Perkurtos frazeologijos žaismas žiniasklaidoje

R. KoženiausKienė. Pe ku os azeologijos žaismas žiniasklaidoje 149 REGINA KOŽENIAUSKIENĖ Vilniaus uni e si e as PeRKuRTos FRaZeoLoGiJos žaisMas žiniasKLaiDoJe ESMINIAI ŽODŽIAI: pe ku oji azeologija, sin aksinės des ukcinės igū os, akumu- liacija, hipe ba onas, pa celiacija, pa en ezė. ĮVaDas Visame pasaulyje gy a kalba, ne i okia sena kaip lie u ių, nuola a si- naujina, p isi aiko p ie laiko ak ualijų. F azeologijos pe kū imas – ienas iš yškiausių kalbos a sinaujinimo pa yzdžių, kai, egis, amžiams sus aba- ėję, ien isi, nedalomi, pas o ios leksinės i g ama inės sanda os pasakymai, isuo inai papli usios ci a os s ilis iškai i seman iškai keičiami. s a biausia, kad šis a naujinimas ne u i pabaigos: kiek ieną ka ą ne i ą pa į pasaky- mą au o ius ak ualizuoja, kū ybiškai is ki aip keičia, p i aikydamas naujoms sąlygoms, naujam kon eks ui1. Tai liudija kalbos „s eikumą: ji – dinamiška, a i a, besis engian i p isi aiky i p ie gy os ik o ės“2. Šiame s aipsnyje laikomasi plačios azeologijos samp a os3, ku ios s a - biausias ski iamasis požymis y a pasakymo sus aba ėjimas i pagal ku ią azeologijai p iski ume ne iek aizdingus azeologizmus (jų s aipsnyje 1 Pa yzdžiui, galima as i keliolika isiškai ski ingų žinomo Jono a yžiaus omano Sodybų uš ėjimo me as pa adinimo pe di binių: nuo inansų ūkumo, „sod os“ padė ies kons a a- imo, ele izijos me amo ozių iki poli ikų elgsenos apibūdinimo. Š ai kele as jų: Pinigų mažėjimo me as, Galu inio ele izijos iš uš ėjimo me as, T o ų ė imo me as, Daba sk aidy- mo a p kanalų me as, Sod os uš ėjimo me as i pan. ( isi pe di biniai pa ink i iš ski man- o Valiulio eks ų, ik pasku inis – eugenijos G ižibauskienės). 2 h p://www.del i.l /news/daily/li huania/ -alisauskas-kalbininkas- u i-bu i- a nas-o-ne-dik- a o ius.d?id=61285085#ixzz2s6oiKFCG. 3 Juozas Pikčilingis Lie u ių kalbos s ilis ikoje į „F azeologijos“ sky ių, be azeologizmų, aip pa į aukė populia ias li e a ū ines ci a as, „spa nuo as“ azes, Biblijos posakius (ž . Pikči- lingis 1975: 361–370). Kazimie as župe ka, ap a damas eklamos kalbos ak ualizacijos būdus, iena g e a mini ne ik azeologizmų, be i žinomų eks ų ci a ų, p iežodžių, pa a lių, sen encijų, eilė aščių azių, dainų mo y ų, žinomų ( eklaminių) šūkių s ilizaciją, pe aza- imą (pe di binius), p iklausančius in e eks ualumo eiškiniui (župe ka 2008: 89–90). To- kios nuomonės laikosi i šio s aipsnio au o ė (ž . Koženiauskienė 2013: 60–86). 150 KaLBos KuLTūRa | 86 nedaug), kiek apsk i ai plačiai a ojamus į ai ių ipų s abiliuosius pasaky- mus, „ aip pa i okius smulkiosios au osakos iene us kaip pa a les, p ie- žodžius, mįsles, minkles, pasakų, žaidimų, skaičiuočių, mėgdžiojimų ele- men us, be o, keiksmus, į ai ių i ualų, maldų žodžius, e ike o azes i ki as mandagybes, a o izmus, sen encijas, isiems žinomas ci a as a ų ci a ų aliuzijas, šūkius, pe spėjimus, žodinius eklamų elemen us i šiaip isokius į anks esnius ski snius nepa ekusius posakius, jei ik jie y a ganė- inai sus aba ėję, isuo inai papli ę, a ku iami iš a min ies, o jų ūks amos g andys nesunkiai a spėjamos“ (Ma cinke ičienė 2001: 83). T adicinės4 i pe ku os5 azeologijos san ykis p imena seno ės palimp- ses us6. Dėl ašomosios medžiagos ūkumo b angiai kaina usiuose papi- usuose a ba pe gamen uose nusku us seną eks ą, bu o ašomi nauji eks- ai, ka ais an ą keisda o ečias i . . Pi minis a ba i an inis eks as p asiš iesda o i ka ais būda o galima išskai y i, kas anksčiau juose bu o pa ašy a. Ka ais ie eks ai isai a si ik inai papildyda o ienas ki ą, ka - ais – disonuoda o, keldami šypseną, in igą, nuos abą. Panašiai i pe ku - a azeologija neiš ina iš ad esa o a min ies įp as os, no s ka ais jai i p ieš a auja, da daugiau: ši i jos kon eks as pasako iską, ko au o ius ne- pasakė, be žaisminga po eks e no ėjo pasaky i jau isai ki u laiku, paki u- siomis gy enimo sąlygomis i aplinkybėmis, apie ki us eikėjus. apie azeologijos pe kū imą ašy a lie u ių i užsienio mokslininkų. Lie u oje jai ski a dak a o dise acija (Bu ku ė 2010), ku ioje pa eikiami į ai iausi azeologijos modi ika imo būdai: nuo jos sudė ies išplė imo, komponen ų sukei imo, jų p aleidimo iki plė ojimo į pla esnį kon eks ą. Vis dėl o da y a daug ne y inė ų i ak ualių šios emos aspek ų. Šiame s aipsnyje į pe ku ą azeologiją pi mą ka ą mėgin a pasižiū ė i nauju ž ilgsniu: ji ap ašoma i analizuojama ka u su ja einančių sin aksinių i- gū ų kon eks u. Pa i azeologija – pap as ai igū iška i p asminga, ačiau s ilis iniu aspek u da daugiau žaismo i naujo u inio jai su eikia aplink išsidėsčiusios sin aksinės igū os. s aipsnio objek as – pačiuose naujausiuose 2013 me ų žu nalis ų eks uo- se7 (pag indinis šal inis in e ne o dien aščiai L y as.l , Respublika.l , Del i.l , 4 Da : uzualiosios, įp as os. 5 Da : okazionaliosios, a naujin os, pe azuo os. 6 G . palimpsēs os – iš naujo nuskus as. 7 Publicis inio s iliaus e inamojo pobūdžio k i iniai, poleminiai, poli iniai komen a ai i edakciniai s aipsniai. R. KoženiausKienė. Pe ku os azeologijos žaismas žiniasklaidoje 151 15min.l , TV an ena) a ojama pe ku a azeologija i d auge su ja einančių sin aksinių igū ų kon eks as. Tikslas – pa ody i žaismingai pe ku os azeo- logijos i yškiausių des ukcinių igū ų yšį, a liekamą e o inę unkciją, ie ą pas aipos s uk ū oje i a skleis i jų a ojimo p iežas is. Ty imo me o- dai – ap ašomasis, s ilis inės-s uk ū inės i seman inės analizės. PeRKuRTos FRaZeoLoGiJos iR DesTRuKCiniŲ FiGūRŲ RYŠYs Visos sin aksinės igū os – i kons ukcinės, i des ukcinės8 (Клюев 2001: 238–261) – ans o muoja no minės sin aksės (pasakymų a sakinių) s uk- ū ą i , keisdamos ją, ku ia naujus modelius, ik okiu a eju pa eisindamos igū ų a dą, . y. a likdamos e o inę unkciją. ski umas as, kad kons - ukcinės igū os – „labiau subalansuo os“ (Клюев 2001: 238), pa em os sklandžiu, no s i pe ekliniu, ka ojimu, iš a dijimu – ne kon lik uoja su adicine azeologija, o eda lygias pa aleles: Tele izija ge o būdo, ik jos k i ika – pik a9. Ma y i, kad išlaiky a sin aksinė s uk ū a: Našlai ėlė ge o būdo, o jos pa- mo ė pik a (s. nė is). 8 s aipsnyje emiamasi ik sin aksinių, ki aip: mak o igū ų, ku ių esmė y a ne žodžio (šios adinamos mik o igū omis), o sakinio s uk ū os ans o macija, ski s ymu į kons ukcines i des ukcines, pa eik u e o ikos y ėjo e. V. Kliuje o. iš kons ukcinių igū ų šio au o iaus minimos: pa alelizmas, izokolonas, epanalepsis (ka ojimo a maina – R. K.), ana o a, epi o a, anadiplozė, simploka, dia o a, chiazmas, epanodos (chiazmo a maina – R. K.), asinde onas, polisinde onas, apokoinu (chiazmo a mai- na – R. K.), kiklos (į ėminimas – R. K.), homo eleu onas. iš des ukcinių sin aksinių i- gū ų: in e sija, anas o a (in e sijos a maina – R. K.), elipsė, pa celiacija, hipe ba onas, mesis (įsp audas, į e pinys – R. K.), akumuliacija, ampli ikacija, eksplecija (sudė ingesnė akumuliacijos i ampli ikacijos a maina – R. K.), konka enacija (g andinė – R. K.) (Клюев 2001: 238–261). Tokio igū ų ski s ymo lie u ių s ilis ai nė a pa eikę, no s isos igū os s ilis ikose i e o ikose ap ašy os, ik dėl daugybės jų a mainų ka ais ki u pa adinimu, dėl o skliaus uose mano paaiškin a, ku i igū a iš esmės u ima gal oje. Šių eilučių au o ė (Koženiauskienė 2001: 254–328) iš a dy as igū as ski s o e o ikoje p iim a klasi ikacija: igu ae pe adiec ionem (plė ojimo), pe de ac ionem ( umpinimo) i pe o dinem (kompo- na imo). Dauguma pas a ųjų dėl neįp as o sin aksinės a kos (lo . o do, inis – a ka) kei- imo, aip pa dėl kele o umpinimo igū ų sin aksinių iene ų pe g upa imo e. V. Kliuje- o i adinamos des ukcinėmis igū omis. 9 s. Valiulis, TV an ena, 1998 01 31–02 06. 152 KaLBos KuLTūRa | 86 Dėl kons ukcinei igū ai izokolonui10 būdingo da naus skambėjimo pa aleliniuose sakiniuose a si anda i mas, am ik as pe iodiškumas. nė a p ieš a a imo i a p pakeis os leksikos iene ų. apleis a, p as ai inan- suojama ele izija ne ik nekon lik uoja, be i de a su našlai ėle, k i ika – su pamo e. Des ukcinės igū os, a i kščiai, ne ik s okoja a kos, be i sin aksinę ne a ką aki aizdžiai pa yškina. Jos, ki aip nei kons ukcinės igū os, ne sieja a ski us žodžius, pasakymus a iš isus sakinius, o juos išski ia, izoliuo- ja, skaldo, ne ikė ai (na ū alios sin aksės požiū iu ne neleis inai) a iboja ieną nuo ki o. Des ukcinėms igū oms, kaip i kasdieniam šnekamajam s iliui, būdinga lais ė, ne gi ne isai logiškas žodžių a sakinių siejimas, emocijų p o e žis, agmen iškumas, spon aniškumas. Teks e sąmoningai ku iama sin aksinė neda na, gi dė i ūkčiojimas, in onacinės pauzės, um- pos pas abos, p idū imai, isiški sus ojimai, nebaig a min is. Kalban apie pe ku os azeologijos i igū ų san ykį, bū ina pab ėž i, kad kei imui inka i kons ukcinės, i des ukcinės sin aksinės igū os: Iš elniškai sumaniai kele ius me us N. V. pūs o masinės psichozės baliono „D ąsos kelias“ š ilpdamas išeina o as. Saulėlydis Ga lia os alsčiuje. Iš užmojo eisingai aldy i Lie u ą an kedo ilijos kalno pliko ik nekaip k epian i sąjunga su eisiamu Kėdainių kniaziumi liko11. Pas aipa suda y a ne iš ijų azeologijos pe di binių pynės. Pi miausia iš adicinio azeologizmo bu bulus pūs i į akis, ai y a melu išpūs i be e į dalyką, au o ius suku ia painoką da inį Iš elniškai sumaniai kele ius me us N. V. pūs o masinės psichozės baliono. Po šio eina da ienas išski as i ak ua- lizuo as pe di binys Saulėlydis Ga lia os alsčiuje (Pe o C i kos kū inio Saulėlydis Nykos alsčiuje modi ikacija). T ečias pe kū imas an kedo ilijos kalno pliko ik nekaip k epian i sąjunga su eisiamu Kėdainių kniaziumi liko – iš žinomų an ano Ba anausko Anykščių šilelio eilučių. au o ius palieka kaip o iginale kons ukcinę igū ą homo eleu oną12, be pa a oja i yškią des - 10 G . isokolon - ienodo a ba labai panašaus skiemenų, ak ų skaičiaus ka ojimasis iena ū- šėse pa alelinėse sin aksinėse kons ukcijoje. 11 www.15min.l /.../ im ydas- ala ka-kedo ilijos-saulelydis-500-325175. 12 G . homoio éleu on – pabaigų panašumas, g ama inių o mų sąskambiai pliko / liko ieno ipo sin aksinėse s uk ū ose, šiame pa yzdyje eina ka u su pa alelizmu – kons ukcinių igū ų pag indų pag indu. R. KoženiausKienė. Pe ku os azeologijos žaismas žiniasklaidoje 153 ukcinę igū ą – hipe ba oną13, pe didžiulį nuo olį ( ie oj ijų į e p i ne aš uoni žodžiai) nus iesdamas g ama iškai susijusias sakinio dalis. au o ius ku ia naują eks ą i onizuodamas – sąmojingai i šmaikščiai. Kons ukcinė igū a pab ėžia yšį a p apyk ei ių pušelių i nekaip k epiančios sąjungos, ačiau sąmojo e ek as a si anda dėl komiško nea i ikimo, dėl sa o iško diso- nanso a p oman iškai ap ašy ų gam os pušelių kon eks o i naujų kedo ili- jos bei eisiamo Kėdainių kniaziaus ealijų. sujung i į ieną poe iški, no s i liūdni, žodžiai i labai oli nuo poezijos esan ys dalykai kon lik uoja, su eikia naują pašaipų a spal į pe di biniui ( am alkina i kon aminacinis naujada as kedo ilija, i usiškas s e imžodis su lie u iška galūne kniazius. T ys kupini žaismės pe di biniai i su jais einančios des ukcinės igū os aip susuka i su elia eks ą, kad da labiau sus ip ina i oniza imo unkci- ją, ge iau pa odo ą masinę psichozę i elniškai sumaniai Ga lia os he ojės egz ą is o iją. Šioje pas aipoje yški pa celiacija14, a ski u sakiniu išski- ian i seman iškai esminį da inį Saulėlydis Ga lia os alsčiuje. o pa celia- cija paskui sa e pa aukia i disonansą pab ėžian į hipe ba oną. PaRCeLiaCiJos PaPLiTiMas iR GaLia suaKTYVinTi FRaZeoLoGiJĄ Publicis inio s iliaus eks uose įsigalėjus pe ku ai azeologijai, pas ebimas jos polinkis ei i ka u su pa celiacija: nuo an aš ės iki pasku inės pas aipos. „Publicis iniame s iliuje ypač dažna y a skaida (pa celiacija)“ (Bi inienė 2007: 57). s ilis ė pe eikia semio iko R. Ba es min is apie pa celiuo ą, išskai- dy ą eks ą, kai au o ius ne odo jokios „paga bos“ na ū aliai eks o skaidai, jį be pe s ojo auko, siekdamas su eik i naujos in o macijos: „Juk papil- doma skaidos g andžių in o macija, pa ekusi į naują p asmės e d ę, keičia iso pasakymo p asmę“ (Bi inienė 2007: 58). Kaip odo pa yzdžiai, pa - 13 G . hype ba on – oli pe mes as, pe s a y as. Ge okai sudė ingesnė in e sijos a maina, kai dėl gausių į e pinių, ilgų nenuoseklių iš a dijimų išskaidoma i iša doma na ū ali šnekos ėkmė, dėl sakino dalių pak ikimo a si anda am ik a sumaiš is ad esa o gal oje. Vadinama „ iena dažniausiai a ojamų i odėl s a biausių igū ų“ (Ziomek 1990: 221–222). 14 Lo . pa ce e – aupiai (dalimis) a o i. Pa celiacija – ai in onacinis dalies išsky imas iš isumos, kai dalis įgyja sa a ankiško sakinio e ę. Kiek iena išski a azė, adinama pa - celia u, su eikšminama. Ši igū a y a s a biausių p asminių akcen ų išsky imo p iemonė. 154 KaLBos KuLTūRa | 86 celiacija aupia o ma padeda išski i papildomą po eks inę pe ku os a- zeologijos in o maciją. apie pa celiacijos papli imą, apie šios s iliaus igū os ak y aus a ojimo ak ą, šiuolaikinės sin aksės, sin aksinių kons ukcijų kei imo polinkį ne ik meniniame, be i publicis iniame s iliuje ( eklamoje i ki ose adina- mosiose masinės in o macijos p iemonėse) ašo i užsienio s ilis ikos y- ėjai. „Pa celiacija y a ne ik indi iduali au o inė eks o suskaidymo ma- nie a, be i yškus socioling is inis eiškinys, a spindin is pag indinius šiuolaikinės gy os kalbos ki imo polinkius“ (Марышова 2011: 188). Pa - celiacija sus ip ina i onišką kalbos žaismą, p asminius eks o a spal ius, „leidžia pa eik i maksimalią in o maciją esan minimaliai eks o apimčiai“ (Марышова 2011: 189). Pa celiuo as kalbėjimas p ia ėja p ie šnekamojo s iliaus. T umpais sakiniais neskub iai su pauzėmis dės oma min is ad e- sa ui ampa ge iau sup an ama, leng iau pagaunama, odėl pa eikesnė i p iim inesnė. Pa celiacijos s ilis inės galios suak ualin i azeologiją ypa ingos. Visos sin aksinės igū os ski inos eksp esy iosios sin aksės p iemonėms, ačiau ypač „pa celiacija, segmen acija15, leksiniai ka ojimai, monologiniai eks ų klausimų i a sakymų agmen ai, nomina y inių sakinių g andinės, įsp au- dai, kai ku ie žodžių a kos a ejai“ (Bi inienė 2007: 56). Taigi iš iš a dy- ų eksp esy iosios sin aksės igū ų aip pa pi miausia minima pa celiacija i jos a maina segmen acija, p ie jų šliejasi i nomina y inių sakinių g an- dinės16, i įsp audai, leidžian ys sus ip in i p asminius i eksp esinius pasa- kymo eikšmių a spal ius. Kai ku ie y ėjai ne gi „baiminasi, kad pa celia- cija daba apusi susiža ėjimo objek u, madingu žaismu, ak y iai plin ančiu eiškiniu, „kalbine ais a“ (Марышова 2011: 186). Pa celiacijos žaismo ilius acijų žiniasklaidoje gausu. Š ai – ienos nau- jausių publikacijų TV an enoje an aš ėje: Tele izija mi ė. Tegy uoja ele izi- ja! (pe ku as posakis Ka alius mi ė, egy uoja ka alius) yški pa celiacijos igū a. Po jos jau pi moje pas aipoje ašoma: Kad i kiek kas kalbė ų apie ele izijos mi į, ji is pakyla kaip as eniksas. A ba d akonas. Čia kaip kam mieliau17. 15 Pa celiacijos a maina – segmen acija. Tai s a biausio dėmens iškėlimas į p iekį a dininko linksniu. 16 Ta pa i pa celiacijos a maina segmen acija, ik ada išpa celiuojami keli a dininkai iš eilės. 17 sa ukynas V. Tele izija mi ė. Tegy uoja ele izija! – TV an ena, 2013 m. ugsėjo 14–20 d. R. KoženiausKienė. Pe ku os azeologijos žaismas žiniasklaidoje 155 Šioje umpu ėje pas aipoje šiek iek pe ku a azeologija i da d i pa celiacijos igū os. iš žinomo pasakymo: pakil i kaip eniksui iš pelenų i umpinan , i ilginan : a sisakoma iš pelenų, be p idedamas į a dis as, be o, da p isegamas a ski ai išpa celiuo as in iguojan is sakinys, p asidedan- is jung uku A ba d akonas. Pasku inis sa a ankiškai išpa celiuo as šalu inės min ies sakinys adin inas p idū imu18. siekdami pasakymo eksp esijos a spal ių, au o iai pe ku a azeologija i su einančia pa celiacija suku ia agmen iškai gy ą, ge okai e ek y esnį, o iginalų, odėl įsimenamą su gilia po eks e pasakymą. žiniasklaidos eks uose gana e ek y i i su pa celiacija einan i des uk- cinė igū a akumuliacija19, ku ios sin aksė iš iesų ka ais būna gana pe - k au a i dėl o paini. Tik a Sodoma i Gomo a – Londono lie u ius anglai iš adino juodada biais. [...] Š ai čia i y a p oblema. Nesibaigiančios sąmokslo eo ijos, pyk is i a i a ag esija p amaišiui su sen imen aliomis pasakomis apie als ybę nuo jū os iki jū os i mis inę pagonių ci ilizaciją, ką jau kalbė i apie judėjimus a la N. V., sunkiai de a su gebėjimu pasišaipy i pačiam iš sa ęs20. Jau pa s iš Biblijos a ėjęs plačiai pasakymas Sodoma i Gomo a eiškia neįmanomą ap ėp i ne a ką: isuo inį nedo umą, baisų amo alumą i iš- i kimą. au o iaus pasi elk a ne a ką simbolizuojan i azeologija ge ai de a su akumuliuo a sin akse. au o ius šią azeologiją da išplečia i i o- nizuodamas sus ip ina, a damas, jog ai y a Tik a Sodoma i Gomo a, no s iš iesų mano a i kščiai: jis jokio anglų nedo umo nema ąs, nes jie saką iesą. au o ius uo pe p asmin u Biblijos pasakymu i pe k au a sin akse, kai a dijama daugybė a pusa y be eik nesusijusių de alių, iš yškina ga- lybę juoką keliančių neigiamų au iečių b uožų. akumuliaciją da labiau 18 Da iena pa celiacijos a maina – p idū imas, a si umpas p ie ašas pabaigoje. 19 Jau pa s šios igū os pa adinimas eiškia pe k o imą, ne a ką: lo . accumula e – p ik au i, kaup i. Bū ina pab ėž i, kad y a kele as akumuliacijos a mainų: nuo pe k au o, be paly- gin i nuoseklaus daugybės de alių a dijimo ( okia ji pap as ai p is a oma lie u ių s ilis ų) iki isiškai neo ganizuo o į ai iausių aspek ų p ig iozdinimo, kai au o ius siekia painiai i i in gausiai a dijamais abs akčiais elemen ais nea skleis i isumos aizdo, ne gi sąmonin- gai jį už emdy i i aip po eks ėje pa ody i ik ą sumaiš į pačiame gy enime. Tokia akumu- liacijos a maina i y a ipiška des ukcinė igū a. 20 h p://www.15min.l /naujiena/ziniosgy ai/komen a ai/ im ydas- ala ka- ik a-sodoma-i - gomo a-londono-lie u ius-anglai-is adino-juodada biais-500-361948# ixzz2cPaJcocB. 156 KaLBos KuLTūRa | 86 sus ip ina d i des ukcinės igū os hipe ba onas i pa en ezė21: ką jau kal- bė i apie judėjimus a la N. V. PaRenTeZės iR KiTŲ FiGūRŲ TaLKa PeRKuRTai FRaZeoLoGiJai Pa en ezė, kaip i pa celiacija, ski iama p ie yškiausių des ukcinių i- gū ų. e. V. Kliuje o iš a dy ų igū ų są aše ją isiškai a i inka mesis22 (Клюев 2001: 256). Tai į ai ūs nu olusios šalu inės min ies įsp audai, a liekan ys e o inę pa aščių, p ie ašų, pa ikslinimo unkciją, ku ian ys in iguojančią p asminę pe spek y ą. Pa en ezė iša do min į, nelauk ai, o ka ais i ag esy iai ją pe aukia i nu ingu iuoja į šalį. apie ai ašo pa en ezių y ėjas Gin au as akelai is. „Pa en ezė y a a ypa inga kalbos p iemonė, ku i leidžia uo pačiu me u eikš i i ki ą, kad i šalu inę, kad i agmen išką, min į ( u inį). [...] Pa en ezės na iai suda o ieną iš eksp esy iųjų s ilis inių kons ukcijų g upių. Dėl o pa en ezė y a okios pa eilės sin aksinės s ilis ikos eiškinys kaip elipsė23, pa celiacija, anako- lu as24 i pan.“ (akelai is 2005: 30–31). Kaip ma y i, au o iaus gana iksliai iš a dy os yškiausios des ukcinės igū os, o pa en ezė pama uo- ai į ašy a į jų eilę. Pasi aiko, kad pa en eze (kaip i ki omis igū omis) eina pa i azeologija: V. U., N. V., P. G., P. S., A. P. i – žodžių iš dainos neišmesi – pa s V. L. y a o pa ies VU agono kelei iai. Neį ikė ina, be ai – eali poli inė sąjunga25. Juozas aba a ičius ašo, kad pa en ezėmis i lais uoju linijiškuoju eks- u au o iai „sa i ai įp asmina dialogiškumo, p ieš a ų, nesu apčių, su ikimo 21 G . pa en hesis, lo . in e posi io – ne ikė as šalu inės min ies į e pimas skliaus ais (gali bū i išski iama i aškais, b ūkšniais, kableliais). 22 G . mesis – in a pas, įsp audas (pa en ezės a maina). 23 G . elleipsis – ūkumas, p aleidimas. Dinamiška elipsės igū a gali bū i p aleis a be ku i leng ai numanoma sakinio dalis. 24 G . anakolu hus – nenuoseklus. Ši igū a adinama „ iena iš sudė ingiausių des ukcinių igū ų, kai sakinyje sąmoningai pik naudžiaujama i nede inami linksniai, giminė i . . e. V. Kliuje as duoda okį jos pa yzdį: „Gamsachu dija, a p ki ko, in eligen ija. Ši as in- eligen ija ge ai žinojo, ku eina.“ (Клюев 2001: 257). 25 www.15min.l /.../ im ydas- ala ka-kedo ilijos-saulelydis-500-325175. R. KoženiausKienė. Pe ku os azeologijos žaismas žiniasklaidoje 157 i nesu ikimo, de mės i nede mės są eiką“ (aba a ičius 2002: 229). Šiame akumuliuo ame eks e kaip ik a p ieš a ų g andinė i pe auk a ilga pa- en ezės pauze. Jos ikslas aiškus: leis i skai y ojui a sipeikė i po keis okai pa eik o ilgo poli inės d augijos są ašo, p ie ku io po b ūkšniais išski os pa en ezės paminima da iena, egis, isai nede an i Vu26 bend akelei io pa a dė. Populia aus posakio žodžių iš dainos neišmesi o ma čia išlaiky a, be įga usi isai ki ą po eks ę. Pa en eze „nuosekli sakinio g andinė pe - aukiama, pažeidžiama. Dėl o a si anda a ik suak y ėja asociacijų, aliu- zijų a apsk i ai po eks ės ėkmė“ (aba a ičius 2002: 228). Minė os s a biausios des ukcinės igū os – pa celiacija, hipe ba onas, akumuliacija, pa en ezė – e ai kada būna isiškai g ynos, jos, p iklausyda- mos iena nuo ki os, dažniausiai suda o į ai iausias neišski iamas kombi- nacijas, jungiasi su daugybe ki ų igū ų. Nelaimės po ieną ne aikš o. Neuž eko o, kad adicinių šeimos e ybių puoselė oją P. G. policininkai kelis ka us sulanks ė i supaka o aip, kaip juos mokė policijos mokykloje elg is su chuliganais, ai ko o oją su gėjų malūnais da i žmona me ė. Visos au os aki aizdoje. Tokiu ko os me u. I da aip negailes ingai – kal indama, kad anas šeima nesi ūpina27. F azeologizmas ko o i su ėjų malūnais au o iaus a naujin as ik ieno ga so pakei imu. Tiesa, eiksmažodis ko o i pakeis as bend ašakniu daik a- a džiu ko o ojas. išmoningas žaidimas panašiai skambančiais žodžiais gėjų / ėjų (pa onomazijos28 igū a) p ikelia iš a min ies žinomą pasakymą: ko o- i su ėjų malūnais, . y. su įsi aizduojamu p iešu. Vadinasi, ai donkicho ų ko a. Pasakymas da sus ip inamas pa celiacija, hipe ba onu i elipse bei jos a maina adjunkcija29. Tokia nu olusi nuo no minės sin aksės s uk ū a aiškiai odo au o iaus gebėjimą sukel i žaismingo sąmojo e ek ą: juk šis 26 žiniasklaidoje šis umpinys, žymin is ieno besibylinėjančio poli iko inicialus, pap as ai ašomas su aškais, ačiau šiame eks e jų nė a ( u bū sąmoningai i onizuojan siekiama sa kas iško žaismo g e inan su Vilniaus uni e si e o su umpinimu). 27 h p://www.15min.l /naujiena/ziniosgy ai/komen a ai/ im ydas- ala ka-ikliu o-kaip-mu- sele-i-is ugas-500-358795#ixzz2b5QHnn 9. 28 G . pa onomasia – šalia adinu. Ši igū a – jau sa aime kalbos žaismas, šmaikš umo p ie- monė, kai a p panašiai skambančių, be nieko bend a ne u inčių žodžių andamas loginis p iežas inis yšys. Dažniausiai ši igū a a lieka e o inę sa kazmo unkciją. 29 Lo . adiunc io – p idū imas, p išliejimas. Tai elipsės a maina, kai keli sakinio elemen ai būna p idu i p ie ieno dėmens. Pap as ai eina ka u su in e sija a hipe ba onu. Plačiau apie adjunkciją i jos ūšis ž . Koženiauskienė 2001: 302–305. 164 KaLBos KuLTūRa | 86 i pa odijuojamos aip in ensy iai, jog naujieji a ian ai ka ais gi dimi ku kas dažniau negu o iginalios pa a lės“ (Li o kina 2004: 295). Dažnai a- zeologija pe ku iama a si žaidžian : i onizuojama, pa odijuojama, k i ikuo- jama, keičiama i leksika, i sin aksė – „ ai, kas sena, kas a gy enę, kas nebe inka šiems laikams“ (Zaikauskienė 2008: 86). Pe ku os azeologijos i ją lydinčių des ukcinių igū ų pagausėjimas žiniasklaidoje gali bū i siejamas i su madingu polinkiu į ai ių žan ų pub- licis inio s iliaus eks uose. an a e us, šis socioling is inis eiškinys gali bū i išaugęs iš kon lik ų i p ieš a ų socialiniame, ekonominiame, poli inia- me i kul ū iniame gy enime. Tos pačios p igim ies, kaip i pe ku a a- zeologija, des ukcinės igū os labai padeda a spindė i as p ieš a as, ku i dinamiką i į ampą: „nelinijiškai dės y i min į, keis i sakinio in onacijos kai ą, pe ski s y i loginių ki čių ie as, kad bū ų įp asmin a p ieš a inga, dilemiška min ies plė o ė.“ (aba a ičius 2002: 223). K i iškai pa odijuoda- mi, i onizuodami, g iaudami ai, kas sena, au o iai ge ai a spindi ą isuo- inę į ampą, gy enimo nepas o umą. iŠVaDos 1. F azeologijos pe kū imo pa eikumas, s ilis inės jos u inio ak ualiza i- mo i kalbos ak y inimo galimybės išauga, kai susipina su sin aksinėmis des - ukcinėmis igū omis. Šių igū ų po eikis ada aip pa labiau iš yškėja. 2. Pagal ai, ku ioje sin aksinės s uk ū os ie oje y a a sidū ęs pe a- zuo as eks as, galima išski i pas aipos p adžios, idu io i pabaigos a- zeologiją. Įsi ikin a, kad, nep iklausomai nuo azeologijos užimamos ie- os sin aksinėje s uk ū oje, pas a ųjų me ų žiniasklaidoje pi miausia ji jungiasi su isuo inai įsigalėjusia pa celiacija. Ka u su ja eina i ki os yš- kios des ukcinės igū os – hipe ba onas, akumuliacija, elipsė, adjunkcija, pa en ezė. 3. Pe ku os azeologijos e ek y umas i in sus ip ėja dėl des ukcinių igū ų susipynimo i a lieka e o ines dėmesio pa aukimo, in iga imo, sa y inio i oniza imo, sąmojo, šmaikš umo i pa odija imo unkcijas. žais- mingai pe ku as pasakymas pa aukia ad esa o dėmesį, akimi ksniu a kelia į jo a min į pi minę azeologiją su isa įp as ine leksika i sin akse, i ik des ukcinių igū ų kon eks as min yse padik uoja ik ą azeologijos pe - kū imo in enciją. R. KoženiausKienė. Pe ku os azeologijos žaismas žiniasklaidoje 165 LiTeRaTūRa aba a ičius J. 2002: Sky ybos s ilis ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. akelai is G. 2005: Pa en ezė poezijoje. – Žmogus i žodis 1, 29–34. Bi inienė a. 2007: Publicis inis s ilius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni- e si e o leidykla. Bu ku ė L. 2010: Okazionaliųjų azeologizmų s ilis inės išgalės publicis iniame s iliuje. Dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Koženiauskienė R. 2001: Re o ika: iškalbos s ilis ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Koženiauskienė R . 2013: Re o inė i s ilis inė publicis inių eks ų analizė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Li o kina a. T. 2004: old P o e bs ne e Die: an i-P o e bs in he Lan- guage Class oom. – Res Humanae P o e bium e Sen en ia um. ed. Csaba Földes, Tübingen: Gun e na Ve lag, 295–326. Ma cinke ičienė R . 2001: T adicinė azeologija i ki i s abilūs žodžių junginiai. – Li uanis ica 4, 81–98. Mažylė J. 2012: Raš o aiškos (spaudos) žan ų klasi ika imas: adicija i kon e gencija. – Medijos, žiniasklaida, žu nalis ika adicinėje i inkla eikos isuomenėje, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 160–178. Miliūnai ė R. 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pikčilingis J. 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2, Vilnius: Mokslas. Zaikauskienė D. 2008: Fo mos i u inio pokyčiai adicinių lie u ių pa- a lių pe di biniuose. – Tau osakos da bai XXXV, 84–93. Ziomek J. 1990: Re o yka opisowa, W ocław-Wa szawa-K aków: Zakład na- odowy im. ossolińskich wydawnic wo. župe ka K . 2008: Reklamos eks as: p agma ika, s ilius, kalba, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Клюев Е. В. 2001: Риторика. Инвеция. Диспозиция. Элокуция, Москва: Издателство ПРИОР. Марышова M. a. 2011: Стилистическая функция парцеляции в текстах разных жанров. – S il: in e na ional jou nal, Beog ad, 183–193. Стоянова Е. 1999: „Hовая“ фразеология в языке масс-медиа (на мате- риале русского языка). – Русский язык и русская литература в совре- менном обществе. Шумен, 335–340. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www. usian.sla ica.o g/a icle 657.h ml>. Gau a 2013 10 09 P iim a 2013 12 20 166 KaLBos KuLTūRa | 86 PLaY on ReCReaTeD PHRaseoLoGY in THe MeDia Summa y The ec ea ion o ph aseology in he media elies on bo h he change o con en- ional and well-es ablished lexis as well as syn ac ic o de . Fi s o all, ph aseology i sel is igu e-based; s ylis ically, he igu es a ound i a e none he less impo an . The a icle shows how syn ac ic des uc i e igu es help o highligh he meaning, implica ion and easons o ec ea ion o ph aseology. as a esul o he play ul combina ion o ec ea ed ph aseology and des uc i e igu es in he ex , he o ical unc ions o a ac ion o a en ion, in iguing, sa i e- based i ony and pa ody become especially s ong. in combina ion wi h ph aseology, des uc i e igu es, which simul aneously commen on i , help o explain and un- de s and he ec ea ion o adi ional ph aseology and o highligh he u n o hough . The e ec o he igu es hemsel es inc eases when hey in e wine among hemsel es, suppo one ano he and go oge he wi h ph aseology. i has been p o en ha i espec i e o he place o ph aseology in he syn ac- ic s uc u e, i i s o all combines wi h pa cella ion and o he accompanying des uc i e igu es – hype ba on, accumula ion, pa en hesis, adjunc ion, ellipsis. The domina ion o pa cella ion and o he des uc i e igu es is seen in a numbe o publicis ic ex s o he jou nalism o e alua i e ype o ecen yea s. The ph aseology o he beginning, cen e and end can be dis inguished by he place o he pa ag aph con en s uc u e in which he eph ased ex is loca ed. The wi ily ec ea ed ph aseology posi ioned in he beginning immedia ely d aws he add essee’s a en ion and makes an unexpec ed in iguing imp ession. Cen al ph aseology, amed by des uc i e igu es, becomes he culmina ion o he pa a- g aph. The ph aseology posi ioned a he end c ea es an imp ession o a s ong logical highligh and a i idly o mula ed inal conclusion. The g ow h in he numbe o ec ea ed ph ases con lic ing wi h con en ional ph aseology and he accompanying des uc i e igu es can be associa ed wi h he con usion in social, economic, poli ical and cul u al li e as well as he inc eased compe i ion wi hin he media. C i ically and i onically-minded au ho s wi h a nega i e and especially hype - bolic e alua ion o opical li e a ai s, wi y and ingenuous pa ody as well as b a e des uc ion o he old y o a ac he add essee and o g ip his/he a en ion by any means possible. KEYWORDS: ec ea ed ph aseology, syn ac ic des uc i e igu es, accumula ion, hy- pe ba on, pa cella ion, pa en hesis. ReGina KoženiausKienė Vilniaus uni e si e o Filologijos akul e as uni e si e o g. 5, LT-01513 Vilnius [email p o ec ed]