Lietuvių kalbos gyvavimas ir atsinaujinimas šiuolaikinėje visuomenėje

A. TAmulionienė. lie u ių kalbos gy a imas i a sinaujinimas šiuolaikinėje isuomenėje 317 lieTuViŲ KAlBoS GYVAVimAS iR ATSinAuJinimAS ŠiuolAiKinėJe ViSuomenėJe 20-oji Jono Jablonskio kon e encija 2013 m. spalio 4 d. lie u ių kalbos ins i u e yko jubiliejinė 20-oji Jono Jablonskio kon e encija. Kaip i kasme kon e enciją o ganiza o lie u ių kalbos ins i u o Bend inės kalbos sky ius ka u su Vilniaus uni e si e o lie u ių kalbos ka ed a. Šių me ų kon e encijos ema – Lie u ių kalbos gy a imas i a sinaujinimas šiuolaikinėje isuomenėje. D idešim ą ka ą eng- a kon e encija ski a bend inės kalbos no mų i a osenos pokyčiams nag inė i, lie u ių kalbos s a usui i jo įgy endinimui ap a i. Kon e enci- joje daly a o p anešėjai iš į ai ių lie u os ins i ucijų, a yko mokslininkė iš kaimyninės la ijos. Jubiliejinėje kon e encijoje pe skai y a sep yniolika p anešimų. Gausiai susi inkusius kon e encijos daly ius i p anešėjus pas eikino lie u ių kalbos ins i u o di ek o ė doc. d . JolAnTA ZABARSKAiTė. Įžanginį žodį a ė lie u ių kalbos ins i u o Bend inės kalbos sky iaus a- do ė, y iausioji mokslo da buo oja d . (HP) RiTA miliūnAiTė. Pi mojo posėdžio pi moji dalis bu o ski a kalbininko Jono Jablonskio gy enimui i eiklai, lie u ių als ybinės kalbos unkciona imui, kalbos poli ikai ap a i. Kon e encijoje pi mąjį p anešimą Jonas Jablonskis i au os kalba skai ė kalbininkas JonAS KlimAVičiuS. Kalbė a apie kalbos ugdymo gai es, pab ėž a, kad J. Jablonskį eikia ma y i kaip ien isą mode nią asmenybę. Ti ian jo da bus s a bu iš yškin i jo gy enimo kel odžius, eiklos gai es. Apie bend inę kalbą i jos samp a os pokyčius kalbėjo lie u ių kalbos ins i u o y iausioji mokslo da buo oja lAimA KAlėDienė p anešime Bend inės lie u ių kalbos samp a a XXI a. p adžioje. Ap a a bend inės kal- bos būklė lie u oje. T umpai p is a y as p ojek as Šiuolaikiniai geoling is- ikos y imai Lie u oje, jo pi miniai ezul a ai, leidžian ys eig i, kad lie u- oje bend inė kalba a ojama iš esmės isuo inai, o o da nė a bu ę. P anešime umpai apž elg i bend inės kalbos no minimo pokyčiai s e u , ap a a bend inės kalbos kū yba, p iežiū a i sklaida XXi a. lie u oje. 318 KAlBoS KulTūRA | 86 Apibend in a, kad silpniausios lie u ių bend inės kalbos no minimo, ko- di ika imo i p iežiū os g andys y a bend inės kalbos no mų sklaida i p es ižo kėlimas. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pi mininkė DAiVA VAiŠnienė p anešime Kalbos poli ikos daba is: apie adicijas i naujas įž algas kalbėjo apie kalbos poli iką šiuolaikiniame daugiakalbiame i į ai ia e piame pa- saulyje. P anešime ap a os daba inės lie u ių kalbos plė os i no minimo nuos a os, lie u ių bend inės kalbos no minimo padė is, naujausi no mų kai os i a ian ų nus a ymo siūlymai. nag inė i klausimai, a planuojan kalbos plė ą įmanoma de in i adiciją i pokyčius, siek i mokslinio pa- g įs umo i a osenos į ai o ės de mės, paliekan e d ės sa i ai aiškai, apimančiai ne bend inės kalbos a mainas. Apie a dyno kilmę i ašybą p anešimą Pie yčių Lie u os a dyno kilmė i au en iška ašyba skai ė lie u ių kalbos ins i u o y iausiasis mokslo da buo ojas KAZimieRAS GARŠVA. P anešime kalbė a apie Vilniaus, Šal- čininkų ajonų gy enamųjų ie ų a dų, anden a džių kilmę (dauguma a dyno lie u iškos kilmės) i asmen a džių ašymą. Pi mojo posėdžio an oji dalis ski a kalbos pokyčiams į ai iose isuo- menės gy enimo s i yse ap a i. Du p anešimai ski i eklamos kalbai. Vilniaus uni e si e o p o eso ė ReGinA KoženiAuSKienė p anešime Figū iškas a naujin osios azeologijos žaismas žiniasklaidoje a k eipė dėme- sį į a naujin ąją azeologiją, ku i odo ypa ingą lie u ių kalbos s ilis inį gy as ingumą. P anešime nauju ž ilgsniu pasižiū ė a į pe ku ą azeologi- ją: ji ap ašoma i analizuojama ka u su ja einančiomis sin aksinėmis des - ukcinėmis igū omis. Apibend in a, kad au o iai igū išku žaismu žū bū s engiasi p ikaus y i ad esa o dėmesį. P anešimą In e eks ualumas eklamoje skai ė Vilniaus uni e si e o do- cen ė iRenA SmeTonienė. Jame ap a a in e eks ualumo są oka i jos požymiai. P anešėja kalbėjo, kaip į ai ios in e eks ualumo ūšys padeda eklamos kū ėjui iš yškin i eklamuojamo daik o ypa ybes, sudomin i a ba suin iguo i po encialų pi kėją i pas ūmė i jį įsigy i p ekę. P anešimą kal- bininkė ilius a o gausiais pa yzdžiais iš eklamos. Ki i du p anešimai bu o apie kalbos pokyčius žiniasklaidoje. mykolo Ro- me io uni e si e o lek o ė RASA DoBRžinSKienė skai ė p anešimą Poli- cijos pa eigūno į aizdis Lie u os žiniasklaidoje. P anešimu siek a pa ody i, kokios kono acijos – eigiamos a neigiamos – p anešimai apie policijos pa- eigūnus y auja žiniasklaidoje. P anešėją y imo im is paska ino gi dima A. TAmulionienė. lie u ių kalbos gy a imas i a sinaujinimas šiuolaikinėje isuomenėje 319 nuomonė, kad žiniasklaida u i į akos p as iems policijos ei ingams, kad apie policijos pa eigūnus skelbiama ik neigiama in o macija. Su ink a medžiaga pa odė, kad eigiamos i neigiamos kono acijos pasakymų esan apylygiai. Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inio akul e o magis an ė Inga nAnARTonYTė p anešime Leksikos ak ualizacijos būdai žu naluose paaug- liams apibūdino pag indinius leksikos ak ualizacijos būdus paaugliams ski - oje publicis ikoje. Pab ėž a, kad žu naluose paaugliams, ypač žu nale be - niukams, siekian p agma inių ikslų (pa ik i i į ik i skai y ojams) a ku ian am ik us aidmenis nyks a iba a p publicis inio i šnekamojo s iliaus. P anešėjos nuomone, žu nalų paaugliams au o iai u ė ų ne sek i jaunuolių kalbos manie a, o ody i skai y ojams aizdingos, no minės kalbos a o- senos pa yzdį. lie u ių kalbos ins i u o y iausioji mokslo da buo oja RiTA miliū- nAiTė p anešime Naujieji kon aminaciniai da iniai daba inėje a osenoje, emdamasi Naujažodžių duomenyno ka o eka, nag inėjo šių da inių a si a- dimo p iežas is, šal inius i sanda os ypa umus. Kalbininkė eigė, kad di- džioji dalis okių da inių a eina kaip skoliniai, ypač iš anglų kalbos, ki i kon aminaciniai da iniai iš e čiami iš ki ų kalbų padėmeniui i sa i – ie, ku iuos kon eks as liudija suku us lie u ių kalboje (pas a ųjų ap ik a ma- žiausiai). P anešėja pab ėžė, kad apie a osenoje padažnėjusius kon ami- nacinius da inius y a p asmės kalbė i, kad bū ų a naujin a i jų samp a a, i mokslinėje bei mokomojoje li e a ū oje unkcionuojančių šios ūšies naujažodžių pa yzdžių ondas. An ojo posėdžio pi moji dalis ski a leksikai, jos a osenai, naujo ėms. liepojos uni e si e o docen ė DZinTRA Šulcė p anešime Ta p au inių žodžių a ojimo ak ualijos ap a ė a p au inių žodžių p isi aikymo ku ioje no s kalboje p incipus, p is a ė la ijoje išleis us a p au inių žodžių žody- nus, ins i ucijas, sp endžiančias a p au inių žodžių adap a imo klausimus. P anešėja lygino a p au inių žodžių adap a imą la ių i lie u ių kalbose. Pas ebė a, kad lie u iai su didžiąja a p au inių žodžių dalimi susi a kė sėk- mingiau i juos isiškai p i aikė pagal lie u ių kalbos g ama inę sis emą. lie u ių kalbos ins i u o y esnioji mokslo da buo oja RASuolė VlA- DARSKienė p anešime Adminis acinės kalbos leksikos naujo ės kalbėjo apie kalbos ki imo p iežas is, p is a ė leng iausiai kin an į kalbos sluoksnį – leksiką. Kalbė a apie adminis acinės kalbos leksikos naujo es, a ski os jų g upės išsamiai ap a os ilius uojan a osenos pa yzdžiais. P anešėja api- bend ino, kad naujo ių a si adimo p iežas is – e čian eu opos Sąjungos 320 KAlBoS KulTūRA | 86 dokumen us kylan is po eikis į a dy i naujus daik us, ie as, są okas, ibo- jamas pas angų kuo iksliau pažodžiui pe eik i o iginalo kalbos aišką. Apie eu opos Sąjungos dokumen ų e imą iš p ancūzų į lie u ių kalbą p anešimą Eu opos Sąjungos dokumen ų leksinių anali inių kons ukcijų e - imas iš p ancūzų kalbos į lie u ių kalbą skai ė Kauno echnologijos uni e - si e o p o eso ė AuReliJA leonAVičienė i Vilniaus uni e si e o P an- cūzų ilologijos bakalau o s udijų s uden ė DAliA liePuoniūTė. P ane- šime nag inė as ienas adminis acinio s iliaus žan as – eismų iš ados p an- cūzų i lie u ių kalba. P anešėjos pab ėžė, kad nag inėjamos emos ak ua- lumą lėmė i in dažnos e imo iš anali inių kalbų (anglų, p ancūzų i k .) į sin e inę lie u ių kalbą eks ų klaidos, gim osios kalbos sis emos ypa ybių, no mos i s ilis inės a osenos nepaisymas. Du p anešimai ski i Bend inės lie u ių kalbos žodynui. lie u ių kalbos ins i u o y iausioji mokslo da buo oja DAiVA muRmu- lAiTYTė skai ė p anešimą Piniginių iene ų pa adinimų seman ika. P ane- šime p is a y a piniginių iene ų pa adinimų leksinė seman inė g upė, ap- a as šios seman inės g upės apib ėžčių o mula imas į ai ių kalbų žody- nuose. Remian is į ai ių kalbų žodynų medžiaga p anešėja da ė p ielaidą, kad piniginių iene ų pa adinimai u i is eikšmes (a is eikšms a spal- ius): am ik os šalies piniginis iene as; šis iene as e ės požiū iu, lyginan jį su ki ais piniginiais iene ais ( ik ienaskai inė a osena); jo e ės pini- ginis ženklas (bankno as i (a ) mone a). P anešėja pa eikė galimą piniginio iene o pa adinimo s aipsnį Bend inės lie u ių kalbos žodyne. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ema an ą p anešimą Piniginių iene ų pa adinimai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“ skai ė lie u ių kalbos ins- i u o mokslo da buo oja AuReliJA TAmulionienė. P anešime nag i- nė a, su kokiomis p oblemomis susidu a ap ašan piniginių iene ų pa a- dinimus Bend inės lie u ių kalbos žodyne, pa eik i galimi piniginių iene ų pa adinimų a ankos k i e ijai, ap a as kai ku ių piniginių pa adinimų o mų a ija imas, pa ody i nesuno min i a ejai. An ojo posėdžio an oji dalis ski a kalbos eiškinių e inimo i sin- aksės klausimams. P anešimą Kalbos eiškinių e inimo laipsniai: ies (ne) no mos iba skai ė lie u os edukologijos uni e si e o docen ė LIna Mu- Rinienė. P anešime naujai keliama kalbos eiškinių aisyklingumo e i- nimo laipsnių p oblema. P anešėja pab ėžė, kad esminis klausimas, dažnai kylan is kalbos a o ojams i kalbos p ak ikams, y a oks: ku ie iš minė- ojo ke e o e inimo laipsnių neginčijamai laiky ini bend inės kalbos A. TAmulionienė. lie u ių kalbos gy a imas i a sinaujinimas šiuolaikinėje isuomenėje 321 klaidomis? Daugiausia dėmesio p anešime ski iama p ieš a ingiausiam an - ajam kalbos eiškinių aisyklingumo e inimo laipsniui – eng inam a - o i kalbos eiškiniui. Apie eisės dokumen ų sin aksę p anešimą Teisės dokumen ų sin aksės b uožai skai ė mykolo Rome io uni e si e o lek o ė lAimA PečKuVienė i Šiaulių uni e si e o p o eso ė GieDRė čePAiTienė. P anešime apž elg- os eisės kalbai būdingos linksnių, p ielinksnių, polinksnių kons ukcijos, sakinio dalių jungimo a ejai bend inės kalbos no mos a ž ilgiu. Teiginiai ilius uo i pa yzdžiais iš lie u os Respublikos kodeksų, jų komen a ų bei Aukščiausiojo Teismo in e ne inio leidinio Teismų p ak ika eks ų. Pasku inį kon e encijos p anešimą Dėl kai ku ių sin aksės eiškinių no - minamojo e inimo i pa eik ies skai ė lie u os edukologijos uni e si e o docen as ViDAS VAlSKYS. Jis p is a ė lie u os edukologijos uni e si e o lie u ių kalbo y os i komunikacijos ka ed os nuo 2012 me ų ykdomą Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos inansuojamą p ojek ą „lie u ių kal- bos sin aksės no mų i ekomendacijų san ykio su daba ine a osena y- imas“. P anešime ap a i keli sin aksės eiškiniai, dėl ku ių kodi ikacinio e inimo p anešėjas kiek abejoja i k iečia disku uo i. Kalbė a apie pa- sakymo ikė i į ką daba inę a oseną i no minį e inimą, aip pa eng i- ną ie ininką daik o požymiui eikš i. P anešėjas eigė, kad daba inėje a osenoje pasakymai su ie ininku gana gausūs i p oduk y ūs, odėl k iečia s a s y i, a ap a iamos kons ukcijos iš iesų eng inos. Baigiamąjį žodį a ė JonAS KlimAVičiuS. Kalbininkas apibend ino p anešimus i pasidžiaugė, kad kon e encijos adicija ęsiasi i šiais me ais ji sulaukė iek daug klausy ojų i p anešėjų. Tezes, in o maciją apie šią i jau ykusias Jono Jablonskio kon e encijas galima as i lie u ių kalbos ins i u o in e ne o s e ainėje www.lki.l . Gau a 2013 12 16 AuReliJA TAmulionienė lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, lT-10308 Vilnius [email p o ec ed]