„Kalbos kultūros“ šaknys ir kylantys modernizacijos vėjai

V. Labu is. Kalbos kul ū os šaknys i kylan ys mode nizacijos ėjai 9 KALBOS KULTŪRAI – 50 me ų VITAS LABUTIS KALBOS KULTŪROS ŠaKNYs IR KYLAN YS mODeRNIZACIJOS VĖJAI G aži Kalbos kul ū os 50 me ų sukak is – inkama p oga pakalbė i apie ai, kaip, kokiomis aplinkybėmis i kieno ūpesčiu šis leidinys adosi li uanis- ikos pasaulyje, kas lėmė jo k yp į, užda inius i pobūdį. Ka u kyla no as šiek iek pamąs y i apie o leidinio daba į i a ei į. KaiP KALBOS KULTŪRA RaDOsi Aplinka, ku ioje p ieš 1961 m. p adėjo b ęs i kalbos p ak ikai ski o nuo- la inio leidinio idėja, nebu o pap as a iems, kas lie u ių kalba ką no s kū ė, e ė knygas, ašė s aipsnius, o ypač iems, kam ekda o lie u iškai pa ašy ą eks ą edaguo i. Baigian is p aėjusio amžiaus šeš ajam dešim mečiui, po nuožmaus S a- lino ežimo jau bu o p asidėjęs šioks oks „a lydys“. Paju ę ben kiek su- mažėjus komunis ų pa ijos gniauž us, ene gingiausi jaunesnės ka os kal- bininkai (Vy au as Amb azas, Jonas Palionis, Juozas Pikčilingis, Zigmas Zinke ičius i ki i) ėmėsi skelb i sa o mokslo i iamuosius da bus p adė- jusiuose ei i leidiniuose – Lie u ių kalbo y os klausimuose, Kalbo y oje, Li- e a ū oje i kalboje i k . A siga o pe a ky as Lie u ių kalbos žodynas. Pasi odė kalbos p ak ikai s a bių da bų: Daba inės lie u ių kalbos žodynas (1954), Kazimie o Būgos Rink iniai aš ai ( . 1–3, 1958–1962), su ink i iš į ai ių sunkiai p ieinamų da bų i k uopščiai pa eng i Z. Zinke ičiaus. 10 KALBOS KuL ūRA | 84 Skai y ojams pagaliau pasida ė p i ei nami s a biausi Jono Jablonskio da bai, ku ių d i omį Rink iniai aš ai (1957–1959) pa engė i su plačiu į adu paskelbė J. Palionis. Šiokia okia paspi is bu o i mo- kykloms leidžiami ado ėliai – Juo- zo Žiugždos Lie u ių kalbos g ama- ikos I i II dalys, Napalio G igo i An ano Lybe io Lie u ių kalbos a- šybos žodynas mokykloms. Vis dėl o žu nalis ai, edak o iai, e ėjai, e minologai i ki i kalbos p ak ikos žinių s okojan ys da buo- ojai bu o nuola kankinami abe- jonių, kaip pasi ink i inkamą žodį, ikslią min ies aišką, daug bėdų bū a i dėl ašybos, sky ybos, a - ies, ki čia imo. Jeigu kas i žinojo a puka io Lie u oje ėjusį (1933– 1940) kalbos p ak ikai ski ą žu - nalą Gim oji kalba i iš jo išaugusį apibend in ą leidinį Kalbos pa a ė- jas (1939), – jais em is nebu o leidžiama. Po de yniais už ak ais bu o lai- komi Juozo Balčikonio išleis i Jono Jablonskio aš ų 5 omai (1933–1936). aigi p aėjusio amžiaus 6ojo dešim mečio idu yje labai ūko nuola- inio lie u ių kalbos p ak ikos leidinio, galinčio pa a i, kaip ašy i a kal- bė i, ku ie min ies eiškimo būdai inkami, o ku ie isiems badys akis kaip kalbos klaidos. Bu o laukiama ne ik nu odymų, be i išaiškinimo, į iki- nėjimo, ku i kaip ką a o i. Nelabai s a bu, kas pi masis iš a ė žodį, kad lie u ių kalbos p ak ikai bū inas koks no s nuola inis leidinys. Y a žinių, kad okią min į Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o di ek o iaus pa aduo ojui (a isai ado ybei?) 1957 m. (a 1958 m.) iškėlė mokslų akademijos da bų edak o ius Valdas Pe auskas. Kai šio s aipsnio au o ius maždaug uo me u sa o iesioginiam i šininkui Jonui K uopui neo icialiame pokalbyje užsiminė, kad kalbos p ak ikai eikalingas pe iodinis leidinys, J. K uopas a sakė, jog panašus pageida imas jau gau as i ins i u e s a s omas. Pi mojo Kalbos kul ū os sąsiu inio i šelis V. Labu is. Kalbos kul ū os šaknys i kylan ys mode nizacijos ėjai 11 Deja, nepa yko su ink i pakankamai a chy inių duomenų apie s a s o- mo kalbos p ak ikos leidinio užuomazgas, odėl enka daugiausia enkin is uo, kas skelb a Kalbos kul ū os edak o iaus Kazio ul ydo p og aminiuo- se s aipsniuose, pasi elk i a chy inių duomenų nuo upų, p idu i mažai pa ikimų sa o a min ies skiau elių i bandy i šį ą paspėlio i. Nuo min ies apie kalbos p ak ikos leidinio eikalingumą iki Kalbos kul- ū os pasi odymo u ėjo bū i į eik as ne umpas, ingiuo as i duobė as kelias. G eičiausiai isuomenei ski o kalbos p ak ikos leidinio sumanymą b andino a damiesi Žodynų sky iaus ado as J. K uopas, Daba inės li e- a ū inės kalbos sky iui (sky iai ada adin i sek o iais) ado a ęs K. ul- ydas i Ins i u o di ek o ius Kos as Ko sakas. Juk eikėjo su ok i okio leidinio k yp į, su o muluo i jo užda inius i da ge ai pasi eng i į ody i kelių pakopų s a s ymuose, kad leidinys labai eikalingas isuomenei. Ins i u o mokslo a yboje kalbos p ak ikos leidinio eikalai ne u ėjo už- kliū i (p o okolų nepa yko as i). ačiau Lie u ių kalbos i li e a ū os ins- i u as uome bu o mokslų akademijos padalinys, ad joks leidinys (juo labiau ęs inis, isuomenei ski as) negalėjo pasi ody i nepa i in as moks- lų akademijos p ezidiumo. Anksčiau a ėliau lemiamą žodį u ėjo a i y iausybė i isagalės komunis ų pa ijos i šūnė. ad sumanymo pa ei- kėjams sunku bu o ikė is ko no s pasiek i nepasi elkus diploma iškumo, ka ais i pagud a imo, pa i ies, kaip ai da oma. 1960 m. ugpjūčio 12 d. mokslų akademijos Visuomeninių mokslų sky- ius Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o leidinių plane šalia ki ų da bų nu a ė 1961 m. p adė i leis i 5 au o inių lankų specialų biule enį, pa adin- ą Kalbos kul ū os klausimai. Čia nu odoma, kad komunizmą s a an i Res- publikos isuomenė is labiau domisi kalbos kul ū os klausimais i kad Ins i u o da buo ojai nuola os eikia konsul acijas į ai iais klausimais i u i sp ęs i disku uojamus dalykus, ad isa ai numa y a ap a i specialiame biule enyje, ku is u ė ų bū i leidžiamas du ka us pe me us. Visuomeninių mokslų sky iui ado a o K. Ko sakas. mokslų akademijos p ezidiumas Ins- i u o 1961 m. planą, aigi i minė o biule enio leidimą, pa i ino 1960 m. g uodžio 23 d. Naujasis Ins i u o leidinys čia laikomas biule eniu, o pa adinimas galbū duo as pagal mask oje nuo 1955 m. ėjusio leidinio Вοпросы культуры речи analogiją. Kalbos konsul acijų gausa iš iesų slėgė Ins i u o sky ių da buo ojų pe- čius, ėliau ne bu o paski as i paskelb as ienas konsul acijų ele onas, 12 KALBOS KuL ūRA | 84 p ie ku io paeiliui ekda o budė i Žodynų i Daba inės li e a ū inės kalbos sky iaus da buo ojams. ačiau konsul acijų eikalai iko i kaip p iedanga p ašan isuomenei ski o leidinio, ku io užda iniai apėmė ku kas plačiau nei konsul acijos. DĖL KALBOS KULTŪROS PaVaDiNiMO iR s a usO Kodėl i kieno inicia y a numa y as leidinys pa adin as Kalbos kul ū a, ikslių duomenų nepa yko as i. Gal anksčiau minė as a das Kalbos kul ū- os klausimai galėjęs suda y i įspūdį, jog čia būsiąs ik mask iškio leidinio e imas į lie u ių kalbą, o gal kliu o žodis „klausimai“, ku į jau u ėjo anksčiau p adė i leis i Lie u ių kalbo y os klausimai? Pa adinimą Kalbos kul ū a andame paminė ą 1961 m. p adžioje moks- lų akademijos suda y uose pe spek y iniuose 1961–1980 m. da bų pla- nuose ( en pa eik as i jo a i ikmuo usų kalba Культура речи). Neno- ė ume ylomis apei i ik iausiai mažai kam žinomo ak o: ame plane numa y a nuo 1969 m. įs eig i a ski ą Lie u ių kalbos ins i u ą, nes kal- bininkų da bų apim is labai pla i, be o, oks ins i u as eikęs 1941–1952 me ais. Deja, a ski as Lie u ių kalbos ins i u as so ie mečiu aip i liko nea ku as. Kalbos kul ū a ėliau nieku ne adinama biule eniu, o a ski i leidinėliai y a sąsiu iniai. Kol bu o 60–70 puslapių, gal i iko sąsiu inių a das, ačiau daba , ge okai pe kopus 300 puslapių, žinoma, ai jau ik i omai. ik asis leidinio s a usas nusaky as Kalbos kul ū os 1ojo sąs. „P a a mė- je“ – ai plačiajai isuomenei ski as Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o nepe iodinis leidinys. Iš p adžių nebū a nė edakcinės kolegijos, ik kiek ieno sąsiu inio konsul an ai. Pi mąjį sąsiu inį engian konsul a o du Ins i u o kalbininkai – V. Amb azas i J. K uopas, li e a ė ( uome i gi di - busi Ins i u e) Pe onėlė Česnule ičiū ė, iš Pedagoginio ins i u o Vincen as D o inas i iš Vilniaus uni e si e o Juozas Pikčilingis. P aėjus 25 me ams, kai jau bu o p asidėjusi adinamoji pe a ka, K. ul ydas, e indamas 50 Kalbos kul ū os sąsiu inių, ėl p abilo apie p adžią: „Kalbos p ak ikos da bą eikėjo koncen uo i, eikėjo s eig i pe iodinį lei- dinį.“ okią idėją palaikiusi o me o Akademijos i Ins i u o ado ybė, ypač di ek o ius K. Ko sakas. Ši aip a si ado naujas, poka io me ais pi mas pe iodinis leidinys, ski as kalbos p ak ikos klausimams – Kalbos V. Labu is. Kalbos kul ū os šaknys i kylan ys mode nizacijos ėjai 13 kul ū a (sąs. 51, 31). Kas maskuo a 25 me us, a skleis a pasikei us si uacijai. Jau i konsul an ai nuo 36 sąs. pa adin i „Redakcine kolegija“. Kad ilgą laiką eikėjo slėp i Kalbos kul ū os s a usą, gali pa i in i i oks, saky ume, „ly inis nuk ypimas“. 1966 m. eko suda y i 1–10 sąsiu i- nių odykles. Bū a nemaža gal osūkio, kaip pe ą laiką spausdin us s aips- nius sug upuo i pagal ema iką. Ku į s aipsnį nu ody i ku iame sky iuje, kai pačiuose sąsiu iniuose jie aip nesuski s y i? iesa, aip bū a Kalbos kul ū os 1ojo sąs. u inyje, be ėliau ši ai da y i a sisaky a. Jaunai ka š ai gal ai pasi odė, kad a ski i eminiai sky iai u ė ų bū i kiek iename sąsiu- inyje. I suda inė i sąsiu inį būsią leng iau, jeigu e minologas ink ų e minologijos s aipsnius, a dyno specialis ai – sa o s i ies i pan. Išdės- čius šiuos samp o a imus K. ul ydui, šis daug nekomen uodamas okį sumanymą a me ė: pakanka ieno suda inė ojo i nė a ko p asimany i jokių a ski o sąsiu inio sky ių. ada sa o sumanymą išd įsau išdės y i Ins i u o di ek o iui K. Ko sakui. P idū iau, kad labai eikalingas umpas klausimų i a sakymų sky elis. Di ek o ius umpai d ū ai pa eiškė, jog isai ge as daba inis planas, eikia džiaug is, kad u ime ge ą leidinį. Nieko nepešęs, po kelių dienų neo icia liame pokalbyje, niekam ki am negi din , dėl sa o nepa ykusio „žygio“ pasiguodžiau J. K uopui. Jis a skleidė iesą: leidinys su a ski ais sky iais i išeinan is nus a y ais a pais bū ų laikomas pe iodiniu, ku iam eikė ų gau- i specialų mask os leidimą, o jo ikė is nesą ko. Žinoma, s a biausi y a Kalbos kul ū os u inio eikalai. Ka ais p iekaiš- aujama šio leidinio a sakomajam edak o iui K. ul ydui dėl pa aika imo a ybinei san a kai. An ai Kalbos kul ū os 1ojo sąsiu inio p og aminiame s aipsnyje ašoma apie kokybiškai naują lie u ių li e a ū inės kalbos e apą, apie į ykusią kul ū inę e oliuciją, ka u pap iekaiš aujama dėl bu žuazi- nėje Lie u oje bu usių sunkių sąlygų (ž . sąs. 1, 3). ai niekas ki as, ik p opagandiniai p iedangos bu bulai. Be gi i šis s aipsnis p adedamas, kaip de a ge am lie u ių kalbininkui: „Daba inė lie u ių li e a ū inė kalba – didžiulis au os u as, ku į suk o ė mums dešim ys anksčiau gy enusių ka ų. mūsų š en a pa eiga ą u ą išsaugo i, pagausin i i pe duo i būsi- mosioms ka oms. Ne u ime eisės nieko iš o u o p a as i, išba s y i“. okie žodžiai i šiandien labai s a būs. Paci uokime da ieną K. ul ydo min į iš eo inių samp o a imų apie kalbos kul ū os samp a ą: „Ka u su lie u ių li e a ū inės kalbos unkcijų 1 Pi mas skaičius odo sąsiu inio nume į, an as – puslapį. 14 KALBOS KuL ūRA | 84 pla ėjimu didėja i jos a o ojų a sakomybė už jos g ynumą, aisyklingumą, g ožį i aiškumą“ (sąs. 9, 7). Kalbos kul ū oje skelb a ne dešim imis, o šim ais skaičiuojamų į ai ius bend esnius a isai konk ečius a ski us dalykus s a s ančių s aipsnių, ku- ių au o iai be eik isi Ins i u e di bę kalbininkai i nemaža aukš ųjų mo- kyklų dės y ojų, edak o ių, žu nalis ų, e ėjų, ne i iksliųjų mokslų da buo ojų. Čia nė nebandoma ap a i isų šiame leidinyje s a s y ų emų i iso ilgo Kalbos kul ū os kelio. Apie ai nemaža ašy a i šiame leidinyje, i ki uose, apibend inamuosiuose, da buose. Galima pab ėž i, kad so ie mečiu Kalbos kul ū a skynė kelią ki iems kal- bos p ak ikos da bams – Mūsų kalbai, Kalbos p ak ikos pa a imams, a ski ų au o ių šios k yp ies da bams. A kū us Lie u os nep iklausomybę iškilo daug naujų užda inių. Pe 50 me ų ijų y iausiųjų edak o ių (Kazio ul ydo, P ano Kniūkš os, Rasuolės Vlada skienės) ado au as leidinys iš esmės iš- laikė palygin i aukš ą mokslinį lygį i a sakingą požiū į į kalbos dalykus. KALBOS KuL ūRĄ PLAIKS AN YS VĖJAI Išaugęs Kalbos kul ū os medis šiandien šakojasi į isas puses. ai na ū alu, dėl o bū ų galima i pasidžiaug i. ačiau kylan ys naujo iški ėjai p adeda plaiks y i šio medžio šakas. Pasigi s a ga siai a iamų samp o a imų, kad kalbos no minimo laikai jau likę ik p aei imi, kad pa i Kalbos kul ū a kaip leidinys i okia kul ū a kaip eiškinys esą jau a gy enę dalykai. okios kal- bos ima sklis i iš hipe globalizuo ų i supe mode nizuo ų kalbininkų lūpų. Palikime publicis ines me a o as i pas a s ykime ben po ą ų pos mo- de niųjų koncepcijų. Bandoma isus kalbos da bus ski s y i į d i g iež ai p iešingas g upes – p esk ipcinius, ku iuose nu odinėjama, kaip inka i kaip ne inka kalbė i, i desk ipcinius, ap ašančius isa, kas ik kalban pa a ojama. Pas a ojo požiū io p opaguo ojams isi ben kiek no minamųjų požymių u in ys da bai a odo p esk ipciniai i nė kiek ne moksliniai. Šiai g upei pagal okį požiū į bū ų p iski iami J. Jablonskio da bai, isi no minamieji žodynai i g ama ikos. Nesigilinan į esmę, p esk ipcijos pa yzdžiu laikoma bemaž isa Kalbos kul ū a. Kad nenuk yp ume į eo ines diskusijas, ž ilg elėkime į Kalbos kul ū os 1ajame sąsiu inyje išspausdin ą Adelės Valeckienės s aipsnį apie į a džiuo- inių būd a džių eikšmes. Au o ė, emdamasi sa o dise acijai sukaup a V. Labu is. Kalbos kul ū os šaknys i kylan ys mode nizacijos ėjai 15 į a džiuo inių būd a džių ka o eka (ją galima pa adin i specializuo u eks- ynu), pi miausia išsamiai ap ašo ke u ias į a džiuo inių būd a džių seman- ines unkcijas, o paskui ap a ia kele ą ne ikslaus jų a ojimo a ejų. Va- dinasi, A. Valeckienė pi miausia di ba kaip desk ip y is ė, o baigia kaip p esk ip y is ė. okiu keliu dažniausiai ei a Jono Jablonskio da buose i isose lie u ių kalbos no minamosiose g ama ikose bei žodynuose. Daugelis Kalbos kul ū os s aipsnių aip pa a i inka okį modelį. O jeigu iš ka o ap ašomos kalbos klaidos, ai bend asis eigiamų a osenos a ejų „ aizdas“ u imas min yse. aigi p esk ipcija (ki aip a ian , no minimas, kalbos puoselėjimas) nea sie- jamas nuo iš kalbos ak ų ap ašo (desk ipcijos) iš edamų kalbos dėsnių. Galima nu ody i daba inių anglų kalbos au o ių, ku ie sa o g ama iko- se emiasi ne ien desk ipcijos i p esk ipcijos p iešp ieša. An ai Kemb idžo uni e si e o išleis oje anglų kalbos g ama ikoje au o iai p ipažįs a ne ik g ama ikų ap ašuose įž elgiamą p iešp iešą a p desk ip y izmo a p esk ip- y izmo2. Šioje iš esmės desk ipcinėje g ama ikoje neišsi e čiama be spe- cialių ženklų, kas y a ne g ama iška, kas seman inės a p agma inės ano- malijos, kas abejo ino g ama iškumo, kas isiškai nes anda iška. Au o iai nežada a mes i o, kas ge ai ap ašy a adicinėse g ama ikose. aigi p imi y u iską ma uo i ik desk ipcijos i p esk ipcijos p iešp ieša, desk ipcija (ap ašymas) ne e ai ado aujasi i p esk ipcija (no minimu). K. ul ydas bu o paskelbęs p og aminį s aipsnį „Daugiau dėmesio li e- a ū inei šnekamajai kalbai“ (sąs. 2, 3–10). mūsų libe alieji indi idualis ai šauk e šaukia, kad šnekamosios kalbos negalima no min i, nes esą iskas, ką aš gi dėjau, y a kalbos ak as, ku is u i eisę unkcionuo i. Vieną šios asa- os y ą, iš ažiuojan au obusu iš Vilniaus į Kyba us, ai uo ojas zana ykiš- ku akcen u ienam pagy enusiam kelei iui už iko: „O man iki lempu ės jūsų amžius!“ ai negi daba lie u ių kalboje as e inys iki lempu ės u i bū i lygia e is su lie u iškais pasakymais: Man ai ne ūpi..., Kas man da bo...? Ž ilg elėkime da į ieną g ama iką – The Longman G amma o Spoken and W i en („Longmano šnekamosios i ašomosios kalbos g ama ika“)3, ku ioje a ski ame sky iuje ap ašoma „Pokalbių g ama ika“. I čia neapsi- einama be specialių ženklų: „ne inkama“, „nelabai inkama“, „nepageidau- 2 Huddles on R., Pullum G. K. 2002: The Camb idge G amma o he English Language, Camb idge: Camb idge uni e si y P ess. 3 Bibe , D., Johansson S., Leech G., Con ad S., Finegan e. 1999: The Longman G amma o Spoken and W i en English, London: Longman. 16 KALBOS KuL ūRA | 84 ina“. ai ik a desk ipcinė g ama ika, ačiau i joje šnekamoji kalba sa o- iškai il uojama. mode nieji g ama ikai daug ką no i pa eisin i uo, kad kalba kin a, ačiau neno i su ok i, kad kalbos ki imas eikalauja nuola inės p iežiū os. Vadi- nasi, gy oji kalba i oliau u i bū i no minama, ne u i a i ūk i nuo jau nus a y ų kalbos dėsnių bei polinkių. Kalbos kul ū os leidinys, išaugęs i į s o į, i į plo į, kelia pasigė ėjimą, be ka u i ne imą. Gal pe didelis s o is leidiniui, kaip i žmogui, kliudo s eika ai i populia umui? Galė ų iš jo a siski i a ski a socioling is ikos a žala, no s kalbos kul ū a aip pa y a i socialinis eiškinys. Plonesnį Kal- bos kul ū os leidinį pigiau bū ų galima įsigy i. Da ienas pageida imas. Gal i ge ai, kad šiame leidinyje nesileidžiama į smulkias diskusijas, ačiau, kai s a s omas naujas kalbos įs a ymo a ian- as, kai pe iodikoje i kon e encijose kalbama apie lie u ių kalbos i au os yšį, Kalbos kul ū oje yla – nė a ge a byla. Linkime Kalbos kul ū ai nepaisan isokių p iešingų ėjų i negandų i oliau ženg i kalbos ugdymo keliu. Gau a 2011 12 12