Keli probleminiai rašybos ir skyrybos ženklų vartojimo atvejai

O. L. Gudzine ičiū ė. Keli p obleminiai ašybos i sky ybos ženklų a ojimo a ejai 121 ONA LAIMA GUDZINEVIČIŪTĖ Šiaulių uni e si e as KELI PROBLEMINIAI RAŠYBOS IR SKYRYBOS ŽenKLŲ AR OJiMO A eJAi ESMINIAI ŽODŽIAI: aš ingumas, ašybos ekomendacijos, spausdinimas kompiu e iu. Be aidžių i skai menų, eks e a ojama daug į ai ių ženklų, su eikiančių papildomos in o macijos. Raš o kalboje ski ingas unkcijas a lieka i sky- ybos ženklai. S aipsnio ikslas – ap a i ečiau pasi aikančių ženklų a oseną i kelis p obleminius ašybos i sky ybos ženklų a ojimo a ejus. daugelis p i a ia nuomonei, kad „<...> ašmenų sis ema, kaip i pa i ašyba ( ašymo būdai i aisyklės) i sky yba, y a susi a imo dalykas, išo inis kalbos ap alkalas <...>“ (Pupkis 2005: 231). deja, da y a li- kusių a ba a si adusių naujų ak ų, odančių, kad i kalbininkai nė a aiškiai eo iškai apib ėžę i p ak iškai nu odę, kaip a o i kai ku iuos dalykus, ypač apusius ak ualiais dėl isuo inės kompiu e izacijos. Šiame s aipsny- je nag inėjami ašybos, sky ybos a ejai daugelyje no minamųjų kalbos leidinių y a ap a iami a ba apie juos užsimenama, ačiau šiandien ai ei- kė ų pa ikslin i, nes aiškių, konk ečių, pa ikimų ekomendacijų, kad kom- piu e iu spausdinamas eks as bū ų kokybiškesnis, pasigendama. RečiAu AR OJAMi ŽenKLAi P i alomosiose i pasi enkamosiose sky ybos aisyklėse ( oliau – PPS ) iš a - dy i okie lie u ių kalboje a ojami sky ybos ženklai: aškas ( . ), kablelis ( , ), kablia aškis ( ; ), d i aškis ( : ), b ūkšnys ( – ), klaus ukas ( ? ), šauk- ukas ( ! ), daug aškis ( ... ); skliaus ai: a ida omasis ( ( ), užda omasis ( ) ); kabu ės (a ida omosios ( „ ), užda omosios ( “ ) (PPS 2009: 3). Šiame leidinyje minima, kad „eilučių i posmų pabaiga žymima pas i aisiais b ūkš- 122 KALBOS KuL ūRA | 85 niais“ (PPS 2009: 13), ačiau okio ženklo a p iš a dy ų sky ybos ženklų nė a. Juozas Aba a ičius y a ašęs, kad ski ukų p iskaičiuojama i daugiau: kablelis i b ūkšnys, apos o as, išnašų ž aigždu ė, pas i ieji b ūkšniai, da a pelis a p žodžių, pas aipos į auka i k . (Aba a ičius 2002: 9). Aldonas Pupkis aip pa eigia: „Ka ais a ski u ženklu laikomas kablelis i b ūkšnys (, –), o b ūkšnys nag inėjamas ka u su b ūkšneliu kaip ašybos dalykas. Be 10 pag indinių ženklų, kalbama i apie ki okius sky ybos simbolius: apos o us, išnašų ž aigždu es, pas i usius b ūkšnelius1, a pus a p žodžių, pas aipų į aukas i k . (jie gali bū i laikomi i ašybos dalykais) <...>“ (Pupkis 2005: 235). a ojami i ženklų de iniai. Lie u ių kalbos žinyne ( oliau – LKŽin) y a pa eik i okie papildomi de iniai: ?! ?!. !.. ?.. (LKŽin 1998: 349), nu odoma, kad kai ku ie ženklai, pa yzdžiui, šauk ukas i klaus ukas, gali bū i skliaus- uose. Jonas Balke ičius y a ašęs: „Klausiamojo šaukiamojo sakinio gale, be šauk uko i klaus uko2, am ik ais a ejais <...> gali bū i dedamas da i daug aškis (p idedami da du aškai) <...>, p z.: Kas čia da osi?!.. P. C i .“ (Balke ičius 1963: 429). Leidinyje Lie u ių kalbos ašyba i sky yba ( oliau – LKRS) paminė a, kad ie oj daug aškio ašomas ik ienas aškas (?!.) (LKRS 1992: 135)3. Paklausus s uden ų, mokslei ių, ki ų ašančiųjų, kokie čia ženklai, a sakoma a dijan paeiliui: klaus ukas, šauk ukas, aškas. Apsk i ai ašoma gana lais ai, p z.: O gal Jums skai y i ne ukdo mies o ūžesys, ka inių iukšmas, aukinio bildesys, jū os ošimas...?4 adiciškai sakinio gale u ė- ų bū i klaus ukas i du aškai ( ?.. ) – analizė gali padė i sup as i i ženklų a ojimo, i sakinio p asmę. Kai no ima ypač pab ėž i emocinį a spal į, gali bū i ašomi du a ys šauk ukai a ba klaus ukai, p z.: B a o, eisinga, su inkame, su inkame!!! <...> 1 A. Pupkis mini bū en pas i ąjį b ūkšnelį (ž . Pupkis 2005: 234, 235), ne b ūkšnį. Ku iuos ašybos a ejus au o ius u i omenyje, nepaaiškin a. 2 iksliau bū ų ašy i „be klaus uko i šauk uko“. iems, kas sup an a, žodžių a ka p oble- mų nekelia. ačiau aš o da buose jau y a ekę ma y i ašomus ženklus ( !? ). 3 Leidinio Lie u ių kalbos ašyba i sky yba an oji dalis Sky yba 2006 m. paskelb a nebega- liojančia (ž . als ybinės lie u ių kalbos komisijos 2006 m. ugsėjo 28 d. n . n-5 (106) nu a imą). adinasi, dalis sky ybos dalykų ( ai, kas nepa enka į PPS ) liko aiškiau ne egla- men uo a. odėl am ik os šio leidinio nuos a os ( aip pa i dėl kelių ženklų de inių saki- nio pabaigoje) pa eikiamos i ėlesniuose leidiniuose, pa yzdžiui, LKŽin) – Red. pas aba. 4 Kai ku ie pa yzdžiai paim i iš kolegų da bų, edaguojamų ank aščių a ba apsk i ai ci uo- jama ik analizuojamai emai ilius uo i s a bi sakinio dalis, odėl au o ys ė, šal iniai ne- nu odomi. Au o ių ašybą ( a oseną) dažnai pa aiso i leidinių edak o iai. S aipsnyje akcen uojama a osena, k eipiamas dėmesys į p oblemas. O. L. Gudzine ičiū ė. Keli p obleminiai ašybos i sky ybos ženklų a ojimo a ejai 123 (LKRS 1992: 136). Pe dažnai a ojami okie ka o iniai ženklai gali ne ek i į aigumo. Be abejo, jų a ojimas p iklauso i nuo eks o s iliaus. Kai ku ie ženklai y a po iniai: skliaus ai, kabu ės, išsky imo a eju po iniai pasida o i kableliai, b ūkšniai. Po inių i pa ienių ženklų a o- sena sakinyje ski iasi. Pa yzdžiui, skliaus ai sakinyje gali bū i ašomi siekian ski ingų ikslų: pi muoju a eju skliaus ai nu odo in o maciją, ki u – iš- skaičiuojama: „P ielinksniai ašomi a ski ai nuo žodžių samplaikų (a) i nuo žodžių sąaugų (b), p z.: a) be ki a ko, be ko ki a, be maža ko <...>; b) iki šiamlaik, lig šiolaik <...> “ (LKRS 1992: 52). Po inių ženklų nė a daug, be i jie gali bū i ypa ingi – ai iengubos kabu ės. Mokslinėje li e a ū oje pa eikian eks e žodžio eikšmę esama į ai- o ės. dažniausiai ašoma a ba aip: babelis „sąmyšis, sui u ė“ (LKRS 1992: 64), a ba aip: ledas ‘sušalęs anduo’. LKRS nu ody a: „Kul ū inių augalų eislių pa adinimai ašomi didžiąja aide i išski iami iengubomis kabu ė- mis“ (LKRS 1992: 64). Paaiškinama, kad „ oks jų ašymas y a uni ikuo as a p au iniu mas u. Kabučių gali nebū i, kai pa adinimas pa eikiamas ki u š i u a ba su specialia eislės nuo oda“ (LKRS 1992: 64), pa eikiama pa- yzdžių: ‘Veng inė’ (sly ų eislė), ‘Akuo ieji’ (k iečių eislė), ‘Senga Sengana’ i k . čia eikė ų a k eip i dėmesį į a ida omųjų kabučių o mą. Beje, a- do ėlyje Lie u ių kalba ( oliau – LK i) ašomos ki okios kabu ės: b aškės „Senga Sengana“ (LK i 1995: 321). Pa s naujausias iengubų kabučių ašy- mo a ian as y a logiškai sup an amas – po ieną lie u iškų kabučių („ “). ačiau p ie okios ašybos sunku p ip as i, nes a ida omoji kabu ė (daugis- kai inio daik a a džio a osena ienaskai a čia da osi eali) a odo kaip kab- lelis, ik pa ašy as po a po, oliau jau ašomas žodis, p z.: „ki is y a a si kalbos siela“; lo. segmen um ,a ka pa, gabaliukas‘ (S undžia 2009: 12). čia a ojamos ienodo s iliaus (g a ikos) d igubos i iengubos kabu ės. da iena p oblema – a galima ašy i d igubus ženklus? Pa yzdžiui: <...> ie o a džiai aip pa a ojami simboliniuose pa adinimuose, ypač dažnai spo o komandų i klubų, s eika ingumo kompleksų a poilsio bazių pa adini- muose i pan.. als ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau – LKK) Kon- sul acijų banke nu odoma: „Susidū us d ejoms kabu ėms, skliaus ams, a- šomos ienos kabu ės, ieni skliaus ai (kaip i susidū us d iem kableliams a ki iems sky ybos ženklams), p z.: Pab ango „U enos“ U enos“ alus. Šal- inis gali bū i nu odomas į ai iai (išnašoje, skliaus uose (www.del i.l ), s a - bu, kad skai y ojas gau ų eikiamą in o maciją“, ačiau da papildy a: „Sa- kinio pabaigoje susidū us su umpinimo aškui (p z., su umpinimai k ., 124 KALBOS KuL ūRA | 85 . ., pan.) i sakinio pabaigos aškui, aip pa dedamas ienas aškas. Ka ais dėl aiškumo sudė inguose eks uose gali bū i dedami d igubi skliaus ai: ((0,990 – 1,18)/0,12 = –1,6); ...susidomė a ik XX a. (A. Žigai y ė, ope a „Maž ydas“ (1987), „Žil inas i eglė“ (2002)) i pan.“ (h p://www. lkk. l /li /7696)5. aigi minė o sakinio (<...> ie o a džiai aip pa a ojami <...>) gale u i bū i ienas aškas. Be skliaus ai dažniausiai d igubinami, p z.: Teks kel i šį klausimą p i e š k o m i e ą (= komi e ui; eks klaus i komi e o (ko- mi e ą)) (KP 2(2) 2003: 87). eu opos Sąjungos Ins i ucijų leidinių engimo ado e ( oliau – iLR ) nu- odoma, kad d igubus skliaus us galima ašy i, jei eikia pagal p asmę: poli(oksi(dime ilsililenas)); Ši su a is (Eu opos Sąjungos bei Ekonominės i pinigų sąjungos (EPS)) pasi ašy a 1992 m. asa io mėn. Šiame leidinyje ekomenduojamos iengubos kabu ės: Komisijos na ys pažymėjo, kad „kilo ginčų dėl bend o ės „Mic oso “; eigiama, kad „[d] igubos kabu ės ne eko- menduojamos, be p i eikus gali bū i ašomos: Komisijos na ys pažymėjo, kad „kilo ginčų dėl bend o ės „Mic oso ““ (ILRV 2011: 151–152). Keblu pa ašy i šalia a sidū usias a ida omąsias d igubas kabu es i eikšmę pa eikiančias a ida omąsias iengubas kabu es (analogiškai – i užda omąsias), ci a oje ci a ą i pan., ačiau ci a imas – ne šio s aipsnio y imo objek as. Skliaus ų esama į ai ių, p z.: ( ) – pap as ieji skliaus ai a ba iesiog skliaus ai; [ ] – lauž iniai skliaus ai; { } – ies iniai skliaus ai; < > – kam- piniai skliaus ai i k . Ženklų eikšmės a papildomai a ojami ženklai isada paaiškinami, pa yzdžiui, Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje ( o- liau – dLKG) pa ašy a: „Pa yzdžiai, pa ašy i one ine ansk ipcija, p i eikus pa eikiami lauž iniuose skliaus uose „[ ]“ <...>; įs ižiniai skliaus ai „/ /“ odo onologinę ansk ipciją, ies iniai „{ }“ – mo onologinę a ba mo - ologinę“ (dLKG 1997: 21). Kai ku ios aidinės san umpos bū inam eikalui esan linksniuojamos, ada linksnių galūnės ašomos „mažosiomis aidėmis po b ūkšnelio a ba apos o o, p z., TASS-o a ba TASS’o p anešimas“ (LKRS 1992: 74). S a- sio Keinio manymu, da eikė ų disku uo i, kaip ašy i: „<...> neaišku, kam (i kai ku iais ki ais a ejais, pa yzdžiui, kai ku ių s e imų ik inių pa adi- nimų ašyboje) a ojamo apos o o ie oje eikia e os, ma y , skolin inės g e ybės su b ūkšneliu“ (Keinys 2005: 189). LKRS ašoma, kad su umpė- ję a nybiniai žodeliai, nuo pa a dės a ski iami apos o u, gali bū i asmen- 5 ...susidomė a – čia po daug aškio lyg i ūk ų a po ( ik ų ašy i <...> i palik i a pą). O. L. Gudzine ičiū ė. Keli p obleminiai ašybos i sky ybos ženklų a ojimo a ejai 125 a džio p adžioje i ašomi didžiąja aide, p z.: L’Anžas, O’Hen is, D’Abe nonas, o asmen a džio iduje – mažąja, p z.: Žana d’A k, Ma selis l’E bjė (LKRS 1992: 88). Apos o o eikia i ada, kai nelie u iškuose a - duose p idedamos lie u iškos galūnės, p z.: La ousse’as i k . (LKRS 1992: 89). Apos ò as – „ ašybos ženklas – kablelis, ašomas i šu inėje eilu ės dalyje ie oj p aleis o balsio, p z., p anc. „l’ homme“6 ie oj „le homme“, po minkš o p iebalsio one inėje ansk ipcijoje, p ieš lie u iškas galūnes p ie ab e ia ū ų, p z., ASS’as“ ( Ž 1985: 41). ėlesniuose leidimuose pa ikslin a ik baigiamoji apib ėž ies dalis: „p ieš lie u iškas galūnes po au en iškų ik inių a dų, ku ie baigiasi ne a iama balse a ba p iebalse, p z., de Gaulle’is ( Ž 2001: 60), ačiau eigiama, kad apos o as y a ašybos ženklas (ž . Le 2001: 664; LKe 2008: 28). Mokslo da buose, bibliog a- ijoje, dokumen uose ka ais pa eikiama s e imų žodžių pe aša pa aidžiui. aip siekiama, a ojan diak i inius ženklus, iksliau pe eik i ( ansli e- uo i) o iginalo kalbos o mą, p z.: us. Кузьмина – Kuz%mina7 (Amb azas 2008: 14). okiais a ejais apos o as žymi p iebalsio minkš umą. Leidi- niuose ienodumo nesilaikoma, p z.: Kacnel’son (Кацнельсон), Ko al’ (Коваль), Rol’ [человеческого...] (Pоль...), be Chidekel (Хидекель), Košel (Кошель), Ulman (Ульман), Vol (Вольф) (ž . Guda ičius 2009: 239–254). Rišliame eks e ik iniai a dai ansk ibuojami aikan sa os kalbos aidy- ną – ašoma Kuzmina (Кузьмина), Olga (Ольга)8 i pan. BRūKŠneLiS, BRūKŠnYS, ARPAi iR Ki A B ūkšnelio i b ūkšnio a osenos ski umai no minamuosiuose lie u ių kalbos leidiniuose apib ėž i gana aiškiai. Anksčiau b ūkšnelis bu o ski iamas p ie sky ybos ženklų, daba jis laikomas ašybos ženklu. Spausdinan eks ą b ūkšnelis a p siejamų žodžių a jų dalių isada ašomas be a pų iš abiejų pusių. Y a keli p obleminiai a ojimo a ejai, kai enka sp ęs i, ką (b ūkšnį a b ūkšnelį) spausdin i, d auge išmany i – spausdin i su a pais iš abiejų pu- sių a be jų. 6 išspausdin a su a pu po apos o o. 7 . Amb azo knygoje pa ašy as bū en oks apos o as. 8 išsamiau ž .: Pa a džių, a dų i ie o a džių ansk ipcijos iš usų kalbos į lie u ių kalbą i iš lie u ių kalbos į usų kalbą ins ukcija, ilnius: Mokslas, 1990. 126 KALBOS KuL ūRA | 85 aisyklėse nu odoma, kad a p d iejų sa a ankiškų9 o pa ies asmens pa a džių, p z., Kyman ai ė-Čiu lionienė, a p pa a dės i slapy a džio, p z., Vincas Mykolai is-Pu inas, y a ašomas b ūkšnelis (išim į suda o du a dai, a das a pa a dė i p ie a dis i k .) (išsamiau ž . h p://www. lkk.l /nu a- imai/ asyba/b uksnelis.h ml). S. Keinys a k eipia dėmesį, kad „<...> p ak ikoje asmen a džių ašyba dažniausiai p aplečiama – i nekai omos a iš dalies nekai omos d igubų pa a džių dalys siejamos b ūkšneliu, p z.: U niežiū ė-Lambe gs, Velskop - Hen ich, Žolio-Kiu i i k . ik ai bū ų logiška i pag įs a kalbamą aisyklę o muluo i plačiau, . y. pa a džių ašybos nesie i su dėmenų kai ymu, nes ai padė ų i nežinomas sudė ines pa a des ski i nuo a do a a dų“ (Kei- nys 2005: 187). aigi isada bū ų aišku, kad b ūkšnelis ski ia d i asmens pa a des. LKK in e ne o s e ainėje apie asmen a džius ašoma: „ ekėda- ma mo e is gali pasi ink i i d igubą pa a dę, suda y ą iš me gau inės i posan uokinės pa a džių, okia pa a dė ašoma su b ūkšneliu, p z.: Rū a Simu y ė-Gaidienė, As a Bu kė-Ju gai ienė, Jolan a Radze ičienė-Bud ė. (d igubą pa a dę gali bū i nepa ogu a o i, nes ji gana ilga, o umpin i o icialiuose dokumen uose pa a dės negalima.)“ (h p://www. lkk.l /li / nu a imai/asmen a dziai). aikan aisykles aišku, kad pa adinimai, ku iuos suda o d iejų asmenų pa a dės, o ne ieno asmens d i pa a dės, u i bū i ašomi ki aip – su b ūkšniu be a pų, p z.: I ano o–Topo o o e noling is- ikos k yp is, Sepi o–Vo o hipo ezė i k . Kai p ie pa a džių p idedami a dai, p ak ikoje okios aisyklės nesilaikoma ( ašoma į ai iai), p z.: Alek- sand o Po ebnios – Solomono Kacnelsono koncepcija (Guda ičius 2009: 59); F . Klugės-A. Goe zės, <...> A. Waldės-J. Poko no <...> žodynai (Amb azas 2008: 3310) i k . B ūkšnelis u i bū i ašomas i d igubame geog a inio objek o pa adi- nime, p z., Šiau ės Reinas-Ves alija (h p://www. lkk.l /li /nu a imai/ a- syba/b uksnelis.h ml). Su b ūkšneliu dLKŽ6e pa eik i šie ie o a džiai (daž- niausiai žemės, s i ys): Badenas-Viu embe gas, Chan ų-Mansių au onominė apyga da, Kaba da-Balka ija, Ka ačiajų-Če kesų Respublika, Kas ilija-La Man- ča, Kas ilija-Leonas, Meklenbu gas-Fo pome anija, Saksonija-Anhal as, Šam- panė-A dėnai, Šiau ės Ose ijos-Alanijos Respublika, Šiau ės Reinas-Ves ali- ja, Šlez igas-Holš einas. Šalių pa adinimus gali jung i jung ukas, p z., Bos- 9 Abiejų kai omų pa a džių (LKRS: 56). nekai omi pa a dę i a dą suda an ys žodžiai p ie kai omų žodžių a a p sa ęs b ūkšneliu nesiejami, p z.: Talla Kelpša, Pu Pu e leckis i k . 10 Au o iaus ci uo a P. Ska džiaus pa a džių pe aša. O. L. Gudzine ičiū ė. Keli p obleminiai ašybos i sky ybos ženklų a ojimo a ejai 127 nija i He cego ina (dLKŽ6e). ne ašomas b ūkšnelis adap uo uose pa adi- nimuose, p z., Sank Pe e bu gas (dLKŽ6e). Pasi aiko išski inių a ejų, kai eikia aiškin is, ikslin is, kas no ima pasaky i: „Regis, ne su b ūkšneliu, o su b ūkšniu u ė ų bū i ašomas Dubysos-Ven os pe kaso pa adinimas <...>, nes čia upių a dais pasakomos ibos ( adinasi, Dubysos–Ven os pe kasas)“ (Keinys 2005: 188). B ūkšnelio a p bend inių daik a a džių ekomenduojama eng i. Kai daik a a džiai y a sin aksiškai lygia e čiai, be žymi ne ieno, o d iejų da- lykų pa adinimus, jie jungiami ne b ūkšneliu, o jung uku i , p z.: kul ū a i š ie imas (ne kul ū a-š ie imas), pajamos i išlaidos (ne pajamos-išlaidos). okių daik a a džių kilmininkai, einan ys iena ūšiais pažyminiais, be ne- eiškian ys ieno daik o są okos, aip pa jungiami ne b ūkšneliu, o jung- uku i (a ba bei), p z.: bal ų i sla ų san ykiai (ne bal ų-sla ų). as pa pasaky ina apie ik inių daik a a džių jungimą, p z.: Lie u os i Islandijos su a is (ne Lie u os-Islandijos11) (h p://www. lkk.l /nu a imai/ asyba/b uks- nelis.h ml). Kai ašoma Lie u os-Lenkijos Respublikos aldo ai (Amb azas 2008: 12) – isai ki a p asmė. Apie panašius dalykus kalbama ap a ian b ūkšnio ašymo aisykles. Kancelia inės kalbos pa a imuose ( oliau – KancKPi) ašoma: „b ūkšnys a- šomas a p žodžių, eiškiančių d išalius san ykius: Suda ė pi kimo–pa da- imo (no s ge iau p ekybos) su a į. P asidėjo Lie u os–Bal a usijos12 (ge- iau Lie u os i Bal a usijos) de ybos“; da pa ikslin a: „ ieno žodžio dažnai už enka i d išaliams eiksmams nusaky i: dokumen ų pe da imas (ne pe - da imas-p iėmimas), namo pi kimo (ne pi kimo-pa da imo) su a is. Jei d i- šaliai san ykiai is dėl o nusakomi d iem žodžiais, a p jų ašy inas ne b ūkšnelis, o b ūkšnys“ (KancKPi). Judi a džežulskienė mano, kad okiais a ejais b ūkšnys a s oja jung uką i (Celiešienė, džežulskienė 2009: 244). Kalbos a o ojams nė a leng a nus a y i d išalius eiksmus, d išalius san- ykius i pan. B ūkšnys y a sky ybos ženklas (LKRS 1992: 136–137), a ojamas d e- jopai: su a pais i be jų. B ūkšnys ašomas a p d iejų a daugiau žodžių a skai menų, žyminčių daik ų bei eiškinių ie os, laiko, kiekio, eilės ibas (p z.: T aukinys Vil- nius–Kaunas iš yks laiku. Lanky ojai p iimami 12.30–16.30 alandomis. Bib- lio ekoje lankausi 2–4 ka us pe sa ai ę). Apie ai, kad ne eikia a pų, LKRS 11 Pa ašy as b ūkšnelis. 12 čia – b ūkšnys, plg. 11-ą išnašą. 128 KALBOS KuL ūRA | 85 neužsimenama, no s pa eik i pa yzdžiai odo palik us a pus (LKRS 1992: 234). LKŽin (1998: 376) pa ašy a aiškiai: „ a p ibas žyminčių žodžių a skai menų b ūkšnys į e piamas be jokių a pelių“. S. Keinys papildo: „Su ibų žymėjimu galima sie i kalbų ašymą e čiamųjų žodynų pa adinimuo- se, pa yzdžiui, „La ių–lie u ių kalbų žodynas“ (pi moje XX a. pusėje i jo idu yje ie pa adinimai dažniausiai ašy i su b ūkšneliu). iš ik ųjų o- kiais a ejais eikia ski iamojo ženklo, i oks, kaip saky a, y a b ūkšnys“ (Keinys 2005: 185–186). ačiau kaip – su a pais a be jų – spausdin i b ūkšnį, odan į ibas, in e alą eiškiančius skai menis, a p ku ių y a da į e p i i su umpinimai a ki i žodžiai, li e a ū oje nenu odoma, p z.: XIX a. pabaigoje – XX a. p adžioje; XIX a. pab.–XX a. p . LKRS y a pa yzdys, kaip ašoma da a: 1984 02 01 – 1984 03 15 bu o komandi uo ėje (LKRS 1992: 80). aisyklių, kada ašomas b ūkšnys daik ų, eiškinių iboms žymė i, pa yzdžiai leidinyje pa ašy i aip pa su a pais iš abiejų b ūkšnio pusių, p z.: Dyzelinis aukinys Vilnius – Klaipėda a ėjo p ie uos amiesčio <...> (LKRS 1992: 234). aigi p ieš 20 me ų, kai bu o išleis- a knyga, į a pus nebu o k eipiama dėmesio. iLR nu odoma, kad a pais nuo eks o nea ski iamas b ūkšnys ašomas: „ a p d iejų a daugiau sa a ankiškų žodžių a skai menų, žyminčių daik- ų bei eiškinių ie os, laiko, kiekio, eilės i pan. ibas (in e alą, apim į): g ei asis aukinys Liuksembu gas–Pa yžius, p. 21–23, 150–204 s aipsniai, 5–8 klasės, anglų–lie u ių kalbų žodynas, mokiniai a os ogauja bi želio– ug- pjūčio mėn., 2006–2009 m., gegužės 15–22 d., [ oliau pa eikiami labiausiai dominan ys pa yzdžiai – O. L. G.] 2003 m. sausio 1 d.–2006 m. g uodžio 31 d., 2003 01 01–2006 12 31“ (iLR 2011: 149). Šalia y a pas aba: „dėl aiškumo b ūkšnys su a pais gali bū i ašomas: • a p su umpin o žodžio i skai mens (a žodžio), p z.: Kon e encija yko 2010 m. lapk ičio 29 d. – g uodžio 1 d. S udijų ku są numa oma išei i pe is mėnesius (2010 m. ugsėjo 15 d. – 2010 m. g uodžio 15 d.). eu opa Xiii a. pab. – Xi a. p . • a p skai menų, ku ių g upės a ski os a pais: 2003 01 01 – 2006 12 31 100 000 000 – 300 000 000.“ O. L. Gudzine ičiū ė. Keli p obleminiai ašybos i sky ybos ženklų a ojimo a ejai 129 aigi, kai y a ik du galimi a ian ai (b ūkšniai su a pais i be jų), „dėl aiškumo“13 galima ašy i pasi ink inai. iLR ap a i i ki i b ūkšnio i a pų spausdinimo (nespausdinimo) a ejai: a pais nuo eks o nea ski iamas b ūkšnys ašomas nusis o ėjusios ašybos a ejais: pi kimo–pa da imo su a čių eisė, da bų pe da imo–p iė- mimo ak as. B ūkšnys ne ašomas a p sa a ankiškų žodžių, eiškiančių d išalius san ykius: Lie u os–Lenkijos san ykiai14 ( u i bū i Lie u os i Len- kijos san ykiai), Lie u os–La ijos de ybos ( u i bū i Lie u os i La ijos de ybos), ES–JAV bend ada bia imas ( u i bū i ES i JAV bend ada bia i- mas). B ūkšnys ne ašomas a p nuosa ybės san ykiais susijusių žodžių ( ašomas jung ukas i ): bend a Lie u os i Š edijos įmonė (ne bend a Lie- u os–Š edijos įmonė), Lie u os i Bal a usijos siena (ne Lie u os–Bal a u- sijos siena) (iLR 2011: 149). LKŽin (1998: 375) nu odoma: „B ūkšniai dedami a p žodžių, eiškian- čių kelių eiškinių yšį a seką, p z.: 1. Iš au osakos jis meniškai ekons a- o mi ologinį žmogaus – gam os – isa os yšį. ( .) 2. A ski ų k aš ų apž algą pa eikia pagal schemą: naudingosios iškasenos – p amonė – žemės ūkis – ans- po as.“ Komen a ų, a ašan b ūkšnį eikia a pų, čia aip pa nė a. O kaip ašy i opoziciją, p iešp iešą eiškiančius žodžius – su a pais a be jų? Keli ski ingi pa yzdžiai: „<...> į bend inę kalbą o ien uo ai a osenai a ibo i be išlygų ne inka nei a ojimo s ičių, nei ašy inės–saky inės o mos, nei iešumo–p i a umo k i e ijai. Bene s a biausiu k i e ijumi ampa o icialu- mas–lais umas“; „<...> p iešp ieša sis emiška–nesis emiška a liepia an ojo aspek o p iešp iešą no miška–neno miška“; „<...> suda o an onimų po as pagal požymį eigiamas/neigiamas, p z.: džiaugsmas – liūdesys, pasididžia- imas – gėda, kan ybė – nepakan umas i k .“; „<...> a ojama sąlygos– pasekmės san ykiams eikš i <...>; „<...> ski iamos a miškos–ne a - miškos s uk ū os požymis“; „S a bus požymis y a a mainos kodi ika- cija–nekodi ikacija“ i k . Opoziciją, p iešp iešą ik iausiai galima e - in i kaip ibas i ašy i b ūkšnį be a pų iš abiejų pusių. Kai ku iais a ejais, ku aiški al e na y a, ik ų pas i asis b ūkšnys. Jis galė ų bū i a ojamas am ik ai al e na y ai žymė i (a i inka jung uką a ba) (ž . oliau apie pa- s i ąjį b ūkšnį), ačiau mokslinėje li e a ū oje u ė ų a si as i pas abų, ko- men a ų. 13 Apie kabučių a oseną y a ašiusi Rū a Ma cinke ičienė (2006). Šiuo a eju kabu ės s aips- nyje bū en i eiškia modalumą. 14 Plg. 11-ą i 12-ą išnašas.