplečiami, pa yzdžiui, pa a ojama ne ik no ma, be i palūkanų no ma, ne ik odiklis, be i palūkanų no mų odiklis, p z.: 3 mėn. VILIBOR palūkanų no ma nuola bu o didesnė už EURIBOR (lbMa 2006: 44); Ta pbankinio li ų skolinimo palūkanų no mų odiklis VILIBOR, kaip i analogiškas eu o a p au inės a pbankinės inkos odiklis EURIBOR, apskaičiuojamas kiek ieną da bo dieną pagal bankų skelbiamas ko i uo es (P anešimas 2010: 24). Kai ku ie iš aiškinamųjų žodžių su ampa su san umpa einančio žodžių junginio pag indiniu dėmeniu – san umpų VILIBOR, EURIBOR pasku inė aidė žymi su umpin ą anglų kalbos žodį a e (palūkanų no ma). san um- pų LITAS, KUBAS pasku inė aidė y a žodžio sis ema umpinys, ačiau su šiomis san umpomis, įskai an i išplės inius jų a ian us, pap as ai pa a - ojamas aiškinamasis žodis sis ema a su juo suda y i junginiai, p z.: Vyk- dydamas mokėjimo i e ybinių popie ių a siskai ymo sis emų p iežiū os unk- ciją, Lie u os bankas a liko mokėjimo sis emos LITAS, LCVPD e ybinių popie ių a siskai ymo sis emos i LCKU mokėjimo sis emos KUBAS s ebė- seną (lbMa 2007: 68); Sis emą LITAS-PHA sukū ė i aldo Lie u os ban- kas (P anešimas 2009: 41); 2006 m. Lie u os bankas aldė mokėjimo sis emą LITAS i ykdė jos ope a o iaus unkciją (lbMa 2007: 68). 82 Kalbos Kul ū a | 84 Vadinasi, sakinyje a ojami didžiųjų aidžių de iniai šiais a ejais nė nebelaikomi umpiniais. ai aiškiai odo okie a ejai, kai aiškinamuoju žodžių junginiu eina be eik isas umpinamasis žodžių junginys, p z.: Ta pbankinio li ų skolinimo palūkanų no mų odiklis VILIBOR, kaip i analogiškas eu o a p au inės a pbankinės inkos odiklis EURIBOR, apskaičiuojamas kiek ieną da bo dieną pagal bankų skelbiamas ko i uo es, ku iomis ado audamiesi jie pageidauja paskolin i lėšų ki iems bankams (P a- nešimas 2011: 24); Lie u os bankas aldo ealaus laiko a ski ųjų a si- skai ymų sis emą LITAS-RLS i nus a y o laiko mažmeninių mokėjimų sis emą LITAS-MMS bei ykdo šių sis emų ope a o iaus unkciją (P ane- šimas 2009: 40). odėl galima many i, kad šios san umpos sakinyje unkcionuoja ne kaip būd a dį iesiogiai p isijungiančios iesioginės eikšmės pa adinimų san- umpos, o eikiau kaip simboliniai pa adinimai. Žinoma, jų pa a ojama i be aiškinamųjų žodžių, be i simboliniai pa adinimai gali bū i a ojami be gimininių a nomenkla ū inių žodžių. Kai san umpą aiškinan is žodis a žodžių junginys p aleidžiamas, būd a dis a būd a diškasis žodis de ina- mas su numanomu aiškinamuoju žodžiu a aiškinamojo žodžių junginio pag indiniu dėmeniu. ai i lemia būd a džių i būd a diškųjų žodžių gi- minės (i skaičiaus) o mų į ai a imą. Vis dėl o su kai ku iomis san umpomis aiškinamieji žodžiai be eik niekuome nep aleidžiami, bū en su į a dijančiomis į ai ias sis emas, p z.: Sis eminę s a bą i didelę eikšmę u inčias mažmeninių mokėjimų sis emas pagal p iežiū os s anda us e ina a i inkami nacionaliniai cen iniai bankai, o ECB y a a sakingas už EBA sis emos TEVP 2 e inimą (Ma 2005: 120); 2004 m. oliau bu o ykdomi p i alomi pakei imai, bū ini pe ei i p ie naujos p anešimų siun imo sis emos SWIFTNe FIN, i isi sis emos TARGET komponen ai pakei imus įdiegė sėkmingai (Ma 2005: 88). su san umpomis TARGET, TARGET2 einan is aiškinamasis žodis sis ema y a a si bū inoji san umpos dalis, p z.: Sis ema TARGET p a- dėjo eiklą 1999 m. sausio 4 d., į edus eu ą. Iš p adžių ją suda ė 15 nacio- nalinių ealaus laiko a ski ųjų a siskai ymų (RLAA) sis emų i ECB mokėji- mo mechanizmas (EMM). Nepaisan jos sėkmės, sis ema TARGET u ėjo kele ą ūkumų, kilusių iš jos ne ienaly ės echninės kons ukcijos i decen a- lizuo os s uk ū os. Siekdama išsp ęs i šiuos ūkumus i p isi aiky i p ie okių į ykių kaip olesnė eu o zonos plė a, 2002 m. spalio mėn. Eu osis ema ėmė- si ykdy i sis emos TARGET2 p ojek ą. Eu osis emos ikslas ku ian sis- . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 83 emą TARGET2 bu o suku i anks esnės sis emos TARGET mode ni- zuo ą e siją, ku i ge iau pa enkin ų naudo ojų po eikius, siūlydama ienodą paslaugų lygį, sude in ą kainoda ą i ekonomiškumą (Ma 2009: 112). su šias i ki as sis emas į a dijančiomis san umpomis pa a ojamas ne ik žodis sis ema, be i konk e esnės eikšmės žodžių junginiai, p z.: ECB ka u su nacionaliniais cen iniais bankais e ino, a būsima Eu osis emos mokėjimo sis ema TARGET2 a i inka Sis emiškai s a bių mokėjimo sis e- mų pag indinius p incipus (Ma 2007: 29); Pasku inius kele ius me us ji bu o obulinama i ykdomi da bai, ski i an osios ka os sis emai TARGET2 suku i (Ma 2006: 93). okią bū inąją žodžio sis ema a oseną gali lem i angliškos san umpos TARGET suda ymo būdas: iesioginės eikšmės pa adinimu anglų kalboje pap as ai einančio žodžių junginio T ans-Eu opean Au oma ed Real- ime G oss Se lemen Exp ess T ans e Sys em7 pasku inis žodis į san umpą neį auk as, odėl jį links ama a o i kaip nea ski iamą san umpos dalį a ba am ik ą gimininį (nomenkla ū inį) žodį. ačiau kuo paaiškin i, kodėl jis eina p ieš didžiosiomis aidėmis ašomą san umpą. Juk gimininius žo- džius galima a o i i po pa adinimo – ais a ejais, kai gimininis žodis y a bū ina i nea ski iama iesioginės eikšmės pa adinimo dalis (VŽ 1997b, 2004, 2007). ai, kad žodis sis ema iškeliamas p ieš san umpas, g eičiausiai ody ų polinkį am ik as san umpas eks e ak uo i kaip simbolinius pa- adinimus. No s gimininių žodžių pos poziciją po nelie u iškų simbolinių pa adinimų mėgin a sie i su anglų kalbos į aka (ž . Vaicekauskienė 1997), manoma i p iešingai – kad okia pos pozicija gali bū i kai omiems lie u- iškiems simboliniams pa adinimams būdingos kilmininkinės pozicijos kopija imas (ž . Vaskelai ė 2001). Kaip ma y i iš pa eik ųjų palūkanų no mas į a dijančių san umpų pa- yzdžių, aiškinamasis žodis a žodžių junginys a ojamas i p ieš san um- pą, i po jos. aigi, iek polinkis kai ku iuos aiškinamuosius žodžius iškel i p ieš san umpas, iek i jų pozicijos į ai a imas gali bū i kai ku ių san um- pų panašumo į simbolinius pa adinimus požymis. su nelie u iškais simbo- liniais pa adinimais nelie u iškas san umpas sieja i nekai oma o ma. Ne- kai omos y a ne os san umpos, ku ios u i lie u išką galūnę a i inkan į 7 lie u iškas šio pa adinimo a i ikmuo da nė a nusis o ėjęs. lie u os banko leidiniuose jis pap as ai e čiamas T anseu opinė au oma izuo a ealaus laiko a ski ųjų a siskai ymų skubių pe edimų sis ema, a p au inių san umpų žodyne pa eikiamas e imas au oma izuo a di- delės apim ies a peu opinių a siskai ymų ik alaikiu sis ema (bu ačas 2010: 554). 84 Kalbos Kul ū a | 84 baigmenį, p z.: LITAS-MMS a lik ų ope acijų skaičius i e ė padidėjo (P a- nešimas 2011: 45); TARGET2-LIETUVOS BANKAS paslaugų ak y us nau- dojimas lėmė, kad pagal ope acijų e ę ši sis ema aplenkė LITAS-RLS (P a- nešimas 2010: 43). Šių san umpų kai y i neleidžia jų aidinis pobūdis – kai an lie u išką baigmenį u in į žodį umpinys nea i ik ų ik ojo pa adinimo. apsk i ai ibą a p san umpos i simbolinio pa adinimo ka ais gana sudė inga nub ėž i. Pa yzdžiui, minė ą san umpą LITAS eikia laiky i umpiniu, o ki ai sis e- mai pa adin i pasi ink ą nelie u iškos aliu os pa adinimą eu o – žodžiu, aigi, simboliniu pa adinimu. Ma y , dėl o iek san umpos, iek kai ku ie simboliniai pa adinimai į o minami ienodai, plg.: Sis ema EURO 1 – di- delės e ės nus a y o laiko a siskai ymo eu o aliu a sis ema, ku ios sa ininkas i ope a o ius y a p i a us asmuo (Ma 2006: 127). aigi, ekonomikos apž algose a ojamų san umpų sin aksinė aplinka a skleidžia d ejopą jų į aukimo į sakinio s uk ū ą pobūdį: ienas links a- ma į auk i pe būd a dį a būd a diškąjį žodį, . y. pažyminį, ki as – pe aiškinamąjį žodį, sakinio dalių a ž ilgiu ak uo iną kaip p iedėlį. Vienoms san umpoms būdingesnis sin aksinis de inimo yšys8, ki oms – ko eliacija9. De inimas būdingas aidiniu būdu suda y iems iesioginės eikšmės pa a- dinimų a e minų umpiniams, o adinamosios skiemeninės san umpos ko eliuoja su daik a a džiais – aiškinamaisiais žodžiais a žodžių junginių pag indiniais dėmenimis. Vis dėl o aidiniu būdu suda y ų san umpų EONIA, LIBOR, LITAS, LITAS-RLS, LITAS-MMS, LITAS-PHA, TARGET sin aksinė a osena be eik nesiski ia nuo suda y ųjų skiemeniniu būdu, o ai i gi ody ų šių san umpų panašumą į skiemenines. Jas eikiau sieja ne o malus san umpos suda ymo būdas, o galimybė da inį skaidy i skieme- nimis, aigi – jo panašumas į žodį. Visų san umpų g a inė aiška nag inė- jamoje a osenoje okia pa i ( isos jos ašomos didžiosiomis aidėmis), ačiau in eg acija į pla esnę s uk ū ą – eks ą, kaip i į aukimas į sakinio s uk ū ą, ski iasi. 8 sin aksinių yšių koncepcijų i lie u ių kalbo y oje esama į ai ių. Pagal ienas de inimas laikomas sin aksiniu yšiu, pagal ki as – ik sin aksinio yšio odikliu. Plačiau ž . Vas- kelai ė . Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje. Dak a o dise acija, 2009, Vilnius. 9 Šis sin aksinis yšys lie u ių kalbo y oje ak uojamas i į a dijamas labai ne ienodai: jis laikomas a ski u sin aksinių yšių a eju a ba de inimo po ūšiu, adinamas o mų ko elia- imu, žodžių o mų koo dina imu i pan. (plačiau ž . Vaskelai ė 2009: 93–99). . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 91 suda ymą eglamen uojančiuose nu a imuose jie pap as ai siejami ik su pe - kel inės eikšmės įmonių, įs aigų i o ganizacijų pa adinimais (Kniūkš a 1996, 1997; 2004; VŽ 1995, 2002, 2004). VlKK nu a ime „Dėl simbolinių pa a- dinimų linksnia imo“ pa eikiami pa yzdžiai (ko elė „Ežys“, š i as „Palemo- nas“, „Zeb os“ in e ne o planas) a skleidžia, kad są okos ap ėp is y a pla esnė, ačiau a p pa yzdžių nepa eikiama nė ieno nelie u iško simbolinio pa adi- nimo, ku is bū ų san umpa (VŽ 2007). lie u iškų simbolinių pa adinimų da ymo aisyklėse, kaip minė a, simbolinių pa adinimų da y i iš nekai omų aidinių san umpų neleidžiama, odėl i jų ašyba nė a nus a y a. Šiaip a aip, no mos a p simbolinių pa adinimų i san umpų ašybos b ėžiama iba kelia am ik ų p ieš a a imų, i juos a skleidžia ie a osenos a ejai, kai pa adinimas susideda i iš san umpos, i iš simbolinio pa adi- nimo. Ma san umpą eikė ų ašy i didžiosiomis aidėmis, o šalia einančią pa adinimo žodinę dalį – kabu ėse, ačiau san umpa su a žodine dalimi suda o p asmės a ž ilgiu neskaidy iną da inį. Mėginan no mos nus a y us san umpų i simbolinių pa adinimų ašymo ski umus sude in i, a ose- noje pasi aiko ge oko į ai a imo. Ka ais nus e ia san umpos p epozicija, odėl isas pa adinimas ki u š i u a kabu ėmis neski iamas, p z.: Pa la- men as aip pa laikosi nuomonės, kad TARGET-Secu i ies p ojek as gali paska in i Eu opos e ybinių popie ių a siskai ymo in as uk ū os in eg aciją (Ma 2008: 176); Indeksas OMX Vilnius pe ke i į išaugo 13 p ocen ų (P anešimas 2011: 22). Ki ais a ejais, iek san umpa, iek žodinė pa adinimo dalis išski iamos pas i uoju š i u10, p z.: dow Jones EURo SToXX kainų indeksas pe me us išaugo apie 20 %, palygin i su 2005 m. pabaiga (Ma 2007: 38); dow Jones EURo SToXX indeksas me ų pabaigoje padidėjo apie 10 %, paly- gin i su p aėjusių me ų pabaiga (Ma 2005: 34). Esama i okių a ejų, kai abi ašybos no mas mėginama de in i: san- umpa ašoma didžiosiomis aidėmis, o žodinė pa adinimo dalis, kaip sim- bolinis pa adinimas, ski iamas kabu es a s ojančiomis pas i osiomis aidėmis, p z.: dow Jones EURO STOXX indekse esančių bend o ių akcijų p ogno- zuojamas me inis pelno ienai akcijai augimo empas pe ki us 12 mėn. pa a- sa į pasiekė is o iškai žemiausią (–4 %) ibą (Ma 2010: 45). Šio p ojek o, adinamo TARGET2-Secu i ies <…> ikslas – su ienodin i a siskai ymus 10 s aipsnyje isi ci uojami pa yzdžiai ašomi pas i uoju š i u, odėl juose s a usis š i as a i inka šal inio pas i ąjį. Red. pas aba. 92 Kalbos Kul ū a | 84 eu ais už e ybinius popie ius cen inio banko pinigais (Ma 2007: 12). beje, nag inėjamoje a osenoje pas i osiomis aidėmis išski iami eks e a oja- mi s e imi elemen ai, odėl gali bū i, kad okie pa adinimai ak uojami i kaip simboliniai, i kaip nelie u iški. aigi, e ė ų pas a s y i san umpų, eks e unkcionuojančių kaip sim- bolinės eikšmės pa adinimai, ašybą. Nusp endus mažin i nuo simbolinių pa adinimų jas ski iančią ibą, ai galė ų bū i da oma mažiausiai d iem būdais. Vienas iš jų – ikslin i simbolinių pa adinimų ašybos no mą, . y. p ipažin i, kad išliame eks e okie pa adinimai gali bū i ašomi ne ik kabu ėse, be i didžiosiomis aidėmis. Daba inė jų ašymo no ma (kabu- ėse) umpinimo būdu suda y iems pa adinimams, ku ių dauguma į ai iais eisės ak ais į eisinami kaip ašy ini didžiosiomis aidėmis, o icialiojo daly- kinio s iliaus eikala imus a i inkančiai a osenai nė a p iim ina. Ki as ibos a p simbolinių i simboliškai a ojamų pa adinimų ibos mažinimo būdas – a siž elgian į a osenoje plin ančius di b inai suda omus lie u- iškus i nelie u iškus pa adinimus, į eisin i šių pa adinimų ašymą ka u i didžiosiomis aidėmis, i kabu ėse. IŠVaDos 1. Iš žodžių junginio dėmenų pi mųjų aidžių a ki okių elemen ų su- da y os san umpos lie u ių kalbo y os da buose be eik neanalizuojamos, o kalbos p ak ikos i no minamuosiuose da buose pap as ai ap a iamos ik kaip ašybos dalykas. san umpų sanda os i unkciona imo išliame eks- e analizė, pag įs a ekonomikos s i ies eks ais, a skleidžia, kad šis eiškinys nė a ienaplanis, o šiuo me u galiojančios san umpų a ojimo no mos isos jų į ai o ės neap ėpia, y a neaiškios a nepakankamos. 2. ik dalis iš nag inėjamose ekonomikos apž algose a ojamų san- umpų a i inka ipinės aidinės san umpos samp a ą, ku i, beje, y a ne- iksli i p ieš a inga. Dauguma nelie u iškų san umpų y a suda y os ne ik iš aidžių, be i iš skiemenų a su skiemenimis nesu ampančių žodžių dalių, o ai ska ina ikslin i skiemeninės san umpos samp a ą. emian is lie u iškuose eks uose plin ančių nelie u iškų san umpų a osenos duo- menimis, skiemeninėmis iksliau laiky i ne iš skiemenų suda y as, o skie- menimis galimas skaidy i san umpas. . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 93 3. be aidinių i skiemeninių san umpų, a ojama i daug okių, ku ios lie u ių kalbos p ak ikos da buose iš iso neminimos – ai san umpos, į ku ių sudė į įeina i skai menys, i žodžiai a žodžių junginiai. Jas apibend in ai galima adin i miš iosiomis san umpomis. okių san umpų ašymą eglamen uoja ik bend as p incipas – nelie u iškas san umpas į lie u ių kalbą pe ašy i kaip ci a as, ačiau oks p incipas neiš engiamai lemia i lie u iškųjų analogiškų san umpų ašybos a ian iškumą. Jį galė ų suma- žin i bend ieji ne ipinės sanda os san umpų ašymo p incipai. 4. Nelie u iškos san umpos są oka lie u ių kalbo y oje nė a apib ėž a, o jų g ama inio į o minimo no ma – gana neaiški. No mos neaiškumas laiky inas ienu iš eiksnių, kad nag inėjamoje a osenoje okias san um- pas links ama a o i kaip nekai omas. 5. san umpų sin aksinė a osena, bū en jų į aukimo į sakinį i eks ą polinkiai, a skleidžia nemažų ski umų, neap a iamų nė iename san umpų klasi ikaciją pa eikiančiame da be: ienos san umpos išliame eks e unk- cionuoja kaip iesioginės eikšmės pa adinimų umpiniai, į aukiami į eks- ą kaip kalbos ekonomijos p iemonė, ki os – eikiau kaip jau suda y i sim- boliniai pa adinimai. Kadangi okiems di b iniu būdu suda y iems pa adi- nimams eks e eikia am ik o paaiškinimo, i as paaiškinimas ne e ai su- ampa su umpinamo žodžių junginio žodžiu a ne isu žodžių junginiu, okios san umpos y a am ik a pe eklinės a osenos ap aiška. 6. aki aizdu, kad ski ingo pobūdžio san umpų ienodą į o minimą a osenoje, be am ik ų s iliaus i žan o keliamų eikala imų, nemažai lemia i san umpų bei simbolinių pa adinimų ašymo no mos, aip pa daba inė simbolinio pa adinimo samp a a. iba a p simbolinio pa adini- mo i į simbolinę a oseną linkusių san umpų u ė ų bū i plačiau s a s- oma i apib ėžiama aiškiau a ba isai naikinama. Šal INIaI ECb 2007: Eu opos cen inio banko gai ės 2007 m. balandžio 26 d. (ECb/ 2007/2). lbMa 2004: lie u os bankas. Me ų a askai a, 2003. lbMa 2006: lie u os bankas. Me ų a askai a, 2005. lbMa 2007: Lie u os banko me ų a askai a, 2006. Ma 2004: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2003. Ma 2005: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2004. Ma 2006: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2005. 94 Kalbos Kul ū a | 84 Ma 2007: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2006. Ma 2008: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2007. Ma 2009: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2008. Ma 2010: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2009. Ma 2011: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2010. Mb 2003 03: Eu opos cen inis bankas. Mėnesinis biule enis. Mb 2009 12: Eu opos cen inis bankas. Mėnesinis biule enis. Mb 2010 06: Eu opos cen inis bankas. Mėnesinis biule enis. Mb 2010 12: Eu opos cen inis bankas. Mėnesinis biule enis. PK 2006: Eu opos cen inis bankas. P anešimas apie kon e genciją. P anešimas 2005: Lie u os banko p anešimas apie pag indinio ikslo įgy endinimą, unkcijų ykdymą i bankų sis emos būklę. P anešimas 2009: Lie u os banko p anešimas apie pag indinio ikslo įgy endinimą, unkcijų ykdymą i bankų sis emos būklę. 2009 m. lapk ičio mėn. P anešimas 2010: Lie u os banko p anešimas apie pag indinio ikslo įgy endinimą, unkcijų ykdymą i bankų sis emos būklę. 2010 m. lapk ičio mėn. P anešimas 2011: lie u os bankas. P anešimas apie pag indinio ikslo įgy endi- nimą, unkcijų ykdymą i bankų sis emos būklę. 2011 m. gegužės mėn. lI E a ū a amb azas V. 2008: S e imų ik inių a dų ašymas, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as. bu ačas a. 2010: Ta p au inės inansų, e slo i kome cijos san umpos, Vil- nius: Mykolo ome io uni e si e as. DlKŽ 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo i enciklope- dijų leidybos ins i u as. Gi čienė J. 2005: Neologizmų in eg acija į eks ą. – Žmogus i žodis 1, 78–82. G igas G. 2007: san umpos e minijoje. – Te minologija 13, 194–199. G igas G. 2011: Kompiu e ijos san umpos: skolinimas, e imas, a imas. P ieiga pe in e ne ą: www. lkk.l /li /naujienos/naujiena.791.h ml (žiū ė a 2011). KancKP 2000: Kancelia inės kalbos pa a imai. 4asis (2asis pa aisy as i papil- dy as) leidimas. Pa engė P. Kniūkš a, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų ins- i u as. Kazlauskienė a. 2008: san umpos, su umpinimai, simboliai. – Specia- lybės kalba: e minija i s udijos, Vilnius: M u leidykla, 69–75. KK 2008: Kalbos kul ū a 81. Kniūkš a P. 1996: Fi mų pa adinimų gimininių žodžių a ojimas i ašymas. Fi mų a dų da ymo aisyklių p iedas. – Kalbos kul ū a 68, 14–18. . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 95 Kniūkš a P. 1997: Fi mų a dai i jų a ojimas. – Kalbos kul ū a 69, 6–20. Kniūkš a P. 2004: Įs aigų, įmonių i o ganizacijų pa adinimai. Da ybos i a osenos ap a imai, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u o leidykla. KP1 2002: Kalbos pa a imai 1. G ama inės o mos i jų a ojimas. Vilnius: Moks- lo i enciklopedijų leidybos ins i u as. lKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija. Pa engė K. Mo kūnas, Vilnius: Moks- lo i enciklopedijų leidybos ins i u as. lK s 1992: Lie u ių kalbos ašyba i sky yba. 2asis pa aisy as o og a uo inis leidimas. Pa engė N. sližienė, a. Valeckienė, Vilnius: Mokslas. lKŽin 1998: Lie u ių kalbos žinynas. suda ė P. Kniūkš a, Kaunas: Š iesa. lKŽe 2011: Lie u ių kalbos žodynas. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lkz.l / s a as.h m (žiū ė a 2011). Ma cinke ičienė . 2003: san umpos – ak onimai – nauji žodžiai. – Kalbos kul ū a 76, 89–93. Nu a imas 1991: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl medžia- gų, gaminių i no ma y inių dokumen ų žymenų ašymo“ (1991 m. ug- sėjo 26 d., N . 34). Vaicekauskienė l. 1997: Dėl žodžių a kos su nelie u iškais simboliniais a dais. – Kalbos kul ū a 69, 61–63. Vaskelai ė . 2001: Nelie u iškų nekai omų žodžių sin aksiniai aidme- nys. – Kalbos kul ū a 74, 43–52. Vaskelai ė . 2009: Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje. Dak a o dise acija, Vilnius. VŽ 1995: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl i mų pa a- dinimų gimininių žodžių a ojimo i ašymo“ (1995 m. gegužės 25 d., N . 50). VŽ 1997a: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl lie u ių kalbos ašybos i sky ybos“ (1997 m. bi želio 19 d., N . 60). – Vals ybės žinios, 1997, N . 631490. VŽ 1997b: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas dėl „Dėl Vals ybi- nės lie u ių kalbos komisijos p ie lie u os espublikos seimo 1995 m. gegužės 25 d. nu a imo N . 50 „Dėl i mų pa adinimų gimininių žodžių a ojimo i ašymo“ pakei imo“ (1997 m. lapk ičio 13 d., N . 65). – Vals- ybės žinios, 1997, N .1072712. VŽ 2000: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl Eu opos ben- d ijų pa adinimų i als ybių Eu opos sąjungos na ių bend ada bia imo s ičių pa adinimų san umpų“ (2000 m. spalio 26 d., N . 2 (76)). – Vals- ybės žinios, 2000, N . 932912. VŽ 2002: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl als ybinės lie u ių kalbos komisijos p ie lie u os espublikos seimo 1992 m. balan- 96 Kalbos Kul ū a | 84 džio 30 d. nu a imo N . 35 „Dėl i mų a dų“ pakei imo“ (2002 m. bi že- lio 27 d., N . 3 (83). – Vals ybės žinios, 2002, N . 702955. VŽ 2004: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl įmonių, įs aigų i o ganizacijų simbolinių pa adinimų da ymo aisyklių pa i inimo“. – Vals ybės žinios, 2004, N . 27867. VŽ 2006a: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas dėl p i alomosios sky ybos aisyklių (2006 m. ugsėjo 28 d., N . N2 (103)). – Vals ybės žinios, 2006, N . 1074084. VŽ 2006b: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas dėl pasi enkamosios sky ybos aisyklių (2006 m. ugsėjo 28 d., N . N3 (104)). – Vals ybės žinios, 2006, N . 1074085. VŽ 2006c: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos p ie lie u os espublikos seimo 1996 m. g uodžio 19 d. nu a imo N . 58 ,,Dėl leidinio „lie u ių kalbos ašyba i sky yba“ pakei imo“ (2006 m. ugsėjo 28 d., N . N5 (106)). – Vals ybės žinios, 2006, N . 1074087. VŽ 2007: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl simbolinių pa adinimų linksnia imo“ (2007 m. balandžio 5 d., N . N1 (110)). – Vals- ybės žinios, 2007, N . 421625. Gau a 2011 11 02 sHo ENINGs: s uC u E aND sYN aC IC Pa E Ns oF usaGE Summa y he pape se s ou o examine sho enings in w i en language, which seems o be gaining impo ance bu so a has ha dly been esea ched. he no ion is p ob- lema ic; i ends o compe e and o e lap wi h simila e ms, such as abb e ia ions, alphabe ical sho enings, alphabe isms o i les and names, ac onyms e c. In he p esen pape p e e ence is gi en o sho enings, a la gely acknowledged e m by li hua- nian linguis s. he no ion includes h ee a ie ies: alphabe ical sho enings, syl- labic sho enings and mixed sho enings. he choice has been de e mined by he cu en usage pa e ns o sho enings, mo e p ecisely, by he endencies iden i ied in he language o economics. he pape aims a iden i ying he s uc u e and syn ac ic pa e ns o sho en- ings used in economic e iews published by he Na ional bank o he epublic o li huania. When analysing a la ge a ie y o sho enings in p esen day li hua- nian and a ia ion in hei usage in sen ences and longe ex s, a numbe o . VasKElaI Ė. san umpos: sanda a i sin aksinė a osena 97 speci ic cases ha e been iden i ied. hey a e no included in publica ions dealing wi h he language no m and should be discussed in e e ence o he no m. F om his poin o iew, a numbe o sho enings which seem o be sp eading in ac- ual usage ha e no been gi en su icien e alua ion ye . hey include numbe s, wo ds o e en symbols; om he s uc u al poin o iew, hey should make a sepa a e ca ego y o sho enings. he analysis o alphabe ical o syllabic sho en- ings, he usage o which is mainly egula ed by he language no m, has e ealed ha he issue has become a he p oblema ic due o a apid sp ead o non li huanian sho enings. he socalled in e na ional sho enings, which a e ai ly di icul o ca ego ise ei he as pu ely alphabe ical o syllabic sho enings, eopen he discussion o he no ions o alphabe ical o syllabic sho enings and hei bounda ies. he abo e in e na ional sho enings also e eal impo an di e - ences in hei unc ioning in he ex . a syn ac ic app oach helps iden i y wo a ie ies o sho enings: hose which end o be used wi h o he wo ds which g amma ically ag ee wi h he sho ening and hose which equi e explana o y wo ds. he la e ype seems o be much close o symbolic names han o al- phabe ical sho enings, which a e in oduced in o he ex o he pu poses o language economy. he pape also discusses a possibili y o in oduce g amma i- cal ma ke s, which help disc imina e be ween he wo a ie ies o sho enings. KEy woRdS: alphabe ical sho enings, syllabic sho enings, mixed sho enings, abb e ia ions, syn ac ic ela ionship, explana o y wo d, symbolic name. aMuNĖ VasKElaI Ė Lie u os bankas Gedimino p . 6, l 01103 Vilnius askelai [email protected]