Sudėtinių prijungiamųjų sakinių norminimo ypatumai ir pažymimųjų sakinių vartosena

R. VladaRskienė. sudė inių p ijungiamųjų sakinių no minimo ypa umai i pažymimųjų sakinių a osena 61 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ lie u ių kalbos ins i u as sUdėTiniŲ PRiJUnGiaMŲJŲ sakiniŲ nORMiniMO YPaTUMai iR PaŽYMiMŲJŲ sakiniŲ VaRTOsena ESMINIAI ŽODŽIAI: sin aksė, p ijungiamieji sakiniai, pažymimieji sakiniai, no mi- nimas. sin aksės eiškiniai kin a labai pamažu. Vy au o amb azo (1986: 66) nuo- mone, „[s]in aksinės sanda os pas o umas – būdinga i labai s a bi kalbos ypa ybė. Jeigu žodžių san ykiai i jų aiškos būdai kis ų aip g ei ai, kaip pa ys žodžiai, kalbos sa i umas pe kelis šim us me ų išblank ų.“ Todėl su okian sin aksinės sis emos eikšmę kalbos pas o umui, nes „[s]in aksės no mų i imas jau odo pačios kalbos nykimą, galima saky i, kalba baigia egzis uo i ka u su sin akse“ (Pupkis 2005: 297), sin aksės eiškinių inka- mumas lie u ių bend inei kalbai y a nuola s a s omas. sin aksės objek as y a labai pla us. kalbininkai daugiausia i ia i e i- na žodžių yšių dėsningumus, no min ojų ž ilgsnį ypač aukia linksnių i p ielinksnių a ojimo ypa umai, no minan daugiausia ūpesčių kelia a- dinamoji mik osin aksė – žodžių sin aksinės po encijos (junglumo alen- ingumo) nus a ymas (labu is 1985: 10). didesnių sin aksinių iene ų, pa yzdžiui, sudė inio sakinio dėmenų, yšiai ečiau e inami no minamuo- ju požiū iu. Tai aki aizdžiai odo i Kalbos pa a imų dalies Sin aksė knyge- lių apim is: pi moji knygelė ski a linksnių, an oji – p ielinksnių i po- linksnių a ojimui ap a i, o ečioji, daug plonesnė už pi mąsias, isiems ki iems a ian iškiems sin aksės eiškiniams ap a i. s aipsnio* ikslas – apž elgus sin aksės no minimo pag indą i k i e ijus, aip pa s a biausias sudė inių p ijungiamųjų sakinių no minimo p oblemas, išsamiau panag inė i ieną ak ualų pažymimojo sakinio a osenos a ejį. * s aipsnis pa eng as ykdan p ojek ą „eu opos sąjungos dokumen ų kalbos y imas“, i- nansuojamą Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pagal „lie u ių bend inės kalbos, a mių i ki ų kalbos a mainų unkciona imo i kai os y imų 2011–2020 m. p og amą“. 62 kalbOs kUlTūRa | 85 sinTaksės ReiŠkiniŲ nORMiniMO PaGRindas Vy au as būda (1987: 8) mano, kad „lie u ių kalbos sakinių mokslas y a kilęs XVii–XiX a. lo ynų, okiečių kalbų a ba lo yniškai, okiškai ašy ų ki ų kalbų g ama ikų di oje jau ien dėl o, kad šiomis kalbomis bu o ašomos pi mosios lie u ių k. g ama ikos“. Tačiau lie u ių kalbos sudė inių p ijungiamųjų sakinių no minimo p adžia eikė ų laiky i Jono Jablonskio da bus, ypač jo Lie u jų kalbos sin aksę (1911). Joje kalbininkas pa eikė pi mąjį sis eminį lie u ių kalbos sin aksės ap ašą, emdamasis a mių, au- osakos, šiek iek senųjų aš ų duomenimis i g ožinės li e a ū os kū iniais. P ipažino, kad ašomosios kalbos pa yzdžiais „sin aksės dėsniams kel i aikš- ėn“ naudojosi a sa giai. Taip J. Jablonskis nub ėžė olesnę sin aksės kodi- ikacijos k yp į, į pi mą ie ą iškeldamas g ynumo k i e ijų, glaudžiai sie- jamą su sis emiškumu. Šią knygą galima laiky i pi muoju lie u ių kalbos sin aksės kodi ikacijos da bu. bend inei kalbai s ip ėjan kin a i jos kodi ika imo k i e ijai. naujos sąlygos iškėlė ikslingumo k i e ijų, ačiau lie u ių kalbos is o inės sin ak- sės y ėjas Vy au as amb azas (1986: 69) nelinkęs jo su eikšmin i. Jis eigia, kad sin aksė suda o kalbos sis emos b anduolį, jos eiškinius i de ė ų isų pi ma e in i pagal ai, kiek jie a i inka ą sis emą i nepažeidžia dėsnių, pag indiniu sin aksės no minimo p incipu laiko sis emiškumą, o ki us k i- e ijus mano esan pagalbinius. Tam p i a ia i aldonas Pupkis (2005: 304), sis emiškumą laikydamas pi mine sąlyga ( . y. kodi ikacijos p incipu) no - min i ik uos eiškinius, ku ie su inka su lie u ių kalbos dėsniais ( . y. sis ema). Tačiau, jo nuomone, daba is didėja dis ink y umo s a ba, nes o eikalauja kalbos eiškinių unkcinė sklaida. Taigi e inan sin aksės eiškinių no miškumą, pi miausia mėginama nus a y i, a as eiškinys y a sis emiškas, o ada a siž elgiama i į ki us k i e ijus. kaip jau minė a, pi masis sudė inius sakinius ap ašė i juos į ūšis su- ski s ė Jonas Jablonskis. labai išsamus sudė inių sakinių ap ašas pa eik as Lie u ių kalbos g ama ikos ečiame ome (1976), būdingi sudė inių p ijun- giamųjų sakinių ipai i jų eikšmės ap ašy os i Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (2006). Remian is šiuose eikaluose pa eik ais sin aksės ap ašais i nus a omos sin aksės no mos. susi o ma usi sudė inių sakinių s uk ū a y a gana pas o i i kin a labai iš lė o, odėl didesnių no minimo p oblemų nekyla. naujo išku ž ilgsniu į sudė inio p ijungiamojo sakinio ap ašymo pag indus paž elgė axelis Hol oe as i a ū as Judžen is (2003: 99–172). Pa i sakinio s uk ū a kin a labai lė ai, i odėl pa a imų dėl sudė inio sakinio no mų nė a daug. Ri a Miliūnai ė (2003: 192) eigia, kad e inan R. VladaRskienė. sudė inių p ijungiamųjų sakinių no minimo ypa umai i pažymimųjų sakinių a osena 63 sudė inio sakinio no miškumą daugiausia y a pa eik a ekomendacijų dėl p ijungiamųjų sakinių su šalu iniais ikslo, sąlygos, laiko i nuolaidos dė- menimis a ojimo. no in išsiaiškin i, kokių kyla sudė inių p ijungiamųjų sakinių no mini- mo p oblemų, pe ž elg a Kalbos pa a imų knygelė Sin aksė: į ai ūs dalykai. Joje pa eik a ik pe 10 ekomendacijų dėl sudė inių p ijungiamųjų sakinių a osenos. dauguma ekomendacijų emiamos uo, kad jungiamieji žodžiai (jung ukai) a ojami jiems nebūdingomis eikšmėmis. Pap as ai ai būna e s iniai eiškiniai, p z., kaip ne keis a nuolaidai eikš i, o ai p iežasčiai eikš i ( eikia ažiuo i, o ai (nes) jau ėlu) a a mybės kuome , kaip laiko šalu iniams sakiniams jung i. Taip pa peikiamos ne inkamai pa ink os žodžių o mos (bend a is, padaly is a neigiamoji eiksmažodžio o ma) am ik os s uk ū os sakiniuose, bloga žodžių a ka pažymimuosiuose sakiniuose, kai pažyminio šalu inis sakinys jungiamas ne p ie pažymimojo žodžio. Visi šie a ejai neno miniais laikomi dėl o, kad nea i inka lie u ių kalbos sis emos, . y. jų ne ikimas bend inei kalbai emiamas sis emiškumo k i e ijumi. Toliau panag inėsime iš peik inos p ijungiamųjų sakinių a osenos ie- ną a ejį, . y. ne inkamai a ojamą pažymimąjį sakinį. RekOMendaCiJOs dėl PaŽYMiMOJO sakiniO VaRTOJiMO Kalbos pa a imų ečioje Sin aksės dalyje Į ai ūs dalykai ekomenduojama ne a o i jungiamojo žodžio ku is ypa ybei, kylančiai iš eiksmo, yks an- čio ėliau už pag indinį ( a inio) eiksmą, eikš i, kai u i bū i pasakomas ne požymis, o eiksmo subjek as a ba objek as: Kilo idėja su eng i isuo inę labda os akciją, ku i (=i ji) p asidėjo pa asa į. Au omobilį a si ik inai ap iko g ybau ojas, ku is (=i ) apie ai p anešė pa eigūnams (kP s3 2003: 33–34). Šios ekomendacijos in e p e acijos ka ais sukelia nemažai diskusijų, odėl p a a u ją panag inė i išsamiau. Tokia ekomendacija p adė a eik i p aėjusio amžiaus pasku iniaisiais dešim mečiais. aldono Pupkio (1980: 163) nuomone, ne inka a o i okių pažyminio sakinių, „ku šalu inis dėmuo ik nu odo an ąjį sakinio eiksmą, be nea lieka aiškinamosios unkcijos“. Tiesa, ši ekomendacija į Kalbos p ak ikos pa a imus (1985) nepakliu o, be ėlesniuose šal iniuose, ku iuo- se ap a iama aisyklinga a osena, jau pa eikiama. lie u ių kalbos ins i u o kalbos ekomendacijų ka o ekoje as i ik 8 a ejai, ku iuose ap a iami konk e ūs ne aisyklingos pažymimojo sakinio a - 64 kalbOs kUlTūRa | 85 osenos a ejai – ekomendacijų au o iai aldonas Pupkis, Jonas Šukys, al- binas d uk einis, Ri a Šepe y ė, Ramunė Vaskelai ė i lo e a laužikai ė. Kalbos pa a imų in o maciniame biule enyje okios ne aisyklingos a ose- nos a ejų aip pa nedaug pa eik a, i ne odėl, kad okia a osena bū ų e a, anaip ol, ji gana dažna, be , ma y , i dėl o, kad ši ekomendacija ne- labai aiški. dažniausiai ne inkami pažymimieji sakiniai peikiami į ai ių lei- dinių kalbos ecenzijose, jose nu odoma, kad į ieną p ijungiamąjį sakinį nejungiamos iena ūšės sakinio dalys, eiškiančios du ieną po ki o einan- čius eiksmus: Pe skaičiau J. Biliūno apsakymus, ku ie (=i jie...) man labai pa iko (Masai ienė 1999); pab ėžiama, kad į a dis ku is jungia šalu inį saki- nį p ie pag indinio, o ne sa a ankišką p asmę u inčius, eiksmų seką o- dančius sakinius: Vy as nubėgo p ie pompos i nuėmė ankeną, ku ią pa sine- šė namo (=ją pa sinešė namo) (Vaskelai ė 2002); eigiama, kad šalu iniame sakinyje esan is apibūdinimas negali bū i pagal logiką ( eiksmų eigos) ė- lesnis negu pag indinio sakinio eiksmas. Ki os pa alpos eko [...] Š ie imo i jaunimo ugdymo sky iui, ku is (=i jis) skelbs konku są (d uk einis 1994). iš negausių ekomendacijų eikė ų išski i Jono Šukio i kanckP eiki- mus. Juose kaip s a biausias k i e ijus, kodėl okie sakiniai ne eik ini, iš- keliama pažymimųjų sakinių eikšmė, o eiksmų seka minima ik kaip ienas iš pagalbinių požymių. Jonas Šukys (2003: 235) mėgina populia iai paaiškin i ekomendacijos esmę: „[k]ai nekyla klausimas koks, -ia, o ikslinga pab ėž i į ykių kai ą, jų p iežas ingumą a ką ki a, šalu iniai pažyminio sakiniai ne a o ini“. Jis pa eikia konk ečių ne aisyklingų sakinių bei jų aisymo būdų: Pe ga ę bėgo aikas, ku is pakliu o po au omobiliu (=i pakliu o po au omobiliu – čia ne aiką eikia apibūdin i, o ody i į ykių kai ą). Kilo keli maiš ai, ku ie bu o g ei ai numalšin i (= be jie bu o g ei ai numalšin i – čia akcen uojame į ykių p iešingumą). Tai pad ąsina mažuosius, ku ie nus oja bijo i (=i jie nus oja bijo i – pab ėžiame pada inį). Da isas gy enimas p ieš akis, ku io au u i už ek i (= i jo au u i už ek i – min is plė ojama, pa emiama). Žmonės a - sisako šilumos, už ku ią nepajėgia susimokė i (=nes už ją nepajėgia susimokė- i – čia s a biau nu ody i p iežas į). Tokių a ejų ypač gausu adminis acinėje kalboje, kai eikia eglamen- uo i am ik as p ocedū as a ba ap ašy i jau į ykusius į ykius. apie ai ašy a i kanckP, ku pa eikiama i aisyklingų, i ne aisyklingų sakinių su į a džiu ku is, mėginama b ėž i ibą a p aisyklingos i klaidingos a o- senos. nu odoma, kad ku is a ojamas šalu iniams sakiniams p ijung i p ie pag indinių, kai šalu inis sakinys ikslina ą žodį, su ku iuo de inamas į a - R. VladaRskienė. sudė inių p ijungiamųjų sakinių no minimo ypa umai i pažymimųjų sakinių a osena 65 dis: Į posėdį k iečiami komisijos na iai, ku ie engė nu a imo p ojek ą. kanckP ekomendacijoje apie eiksmų seką, . y. apie anks esnį i ėlesnį laiką jau nekalbama. kaip s a biausias požymis, pagal ku į sp endžiama apie pažy- mimojo sakinio ne ikimą, nu odoma būdingoji šalu inio sakinio dėmens eikšmė (aiškinamoji) – aiškin i pag indinio sakinio žodį. kaip papildomas požymis nu odoma, kad sudė inio sakinio šalu inis dėmuo neaiškina pa- g indinio dėmens, ik pasako ki ą eiksmą. Tokios eikšmės dėmenys sie- jami sujungimo būdu i p adedami į a džiais: Šiai dokumen ų g upei nep i- ski iami pa eiškimai pe sonalo klausimais, ku ie (=jie) u i bū i egis uojami a ski ai, plg. A ski ai egis uojami dokumen ai, ku ie p iski iami p ie pa- eiškimų pe sonalo klausimais. Su ašomas ad esa ų są ašas, ku is (=i jis) p idedamas p ie įs aigoje liekančio egzemplio iaus (ne as su ašomas, ku is p idedamas, o p idedamas as, ku is y a su ašy as). iš ekomendacijų dėl ne eik inos pažymimųjų sakinių a osenos ap ž algos yškėja du pag indiniai k i e ijai, ku iais emiamasi aisan okius sakinius: 1) seman inis – nė a būdingosios pažymimosios eikšmės, 2) loginis – ėlesnis eiksmas negali apibūdin i anks esnio. loginis k i e ijus y a aiškus, ačiau eikė ų išsamiau panag inė i p ijun- giamųjų pažymimųjų sakinių eikšmes. Daba inės lie u ių kalbos g ama i- koje (2006: 675–676) nu odomos ys pažymimųjų sakinių dėmenų a pu- sa io san ykių eikšmės: 1) išski iamoji, kai šalu inis dėmuo apibūdina pa- žymimojo žodžio eiškiamą daik ą a asmenį, jį išski damas iš ki ų panašių daik ų a asmenų; 2) kokybinė, kai šalu inis dėmuo kokybiškai apibūdina pažymimojo žodžio eiškiamą daik ą; 3) pasakojamoji – šalu inis dėmuo pasako naują eigimą apie dalyką, eiškiamą pažymimuoju žodžiu: Senų se- no ėje gy eno žmogus, ku iam mi ė žmona (lie u ių liaudies sakmės); Jis ėjo s ačiai į saulėleidį, ku io i š ame audonyje skendo pa sai su medžiais (ka iliš- kis); Nuo Pamūšio a ėjo daina, ku i daba seniui pasi odė nauja (Paukš elis). Tokios pãčios éikšmės pa eikiamos i Lie u ių kalbos g ama ikoje (1976: 827), ik čia kalban apie pasakojamąją eikšmę da pa ikslinama, kad ša lu i nis dėmuo pažymimojo žodžio są okos neišski ia i kokybiškai neapibūdina, be pasako su ja susijusį naują eigimą (na a y inė, a ba pasakojamoji, eikšmė): Apie ienuolik ą alandą a ėjo g ažus ponas, ku is sako: „Einam, me ga, šok “ (lie u ių liaudies sakmės). Pasakojamosios (na a y inės) eikšmės pažymimieji sakiniai y a labai panašūs į ap a iamąjį ne eik iną a o i a ejį, nes šalu inis dėmuo pasako naują eigimą apie dalyką, eiškiamą pažymimuoju žodžiu. Riba a p no - 66 kalbOs kUlTūRa | 85 mos i neno mos pasida o labai neaiški. Vadinasi, ne eik iną a o i p ijun- giamąjį pažymimąjį sakinį bū ų sunku laiky i isiškai nea i inkančiu lie u- ių kalbos pažymimųjų sakinių sis emos. Žinoma, eikė ų a siž elg i, kad pasakojamosios eikšmės pažymimieji sakiniai būdingesni speci iniam žan- ui – pasakojamajai au osakai i kad plačiajai a osenai okie a ejai nė a labai būdingi. daba inėje bend inėje kalboje dėl okios s uk ū os pažymimųjų sakinių pli imo, ma y , kal a i ki ų kalbų į aka. Tai pas ebėjo i Ramunė Vaskelai- ė (2003) ecenzuodama e imą iš i alų kalbos. Ji ašo, kad i alų kalboje į a džiu ku is pap as ai jungiami sakiniai, ku ių eiksmažodis žymi eiksmo laiką, ėlesnį už pag indinio sakinio eiksmažodžiu eiškiamą eiksmo laiką; lie u ių kalboje okiais a ejais šio jung uko ne eikia: […] iš en iššoko mi us iščiukas, ku is (=jis) g akščiai nusilenkė i p abilo; jis laikė s o ą bo agą, nu y ą iš gy ačių i lapių uodegų, ku iuo (=i juo) be pe s ojo pliauškino. Tokia ki ų kalbų į aka yškėja i adminis acinėje kalboje e čian į lie- u ių kalbą eu opos sąjungos dokumen us. adMinisTRaCinės kalbOs PaŽYMiMieJi sakiniai adminis acinėje kalboje i gi u ė ų bū i išlaiky os būdingiausios p ijun- giamųjų sakinių eikšmės. dažniausiai pažymimųjų sakinių šalu iniai dė- menys čia pažymi, apibūdina pag indiniame dėmenyje esančius daik a a - džius a jų pakai us. nu odo, kuo išsiski ia as pag indinio sakinio dėmens daik a a dis (a jį pa aduojan ys į a džiai), kokia ypa ybė jam būdinga, pa yzdžiui, nusakomas dokumen o u inys: Eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen as, ku iuo nus a omas Sąjungos mui inės kodeksas; 2012 m. ugsė- jo 2 d. p iim as Komisijos įgy endinimo eglamen as (ES) N . 858/2012, ku- iuo nus a omos kiaušinių ekspo o g ąžinamosios išmokos; Eu opos Pa la- men o i Ta ybos eglamen as, ku iuo iš dalies keičiamas Reglamen as (EB) N . 223/2009 dėl Eu opos s a is ikos. Tačiau šalu inis dėmuo ne inka, kai dokumen as ne apibūdinamas, o nu odoma, kokie eiksmai su juo a lieka- mi: P anešimą pa eikusios šalys paka ojo sa o p ašymą, ku is (=be jis) ga- liausiai bu o a mes as (bylas nag inėjančio pa eigūno galu inė a a skai a. O icialusis leidinys C 195, 2012 07 03); Remdamasi šiomis konsul acijomis, ES pa engė pa ikslin ą p ojek ą, ku is (=o šis; jis) bu o p is a y as 2012 m. bi želio 5 d. Vienoje į ykusiame susi ikime (=Remdamasi šiomis konsul aci- jomis, ES pa engė pa ikslin ą p ojek ą. Jis bu o p is a y as 2012 m. bi želio R. VladaRskienė. sudė inių p ijungiamųjų sakinių no minimo ypa umai i pažymimųjų sakinių a osena 67 5 d. Vienoje į ykusiame susi ikime) (Pusmečio pažangos a askai a. O icialu- sis leidinys C 237, 2012 08 07). Ve inan pažymimųjų sakinių no miškumą, de ė ų a k eip i dėmesį i į ai, kad adminis acinėje kalboje gali bū i ap ašomi apibend in i a ba kon- k e ūs (į ykę a da į yksian ys) eiksmai. Pas a ieji a ejai būna aiškesni, čia pap asčiau nus a y i eiksmų seką, ypač kai nu odomos konk ečios da- os: 2001 m. g uodžio 6 d. G aikijos Respublika k eipėsi į aikinimo ins i uci- ją, ku i (=o ši; ji) sa o nuomonę pa eikė 2002 m. balandžio 25 d. (2012 m. liepos 5 d. bend ojo Teismo (aš un oji kolegija) sp endimas. byla T86/08); Likusią me ų dalį eng asi šešiolik os na ės – Slo akijos – p isijungimui, ku- is (=o jis) o icialiai į yko 2009 m. sausio 1 dieną (komisijos p anešimas, 2009 02 23). Tokie sakiniai neabejo inai ne aisyklingi. iš iesų, eiksmų eiliškumas gali bū i ge a a ama nus a an pažymimo- jo sakinio no miškumą, ienas po ki o einan ys eiksmai u i bū i siejami sujungiamuoju yšiu: Paski as pi masis ES įgalio inis šioje šalyje, ku is (=o jis) pe pi mą sa o pasi a imą dėmesį elkė į Somalį i ne aldomą pi a a imą egione (komisijos a askai a Ta ybai i eu opos Pa lamen ui COM/ 2012/0444); Visų pi ma ieško ė i ina, kad Komisijos įgaliojimai ski i bau- das įmonei [...] pasibaigė p iėmus 2006 m. lapk ičio 29 d. sp endimą (C (2006) 5700 galu inis), ku į (=o šį) panaikino i pakei ė Eu opos Sąjungos Bend asis Teismas 2011 m. liepos 13 d. sp endimu byloje T-59/07, ku is (=pas a asis) daba iniu me u apskųs as Teisingumo Teismui (byla T241/12. O icialusis leidinys C 227, 2012 07 28). sudė ingesni eiksmų laiko san ykiai, kai kalbama apie apibend in us eiksmus, nus a omos am ik os p ocedū os: Vals ybė na ė, pageidaujan i p adė i aiky i nuo minė os di ek y os nuos a ų nuk yps ančias p iemones, p i alo gau i Ta ybos leidimą, ku is (=o jis; jis) su eikiamas Ta ybos sp en- dimu (ek pasiūlymas dėl Ta ybos sp endimo, ku iuo iš dalies keičiamas Įgy endinimo sp endimas 2009/1008/eb 30/11, 2012 11 30). Vienas iš dažniau pasi aikančių ne inkamos pažymimųjų sakinių a o- senos a ejų y a asmenų (pa eigūnų) pa eigų a ins i ucijų unkcijų ap a- šymas. kai ne eikia apibūdin i asmens, o ik u i bū i nu ody as eiksmas, ku į jis u i a lik i, eikė ų sujungiamojo, o ne p ijungiamojo yšio: Ta yba, ado audamasi kul ū os i meno s ičių bei e i o ijų a s o a imo į ai o ės p incipu, iešojo konku so būdu a enka ekspe us, ku ie (=o jie; jie) eikia Ta ybos sp endimams p iim i bū inas iš adas (Vals ybės žinios, 2012 09 26, n . 1115631); Kolegijos pi mininkas nedelsdamas p aneša apie ai Teismo pi mininkui, ku is (=o šis) paski ia ki ą eisėją, kad kolegija bū ų isos sudė- 68 kalbOs kUlTūRa | 85 ies (=Kolegijos pi mininkas nedelsdamas p aneša apie ai Teismo pi mininkui. Šis paski ia ki ą eisėją, kad kolegija bū ų isos sudė ies) (Teisingumo Teismo p ocedū os eglamen as. O icialusis leidinys l 265, 2012 09 29). da ienas a ejis, ku pažymimieji sakiniai ne inka, – kai eikia pa eik- i p ocedū ą suda ančių eiksmų nuoseklią eigą, o ne apibūdin i uos eiks- mus a liekančias ins i ucijas: Jei skundų nag inėjimo p ocedū os šalis nep i- a ia k es o ių p iim am sp endimui, ji gali p ašy i, kad klausimas bū ų pe - duo as nag inė i Biu ui, ku is (=o šis) p iima galu inį sp endimą (eu opos Pa lamen o biu o sp endimas. O icialusis leidinys C 283, 2010 10 20); In o macija aip pa pa eikiama Eu opos e ybinių popie ių inkos p iežiū os ins i ucijų komi e ui, ku is (=o jis; jis) pe duoda šią in o maciją ki ų als ybių na ių kompe en ingoms ins i ucijoms (di ek y a, 2009 04 30). sudė ingiau e in i okius a ejus, kai eiksmai yks a ienu me u: EFD akcijos a du kalbėjo F. E. S., ku is (=i ; jis ) pag indė p ašymą; Kalbėjo Pa - lamen o na ys, ku is (=i ; jis ) pasakė, kad ...; Toliau kalbėjo na iai, ku ie (=kal- bėję na iai) pasiūlė ...; Kalbėjo V. B., ku i (=ji) a sakė į A. L. klausimą, užduo ą pakėlus mėlynąją ko elę... Čia no ima iš a dy i eiksmus, o ne apibūdin i kalbėjusius na ius a nu ody i, kokios ypa ybės jiems būdingos, kuo jie ski- iasi nuo ki ų na ių, – esmė y a eiksmų iš a dijimas, o ne požymio nusaky- mas. Todėl pažymimieji sakiniai ne inka pagal eikšmę, no s eiksmų sekos čia nema y i, eiksmai yks a ienu me u, pag indinio i šalu inio dėmenų eikėjas y a as pa s, odėl galimi iena ūšiai a iniai a ba galima pa aduoja- muoju asmeniniu į a džiu p ijung i sakinio dėmenį bejung ukiu yšiu. iŠVadOs s abili kalbos sin aksė suda o sąlygas išlaiky i kalbos sa i umą, odėl eiš- kiniai, kelian ys pa ojų sin aksės sis emai, u i bū i a idžiai e inami. Pa- g indiniu sin aksės eiškinių no minimo k i e ijumi laikomas sis emiškumas, ki i k i e ijai – pagalbiniai. Ve inan sudė inio sakinio no miškumą daugiausia y a pa eik a eko- mendacijų dėl p ijungiamųjų sakinių su šalu iniais ikslo, sąlygos, laiko i nuolaidos dėmenimis a ojimo. no s sudė inių p ijungiamųjų sakinių ai- syklingo a ojimo ekomendacijų i nė a labai daug, ačiau kai ku ios jų o muluo ės ne e ai kelia diskusijų i į ai iai in e p e uojamos. neaiškius a ejus bū ina nuodugniau nag inė i, komen uo i, kad eikiamos sin aksės no mos bū ų aiškios i nekel ų abejonių kalbos a o ojams. R. VladaRskienė. sudė inių p ijungiamųjų sakinių no minimo ypa umai i pažymimųjų sakinių a osena 69 Pažymimųjų sakinių a ojimo ekomendacijos nė a leng ai apib ėžiamos, nes jos emiasi pag indinio i šalu inio dėmenų eikšmės san ykiu, o jis gali bū i ski ingai in e p e uojamas. s a biausias k i e ijus e inan no - miškumą y a apibūdinamoji eikšmė, eiksmų sekos k i e ijus y a pagalbi- nis, no s dažniausiai šie abu požymiai būdingi klaidingai a osenai. Re- komendacija dėl okių sakinių bū ų aiškesnė, jei bū ų iksliau apib ėž i ne aisyklingos a osenos a ejai (p z., pa eigų, unkcijų ap ašymas). liTeRaTūRa amb azas V. 1986: sin aksinės sanda os aida i no minimas. – Kalbos kul- ū a 51, 66–77. būda V. 1987: Lie u ių kalbos p ijungiamieji sakiniai, Vilnius: Mokslas. dlkG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. Vy au as amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. d uk einis a. 1994: a aisyklinga klaipėdos mies o laik aščių kalba? – Gim oji kalba 4–5, 4–12. H o l o e a. 2003: Sin aksinių yšių y imai. Red. axel Hol oe , a ū as Jud žen is. Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as, 2003. Jablonskis J. (Rygiškių Jonas) 1911: Lie u jų kalbos sin aksė. seinai: laukai- čio, d a anausko, na jausko i b ės sp. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www. epa eldas.l / bspi/biDe ails.do?biReco dId=28082> (žiū ė a 2012 09 20). kanckP 2007: Kancelia inės kalbos pa a imai. sud. P anas kniūkš a. Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as, in e ne inis leidimas. P ieiga pe in e ne ą: <h p:// lkz.mch.mii.l /Kancelia inis> (žiū ė a 2012 09 20). Kalbos p ak ikos pa a imai. suda ė aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslas, 1985. kP s1: Kalbos pa a imai. kn. 2. Sin aksė: 1. Linksnių a ojimas. sud. Ri a Mi- liūnai ė, eks o au . Vi as labu is, aldonas Pupkis i Jonas Šukys, y . ed. aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2003. kP s2: Kalbos pa a imai. kn. 2. Sin aksė: 2. P ielinksnių i polinksnių a ojimas. sud. Ri a Miliūnai ė, eks o au . aldonas Pupkis i Jonas Šukys, y . ed. aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2003. kP s3: Kalbos pa a imai. kn. 2. Sin aksė: 3. Į ai ūs dalykai. sud. Ri a Miliū- nai ė, eks o au . Vi as labu is i aldonas Pupkis, y . ed. aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2003. labu is V. 1985: sin aksės eiškiniai i jų kodi ikacijos speci ika. – Mūsų kalba 3, 9–14. lkG 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3: Sin aksė. Vy . ed. kazys Ul ydas. Vilnius: Mokslas. Masai ienė J. 1999: nauji išbandymai lie u ių kalbai. – Dialogas, spalio 29.