Lietuvių kalbos fonologijos įsisavinimas: netikrų žodžių kartojimo eksperimentinis tyrimas

E. K i icKai ė, i. DabašinsKiEnė. Lie u ių kalbos onologijos įsisa inimas: ne ik ų žodžių ka ojimo ekspe imen inis y imas 237 EGLĖ KRIVICKAITĖ y au o Didžiojo uni e si e as INETA DABAŠINSKIENĖ y au o Didžiojo uni e si e as LiE u ių KaLbos onoLogijos įsisa inimas: nE iK ų žoDžių Ka ojimo EKspE imEn inis y imas ESMINIAI ŽODŽIAI: onologijos įsisa inimas, ne ik ų žodžių ka ojimo es as, skiemens s uk ū a, na ū aliosios onologijos eo ija. 1. aiKo KaLbos onoLogijos aiDos poLinKiai pi maisiais gy enimo me ais kalbos ys ymąsi lemia du glaudžiai susiję eiksniai: biologinis (kalbos pada gų ys ymasis) i kogni y inis-ling is inis (aplinkoje gi dimos kalbos ypa ybių su okimas i įsisa inimas) (s oel-gam- mon 2011: 2). Lyginamieji kalbų įsisa inimo y imai odo, kad iki 6 mėn. į ai ių au ybių aikai čiauška ienodai: pi miausia p adedami a i sp ogs amieji (p, , k, p, d, g), nosiniai (m, n) p iebalsiai i balsės ( elleman, ihman 2007; žukauskienė 2012). eigiama, kad pi miausia šiuos ga sus aikai a i p adeda ne ik dėl jų a ikuliacijos leng umo, be i odėl, kad juos dažniausiai gi di sa o aplinko- je. pa yzdžiui, , z i ð a pučiamųjų ga sų a ikuliacija sudė ingesnė, aip pa jie y a a ojami ečiau ( elleman, ihman 2007: 26; Edwa ds, beckman 2008: 124). šiek iek ėliau šie pa ieniai ga sai p adedami jung i į c (p iebalsio– balsio) skiemens s uk ū os ga sų samplaikas ( elleman, ihman 2007: 26), o kele ą ka ų paka o os c ga sų samplaikos p imena suaugusiųjų kalbos žodžius, p z., mama, e e, baba, bamido i pan. (s oel-gammon 2011: 8). nuo 6–7 mėn. aikas is dažniau a ia gim osios kalbos ga sus: nuola os gi dėdamas aikiškąją kalbą1, jis p adeda įsisa in i aplinkoje gi dimus ga - 1 aikiškoji kalba – kalbos egis as, ku ia suaugusieji bend auja su aikais. aikiškajai kalbai būdinga sup as in as žodynas, neilgi, nesudė ingos sanda os sakiniai, daik a a džių (ypač deminu y inių o mų) i eiksmažodžių gausa (came on- aulkne i k . 2003; Kamandu- ly ė 2006a). 238 KaLbos KuL ū a | 86 sus, o ki i ga sai išnyks a ( elleman, ihman 2007: 26). aip yks a na ū- alus onologijos įsisa inimas: aikai, gi dėdami aplinkos kalbą, pas ebi dėsningumus i p adeda jais em is. Lyginamieji kalbų y imai a skleidė, kad, p z., lūpiniai ga sai, ku ie y a būdingi p ancūzų kalbai, dažniau gi - dimi 10 mėn. p ancūzų aikų čiauškėjimo laiko a piu, nei š edų a japonų kūdikių, ku ių aplinkos kalboje šių ga sų esama mažiau (Edwa ds, beckman 2008: 123); š edų, es ų i bulga ų aikai anksčiau išmoks a a i ga są nei anglakalbiai (ing am 1988); l ga są p ancūzų aikai išmoks a a i ėliau nei anglakalbiai (che ie-mulle , Leb e on 1973, ci uojama iš Edwa ds, beckman 2008: 3–4). aplinkoje gi dimos kalbos po eikis auga u ėjan aiko kalbos žodynui, ilgainiui aikas geba iš a i is sudė ingesnius i e esnius ga sus bei jų samplaikas ( elleman, ihman 2007; Ka i skaya i k . 2011). nus a y a, kad lie u iai aikai apie ečiuosius me us jau geba iš a i šiuos p iebalsių jun- ginius skiemenyje: bl, dž, g , kd, kl, km, kn, ks, kš, k , lč, lg, ln, lp, nd, ng, n , sk, sl, sp, s , s , šč, g, zd, žd i p iebalsių junginius, esančius a p skiemenų: gs, g , ks, kš, k , lk, ls, l , l , ms, m , nk, n , ps, sk, sn, s , šd, šk, šm, šp, šs, š , l, n, , , s, žd, žm, žs, ž . sudė ingiausia išmok i a i kl i sp p iebalsių junginius, esančius skiemenyse, i l , n , sk, s p iebalsių junginius, esančius a p skiemenų (Kamanduly ė 2006b: 85–88). Da šiek iek ėliau – apie ke i uosius–penk uosius me us – aikai jau u ė ų ge ai a i 2–3 p iebal- sių junginius (no s is da gali p aleis i kokį p iebalsį) (ga š ienė, i ošku- ienė 1993: 32–33). aikų žodynas ampa u ingesnis, a ėjama p ie suau- gusiųjų kalbos: a ojama is daugiau i į ai esnių iš es inių žodžių, obu- lėja sudu inių žodžių da yba, gausėja p iesaginių būd a džių (ga š ienė, i ošku ienė 1993: 37). nes anda izuo o lie u ių aikų ga sų a imo es o ezul a ai odo, kad penk adalis (78 p oc.) p iešmokyklinio amžiaus aikų a ski us ga sus a ia aisyklingai, o dažniausiai klys a a dami s, z, š, ž, c, dz, č, dž i ga sus. išmok ą ga są, esan į žodyje, sudė ingiau iš a i nei a ski ai a skiemenyje (ga š ienė, juškienė 2008: 80), ad ka ojan žodžius da oma daugiau klaidų nei a ian pa ienius ga sus. Dažniausiai ieni ga sai keičia- mi ki ais, p z., asilas → a ila , opė → opė, pjūklas → p iūklas, aip pa dažnai ga sai, ypač esan ys p iebalsių samplaikose, p aleidžiami, p z., zeb- as → zebas, s ies as → sies as, he bas → hebas (ga š ienė, juškienė 2008: 80–81). aigi p iešmokyklinio amžiaus aikams is da sunku iš a i sudė- ingos a ikuliacijos i e esnius lie u ių kalbos ga sus. onologijos įsisa inimą, . y. na ū alų žmogaus gebėjimą su ok i ga sų sis emą, iš a i ga sus i jų junginius, mėginama aiškin i na ū aliosios o- E. K i icKai ė, i. DabašinsKiEnė. Lie u ių kalbos onologijos įsisa inimas: ne ik ų žodžių ka ojimo ekspe imen inis y imas 239 nologijos2 eo ija. mėginama išsiaiškin i sunkumus, su ku iais aikai susi- du ia įsisa indami onologijos ypa ybes. nus a y a, kad aikams leng iau su ok i žemu inio pakilimo balsius (a, e) nei aukš u inio (u, i); sudė ingiau aiškiai iš a i ska džiuosius sp ogs amuosius ga sus nei dusliuosius. Kiek ie- nas ga sas a ga sų eilė gali bū i klasi ikuojami a siž elgian į jų su okimo i a imo sudė ingumą. na ū alioji onologija aiškinama p iešinimu: leng a iš a i s. aišku su ok i (Dziubalska-Kołaczyk 2004). Kiek ienos kalbos onologiniai p ocesai – ypa ingi, . y. kiek iena kalba u i jai būdingus ga sus, ga sų junginius, skiemens i žodžių s uk ū as (Dziubalska-Kołaczyk 2004), ačiau žmonės panašiai eaguoja į kalbinius sunkumus. Kad galė ų e ek y iai bend au i, aikas u i į eik i iziologinius su a žymus, p z., anglakalbiams aikams eikia išmok i i įp as i a i p ie- balsių samplaikas, o kalban iems ha ajiečių kalba o ne eikia, nes šiai kal- bai p iebalsių samplaikos nebūdingos. Kaip jau minė a, kalbos įsisa inamas p asideda nuo dažniausiai kalboje a ojamų modelių: aikai pi miausia p adeda a o i uos ga sus i jų jungi- nius, ku iuos dažniausiai gi di aplinkoje. Lyginamieji y imai odo, kad aikai pi miausia įsisa ina c s uk ū os skiemenis, dažniausiai edukuoja p iebal- sių samplaikas i neiš a ia skiemenyje esančių pasku inių p iebalsių ( ikke 2000). mokslininkai s ebi aikų kalboje yks ančius onologinius p ocesus i dažniausiai mini olimąją asimiliaciją bei me a ezę. nus a y a, kad olimoji asimiliacija aikų kalboje yks a ne 32 p oc. aikų a ojamų žodžių ( elle- man, ihman 2007: 33). me a ezė aikų kalboje aip pa dažna – žodžio p adžios p iebalsiai dažniausiai sukeičiami ie omis su galiniais. manoma, kad okie p ocesai aikų kalboje yks a dėl o, kad mokyda- miesi naujų žodžių aikai emiasi jau sukaup ų žodžių a imo pa i imi. pi muosius žodžius iš a ia pakankamai iksliai ( ai dažniausiai būna pi mie- ji 10–20 nesudė ingos s uk ū os žodžių), o ėlesnius žodžius a ia jau ne aip aisyklingai. okia onologijos eg esija būdinga anks y ajai kalbai, nes aikai susis emina pi mųjų žodžių a imo dėsningumus i jais emiasi įsi- sa indami ėlesnius žodžius. Ki aip a ian , aikai enkasi žodžius, a i in- kančius modelį, žinomą nuo čiauškėjimo laiko a pio (p z., c c ), odėl sudė ingesnės s uk ū os žodžiams mėgina ieško i būdų, paleng inančių 2 na ū aliosios onologijos eo ija susi o ma o XX a. iš one ikos i onologijos s udijų. šios eo ijos p adininkas – Da idas s ampe’as (1969, 1973). ėliau na ū alioji onologija plė- ojosi ska inama na ū aliosios ling is ikos da bų, ypač susijusių su W. u. D essle io s udi- jomis (1985, 1994, D essle i k . 1987). 240 KaLbos KuL ū a | 86 a imą, p z., p ideda balsį žodžio pabaigoje, supap as ina žodžio pabaigos p iebalsių a imą ( elleman, ihman 2007). onologijos aida ęsiasi ilgai, odėl ne p iešmokyklinio a p adinio mo- kyklinio amžiaus aikai gali u ė i sunkumų a i sudė ingesnius ga sus, p ie- balsių samplaikas a daugiaskiemenius žodžius. šiame p ocese y a leng esnių i sudė ingesnių a ejų, ku iuos mėginama ap a i ki uose sky iuose. 2. nE iK ų žoDžių Ka ojimo Es as Daug naudingos in o macijos apie ėly ąją onologijos aidą galima gau i a liekan specialius es us. Ne ik ų žodžių ka ojimo es as – ai užduo is, kai i iamojo p ašoma paka o i ne ik us žodžius3. paka o i neįp as ą ga sų de- inį, be eikšmį žodį nė a pap as a – am eikalingi daugialypiai kogni y iniai- ling is iniai gebėjimai: kalbos su okimas, onologinė a min is, a ikuliacija i k . ( ispens, pa igge 2010). y imai odo, kad aikams, u in iems kalbos su ikimą, ypač sunku iksliai paka o i pi mą ka ą išgi s ą be eikšmį žodį (ma shall, an de Lely 2009: 40). užsienio šalyse a lik ų y imų iš ados ie- nodos: aikai, u in ys kalbos su ikimą, s a is iškai eikšmingai p asčiau ka - oja ne ik us žodžius nei bend aamžiai no malios kalbos aidos aikai (ga he - cole 2006a, 2006b; ispens, p igge 2010). pa yzdžiui, ne ik ų žodžių ka - ojimo es u i ian 8;3–10;114 amžiaus no malios kalbos aidos i kalbos aidos su ikimą u inčius aikus5, nus a y as s a is iškai eikšmingas ski umas a p šių d iejų i iamųjų g upių, ypač lyginan ilgesnių nei d iejų ( ijų–pen- kių) skiemenų ne ik ų žodžių ka ojimą (Weisme i k . 2011). odėl eigiama, kad ne ik ų žodžių ka ojimo es as gali bū i naudojamas kaip diagnos inė p iemonė nus a y i galimą kalbos aidos su ikimą iek jaunesniems (4–5 m.), iek y esniems (11–12 m.) aikams (s okes, Klee 2009). be anks y os kalbos aidos diagnos inių p iežasčių, ne ik ų žodžių ka - ojimo es ai eikšmingi žodyno i ki ų kalbos lygmenų aidai s ebė i. ai- ko gebėjimas anks y ame amžiuje paka o i naują, pi mą ka ą išgi s ą dau- giaskiemenį žodį odo pasi engimą išmok i naujų žodžių i plė o i žodyną 3 ne ik i žodžiai – ai onologinė ga sų eilė, ku i a i inka konk ečios kalbos ono ak ikos aisyk- les, ačiau ne u i jokios eikšmės i neina jokia sakinio dalimi (cla k i k . 2012: 578). 4 amžius žymimas aip: 8;3 – aš uone i me ai, ys mėnesiai. 5 šiame da be kalbama apie speci inį kalbos su ikimą (angl. Speci ic Language Impai men – SLI). plačiau apie ai ž . uzai ė, Dabašinskienė 2010. E. K i icKai ė, i. DabašinsKiEnė. Lie u ių kalbos onologijos įsisa inimas: ne ik ų žodžių ka ojimo ekspe imen inis y imas 241 (ga he cole 2006a): p as as pi mą ka ą išgi s o žodžio paka ojimas gali eikš i sunkumus mokan is naujų žodžių a kalbos aidos su ikimą. ne ik ų žodžių ka ojimo es as apa inamas su kalbos įsisa inimu: eigiama, kad ne ik ų žodžių ka ojimas p asideda nuo kūdikys ės, kai aikai ik p adeda moky is pi mųjų žodžių (ga he cole 2006a). Ki aip a ian , kiek ienas žo- dis, ku į aikas kadaise išgi do pi mą ka ą, jam skambėjo neįp as ai, nau- jai – aip pa , kaip i žodžiai, ku iuos p ašoma paka o i a liekan ne ik ų žodžių ka ojimo es ą (chia , oy 2007). ieni pi mųjų ne ik ų žodžių ka ojimo es o ezul a us p is a ė anglų psichologai s. E. ga he cole i a. baddaley (1989): a likus ęs inį ne ik ų žodžių ka ojimo y imą, nus a y a ko eliacija a p ne ik ų žodžių ka ojimo es o ezul a ų i olesnės aiko žodyno aidos. y imo p adžioje bu o iš- ma uo a 70-ies ke u mečių aikų žodyno apim is i a lik as ne ik ų žodžių ka ojimo es as. po me ų paka ojus y imą, nus a y a, kad ke u mečių ne ik ų žodžių paka ojimo ezul a ai s a is iškai eikšmingai ko eliuoja su penkiamečių ų pačių aikų žodyno apim imi: aikų, ku ių p ieš me us a lik o ne ik ų žodžių es o ka ojimo ezul a ai bu o ge esni, žodynas bu o pla esnis nei ų, ku ių ne ik ų žodžių ka ojimo es o ezul a ai bu o p as- esni (baddeley i k . 1998: 160). p as esni ne ik ų žodžių es o ezul a ai įspėja, kad aikui gali bū i sudė inga išmok i i įsimin i naujų žodžių. Ekspe imen inio y imo (ga he cole, baddely 1990), analogiško ne ik ų žodžių ka ojimo es ui, ezul a ai leido o muluo i da ieną hipo ezę apie aiko žodyno aidą: kuo naujas žodis panašesnis į jau žinomą, uo leng iau jį įsimin i. šio y imo me u 5 m. amžiaus anglakalbių aikų p ašy a įsimin- i įp as us a dus (Pe e , Michael) i neįp as us (Puemass, Mee on). nus a- y a ko eliacija a p šio es o i ne ik ų žodžių ka ojimo es o ezul a ų: aikai, ku ių ne ik ų žodžių ka ojimo es o ezul a ai bu o p as esni, p as- čiau įsiminė i niekada negi dė us a dus. eigiama, kad ne ik ų žodžių paka ojimo ikslumas susijęs su onologinės a min ies gebėjimais: kuo nau- jas žodis panašesnis į jau žinomą a kelia asociacijų su žinomu žodžiu, uo leng iau jį išmok i (ga he cole, baddely 1990). ne ik ų žodžių ka ojimo es as pasi odė inkamas i i ian užsienio kal- bos mokymąsi: suomių aikams (9–10 m.) p ieš p adedan moky is anglų, kaip an osios užsienio kalbos, bu o a lik as ne ik ų žodžių ka ojimo es as, pa eng as pagal anglų kalbos onologines ypa ybes. po d ejų me ų, pa ik inus ų pačių aikų anglų kalbos žodyno apim į, nus a y as s ip us yšys a p p ieš d ejus me us a lik o ne ik ų žodžių ka ojimo es o ezul a ų i po d ejų me ų sukaup o anglų kalbos žodyno apim ies (baddeley i k . 1998: 160). 242 KaLbos KuL ū a | 86 2.1. Pag indinės ne ik ų žodžių ka ojimo es o ypa ybės ski ingų kalbų onologijos pag indu pa eng i ne ik ų žodžių ka ojimo es- o lyginamieji y imai leido išski i d i pag indines ne ik ų žodžių s uk ū os ypa ybes, lemiančias es o ezul a us: 1) skiemens s uk ū ą (p iebalsis–bal- sis (c ) a ba p iebalsių samplaika–balsis (cc )); 2) žodžių ilgį (skiemenų skaičių žodyje) (chia , oy 2007; gu ie ez-clellen, simon-ce eijido 2010). siūloma, kad ne ik ų žodžių es ą suda y ų os onemos, ku ios aikų y a įsisa inamos anksčiausiai; okiu a eju paka ojimo ikslumo ne eik ų izio- loginis negebėjimas iš a i ga so (Dollagham, campbell 1998). ski ingų pasaulio kalbų ne ik ų žodžių ka ojimo es ų ezul a ai su- ampa: 1) ne ik us žodžius, u inčius p iebalsių samplaikų, paka o i sunkiau nei žodžius be samplaikų (san os i k . 2006; ma shall i k . 2009, Kapalko a i k . 2013; Ka i skaya i k . 2011); 2) iksliau paka ojamos p iebalsių samplaikos, esančios žodžio p adžioje (ma shall i k . 2009: 42), nes ai susiję su ga sesniu i s ip esniu pi - mojo žodžio skiemens iš a imu (pegy, mo k 2010). aip pa nus a y a, kad aikai pi miausia p iebalsių samplaikas p adeda a i žodžio p a- džioje (apie an uosius– ečiuosius me us), šioje pozicijoje p iebalsių samplaikos a ojamos dažniau i y a į ai esnės (mcLeod i k . 2001); 3) iksliausiai paka ojami ieno i d iejų skiemenų ne ik i žodžiai, . y. ne ik ų žodžių ka ojimo ikslumas mažėja ilgėjan žodžiui (Ka i skaya i k . 2011). Ka odamas ne ik us žodžius, aikas u i pasikliau i um- palaike onologine a min imi. ilgesniems žodžiams su ok i i paka - o i eikia daugiau laiko, onologinė jų ep ezen acija po upu į nyks- a iš umpalaikės a min ies, odėl ilgesnių žodžių ka ojimo ezul a ai y a p as esni. eigiama, kad p as a umpalaikės onologinės a min ies unkcija susijusi su lė u pa ienių žodžių išmokimu (ga he cole 2006a: 600–601). Ki as s a bus eiksnys, lemian is ne ik ų žodžių ka ojimo ikslumą – i iamųjų amžius: kuo y esnis aikas, uo iksliau jis paka oja iek um- pesnius ( ieno–d iejų skiemenų), iek ilgesnius ( ijų–penkių skiemenų) ne ik us žodžius (san os i k . 2006; Ka i skaya i k . 2011; Kapalko a i k . 2013). y esni aikai moka daugiau žodžių, suda y ų iš ski ingų ga sų junginių, adinasi, u i daugiau onologinių žinių i geba iksliau paka o- i pi mą ka ą išgi s us nežinomus žodžius (munson i k . 2005: 1034). E. K i icKai ė, i. DabašinsKiEnė. Lie u ių kalbos onologijos įsisa inimas: ne ik ų žodžių ka ojimo ekspe imen inis y imas 243 2.2. Lie u ių kalbos ne ik ų žodžių ka ojimo es o sanda a Lie u iški ne ik i žodžiai6 suku i a siž elgian į lie u ių kalbos žodžių s uk ū os ypa ybes: naudo i ik okie ga sai i skiemenų s uk ū os, ku ios y a galimos i dažniausiai andamos lie u ių kalbos žodžiuose. Lie u ių kalbos žodį idu iniškai suda o 7 onemos (dažniausiai apie 5–8 onemas) (Kazlauskienė 2010: 35–37), y auja d iejų–ke u ių skiemenų žo- džiai (Ka osienė, gi denis 1990: 21). Dažniausi lie u iškų žodžių skiemens ipai y a c , c c, cc , cc c (Ka osienė, gi denis 1994; Kazlauskienė, aškinis 2008: 26–27), adinasi, skiemuo lie u ių kalboje dažniausiai suda- y as iš 2–3 ga sų (Ka osienė, gi denis 1994). nus a y a, kad isų lie u iškų žodžių du ečdaliai (apie 65 p oc.) skiemenų y a a i ieji (c , cc , ccc ) (gi denis, Ka osienė 2010: 82), skiemuo dažniausiai p asideda p iebalsiais k, l, s, , p, n, baigiasi balsėmis: o, a, i, e, u (gi denis, Ka osienė 2004: 220), idi- niuose žodžių skiemenyse gausu minkš ųjų p iebalsių, y auja p iešakinės eilės balsiai (ga š a, gi denis 1996). Dažniausi ga sai, suda an ys žodį, y a i, a, e, o i s, k, , m, n, (Ka osienė, gi denis 1993; Kazlauskienė, aškinis 2009). Lie u iškajame ne ik ų žodžių ka ojimo es e y a žodžių ik su d iejų p ie- balsių samplaikomis, nes ijų p iebalsių samplaikos mažiems aikams pe sudė ingos iš a i. Dažniausi lie u ių kalbos d iejų p iebalsių ipai y a: 7 (42 p oc.) (n , , nk, b); s (18 p oc.) (s , šk, š , sp); (13 p oc.) (kl, p , , , g , bl, l, pl); s (6 p oc.) (sm, sn, š , sl, s , šl) (gi denis 1995: 107–111; Kazlauskienė 2007: 37–40). aigi emian is šiomis pag indinėmis lie u ių kalbos žodžių s uk ū os ypa ybėmis bei anks esniais lie u ių aikų onolo- ginės s uk ū os įsisa inimo y imais (Kamanduly ė 2006b; ga š ienė, juš- kienė 2008), bu o suda y i ne ik i lie u ių kalbos žodžiai (ž . p iedą). Lie u iškus ne ik us žodžius s eng asi suda y i aip, kad jie nebū ų pa- našūs į ik us lie u ių kalbos žodžius, nekel ų jokių asociacijų su žinomu žodžiu, ačiau a i ik ų isas lie u ių kalbos žodžių s uk ū os ypa ybes: ne- ik ų žodžių p iebalsių samplaikos suda y os iš d iejų p iebalsių samplaikų ipų: s (39 p oc.), (33 p oc.) i s (28 p oc.)8; žodžių ilgis s y uoja 6 Lie u iškas ne ik ų žodžių paka ojimo es as (au . Dabašinskienė, K i ickai ė 2013) ku as daly aujan cos iso804 Language Impai men in a Mul ilingual socie y: Linguis ics Pa e ns and he Road o Assessmen p ojek e (2011–2013 m.). 7 s – pučiamasis (s, z, š, ž, , h, ch); – sp ogs amasis (p, b, , d, k, g); – sklandusis (l, m, n, , , j). 8 ipo p iebalsių samplaikų Ne ik ų žodžių ka ojimo es e nė a, nes ši samplaika galima ik a p skiemenų. 244 KaLbos KuL ū a | 86 nuo 2 iki 4 skiemenų (nuo 4 iki 9 onemų), o žodžių skiemenis suda o c , cc a ba cc c skiemens s uk ū os (ž . p iedą). Lie u išką ne ik ų žodžių es ą suda o 24 žodžiai, ku ie suski s y i į is g upes: 8 žodžiai, suda y i iš d iejų skiemenų (4–6 onemos), 8 – iš ijų skiemenų (6–7 onemos) i 8 – iš ke u ių skiemenų (6–9 onemos). Kiek- ienoje g upėje y a po 2 žodžius be p iebalsių samplaikų i po 6 žodžius, u inčius p iebalsių samplaikas: ijų žodžių p iebalsių samplaika y a žodžio p adžioje, ijų – žodžio idu yje. isos p iebalsių samplaikos y a skieme- nyje, ik d iejuose d iskiemeniuose žodžiuose i skiemenyje, i skiemenų sandū oje (ž . p iedą). y imo au o ės no ėjo pa ik in i, a aikai geba a i ne ik ne ik us žodžius, be i panašios s uk ū os lie u ių kalbos žodžius, odėl kiek ienam ne ik am žodžiui pa ink as a i ikmuo – lie u ių kalbos žodis (ž . p iedą). a i ikmenys ink i a siž elgian į: 1) žodžių ilgį: ne ik i i ik i žodžiai u i okį pa skiemenų skaičių, p z., š e.la9 → sma.la (d iskiemeniai), šku.li.nė → ska. e.lė ( iskiemeniai), ma.g u.no.lė → e.kla.mė.lė (ke u skiemeniai); 2) skiemens s uk ū ą ( onemų skaičių skiemenyje) i p iebalsių samplai- kas, p z., ke.mu → do.ja (po d i onemas skiemenyse); spa.de.ki → s a. u.la (p iebalsių samplaikos pi muose skiemenyse). į ki us aspek us (a ikuliacinius p iebalsių i balsių požymius) nea si- ž elg a, nes nepa yko as i apačių žodžių, ačiau p iebalsių samplaikas ban- dy a išlaiky i kuo panašesnės a ikuliacijos. p z., p (sp ogs amasis abilūpi- nis + sklandusis liežu io p iešakinis al eolinis) pakeis as a i ikmeniu b (sp ogs amasis abilūpinis + sklandusis liežu io p iešakinis al eolinis): gap- ė → kob a; g (sp ogs amasis liežu io užpakalinis gomu io užpakalinis + sklandusis lūpinis dan inis) pakeis as kl (sp ogs amasis liežu io užpakalinis gomu io užpakalinis + sklandusis liežu io p iešakinis dan inis): mag uno- lė → eklamėlė; šk (pučiamasis liežu io p iešakinis al eolinis + sp ogs a- masis liežu io užpakalinis gomu io užpakalinis) pakeis as sk (pučiamasis liežu io p iešakinis dan inis + sp ogs amasis liežu io užpakalinis gomu io užpakalinis): škulinė → ska elė; kele ui žodžių as i apa ūs ne ik ų i ik ų žodžių p iebalsių a i ik menys: gi a → ga ė, kles a → klas a, smin o → smil ė (ž . p iedą). 9 skiemenys a ski i aškais. E. K i icKai ė, i. DabašinsKiEnė. Lie u ių kalbos onologijos įsisa inimas: ne ik ų žodžių ka ojimo ekspe imen inis y imas 245 3. LiE u išKų nE iK ų i iK ų žoDžių paKa ojimo y imas šiam ž algomajam y imui a ink i 25 no malios kalbos aidos aikų10 es- a imo duomenys. i iamieji suski s y i į 5 amžiaus g upes po penkis ai- kus: 1) 4–5 m.; 2) 5–6 m.; 3) 6–7 m.; 4) 7–8 m. i 5) 8–9 m. Duomenys ink i Kauno mies o da želiuose i mokyklose. Kiek ienas aikas es uo as indi idualiai: pi miausiai bu o a liekamas Ne ik ų žodžių ka ojimo es as11, o ėliau Tik ų žodžių ka ojimo es as. šio y imo ikslas – palygin i ski ingo amžiaus aikų gebėjimą paka o i ne ik us i ik us lie u ių kalbos žodžius. Kel a hipo ezė, kad ik us lie u iš- kus žodžius aikai gebės paka o i iksliau nei ne ik us, ačiau isi daugiaskie- me niai i žodžiai su p iebalsių samplaikomis u ė ų kel i daugiau sunkumų. a lik o y imo ezul a ai leido da y i p elimina ią iš adą, su ampančią su ki ų šalių panašių y imų duomenimis: ne ik us, niekada negi dė us žodžius aikams sunkiau paka o i nei ik us. Lie u iškus ne ik us žodžius aikai paka ojo apie 89 p oc., o ik us – 95 p oc. ikslumu. y imas pa odė, kad d iejų skiemenų žodžiai ( iek ik i, iek ne ik i) pa- ka ojami ienodai iksliai (96 p oc. ikslumu), ačiau lyginan ilgesnius nei d iejų skiemenų ik us i ne ik us žodžius pas ebė a ski umų: ik us ijų skiemenų žodžius aikai paka oja aip pa iksliai kaip i d iejų skiemenų (96 p oc.), šiek iek p as esni ezul a ai ka ojan ke u ių skiemenų ik us žo- džius12 (93 p oc.) (ž . 2 pa .). ne ik ų žodžių paka ojimo ikslumui skiemenų skaičius u i daugiau į akos: d iejų skiemenų ne ik i žodžiai paka o i 96 p oc. ikslumu, 3 skiemenų – 89 p oc., ke u ių – 82 p oc. ikslumu (ž . 1 pa .). palyginus abiejų es ų ezul a us, ma y i, kad dažniausiai klys ama ka - ojan os pačios s uk ū os ik us i ne ik us žodžius – uos, ku ie u i p iebalsių samplaikas, p z., smala i š ela; kob a i gap ė; žoliapjo ė i go- sakluni i k ., ik ka ojan ne ik us žodžius klys ama dažniau (ž . 2 pa .). 10 no malios kalbos aidos aikais laikomi ne u in ys kalbos su ikimų i nesilankan ys pas lopogedą. 11 Lie u iškojo ne ik ų žodžių ka ojimo es o s uk ū a, a likimo me odika plačiau ap ašy a K i ickai ė 2013; Dabašinskienė, K i ickai ė 2013; K i ickai ė 2014. 12 ne isi aikai žinojo i ik ų žodžių eikšmes, pa yzdžiui, ienas in o man as sakė niekada negi dėjęs žodžio askila i nežinan is, ką šis žodis eiškia, galima many i, kad dėl šios p iežas ies žodžio askila paka ojimo ikslumas nė a aukš as. aki aizdu, kad daugelis p ieš- mokyklinio i p adinio mokyklinio amžiaus aikų gali nežino i ieno a ki o ečiau a o- jamo a abs ak esnės eikšmės žodžio. 252 KaLbos KuL ū a | 86 K a m a n d u l y ė L. 2006a: aikiškosios kalbos ypa ybės. – Kalbos kul ū a 79, 264–273. K a m a n d u l y ė L. 2006b: mo ono ak ikos įsisa inimas. – Žmogus i žodis 8 (1), 84–89. K a p a l ko a s., po l i š e n s k a K., i c e n o a Z., 2013: non-wo d epe i- ion pe o mance in slo ak-speaking child en wi h and wi hou sLi: no el sco ing me hods. – In e na ional Jou nal o Language, Communica ion Dis- o de s 48 (1), 78–89. K a o s i e n ė ., g i d e n i s a. 1990: bend inės kalbos žodžio i skiemens s a is inė s uk ū a. – Kalbo y a 1 (1), 36–48. K a o s i e n ė ., g i d e n i s a. 1993: bend inės kalbos onemų dažnumai. – Kalbo y a 2 (1), 28–38. K a o s i e n ė ., g i d e n i s a. 1994: Lie u ių bend inės kalbos skiemens ipų dažnumai. – Kalbo y a 3 (1), 34–42. K a i s k a y a D., b a byo ny s h e m., Wa l l s ., g i g o e n ko E. 2011: in es iga ing he e ec s o syllable complexi y in ussian-speaking child en wi h sLi. – Jou nal o Child Language 38, 979–998. K a z l a u s k i e n ė a. 2007: in e okaliniai p iebalsiai: ienana ės i d ina ės g upės. – Kalbų s udijos 11, 36–42. K a z l a u s k i e n ė a. 2010: Lie u ių kalbos žodžių oneminės s uk ū os dės- ningumai. – Žmogus i žodis 1, 35–41. K a z l a us ki en ė a., a š k i n i s g. 2009: bend inės lie u ių kalbos ga sų dažnumas. – Respec us Philologicus 16 (20), 169–182. K a z l a u s k i e n ė a., a š k i n i s g. 2008: Lie u ių kalbos onologinio skie- mens s uk ū inių modelių dažnumas. – Žmogus i žodis 1, 24–31. K i i c ka i ė E. 2013: išgal o ų žodžių es as: lie u ių ienakalbių i d ikalbių aikų kalbos y imas. p anešimas a p au inėje aikomosios kalbo y os kon e- encijoje Kalbos i žmonės: e d ė, laikas, apa ybė, ilnius: ilniaus uni e si e- as. p ieiga pe in e ne ą: <h ps://www.academia.edu/5762723/isgal o u_zo- dziu_ es as_Lie u iu_ ienakalbiu_i _d ikalbiu_ aiku_kalbos_ y imas>. K i ic k ai ė E. 2014: ne ik ų žodžių ka ojimo es as: lie u ių ienakalbių i d ikalbių aikų kalbos y imas. – Taikomoji kalbo y a 4, 1–22. m a sh a l l c. ., a n de Le l y H. K. j. 2009: E ec s o wo d posi ion and s ess on onse clus e p oduc ion: e idence om ypical de elopmen , speci ic language impai men , and dyslexia. – Language 85 (1), 39–57. m c L e o d sh., a n D o o n , e e d a. . 2001: no mal acquisi ion o con- sonan clus e s. – Ame ican Jou nal o Speech – Language Pa hology 10 (2), 99–110. m u n s o n b., Ku z b. a., W i n d o 2005: he in luence o ocabula y size, phono ac ic p obabili y, and Wo dlikeness on nonwo d epe i ions E. K i icKai ė, i. DabašinsKiEnė. Lie u ių kalbos onologijos įsisa inimas: ne ik ų žodžių ka ojimo ekspe imen inis y imas 253 o child en Wi h and Wi hou speci ic Language impai men . – Jou nal o Speech, Language, and Hea ing Resea ch 48, 1033–1047. p e g y m o k p. K. 2010: Language-speci ic ealiza ions o syllable s uc u e and owel- o- owel coa icula ion. – The Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 128, 1346–1356. i s p e n s j., pa i g g e E. 2010: non-wo d epe i ion in Du ch-speaking child en wi h speci ic language impai men wi h and wi hou eading p ob- lems. – B i ish Jou nal o De elopmen al Psychology 28, 177–188. u z a i ė j., D a b a š i n s k i e n ė i. 2010: speci ic Language impai men : adap a ion o a sc eening es o Li huanian. – Da bai i dienos 54, 277–300. sa n o s . H., bue n o o. . a., ga h e c ol e s. E. 2006: E o s in nonwo d epe i ion: b idging sho - and long- e m memo y. – B azilian Jou nal o Medical and Biological Resea ch 39, 371–385. s a m p e D. 1969: he acquisi ion o phone ic ep esen a ion. – CLS 5, 443– 453. s ampe D. 1973: A Disse a ion on Na u al Phonology, blooming on: iuLc. s o e l - g a m m o n c. 2011: ela ionships be ween lexical and phonological de elopmen in young child en. – Jou nal o Child Language 38, 1–34. s o k e s. ., K l e e h., 2009: he Diagnos ic accu acy o a new es o Ea ly nonwo d epe i ion o Di e en ia ing La e alking and ypically De eloping child en. – Jou nal o Speech, Language, and Hea ing Resea ch 52, 872–882. el l e m a n s. L., m i h m a n m. . 2007: phonology de elopmen in in- ancy and ea ly childhood: implica ions o heo ies o language lea ning. – Phonology in Con ex . ( ed. penning on. m. c.), Lu on: palg a e macmillan, 25–50. žukauskienė . 2012: Raidos psichologija: in eg uo as požiū is, ilnius: ma gi aš ai. Weisme s. E., omblin j. b., Zhang X., buckwal e p., chyno- we h j. g., jo n e s m., 2011: nonwo d epe i ion pe o mance in school- age child en wi h and Wi hou Language impai men . – Jou nal o Speech, Language, and Hea ing Resea ch 43, 865–878. W i l l i a m s D., pa y n e H., m a s h a l l ch., 2013: non-wo d epe i ion impai men in au ism and speci ic Langauge impai men : E idence o Dis inc unde lying cogni i e causes. – Jou nal o Au ism and De elopmen- al Diso de s 43, 404–417. gau a 2013 10 20 p iim a 2013 12 20 254 KaLbos KuL ū a | 86 p iEDas. Lie u ių kalbos ne ik i i ik i žodžiai skieme- nų sk. ne ik as žodis ik as žodis ne ik ų žodžių p iebalsių samplaika → ik ų žodžių p iebalsių samplaika 2Kemu ema – 2Doja Koja – 2Skimo S alas sk → s 2Š ela Smala š → sm 2gap ėKob a p → b 2gi a ga ė → 2Smin oSmil ė sm → sm; n → l 16 2Kles aKlas a Kl → kl; s → s 17 3geloša Ka osas – 3ši u a šalikas – 3Škulinė Ska elė šk → sk 3Plemu a Klima as pl → kl 3maspulė askila sp → sk 3Lasmu i yšnelė sm → šn 3Spadeki S a ula sp → s 3pas api gyslo is s → sl 4sule ė se enada – 4žade ina šokoladas – 4Snalidina S ajo oja sn → s 4Spi a uša Skylamušis sp → sk 4nispa ima Res o anas sp → s 4mag unolė Reklamėlė g → kl 4S aligosa Skanumėlis s → sk 4gosakluni žoliapjo ė Kl → pj pas aba. pajuodin a p iebalsių samplaika; ke i oje len elės skil yje pažymė a, kokia ik ame žodyje esan i samplaika a i inka ne ik ame žodyje esančią p iebalsių samp laiką. 16 ne ik ame žodyje smin o p iebalsių samplaika n y a a p skiemenų, ik ame žodyje smil ė p iebalsių samplaika l aip pa a p skiemenų. 17 ne ik ame žodyje kles a p iebalsių samplaika s y a a p skiemenų, ik ame žodyje klas a p iebalsių samplaika s aip pa a p skiemenų. E. K i icKai ė, i. DabašinsKiEnė. Lie u ių kalbos onologijos įsisa inimas: ne ik ų žodžių ka ojimo ekspe imen inis y imas 255 acQuisi ion o Li Huanian pHonoLogy: nonWo D EpE i ion EXpE imEn aL s uDy Summa y a child’s capaci y o epea a new polysyllable wo d hea d o he i s ime in he ea ly age shows he abili y o memo ise new wo ds and o expand one’s dic iona y (ga he cole 2006a); he e o e, he nonwo d epe i ion es is associa ed wi h lan- guage acquisi ion. i is s a ed ha he epe i ion o nonwo ds s a s e y ea ly in li e when a child s a s lea ning he i s wo ds (ga he cole 2006a): each wo d once hea d by a child o he i s ime sounded unusual and new – like he wo ds which a e asked o be epea ed in he nonwo d epe i ion es (chia , oy 2007). he a icle p esen s a pilo expe imen al s udy ca ied ou on he basis o nonwo d and wo d epe i ion es s. he Li huanian Nonwo d Repe i ion Tes was designed wi h due ega d o he s uc u al cha ac e is ics o Li huanian wo ds (wo d leng h, owel and consonan equency, syllable s uc u e); he es consis s o 24 nonwo ds o di - e en s uc u e. Each nonwo d is associa ed wi h a Li huanian equi alen aking in o accoun wo d leng h and syllable s uc u e. he sample o he pilo s udy is made o 25 ypically de eloping p eschool and school-age child en ( om 4 o 9 yea s old). he esul s o he s udy e ealed ha he accu acy o epe i ion o nonwo ds and wo ds is de e mined by h ee ac o s: 1) syllable s uc u e: mos e o s occu in he epe i ion o wo ds and nonwo ds con aining combina ions o consonan s. Wha is mo e, he accu acy o epe i ion o nonwo ds is also de e mined by he place whe e he consonan combina ion occu s: mo e e o s occu in epea ing wo ds wi h a consonan combina ion in he middle o he wo d compa ed o hose wi h a consonan combina ion in he beginning o he wo d. he place o consonan com- bina ion does no a ec he accu acy o epe i ion o wo ds; 2) wo d leng h: he longe he wo d, he lowe he accu acy o i s epe i ion; 3) age o pa icipan s in he s udy: he olde he age g oup, he mo e accu- a ely bo h sho e (one- wo syllable) and longe ( h ee- ou syllable) wo ds and nonwo ds a e epea ed. KEYWORDS: acquisi ion o phonology, nonwo d epe i ion es , syllable s uc u e, na u al phonology heo y. EgLė K i icKai ė y au o Didžiojo uni e si e as K. Donelaičio g. 58, L -44248 Kaunas [email p o ec ed] inE a DabašinsKiEnė y au o Didžiojo uni e si e as K. Donelaičio g. 58, L -44248 Kaunas [email p o ec ed]