Jonas Jablonskis ir tautos kalba

J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la nazione pa la 9 L'ALBA JONAS KLIMAVIČIUS JONas JaBlONsKis iR TauTOs KalBa ESMINIAI VODŽIAI: Jablonskis, jablonskiana, pa la, au a, au os kalba, au inė kalbos unkcija. 1.JaBlONsKiaNOs KEliai, ŠaliKEls iR BEKEls Jonas Jablonskis (1860 12 301930 02 23) scienzia o e kalbinis a, pedagogo insegnan e di ginnasio e p o esso e uni e si a io, pubblica spie a o e, comba i o e dell'ie u i à e indipendemezza, adu o e, eda o e. Mol i cose pionie e, non di una s e a onda o e e au o i e as. Nonpenkiamo e i à e scienza, e della i a e sco a o e e comba i o e. Da i (pa) adin o ( ašomosios) dei geni o i, e in eal à mode naikinės bend inės a lie u in osios delle e pama ų klojėjas, e sienų en ėjas. Jablonskiana inizia p esso la sua es a i en e. a noldas Pi očkinas (2010: 1) mini ci ca 500 delle sue posizioni. 60-enne segna o Juozo Balčikonio a icolo Jablonskis e la nos a di ques i gio ni lingua. J. Jablonskis qui iene alu a o come g ande ice ca o e del linguaggio e logo maes o (Balčikonis 19191920*: 155), ma cons a a a mancanza dei isul a i: nelle scuole, come e in al e in an o in is i u i pubblici e in ibunali, iešp s ampa a s essa lingua, in qualche modo qualche ge go, mol o ol o dal linguaggio i o (Balčikonis 19191920: 156). Subi o dopo la mo e pubblica o in un a icolo si spiega J. Jablonskio di cos an e cu a osi dei gio nalis i lingua senso: le sue ne aisyklingumeni possono in e a e u a la nazione e danneggia e la sua lingua (Balčikonis 1930: 167). qui anco a si ipe e la gene ale alu azione: Jablonskis e a non solo g ande maes o, ma e g ande * Dalyko ch onologijai li e a u ας nei i e imen i engono o ni i p imoio anno di pubblicazione e pe sp udo pagine. 10 KalBOs KulTūRa | 86 scienzia o e (Balčikonis 1930: 168). Po anni è desc i o: p angus e come socie à uomo e come scienzia o e (Balčikonis 1931: 170). Suo, lascia o co po, ma anco a a i o la o a o e, la mo e u inaspe a a, pe cepi a come e a scienza noek is. Tu a ia a iei iapusiška scien i ica, pedagogica, cul u is ica, pubblica a i i à già allo a chia amen e cap as a come aledicissimo pa imonio di e edi à. J. Jablonskio seniai gal o a o e s ajo as o gano del linguaggio bend inės kalbos žu nalas Kalba, i . 1 sąs. įdėjęs Rygiškių Jono s aipsnį Laik aš inės kalbos dalykai (3136), là pa edi o ial P ano ska džio p aneša apie mi į didžiojo žmogaus kalbos (3136). Quegli s essi anni uscisce 2 sąs. a. a. Jonui Jablonskiui, bend inesa di lingua kū ėjui e ilgamečiui (= ~iam) la sua obūlin ojui. La sua me à maggio e dedica a allo s esso J. Jablonski: alessand o me kelio sgua dinoio a icolo, Repubblicaiden e an ano sme onos e ik o o aičiūno memo ie, Juozo P ezdono e Zigmo Kuzmicki A siminimų b uožai, P ano mašio o, Pe o a ižonio, mo iejaus Pečiulionio commen i, in ine umpas, ma pe kiškas Jon Pe oiko Jablonski ogge o dello s udio ca a e is ica aožas klidą išaiškin i iz našega jezika ak ů (jos dėsnių) (Jonikas 1930: 63). Gio anaminiciku onbę a quel i isizione in scliaus i nondimeno zaciuop o non qualche p imi i e us me odo analogia, e essenziis sis ema (dėsnių) p incipio. Tu a ia quei scliaus ai adoda e nonik umą, e la comp ensione dello s udio linguis ico come e idos iaiškinimo ( ik?!) nep įs ai e nelem ai s u us. Tu a ia bene del suo s esso slapy aidžiais P. J. i ma o glus as Da bu page bkime didįjį kalbininką! signi ica i o in di e si aspe i. P ima di u o qui si so olinea che J. Jablonskis di bo u a la nazione la o o cul u ale, o ganizza a una ce a a ea di quella cul u a e la ugdė. Egli susci ò e kildò quelle o ze con cui la nazione c es (J. P. 1930: 64). O nau ai ico da J. Jablonskio, įkūnėjusios da bo d asios, ul ime gio ni pa ole: nė a a ei ies i nau ai, ku i non sa la o a e (J. P. 1930: 65). Successi amen e iene mos a a del linguaggio pe ezionamen o e ugdymo (o con empo aneamen e lingua cul u ale) i i inis signi ica i i à: Kalba è il g an a o e della i a cul u ale, senza il quale impossibile ascesa e p og esso di nazione (J. P. 1930: 65). e che nella p ima di ques o la o o e lo a on o linijoje, come e manė J. Jablonskis, è gio nalis a: Juk gio n aščio in lusso le o i ojam è maggio . da lui gio aniomenè impa i azeologia, s ilizazioni, linguaggi. u o ques o gio nale, cos an emen e le o, kal e įkala uomo a es a (J. P. 1930: 65). e ques o ini a schudaus apmaudo isnašos pa olezie: Šį s . e o addi ęs di uno gio nalščio edazione s ampdi i. <...> ispose che s . n ė sono s ak u a l u s; <...> (J. P. 1930: 65). Gius o, dopo 10 anni Gim oj o j e disco so (!) P. Jonikas pa la di J. Jablonskio analogia me odo, il più edele J. Jablonsinys e compag ažygis, specialmen e dell'ul imo cinquemecio, e consis en iissimo del suo conce o Baldy ojas J. Balčikonis (già cosa a o manęs J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e della nazione pa la 11 pe ò dopo u o ques o a bene nemmeno non uni e salmen e! solo co ezioni e inno ada ų c eazione, ma non g amma ici, e qui già gius amen e segna: Diggiaus suo me i nas lie u ių kalbos s i n a k s ė s ( e . mano J. K.) творimas <...> (Jonikas 1940: 19). Sebbene non del u o chia a, ma anco a signi ica i a moksliškumas e succonc e izza a eo ia della sc i u a (Jonikas 1940: 18). Non abjeo i o a o, che il app esen an e yaunesnė gene azione P. Jonikas s en ò di da e conc e esnius e de alesnius alu azioni (no s lo o manca a di coe enza) anni e sa i della mo e ge okai piú ampiamen e i ale A chi um Philologiam negu J. Balčikonis. menze a o P. ska džius la alu azione inizia e iche i: Jaunius su Būgais ai è bu ęskis uni e sal, o J eklek ikas (ska džius: 1931 325). Kalbo y os s o ia in ques o negi de a a. a imo empo TŽŽ 1936 eklek ikas 1. iloso o, non s iaikąs di un unico sis ema, <...> (ecle icismo i gi solo ilos.), 2. neo iginalus, ne u įs dei p op i a is ibini ondamen ali, poe a, publicis as, eklek iškas sele o, scel o, dei a i sis emi. u a p i en ia ciò che konk1901 m. šiaip dės ė: Jisai ( . y. di igėlio della lingua li e a) ha u a la sua scienza basa e su leggi della lingua ečiai P. ska džius eklek išku adina: „sa o eklek išką pažiū ą J. J-skis jau delle pe sone, (...) (ska džius 1931: 325). Cosa e da co J. Jablonskio comun inè nella eo ia della lingua assembla a, sudu s i a, che non suo p op io? P. ska džius s esso in un al o pos o lo chiama aiškia bend inės kalbos p og ama, e elenijęs J. Jablonskio g amma ikos (i anco a qualche al i) da bus dice che essi suda ė bend inės kalbos pag indą (ska džius 1931: 329). Dec escendo, che is o icamen e con me odo compa a o egli nulla non è y ęs (ska džius 1931: 329330), non dice, a chi bend inės kalbos g ama ikai, juoba bend inės kalbos eo ijai o me odo sa ebbe eikėję. Tu a ia anco a kūlia i s is: J. Il la o o Jablonskio […]...> ha nondimeno di conside e ole signi ica o e al gene ale linguaggio schslui (ska džius 1931: 331). Con odi eggie o o se già non... al imen i, cioè senza pubbliche dichia azioni, juoba senza c i iche) abbas anza apidamen e p epa ò e su edagò e pubblicò cinque a om di a di Jablonskio: 1 A icoli di Uni e somen (1932), 2 A a i dell'Is uzione (1933), 3 Raši a (1934), 4 e 5 Kalbos a (1935 e 1936). Ques o pe 47 m. pa a de, a io i slapy a džiais e slapy aidžiais, anche u a be na do skelb i a icoli, accol i da a ie gio n aščių, nonché g ama ikių e skai inių knygų p a a mės, non s ampadin e ado ėlių ecenzie. Rengėjo P akalba inisce e ma spe anza: Todėl Jablonskio signi ica o alla nos a nazione non diminui à, ma a a e so i suoi sc i i cos an emen e c esce à (Balčikonis 1932a: X). 12 KalBOs KulTūRa | 86 J. B. i ma o T umpas desc izione della i a (XiXX iii) inisce glausčiausima desc üizione umano: isi bambini uscì in pe sone. Tu ų jokių nepaliko (Balčikonis 1932b: XX iii). Penkia omio alla ine è minimų pau žių odyklė (249258) e J. Jablonskio aisomų e o i di lingua lis a (259280). Bu a ed un ce o ans a o en amen o. Come solo ques o cinquea omio poggio, come siisco lo s esso au o ius P. ska džius, del suo s esso edaguo ame i ale A chi um Philologicum 1937 m. adosi, sebbene spž alginis, ma s udiamassi e alu a ois a icolo J. Jablonskis e a uale Li uania bend inė kalba. Come e indica o il nome, qui p eoccupa non solo il linguibini lasci o di J. Jablonski, ma e la sua a uali, i i i pa e e edi , aigi l'equilib io gene ale, ed in esso il passi o c i ica salsa un poco pe sudi o, accen i al ol a non logicamen e sgueiciando: lo ei asis s ada non solo aisi inas, ma e ul e io nin con inua (ska džius 1937: 246). Gli p esuppos i e, o iamen e, le conclusioni d ilypum o con con as i esp iskiasi la s essa gene ale nozione: comincia da Edua do He manno della lingua comuni a ia li uana e la sua g amma ica, in pa icola e la sin aksę, iii e il lopinum come anche gy um, sin is (s eikas, ney iska pada as, eguali à di linguaggio) 109) come ope a del linguaggio complessi o (ska dijus 1937: 24) aspe a na u almen e l'es ensione del eo emico della deduzione, ma... la eo ia dei linguaggi comuni li uani (pe lo più!) non è neppu e un modello di implemen azione. Da keis a con con con as a: laiku appa ì J. Jablonskis, p imo is ui o kalbinis a, ol e a ciò, caip eikian amilia izęs con al i icinini popoli di lingue sc i e e il lo o la o o di pe ezionamen o, i iu a deduk y inę ap io inę pažiū ą į ašomąją kalbą, ima ado au is induk y ine naujine pažiū a (ska džius 1937: 250), au amongs ga bingiausi gim osios (su ba ba iz e io is gausia ne ykada ais bu iidos balos lingus) eo asi scien i ici (nes saki e con inued) i a ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą . Jablonskis, essendo classico ilologo, casualmen e nella i a (?! J. K.) linguis iciamen e non è i a o nemmeno di una p oblema (ska džius 1937: 266). Ques o non è chia o, che P. ska džiui pa lo y a solo in e na, sanda os opisas?.. Be i g amma icos è sanda os desc izione! Ve i asimo limi a o e deplo ė ine con o a ia: nulėmęs isą olimesnį lie u ių bend inės kalbos likimą (ska džius 1937: 267) non scienzia o e... Decim mecio occasione sc i a nell'a icolo P. ska džius nuo o giocli o con e iche e, come se in sé con enen i u o de e min i: classikinis J. Klima ičius. Jonas Jablonskis i au os kalba 13 ilologus, non pu o olbinis a (ling is a), nuėjo non abs ac scien usininko, ma ealaus p ak iko keliu (ska džius 1940: 30 be ...3), a o inus linguis i subjec us ėmė g įs i... <> speci ici da i linguis ici e da quei da i es es is dėsiaipisnia, nuselnijus e <...> lo s esso pu o linguis a del nos o lingui (ska džius 1940: 305). Toks e a i li eu os Respublikos (aTR non solo li eu os) empių jablonskianos ondamen o. so ie ime is, gue a okie me is e ii so ie mečio s alinis inis i dziesięme is uščia miejsce, laimė da , che neappiuk as kokiu eakcionie ium o damas i suoi bu žuaziniu nacionalis u. sukak u iniame s aipsnyje ame ikoje, i ažuo- e ichini alu azioni, P. ska džius accon a e uno inno a i o: seguendo egola i à e chia ezza, lui sop a u o comune linguaggio ce ca a i s u o i n ių ( e . mano J. K.), . y. dei mol i usi e comp enden i, di pa ole o posaki (ska džius: 375 1950). 1956 m. is i u o dei linguaggi e le e a u e Li uani im as pe me e e con is ino la o o scien i ico ed edizione Li e a ū a i kalba (ki a dalykų eilė negu ins i u o pa adinimo!..) iniziamas dal di e o e Kos o Ko sako a icolo Du įžymieji lie u ių kalbininkai. Qualchea ico diimen i su J. Jablonskį ques o J. Balčikonio duoklė insegna o e. Jų pi mas posk. Jablonskis uomo della socie à! L'ul imo Jablonskio lasciis i abbondanza di pa ole, ma quella abbondanza ne mos a solo dalely ę. Rim o zammojo e ichiamo accademico scos o è qui ampio B onės osyly ės a icolo J. Jablonskio uolo lie u ių li e a ū inės kalbos is o ijoje, sebbene non u o cop e e mažoka apibend inimų. Tu iningi e dalykiški Zigmo Zemaičio a minime. Ques o come en a a in impo an i jablonskianos e apą Jono Palionio compily us J. Jablonskio Rink inius aš us ( . 1, 1957; . 2, 1959). ilniaus uni e si à ca ed o delle lingue Li uane i mi oie P a a mėje segnala a che J. Jablonskio lingubinis lasci o ha didelę impo anza della lingua li uanske, le e a u a e in gene ale s o ia cul u a della nazione li uanske (JablRR i 1957: 5). i omà cos i uisce s a besnieji igua do scienza e p a ica J. Jablonskio dei li e ians lingua guidėlia (5), sebbene igo a a didak ikos senso anche 1922 m. Rygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ica. E imologia, che e' des ina a (au o iaus o edi o e?) idu inei is i u i scien i ici, ma p emis ica gli s essi insegnan i di lingua a os, come spe a l'au o e, anco ando: Kalbos m e o d i ko s p ašau iz manęs ne eikalau i (JablRR i 1957: 183). i omas a ia o J. Palionio s udio J. Jablonskis e il suo lib i di lingua li uani (Palionis 1957: 756). chia amen e dicomasse quei ado ėlių moksliškumas e scien i ico signi ica i i à: 1901 m. lie u iškos kalbos g amma icika di mol o signi ica i o 14 KalBOs KulTūRa | 86 pe il a o che in essa pe la p ima ol a dei li uani m o k s l e (čia e ul e io men e ci a osan ykis, <...>, ne e ai nos i gio ni non ichieden ini esminių pa ikslinimų li e a ū inės kalbos bei no malizacijos p og se e . mano – J. K.) bu o eisingai nuš ies as li e a ū inės kalbos i a mių am a (Palionis 1957: 23). Pa icola men e solle a o J. Jablonskio la scienza della sin assè e la sua no i à: Dalle i ose liaudies della lingua, nau osaka e dei più amosi sc i o i a enu amen e seleziona i esempi, di quegli esempi s u s i s e m i n i mu, della sin aksės dei li uani d ė sn i ų de i azione, anche con la de e minazione di mol i nuo i buoni e mini di linguaggio ha a o un bel inizio a Jablonsky e, ol e a ciò, ha con ibui o alla le e a u a della sin assessa n o 1957 e alla sua in oduzione, alla sua inuncia a non necessa i con a i (Palionis: 49). Nella ii omà in oduce J. Palionio sgua do di e isione, insieme e alu abile a icolo J. Jablonskio kalbiniai aisymai (Palionis 1959: 554). J. Jablonskis dall'inizio dei suoi sc i i lingua quasi nien eo non spe dì, ma in segui o egli ischkyla già come g ande Li uanian lingua s p ec ia li s a s, come g ande a u o i e as (Palionis 1959: 47, 49), a en e aisymų m e od e eo i n i u s basius em is da mol issimi esempi uscinančiais bisiais delle pe sone d ė s n i a i s (Palionis 52, 1959: 50). Tomo die o è J. Palionio 83 Pas abos (519532) e co ecomųjų kalbos dalykų odyklė (533553). m. 24 dicemb e 1960 d. accademia delle scienze is i u o della lingua e le e a u a li uane o ganizz oje scien i ica con e enza Kazio ul ydo le a a elazione abb e ia o pubblica o Li u ians kalbo y os klausimų IV . (1961) so o il nome J. Jablonskis lie u ių li e a ū inės kalbos ugdy ojas (515 i pla i usiška san auka 1518). All'inizio si dice che d a ž n a i è s a o chiama o li e ians li e a u nes ė u, più g ande sua u g d y o j u (ul ydas 1961: 5), ma passò u g dy o j u i ne jos ė u, come k a a i s è s a a pasakoma (ul ydas 1961: 10). abbondan emen e accos a e alle alu azioni posi i e e più posi i e quan o manca la de inizione più chia a si pa la ques o di nu o p e l nu s cul u a della lingua li uana e m o k s l u i (5), a icoli į ai iais della lingua, della lingua mo k s l o, anche se kl a u s i m a i s o o o o), J. Jablonski lie u le e a ie e del la o o dei li uani e m o k s l o u g y m o o o (9), kū ybinę <...>papu , dedica a alla g amma ica del kal kal kal kal gai ink and ugbai, il kal kal kal kal kal k u i el k ), ques o è il mo pin iki e k a k k k k k k kal kal kal kal kal kal kal kal kal kal kal kal kal (10), i cui si p epa a i gio ni, non meno i gio ni, pe desc i e e l'impo anza s o ica della lingua li uana. J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la nazione pa la 15 mingas la o o g amma icos (7), e la sua au o e nep alenk as sin aksininnog a inių y inėjimų (5), accon a a 16 anni a dando e della sua a uazione aspe ė kas“, „sin aksininkas e o e i k as “ (11). min is, kad „ eikė ų išsamių mo- anco a 16 anni. Sebbene a dėluo i, ma signi ica i amen e J. Jablonskio 100-annì segnalò supe io i scuole di la o o scien i ico pubblicazione Kalbo y a V omas (1962). Uni e si à di Vilnius ca ed a di lingua li uana P a a mėje si dice che J. Jablonskis paskelbė kalbos ugdymo m e o d us, i elò le sue on i (5), ma konjunk ū iškai esligaujama, che il suo linguaggio ugdymo e a icimazione c i e i neigiamų s e imų į akų nesužalo a liaudies kalba, nel suo empo s a o l'unico gius o, o se già pe s u o (5). Be J. Palionio edamojo a icolo J. Jablonskis e a uale nos a le e a u ine lingua (712), J. Jablonskis ampie appa e come adu o e e specialis a di aduzione (Dominykas u bas), bambini le e a u e ugdy ojas e adu o ejas ( incas au yla), amoso pedagogo (magdalena Ka čiauskienė). aldonas Pupkis discu e manosc i i o lascimen o. a minimen i o nisce Juozas Balčikonis (naujų), me kelis Račkauskas, B onius P anskus-Žalionis, Zigmas Kuzmickis, ma celinas Šikšnys, Napalys G igas, Juozas lazauskas, Juozas senkus. Jonas Palionis pubblicizza qualcheolika le e e. m. lukauskai ės suda y a so ie mečio jablonskiana comp ende 48 posizioni (įskai an Pi Ta ybinio s uden o o Telšių Komunizmo auš os), 7 di lo o J. Palionio, 3 diplominiai la o ii. 1961 m. inizia ono a anda e Kalbos kul u 1 sąs. J. Jablonskiui a enzione nepa mos a a, za a K. ul ydo edamajame Kalbos kul u ugdymo zada iniai anche 4 ol e menziona o leninas e ques o unica sola pa ė. Quello p imi degli in uz algì e in segui o dei a i e s udiijinih, accademi, e se i i p og p ognih alinamih apž algì za ukęs ase già abbas anza aiški gai imi si inisce. 1970 m. con ampio zamoju il suo jablonskianą iniziò a noldas Pi očkinas. P o ezione di monumen i e k aš o y as socie à ilniaus m. della lingua Li uania seczione consiglio 1969 m. se emb e 2223 d. su in ame eo ico semina e e a p incipale ela o e ema J. Jablonskio lingua no mminamen o ondamen i e p incipi, do e si a conclusione: ku damas o ma e la sua Li uania nazionale le e a u na lingua, suko s iluppandosi eo icamen e e p a icamen e basa i sis ema di igi (Pi očkinas: 1970 11). Tada ėmėsi nuoseklaus i iamojo nis ams J. da bo. Pi miausia – 1970 m. – bu o mokymo p iemonė s uden ams li ua- Jablonskio semina io (p adedamas de alia J. Jablonskio gy enimo ak ų ch onologija 640) e p incipalmen e moky ojams apyb aižos Jono Jablonskio leksiniai aisymai (1970) e Jono Jablonskio g ama iniai aisymai 16 KalBOs KulTūRa | 86 (1976). Passiamo poi in duei omè monog a ia li ello P esso bend inè lingua ic acų. J. Jablonskio i a e ope e. 18601904 m. (1977) e J. Jablonskis bend inesa lingua puoselė ojas. 1904–1930 (1978). Insiden iamo equen i alu a e pa ole J. Palionio išplės inė ecenzija (Bal is ica X (2), 1979, 159–163), ku ioje p imo, no a o iškas, isapusiškas, apibend in i e susin e in i, ma, na u almen e, e p oblemiškas, p ieš a ingas e ginčijamas. Da en ambe le sponde anco a qualche cosa aggiunse e pa yškino s asys Keinys nella sua ecenzione J. Jablonskio e edi o y inėjimai (Kalbos kul ū a 39, 1980, 6167). a. Pi očkinas compose e p epa ò pla ine documen a ie jablonskianos collezione Jono Jablonskio liškai (1985). i p op i ap ib aižų insegnamen i pag indu p epa è esaamesnę lib o Jablonskio lingua aisymai (1986). u o ainika o 1987 m. do a o ( uome ina second oji) disse azione. anni di libe azione p ecipi ando pubblicò in Jablonskio sc i u un insieme di a icoli, s udi e non pubblicb e le e e J. Jablonskis. A icoli e le e e (1991). Nella alką s ojus aleksui Gi deniui p aplės as u a e così di e sa J. Jablonskio scien i ico quad oikslas: pi masis da lie u ių kalbininkų è isapusiškai y inėjęs i e no s igo osamen e de ini e e lokalizua e šnek os s is em ą. Ques o spiegin ina […]...> e a un ce o įna o senso di sis ema ismo del linguaggio, che chia amen e si no a e nella p a ica a i i à di codi ica. La sis ema ici à del linguaggio gli e a bene più impo an e, sebbene esplici iamen e e non o mula o, c i e io di selezione delle no me (Gi denis, Pi očkinas 1978: 28). sis ema izzazione c i e ious solle amen o pa icola men e signi ica i o. 1982 m. La cul u a del linguaggio (sąs. 42) es endė ė jablonskianos ema iką ques o Kazio ul ydo edamasis J. Jablonski a causa pažiū ų į kalbą (316) (apie lui II sk.), An ano Lybe io J. Jablonskis leksikog a as (1620), Kazimie o Gai enio J. Jablonskio a i i à Komisijoje Te minologijos (2024). e di ques a ecensione lo sc i o e discialamen e inse pa ęs con la sua J. Jablonskio (e suoi senų pi m akų) concezione e il suo p og amma emimina alla socie à (J. Klima ičius, Amžinas bend inės kalbos pama as, Biblio ekų da bas, 1984 10 3335). e ii anni della Repubblica a. Pi očkinas imas o più p odu i o au o ius jablonskiano. Neabejo inai signi ica i issima è il suo s udio Jonas Jablonskis nuo i pa ole c ea o e. J. Jablonskio isul a o inno ada os del u o imp essionan e: daba inėje lie u ių bend inėje kalboje (...) usa o 610 J. Jablonskio pa ole. Ol e a lo o, i è 470 pa ole, che lo cos i uiscono, ma nel linguaggio non acquisi o: lo o esse ea non del u o ykusių, appa so pagaulesnių naujada ų (Pi očkinas 2000, 10: 6). a. Pi očkinas de amai moksliškai! ma cò il g anico causa o e 140-esimo sukak ì. Nea siliko e s. Keinys i is e Te minologija (N . 8, 2001, 5064) con a icoli- J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e nau os kalba 17 niu 1901 m. Pe o K iaušaičio Lie u iškos kalbos g ama ikos e mini della scienza della lingua. Robe as Ged imas pasi eiškė nauja ema Jonas Jablonskis e lie u iškoji gam o y os e minologija (Gim oji kalba 2000, 12, 48). Non senza a icolo u a e dell'au o e di ques a le e a (J. Klima ičius, Cosa Jablonskis ha a o geog a ija e cosa con ciò si a, Te minologija 8, 2001, 727). La cul u a del linguaggio (sąs. 74, 2001, 38) ha o ni o solo J. Palionio a icolo J. Jablonskis e a uale bend inė kalba, nel quale si ipo a il suo già nel 1979 sai a men is pagal o i e su accademico di u i Jablonskio sc i i pubblicazione (Palionis 2001: 8). Molamen e e a iamen e ispos e a 150esimo giubileiejų. Kalbos kul ū os 83 . (2010) pe sino 4 au o i sc i ono sulla i a e a i i à sociale di J. Jablonskio (Eglė lukėnai ė-G iciu ienė, y au as landsbe gis, i as labu is, Gied ė čepai ienė). Ghana de aglia i 2 a icoli pa lo y os ilijas sakalauskienės Jono Jablonskio leksikog a inė eikla (3043) e Reginas Koženiauskienės Jono Jablonskio a enzione allo s ile (6683). Vi è e smulkesnių em. R. Koženiauskienės a icolo Jono Jablonskio linguis ica meilė, e ika i šiandiena (Gim oji kalba 2010, 12, 312) e čia anco a uno impo an i Jablonskianos paglapį. Sop a u o dal pun o di is a della e minologia J. Jablonskis mos a o s. Keinio nell'a icolo Min ys abou didelį kalbininką i e minologą Joną Jablonskį. 150 anni e sa io na ii (Te minologija 17, 2010, 8092). mol o signi ica i a ne p oginė pubblicazione è il la o o della gio ane gene azione del linguis a zana yko a ydo idžiūno dise acinė lib o Jono Jablonskio akcen ologija (1997) J. Jablonskiui non più impo an e un app o ondi o esame del sogge o della sc i omosios lingua. Gausia a ualmen e anco a a. Pi očkinas. Il suo la go a icolo E škėčiuo u keliu lydėjo kalbą į lie u ių mokyklą sma kiai p ašoka J. Jablonskio pedagogo i š ie ėjo ba ą. P incipale cosa čia – lie u ių kalbos eisių a siko ojimas i jų įgy endinimas pe mokyklą, a lie u inamen o […] g ynimen o della lingua li uana app in a, s esso J. Jablonskio neleng as ing esso in lie u ių mokyklą, inse imen o del comune a ian e, il suo ado ėlių, ā dynėlio, p epa azione dei skai inių. J. Jablonskis labai puikiai capì che la scuola è p incipale is i uzione, che ins au a la na i a lingua a gene azioni u u e. L'educazione della lingua è pa e del g an compi o linguis ico della nazione (Pi očkinas 20102011, 2: 11). a. Pi očkino nell'a icolo G azie quali ne quali samp o a imen i su Jono Jablonskio kalbinę a i i à maga i senza bisogno, sebbene in eal à e non insimme i amen e, si a e ma che Jablonskis e a non lie u ių bk į ė is a auklė“ (Pi očkinas 2010: 10). i nea odo „ku kas keblesnis i (bend inės kalbos) pad e, ma più impo an e ques ione J. Jablonskio kalbinė a i i à dal pun o di is a se lei 24BOs KulTūRa | 86 Šiauliai è anche anche delle pe sone linguis i esliežis skuodas, mosėdis, salan ai, Kalnalis, T e ai, Geg ėnai ( . y. žemaičiai), . p. F. Ku šai is (lKŽ i 1957). I is seek è K. Jauniaus, a. Juškos, 2. sieksnis m. miežinis, 3. siekimas anka a. Juška, . p. k ano siekis, pa ankos siekis (lKŽ Xii 1981) scopo i eplace oli! È d iekis (: d iek i) Geg ėnai (lKŽ ii2 1969), pliekis (: pliek i) G ūžiai, skaisgi ys (lKŽ X 1976). da s ieg i abbiamo e s ygis, e s iegis (no ma), solo s iegas (žmonių kalbos), da s aigė s aigis s aig is e K. Jauniaus pada y as s aig as (lKŽ Xiii / 1984). sie i e sija, e siena, sielis, siẽ as, e sai as (lKŽ Xii 1981). mol o b e emen e anco a bisogna menziona e: c esce e e ūgis, e augis, e ūglis, e umlys (shiedu di e isce signi icmazioni); au i e au ai, aklė, auklas, aulas, e ùlė guls inis dūm aukis (sin. ba as 3.); kliu i e kliau is (i kliau is kliaudis kliauda), e kliū is / /; lūž i e laužas, e lūža, lūž ė (i lūžis eikiau da lūž i, e non lauž i); pjau i e pjū is, pjū is, šienapjū ė, e pjaunis pjaunys, e pjo is pjo a pjo , šienpjo ys /; scliaus i e scliaus as, scliau o, e scliu as; imp us i e spūdis, spūda, e s ampa; g ida e e šūkis, šūksnis, šūksmas, e šauksma, e šūkolas, e šaukola(s), e Šuklys, Šuklia, e Šauklys; šliauž i e šliužas, e šliaužlys; auk i e ūkis aukinys, e aukinys, auka, aukis, auksmas. Nel linguaggio i en e įsismaginus balsių kai a a ol e esce uo i seman inių comp ensamumo limi i (ulė, ūkis), eme ge s is o omonimiškumo pa ojų: maigūnas (: miego i), ša as (: šus i), sodyba (: sėdė i), nesp endamumo: paūdė i (: paaus idė), ū (: aus i), ūdis (: aus i). Nel colloquio comune ques o è inacce abile e già impakencia a: linus b uk i b uk u ė, b uk u as, p ieb ukas, izb uk ą linų pluoš ą o gal enas b auk i b aukčiai, b auklys, b auk u ai, b a as, sebbene imanga o dina io b ūklys (: b auk i), e non b auklys, imanga (ne e imologiz necessinga) b uknė (: b auk i) come e sodyba, pe ché anche la a ian e nama ch sėddyba (nama ch sėdya) š ne ne ne si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si si . Pa ies J. Jablonskio 1915 m. i as balsiakai inis a ian e dėmėda osi lingua (JablR i 1932: 188) già da empo bend inessa colboje è anach oniškas. da empo pa eiicš as nepasi enkinimas ediniais be kai os: ciò come accan o a sen i si è pojū is, così accan o a c esce e do ebbe esse e p ieūgis (Pi očkinas 1970: 10). P ieūgis già gius i ica o, pe ché c'è e augis, ol e a ques o, bisogna gua da e signi icazioni p ieūgis sa ebbe ū g io p iedas come p ies o is s o io p iedas, e p ieaugis è p i a ug i m o dydis. Pojū is è da sen i e (juslėmis!). Gius o, K. si ydo pajau a 2. pojū is, ju imas: cinque pajau imai, cinqueos pajau os (Cla is Ge ma- J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e au os kalba 25 nico-li huana (~16731701) i 729), klausos pajáu os lRKŽ (lKŽ iX 1973) pajau ą lega o con (pa)jaus i, plg. jausmas i nuojau a, p iejau a, a jau a, užuojau a. Ilgai usa e sensa i i zaleido pos o niekada nebu o bend inės kalbos ak as. Teisingai pasuko a. Ba anauskas – pojūčiams, così e pajau os più con o e oli che pajau imus. Negi neski iam isici edcio, alkio pojūčių da spie ia paes au ų bellezza, libe à, di u i gli uomini a e ismo, iden i à, san ų, gilių? !. dis ingami annai pajau a pajau imas, jausmas lK 1950, lib o. cas pajauchiama, senso DŽ1 1954, lib o. jausmas: Ši dis apsąla, ūks ančiai pajau ų pabunda DŽ2 1972 (i ėlesni leidiniai). di e isce po y is e espe ienza, pun o di is a e pugiu a, pok ypis e pak aipa, po eiškis e pa aiška, pos ūmis e pas ūma. e non c'è oppo. Solo bisogno pa e u o iden i ica e con senso plg. azione e e e o, conquis a, in e weika, iso e pau occo, bu la, lusso e poplūdis, išplūdis, pe e smos e pe a a... Qualcuno sognò s yp į, ma allo a o se e non in sogno a qualcuno può o i s yp us (ypač s yp ų). a. Pi očkinas non a s endo app o a J. Jablonskiu balsių kai os a sisakymas (a nebu imas) a dy ų sis emą, ma jaunag ama ikių absoliu inį dėsningumą (Pi očkinas 20112012 22: 4), basandosi J. Palioniu (i la ių enciklopedija), e o e di empo, pasquì insegnamen i jau i e k . dimos a che dėsnių absoliu inimas (Pi očkinas 20112012 1:enk and J Jablonskiė 4). Taliú con addizioni a se o se non es asse o ico di di che qui necessa ia pa ia a aos quaip edele J. Jablonskio allie ino J. Balčikonis cos an emen e so olineda ós essinissima edelezza a e i a i di lingua i i a ( isgun ingamen e de oos in una i i a discussione: P ieš a ius e me a oniji dèiniai de e mu il i!). Ques o sape a già e K. Būga. T a l'al o, o ì e cuo e èzia i i delle equenze ali eccezionali a i linguis ici nonusognandoni! cieco i iu o (o solo cessiamen o di i iu a e). con s uden ai non di icili, ma edeli u en i comun inesa della lingua p ibloškiami. Neužsu a J. Jablonskio 1922 m. eignio, che p eesaga -ing indican i popola men e daik o i d au s, uscinancia a spesso oppu e qualche ol a aikš ėn peculia i à (Pi očkinas 20112012 22: 4). T oppo unde inėž a op a u o, spesso, qualche igidamen e sepa i i -ingo nuo -ė as, -o as, -uo as. Da do e esce kūningo ( kūniškas!), s uomeningo, liemeningo, k ū iningas, k ū inga, pe ingo, šlauningas, blauzdingo? Ma o u o! Pe ché empes oso, pio oso, ma soleggia o, en ilu o? lKG i 1965: § 966, p. 556558 spiega più de aglia o e ge okai di e samen e. Tak ingas e čia da ko o plg. e iškas, disk e iškas, i oniškas, melancholiškas, logiškas... 26 KalBOs KulTūRa | 86 Mol i, ma da e o non senza bisogno, sugaišus empo da shalikelių (con klys keliais) o na e in jablonskianos s ada. qui icino e esamo la sua ine. seniai bu o žinoma, kad nemažai žymių Eu opos kalbininkų „nemaža sono u ilizza e si e anco a inissinaudi ai signi icasni i la o i di J. Jablonskio (ska džius 1950: 379). a. Pi očkino è ampiamen e esplicua a e appielli a dall'a icolo Jonas Jablonskis now žymių užsienio kalbininkų aki a yje (Mokslo Lie u a, 2010: 19, 1, 12; 20 12, 15). Ten pa (Mokslo Lie u a, 2011: 3, 12) zana ykės Gied ės čepai ienės i algi do malakausko a icolo Ku iš iesų gimė Jonas Jablonskis de e mina o ikslus il suo nome na e. M. 1992 è usci a J. Jablonskio s ainio, sese s ma y ės y o, eisininko mo iejaus čepo P isiminimų pa e Sob e zymusjį kalbininką Joną Jablonskį and his a imiosius bei amiliine (80 psl.). M. 2009 il museo nazionale li uano ha edi o Eglės lukėnai ės-G iciu ienės compos a lib o di a minimen i e liškų con illus azioni Kons ancijos e Jono Jablonskių šeima (248 psl.). lie u ių in eligen ų šeimos aspek u sc i a Juozo y au o uzdilos ecenzia Iš len ynų i dėžučių naujam gy enimui (Mokslo Lie u a, 2010 11 12). Gim asis pa ola nel 2010. ha isc i o una con adà.), Rico diami su Joną Jablonskį (suda ė Gied ė čepai ienė, lionė lapinskienė, 472 psl G. čepai ienės e desc i e e come J. Jablonskio pa eikslo yškūs izliekami o, deja, blankesni, šešėli b uožai; con illus azioni, . p. Žodynėliu, au o ių biog ammi, on i bibliog a ija, o og a ie ap ašais e loco a džių odyklėmis. in a ie s o ie e enciclopedie Jonas Jablonskis è desc i o come se i a o e e scienzia o del […]linguaggio comuni a io (sabaliauskas 1979: 193), che p ima […] […] cominciò a ichiede e che il b anduolio della lingua comuni a ia e la sua ul e io e c esci a cos i uisse o la lingua […], […] eo e icamen e a o zò...[…] la lingua comuni a ia, […] […]su o mulò i p incipi del […]linguaggio comuni a io[…] (Zinke ičius 1992: 14 156, 152, 152) e i linguaggi li uani 233, in pa icola e sin aksei[…] (Kenc 1999: 274). Quan o ul e io men e, an o più en a izza a la sua sin assesa scienza: gana p ecisamen e scien i icamen e desc i a lie . lingu onologica e g ama ica sanda a, aiu a e sin akses scienza basamen i (lTE i 1978), lie u ių kalbos mokslui i p ak ikai labai eikšmingi i sin aksės da bai (TlE ii 1986), u ėjo didelę į aką lie . kalbos p ak ikai i mokslui, ypač sin aksei ( lE iii 2005). Kol in ine imane... quasi piccolimožis sa o iamen e sulledi e piccolalie u ių lingua e su alkiečių a mę, le due a monizza e (Zinke ičius 2013: 379). nuopelnus p o e icamen e pa agona o con nuopelnais okių žmonių kaip y au as Didysis (Balčikonis 1930: 1930 m. J. Balčikonis p isky ė J. Jablonskį p ie „ au os did y ių“ – jo 169). 1999 m. le u os adio e ele isioni su- J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e nau os kalba 27 o ganizz uose 100 į a k in g i a u s i ų XX a. ele o a e dei ci adini le u os J. Jablonskiu eko 12-oji pos o. Ques o indica una ce a i s u o m e n ė s sup a imen o, quindi neko ek iška mol o le i in con on o con K. Būgos 61-ąja (Pi očkinas 2000 10: 2) lo sia più acile capi e s essi m o k s l in i n ka m s. Beje, J. Jablons os s pe c i al i s a s. <...>. con K. Būga la nos a scienza linguis ica cessa del p incipale suo š u l o, diggio suo y kis K. Būgos e ę labai sup a o: „K. Būga bu o ienin elis mūsų kalbo y- ė j o ( e . J. Jablonskio J. K.). To sulo, […]...>, cessa e u o il compa a o scienze delle lingue indoeu opee, mol o cosa semiąs dal nos o lingu (JablR i 1932: 263). commemo azione del nome li uana compos a al 1000-meseo dei Li uu os i šk i l ia u s ių žmonių šim uke (il consiglio edi o iale scien i ico della uni e so nica li uani e consulen i p esen ò una lis a di 300 supplemen ų akademijai, che scienziė e a selko 100) c n o log i š k a i è anche Jonas Jablonskis kalbininkas, comuni a i lie u ians no mmin ojas, e Kazimie as Būga au ho Risoluzioni Jablonskiano pe co so susc os o in 3 nonliagi di du a a, g andi ema iche di indagini e di lasci o sclaida di e si à, quan i i à e quali à in e psnius: i aš ų penkia omis, pi mieji e inimai i apibend inimai, po quasi uščios pe mu a di aš ų d i omis (su gausius konk e ais aisymų aiškinimais i e inimais), s udio della i a e dei la o i, keli apž alginiai i da bi Jinak Balikončininkaiis i Jusi Palionis) i k i m o n og i n is; ii a. Pi očkino m o nog a i n is con eguando da accessigi 1970197719781987 non be al i au o ií (da e J. Palionio) signi ica i o, ma e oko appa izioni più a iando ema ikà, a ol e imi ando samp a ì e alu azioni; iii p o m o n og a i n i s, andando in la gì, di e si o è, . p. supplemen i non senza i aža imosi, smullinimosi e signi icminimo(si), anche con oinimo(si), ma senza sos anzialmen e nuo e alu azioni o più se io immoya di pe e i e sos anzialmen e (i in posi imes pusnęę). J. Palionis quasi u a i a ès, a. Pi očkinas a i lus e p oduk i us, aspek inių au o ių gausėja, nuo a (a inno a a) monog a ija noni odo, maga i nė neb ęs a. Poli ica pe iodizzazione non sa ebbe mi a a, pe ò a odai a in lei mos a ebbe o isul a i appo o con libe à e non libe à poli iche e accademiche condizioni e possibili à. L'ul imo in e s ico, che quasi coincide con gli anni di libe azione e della libe à d ide- 28 KalBOs KulTūRa | 86 cen esmečiu, la elazione della libe à accademica e del inanziamen o di p oge o ino ad oggi de e mina jablonskianos gausokų ezul a ų mažoką signi ica i i à. Non ogni pubblicazione (i au o e dell'a icolo) qui menziona a pe aps o e scopo che osse meglio is o, cosa già e così is o, e quello, cosa ha mo almen e manca i e cosa non solo p agas, ma e ydos ha k ei in i J. Jablonskio immagd. Un'al a essenziale scis inazione, qui non esplicua o, sa ebbe emnico. J. Jablonski di lingua s udio e scien i iche p a iche ba e sop a u o la lo o p opo zionis alu azione, più p ecisamen e anco a insu icien e anche gli più impo an i esami e qualche ol a anche mol o con o e so non senza dile an izmo e anche nihilismo la alu azione è siek elėjęs ol e il sano senso e deco o: J. Jablonskis non scienzia o e... collomnia, al con a io, in eig a: solo calbinis a ( oks e do e è uno di quel cen o). Semiscolli lo a igu anosi solo lingua aisy oją... una delle ši okio alu azioni a ie àopumo agioni è quella che J. Jablonskio kalbininko's la o i p incipalmen e solo classi ica i, a amen e ge a chizza i, e se in cima solle iama sin aksė, ques o da e o quasi bend inè eo ia del linguaggio mai. Ge a chia sa ebbe u o e a solo abbèmpa o u a J. Jablonskį come in eg alią pe sonali à e suo empo nazione a ą. Pčiam a lui a ge a chia, senza abejo, è s a o aiški come gio no e ques o ogni gio no. Tu a ia jablonskianoje, se quan o chia ėjan i, ques o neiš yškin a e nepada y a la sua key u. Là ende a uno s a is ico da un linguis ico la alu azione: egli e uno dei nos i nazionale igene azione di igì, ondamen i dello s a o c ea o i. Kalbos no minamąją a i i à Jablonskis conside a a una delle più impo an i o ma di li eu ismo e Li uani S a o c eazione ( idžiūnas 2000: 1, 2). qui il a o del sen ie o non ump, ma magus, e gamba sale. 2.JaBlONsKiO KELRODŽiai TauTOs KRYŽKElsE Non dalla scienza della lingua iniziò J. Jablonskis, e dal suo i is e di esa e suppo o, dal pa ynesa amo e p omodimen o. 1883 m. Auš oje sc isse: Giuni le u ie įždami isz moksla iecziu medio e augsz uju sug įź a con e a suo giminēs e linguis ica meilę, pe a e e u a scienza nel linguaggio s aniimo e imoje d asēje i a ga ę. Pagi inas i a jų iszsilaikimas i neuźszaldimas i s emenkiausios dalies meilēs ē inēs (JablR i 1932: 3). Come kūdikis dgioga a iacquis as aides e libe esnēs condizioni come bi ė kibo į au os i kalbos da bą Vilniaus žiniose: u ėsime u a me ę lopy ies skylė us suo popolo ogus e ii in i la sua anco a non nuuduiū usi šakeles (JablR i 1932: 74). Pla ų J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e au os kalba 29 a icolo Apš ie imo eikalai 1906 m. Lie u os ūkininke baigia aiškia au os gai e kad žmonės galė ų pagalius non solo con le mani e i piedi, ma e es a la o a e. Il la o o è e smė del lobio delle pe sone. l'illuminazione gi e scienza donano non solo lobì la nazione, ma gy a ą e elici à: una nazione, che eme l'illuminazione, con aja azione 10-yea į degli anni della g ande gue a, quando nogino, che isuome sku s a, nyks a i mi š a“ (JablR i 1932: 122). Didžiojo ilniaus des ina a ci ice a ul e io men e (JablR i 1932: 193) ico da sop a u o piangendo quel con aja azione delle pe sone i ime e della cosa della lingua dei skaudus popoli: man, ico do, e a iesi, leguandosi, edendo che i miei s umbe, come le ue, le sue ic ie, ce cando ogni ipo di eguagli, s umia b olius, g ainčius con la o o, solo un la o o con mumisnek (Jabl i 193:194). Che nuo o secen ennio J. Jablonskis pas iglia a sc i o i e le o i a do ėliu (lie u iškų mokyklų da nebu o!..) sc omosios kalbos g ama ica su sa i u o iginalu sua c eazione pama u žmonių kalba, ques o e a elice due cose ame ikos lie u ių sumanymo e J. Jablonskio į ykdymo coincidenza. Senza dubbio, J. Jablonskio la o o qui più impo an e decimiamo. E lui spesso agi a solo da solo e kū ė, e gai es ma cò e a sé, e kalbai. 1892 m. Va pe K. Obelaičio slapi a džiu u u oimas ašomosios kalbos ė as pa adinimu Kalbos dalyki pubblicò p ima del linguaggio aisymų i jos ugdymo s aipsnį. Passei con lo s esso nome di lo o e ano decine ino Laik aš inės kalbos dalykų 1930 m., uscėjusių Kalboje già dopo l'au o iaus mo e. Tu a ia, nel 1915, quando g iaude ano pici, non sanno cosa Li uani lemsian i dei gue a, a kampiame èliže sc i è già mol i anni esegui a il p op io c edo di linguaggio. Pa adino Kalbo degli a gomen i luogo e i maė R. J. ( . y. Rygiškių Jonas). La p ima u s ampa a Vai e con paan aš e skliaus ose Da uno linguaggio guidėlio, in segui o 1916 m. nel p op io p op io suda y oje linguis ico modymosi skai inių lib oe Va go mokyklai qui già in i ola a Kalba (Kelios laidos min ys). È s a a mol e ol e pe leis a. Dopo 60 m. 3 pun i di ques o a icolo au o iaus paci uo i bambini i aliuke Ž aigždu ė, essi paledė i da eie pa ole: siaucian le empes e del P imo gue a mondiale, i endo lungi dalla li u os, già quasi comple amen e pasiligojęs, p islėg as ė ynės ilgesio, J. Jablonskis sugiedojo įk ėp ą himną gim ajai kalbai (Klima ičius 1975: 8). Ricalcando p imaia paan aš e a. Pi očkinas non emindando dichia ò: Tes idea, appa y , non o iginalios, ma e s os, come indica paan aš ė (Pi očkinas 1978: 74). Ma J. Jablonskis, cosa alu a o o a cui ėmessis, s u a o, sążynie indica a o iginalą o on e. e leggiamo a en amen e J. Jablonskį: Kad nos i 30 KalBOs KulTūRa | 86 popolo sa ebbe di cancini dainelii, pasakų, mįslių, pa a lių, p iežodžių su ašy ų, insegna o e, sace do i e sc i o (JablR i 1935: 191). P op io qui si pa la chia amen e di quella p es o u u a nos a lingua manuélì uoka enebū ų m ū s ų k a l b o s a d o ė l i o – šių dienų s uden ui, lingua nume ini manuélì, do e lingue impa asi i as da esempio dei es i, e non da g amma ica (no s lei J. Jablonskio l. 1901 anche chiama a di igėliu, secondo didak iką da e o non c'è manuèlì). le e ache sogno Kons an inui da o onežo 1915 m. o ob e 16 d. (sen. s il.) J. Jablonskis ei aujasi: a non Pe og ade kokių a d o ė l i ų l ie u i ų k a l b a i (lie . pasakų, is. įnamių, Žiupsnelio e c.)? (Jabll 1985: 144). Pi očkin osse a che all'epoca J. Jablonskio negli a icoli di lingua a si ado più publicis inių elemen ų lo o esempio come p op io s aipsnelis Kalbos dalykų ie oje, cos i ui o plu išoš o a o izmų (Pi očkinas 1978: 74). e mol o più a di gli ques o solo sen enzioni accolinėlis, inse i o an aš e Kalba (Pi očkinas 20102011 1: 11). Del suo mana o, che a Kalba Jablonskis ylėsi sužadinsiąs isuomenėje no ą moky is p a ilná, liaudies kalbos dėsniais pa em os bend inės kalbos (Pi očkinas 1978: 75), ma né sąsaje su menziona a szkolinių skai inių knyga, né au o iaus in encijos, žan o sa i umo, empo d asios, deja, nema o. Kazys ul ydas anche non osò in sii ą J. Jablonskio […]publicazione[…] gua da si come in suoi p op i […] o iginalia, e non e ine, sebbene i mando […]asci esponsabili à pe i pensii in esso espos i, […]> come conside andole le p op ie[…] (ul ydas 1982: 4, anco a 15). Non capendo o disp ezzando, cosa sen i a J. Jablonskis nau os k yžkelėje, il suo cuo e, oce, p eoccupzio, pe sino gene e, s ilis ikos, sgua da in quella nau os lingua mani es ą del u o con a iamen e eddamen e, come in kiek ieno y inė ojo pažiū as in selezionabile ogge o di ice ca, soluzione p oblemi e singi i lo o aspe i, e ques o lemią s udi eache s and li e a u e me ai 3). (ul ydas 1982: Gius o, K. ul ydas dis ingue gene ąsie sguu e in linguà, specialiuosius suoi i a e la o o obie i i, compi i e spacia p incipale di ezione dei la o i, pe ò ques o sgua do e obie i i ge a chia en amen o e di ezione sebbene non de o ( a linguà!) aku oscen me a qui pu e lei iene lascia a be au ė abs ak i: Taigi mus qui p incipalmen e in Jablonschio sgua do come al più g ande ion o nella s o ia dell'umani à (ul ydas 1982: 3). Ma neko ek iška J. Jablonskį desc i e e come kiek ieną y inė oją lui u il p imo, cio judge, il suo zammojis, decž , scopo non da s udi, e da Jono Basana ičiaus Auš os e da suo p omadin o incoi kos Kudpo. P ima iamen e non comun inè delle lingue, e na i a au os lingua gy as ie, la sua peculia i à lie u iškumo, g ynumo puoselė ojas. da shi o adosi scien i ici onda ai e ke ės, pa eni. e ice ca o e, e c ea o e. p op io ke- J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e nau os kalba 31 lyje a e a e mol i dis u dy ojų ieni e ano solo nesup a ingi o d ąsūs neišninkų e ano meno impo an i, a gumen uo ai, sos ene ano, beje, qualche ol a anche chies o, manėliai, ki i – ne a žaga ūs neigėjai, pik i niekin ojai. sumanių pagalbi- scienziingasis K. Būga, ma la maggio pa e da olo nep ilygo išmanymu e a kaklumu, uno solo J. Balčikonis bemaž. 1915 m. J. Jablonskis sch iesuomenei e 1916 m. mokyklai g ažiai, į aigiai, pap as ai pe sakė gai es, che e a s a o pubblica o già 1901 m. g ama ikoje. Jos P akalboje, os pasakęs, che è g amma ica, uoj imasi aiškin i y p a i n g ą l i e u ių kalbos pama ą: Lingue leggi e peculia i à scienza de i a dal gen e lingua: <...>. Do e […]> è nemaja sc i o i, sup a usių gen e lingua spi asią […]...>, ę possibile scopo g amma icos e quei sc i i usa e. <...>. Un al oip bisogno agg is uo- a pu sus a y ojui dei li u ians lingua guidėlio. Jisai ha u a la sua scienza basa e sulle leggi della lingua degli uomini, pe chè i nos i sc i o i s essi sono spesso soėmè la p op ia sc i a lingua <...> su leggi delle lingue s ani. <...>. <...>. E la lingua delle pe sone consumando pe scopo di g amma ica, bisogna esse e a sa giam: <...>. <...>: da s aniimųji linguaggi in asib o è il nos o lingbo non solo mol i udine s aniimi pa ole, ma e nemaja enomini, che e š e con aminsia la nos a gen e lingua. <...>. Tos i iu i lės bisogna paga i sepa a e dai g ūdų, […]...> (JablRR i 1957: 59-60). Shii ą ondina u o il suo la o o i a e c ea i i à pensì piùusiąją gai ę J. Jablonskis glaus ai è dispos oęs anco a an e io men e 1890 m. K. Ob. slapy aidžiais Va pe pubblica a in mykolo miežinio g amma ikos ecenzijoje: No in sus a i e kalbamokslį e così pa la budu insegį i al i e sc i e e, bisogna, na u almen e, pačiam bene capi e le egole escguldoma agli al i lingua di e amen e da pe sone e da quei sc i i, in cui labš us maschi g inko nemaļi musų dažai, mįslių (mink), p iežodžių, pasaklių e pa a ų. Dal al i eikalų medegą g ama ikai si può sem i solo uoka , pu ché i lo o sc i o i sono s essi supėmę i p op i la o i sul popolo lingua (JablR i 1935: 3). m. J. Jablonskis comincia non dal linguaggio delle pe sone, ma da uomo e nazione: 1915 La lingua è il i lesso della i a umana. Con il linguaggio la nazione pasipaca, cosa esen i, cosa ale. Il linguaggio del popolo è dispos o u a la sua na u a s o ia, būdo ca a e is iche, anima, spi i o (JablR i 1935: 190). P aleidendo 12 pa ag aipigli accediamo due no mina i o eikalo i e od: Mišinys, né ques o né quello, e ques o e quello palboje ne a ka, silpnybė, amsybės gal oje. Dispa ka, silpnybė, ame ezza in es a miscela, né ques o né quel, e ques o (JablR i 1935: 191). 32 KalBOs KulTūRa | 86 Come 1890 e 1901 così e 1915 m. alla ine suo c edo ka oja: No in sa os linguis i impa a e e anda e pasquì con suo plunksna in pe sone, bisogna moke si sop a u o delle pe sone caninos, accon i, p iezodžiai capi e e i lo o linguis i ic ais b angenybėmis s ebė ies. e quel dicboje Ques o scopo se e a legge e spesso e g andi sc i o i, sc i o i dailininkų la o i, quelle lo o ope e, nelle quali sono eme se eme se e os e, g andiosi ca a e is iche della gen e (JablR i 1935: 191). J. Jablonski di ques o in e o es o L'au o ia dei sogge i Kalbos è chia amen e es imonia a dai pensie i iguba iden i à e del es o pa ziale iden i à, così come la peculia e spi i o (mūsų au a, au os d asia, au os kalba, au os dainos, au os aikai i au os mo yna) e la peculia e leksika (kalboje i š dė a p igim is i išmin is, į kalbą s u d ūs s i sielą, i š k i l u s i o s s s s i ė s ė s ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė Dis a ka <...> nella es a miscela <...> nel linguaggio. Come qui due no e ūs kalbininkai (su jais u o bū ys humani a ų) en a o in s e eo ipo spąs us. Il suo nome dilęs sudilęs Jablonskis linguaggio aisy ojas puoselė ojas ė as /. O la o i dei gui i di non pe cepgè. mikalojus Daukšos impo an eąją P akalbą, an icamen e isca si a o Va po, ul imamen e Ju gio lebedžio, a. Pi očkinas 1990 m. pubblicò sepa a o pubbliciniu (mikalojus Daukša, Pos ilės p akalbos, ilnius: min is) con il suo accompagna o a icolo (3846). solle a e J. Jablonski c edo c edo p eceden o non e a... K. ul ydas, p endu o da un lib o nume ico in 12 pun i spezza o es o, ha aggiun o i più lunghi pos i banalokus, g igi, spaces neg abius commen i p ose no e e sciocche ali spiegazioni (ul ydas 1982: nessuno e amen e, ši ais nusak (4), (10) solle a o con pa ole), aip nusakomas, e amen e, in esa con i ma (1 con e ma, uo, capi a, non ), (1), accen ua a (1), accen ua a (1, accen ua a (1), accen ua a (1, oggi mela (14, 4). nel pun o ii accamen e e bellamen e desc i o linguaggio e nazione appo o (4) commen a o i di nuoda in Li uani espe o bu ine esp aišką namus, anche con i lo o p e eiksmių (K. ul ydo s udios objek as!..) da ybos izgalėmis (9), ma non in namus lingua au ą e non in nau os namus als ybę... Shi as J. Jablonski c edo, nume a o da pun i, cambia o il nome Jono Jablonski pensie i sul linguaggio pubblica o nel lib o Kons ancijos e Jono egualmen e J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la nazione pa la 33 Jablonskich amiglia (229). Essino uni e so inissimo, accessibilissimo il suo paskleidimen o mos ando s o ico e dando a uali signi ica i i à. da empo empo di e chia amen e che J. Jablonskis e a non solo del suo empo a sei limi a o, di quel empo cos ingu o, ma al con a io m o d e n u s popolo uomo, mol o bene comp endęs causa dell'issol amen o e bene pa acès in suo e à medizio allo a piu os o Ry ų Eu opa, ano milano Kunde os, piccole nazioni pa ynes, zioig koją. To au ų žygio bū a la ous isapusiško. Isolada azione nazionale non solo pe dus a libe à a siko ojim, ma e nuo i a is ibinie au iškumo aki ačiai, nau os kū ybiškumo p og ammi mode nizacijos. come J. Jablonskis (egli p ima!) p og amma iamen e 1908 m. Vilniaus žiniose mikalojus Kons an inas čiu lionis ašė: lie uškas liaudies dailė <...> de e esse e dal nos o dailė ondamen o, de e solle a e i p op i s ili li uani, essa è il nos o o gigio, pe ché quella bellezza, che ha sa inai, è sa io, è pu a, paddi e li i (išu lionis 1960: 279280). Dopo anni Vil yje su musica, che è umano impo biausia e pi mu inė kalba (čiu lionis 1960: 295), anco a con ši dgėla, ma già e con spe anza: nė a anco a lei, e quello che è, ques o a y um apža ė as pa imonio, e con esso u ilizza ees, bisogna pe bu ų conosce e pa ola, bisogna esse e pašauk am. Quella icchezza giace nelle nos e canzoni, <...> (čiu lionis 1960: 286), solo česlo o sasnausko Ku bėga Šešupė e Gia sla iai ibilo bu ų e odis as as: iškyla aikš ėn a ik ai lie u iška s yga ale s is a, ecchia, nepagaunama gaida, che osppa auja nelle nos e canzoni, p ima amžius pagamin ose (čiu lionis 1960: 287). Ma come e J. Jablonskio lingu, così e m. K. čiu lionio, č. sasnausko musicaos kelias è s a o p i ioglin o k ailiausių kliūčių: mūsų muzikalinie aka ai non solo con lie u iška muzika, ma in gene ale con musica nulla hanno in comune. Ma anco a peggio, che nei illaggi li uani comincia pla in ies cosidde e nuo e canzoni, le cui pa ole mol o poe iški, ma gaida così niekinga e in e nazionale, che biau u e ascol a e. <...>, by ik nuo a, e ecchie canzoni a in kampą e obli š es nyks a, <...>. e così a ai ai nei gio ni della isu ezione della nos a nazione! (čiu lionis 1960: 288). m. so ijas čiu lionienės-Kyman ai ės lib o in Li uania, do e bend aeu opinis lius llEnc 2001: mode nizmo modelis, <...> a g ęž as į lie u ių au osaką“ ( y au as Kubi- 340), inse i o m. K. čiu lionio nell'a icolo musicologico sulla musica già si pa la e su en inį: Kiekieno popolo musica, spė odandosi e c escendo, non cessa di a e e le sue singole peculia i à, pe ché spesso la abbonda i composi o i, che, essendo i sioni della lo o o innessa, ice ono dai lo o pad i la compagna con il sangue e i lo o, s essi, non sen endo, li amano 40BOs KulTūRa | 86 lingue come colle i o di pa lan ii sobū imo da di e si e nosi mezzo (de Сossü : 260), ma unila e almen e e p obėgšmais sop a u o nel linguaggio na u almen e glūdi e nosas o nau a, in ine e nau os (e ninės o so eiškėja e mezzo di comunicazione è due (ai ių au õs), ma la p ima pe di a è il pe icolo di pe dimen o, il p imo o l'ul ima galas. mol o a i casi da keliakalbių poli inės) su elkimas i į als ybinimas. Tik labai e ais a ejais kalba – e no- e nosų cos i uedančios š eica ų o belgų poli inė nau a, e la seconda neda nioji. ispanų (kas ilų) e nosas ispanų poli ική nau aja subisce o ias au onomiji p e enzioni da ka alonų ( aikiai) e baskų (i e o is ine). Pounijinės lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės poli inė au a, quando i o lenkakalbe ( ik liaudis imase quasi lie u iakalbė), pe so S a o. Žemaičių sube noso (po au ės) egionale pa io izmo, p incipalmen e è lingubico, e nicis, cul u ale, ma al ol a s u a o pa inių adukų... lKEnc 1999 e 2008 né delle lingue, né delle unzioni, neppu e delle lingue li uanee non... È mol o se io adelės aleckienės a icolo bend inė kalba di una pa ag a o de inizione e 3,5 p. bend inės lie u ių kalbos is o ija. Bend ini linguaggi eo ie (a eo ijų), eu opine o almeno kaimynų si uazioni, pag indo e in e azione con a mėmis non p esa a. lE iii 2003 y au o amb azo glaus ame bend inės kalbos s aipsnyje g eikų koinė, okiečių i usų bend inių kalbų susda imo pagini, ma ino alla complessi à e a uali à a noi olle, nos o peculia umas neiš yškin as. a. Pi očkinas indicò a minį se bų i slo akų, knyginį (X i a. pab.!) chekų bend inės kalbos pama ą (Pi očkinas 2010: 10), ma nuošaly lascioci ne olimų usų labai sa i ą d ilįyp: Rusų bend inė kalba susida ė sla niškai usi ikuendo e de inan p i usų a mių la ecchia bažny inė kalba, pag įs ą makedonijos bulga ų šnek om ( amb azas E iii 2003). Cabe aggiunge e che ikinazionale epochos bend inė usų kalba (li e a u ny jezik) e a solo knyginė, a nacijos bend inė kalba augo an šnekamosios liaudies kalbos pama o (KPP 2003: 307). pubblicando il p imo accademico diziona io comune e della ussa lingua da al aš uomenė (che allo a esis e a e p ancūzakalbės!) lexicico igo osamen e sepa a o semplice liaudies (простонародье) leksika e così susce ė p as ašnekė (просторечие). e o a bend inė usų kalba, anche se nessuna bajo kalbė, è conside a a opposybe liaudies lingua: e i o iali e socialiche a miche e p as ašnekei nekodi ikuo ai supe ima minei (į ai ių socialinių sluoksnių) limi a a ema ica šnekai (KPP 2003: 303304). Kiek š elnesnis 1928 m. pa eikš as Bo iso la ino app occio a p as ašnekę žemoji bend inė (общий) šneka (KPP 2003: 517). spugndosi dal za ibio in in e i in bend ines kal- J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la nau os kalba 41 bos pe i e iją da osi s ilis iniu bend inės kalbos sluoksniu pap as u e Teiginys, che bend inė kalba cos an emen e pilaosi e naujinasi da liaudies kalbos e che l'in e azione con lei è ne a žomu, p iešingu apdo o am – aukš ajam, knyginiam (KPP 2003: 518). bend inės an ų us kalbos au inis sa i umas (KPP 2003: 304), abbas anza a imas ( o se nos o anche nascos o), solo quan o la nos a non è inna a. Tu a ia inno azioneis da empo più dichia azione (i usų!..), al con a io, en ambe le pa i, sebbene disegualmen e, e benissimi susinano in ciò solo simili, pu e asi ibojusie! F. de saussu eo pa la a di aš ią comun inè lingua e a mian colliziją come p odo o cul u ale app endojimen o dalla na ū os s e os (de saussu e 1977: 60). F. de saussu eo Ku so Į ado sk. Kalbo y os ogge o, compiu o la linguašnekos dicho omiją, nus ačius luogo della lingua šnekoje, 4 non umpais pun i eziumuojami p incipali ca a e is iche della lingua (de Сoßü 1977: 5253). No qui, né ul e io men e spė ando la sua eo ia alcuna sucus issima de inizione della lingua non o nisce. Tu iningas axelio Hol oe o lingu s . lE iX 2006 inizia da, sebbene non menzionin , da F. de saussu eo (menziona o alla ine, ma le e a u a non indica a). Di segui o secondo Ka lą Bühle į e Romaną Jakobsoną indica e unzioni della lingua. Tau ine unzioni qui non c'è, sebbene s. Ka aliūno iscel a già 1997 m. Il g ande danò kalbininkas glosema ikas louis Hjelmsle as (18991965) nel lib o Kalba. Į adas (daniškai 1963; p ancūziškas e imas 1966, lie u iškas 1995), anche non pa lan an i su au os kalbą o kalbos au ą, ma solo kalbinę bend iją, kalbines bend uomenes (Hjelmsle 1995: 52, 75), p esso au inės unkcijos, žinoma, i p ie negalii. O s u u a e unzione gli la desc izione scien i ica i ela i elazioni di ogge i (Hjelmsle 1995: 8), unzione degli elemen i quello che alla linguo ia classica one iniai dėsniai (Hjelmsle 1995: 103), aigi e il linguaggio egli de inisce b e is ai come s u u a, nella quale u e le ca ego ie di elemen i di ciascuna elazione si collegano ecip oca commu azione e anco a e i ica: la elazione, di con enu o e di esp essione sono connesse da una duali à di p esupozioni, sa ebbe chiama a ques a elazione, necessa io che non sia uni a nessuna coppia di ques i piani. (Hjelmsle 1995: 119, 122). Ques o s ulbinamen e unila e ale de inizione abbas anza apidamen e si desc i e come aspe iali albos s u k ū o s ( e . mio J. K.) alla eo ia gene ale c ea e necessa io (Hjelmsle 1995: 123). Ques o già in pa e a pa e da ques o a icolo in eso, ma pe spicaci au o e (l. H.) anco a inaspe a amen e da ques 'a e mazione s ol a in a icoloi ak ualų dalyką: s u u a si basa su p op ie dēsni e camba non a causa endenzioni, ca a e is iche lingua comuni à, e a causa s essa sis ema cin an i polinkių (Hjelmsle 1995: 154). Anco a più impo an e comun inè lingua da u o schi o 42 KalBOs KulTūRa | 86 lūžių o ganizza o i eso di i: la s u u a del linguaggio è endina mo e si solo am ik omis kiasi in un o okį ipą. k yp imis“ (Hjelmsle 1995: 154). Ki aip judėdama (a judinama!) ji sie- mol o mol i di e siaspe i i chia imen i. Si aggiunge anco a un'impo an e F. de saussu eo in uzzullo: nella linguo y a l'ogge o non demmina il pun o di is a, ma p op io ques o c ea l'ogge o (de Сossü 1977: 46). E di quelle scienze, il cui ogge o è in sé chia o, suona a e imen o se l'ogge o comple amen e chia o, uol di e, è mali isnag ina o. La lingua non è comple amen e chia a cosa, pe ché non c'è né esnaglina o isapusialmen e, né uno chia e che abbia cosa. una pa eè pa la solo come mezzo pad iusi chia amen e sbagliisinga e kokčiai įky i. Te ulijono già sape a: Į ai ios popolo a iamen e lo s esso uomo di chiamano. una anima di e se pa ole, una spi i oia a io i suoni. Ogni nazione ha la sua lingua, […]...> (Te uliano 1988: 194). I linguaggi e nici camli di e si […] sono simili, mol o di e si. e anche l. Hjelmsle as appos uęs nus ebindamas dichia a: iskas da ca a e e del popolo a pe sonali à aožų appa engono linguo y os s ičiai (Hjelmsle 1995: 160). e mūsiškis ecchi eu opie is algi das Julius G eimas può alcuni pe iden i à eu opina assa au i insegna e: ė ynė ques o pa la, ques o cul u a (G eimas 1991: 93). Shi ai non inisce, ma in i se e. e da quello che è inizia a Jonu Jablonskiu. Del suo cammio ąsa è, quasi mai non s a a nu ūkusi, qualche ol a in e e i a, nega a. sugge a o e nuo o modo J. Jablonskį ni illa si. Ecco iskalbinga g e a ga bingosios sukak ies p oga più ampia socie à des ina o sa ai aš is Veidas messo, sebbene non kalbininko (i gi simp omiška!), abbas anza pla ų s aipsnį (con 6 o og ammi), che inisce ši aip: J. Le lezioni e l'esempio Jablonskio po ebbe o aiu a ci e in ques i empi, poiché a causa della globalizzazione alla lingua Li uana so gono mol i nuo i pe icoli (Rudokas 2010: 55). Religioni, cul u a e i a pubblica i is a al Nuo asis ocoysAidai J. Jablonskio nome […] a e a incogni a, o non aggiungibile Rubikonas, o baubas, o au nihil?.. al e na i e i linguo y os lo e os aicekauskienės, p incipalmen e non kalbininkų (algi do Pa acko, Guodos azgu idienės, Tomo Daugi do, Ne ijaus Šepečio) klampojimai a imais e šunkeliais, con pik om pa yčiom e absu diškais k ailinimais. Li uania jablonskiada lo o nessuno, pe ché nessuno lo o J. Jablonskis. Pe an o ci p igiame emo qui non menziona o anco jablonskininku, maggio i suoi la o i nudi bu o in ame ica, sebbene do o a à consegui o nei ba di sc i u a compiu o anco a ė ynėje an anu saliu (19021972). leipcige i daug – i is o inėje kalbo y oje, dialek ologijoje, i no minimo, J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e nau os kalba 43 a ikl 1937 m. Naujojoje Romu oje Kalba i isuomenė inizia come solo jablonskiškai: Kalbos sąwoka de iniesžena labai į ai iai, gua dando dal quale pun o di is a in essa gua dassimo. Daugis accon a: pa la uomo è e i šk i a mo j i p i e m o n ė min ims, concep om, no ams eikš i. Tūlas anco a en a izza: solo mezzo, più nessuno. i i, pa adossaliamen e linguà po emmo dė i ines lingbas, o iamen e, do ebbe sos i u a p a u in is ge gonas <...> (salys 1979 3: Ma a i non è la sua s essa ienon g u ėn kad i su zeni ine pa anka. <...> Taip į dalyką žiū in , au- esmė K a l b a p a i i en a n e g y ena, non esis e un o ganismo, ma solo la sua unzione isuom en ė s due s i o s d ė m u o (salys 1979: 3). Le lingue non di e iscono an o one ica, quan o giliąja nella sua essenza, in eccia a con l'anima del popolo, la lingua è p incipale del conce o di popolo dènis, k al bo s y a au i š ko s <...> is u s a o i du ji ni u m ą s o mu o j u u i ni u (salys 1979: 4). Po anno Tau os Mokykloje pubblica de agli della s . Gim oji pa la e pensie o. 1935 m. Gim ojoje kalboje s . Scuola e senso del linguaggio comincia basando i su J. Jablonskiu: Kalboje nau a pasiseca, che esis e, che ale e ensiia: kalba nazione a (salys 1979: 13). Come e J. Jablonskis ede due di e si mondius: Diggiųjų au ų žmonės, esco endo u a nel p op io, solo au inėje aplinkoje, e palboje s e imų in akų signi ica i amen e meno egauna, negu a g andiųjų paskydusios mažosios nau os. anų au ų bend inės kalbos senziosi, u a a osena è più inp as inė, no ma issa e ciascuno pa lan i s o ašan ysis acilmen e dis ingue sua da s aniima, aisyklinga dal ne a o ina (salys 1979: 13). Ogi e P. ska džiui s oi a di e di ques o modo (api J. Jablonskį!): O poiché la nos a lingua na ale è non solo un semplice quo idiana mezzo di colleggiamen o, ma anche la nos a nazionali à coscienza e cul u ali à esp essiska, cioè egli <...> e ėmėsi della nos a comunina cul u a della lingua sc i omosa, <...> (ska džius 1940: 303304). Mai ques o ema non sa à u o, ma šiuoc ol a bas a. BENDROsiOs iŠ aDOs Joną Jablonskį p ima di u o bisogna ede e (e mos a e collomnei!) come uni àisą in eg alią pe sonali à e del p op io me o nazioni p ima e a, del p op io luogo piccoli au ų ė ynės Ry ų Eu opos, del p op io nau os mode nų y ą, la sua plusiu a i i à non plokščiai classi ica e, ma hie a chizuo i ed eslyškin i il suo kel odžius, a i i à gai es. J. Jablonskio kelei più impo an e ondamen o, . y. delle lingue e nau os gy as is, la nau os spie imas, nep iklausomybė, allo a delle 44BOs KulTūRa | 86 kel odžiai, . i. bend inės kalbos gai ė au inis pama as (žmonių kalba), pag įs as žodino i sin aksės g ynumo p incipas, įgy endin as gausia sėkminga (apie 600 pa oležių) naujada a i g ynų au en iškiausių duomenų sin aksės ap ašu. I ge menis g amma icali hanno man enu o il cen ennale en a i o. Alcuni conc e i sogge i g amma icos e da ybos alu azioni senza necessa io esaus eo esame, oppo mol o cliau asi ig u is iginiu sis emiškumu, come indicano a uali on i (lKŽ e k .), non nepaliudijamu da i della lingua. ilga, cos an e, a kakli gausių aisymų p a ica (Kalbos dalykai ed e c.) p incipalmen e gius a, qualche ol a s esso pasi aisoma, a amen e nong įs a, ma non semp e i ioma. Po e a e do u a esse e aisingissima, specialmen e libe a s ampa, sop a u o uni e si a i e gimnaziniei decenni dell'indipendenza, ne e ai, specialmen e gio n aščių, anche di alcuni sc i o i, su enu a nedėmesingai, anche pic ai os šiškai, beje, e o a. e la sua appaicée in ondįs umai, e acli acconsen i a lo o, e in ondįs umai suo i iu i ichiedesse o più de aglia e conc e e ice che, agionzčiausių conclusioni. Įsikal ų dalykų bukos ka o ės dis anzia e da J. Jablonskio, e dal linguaggio. Non ogni suo cammino bisogna cieclai segui e sop a u o gui ių bisogna gua da e. Da a i a es a comincia euse jablonskianos s ada segnala o e i suoi aš ų (s aipsnių) 5- omiu, e 2- omiu con g amma icimi, e 2- ome monog a ija, s udium, gaussi a icolii, ma e gausoka, deja, p incipalmen e įky ia, uščia, anche nihilis ine polemika. J. Jablonskis meglio es e ina o, desc i o negu u a capi o e eikiamai acce a o. Il più g ande malin eso è e eo ico malin eso! césina ionis della nos a sa i ą nazione e lingua s ada emp i su occiden ali g andi lingui ku palio. ŠalTiNiai DŽ1 1954 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. a s. ed. J. K uopas, ilnius: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. DŽ2 1972 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. a s. ed. J. K uopas, ilnius: Min is. DŽ3 1993 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. y . ed. s . Keinys, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidykla. DŽ4 2000 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. y . ed. s. Keinys, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. LKV 1950 – Lie u ių kalbos ado as. suda ė P . ska džius, s . Ba zdukas, J. m. lau inai is. lie u ių em inių bend uomenė. – An oji dalis [žodynas]. lKŽ i1 1941 – Lie u ių kalbos žodynas 1. i leid. Red. J. Balčikonis, ilnius. lKŽ i2 1968 – Lie u ių kalbos žodynas 1. ii leid. a s. ed. J. K uopas, ilnius: Min is. J. Klima ičius. Jonas Jablonskis i au os kalba 45 lKŽ ii2 1969 – Lie u ių kalbos žodynas 2. ii leid. a s. ed. J. K uopas, ilnius: Min is. lKŽ i 1957 – Lie u ių kalbos žodynas 4. a s. ed. K. ul ydas, ilnius: als- ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lKŽ 1959 – Lie u ių kalbos žodynas 5. a s. ed. K. ul ydas, ilnius: als- ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lKŽ iX 1973 – Lie u ių kalbos žodynas 9. y . ed. J. K uopas, ilnius: min is. lKŽ X 1976 – Lie u ių kalbos žodynas 10. y . ed. J. K uopas, ilnius: mokslas. lKŽ Xii 1981 – Lie u ių kalbos žodynas 12. y . ed. K. ul ydas, ilnius: Mokslas. lKŽ Xiii 1984 – Lie u ių kalbos žodynas 13. y . ed. K. ul ydas, ilnius: Mokslas. TŽŽ 1936 – Ta p au inių žodžių žodynas. suda ė K. Bo u a, P . čepėnas, a. si- u y ė-čepėnienė, Kaunas: sakalas. liTERaTūRa a i s i s J. 1991: Mil o do ga ės elegijos, ilnius: lie u os ašy ojų sąjunga. Amb azas s. 1993: Daik a a džių da ybos aida, ilnius: mokslo i enciklo- pedijų leidykla. Amb azas s. 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, ilnius: mokslo i en- ciklopedijų leidykla. Balčikonis J. 1919–1920: Jablonskis i mūsų šių dienų kalba. – Rink iniai aš ai 2, 1982, ilnius: mokslas, 155–158. Balčikonis J. 1930: Jablonskio nuopelnai. – Rink iniai aš ai 2, 1982, ilnius: Mokslas, 166–168. Balčikonis J. 1931: Kuo mums b angus Jablonskis. – Rink iniai aš ai 2, 1982, ilnius: mokslas, 169–172. Balčikonis J. 1932a: P akalba. – Jablonskio aš ai 1, Kaunas: Š ie imo mi- nis e ija, ii–X. Balčikonis J. 1932b: T umpas gy enimo ap ašymas. – Jablonskio aš ai 1, Kaunas: Š ie imo minis e ija, Xi–XX iii. Basana ičius J. 1970: Rink iniai aš ai, ilnius: aga. Būga K. 1913: Kalbų mokslas bei mūsų seno ė. – Rink iniai aš ai 1, 1958, ilnius: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 401–418. Būga K. 1922: Kalba i seno ė. – Rink iniai aš ai 2, 1959, ilnius: als ybi- nė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 7–328. čiu lionis m. K. 1960: Apie muziką i dailę, ilnius: als ybinė g ožinės li e a ū os leidykla. Donskis l. 1993: mai onis lie u ių is o iog a ijos i is o ioso ijos pa adigmų kon eks e. – Kul ū os ba ai 1, 68–71. 46 KalBOs KulTūRa | 86 Gi denis A., Pi očkinas a. 1977; 1978: Jonas Jablonskis diale olo- gas. – Kalbo y a 28(1), 29–39; 29(1), 19–28. G eimas a. J. 1991: Da icino e da oli, ilnius: aga. Hjelmsle l. 1995: Kalba. Į adas, ilnius: Bal os lankos. Jabll 1985: Jono Jablonskio le e e, ilnius: mokslas. JablR i 1932: Jablonskio sc i e 1. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Minis e o dell'Is uzione. JablR iii 1934: Jablonskio sc i e 3. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Minis e o dell'Is uzione. JablR i 1935: Jablonskio sc i e 4. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Minis e o dell'Is uzione. JablRR i 1957: Jablonskis J. Rink iniai sc i i, ilnius: s a ale poli ica e scien i ica le e a u a imp on a. J. P. 1930: La bu ono e kimo il g anįgio olbininkà! Lingua i 2, 6465. Jonik P. 1930: Jablonskio linguaggio dello s udio ca a e is iche b uožas. Lingua i 2, 6364. Jon P. 1940: In Jablonskį a sig ęžus. Gim oji lingua 2, 1719. Jonikas P. 1979: an ano salio i a e a i i à scien i iche ca a e is iche p incipali. salys a. Raš ai 1, Bend inė kalba, Roma, XiiiXX. Kalbo y a 1962, V omas. Ka aliūnas s. 1997: Kalba i isuomenė (Psichosociologiniai i komunikaciniai kalbos a ojimo b uožai), ilnius: lie u ių kalbos ins i u as. Ka olis . 1994: Žmogus is o ijoje, ilnius: aga. Klima ičius J. 1975: u a la i a. Ž aigždu ė 3. Klima ičius J. 1983: Kelionės aplink s alą. Men e e segno, ilnius: mokslas, 950. Klima ičius J. 2008: D augiškas, d augingas, d augus. Kalbos kul ū a 81, 133–140. lKG i 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, ilnius: min is. lKEnc 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. lKEnc 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. llEnc 2001: Lie u ių li e a ū os enciklopedija, ilnius: lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. lTE i 1978: Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 4, ilnius: mokslas. Mai onis 1987: Raš ai 1, ilnius: aga. Mai onis 1988: Raš ai 2, Poemos, ilnius: aga. Mai onis 1992: Raš ai 3, kn. 2, ilnius: aga. muzEnc i 2000: Musikos enciklopedija 1, ilnius: Li uu os muzikos akademija, mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e nau os kalba 47 Palionis J. 1957: J. Jablonskis e il suo Li uanici lingua manuėliai. Jablonskis J. Rink iniai aš ai 1, ilnius: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 756. Palionis J. 1959: J. Jablonskio kalbinii aisymai. Jablonskis J. Rink iniai aš ai 2, ilnius: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 5–34. Palionis J. 2001: Jonas Jablonskis i daba inė bend inė kalba. Cul u a di lingua 74, 38. Pi očkinas a. 1970: J. Jablonskio linguis ico pagini e p incipi del no minimo. Li u ians kalbos sekcijos sąsiu inis 5(18), 515. Pi očkinas a. 1978: J. Jablonskis bend inės kalbos puoselė ojas, ilnius: Scuola. Pi očkinas a. 2000: Jonas Jablonskis nuo i pa ole c ea o e. Gim asis pa ola 10, 26; 11, 1416; 12, 712. Pi očkinas a. 2010: A causa dei non quali samp o a imen i su Jono Jablonskio a i i à kalbinę. Mokslo Lie u a 17 1, 1011. Pi očkinas a. 20102011: E škėčiuo u keliu lydėjo kalbą į lie u ių mokyklą. Mokslo Lie u a 2010 22, 67; 2011 1, 1011; 2, 1011. Pi očkinas a. 20112012: su Joną Jablonskį pa la e mai non a di. Mokslo Lie u a 2011 22 4; 2012 1, 4; 31, 4. Rudokas J. 2010: geni o i della sc i omosios Li uani. Faida 52, 5455. sabaliauskas a. 1979: Li u ians kalbos y inėjimo is o ija ino 1940 m., ilnius: Scuola. salys a. 1979: Raš ai 1. Bend inė kalba, Roma: lie u ių ka alikų mokslo akademija. samulionis a. 1986: Balys S uoga, ilnius: aga. sinŽ 1980: Lybe is A. Sinonimų žodynas, ilnius: mokslas. ska džius P. 1926: Cond i osse ėjime. Lingbo diminumenos. Rink iniai aš ai 3, 1998, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2531. ska džius P. 1927: P iesaga -auninkas. Pa los diminumenos. Rink iniai aš ai 3, 1998, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 4649. ques o 5, 1999, ilnius: scienza e encyclopedijas ska džius P. 1928: Del p o . J. Jablonskio „neklaidingumo“. – Rink iniai aš- Publishing ins i u e, 578579. ska džius P. 1931: J. Jablonskis. Rink iniai aš ai 4, 1998, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 323331. ska džius P. 1937: J. Jablonskis e a uale comune Li uania in lingua. Rink iniai aš ai 2, 1997, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, ska džius P. 1940: Jonas Jablonskis. Rink iniai aš ai 2, 1997, ilnius: 245–267. ska džius P. 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 301–306. 48 KalBOs KulTūRa | 86 ska džius P. 1950: J. Jablonskis kalbininkas. Rink iniai aš ai 2, 1997, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 368380. ska džius P. 1973: J. Jablonskio aisymai. Rink iniai aš ai 2, 1997, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 546562. Te uliano 1988: su soelos es imoniimimo. Ca alikų kalendo ius žinynas, Kaunas ilnius: li eu os yskupų Kon e encijos leidinys, 190194. TlE ii 1986: Ta ybų Lie u os enciklopedija 2, ilnius: y iausioji enciklopedijų edakcija. ul ydas K. 1961: J. Jablonskis li e ians li e a u enės kalbos ugdy ojas. Li uanei pa lo y o domande 4, 518. ul ydas K. 1982: Pe J. Jablonskio pun i di is a in lingua. La lingua cul u a 42, aicekauskienė L. 2013. Gim oji 3–16. lingua 8, 2428. idjiūnas a. 2000: Jonas Jablonskis uomo della socie à. Gim oji kalba lE iii 2003: Visuo inė lie u ių enciklopedija 3, ilnius: mokslo 12, 1–3. i enciklopedijų leidybos ins i u as. lE iii 2005: Visuo inė lie u ių enciklopedija 8, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. lE iX 2006: Visuo inė lie u ių enciklopedija 9, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Zinke ičius Z. 1978: Li u ians kalbos dialek ologija, ilnius: mokslas. Zinke ičius Z. 1992: Li u ians lingua s o ia 5. Bend inesa lingua eskilima, ilnius: scienza e encyclopedijų pubblicykla. Zinke ičius Z. 2013: Li uania. P aei ies didybė i sunykimas, ilnius: scienza e encyclopedijų leidybos cen as. KPP 2003: Kul uu a ussa pa ola. Enciclopedico dizza ь-s di ec o io, Моска: Наука. Соссюр де Ф. 1977: Труды по языкознанию, Моска: Прогресс. Холодович a. a. 1977: Фердинанд де Соссюр. Соссюр de Ф. Труды по языкознанию, Моска: Прогресс, 650–671. Rice u o 2013 11 04 Ado a o 2013 12 20 J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la lingua del popolo 49 JONas JaBlONsKis aND THE LANGuaGE OF THE NaTiON Summa y Jonas Jablonskis should i s be seen as a solid in eg al pe sonali y and a mode n man o his ime, known as he sp ing o Na ions, his place, Eas e n Eu ope, known as he homeland o he small na ions, and his na ion. ins ead o being classi ied la wise, his abundan ac i i ies should be o ganized in a hie a chical o de by highligh ing he landma ks o his li e and he miles ones o his ac i i ies. La oad o Jablonskis p incipalmen e si basa a su he e y ounda ions, i.e. he exis ence o he language and he na ion, na ional educa ion, independence, segui a da he landma ks o language, i.e. he s anda d language as he na ional ounda ion (peoples language), a well- ounded p inciple o dic iona y and syn ax pu i y implemen ed by he ui ul o ma ion o new wo ds and he desc ip ion o syn ax based on pu e au hen ic da a. an ou line o g amma wi hs ood he ials o he cen u y. The e alua ions o ce ain speci ic aspec s g amma and wo d- o ma ion a e lacking a ho ough s udy; a simple and s ic sys emiza ion which is no es i ied by language da a, as con empo a y sou ces show (Dic iona y o Li huanian, e c.), was unduly elied upon. a long, con inuous and pe sis en p ac ice o nume ous co ec ions (Gim oji kalba Language Ma e s, e c.) is o he mos pa co ec ; sel -co ec ions a e occasional; in some cases, hey a e ill- ounded bu no always e used. Sebbene po ebbe e do ebbe esse e s a o più u uoso, in pa icola e in la ee p ess, sop a u o du an e i decenni di indipendenza di uni e si à e ginnasium, è s a o spesso a icina o senza do u a a enzione, anche con ama a os ili à, in pa icola e da pa e della p ess e anche da ce i sc i o i, che, pe inciso, è anco a appa en e oggi. Occasional in alidi ies and hei blind accep ance as well as un easonable ejec ions equi e he mos ho ough a ge ed s udies and he mos alid conclusions. Blun epe i ions o long-es ablished ma e s push away om lowed landma ks should i s be obse ed. The oad o he bo h Jablonskis and he language. No e e y s ep he had aken should be blindly ol- jablonskiana which had begun du ing his li e ime was ma ked by 5 olumes o his w i ings (a icles), 2 olumes o g amma s as well as a 2- olume monog aph, s udies, nume ous a icles and a he ich, hough mos ly insis en , emp y, e en nihilis ic, polemic. Jablonskis has been be e s udied and desc ibed han ully unde s ood and duly acknowledged. Il più g ande malin eso eo ico è il en a i o di a on a e ou peculia oad o he na ion and he language acco ding he pa e n o he g ea Wes e n languages. KEYWORDS: Jablonskis, jablonskiana, language, na ion, language o he na ion, na ional unc ion o he language. JONas Klima ičius E u o g. 56-14, lT-10308 ilnius