„Kaštai“ – vengtina svetimybė ar ekonomikos teorijos neišvengiamybė?

R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 265 RAMUNĖ VASKELAITĖ lie u os bankas KAŠTAI – VeNG iNa sVe iMYBė AR EKONOMIKOS TEORIJOS NeiŠVeNGiaMYBė? ESMINIAI ŽODŽIAI: skolinys, eng ina s e imybė, žodžio eikšmė, no ma, a osena, e minas, są oka. ĮVaDas aplinkybės, ku iomis enka unkcionuo i lie u ių kalbai pas a uosius po a dešim mečių, y a a p iežas is, kad kalbos no min ojų dėmesys daugiausia k yps a į ieną skolin inės leksikos sluoksnį, bū en naujuosius s e imžo- džius. os aplinkybės – puikiai žinomos i sup an amos: išsiplė ę kalbą a ojančios šalies poli iniai, ekonominiai, kul ū iniai i be eik isų ki ų s ičių yšiai, jų palaikymas daugiausia angliškai, na ys ė šalių g upėje, ku- ioje i gi y auja anglų kalba, da labiau os kalbos s a usą su eikšminan ys in eg acijos, kon e gencijos, globalizacijos p ocesai i k . Didumą dėmesio su elkian į naujuosius s e imžodžius i jų no minimo p incipus, kiek nuošaliau lieka seniau į lie u ių kalbą pa ekę a p e enda ę pa ek i žodžiai. Žinoma, jų p oblemiškumas no mos a ž ilgiu mažesnis. Šie žodžiai būna ilgokai ik in i a osenos, i ie, ku ie jai pasi odė bū ini, pap as ai į eisinami kaip no ma. a i kščiai, a osenai neak ualūs, sa ais a i ikmenimis nesunkiai pakeičiami s e imkilmiai dažniausiai paliekami už kodi ikuo osios no mos ibų. Diach oninis ak ualumo a osenai k i e ijus, lemiamas laiko a po, susida ančio a p s e imo žodžio pa ekimo į kalbą i daba ies, akosky ą a p senųjų s e imžodžių no mos i neno mos ge okai supap as ina. Juo pa ikimai emiamasi ne ik no minamuosiuose, be i leksikologijos da buose. Pas a uosiuose anks esniais a psniais į lie u ių kalbą pa ekę žodžiai ski s omi į bend inėje kalboje įsigalėjusius skolinius i a osenai neak ualius žodžius (Jakai ienė 2010: 233). No minamuosiuo- se a su no minimu susijusiuose leidiniuose pi muosius links ama adin i skoliniais a ba ik aisiais skoliniais, an uosius, pab ėžian jų ne eik inumą 266 kalBos kul ūRa | 86 bend inei kalbai, – s e imybėmis (ne eik inomis, eng inomis), nu odan da i ski umą nuo daba iniu laiko a piu į kalbą pa enkančių ne eik inų žodžių – senosiomis s e imybėmis (kPP1 1976; kPP2 1985; Gi čienė 2004; kP4 2005, 2013; Vaicekauskienė 2007). Dažniausiai neak ualūs a osenai būna ie skoliniai, ku ie u i inkamų, s e imo žodžio eikšmę isiškai pe - eikiančių lie u iškų pakai ų. Diach oninis ak ualumo a osenai k i e ijus lyg i u ė ų numa y i abso- liučią a osenos i no mos da ną, be a isada ji kons a uo ina? Ben jau ieno s e imosios leksikos g upei p iski iamo daik a a džio – kaš as – a - osenos i no mos san ykiai okios da nos ne odo. 1976 m. išėjusiame Kalbos p ak ikos pa a imų leidime ( oliau – kPP1) šis žodis į a dy as kaip ne eik ina s e imybė (kPP1 1976: 122), daba inę skolinių no mą eikiančioje Kalbos pa a imų ( oliau – kP4) knygelėje i gi e inamas gana g iež ai – kaip eng- ina a o i s e imybė (kP41 2005: 64), as pa s e inimo laipsnis palik as i ką ik išėjusiame naujajame knygelės leidime (kP42 2013: 37), o okioje s a bioje bend inės kalbos a ojimo s i yje kaip ekonomikos eo ija kaš ai plačiai a ojami. Be šio žodžio i isos g upės su juo suda y ų e minų ne- išsi e čiama be eik nė iename ekonomikos ado ėlyje, įskai an i mokyk linius, jie į aukiami i į e minų žodynus. ai iška leidžia kel i p ielaidą, kad šio žodžio a ojimas – ne a si ik inis kodi ikuo osios no mos pažeidimas, o am ik ais a gumen ais g indžiama a osenos p ieš a a. kad dėl kaš ų ekonomis ai i kalbininkai nesu a ia, y a a k eipusi dėme- sį Zo ija Babickienė (2012), be plačiau no mos i a osenos a o ūkio ji nenag inėjo. Kaš ų kaip ekonomikos e mino klausimas bu o iškel as 2013 m. bi želio 7 d. eu opos sąjungos i lie u os ins i ucijų i įs aigų e minolo- gijos o umo su eng oje ečiojoje kon e encijoje1, ačiau išsamiai eiškinio analizei a lik i iena popiečio diskusija – pe umpas laikas. Bū en a diskusija i paska ino s aipsnio au o ę šį išski inį no mos i a osenos nesu ap ies a ejį panag inė i išsamiau. Reiškinys iš ies enomenalus – žo- dis, im as aisy i be eik p ieš ke u iasdešim me ų, iš a osenos nesi aukia, adinasi, gali bū i s a ių jį lemiančių eiksnių. analizuojan ekonomikos s i ies a oseną, i siekiama išsiaiškin i juos, ben jau užčiuop i iek, kiek leidžia kalbininko kompe encija. Juk yž amasi i i sudė ingą s i į – eko- nomikos eo iją, mokslą. Jo sub ilybių pe p as i kalbininkai, nebaigę os 1 apie kon e enciją i kaš ų klausimu ykusias diskusijas ašoma o umo in e ne o s e ainėje, p ieiga pe in e ne ą <h p://ec.eu opa.eu/ ansla ion/li huanian/l /index_l .h m>. R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 267 s i ies s udijų, ne u i galimybių iek, kiek jų u i ekonomikos eo e ikai, adinasi, kai ku ių eiksnių gali lik i i neužčiuop a. ki a e us, ekonomi- kos mokslo a s o ai, pap as ai nes udija ę kalbos mokslo, ne u i galimybių pe p as i isų kalbos sis emos, jos unkciona imo, no mos sub ilybių. as abipusis galimybių ūkumas g eičiausiai i y a p iežas is, kad kaš ų p ob lemos kalbinių aspek ų iki šiol nesi yž a nag inė i, o išsamesnės analizės nebu imas sa o uož u galėjo bū i p iežas is, kad susida ė kodi ikuo osios no mos i a osenos a o ūkis, ben jau nusis o ėjo keblus san ykis. kiek p ieš a a kodi ikuo ajai no mai pag įs a, iš okio pobūdžio eks ų kaip ado ėliai i žodynai aiškin is labai pa anku. Juk juose e minai ne ik a ojami, be i aiškinami, apib ėžiamos jais žymimos są okos, adinasi, a skleidžiami isi ūpimo žodžio seman iniai aspek ai. kadangi pa eikiama e minų isuma, da i paaiškėja e minų san ykiai. Be s a biausia, ado- ėliai i žodynai – ai ne bend inės kalbos už ibis a pa ibys. Jie – išski - inės s a bos bend inės kalbos a ojimo s i is, u in i didžiulį po eikį i- sai os s i ies, i ne ik jos, a osenai2. esaMos RaŠY iNės NoRMos sklaiDa iR NeaiŠkuMai Daik a a džio kaš as e inimo pi miausia ieško ina lie u ių kalbos leksikos no mą eikiančiuose leidiniuose. okių y a ys, su am ik omis išlygomis – ke u i. ai Daba inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau – DŽ), kP41 i kP42, o Lie u ių kalbos žodynas ( oliau – lkŽ) p ie šios g upės p iski inas ik su išlygomis, nes kalbos no minimas nė a pag indinis jo ikslas. in e ne e pa eikiamose elek oniniuose DŽe i lkŽe žodžio kaš as e inimas oks pa kaip spausdin iniuose3. Visuose leidiniuose ap a iamo daik a a džio e inimas ski iasi. lkŽ kš ui ne aikomas joks neigiamo e inimo laipsnis, ik nu odomas žodžio 2 kai šis s aipsnis jau bu o a iduo as spaudai, p oblemą im asi sp ęs i p ak iškai – e minas aps a s y as Vlkk i , pasi ėmus ekonomikos bei apskai os specialis ų a gumen ais, nusp ęs a eik i jį a o i am ik omis eikšmėmis kaip ekonomikos i aldymo apskai os s ičių e miną. aigi, a o ūkis a p no mos i a osenos sumažin as, ačiau, kaip ma y i iš į eisin ų apib ėžčių (ž . h p://www. lkk.l /li /104940), neišsp ęs ų klausimų liko. Šis s aipsnis galė ų p isidė i p ie olesnio a o ūkio mažinimo. 3 oliau naudojamasi in e ne e pa eikiamais lkŽe i DŽe, odėl puslapis nenu odomas. Jei a p in e ne inio i spausdin inio leidinio y a kokių no s ski umų, minimas spausdin inis leidinys. 268 kalBos kul ūRa | 86 kilmės šal inis – lenkų kalbos daik a a dis kosz – i suminimos ie o ės, ku skolinys už iksuo as. Vien jos a skleidžia plačią geog a iją, apimančią isus lie u os egionus: léipalingis, sei jai, sinas, liškia à, Rozalmas, Dùse os, Jonišklis, Pas alỹs, skisnemunė, Viekšnia, Mažekiai, Plùngė. Va osenos pa yzdžių pa eikiama iš au ãgnų, Daukši, Bagó osios (Bagó - šilio), aly aũs, Geis ã ų (Did yži), Vei  žėnų, alsdžių, Rie ã o, kùk iš kių. kad kaš as a o as i ašy inėje kalboje, pa i ina lkŽe nu odomas 1747 m. Pilypo Ruigio Lie u ių– okiečių i okiečių–lie u ių kalbų žodynas (jam medžiaga ink a i iš lie u iškų knygų) i jo Lie u ių kalbos y inėjimas, kiek ėliau išėję Ju gio Pa b ė žos (1771–1849) aš ai, Mykolo Mie ži nio Lie u iškai–la iš kai–len ki škai– u siškas žo dy nas (1894) i Lie u iška g a ma i ka (1886) bei pa yzdžiai iš an ano Juške ičiaus (Juškos) Lie u ių kalbos žody no (1897–1922). Rašy inės a osenos pa yzdžių į auk a i iš simono Dau- kan o (1793–1864) aš ų, bu . Ry ų P ū si jos i klai pė dos k aš o ma žiau ži no mų ašy inių šal inių. No s lkŽe a skleidžia pla ų žodžio papli imo a ealą i seną a oseną, ai da nebū ų a gumen as jį a o i daba inėje bend inėje kalboje. lkŽe s uk ū a odo, kad ie ų, ku žodis už iksuo as, suminėjimas eikiau y a jo a minio a spal io požymis, o senuosiuose aš uose neiš eng a s e imo- sios leksikos. ki a e us, no minimas nė a pag indinis lkŽe ikslas. Šis žodynas pi miausia y a aiškinamasis, mokslinis. Vis dėl o no minamųjų aspek ų esama: s e imybės žodyne pažymimos ženklu ×, skoliniai – iška po an aš inio žodžio skliaus uose duodan a i ikmenį os kalbos, iš ku ios žodis y a pa ekęs. P ie kaš o duodamas lenkiškas a i ikmuo, be ženklo × nė a, adinasi, lkŽe jis e inamas ik kaip skolinys. s ilis inės pažymos psn. (pasenęs), šiame žodyne aikomos e ai be a ojamiems žodžiams pa- žymė i, i gi nė a. iesa, ženklas × dedamas p ie kai ku ių kaš  šaknies žodžių (kaš aunas, kaš aunus, kaš aunai, kaš aunumas i k .), be aki aizdu, kad jie pažymimi dėl lie u ių kalbai nep iim inų da ybos ypa ybių. Veiks- mažodis kaš uo i, kaip i pama inis žodis, lkŽ paliekamas be s e imybės s a usą žyminčio ženklo, ik nu odan lenkišką kilmę (iš kosz ować). okio ženklo nė a nė p ie edinių kaš a imas, kaš y is (i įsikaš y i, išsikaš y i), kaš uodin is (įsikaš uodin i, išsikaš uodin i), o šis ženklas i nu ody a aisyk linga o ma kaš uo i p ie eiksmažodžio kaš a o i ody ų, kad oks žodis nep iim inas dėl nelie u iškos p iesagos. Kaš ą e in i ak ualumo a osenai a ž ilgiu neiš engiamai enka DŽ, nes jo į ade nu odoma, kad ai i no minamasis žodynas. Nuo an ojo R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 269 leidimo, išėjusio 1972 m., iki pasku inio4 iek kaš as, iek kaš uo i žymimi nuo oda ž . (=žiū ėk). Šios nuo odos p asmė ne isiškai aiški. 1972 m. leidime eigiama, kad ji „o ien uoja skai y oją iš kalbos klaida nelaikomo žodžio į dažnesnį, įp as esnį žodį“ (DŽ 1972: iii), o naujesniuose leidi- muose – kad ja „nuk eipiami siau iau a ojami, a miniai, pasenę, skolin- i bei ki okie panašūs žodžiai a da ybos a ian ai į bend inėje kalboje plačiau a ojamus žodžius“ (DŽ 2000: Xii). Vadinasi, šia nuo oda gali bū i žymima ne ik e esnė a osena, be i žodžio u imas skolinio s a usas. Jei enu odomas pas a asis, išeina, kad kaš as DŽ ne aisomas, juolab kad į ade pa ašy a, jog į žodyną dedami ie senieji skoliniai, ku ie įsigalėję bend inėje kalboje a ne u i p igijusių lie u iškų a i ikmenų (DŽ 2000: Vii). iesa, į DŽ įdė a i ne eik inų bend inei kalbai s e imybių, ačiau s e imybės s a usą pa odo su umpinimas n k. i lygybės ženklas (ne eik i na=). kad i dėl kokios p iežas ies kaš as bū ų žymimas nuo oda ž . – dėl siau esnės a osenos, a miškumo, u imo skolinio s a uso a dėl kelių p iežasčių, – daba inėje bend inėje kalboje plačiai papli usiu žodžiu jis g eičiausiai nelaikomas. sp endimą kaš ą nuk eip i į plačiau a ojamus žodžius bū ų galima palaiky i a osenai eikiama galimybe pačiai sp ęs i, kiek jai šis žodis ei- kalingas. ačiau okią pasi inkimo lais ę ge okai iboja ki as skolinių no - mą eikian is leidinys – minė a kP4 knygelė. Čia kaš ai (pa eikiama ne ienaskai os, o daugiskai os o ma) į a dijami kaip eng ina s e imybė: s e . ng . (kP41 2005: 64). Veng inais čia laikomi okie e inamieji eiškiniai, ku ie nė a į eisin i kaip bend inės kalbos no ma: jie jau neno miniai i nebe u in ys pe spek y os a ba da neno miniai, nepakankamai iš i i i pan. (kP41 2005: 11). aišku, kad kaš ai laikomi jau neno miniu i nebe- u inčiu pe spek y os žodžiu, be okio sp endimo pag indas nė a aiškus. leidinio p a a mėje ašoma, kad į aukian skolinius į są ašą a siž elgiama į d ejopus šal inius: anks esniuosius a daba inius ašy inius aisymus (1976 i 1985 m. kPP leidimus, Vlkk pa i in ą „Didžiųjų kalbos klaidų są a- šą“, P ano ska džiaus i Juozo Vaišnio skelb us aisymus, in e ne ines kal- bos konsul acijų bazes i k .) i į iešąją šnekamosios kalbos a oseną (kP41 2005: 5–6). kad em asi pas a ąja, abejo i ska in ų nuo oda in., odan i, jog a i ikmuo sąnaudos eikiamas inansiniams eks ams. „Didžiųjų kalbos 4 DŽ leidimai: i – 1954 m., ii – 1972, iii – 1993, iV – 2000, V – 2003, Vi – 2006, Vii – 2012. in e ne e pa eikiamas 2006 m. leidimas. 270 kalBos kul ūRa | 86 klaidų są aše“ (lkk 1998: 127–177) nei daik a a džio kaš ai, nei eiksma- žodžio kaš uo i nė a. Šie žodžiai aisy i ik 1976 m. kPP1 leidime, ik iau- siai i pasi em a juo, nes į an ąjį leidimą – kPP2, išėjusį 1985 m., žodis kaš ai neį auk as. DŽe p a a mėje neminimas, be jei bū ų em asi juo, nebū ų pa eikiamas palygin i g iež as žodžio e inimas. Be o, kP41 ei- kiamas i ki oks nei DŽ pakai as – sąnaudos. ai, kad eng ina s e imybe laikomas daugiskai a pa a o as daik a a dis i jis aisomas kaip inansų s i ies e minas, leis ų da y i p ielaidą, kad žodis e inamas kaip leksika- liza ęsis, . y. e minijoje įgijęs ki ą eikšmę. ačiau okios p ielaidos į ikimumą sumažina kP42. Čia pa eik ame lek- sikos skolinių są aše kaš ai i gi į e inami kaip eng ina inansų s i ies s e imybė (kP42 2013: 37), be pakai ų pa eik a ys, i du iš jų – išlaidos, lėšos – su ampa su nu ody aisiais daugiausia bend osios a osenos pag in- du suda y uose DŽe i lkŽe. ai kelia klausimą, a e inan e miną pa- kankamai paisoma a osenos s ičių ski umų. eik i is pakai us i gi labiau būdinga bend ajai a osenai, o ne e minijos s ičiai. Į e minų sinonimiją požiū ių esama į ai ių, be pap as ai ji laikoma p adinio e minijos o ma- imosi požymiu (Zemle ičiū ė 2001; umb asas 2004; s unžinas 2005; Rim- ku ė 2007). Jeigu ys žodžiai eikiami kaip ski ingi pakai ai, ai i gi o- dy ų e inimo (a ba e inamojo eiškinio) p oblemiškumą – g eičiausiai aisomojo žodžio eikšmė inkamai nepe eikiama. kodi ikuo osios no mos apž alga ody ų, kad a no ma – ge okai ne o- lygi i neaiški: lkŽe žodis laikomas skoliniu, g eičiausiai i a mybe, be ne aisomas, kP41 i kP4 – s e imybe i aisomas. kuo kaš as laikomas DŽe, iš pa eik osios nuo odos ž . nus a y i sunku, ačiau aki aizdu, kad ne eik- inos s e imybės s a usas jam nesu eikiamas. ki as no mos p ieš a a imas y a ai, kad kP41 i kP42 eng ina s e imybe laikomas e minas, o nė ie- name iš žodynų pažymų, odančių daik a a džio kaš as u imą e mino s a usą, nė a. kadangi juose žodžio p iim inumas isuo inei bend inės kal- bos a osenai iš esmės nepaneigiamas, mažai ikė ina, kad galimas a o i žodis galė ų bū i laikomas specialiojoje s i yje eng inu e minu. Vis dėl o ai, kad e mino s a usą odančios pažymos žodynuose nė a, da ne eiškia, kad kaš as juose nelaikomas e minu. ai bus mėginama išsiaiškin i oliau, be jei paaiškės, kad a p daik a a džio i e mino neda oma ski umo, no mos p ieš a a imas is iek lieka – kP41 i kP42 as e minas e inamas ku kas g iežčiau. R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 271 a i ikMeNYs iR ReikŠMės BeNDRosios PaskiR ies ŽoDYNuose lkŽ i DŽ nė a e minų są adai, ačiau specialiųjų s ičių žodžių juose ne- engiama. an ai lkŽ kaip pag indinis leksikos ondas į a dijamos a mės, be ki u s a biu šal iniu laikomi ašy iniai šal iniai nuo pi mosios lie u iškos knygos iki šių dienų. lkŽe nu odoma, kad leksika žodynui ink a ne ik iš eikšmingiausių g ožinės, publicis inės li e a ū os bei ki ų s ičių eks ų, be i iš mokslinės li e a ū os, be o, panaudo i isi s a besnieji spausdin i a ank aš iniai žodynai. DŽ kaip ienas iš leksikos šal inių nu odomi mokslo e minai, pasi aikan ys mokslo populia inamojoje li e a ū oje, spaudoje, bend ojo la inimo mokyklų ado ėliuose (DŽ 2000: Vii). Ypač į mokslo e mi- niją u ė ų bū i a siž elg a DŽe, nes čia „ iek a enkan į žodyną dedamus žodžius, iek juos aiškinan , naudo asi isais lie u iškais aiškinamaisiais XX a. i XXi a. p adžioje išleis ais žodynais i lie u iškomis enciklopedijomis. Žodžių paieškoms i a ankai s a būs šal iniai bu o lie u iški e minų, aip pa kai ku ie e čiamieji bend ieji žodynai. Rengian žodyną, em asi lie u- ių kalbos mokslo da bais, kalbos p ak ikos leidiniais <...>. kai ku iems e minams i ki iems žodžiams aiškin i bū inais a ejais pasi elk a ki ų kalbų aiškinamųjų žodynų bei enciklopedijų.“ oks žodžių a ankos apibūdinimas, žinoma, neleidžia nus a y i, kuo – bend ąja a osena a e minija – em asi į žodynus į aukian daik a a dį kaš as, be ai galima išsiaiškin i iš pa eikiamų pa ydžių, eikšmių aiškinimo, pagaliau – iš žodynų s uk ū os. ai, kad lkŽe p ie žodžio kaš as minimi lie u os mies eliai i kaimai, ody ų, kad pag indinis šal inis – senoji liaudies kalba, o joje žodis nega- lėjo bū i a ojamas kaip specialiosios s i ies e minas. kad nė nebu o, ody ų pa yzdžiai: Be kaš o ai nieko nepada ysi ( au agnai); Jo kaš u ažiuos (Daukšiai); Jis u ėjo daug kaš o (Bago oji); Tas da bas didelio kaš o e as (aly us); Ne u iu kaš o – iš ko pada ysi (Geis a ai); Kaš a jam žu o, ik sumą ga o (Geis a ai); Dėjau didžiausį kaš ą, ka ik įsi aisyčio ka ę (Vei i žėnai); Vien kaš a i kaš a (alsėdžiai); Be kaš o nebūs aš o (Rie a as); Kiek aš in a ęs kaš o padėjau (kuk iškės). Panašią į šnekamosios kalbos a oseną a skleidžia i aš o kalba – pa yzdys iš s. Daukan o aš ų (Kaš as bu o didis), iš bu . Ry ų P ū si jos i klai pė dos k aš o ma žiau ži no mos aš ijos (Jie išlei do sa o kaš ais ejas knygeles). kaip jau ap a a, lkŽe kaš as neigiamai no mos a ž ilgiu ne e inamas, ik nu odomi a i ikmenys, ku iuos galima laiky i i eikšmės aiškinimu. 272 kalBos kul ūRa | 86 Kaš as paaiškinamas kaip išlaidos, lėšos, o ski umas a p išlaidų i lėšų nusakomas lėšas apib ėžian kaip piniginius iš eklius, pinigus, k edi us, išlaidas – kaip išleidžiamuosius pinigus, lėšas. oks žodžių a pusa io san- ykis nus a omas i DŽ. Žodžiai išlaidos i lėšos DŽ apib ėžiami aip pa i , kaip minė a, nuo 1972 m. kaš as nuk eipiamas į juos. kadangi šiame leidime nuo oda ž . y a e esnio, mažiau įp as o žodžio požymis, išeina, kad 1972 m. nusp endžiama, jog daik a a dis kaš as iš a osenos aukia- si i jį gali a s o i išlaidos su lėšomis. Nea likus kilmės y imų, ien iš šių žodynų bū ų galima da y i p ielaidą, kad abu a i ikmenys a si ado a ben išpli o ėliau už kaš ą. lkŽe daik a a - dį lėšos ilius uojančių pa yzdžių pa eikiama ik p adedan Jono Jablonskio aš ais (Jo lėšos iek neišneša; Jis lėšose gy ena – daug isko u i). Da nu odo- mas DŽe (P agy enimo lėšos; Apy a os lėšos), o p ie sakinio Liaudies aldžia ski ia didžiules lėšas da bo žmonių s eika ai apsaugo i, jiems š ies i, kul ū ai ys y i pa eik as su umpinimas (so .) sp., odan is, kad ai so ie ines ealijas a spindin is žodis iš spaudos, leis ų many i, kad jis bu o populia us so ie i- niu laiko a piu. liaudies kalbos epa eikiamas pa yzdys iš ukme gs . p i- klausančio lno (Ne jų lėšom sūnus išmoky ), be jis i gi gali bū i iš ėlesnės a osenos. Išlaidas ilius uojan is sakinys Šalies p amonės pelno augimas leis padidin i išlaidas kapi alinei s a ybai (sp.), kaip i DŽe pa eik ieji pa yzdžiai bei nuo oda, kad žodžio eikšmė p iešinga pajamoms (Mies e daug išlaidų u ėjau; Išlaidų de inimas su pajamomis), ska in ų many i, kad išlaidos i gi išpopulia ėjo ėliau nei kaš as5. okie pa yzdžiai ku kas labiau nei ilius uo- jan ys kaš ą a s o auja o icialiajam dalykiniam s iliui, o junginiai p agy eni mo lėšos, apy a os lėšos y a e minai. kadangi DŽ kaš as nuk eipiamas į okiais sakiniais ilius uojamus žodžius, o lkŽ kaš as aiškinamas jais, galima da y i p ielaidą, kad žodynuose a p kaš o kaip bend osios a osenos žodžio i kaš ų kaip e mino ski umo neda oma. No s kaš as žodynuose susiejamas ik su išlaidomis, lėšomis, ačiau lkŽe pa eikiami pa yzdžiai okios eikšmių su ap ies ne odo. apsk i ai iš jų eikš- mę nus a y i sunku, juolab kad sakiniuose be eik nė a ją padedančių išsiaiš- kin i žodžių. Pa yzdžiuose Tas iens kaš as bū ų, Jis u ėjo daug kaš o, Vien kaš a i kaš a, Kaš as bu o didis pa a o ą daik a a dį galima sie i iek su išlaidomis, iek su am ik u nuos oliu, nebū inai piniginiu. Gal kiek aki aiz- 5 Žinoma, pa ikimesnių iš adų apie žodžių išlaidos i lėšos a si adimą i įsigalėjimą bū ų galima gau i ik iš y us senesnę a oseną, ačiau ji nė a šio s aipsnio objek as. R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 273 desnė sąsaja su išleidžiamomis lėšomis ik sakiniuose Ti is u ėjo didį kaš ą an sod os ( eselijos) sa o duk e s, Jie išleido sa o kaš ais ejas knygeles. Su kaš u da ybiniu yšiu susijęs eiksmažodis kaš uo i iš ies ody ų, kad sąsajos su pinigais gali i nebū i. lkŽe pa eikiamuose pa yzdžiuose Kiek ienas i belis kaš uoja pinigus (Žemai ė), Ši a kepu ė du ubliu kaš uoja (J. Jablonskis), Daug pinigo kaš uoja eseilia a kel (leipalingis), Toks pa ėds ale i kaš uojas auksinių ūks an į (Ju kšai is) ji aki aizdi, be ai žymi ne eiksmažodis, o p iklausomieji objek inės a aplinkybinės eikšmės žodžiai: kaš uoja pinigus, daug pinigo kaš uoja, du ubliu kaš uoja, kaš uojas auksinių ūks an į. o pa yzdžiuose Tos adelės i balnas jam ge o a klio kaš a usios (a. Vienuolis), Tai man daug piningų, daug da bo kaš  o (ku šai is) p i- klausomieji dėmenys (a klio kaš a usios, daug da bo kaš a o) pa odo, kad sąsajos su pinigine aiška nė a. kai p iklausomaisiais dėmenimis ai nepa- žymima, ienas eiksmažodis jos nepa odo, p z.: Oi, me gele lelijėle, ką kaš uoja le end ėlė? (Rudamina); O ką kaš a o žals ainikėlis? (V. kal aičio su ink os P ūsijos lie u ių dainos). išei ų, kad eiksmažodžiu ypa ybė pini- giniu pag indu neapibūdinama. ai pa i in ų i pa eikiamieji a i ikmenys kainuo i i a siei i. a i ikmuo kainuo i su pinigais sie inas, lkŽe i gi nu o- doma, kad pag indinė jo eikšmė – „ u ė i e ę pinigais“. ačiau ki as a i ikmuo – a siei i – su pinigais gali bū i i nesiejamas. sakiniuose B angius d abužius pi k i pigiau a sieina, kai pigius (kai iai), Asilo išlaikymas a sieina isai neb angiai (J. Bal očiusGe u is) okią sąsają galima įž elg i, ačiau ją i gi pa odo p iklausomieji dėmenys. o sakinyje Nemaža jam s eika os a  siejo (k. Bo u a) oks dėmuo pa odo, kad sąsajos nė a. aigi, eiksmažodžiais kainuo i i a siei i eikšmės gali bū i ski iamos piniginiu pag indu, ačiau žodžiui kaš as žodynai okios galimybės nenu- ma o – jo eikšmė susiejama ik su išlaidomis, lėšomis, ki aip a ian , pini- gais. ačiau olesnė da ybinių yšių analizė apsk i ai ska ina suabejo i, a žodžius kaš as i kaš uo i siejan is da ybinis yšys adek ačiai pe eikiamas eikšmių aiškinimu. Juk ieną pa eikiamą kaš uo i a i ikmenį – kainuo i jis sieja su kaina, a p šių žodžių u ė ų bū i i seman inių yšių. i iš ies abie- juose žodynuose kainuo i nusakoma kaip „ u ė i e ę pinigais“, o kaina – kaip „ e ė pinigais“. Jei kaš uo i a i ikmuo y a kainuo i, ai i kaš as u ė- ų bū i susijęs su kaina, o kadangi kaina y a e ė pinigais, ai g eičiausiai i su e e. Viena iš lkŽe nu odomų e ės eikšmių – „kiekis ko, kuo ienas daik as keičiamas į ki ą“ eikš ų, kad daik a a džiai kaina i e ė, 280 kalBos kul ūRa | 86 odo okį e minijos g upa imąsi: e minams, u in iems dėmenį cos , a i ik menys daugiausia pa enkami su e minu kaš ai, o angliškas išlaidų a i ik muo daugiausia y a expenses (adminis acinės i. – o ice e., iš anks o apmokė o sios i. – p epaid e., kancelia inės i. – o ice e., komandi uo ės i. – a elling e. i k .), da pasi aiko cha ges (g įž amosios i. – back c., pe edimo i. – emi  ance c. i k .), spending ( isuminės i. – ag ega e s., de ici inės i. – de ici s.), expendi u es (nebalansinės biudže o i. – e. below line). e minų, į ku ių sudė- į įeina sąnaudos, pa eik i os ke u i: iš anks o apmokė osios s. (p epaid ex penses), kapi alo s. (capi al expendi u es), laiko s. ( ime cos s) i s. padengimas (cos eco e y), pa s žodis sąnaudos susie as su inpu i expendi u e(s). ais pačiais me ais išleis ame Ekonomikos e minų žodyno pi majame e ime ( oliau – e Ž1) sąnaudų iš iso nė a, ačiau ai pi masis žodynas, ku iame isiškai nė a i kaš ų. Be eik isi angliški e minai, į ku ių sudė į įeina cos , čia iš e s i lie u iškais e minais, u inčiais a i ikmenį išlaidos. Taip bend ieji k. ( o al c.) i s a bend osiomis i., ibiniai k. (ma ginal c.) – ibinėmis i., gamybos k. (p oduc ion c., ac o c.) – gamybos i., kaš ai (cos s) – išlaidomis, a si anda i. unkcija (c. unc ion), išlaidų i pelno analizė (c.bene i analysis), i. mažinimas (c. minimiza ion), sando ių i. ( ansac ion c.), isuo meninės i. (social c.), sando ių i. ( ansac ion c.), ekonominės i. (economic c.) i k . Re ka čiais cos iš e čiama kaip kaina (c. o capi al – kapi alo k.), gamyba (c. p ice – g. kaina, a e age c. p ice – idu inė g. kaina) i k . kadan- gi iš 1991 i 1994 m. išėjusių žodynų jokių e mino kaš ai ak ualumo mažėjimo polinkių nema y i, p iešingai, jie odo, kad e minas pli o, ai e Ž1 sp endimas kaš ų a sisaky i e mino neak ualumu negalė ų bū i aiš- kinamas. Jį galė ų paaiškin i neben siekis lie u in i skolinį a ienodin i į ai uojančias są okas kaš ai i išlaidos. kiek pag įs a an oji p ielaida, nu- s a y i sunku, be a p au inių e minų i anglybių engimo siekis iš ies į a dijamas (e Ž1 1994: 5). Vis dėl o žodis kaš ai anglybe negalėjo bū i palaiky as i uo me u kažin a galėjo bū i laikomas a p au iniu žodžiu. Negalėjo p igy i ne iksliai iš e s i lie u iški eikiniai. Pa yzdžiui, oppo  uni y cos (economic cos ) a osenoje negalėjo paplis i kaip inkamiausios išlaidos. e Ž1 siūlymas isais a ejais cos e s i kaip išlaidas i gi bu o a mes as gana g ei – po ejų me ų (1997 m.) žodyną pe leidžian . Nau- jajame leidime – e Ž2 isu ie oj išlaidų a si ado sąnaudos: bend osios s., ibinės s., gamybos s., al e na y iosios s., isuomeninės s., s. unkcija, s. e ek y umas, s. maksimiza imas, sando ių s., implici inės (ne iesioginės) s., eks plici inės ( iesioginės) s., p idė inės s. i k . sp endžian ien iš žodynų aidos, R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 281 a i ikmenį sąnaudos bū ų galima laiky i ekonomikos e minijos išei imi, as a iš jos nusp endus išs um i kaš us. e Ž2 p ie e mino kaš ai neg įž a. Ma y , u ėjo po eikio žodžio aisymas 1995 m. Gim ojoje kalboje i , kilus minė am p ieš a a imui, po skai y ojo laišku išspausdin as edakcijos siū- lymas nesilaiky i įsikibus kaš ų, jei jau a sisaky a kaš uo i. ačiau olesnė žodynų aida ody ų, kad sąnaudos nebu o pakankamas kaš ų pakai as. 1997 m. išėjusio an ano Bu ačo Bankininkys ės i kome cijos e minų žodyno ( oliau – Bk ) e minus i gi pe žiū ėjo k. Gai enis. suda y ojas kaip žodyno pag indą mini užsieninius daugiakalbius žodynus, klasi ika o- ius i a p au ines kompiu e ines duomenų bazes (Bk 1997: V–Vii), adinasi, nemažą po eikį Bk e minams u ėjo da y i užsieninė e mini- ja. Galbū ji lėmė, kad kaš ai ėl į aukiami, ik nuo oda ž . susiejami su išlaidomis. Vis dėl o Bk suda y ojui negalėjo bū i nežinomas e Ž1, ku- iame siūly os išlaidos, i e Ž2, ku iame išlaidos aisy os į sąnaudas. Tu- ėjo bū i paisoma i o me o a osenos. u bū dėl šių eiksnių šalia e minų, suda y ų su e minu kaš ai, pa eik a i po sinonimą: išlaidos (apy a os k./inės i., a si ik iniai k./ės i., ci kuliacijos k./ i., ak iniai k./i., išo iniai k./ės i., kin amieji k./osios i., sando ių k./i. i k .), sąnaudos (a idė ieji k./osios s., bend ieji k./ osios s., iksuo ieji k./osios s., g ynieji k./osios s., įsigijimo k./s., išo iniai k./s., no ma y iniai k/ės s., ibiniai k./s., idiniai k./s. i k .) a ne po du sinonimus (ne iesioginiai k./ės s./i., papildomieji k./osios s./ i., pas o ieji k./osios s./i., p adiniai k./ės s./i. i k .). Be eik isų angliškų a i ikmenų pag indinis dėmuo – cos s. iš iso sinonimiškų e minų su žodžiu kaš ai pa eikiama 53. okia sinonimija i į ai o ė nepadeda nusp ęs i, ku į e miną a o i, ačiau šis žodynas nė a nei s anda izuojamasis, nei no minamasis. Jis ė a a osenos a spindys i odo, kad jai ien išlaidų neuž eko, be neuž eko i sąnaudų. Va o i i kaš ai. Vieną iš galimų sąnaudų nepakankamumo p ie- žasčių a skleidžia Bk nu odomos są okos kaš ai eikšmės: 1) išlaidos; 2) sąnaudų piniginis į e inimas (Bk 1997: 165–166). kaš ai nė a šiaip sąnaudos – ai sąnaudų piniginis į e inimas. Bk nu odomą an ąją kaš ų eikšmę bū ų galima su eik i i žodžiui sąnaudos, jei jau senokai, p adedan 1991 m. išleis u Še , sąnaudos nebū ų apib ėžiamos kaip gamybos p oce- se naudojami iš ekliai: „sąnaudos (inpu ) – gamybos p ocese naudojami ekonominiai iš ekliai (da bo jėga, medžiagos i žalia os, į engimai, kapi a- las i k .).“ (Še 1991: 190). Beje, okia apib ėž is su ampa su eikiamąja lie u ių kalbos žodynuose, adinasi, šiuo klausimu bend osios a osenos 282 kalBos kul ūRa | 86 i specialieji žodynai su a ia. kaip iš ekliai, e slo įmonių naudojami p e- kėms gamin i a paslaugoms eik i, sąnaudos apib ėžiamos i 1999 m. iš- leis ame žodyne Ekonomikos e minai i są okos (e s 1999: 148), o įmonės p odukcijos gamybai sunaudo ų iš eklių piniginei sumai į a dy i a ojama kaš ai (e s 1999: 77). Sąnaudos ik kaip naudojami iš ekliai apib ėžiamos i 2000 m. išleis ame Aiškinamajame įmonės adybos e minų žodyne ( oliau – aĮV). Nei ki ą sąnaudų eikšmę pe eikiančio žodžio, nei ją galinčio pe - eik i e mino kaš ai šiame žodyne nė a (aĮV 2000: 157). Vis dėl o šis žodynas – ne ekonomikos, o įmonių adybos. Kaš ų kaip ekonomikos eo ijos są okos čia nep i eikia, u bū odėl e mino p oblema neiškyla. Ji iškyla iename iš naujausių ekonomikos s i ies leksikog a ijos da bų – 2005 m. išleis ame Rū os Vainienės Ekonomikos e minų žodyne. Jame p ob lemą mėginama sp ęs i eikian kelis a i ikmenis. P ie kaš ų (cos ) nu odžius n k. (=ne eik ina), a i ikmenys pa eikiami išlaidos, sąnaudos, kaina, o sa ikainos angliškas a i ikmuo odo, kad jis i gi y a cos . Šiame žodyne pa- eikiama okių ekonomikos eo ijos e minų kaip sąnaudų i naudos anali zė (cos bene i analysis), sąnaudų sukel a in liacija (cos push in la ion), al e na y iosios sąnaudos (oppo uni y cos s), kin amosios sąnaudos ( a iable cos s), o są oka sąnaudos apib ėžiama kaip „p ekių gamybos, paslaugų ei- kimo me u sunaudo ų ekonominių iš eklių e inė iš aiška“ (Vainienė 2005: 242). aigi, žodžiui eikiama eikšmė, sie ina su iš eklių e e. Pa ys iš ekliai apib ėž yje į a dijami nusakomuoju būdu, o kaip e minas a ski ai pa ei- kiamas gamybos iš ekliai. iesa, jis nuo oda ž . nuk eipiamas į gamybos eiksnius, i pas a ieji apib ėžiami kaip „ekonominiai ( ibo i) iš ekliai, nau- dojami gamybos p ocese“ (Vainienė 2005: 95). aigi u bū manoma, kad e mino sąnaudos unkciją į a dy i gamybai naudojamus iš eklius gali a - lik i d ižodis junginys gamybos eiksniai. kiek okia galimybė eali, u ė ų paaiškė i iš są okomis ope uojančių eks ų – žodyne o nep i eikia. o iš ekonomikos e minų žodynų ma y i, kad e minas kaš ai sa aime iš a osenos nesi aukė. sp endžian ien iš jų, mažiau nei išlaidos a o- as so ie iniu laiko a piu, pe einamojo ekonomikos laiko a pio e minijoje, eikiamoje sąlyčio su aka ie iška ekonomikos eo ija, jis pli o i ak ualėjo. Nuoseklus e mino kei imas išlaidomis iename iš žodynų e minijai nega- lėjo ik i dėl nepakankamos eikšmių a i ik ies, i žodynuose (a ba a o- senoje) im a ieško i ki ų a i ikmenų. G eičiausiai kaip okių paieškų ezul- a as ie oj kaš ų adosi sąnaudos, be ėlesnė žodynų aida odo, kad ien šio žodžio kaš ų eikšmei pe eik i nepakako. R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 283 2006 m. išleis as Da ido W. Pea ce’o Aiškinamojo ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodyno ( oliau – ae Ž) lie u iškas e imas iš šios s i ies žo- dynų išsiski ia uo, kad jį engė g upė ekonomis ų, alkinama kalbos spe- cialis ų – lie u ių kalbos ins i u o e minologijos cen o. Ma y , bend as da bas, o gal a osenos a kaklumas lėmė, kad p ie e mino kaš ai, apsukus ge oką a ą, sug įž a – bū en jis pasi ink as kaip angliškojo cos a i ikmuo. Vis dėl o žodyne nu odoma i ki okių a i ikmenų – cos iš e čiamas kaip kaš ai/sąnaudos/kaina/išlaidos (ae Ž 2006: 131–132). Pačiame ae Ž cos e čiamas ik kaip kaš ai: c.bene i analysis – k. i naudos analizė, c.e ec i eness analysis – k. i eiksmingumo analizė, c.push in la ion (c. in la ion) – k. ska inama in liacija, c. minimiza ion – k. minimiza imas, c. o capi al – kapi alo k., ma ginal c. – ibiniai k., a iable c. – kin amieji k., ixed c. – pa s o ieji k., implici c. – neiš eikš iniai k., oppo uni y c. – pakai iniai/al e na y ieji/p iski iniai k., ansac ions c. – sando ių a kymo k. i k . Šios g u- pės e minuose sąnaudos ne a ojamos, o išlaidos siejamos ik su expendi u e (agg ega e e. – bend osios i., e.swi ching policies – i. pe a kos poli ika, e. ax – i. mokes is, e. a ia ion con ols – i. pokyčių kon olė) a ba expence (e. p e e ence – i. pi mumas). ae Ž pa eikiamas umpas e mino cos apibūdinimas iš esmės a sklei- džia iek okio pasi inkimo, iek, ko ge o, a i ikmenų gausos p iežas į. ai eikšmė, ku ią są okai kaš ai eikia ekonomis ai. kaip nu odoma, jie kaš us pap as ai apa ina su pakai iniais kaš ais (oppo uni y cos s)8, o šie nusakomi kaip e ė iso o, ko ek ų a sisaky i, kas bū ų p a as a a ką ek ų a iduo- i gaunan ką no s ki a (ae Ž 2006: 131). Ši apib ėž is pa i in ų ap a ian lie u ių kalbos žodynus da y ą p ielaidą, kad žodis kaš ai, ben jau kaip ekonomikos eo ijos e minas, sie inas ne su išlaidomis, o eikiau su e e a kaina, adinasi, išlaidos jo pakeis i negali. ae Ž i iesiogiai nu odomas kaš ų i išlaidų ski umas: ekonomine p asme sup an ami kaš ai gali su ap i, ačiau ne isada su ampa su piniginėmis išmokomis, ku ias buhal e is įskai- y ų kaip išlaidas (ae Ž 2006: 132). iš są okos apibūdinimo ma y i i ki as eikšmės a spal is – ai, ką ek ų p a as i gaunan ką no s ki a. Žodis išlaidos jo i gi nepe eik ų. są oka pakai iniai kaš ai y a ūšinė, adinasi, ne jeigu ekonomis ai są okas su apa ina, u ė ų egzis uo i i gimininė. e minas kaš ai šiame žodyne aip i neapib ėžiamas, ačiau kai ku ių juo žymimos są- 8 Šiame žodyne eikiami oppo uni y cos s lie u iški pakai ai pakai iniai kaš ai, p iski iniai kaš ai ekonomikos eo ijos da buose ne a ojami, kaip e minas jau nusis o ėjęs al e na y ieji kaš ai (anks esnio laiko a pio ado ėliuose a o i i al e na y iniai kaš ai). 284 kalBos kul ūRa | 86 okos eikšmės a spal ių a skleidžia kaš ų i naudos analizės (cos bene i analysis) aiškinimas. apib ėž a kaip in es icinių p ojek ų als ybės sek o iu- je e inimo sis ema, ši analizė paaiškinama kaip besiski ian i nuo iesiogi- nio inansinio į e inimo uo, kad „a siž elgiama į isas pajamas (naudą) i nuos olius (kaš us) nep iklausomai nuo o, kam jie enka“, i nauda paaiš- kinama kaip naudingumo padidėjimas, o kaš ai – kaip jo sumažėjimas, api- b ėžiamas nag inėjamo p ojek o pakai iniais kaš ais; da p idu iama, kad daugeliu a ejų nauda nė a apskaičiuojama pinigais, o kaš ai nus a omi kaip p ojek o ak inės piniginės išlaidos (ae Ž 2006: 132). aigi, kaš ai čia a- pa inami su nuos oliu, į e inamu pinigais. iek iš šio aiškinimo, iek iš pakai inių kaš ų apib ėž ies ma y i, kad są oka kaš ai su naudojimu a su- naudojimu nesusijusi, aigi žodis sąnaudos ben jau šia eikšme ne ik ų. i iš ik ųjų ekonomikos ado ėliai a skleidžia, kad e mino kaš ai ekonomikos eo ijoje sąnaudos nea s oja, no s pas a asis žodis i y a a ojamas. sĄVokŲ sis eMa VaDoVėliuose iš ekonomikos ado ėlių aukš osioms mokykloms be eik nė a okių, ku- iuose bū ų išsi e čiama be kaš ų. iesa, ie ado ėliai nė a ienodi. Jau seniai ski iamos d i ekonomikos mokslo dalys – mik oekonomika i mak oekonomika. Dės an mak oekonomikos eo iją, o ien uo ą į ekonomiką kaip į isumą, kaš ai a ski ai neap a iami, juose daugiausia o ien uojamasi į okias pag indines emas kaip neda bas, in liacija, ekonominis augimas. ačiau ai, kad są oka neap a iama, da ne eiškia, kad ji ne a ojama. ana- lizuojan į ai ius ekonominius dėsnius i p ocesus, ji a ojama kaip sa ai- me sup an ama i pa eikiama okių sudė inių e minų kaip skolinimosi kaš ai, pinigų laikymo kaš ai, a ojimo al e na y ieji kaš ai, da bo kaš ai, neda  bo kaš ai, da bo p a adimo al e na y ieji kaš ai, meniu kaš ai, socialiniai kaš ai, in liacijos kaš ai, numa y os in liacijos kaš ai, kaš ų in liacija, ekonomikos augimo kaš ai, išo iniai kaš ai i k . (Wonnaco , Wonnaco 1994; D ilingas i k . 1997; Paliuly ė 2005; snieška i k . 2005; skominas 2006; Čiegis 2012). iesiogiai kaš ų są oka susijusi su gamyba, o gamyba neįsi aizduo- jama be įmonių – ieno pag indinių mik oekonomikos objek ų, odėl ji išsamiai ap a iama isuose mik oekonomikos ado ėliuose (Wonnaco , Wonnaco 1997; Va ian 1999; snieška i k . 2000; skominas 2000; Ras- enienė 2005; klimašauskienė 2006; Pano as 2011). R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 285 ap a iamąją są oką suak ualina ado ėliai, ku iuose ap ėpiamos i mik oekonomikos, i mak oekonomikos emos. ai ekonomikos eo ijos, eko- nomikos pag indų ado ėliai a mokomosios p iemonės, ski i aukš osioms mokykloms. Žan as lemia nemažą eks ų ka ojimąsi, o i ado ėlių esama daugelio laidų, odėl analizuojan juose dės omą kaš ų samp a ą i jos su- ponuojamą e minų g upę, nebus siekiama ap ėp i isų – a enkami ipiniai. oliau jie apibend in ai adinami ekonomikos ado ėliais, p i eikus nu o- dan ūšį. Al e na y ieji kaš ai i kaš ai sky ius apie kaš us y a bū inoji bend osios ekonomikos ado ėlių dalis. Jis pap as ai pa eikiamas ap a us inkos mechanizmą i lanks umo eo iją, be iena są oka paaiškinama jau ado ėlių p adžioje. są okos al e na y ieji kaš ai esmė išdės oma ap a ian pag indinę ekono- mikos p oblemą, isu nusakomą ienodai – kaip p ieš a a imas a p be ibių po eikių i ibo ų iš eklių (ke em, Rand ee 1998: 16–17; skominas 2000: 36–38; Ma inkus, Žilinskas 2001: 95–99; Jaku is i k . 2003: 14–15; luko- še ičius, s anke ičius 2003: 42; Bu ačas i k . 2005: 24; Ras enienė 2005: 13–16; snieška i k . 2005: 26; Jaku is 2006: 15–16; Da ulis 2009: 19–22). Žmogaus po eikiai y a be ibiai, o iš ekliai, eikalingi jiems pa enkin i, – i- bo i, odėl kiek iena isuomenė susidu ia su iš eklių s ygiaus p oblema. Ši p oblema ska ina ink is, kaip juos e ek y iai panaudo i. ski ingos ekono- minės sis emos šiuos užda inius sp endžia ne ienodai, pa yzdžiui, esan cen alizuo ai planinei (komandinei) ekonomikai, į okius klausimus a sako plana imo ins i ucijos, inkos ekonomikos sąlygomis – pa i inka; dažniau- siai minima i miš ioji ekonomika (ke em, Rand ee 1998: 20; Ma inkus, Žilinskas 2001: 16; lukoše ičius, s anke ičius 2003: 42–47; Ras enienė 2005: 20; snieška i k . 2005: 25; Da ulis 2009: 35–39). i pa i ekonomika ne e- ai nusakoma kaip mokslas apie ai, kaip pasi enkamas ienas iš galimų i- bo ų iš eklių naudojimo a ian ų siekian gamin i p oduk us (Jaku is i k . 2003: 14; Jaku is 2006: 16; Paunksnienė, liuč ai ienė 2009: 7). oliau pasi inkimo p oblema siejama su isuomenine gamyba, nes di- džioji ekonominės eiklos dalis ski a p ekių i paslaugų gamybai. iš ekliams esan ibo iems, kiek ienas jų, panaudo as ienu būdu, nebegali bū i pa- naudo as ki iems p oduk ams gamin i. Jeigu isuomenė nusp endžia padi- din i ieno p oduk o gamybą, ji u i mažiau iš eklių gamin i ki am (Ma - 286 kalBos kul ūRa | 86 inkus, Žilinskas 2001: 96–99; Jaku is i k . 2003: 15–16; lukoše ičius, s anke ičius 2003: 42–47; Ras enienė 2005: 13–17). aigi, pasi inkimas al e na y us: pasi inkus iena, p a andama ki a. Vado ėliuose nu odomi p ancūziški ap a iamą eiškinį į a dijan ys a i ikmenys: al e na i (lukoše- ičius, s anke ičius 2003: 42), al e na i e (Ma inkus, Žilinskas 2001: 19). su pasi inkimo al e na y a susiję kaš ai i pa adinami al e na y iaisiais kaš ais, ik šis e minas, kaip ma y i i iš ap a ų ekonomikos e minų žodynų, jau siejamas su anglišku a i ikmeniu, . y. oppo uni y cos s (Ma inkus, Ži- linskas 2001: 20, 213). Pas a asis junginį leis ų e s i kaip galimybės a al e na y os kaš ai, be kaip e minas be eik be išim ies a ojamas junginys su būd a dinio dėmens į a džiuo ine o ma, e ka čiais pa a ojama neį a - džiuo inė (Jaku is i k . 2003; Jaku is 2006). siejami su p ekės gamyba, al e na y ieji kaš ai sup an ami kaip p a as os p ekės, ku ios galėjo bū i pagamin os iš pagamin ajai sunaudo ų iš eklių: „Realieji be ku ios p ekės al e na y ieji gaminimo kaš ai gali bū i apib ėž- i kaip os al e na y ios p ekės, ku ios galė ų bū i pagamin os iš iš eklių, sunaudo ų šiai p ekei pagamin i.“ (Ma inkus, Žilinskas 2001: 206). Da konk ečiau jie į a dijami kaip p ekių a paslaugų kiekis – as, ku io enka a sisaky i no in gau i am ik ą kiekį ki ų p ekių a paslaugų (Ma inkus, Žilinskas 2001: 97), o abs akčiai – kaip iš eklių panaudojimo al e na y a, ku ios a sisakome gamindami am ik ą p oduk ą (Mikučionis 2000: 46; Ras enienė 2005: 14). ačiau pasi inkimo p oblema ado ėliuose siejama ne ik su isuomene, ekonomine sis ema, be i su kiek ienu asmeniu, e slo įmone: Visi susidu ia su bū inumu pasi ink i bei al e na y iųjų kaš ų p oblemomis – gy- dy ojas i eisininkas, e slininkas i moky ojas, aldininkas i a o ojas. Jauni medikai u i apsisp ęs i, a im is bend osios p ak ikos, a da leis i pinigus i mo- ky is oliau, ap i siau os s i ies specialis u. Ve slininkai u i išsi ink i ieną iš galimų p odukcijos ūšių i paski s y i sa o pinigus į engimams, medžiagoms i da buo ojams aip, kad išlaidos eik ų didžiausias pajamas. Va o ojai u i nusp ęs- i, kaip išleis i sa o pinigus, kad pasiek ų ge iausių ezul a ų (naudos): pi k i žu ų a mėsą, duoną a bul es, naują d abužį a naujas užuolaidas, naują knygą a bi- lie ą į konce ą, i kiek pi k i ų p ekių, ku ių pe iodiškai p i alo įsigy i. (Ma in- kus, Žilinskas 2001: 20). aip plačiai sup an ami al e na y ieji kaš ai ne e ai pa adinami iesiog p a as a galimybe (Wonnaco , Wonnaco 1994: 32; Ma inkus, Žilinskas 2001: 20; Da ulis 2009: 20) a ge iausia a sisaky a al e na y a da an pasi- R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 287 inkimą (Ma inkus, Žilinskas 2001: 20). iš są okos aiškinimo aki aizdžiai ma y i, kad žodis išlaidos šios eikšmės nepe eik ų. Juk dauguma a ejų nieko neišleidžiama – iesiog enkan is iena p a andama ki a. Vado ėliuose pa eikiamas al e na y iųjų kaš ų są okos aiškinimas pi - miausia leis ų įž elg i eikšmės sąsajų su bend osios paski ies žodynuose nu odoma ne iesiogine kainos eikšme, . y. „nuos olio e ė“, „nuos olis, ne ek is ko no s siekian “, juolab kad ie kaš ai i pa adinami kaina. Vie- name ado ėlyje ši eikšmė į a dijama iesiogiai: „iš eklių naudojimo al- e na y os e čia sup as i pap as ą iesą, kad nieko negauname el ui. o- dėl a si anda są oka pasi inkimo kaina a ba p a as ų galimybių kaina. Moks- liškai ai į a dijama kaip al e na y ioji e ė a ba al e na y ieji kaš ai. Pa a- dinimas esmės nekeičia, nes kalbama apie ai, kad kiek ienas pasi inkimas u i sa o kainą. ai uni e sali iesa, be labiausiai iš yškėja ekonomikoje.“ (Mikučionis 2000: 43). sąsają su pe kel ine kainos eikšme ody ų al e - na y iųjų kaš ų adinimas p a as a nauda: „P a as a nauda, palyginus pa- si ink ąją iš eklių naudojimo al e na y ą su a mes ąja, i suda o al e na y- iuosius a ba galimus kaš us“ (Ma inkus, Žilinskas 2001: 213); „apsk i ai iman , al e na y ieji kaš ai – ai nauda ge iausios iš eklių naudojimo al e - na y os, nuo ku ios bu o a sisaky a.“ (skominas 2000: 41). ki u ašoma, kad al e na y ieji kaš ai y a „pasi ink os eiklos ge iausios al e na y os p a as a nauda“, ačiau uoj pa pa ikslinama, kad „p ak inėje analizėje al e na y ieji kaš ai y a pap as ai iš eiškiami pinigais“ (ke em, Rand ee 1998: 35), o ai šį e miną leis ų sie i i su iesiogine kainos eikšme. i iš ik ųjų p a as is kai ku siejama su pinigais, pa yzdžiui, muzikinio cen o al e na y ieji kaš ai p ilyginami naujo kompiu e io kainai (Ma inkus, Žilinskas 2001: 20). Pa eikian e mino al e na y ieji kaš ai apib ėž is, a p a as is pap as ai į a dijama kaip e ė: „<...> al e na y ieji kaš ai y a a sisaky os a ba a mes- os ge iausios al e na y os e ė.“ (ke em, Rand ee 1998: 16); „al e na- y ieji kaš ai y a e ė ki ų gė ybių, ku ios galėjo bū i pagamin os, jeigu iš ekliai bū ų bu ę panaudo i ki u “ (Ras enienė 2005: 14). są oka kaš ai i gi apib ėžiama kaip e ė: „kaš ai – įmonės p odukcijos gamybai sunau- do ų iš eklių e ė“ (Ras enienė 2005: 72). Ji i gi gali bū i susie a su pini- gine aiška: „kaš ai – ai isų gamyboje sunaudo ų gamybos eiksnių e - ė, . y. sąnaudų e ė ak inėmis kainomis.“ (skominas 2000: 142). kai kaš ai apib ėžiami kaip e ė (sunaudo ų iš eklių), o al e na y ieji kaš ai – kaip al e na y os e ė, lyg i a ody ų, kad p a as ies, negau os naudos 288 kalBos kul ūRa | 86 eikšmę d ižodžiam e minui eikia p iklausomasis dėmuo, o pag indinis sie inas su e e a kaina. Vis dėl o są okų kaš ai i al e na y ieji kaš ai san ykis nė a oks ienap asmis i aiškus. Viena e us, šios są okos, kaip jau minė a ap a ian ae Ž, gali bū i apa inamos. ai nu odoma i ekonomikos ado ėliuose: „ekonomis ai i- sus kaš us ak uoja kaip p a as as galimybes, odėl žodžiai kaš ai i al e  na y ieji kaš ai eiškia ą pa į. ačiau, no ėdami p imin i, kad pasi enkan y a aukojamos ealiai esamos galimybės, ekonomis ai p ideda žodį al e na y ieji.“ (Ma inkus, Žilinskas 2001: 20). Paisan okio apa inimo, galima pamany i, kad kaš us e eikia apib ėž i kaip p a as ą galimybę (naudą), p a as ies e ę a kainą, i ikslinimo al e na y ieji nebe eikė ų. Vis dėl o p iklausomasis dėmuo odo ūšinį pobūdį, adinasi, u ė ų bū i i neal e  na y iųjų kaš ų a ba ki okios kaš ų samp a os. Ji iš yškėja p iėjus p ie mi- k oekonomikos lygmens, iksliau, p ie gamybos p ocesą ykdančių įmonių. a samp a a bus nag inėjami oliau, o iš ekonomikos ado ėliuose pa ei- kiamo al e na y iųjų kaš ų aiškinimo galima da y i iš adą, kad są oka a - ojama i abs ak esne eikšme, . y. kaip am ik a p a as is, i konk ečiau – kaip p a as is, į e in a p ekių, paslaugų kiekiu a pinigais. P a asčiai į a dy i lie u ių kalboje esama žodžių: nuos olis, ne ek is, p a adimas, ne ekimas, nus ojimas, žala. ačiau al e na y iųjų kaš ų samp a a ody ų, kad ap a iamas eiškinys – ne šiaip nuos olis, ma e ialinė žala. ai p a adimas, negaunama nauda enkan is a gaunan ką ki a, o okiam eikš- mės a spal iui pe eik i lie u iško žodžio ūks a. Bend ojoje a osenoje šią seman inę sp agą galė ų užpildy i pe kel ine eikšme a ojama kaina (p z., gy ybės kaina, meilės kaina), be ekonomikos eo ijoje as žodis a - ojamas iesiogine eikšme i kaip e minas. Kaš ai i sąnaudos No s, kaip ma y i, kaš ai ekonomikos ado ėliuose siejami su be kokiu pa- si inkimu, is dėl o pi miausia – su gamyba. Dažniausiai a ski ame sky iuje i ap a iami bū en gamybos kaš ai (ke em, Rand ee 1991: 35–40; Ma in- kus, Žilinskas 2001: 191–222; Žu au ienė 2007: 43–46; Da ulis 2009: 49–71). kaip i al e na y ieji, jie i gi pa adinami iesiog kaš ais, i gi apib ėžiami kaip e ė a kaina, ačiau ben jau apib ėž yse su p a as imi nesiejami. 1933 m. išleis uose Pe o Šalčiaus Ekonomikos pag induose kaš ams api- b ėž i a ojama gė ybės są oka – kaš ai apib ėžiami kaip gė ybei įgy i R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 289 išleis ų ki ų gaminamų i a ojamų gė ybių kiekis (Šalčius 1991: 60), ačiau pas a ųjų d iejų dešim mečių ekonomikos ado ėliuose gamybos kaš us links ama apib ėž i a ojan gamybai naudojamų iš eklių są oką. ie iš ek liai pap as ai ap a iami ado ėlių p adžioje i nusakomi kaip isa ai, kas naudojama p ekėms i paslaugoms, . y. gė ybėms, gamin i (skominas 2000: 37; lukoše ičius, s anke ičius 2003: 37). iš ekliais laikoma žemė, da bas i kapi alas, a ski ai paminimas e slumas, in o macija (Ma inkus, Žilins- kas 2001: 14; lukoše ičius, s anke ičius 2003: 37–38; Ras enienė 2005: 11–12). No s ne e ai e minai iš ekliai (ekonominiai iš ekliai) i gamybos eiksniai pa a ojami sinonimiškai (p z.: „iš ekliai – isa ai, kas naudojama p ekių i paslaugų gamyboje, dėl o iš ekliai dažnai adinami gamybos eiksniais“ (lukoše ičius, s anke ičius 2003: 37), kai ku pab ėžiamas e - minų ski umas: „ekonominiai iš ekliai y a ai, kas u i po encinę galimy- bę daly au i p ekių i paslaugų gamybos p ocese, kas y a ibo i, i ku ių apim ies didinimas eigiamai eikia isuomenės ūkinės eiklos ezul a us. Dėl šių sa ybių jie įgyja ekonominį e ingumą, . y. u i kainą. Gamybos eiksniai y a ik a ekonominių iš eklių dalis, ku i naudojama gamybos p ocese.“ (skominas 2000: 235). Gamybos kaš ai apib ėžiami kaip gamybai sunaudojamų iš eklių e ė. aip apib ėžiama są oka iš pažiū os ne u i o eikšmės a spal io, ku is iš- yškėjo ap a ian al e na y iųjų kaš ų są oką. Vis dėl o eikšmės panašumo gali ne ody i ik apib ėž ys. Juk gamyba uose pačiuose ado ėliuose aiš- kinama kaip ikslinga eikla, ku ia siekiama enkin i žmogaus po eikius, gamin i juos enkinančią gė ybę, p z.: „Gamyba – ai p ekių i paslaugų kū imas žmogaus po eikiams enkin i naudojan ekonominius iš eklius.“ (Ras enienė 2005: 13). aip bū ų galima įž elg i seman inio panašumo: žodžiu kaš ai šiuo a eju i gi a si į a dijama ai, kas u i p a andama ki a gaunan , . y. pagaminan gė ybę, e inan e slo įmonės ma u, ku ią apibūdinančiu požymiu ekonomikos eo ijoje laikomas pelno siekis, – gau- nan pelną. ačiau iesiogiai šis są okos gamybos kaš ai eikšmės a spal is ado ėliuose nepab ėžiamas. kadangi gamybai iš ekliai y a naudojami, be o, jais ku iamas naudin- gumas9, odėl į a dy i jiems ik ų žodis sąnaudos. 1962 m. P. ska džiaus 9 Plg.: „ki aip a ian , gamyba y a oks p ocesas, ku iame isuomenės ekonominiai iš ekliai naudojami naudingumui ku i, nes a bu, kokias o mas šis naudingumas įgau ų. aigi, gamy- ba, enkindama mūsų po eikius, ku ia i naudingumą.“ (Ma inkus, Žilinskas 2001: 162). 296 kalBos kul ūRa | 86 šys ne apib ėžiamos kaip išlaidos, pa yzdžiui, pas o ieji kaš ai nusakomi kaip „išlaidos, ku ios nekin a, keičian is (didėjan a mažėjan ) gaminamos p odukcijos (paslaugos) kiekiui“, o kin amieji kaš ai – kaip „išlaidos, ku ios kin a p iklausomai nuo gaminamos p odukcijos (paslaugos) kiekio“ (Ma - inkus, Žilinskas 2001: 190). Mokykliniame ekonomikos ado ėlyje api- b ėž ys de inamos, pa yzdžiui, gamybos kaš ai apib ėžiami i kaip isų ga- myboje sunaudo ų gamybos eiksnių e ė, i kaip išlaidos, bū inos isiems gamybos eiksniams apmokė i (Maku ėnas, Maku ėnienė 2004: 94), bend ieji kaš ai – kaip pas o iųjų i kin amųjų kaš ų suma pe am ik ą laiko- a pį i ka u – kaip isos piniginės išlaidos, ski os p odukcijai pagamin i a ba paslaugoms eik i (Maku ėnas, Maku ėnienė 2004: 95). Gedimino Da ulio Ekonomikos eo ijoje a ojan e miną gamybos kaš ai skliaus uose pap as ai nu odoma išlaidos (Da ulis 2009: 56). ačiau kaip e minas i klasi ikuojamoji są oka ekonomikos ado ėliuose, ki aip nei daugumoje aldymo apskai os da bų, pasi enkama kaš ai. ski iami įmonės umpojo laiko a pio kaš ai i ilgojo laiko a pio kaš ai, pas o ieji i kin amieji kaš ai, bend ieji kaš ai, idu iniai kaš ai, ibiniai kaš ai (ke em, Rand ee 1998: 38–40; Va ian 1999: 347–366; Bhaska 2000: 122–135; skominas 2000: 149–156; Ma inkus, Žilinskas 2001: 193–208; Jaku is i k . 2003: 44–52; lukoše ičius, s anke ičius 2003: 76–78; VDu 2005: 80; Da ulis 2009: 49–55; Pano as 2013: 123–129). i įmonės kaš ų ūšių apib ėž is is dėl o siekiama o muluo i išei ies ašku laikan są oką kaš ai. Pas o ieji kaš ai nusakomi kaip kaš ai, ku ie nesikeičia įmonei keičian gamybos apim į, kin amieji – kaip kaš ai, ku ie keičiasi įmonei keičian gamybos apim į, bend aisiais kaš ais adinama pas o iųjų i kin amųjų kaš ų suma, idu i niais – bend ieji kaš ai, padaly i iš pagamin o p oduk o kiekio (ke em, Rand ee 1998: 38; lukoše ičius, s anke ičius 2003: 76–77; skominas 2000: 149–150; Da ulis 2009: 51). Polinkio ekonomikos eo ijoje ink is ne išlaidas, o kaš us p iežasčių pi miausia u bū ieško ina pa eikiamose gamybos kaš ų apib ėž yse. Gamy bos kaš ai, no s i aiškinami kaip įmonės išlaidos, ekonomikos eo ijoje, ku i ne e ai apib ėžiama kaip mokslas apie ibo ų iš eklių naudojimą, sie- jami su iš eklių naudojimu i apib ėžiami kaip gamybai sunaudojamų iš ek lių e ė a sąnaudų kaina, sąnaudos pinigine iš aiška. aigi, žodis kaš ai sup an amas ki a eikšme nei „išleis os lėšos“. Jis sie inas ne su išlaidomis, o eikiau su kaina, i a kaina y a sąnaudų, . y. o, kas sunaudojama siekian naudos, ikslo. Ve slo įmonės gamybos kaš ai iš esmės su ampa su jos iš- R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 297 leidžiamomis lėšomis. aigi, e minijos ski umus u bū lemia eiškinio e inimas iš ski ingos pe spek y os. Kaš ai ekonomikai ūpi ne kaip ch o- nologiniai į ašai apie išleis as lėšas, o kaip eo inė są oka. ai ody ų i isa g upė okių iš es inių są okų kaip kaš ų unkcija, umpojo laiko a pio kaš ų unkcija, ilgojo laiko a pio kaš ų unkcija, kaš ų minimiza imas, kaš ų k ei ė, kaš ų in liacija i k . Minė os unkcijos, pe eikiančios ekonominius są yšius, i gi pa i in ų, kad e minas išlaidos nė a pa ankus są yšiams de amai pe eik i: padauginus sąnaudų kiekį iš kainos, gau ą dydį į a dy i išlaidomis kebloka. ačiau u bū labiausiai polinkį i gamybos kaš us, įmo- nių eiklos p ak ikoje su ampančius su išlaidomis, į a dy i e minu kaš ai lemia ekonomikos ado ėliuose yškėjan is siekis juos į auk i į bend ą kaš ų klasi ikacijos schemą. Bend oji kaš ų klasi ikacija i są okų san ykiai iš ekonomikos ado ėliuose pa eikiamų apib ėžčių a siskleis ų ne isiškai ienoda žodžio kaš ai eikšmė: junginyje al e na y ieji kaš ai juo į a dijamas nuos olis, pa i iamas ką ki a pasi enkan , negaunama nauda a galimybės kaina, o junginyje gamybos kaš ai – gamybai naudojamų iš eklių e ė, dažniausiai piniginė, iksliau – sąnaudų kaina. Jei uo žodžiu pe eikiamos ski ingos eikšmės a ben jų a spal iai, išei ų, kad bend os są okos kaš ai nė negalima apib ėž i. iš ies ją apib ėž- i i ekonomikos ado ėliuose, i e minų žodynuose engiama, o jei ji i apib ėžiama, ai kaip gamybos kaš ų umpinys. Vis dėl o iename ado ė- lyje, ski ame idu inei mokyklai, okia apib ėž is pa eikiama, i jos pa- g indu imama są okas al e na y ieji kaš ai i gamybos kaš ai egalin i sie i eikšmė, sie ina su nuos oliu, pa i iamu ką įgyjan : „kaš ai – ai, ką p a an- dame nusp endę ką no s da y i a įsigy i.“ (Maku ėnas, Maku ėnienė 2004: 192). ai lyg i bū ų sąsajos a p junginių al e na y ieji kaš ai i gamybos kaš ai, ka u žodžio kaš ai eikšmės paaiškinimas bei a gumen as, kodėl ekonomikos eo ijoje gajus skolinys – okiai eikšmei pe eik i lie u iško žodžio ūks a. są okos a ojimas mak oekonomikos ado ėliuose pa i - in ų, kad žodžiui eikiama panaši eikšmė. an ai asmeniniai ekonomikos augimo kaš ai – į emp esnis, emocijomis, s esais, kon lik ais i padidėjusiu ne ik umu dėl a ei ies „p a u in as“ gy enimas – apibūdinami kaip kaš ai, „ku iuos u i padeng i žmogus i šeima, įgydami ekonomikos augimo ei- kiamą aukš esnę ma e ialinę ge o ę“ (Bu ačas i k . 2005: 255), o ai odo, 298 kalBos kul ūRa | 86 kad kaš ais pa adinamas am ik as nuos olis ki a gaunan , iksliau – ma- e ialinės ge o ės kaina. ki u neda bo kaš ai i iesiogiai į a dijami kaip kaina, šį žodį a ojan pe kel ine p asme: „Neda bas u i nemažus ekono- minius kaš us (economic cos s). Pag indinė neda bo ekonominė kaina y a negau a (nepagamin a) p odukcija.“ (Čiegis 2012: 125). ačiau kai ku ios o muluo ės ody ų, kad žodžio kaš ai eikšmė isiškai p ia ėja p ie žodžių nuos olis, pada inys, pasekmė eikšmių. Pa yzdžiui, posky yje „Neda bo kaš ai“ a dijamas gamybos apim ies a bend ojo idaus p oduk o sumažė- jimas, asmeninių pajamų, k ali ikacijos p a adimas i k . (ke em, Rand e- e 1998: 104), o ai galė ų bū i pa adin a i neigiamomis neda bo pasekmė- mis. in liacijos kaš ais laikomą u o pe ski s ymą, mažesnį šalies konku- encingumą ekspo o inkoje (ke em, Rand ee 1998: 105–106) galima pa adin i in liacijos pada iniais. socialinius ekonomikos augimo kaš us, okius kaip p amonės plė ojimą lydin i u banizacija, spa us gam os eks- ploa a imas, žmonių gy enimo būdo esminis paki imas (Bu ačas i k . 2005: 255), ik ų adin i nuos oliais, pa i iamais dėl ekonomikos augimo, a ba ekonomikos augimo pada iniais. Vis dėl o šiuos eiškinius galima sup as i i kaip dėl neda bo, in liacijos a ekonomikos augimo u imą mokė i kainą. kadangi seman inė iba nė a yški, ki u ap a ian šiuos eiškinius a oja- ma pada inys, pasekmė, nuos olis (snieška i k . 2005: 403–406; 448–454) a ba šie žodžiai i kaš ai a ojami kaip sinonimai (ke em, Rand ee 1998: 104, 106–107; Čiegis 2012: 128). kad i kokia eikšmė bū ų eikiama žodžiui kaš ai, iš apib ėžčių ma y i, kad junginyje al e na y ieji kaš ai jis labiau sie inas su nuos oliu, pa i iamu ki a pasi enkan , . y. su pe kel ine žodžio kaina eikšme, o junginyje gamy bos kaš ai – su sąnaudomis, iš eikš omis pinigais, sąnaudų kaina, . y. iesio- gine kainos eikšme. ai ody ų, kad bend ą kaš ų kaip gimininės są okos klasi ikacijos pag indą u ė ų bū i sunku as i. i iš ies be eik isuose ado- ėliuose aukš osioms mokykloms p ie kaš ų klasi ika imo i jų ūšių apib ėž- čių einama gimininės są okos neapib ėžus. Dauguma ski iamų klasi ikacijos iene ų y a minė os įmonės gamybos kaš ų ūšys, be į bend ąją schemą į aukiami i kiek ki u pag indu išski i al e na y ieji kaš ai, buhal e iniai i ekonominiai kaš ai, implici iniai i eksplici iniai kaš ai. kai ku da minimi indi idualūs i isuomeniniai kaš ai (Jaku is 2006: 58; Da ulis 2009: 56). susie i są okas al e na y ieji kaš ai i gamybos kaš ai bandoma iek ie- ną, iek ki ą apib ėžian kaip e ę, ačiau e ė nė a as pag indas, ku is šias są okas leis ų di e encijuo i ski ingais p iklausomaisiais žodžiais. Va- R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 299 do ėliuose pa eikiamas kaš ų ap a imas odo, kad al e na y ieji kaš ai nė a gamybos kaš ų ūšis, kaip ski iamos ki os jų ūšys (kin amieji, pas o ieji, idu iniai kaš ai i k .). Vadinasi, isas są okas di e encijuo i ienu pag in- du neįmanoma. ki a e us, al e na y ieji kaš ai i gamybos kaš ai nė a ne- susijusios są okos. kaip jau paaiškėjo, al e na y ieji kaš ai ado ėliuose gali bū i laikomi am ik u gamybos kaš ų e inimo ma u. ki aip a ian , ga- mybos kaš ai gali bū i į e in i nauda, negau a dėl pasi inkimo: kalban apie isuomenės gamybą – p a as a nauda iš eklius naudojan ienu būdu, ne- pagamin omis p ekėmis a paslaugomis aip naudojan iš eklius a pan., kalban apie nuosa ų iš eklių naudojimą e slo įmonėje – negau omis pa- jamomis. ik oks są okų siejimas i palaiky ų būd a dinio dėmens a o- jimą. o są oka, ap a iama ekonomikos ado ėlių p adžioje i aikoma be kokiam pasi inkimui, eikiau į a dy ina al e na y os kaš ais, . y. kaš ais dėl al e na y os, a ba, kaip nusakoma ado ėliuose, al e na y os kaina, al e  na y os e ė, galimybės kaina, p a as a galimybe a pan. Plačiai sup an amus al e na y os kaš us i kaš us kaip mik oekonomikos są oką di e encijuo i pama iniu žodžiu mėgin a bene ienin eliame ekono- mikos ado ėlyje – čia a ojamos są okos al e na y ieji kaš ai i gamybos sąnaudos (Maldeikienė 2003). ačiau kai ki okių kaš ų neminima, kyla klausimas, kieno al e na y a laikomi al e na y ieji kaš ai. ki a e us, kaip paaiškėjo iš a lik os analizės, pakai as gamybos sąnaudos gamybos kaš ų samp a os de amai nepe eikia. kalbamasis ado ėlis ski as 9–10 klasėms, jame nei gamybos, nei kaš ų unkcija nepa eikiama, ski i su gamyba susi- jusių kiekio i e inių dydžių nep i eikia, odėl e mino p oblema neišky- la. Pa eikiamas są okos sąnaudos aiškinimas i gi gali bū i pakankamas ik mokiniams: „ aigi, siekdamas ikslo, gamin ojas p i e s as u ė i išlaidų. okias išlaidas įp as a adin i sąnaudomis. ad sąnaudos – isų pi ma įmo- nės piniginės išlaidos.“ (Maldeikienė 2003: 58). Daugiau bandymų di e encijuo i są okas ski ingu pag indiniu dėmeniu nepasi aiko. ski ingų pakai ų paieškas u bū s abdo i ai, kad anglų kal- ba ku iamoje ekonomikos eo ijoje iek su pasi inkimo al e na y a siejamas naudos p a adimas, iek įmonės gamybos sąnaudas pinigine iš aiška į a di- jan is žodis y a cos . Jei nusp endžiama skolinio eng i, isais a ejais i gi pasi enkamas ienas a i ikmuo: sąnaudos (Jaku is i k . 2007) a ba išlaidos (Paunksnienė, liuč ai ienė 2009). užsimojus eng i skolinio, pakai ų są okoms pe eik i gal i bū ų galima ieško i ski ingų, ačiau kyla klausimas, a jų ieško i be eikia. Juk žodis 300 kalBos kul ūRa | 86 kaš ai ekonomikos e minijoje jau u i ilgą a ojimo adiciją – pakankamą, kad bū ų į eisin as kaip e minas i ak ualus a osenai senasis skolinys. so ie iniu laiko a piu y a usios ekonomikos sanklodos e minijai as žodis bu o gal kiek mažiau ak ualus, ačiau inkos ekonomikai kaina, piniginė iš aiška – išski inės s a bos dalykai. o gamybos kaš ai, kaip ma y i, i siejami su sąnaudų kaina. ki a e us, eikšmę „ ai, kas p a andama ki a įgyjan “ pe eikiančio lie u iško žodžio, inkančio kaip ekonomikos s i ies e minas, nė a. u bū šie seman iniai eiksniai daugiausia i lemia, kad a ojamas skolinys kaš ai. NoRMos iR VaR oseNos a o Rūkio PRieŽas Ys išanalizuo a daik a a džio kaš ai no ma i jo a ojimas ekonomikos a- do ėliuose a skleidžia, kad susida iusio a o ūkio p iežasčių esama ne ie- nos i gana keblių. ačiau bene s a biausios, kaip paaiškėjo iš a lik os analizės, y a nepakankamas žodžio seman ikos i jo a ojimo s i ies spe- ci ikos į e inimas. Daik a a dį kaš as lie u ių kalbos žodynuose apib ėžian ik kaip „išlai- das, lėšas“, ea skleidžiamas ienas žodžio eikšmės a spal is. kaip ekono- mikos eo ijos e minas šis žodis bū en i siejamas su žodynuose nenu o- dy omis kaš o eikšmėmis, . y. „kaina“, „ e ė“. ka u ekonomikos eo i- joje skolinys a ojamas eikšme, ku iai pe eik i lie u iško žodžio ūks a. ai p a as is ką enkan is, gaunan , įgyjan . Ji nė a šiaip nuos olis, odėl žodžiai nuos olis, žala, ne ek is, ne ekimas, p a adimas eikšmės de amai nepe eikia. ą eikšmę bend ojoje a osenoje daugmaž pe eik ų pe kel- ine eikšme a ojamas žodis kaina, ačiau ekonomikos s i yje jis kel ų daugia eikšmiškumo p oblemų. ačiau kodi ikuo oji no ma kaip pakai ų kainos, e ės nė nesiūlo. No - minamuosiuose leksikos da buose i eikšmes aiškinančiuose lie u ių kalbos žodynuose nu odomi skolinio kaš ai pakai ai išlaidos, lėšos i sąnaudos. Realiosios a osenos analizė, pag įs a ekonomikos eo ijos eks ais, a sklei- džia, kad ų pakai ų a o i nelinks ama, o eks uose pa eikiamos są okų apib ėž ys odo, kad jie nė negalė ų bū i a ojami. Pakai as sąnaudos, kaip siūloma iename ki ame žodyne, oje pačioje s i yje a ojamas ki a eikš- me – kaip gamybai sunaudojamus iš eklius a jų kiekį į a dijan is e minas. Išlaidos ekonomikos eo ijoje nep igyja i gi eikiausiai dėl seman inių p ie- R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 301 žasčių: eiškinys šioje s i yje su okiamas kaip sunaudojamų iš eklių e ė, kaina, o ne kaip įmonės išleidžiamos lėšos uos iš eklius įsigyjan . Pakai o lėšos ekonomikos ado ėliuose nė nemėgin a aiky i, nes jo eikšmė nag i- nėjamam eiškiniui į a dy i isai ne inka. Pakai ai sąnaudos i išlaidos isiškai nea skleis ų są okos al e na y ieji kaš ai esmės, nes ji susijusi su am ik u nuos oliu pasi enkan al e na y ą, o ekonomikos ado ėliuose, daugiausia pe eikiančiuose anglų kalba ku- iamą ekonomikos eo iją, są okas al e na y ieji kaš ai i gamybos kaš ai links ama sie i enkan is ą pa į pag indinį dėmenį. anglų kalbos į akos isiškai a mes i negalima, nes i lie u oje, i ki ose eu opos sąjungos ša- lyse y auja ekonomikos eo ija, ku iama anglų kalba, dės an ją lie u iškai, są okų sis emos paisoma. oks po eikis ma y i i iš ekonomikos e minų žodynų: ekonomikos mokslui pak ypus Vaka ų link, e minų su žodžiu kaš ai juose ge okai padaugėjo. a si ado daug eo inio lygmens są okų, į aukiančių žodį cos , su šiuo žodžiu im a pa eik i i sudė inius e minus, ku ių pag indinis dėmuo anks esniuose žodynuose bu o žodis išlaidos. ki a e us, žodžio kaš ai no minimas nė a nuoseklus. kodi ikuo oji no ma ne ien isa – nei sinch oninė, nei diach oninė. Ne i šiuo me u žodis laikomas i siau iau bend inėje kalboje a ojamu žodžiu a iesiog skoliniu (DŽ), i a minį a spal į u inčiu skoliniu (lkŽ), i eng ina s e- imybe (kP4). kaip eng ina s e imybė e minas kaš ai į e in as ik p a- ėjus daugiau nei 30 me ų nuo pi mojo neigiamo e inimo (n k.), pa eik- o kPP1 (1976 m.). iki ol e mino a osena jau bu o spėjusi įsigalė i. ai, kad į 1985 m. išleis us kPP2 kaš ai neį auk i, i gi ody ų no mos s y a i- mus. Juos odo i žodžio e inimas pe iodinėje spaudoje. 1962 m. P. ska - džiui pasiūlius pakai us išlaidos, lėšos, bu o a k eip as dėmesys, kad jie inka ik kai ku iais a ejais. 1995 m. i gi pas ebė a, kad publicis ikoje žodis kaš ai pa a ojamas i kaip kainą, e ę eiškian is žodis, ačiau kaip pakai ai siūly i lėšos, sąnaudos, išlaidos (Pupkis 1995: 14). Be o, kalban apie žodį kaš ai neį e in as da ienas eikšmės a spal is, bū en sąsaja su ne ek imi, pa i iama ką ki a gaunan , su nuos olio e e. aisomas daik a- a dis sie as su eiksmažodžiu kaš uo i i em asi pas a ojo aukimusi iš a osenos. išanalizuo i ekonomikos eks ai odo, kad daba eiksmažodis kaš uo i isiškai ne a ojamas, be daik a a dis ekonomikos eo ijai ak ualus kaip e minas. anglų kalba, ku i y auja ku ian ekonomikos eo iją, ne ik ska ina paisy i są okų a i ik ies, be i odo angliškojo cos i lie u iško kaš ai o- 302 kalBos kul ūRa | 86 ne inį sąskambį. kaip jau minė a, panaši i okiško Kos en one inė sanda- a. Šiandieninis sąly is i su ki omis pasaulio kalbomis a skleidžia, kad os pačios šaknies žodis a ojamas i daugelyje ki ų kalbų: ispanų k. cos o (cos e), i alų k. cos o, po ugalų k. cus o, nyde landų k. kos en, p ancūzų k. coȗ , no egų k. kos nad, bal a usių кошт, danų k. omkos ning, suomių k. kus annus i k . Z. Babickienės s aipsnyje pa i inamos P. ska džiaus e i- mologinės įž algos: e minas kaš ai y a indoeu opie iškas. ano s aipsnio au o ės, jis į idu iniąją anglų kalbą pa ekęs iš senosios p ancūzų kalbos: coc e , o cos – lo . cōns ā e, „ o be ixed“, cons (Babickienė 2012: 57). okia žodžio kilmė jo, kaip s e imybės, s a usą keičia i y a da ienas a ojimą palaikan is eiksnys. Be kad i kokia bū ų kilmė, šis žodis isiš- kai adap a ęsis one iškai, mo ologiškai i nesiski ia nuo okių s e imybė- mis nelaikomų žodžių kaip paš as, aš as i pan. kaip ma y i, žodį kaš ai ekonomikos e minijoje palaikan ys eiksniai s ip ūs, o p oblema daugiasluoksnė, daugiašakė, apiman i ne ieną s i į. Daugiau a osenos i no mos nesu apimo eiksnių paaiškė ų plačiau išna- g inėjus ki as a ojimo s i is, pi miausia – buhal e inės apskai os s i į. Pa eik ąją analizę ge okai papildy ų i žodžio papli imo plačiojoje a ose- noje, ypač ekonomikos a apskai os moksliniuose s aipsniuose y imas, aip pa išsamesnis e mino aidos nag inėjimas. aigi, y imo k ypčių da y a daug, o šis s aipsnis eikiau y a p adinė inicia y a panag inė i a osenos i kodi ikuo osios no mos san ykį i jo neda nos eiksnius. iŠVaDos 1. Naujausiuose kodi ikuo osios no mos da buose (kP41 i kP42) žodis kaš ai no mos a ž ilgiu e inamas neigiamai, . y. laikomas eng ina s e- imybe, ačiau ekonomikos eo ijos eks uose, bū en ekonomikos ado ė- liuose aukš osioms mokykloms, jis plačiai a ojamas. okį san ykį galima e in i kaip no mos i a osenos a o ūkį. 2. Viena iš a o ūkio p iežasčių y a pačios no mos ne ienodumas – iek esamos, iek anks esnės. lkŽe žodis kaš as elaikomas a mėse papli usiu skoliniu (iš lenkų kalbos), DŽe pa eikiama nuo oda ž . y a ik siūlymas žodį keis i dažnesnės a osenos, lie u iškos kilmės žodžiais išlaidos, lėšos, o kP4 šis žodis laikomas eng ina inansų s i ies s e imybe. G iež ai kaš ai e in as kkP1 – kaip ne eik ina s e imybė, ačiau į kkP2 jis neį auk- R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 303 as, aigi, nuo 1976 m. iki 2005 m. kalbos no minamojo da bo susida ė ilgokas laiko a pas. 3. aisan daik a a dį kalbos p ak ikos leidiniuose, pap as ai emiamasi edinio kaš uo i sa aiminiu aukimusi iš a osenos. Šis edinys ne a o- jamas ekonomikos eo ijos eks uose, ačiau daik a a dis kaš ai įsigalėjęs kaip e minas. Va osenos analizė a skleidžia, kad ekonomikos eo ijoje šis skolinys pe eikia specialią eikšmę „ne ek is ką no s įgyjan “, ku iai į a - dy i lie u iško žodžio ūks a. Žodžiais nuos olis, ne ek is, p a adimas, žala ji nepakankamai pe eikiama. Bend ojoje a osenoje ą eikšmę daugmaž a skleis ų pe kel inės eikšmės kaina, ačiau ekonomikos eo ijai šis žodis ne inka dėl daugia eikšmiškumo. kaip gamybos kaš us i jų ūšis žymin is e minas žodis kaš ai pap as ai siejamas su pinigine e ės aiška – kaina, aigi, labiau su iesiogine kainos eikšme. 4. kalbos no minamuosiuose leidiniuose siūly i pakai ai lėšos, išlaidos, sąnaudos są okos eikšmės pakankamai nepe eikia, be o, jie oje pačioje s i yje a ojami ki omis eikšmėmis. e minas išlaidos da i ski ia ekono- mikos eo ijos i buhal e inės apskai os s i is. 5. Vienas iš žodį kaš ai ekonomikos eo ijoje palaikančių eiksnių – sie- kis pa eik i bend ą kaš ų klasi ikacijos schemą, o okiam siekiui į akos u i anglų kalba ku iama ekonomikos eo ija i są okų išdės ymas anglų kalbo- je. ai pa i ina iš anglų kalbos e čiami a a siž elgian į anglišką eko- nomikos s i ies e miniją suda omi ekonomikos e minų žodynai. 6. e mino kaš ai a osena ekonomikos s i yje – gana sena. Jis a o as i so ie inio laiko a pio ekonomikos e minų žodyne (1966 m.), o žodynai, pa eng i pe einan p ie inkos ekonomikos i jos p incipus o muluojančio ekonomikos mokslo, odo, kad e minas da labiau suak ualėjo. 7. e miną ekonomikos e minijoje palaiko i one inis panašumas į ki ose kalbose a ojamus analogiškus e minus. Šis žodis – ne lenkiškos, be indoeu opie iškos kilmės, be o, lie u ių kalboje adap a ęsis one iškai i mo ologiškai. 8. Kaš us kaip ekonomikos e miną palaikan ys eiksniai – gana s a ūs, o iki šiol siūly i pakai ai – neadek a ūs eikšmei pe eik i. aigi, olesnė specialiosios s i ies a osena u ė ų sp ęs i, a ieško i naujų pakai ų, a , laikan is pas o umo p incipo, oliau a o i e miną kaš ai. Vis dė o, a si- ž elgian į ai, kad ekonomikos eo ijoje žodžio kaš ai eikšmės a spal iai ski iasi – juo į a dijama i nuos olio dėl bū inybės ink is e ė (kaina), i sąnaudų e ė (kaina), – pas a s y ina, a ekonomikos e minijai nepainoka, kad abiem a ejais a ojamas ienas žodis. 304 kalBos kul ūRa | 86 ŠALTINIAI aĮV 2000: Ma inkus B., Ne e auskas B., sakalas a., Venskus R., Žilinskas V. Aiškinamasis įmonės adybos e minų žodynas, kaunas: echnologija. BBB 1994: Bu ačas a., s ece ičius B. Biznio, bankų, bi žos e minų žodynas, Vilnius: Žodynas. B h a s k a J. D. 2000: Vadybinė ekonomika, kaunas: echnologija. Bk 1997: Bu ačas a. Bankininkys ės i kome cijos e minų žodynas. I dalis: Bankininkys ės i kome cijos e minų aiškinamasis žodynas, Vilnius, kaunas: Vilniaus uni e si e as, kauno humani a inis akul e as. Bu ačas a., Jaku is a., Pe aške ičius V., s epano as a., Šeč- ku ė l., Zaice V. s. 2003: Ekonomikos eo ija. 5 leidimas, Vilnius: eug imas. Č i e g i s . 2012: Mak oekonomika. Vilniaus uni e si e o ado ėlis, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. D a u l i s G. 2009: Ekonomikos eo ija. Vado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden- ams. an oji papildy a i pa aisy a laida, Vilnius: Mykolo Rome io uni e - si e as. D ilingas B., Čibu ienė J., snieška V. 1997: Mak oekonomikos pa g indai, kaunas: echologija. e s 1999: Ekonomikos e minai i są okos. Mokomasis žodynas, Vilnius: Vil- niaus pedagoginis uni e si e as. e Ž1: Pass Ch., lowes B., Da ies l. 1994: Ekonomikos e minų žodynas. Redak- o ius a. Pupkis, ekonomikos e minijos edak o ius konsul an as s . Vai - ke ičius, Vilnius: Bal ijos biznis. e Ž2: Pass Ch., lowes B., Da ies l. 1997: Ekonomikos e minų žodynas. An - asis papildy as i pa aisy as leidimas. iš anglų k. e ė Z. Ba eiky ė, l. B. Žemai y ė, k. F ancūze ičienė. Redaga o i ikslino a. V. Ru kauskas, s . Vai ke ičius, Vilnius: Bal ijos biznis. Jaku is a. 2006: Ekonomikos eo ijos pag indai. Mokomoji knyga. 6asis pa aisy as i papildy as leidimas, Vilnius: Vilniaus Gedimino echnikos uni- e si e as. Jaku is a., Pe aške ičius V., s epano as a., Šečku ė l., Zai- c e as s. 2003: Ekonomikos eo ijos pag indai. ke i as pa aisy as leidimas, kaunas: smal ija. Jaku is a., Pe aške ičius V., s epano as a., Šečku ė l., Zai- c e s. 2007: Ekonomikos eo ija. Šeš as pa aisy as leidimas, kaunas: eug imas. k a l č i n s k a s G. 2007: Buhal e inės apskai os pag indai. Šeš oji laida, Vilnius: Pačiolis. kalčinskas G., Če nius G. 1997: Finansinė i menedžmen o apskai a 1: Įmonių apskai os pag indai, Vilnius: Pačiolis. R. Vaskelai ė. Kaš ai – eng ina s e imybė a ekonomikos eo ijos neiš engiamybė? 305 ke e m k., R a n d e e M. 1998: Ekonomikos pag indai. S udijų Bal ijos als ybėse į adas, Vilnius: uaB „Jonas i pa ne iai“. klimašauskienė Z. 2006: Mik oekonominė analizė. Mokomoji knyga, Šiau- liai: VŠĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. lakis V., Macke ičius J., Gaižauskas l. 2010: Valdymo apskai os eo ija i p ak ika. Vado ėlis, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. l u ko š e i č i u s V., s a n k e i č i u s P. 2003: Teo inė ekonomika. Me odinė mokymo p iemonė. i dalis, Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e as. M a c k e i č i u s J. 2003: Valdymo apskai a: koncepcija, me odika, poli ika, Vil- nius: eV. Macke ičius J., Poškai ė D. 2003: Finansinė analizė, Vilnius: ka alikų pasaulis. Maku ėnas V. Maku ėnienė D. 2004: Ekonomika. Vado ėlis Xi–Xii klasei. Pi moji knyga, kaunas: Š iesa. M a l d e i k i e n ė a. 2003: Ekonomika. Vado ėlis 9–10 klasėms, Vilnius: y o alba. M a i n k u s B., Ž i l i n s k a s V. 2001: Ekonomikos pag indai. an asis pa ai- sy as i papildy as leidimas, kaunas: echnologija. Mikučionis P. 2000: Ekonomikos eo ijos p admenys. Mokomoji knyga, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Pa l i u l y ė R. 2005: Mak oekonomika: paskai ų ciklas, Vilnius: Vilniaus a- dybos aukš oji mokykla. Pa n o as i. 2013: Mik oekonomika: ado ėlis, Vilnius: Mykolo Rome io uni- e si e as. Pa u n k s i e n ė J., l i u č a i i e n ė a. 2009: Mik oekonomika: mokomoji kny ga, Vilnius: echnika. R a s e n i e n ė a. 2005: Mik oekonomika. Paskai ų ciklas. an as papildy as i pa aisy as leidimas, Vilnius: Vilniaus adybos akademija. RlŽ 1966: Rusiškai lie u iškas ekonomikos e minų žodynas. Redakcinė kolegi- ja: k. Meškauskas (a s. ed.), a. Po iliūnas, V. Pu onas, a. skupeika, Vilnius: Min is. s ko m i n a s V. (a s. ed.) 2000: Mik oekonomika, Vilnius: enciklopedija. s ko m i n a s V. (sud.) 2006: Mak oekonomika, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. s n i e š k a V., a m b a s i e n ė i., B e n a o n y ė D., D a p k u s M. i k . 2000: Mik oekonomika. an asis pa aisy as i papildy as leidimas, kaunas: echnologija. s n i e š k a V., B a u m i l i e n ė V., B e n a o ny ė D. i k . 2005: Mak oeko nomika. Vado ėlis. ečiasis pa aisy as i papildy as leidimas, kaunas: ech- nologija.