Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m.

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Vilniaus uni e si e as VAIDA GRINIŪTĖ Vilniaus uni e si e as ISPANIŠKI VARDAI LIETUVOS VARDYNE 1991–2010 M. ESMINIAI ŽODŽIAI: a das, ispaniškas a das, ispaniškos kilmės a das, ispaniškos o mos a das, aikų a dai. Pas a ųjų d iejų dešim mečių Lie u os aikų a dyne yškėja nauji a dų da imo polinkiai, iš ku ių ienas – e ėjan ys pa ys populia iausi asmen a džiai (Sinke ičiū ė 2014: 3–8; 2014a: 3–8)1. Vis dėl o bend as aikų a dų skaičius odo, kad šiais asmen a džiais aikai adinami ečiau ne ik odėl, kad jų gims a mažiau, be i dėl o, kad ė ai is labiau links a aikams duo i naujus, iki šiol ne a o us a mažai žinomus a dus, ku iuos skolina iš ki ų kalbų a su- ku ia pa ys. Daba iniame lie u ių a dyne šalia ski ingų ch onologinių sluoksnių bal iškų a dų, ka- lendo inių k ikš a a džių papli ę i naujieji skolin iniai a dai: anksčiau neduo i iš ki ų kalbų pe im i asmen a džiai bei Lie u oje a ojamų k ikščioniškos kilmės a dų a ian ai a jų umpiniai (LVKŽ 32–33). Įp as a many i, kad šie s e im a džiai Lie u oje p adėjo plis i nuo ečio a ke i o XX a. dešim mečių iš li e a ū os i muzikos kū inių, a si adus ele izijai – iš kino ilmų (LVKŽ 32–33) i ėliau – iš se ialų2. Pas a aisiais dešim mečiais skolin inių a dų pli imą ska ino i ki os in o macijos, komunikacijos p iemonės – in e ne as, spausdin a pseu- domokslė in o macinė li e a ū a a ba žmonių no as duo i aikams ga senybių a jų aikų a - dus i k . Kad lie u ių a dyne 1991–2010 m. šalia bal iškos i k ikščioniškos kilmės a dų pli o i naujieji s e im a džiai, odo a do De idas dažnumas: pasku inį XX a. dešim me į jį ga o iek daug be niukų, kad šis iš anglų kalbos kilęs a do Dó ydas a ian as a sidū ė dažniausių 1991–2010 m. a dų dešim uke (Sinke ičiū ė 2014: 3–9). Šalia ki ų s e imos kilmės a dų, jų a ian ų 2005–2010 m. papli o i ge maniškos kilmės omanizuo as Á mando a das (Sinke- ičiū ė 2011: 3–9). Tai odo, kad pas a aisiais dešim mečiais aikai dažnai adin i naujais sko- lin iniais a dais, ku ių dalis apo labai populia ūs. Tai paska ino a k eip i dėmesį į ieną šių dienų s e imos kilmės a dų g upę – ispaniškus a dus bei jų in en o ių. 1 Tai pas ebima i Ispanijos aikų a dyne (Albaigès 2010: 9) i g eičiausiai y a isuo inė daba ies a dų da imo mada. 2 Apie ai kalba i me ikacijos biu ų da buo ojai, p z., ž . I ašauskai ė 2014, no s jų komen a ai a dyno y ėjui a odo nepa ikimi dėl ne iksliai a ojamų są okų i subjek y iai ma omų a dų da imo polinkių. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški a dai Lie u os a dyne 1991–2010 m. | 2 Kaip s aipsnio objek as pasi ink i 1991–2010 m. gimusiems Lie u os Respublikos ( o- liau – LR) piliečiams duo i adap uo i i sug ama in i a dai, pe im i iš ispanų kalbos. Ti i pasi ink i ik ie iš ispanų kalbos a ėję a dai, ku ie su lie u ių kalbos galūnėmis už ašy i pagal jų a imą. Kai ku ie a dai, p z., El y à, u i jau nuo seno nusis o ėjusias o mas lie u ių kal- boje. Va dų, ku ie ne u i įp as ų lie u ių kalbos galūnių i nea i inka bend inės kalbos no mų, p z., En ikue, Ines, Isabel, Ja ie , Ka men, Rica do, Rocio, Sol i k ., bu o a sisaky a. Į y imą ne auk i i a dai, u in ys o maliuosius g ama inius odiklius – galūnes, ačiau lie u ių kal- boje a iami ki aip, nei ašomi, p z., Alejand a, Ca mela, Jand a, Rosa ia i k . Visi ap a iamieji asmen a džiai ka u adinami ispaniškais a dais, nes siek a pab ėž i kal- bą, ku ioje jie susida ė a iš ku ios papli o. Todėl e inan ispaniškus a dus pagal pama ą iš- ski i d iejų ipų asmen a džiai – a dai pagal kilmę i o mą. Ispaniškais a dais pagal kilmę adinami asmen a džiai, a si adę iš ispanų kalbos leksikos, p z., Esme álda, Milag à. Ispaniški a dai pagal o mą y a asmen a džiai, ku ių pama as susi o ma o ne ispanų kalboje, be joje jie įga o kamienų o mas, p z., Alechánd as, plg. isp. Alejand o; And es as, plg. isp. And esi- o. Šios a dų g upės a ski os, nes siek a iš yškin i asmen a džių speci iškumą, joms p iski- ian a dus; žodynų nuo odos eik os ada, kai laiky asi ki os nei LVKŽ pozicijos a p is a an an ą kilmę. Taigi pag indinis s aipsnio ikslas – nus a y i, kokiais adap uo ais i sug ama in ais ispaniš- kais a dais pa adin i LR piliečiai, gimę 1991–2010 m. Siekian šio ikslo kel i okie užda i- niai: 1) ap a i ispaniškų a dų y imo i sky imo p oblemas lie u ių a dyno kon eks e; 2) išski i ispaniškos kilmės i o mos a dų g upes, nu ody i ispanų kalboje a ojamas jų o mas i susie i su lie u ių kalboje a ojamais jų a ian ais; 3) nus a y i ispaniškų a dų pa- pli imo laiką Lie u oje i iš yškin i jų da imo polinkius i iamuoju laiko a piu. Da bo medžiaga 2006 m. gau a iš Gy en ojų egis o a nybos p ie LR idaus eikalų mi- nis e ijos a pininkaujan Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai ( oliau – VLKK) i papildy a ėlesnių me ų a dais. Keliana ius į a dijimus ak uojan kaip a ski us, pe žiū ė a daugiau nei 23 ūks ančiai a dų, duo ų 1991–2010 m. Lie u oje i užsienyje gimusiems LR piliečiams. P is a an a dus sudė inių į a dijimų na iai pa eik i kaip įp as i asmen a džiai, šalia ienana- io a do skaičiaus skliaus uose nu odan keliana ių a dų su uo asmen a džiu skaičių i ia- muoju laiku, p z., Alònd a 2 (1), Esme álda 8 (3). Kai i iamasis a das bu o ik keliana io į a dijimo na ys, ada skaičius p ie a do eikiamas ien skliaus uose. Visų a dų s a is ika ma oma VLKK in e ne o pas e ainėje www. a dai. lkk.l . P iklausomai nuo Lie u os poli inių į ykių ski i ijų laiko a pių a dai: s e im a džiai, duo i nep iklausomos Lie u os me ais (1918–1940 m.), so ie mečiu (1941–1990 m.) i a kū- us Nep iklausomybę (1991–2010 m.). P idu ina, kad emian is 2006 m. duomenimis dalis a dų so ie mečio p adžiai p iski i sąlygiškai: u imi duomenys ne iksuoja isų asmen a džių, ku iais pa adin i XX a. p adžioje gimę aikai, nes ie asmenys iki 2006 m. jau galėjo bū i mi ę. Vis dėl o okia laiko a pių ski is pasi odė p asminga, nes many a, kad kiek ienos g upės a - dai pasižymi ypa ybėmis, ku ios p iklauso nuo Lie u os kul ū inės si uacijos, poli inių i eko- nominių yšių su ki omis šalimis bei isuomenės in o macijos i komunikacijos p iemonių po eikio. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški a dai Lie u os a dyne 1991–2010 m. | 3 ISPANIŠKŲ VARDŲ TYRIMAS IR JŲ SKYRIMO PROBLEMOS Iki šiol ne i a, kokie ispaniški asmen a džiai duo i Lie u os aikams, be ašy a apie jų a ojimą. An anas Salys (1983: 3–5), emdamasis daugiau ie o a džiais nei asmen a džiais, 1936 m. Gim ojoje kalboje ap a ė a dų ašybos i a imo ski umus, p is a ė ki čia imo ypa u- mus. A. Salys (1983: 3–5) kėlė min į, kad ašan ik inius ispanų a dus aip, kaip a iama, eikia nenu ol i nuo ispaniško a imo i išsky ė dėsningumus, ku ių pa a ė laiky is p idedan lie u ių kalbos galūnes. A odo, kad A. Salio siūly os ispaniškų a dų adap a imo aisyklės a imos daba iniams VLKK a dų adap a imo p incipams3. Dėl o minė inas i Vy au as Amb azas (2008); jis, ap a damas s e im a džių adap a imo p incipus, pa eikė i ispanų kalbos a dų pa yzdžių. Va dyno y ėjų s aipsniuose pasi aiko pas abų, kad iš ispanų kalbos leksikos kildinami a - dai Gi ana, Gi anas ne inkami a o i dėl jų pama inio žodžio eikšmės (p z., Maciejauskienė 1978: 17; 1989: 83). Ap a ian , kad daugėja žmonių a dų su į ai iais s e imkilmiais baigme- nimis, paminimi i ispaniški asmen a džiai Loli a, Rosi a i k . (Klima ičius 2004: 19–20). Daugiau a ski ų įž algų apie ispaniškus a dus, a odo, nebu o paskelb a. No s Lie u oje a ojami ispaniški a dai ne i i, ačiau dalis jų y a a p LVKŽ pa eik ų s e im a džių. LVKŽ nu odoma, kad iš ispanų kalbos kilo a dai Á mandas ( a . Amondas), Dolo esà ( a . Dolo osà), El y à, El  as, Es elà, Fe nánda, Fe nándas, Inesà ( a . Inezà), Ka melà, Ksa e à, Ksa è as, Ksa è ija, Loli à, Rod gas i Rosi à. Taip pa ašoma, kad a dai Beni à, Ben as i Fe dinándas gali bū i susida ę ne ik ispanų, be i i alų kalbose, o Elmy à laikoma ispanų i a abų a du. P idu ina, kad ne isi a dai į auk i į LVKŽ nuo pi mų jo leidimų: ik nuo ečio LVKŽ leidimo pasi odė a dai Á mandas ( a . Amondas), Elmy à, Rosi à, Inesà, ku ios a ian u apo anksčiau LVKŽ nu ody a Inezà, i papildomai į auk as a - do Dolo esà a ian as Dolo osà. Tai pa odo LVKŽ au o ių požiū į į a dyno a naujinimą: lie- u ių a dynas gali bū i plečiamas nuosekliai į aukian i s e imos kilmės a dus (dėl o ž . Maciejauskienė 2004: 84). Taigi daba inis LVKŽ mini 19 ispaniškų a dų, ku ių ys u i a ian us. Šie asmen a džiai d ejopi: ieni kilę iš ispanų kalbos leksikos, p z., Dolo esà, o ki i – iš ki ų kalbų, ik ispanų kalboje įgijo kamieno o mą, p z., Inesà. Todėl aišku, kad p iski ian asmen a dį am ik os kalbos a dams s a bi ne ik kamieno kilmė, be i pokyčiai, dėl ku ių a dai įga o ki as o - mas. Da iš LVKŽ pa eik ų ispaniškų a dų ma y i, kad y a a ejų, kai sunku ski i, ku ie a - dai susida ė ik ispanų, o ku ie – ki ose omanų kalbose. Su šia p oblema susidu a i i ian ispaniškus a dus. Renkan ispaniškus asmen a džius iš 1991–2010 m. aikams duo ų a dų są ašo pi miausia naudo asi LVKŽ. Nus a y a, kad iš isų LVKŽ ispaniškų a dų aikai nepa adin i d iem jų a ian ais – Dolo osà i Inezà, o ki i a dai duo i. Vis dėl o LVKŽ pasigedus dalies pas a ųjų me ų a dų4 pasi elk i i ki i šal iniai. Kaip pag indinis pasi ink as Robe o Fau ė (Robe Fau- e) (2008) ispanų a dų žodynas ( oliau – DNP), ku apibūdinama daugiau nei 13 ūks ančių 3 Ž . VLKK s e ainę, p ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /li /nu a imai/s e im a dziai/adap a imas.h ml. 4 Tai da ka ą pa i in ina anksčiau išsaky a min is, kad LVKŽ u i bū i k ali ikuo ai plečiamas naujais ne ik sa os, be i s e imos kilmės a dais (ž . Sinke ičiū ė 2011a: 214). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški a dai Lie u os a dyne 1991–2010 m. | 4 ispanų kalboje a ojamų asmen a džių kilmė, pa eikiama umpinių i ki ose kalbose a oja- mų a dų a ian ų, o jį suda an em asi naujausiais ki ų omanų kalbų a dų žodynais5. Papildomai naudo i Enzijo la S elos (Enzio la S ella) (2009) i alų i Šan alės Tanė (Chan- ale Tane ), T is ano O dė (T is ane Ho dé) (2000) p ancūzų a dų žodynai, kai ikslin a, ko- kios a dų o mos a ojamos ki ose omanų kalbose6. Tik inan a dų kilmės aiškinimus em- asi Rosos i Volke io Kolheimų (Kohlheim) (2007) okiečių a dų žodynu ( oliau – GVN). Naudo asi i a dų in e ne o s e ainėmis, ačiau jų in o macija bu o p oblemiška, nes dažnai sky ėsi a dų kilmės aiškinimai, į ai a o omanų kalbų a dų o mos (ž . h p://www.behind - hename.com/, h p://www.20000-names.com/ i k .). Sug e inus LVKŽ ispaniškais laikomų a dų kilmės aiškinimus su ki ų žodynų in o macija pas ebė a, kad kai ku iais a ejais ji ski iasi. Todėl enkan ispaniškus asmen a džius em asi keliais šal iniais, ypač DNP. Dėl o a sisaky a p ie ispaniškų a dų p iski i ge manų kalbų pama ą u in į a dą Á mandas, ku į LVKŽ 59 laiko ispanišku a du, nes pagal DNP 97–98, GVN 65 jis būdingas ne ik ispanų, i alų a ki oms omanų kalboms, ačiau y a susida ęs p an- cūzų kalboje7. Va dus Ben as, Beni à pasi ink a laiky i ik ispaniškais a dais, no s LVKŽ 74 juos p iski ia p ie ispaniškų i i ališkų a dų, nes DNP 145–146, GVN 77–78 eigiama, kad šie a dai susi o ma o bū en ispanų kalboje8. A odo, kad Elm os a du LR pilie ės XX a. galėjo bū i pa adin os ne ik odėl, kad a das papli o Eu opos kalbose iš ispanų kalbos, ku susida ė su umpėjus ge maniškam a dui (ž . DNP 263, GVN 138), be Lie u oje galėjo plis- i i iš Rusijos, ku XX a. p adžioje apo a du san umpa iš us. электрификация мира (Cyперанская 2003: 451). Kadangi šis a das u i kelis ski ingus kilmės šal inius, odėl jo negalima p iski i ik p ie ispaniškų a dų. Da iš LVKŽ ispaniškais i i ališkais adinamų a - dų p oblemiškas pasi odė Fe dinándo a das: kai ku ie au o iai (G zenia 2006: 125–126; Cyперанская 2003: 327–328; Tane , Ho dé 2000: 179–180), e indami sudedamąsias dalis, jį laiko ge manišku, GVN 155 au o iai – iš ispanų kalbos papli usiu ge manišku a du, o DNP 313–314 au o iai – lo ynizuo u ge manų kilmės a du, pe im u į omanų kalbas. Kadangi šis a das nesusida ė ispanų kalboje, dėl o jo a sisaky a. Taigi dėl manomos ki os kilmės Á mando (Amondo), Elm os i Fe dinándo a dai neap a iami, nes nelaikomi ispaniškais asmen a - džiais. P ie adap uo ų i sug ama in ų ispaniškų a dų asmen a džiai p iski i laikan is k i e ijų. Pi miausia a ink i iš ispanų kalbos leksikos a si adę a dai i ieško a ispaniškos o mos a dų. Nus ačius a ejus, kai a pa i asmen a džio kamieno o ma būdinga kelioms omanų kalboms, ų a dų a sisaky a. Dėl o ne i as, p z., ge maniškos kilmės iš omanų kalbų papli ęs a das Raùlis i jo a ian ai, nes jį galima sie i su isp., i ., po . Raul, p anc. Raoul. Neį auk i a dai, p z., G asiẽlė, ku is pada y as pagal ienodai a iamą lo yniškos kilmės isp., po . a dą G a- ciela, Leònsija, ku is siejamas su g aikiškos kilmės ienodai a iamu isp., po . a do Leoncia o momis, A náldas, ku is y a ienodai a iama ge maniško a do isp., i . a do A naldo o - ma, Ã oldas, ku is kilo iš ienodai a iamų o pa ies a do, plg. i . A oldo, isp. Ha oldo, o mų, i k . 5 A ski ais a ejais a dų kilmė i o mos da ik in a iš Albaigès 2008, 2011; Vázquez de Ha o 2008, ačiau šių lei- dinių nei u inys, nei apim is nep ilygs a minė o žodyno u iniui. 6 Dėl šio aspek o da pe žiū ė as i Lenkijoje au o ių kolek y o išleis as a dų o mų žodynas (ž . SI). 7 Tokios nuomonės y a i ki ų a dų žodynų au o iai, p z., G zenia 2006: 60; Tane , Ho dé 2000: 52–53 i k . 8 Ki ose kalbose Ben o a das išpli o po 1930 m. dėl i alo Beni o Musolinio asmenybės kul o (GVL 77–78). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški a dai Lie u os a dyne 1991–2010 m. | 5 Dalis asmen a džių gali bū i g e inami ne ik su keliomis omanų kalbų a dų o momis, be juos galima kildin i iš ki ų sla ų a ge manų kalbų, ku ios a imesnės geog a iškai a kul- ū iškai. Tokiais laiky ini, p z., a dai Pa sija, ku i sie ina ne ik su aip pa a iamu isp., p anc. Pa icia, po . Pa cia, be i su angl. Pa icia a do o ma, Ilã ija, sie ina ne ik su isp. Hila ia, po . Hilá ia, i . Ila ia, ka al. Hilà ia, be i su us. Ila ija o momis, i k . Taigi s aips- nyje nag inėjami ie ispaniškos o mos a dai, ku ie a si ado ik iš ispanų kalboje a ojamų o mų. Taip pa a sisaky a ap a i i ne ieną kilmės aiškinimą u inčius asmen a džius, ku ių ispa- niška kilmė a o ma y a an oji a do aiškinimo galimybė lie u ių a dyno kon eks e. Todėl, p z., neį auk i a dai Reinà, ku is ispanų kalboje y a lo yniškos kilmės a do Reginà o ma, plg. isp. Reina, nes jis gali bū i laikomas i okiečių d ikamienių a dų, u inčių kamieną ein-, umpiniu; Luisà, nes sie inas ne ik su isp. Luisa, be i su Lusas, a ojamu anglų kal- boje, plg. angl. Louis, o ma; Lò ensas, a si adęs ne ik iš isp. Lo enzo, be i iš aip pa a iamo angl. Law ence a do i k . Teko sp ęs i klausimą, kaip ski i ispanų kalboje a si adusius umpinius, nes pasi ink i i - i ie umpinių kilmės asmen a džiai, ku ie susida ė a a ojami ik ispanų kalboje. Pasi ai- kius ski ingose kalbose a ojamiems ienodiems umpinių kamienams, ku ių pama as gali bū i i keli ski ingi a dai, ų umpinių a sisaky a. Todėl neį auk i umpiniai, p z., Benà, ku is gali bū i aiškinamas a si adęs keliose kalbose iš kelių ski ingų a dų Benedik à, Benignà, Beni à, Benonà i k .; Dòl as, sie inas ne ik su isp., po . Dol o, be i su angl. Dol , ku ie y a ge maniško a do Ãdol as umpiniai; Rjus, ku is gali bū i ne ik siejamas su apelia y inės kilmės isp. Reyes, po . Reis, be i laikomas ge maniško a do Ráimundas umpiniu, a oja- mu ispanų i anglų kalbose, plg. isp. Rey, angl. Ray, i k . Iš p iesaginių asmen a džių pi miausia bu o a ink i a dai, suda y i su ispanų kalbai bū- dingais deminu y iniais o man ais, plg. lie. -e a(s), -i a(s), -ina(s), ž . NGLE 62, p z., Ben as, Loli à i k . Kaip pas ebėjo Jonas Klima ičius (2004: 20–22), a dų su šiais baigmenimis lie u- ių kalboje galima ap ik i nemažai, dėl o ski ian ispaniškus a dus nesi em a ien o ma, o k eip as dėmesys i į kalbą, ku ioje as a das susida ė. Todėl su adus šal iniuose pa i in a, kad minė ų p iesagų deminu y ai susida ė ien ispanų kalboje, p z., Adeli à, Rosa i à, Nand as, ik ada asmen a džiai auk i į y imą. Kai ku iais a ejais p iesaginiai a dai ski i sąlygiškai, nes i lie u ių kalboje p ie a do kamieno galėjo bū i p idė a, p z., p iesaga -i a, i aip suku as a das. Taigi apibend inan eig ina, kad Lie u oje iš ispanų kalbos a ėję a dai y ėjų dėmesio nė a sulaukę, no s dalis asmen a džių minimi LVKŽ a da buose, kai ap a iami a dų a ojimo klausimai. Siekian a ski i LR piliečiams duo us ispaniškus a dus susidu a su pag indine p oblema – dalis ispanų kalboje a ojamų a dų o mų su ampa su ki ose omanų a ki ose kalbų šeimose a ojamomis asmen a džių o momis. Todėl ski ian adap uo us i sug ama- in us ispaniškus a dus pasi ink a i i ik iš ispanų kalbos leksikos kilusius a dus i as jų o mas, ku ios būdingos ien ispanų kalbai. Ti ian a dus em asi ne ik jų kilme a a ojimo ispanų kalboje polinkiais, be da papildomai žiū ė a, ku gimusiam aikui duo as a das – Lie- u oje a ispanakalbėje šalyje. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški a dai Lie u os a dyne 1991–2010 m. | 6 ISPANIŠKOS KILMĖS VARDAI Ispaniškos kilmės a dais laikomi asmen a džiai, ku ie kilo iš ispanų kalbos leksikos. Į e - inus šios kilmės a dus pagal jų pama ą ma y i, kad 1991–2010 m. daugiausia duo a apelia y- inių asmen a džių. Tokie y a me gaičių a dai Ab lė 3, plg. isp. Ab il < isp. ab il „balandis“; Alònd a 2 (1), plg. isp. Alond a < isp. alond a „ y u ys“9; Bja 1, plg. isp. Bella < isp. bella „daili, g aži“10; Blánka 1, plg. isp. Blanca < isp. blanca „bal a“; Boni à 1 < isp. boni a „g aži“11; Dolo esà 5, plg. isp. Dolo es < isp. dolo „siel a as, a gaila“; Esme álda 8 (3), plg. isp. Esme- alda < isp. esme alda „sma agdas“; Gi anà 245 (2) < isp. gi ana „ omė“; Iglèsija 1, plg. isp. Iglesia < isp. iglesia „bažnyčia“12; Konsuelà 6, plg. isp. Consuelo < isp. consuelo „paguoda, nu- si aminimas“; Me sedesà 1, plg. isp. Me cedes < isp. me ced „malonė, do ana“; Milag à 6, plg. isp. Milag os < isp. milag o „s ebuklas“; Mo enà 1 < isp. mo ena „ amsiaplaukė“13; Palomà 2, plg. isp. Paloma < isp. paloma „balandis“; Pila à 1, plg. isp. Pila < isp. pila „kolona; indas, dubuo“; Sag ã ija 1, plg. isp. Sag a io < isp. sag a io „š en o ė“. Daugelis šių a dų Ispanijoje siejami su ie os š en ųjų į a dijimais, p z., Konsuelà i plg. Nues a Seño a del Consuelo, Sag ã ija i plg. Nues a Seño a del Sag a io i k . Apelia y inių ispaniškos kilmės asmen a džių duo a i be niukams. Tai a dai Esme áldas 1, Gi ãnas 5, g eičiausiai Lie u oje pada y i iš dažnesnių mo e ų a dų Esme álda i Gi anà, bei Mo ènas 1, plg. isp. Mo eno < isp. mo eno „ amsiaplaukis“, už iksuo as ispanų pa a dėje (plg. isp. p d. Mo eno, DAE 532). Apelia y inės kilmės a dams p iski inas i a das Rosa à (1), g eičiausiai Lie u oje pe da- y as iš isp. Rosa io i sie inas su isp. osa io „ ožynas, (bažn.) ožinis“. Taip pa duo a i ispanų kalboje susida iusių p iesaginių a dų, ku ių pama as – ispaniškos kilmės apelia y iniai as- men a džiai, ai a dai – Dolo i à 2, plg. isp. Dolo i a < isp. Dolo es, plg. lie. Dolo esà; Rosa i à 1, plg. isp. Rosa i a < isp. Rosa io, plg. lie. Rosa à. Iš ki okio pama o a dų 1991–2010 m. LR aikams duo i ie o a dinės kilmės ispaniški asmen a džiai. Tai nuo XX a. p adžios a ojimo adiciją u in ys a dai Ksa e à 8 (1), Ksa è as 14 (3), plg. isp. Ja ie a, Ja ie , ku ių pama as y a baskiškos kilmės ie o a dis Ksa è as, plg. isp. Ja ie , i Ksa è ija 4, pada y as iš y o a do Ksa è ijus, kilusio iš lo ynizuo- os a do isp. Ja ie o mos, plg. isp. Xa e ius. Ki i šios kilmės a dai y a A asèlė 1, plg. isp. A aceli, sie inas su ie o a džiu A aceli; pas a aisiais me ais į lie u ių kalbą iš naujo pe im as Cha iẽ as 1, plg. isp. Ja ie , siejamas su minė u ie o a džiu isp. Ja ie (ž . lie. Ksa è as), i Se lė 1 (2), plg. isp. Se il, Se ille, siejamas su mies o Se lija (isp. Se illa) a du. Va dyne y a i umpinių, a si adusių iš ispaniškos kilmės a dų. Vienas okių y a p iesaga išplės as umpinių kilmės a das Loli à 131 (5), plg. isp. Loli a, ku io pama as i iamuoju lai- ku duo as umpinys Lolà (1), plg. isp. Lola, kilęs iš ispaniško mo e s a do Dolo esà. Čia minė inas i Diègas 1, plg. isp. Diego, a si adęs su umpinus i pe di bus a d. San jãgas 14. 9 Šis a das gali bū i laikomas kon akciniu umpiniu, a si adusiu ispanų kalboje iš isp. Alejand a (Gómez 2005: 27). 10 Va dą Bja galima laiky i i umpiniu, a si adusiu a ba i alų kalboje iš a do Isabella, a ba anglų kalboje iš a dų A abella, Annabella (DNP 143). 11 Šis a das ispanakalbėse šalyse nė a a ojamas, jis y a papli ęs iš JAV (GVN 86). 12 Šis a das g eičiausiai a si ado dėl populia ių ispanų dainininkų Chulijaus Iglesijaus (Julio Iglesias), En ikės Iglesi- jaus (En ique Iglesias) pa a dės i dėl o čia ski inas sąlygiškai, plg. isp. p d. Iglesia, Iglesias (DAE 429). 13 Šis asmen a dis kaip a das Ispanijoje nė a a ojamas i g eičiausiai išpli o iš i alų, o šie jį pe ėmė iš ispanų (GVN 305). 14 Pagal DNP 120 y a i ki as a do kilmės aiškinimas: šio a do pama as y a kel iškas. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški a dai Lie u os a dyne 1991–2010 m. | 7 Ki ų ispaniškos kilmės a dų a si ado sudū us ski ingos kilmės (asmen a džių, jų umpi- nių a apelia y ų) kamienus. Tokie y a a dai Anãlija 1, plg. isp. Anala, susida ęs ispanų kal- boje iš a dų Anà (plg. isp. Ana) i Lijà (plg. isp. Lía); Anabelà 2, Anabèlė 2, plg. isp. Anabel, ispanų kalboje a si ado sudū us a dus Anà (plg. isp. Ana) i Izabèlė (plg. isp. Isabel)15; Ma isà (1), plg. isp. Ma isa, sudū us a dus Ma a (plg. isp. Ma a) i Luisa (plg. isp. Luisa). Panašios s uk ū os y a i San jãgas 3, plg. isp. San iago, ispanų kalboje a si adęs suaugus lo . sanc us „š en as“ i isp. umpiniui Iagus, ku io pama as y a a das Jokbas (isp. Iacobus). Tokie su- du iniai a dai, ku ių an oji dalis y a kokio no s a do umpinys, būdingi ispanų a dynui (ž . Рылов 2010: 41). Iš ap a ų a dų s a is ikos ma y i, kad i iamuoju laiko a piu ispaniškos kilmės a dai bu o dažniau su eik i me gai ėms nei be niukams. Taip pa 1991–2010 m. me gai ėms duo ų ispa- niškų a dų pama as y a į ai esnis nei be niukų a dų. Remian is 2006 m. duomenimis, ispaniškos kilmės a dai Lie u oje p adė i a o i ski in- gu laiku. Dalis 1991–2010 m. papli usių a dų aikams duodami jau nuo an o XX a. dešim- mečio p adžios, ai a dai Ksa è as, Ksa e à i Ksa è ija. Šiais a dais Lie u oje daugiausiai adin a XX a. 3–5 dešim mečiais, o jų papli imas XX a. p adžioje sie inas su š en ųjų a dų da imo adicija, nes Ksa è o a das Lie u oje ge ai žinomas dėl Š . P anciškaus Ksa e o. Iki 1941 m. lie u ių a dyne papli o a dai Dolo esà, Loli à, iš ku ių Lol os a das i in daž- nas apo 7- ą dešim me į, pasi odžius Vladimi o Naboko o omanui Loli a i pagal jį pas a y- am o pa ies pa adinimo ilmui. P ie šio laiko a pio asmen a džių sąlygiškai p iski as i iki 1941 m. U ug ajaus lie u ei duo as Alònd os a das, ku iuo nuo 1998 m. p adė os adin i i Lie u oje gimusios me gai ės, kai pasi odė o pa ies pa adinimo meksikiečių se ialas. Taigi 1991–2010 m. dažnesni ispanų kilmės a dai Dolo esà 5, Ksa è as 14 (3), Ksa e à 8 (1), Ksa è ija 4, Loli à 131 (5), iki 1941 m. papli ę Lie u oje, jau y a apę lie u ių a dyno dalimi – jais nuola adinami aikai (dažniausiai Lie u oje gimę lie u iai) i ėlesniais dešim - mečiais, jie į auk i į LVKŽ. Va du Alònd a 2 (1) pa adin ų me gaičių Lie u oje ėl a si anda XX a. pabaigoje, kas odo, kad a dynas a naujinamas aikams su eikian a dus, ku ie XX a. p adžioje bu o žinomi iš išei ių a dyno, o nuo XX a. pabaigos plin a iš ele izijos. So ie mečio Lie u oje p adė i duo i ispaniškos kilmės a dai Blánka, Boni à, Dolo i à, Esme álda, Gi anà, Gi ãnas, Konsuelà, Lolà, Mo enà, Mo ènas i Se lė, iš ku ių naujesni y a Mo ènas, papli ęs Lie u oje nuo 7- o, Blánka, Mo enà, Se lė – nuo 8- o XX a. dešim mečių. Čia sąlygiškai p iski ina i Ma isà, so ie mečiu duo a Pie ų Ame ikoje gimusioms me gai- ėms. Dėl XX a. p adžios duomenų s okos negalima dalies a dų p iski i anks esnio laiko a - pio asmen a džiams, be įmanoma spė i, kad, p z., Esme áldomis me gai ės adin os anksčiau nei 1941 m., nes Vik o o Hugo (Vic o Hugo) kū iniai, iš ku šis a das išpli o, Lie u oje e s- i nuo XX a. 2-o dešim mečio. Ki i a dai galėjo bū i duo i siekian išski inumo a dėl pa i- kusio jų skambesio. So ie mečiu p adė i a o i ispaniškos kilmės asmen a džiai 1991–2010 m. y a į ai aus populia umo: iš isų dažnumu išsiski ia Gi ãnos 245 (2) a das, bu ęs i in dažnas Lie u oje 7–8 XX a. dešim mečiais16, kiek daugiau pasi aiko aikų, pa adin ų Esme áldos 8 (3), Gi ãno 5, Konsuèlos 6 a dais, o ki i a dai aikams duo i 1 a 2 ka us. Visus šiuo laiko a piu p adė us 15 Va do Anabel kilmė gal bū i aiškinama i ki aip: jis gali bū i laikomas lo . a do Amabel pe di biniu (GVL 59). 16 Iš iso jis duo as daugiau nei 4200 LR piliečių. Kadangi kalbininkai šį a dą k i ika o dėl neigiamų asociacijų, ku ias sukelia pama inis su omų au o a džiu siejamas apelia y as, odėl aišku, kad uo me u bu o žinoma, kokie s e im a džiai duo i uo laiku gimusiems aikams. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški a dai Lie u os a dyne 1991–2010 m. | 8 duo i a dus sieja bend as b uožas: i 1941–1990, i 1991–2010 m. jais dažniausiai adin i Lie u oje gimę lie u ių au ybės aikai. Taigi 1941–1990 m. p adė i a o i ispaniškos kilmės a dai y a p igiję lie u ių a dyne i o muojasi jų a ojimo adicija. Duo i aikams šiuos a dus 1991–2010 m. galėjo paska in i li e a ū a i ele izija, p z., Konsuèlomis me gai ės galėjo bū i ėl p adė os adin i 1993 m. iš e us Žo ž Sand (Geo ge Sand) omaną Konsuela, o ki i a dai, p z., Blánka, Esme álda, Mo enà, Mo ènas, galėjo plis i dėl se ialų he ojų a juos sukū usių ak o ių a dų i pa a džių. Ma an 1991–2010 m. duo ą a dą Ma isà p idu ina, kad so ie mečiu (kaip i anks esniu laiko a piu) a dų į ai o ei į akos u ėjo išei iai: Pie ų Ame ikoje gimusių me gaičių asmen- a džiai pildė LR piliečių a dyną naujais a dais, ku iais XX a. pabaigoje bu o p adė i adin- i i Lie u oje gimę aikai. Iš so ie mečiu Lie u oje išpli usių ispaniškų asmen a džių, išsky us a dą Lolà, nu odomą ik kaip umpinį p ie a do Loli à, nei ienas a das neį auk as į LVKŽ. Todėl spė ina, kad LVKŽ naujais s e im a džiais neplės as g eičiausiai siekian išlaiky i sa os, k ikščioniškos kil- mės a dų a a puka iu papli usių s e im a džių da imo adicijas. Naujausiais ispanų kilmės a dais laiky ini iki 1991 m. neduo i asmen a džiai Ab lė, Anabelà, Anabèlė, Anãlija, A asèlė, Bja, Cha iẽ as, Diègas, Esme áldas, Iglèsija, Me sedesà, Milag à, Palomà, Pila à, Rosa à, Rosa i à, Sag ã ija i San jãgas, iš ku ių kiek dažnesnis y a Milag à, o ki i a dai 1991–2010 m. gimusiems aikams duo i 1–3 ka us. Iš šių a dų nei ienas nė a minimas LVKŽ, no s jais dažniausiai aip pa adin i Lie u oje gimę aikai, ku ių daugelis y a lie u iai, i ik Iglèsijos a du pa adin a užsienio lie u ė. Dalis 1991–2010 m. Lie u oje papli usių a dų g eičiausiai a si ado dėl ele izijos į akos, p z., Cha iẽ as, Diègas, Me sedesà, Milag à, Palomà, Pila à, San jãgas y a pasku inį XX a. dešim me į i XXI a. p a- džioje ody ų se ialų he ojų a dai. Me sedesà da galėjo pa adin i me gai ę i pagal 1998 a 2005 m. pe leis o Aleksand o Diuma (Alexand e Dumas) omano G a as Mon ek is as a pa- gal jį suku o ilmo eikėjos a dą. P idu ina, kad 1991–2010 m. a dyne pasi aikė i ke u i pe di b i ispaniški asmen a džiai Esmi álda 7 (3), Esmi áldas 1, Kse e à 1, Kse è as 2. Dalies asmen a džių o mos Lie u oje a si ado i p adė os a o i uo pačiu laiku kaip i pag indinės a dų Esme álda (so ie mečiu) a Ksa è as, Ksa e à (iki 1941 m.) o mos, ik a das Esmi áldas žinomas nuo so ie mečio. Va dus Kse e à, Kse è as laikan a minėmis y ų aukš aičių o momis (ž . LVKŽ 206), galima eig i, kad a minių o mų adicija gy a i XX a. pabaigoje – XXI a. p adžioje. Vis dėl o Esmi álda y a kiek dažnesnė nei ki i a dai, odėl spė ina, kad dalis me gaičių galėjo bū i pa- adin os Esmi áldomis nusiklausius a ian šį a dą iš o pa ies pa adinimo se ialo, ody o i- iamuoju laiku. Dėl o kel ina min is, kad laikui bėgan keičiasi kai ku ių a dų s a usas: dalis a dų, anksčiau laiky i a minėmis o momis, pas a aisiais me ais gali ap i išk eip omis a dų o momis. Taigi apibend inan eig ina, kad iš ispaniškos kilmės a dų daugiausia y a apelia y inių asmen a džių, aip pa pasi aiko ie o a dinių, umpinių, sudu inių a dų. Didžioji dalis ski ingu laiku išpli usių ispaniškų a dų isą XX a. dažniausiai bu o duo i Lie u oje gimu- siems lie u iams i s a s an , kodėl šie a dai a si ado lie u ių a dyne, pi miausia eikia ma y i ki ų kul ū ų į aką. P idu ina, kad ispaniškos kilmės a dai, iki so ie mečio pabaigos duo i užsienyje gimusioms LR pilie ėms, 1991–2010 m. p adedami duo i i Lie u oje gimu- sioms me gai ėms, kas odo, kad šie a dai, būdingi ki akalbėms kul ū oms, plin a i Lie u- oje. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški a dai Lie u os a dyne 1991–2010 m. | 9 Populia iausi 1991–2010 m. duo i ispaniški a dai Gi anà 245 (2), Loli à 131 (5) bu o ge- okai dažnesni so ie mečiu. Tai odo, kad pas a aisiais me ais šie a dai i oliau duodami aikams šalia ki ų s e im a džių. Dalis ispaniškų a dų, p adedan Esme álda, papli o iš li e a- ū os, ėliau – iš kino ilmų, se ialų. Pas ebė a, kad pe pas a uosius du dešim mečius LR pi- liečių a dyne padaugėjo ispaniškos kilmės a dų kaip a ski ų iene ų, be ispaniškos kilmės a dų an plūdžio nė a, kadangi daugelis jų e i – duo i 1 a 3 aikams. ISPANIŠKOS FORMOS VARDAI Minė a, kad ispaniškos o mos a dais laikomi ie asmen a džiai, ku ių kamienai susida ė ispanų kalboje. Jie a si ado dėl kalbos aidos paki us į ai ios kilmės asmen a džiams, ski ingu laiku pe im iems iš ki ų kalbų. Pasi aiko i iš ki ų kalbų pa ekusių a dų, ku ių kamienai ispa- nų kalboje įga o speci ines o mas, bu o su umpin i a išplės i p iesagomis. Taigi ispaniškos o mos a dai y a d ejopi: ieni susida ė ispanų kalboje, iš ku ios papli o į ki as kalbas, o ki i a si ado omanų kalbose lo yniza us ski ingos kilmės asmen a džius, ačiau dėl kalbos aidos ispanų kalboje įga o sa i as o mas. Į e inus ispaniškos o mos a dus pagal jų pama ą ma y i, kad 1991–2010 m. duo a nema- žai asmen a džių, ku ie kilę iš ge manų kalbų, ai mo e ų a dai El y à 163 (6), plg. isp. El i- a; Fe nánda 8 (3), plg. isp. Fe nanda; Flo nda 117, plg. isp. Flo inda, Reinálda 3, plg. isp. Reinalda; Rosènda 1, plg. isp. Rosenda; y ų – El  as 1, plg. isp. El i o; En kė 4 (2), plg. isp. En ique; Fe nándas 15, plg. isp. Fe nando; Flo ndas 118, plg. isp. Flo indo; Ram as 2, plg. isp. Rami o; Rod gas 7, plg. isp. Rod igo; Rosèndas 1, plg. isp. Rosendo. Taip pa iena Lie u oje gimusi me gai ė pa adin a a du, ku is a si ado iš ispanų kalboje susida iusio ge maniškos kilmės y o a do, ai Rod igà 1, plg. isp. Rod igo, lie. Rod gas. Ki ų ispaniškos o mos asmen a džių pama as y a k ikščioniškos kilmės a dų, ku ių dalis u i ki as įp as as lie u ių kalboje o mas, a ian ai, iš ispanų kalbos naujai paskolin i lie u ių kalboje. Dalis ispaniškos o mos asmen a džių kildin ina iš lo ynų kalbos, ai mo e ų a dai Domnga 9 (1), plg. isp. Dominga i lie. Dominykà, Domininkà19; Es elà 188 (5), plg. isp. Es e- la; Es ja 45 (4), plg. isp. Es ella; O ianà 8 (1), O ijanà 6, plg. isp. O iana20; y ų – Amãdas 1, plg. isp. Amado; Domngas 3, plg. isp. Domingo i lie. Dominkas, Dominiñkas; Es èlas 1, g eičiausiai susida ęs Lie u oje iš mo e s a do Es elà. Pasi aiko i asmen a džių, ku ių pama- as y a g aikų kalboje, ai mo e ų a dai Agedà 1, plg. isp. Águeda i lie. Aga à, Ago à; Anchelà 2, plg. isp. Ángela i lie. Angèlė; Anchelikà 1, plg. isp. Angélica; Inesà 1001 (9), plg. isp. Inés i lie. Ãgnė; i y ų – Alechánd as 1, plg. isp. Alejand o i lie. Aleksánd as; Anchelkas 1, plg. isp. Angélico. Čia minė inas i a das Inèsė 1 (1), ku is g eičiausiai pada y as iš a do Inesà. Da ki i a dai y a heb ajiškos kilmės, ai Adãnas 4, plg. isp. Adán i lie. Adõmas; Chèsus 1, plg. isp. 17 Flo nda 1 gali bū i laikoma i p iesagos ediniu iš lo yniško a do Flo à, susida iusiu ispanų i i alų kalbose (GVL 159). 18 Flo ndas 1 gali bū i laikoma i p iesagos ediniu iš lo yniško a do Flò as, susida iusiu ispanų i i alų kalbose (GVL 159). 19 Čia i oliau su nuo oda lie. eikiamos lie u ių kalboje a ojamos šių a dų o mos, susida iusios iš anksčiau į lie u ių kalbą pe im ų šių a dų o mų. 20 Šio a do kilmė nė a isiškai aiški: jis y a a ba p iesagos -ana edinys iš a do O ia, ku is y a isp. a dų Áu ea a Au ia o ma (DNP 575), a ba pap asčiausiai siejamas su lo ynų kalbų leksika (GVN 322–323). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški a dai Lie u os a dyne 1991–2010 m. | 16 SPANISH PERSONAL NAMES IN THE CONTEXT OF LITHUANIAN PERSONAL NAMES IN 1991–2010 Summa y The a icle p esen s adap ed and g amma ically co ec ed Spanish pe sonal names gi en o he ci izens o he Republic o Li huania (he ea e – RoL) in 1991–2010. I was ound ou ha pa o he mos common Spanish pe sonal names we e hose included in he E ymological Dic iona y o Li hua- nian Pe sonal Names, while some o he Spanish pe sonal names a e men ioned in he discussion o pe sonal names ha a e no ecommended. The collec ion o pe sonal names o he esea ch was aimed a selec ing names o igina ing om Spanish lexis only and miscellaneous e ymological o ms o pe sonal names de i ed solely om he Spanish language. Howe e , i was p oblema ic o dis inguish be ween Spanish and o he pe sonal names as mos o Spanish pe sonal names coincided wi h he o ms o pe sonal names used in Roman languages o o he language amilies. Pe sonal names o Spanish o igin gi en o he ci izens o he RoL in 1991– 2010 show ha appel- la i e pe sonal names accoun o he la ges pa ; place names, abb e ia ions, compound pe sonal names also occu . One g oup o pe sonal names wi h a Spanish o m in he pe iod s udied comp ises pe sonal names and hei a ian s o di e en o igin o med wi hin he Spanish language. O he pe - sonal names a e a ian s o pe sonal names o Ch is ian o igin wi h di e en equi alen s used in he Li huanian language; abb e ia ions and pe sonal names wi h diminu i e su ixes also occu . Th ough- ou he en i e 20 h cen u y, Li huanian ci izens we e gi en Spanish pe sonal names, ye an inc ease in hese pe sonal names and he sp ead o new ones occu ed in he la e 20 h and ea ly 21s cen u ies, e en hough no massi e in lux has been obse ed. O e he pe iod in ques ion, Spanish pe sonal emale names we e mo e equen han he male ones, and pe sonal emale names wi h diminu i e su ixes we e mo e equen han he male ones. In 1991–2010, Spanish pe sonal emale names we e mo e di e se in e ms o hei base o m han he male ones. Cu en ly, abb e ia ions wi h endings o pe sonal names wi h diminu i e su ixes a hei base o m ha e become widesp ead in Li huania. Spanish pe sonal names had i s ly eme ged among he Li huanian names om li e a u e, hen om cinema ilms, TV se ies. The e o e, an inc ease in he numbe o Spanish pe sonal names gi en o he ci izens o he RoL in 1991–2010 migh ha e been ela ed o Spanish TV se ies. Also, pa en s migh ha e gi en Spanish pe sonal names o hei child en wi h he pu pose o gi ing a a e, dis inc pe sonal name o o eign o igin o , in he So ie imes, because o admi a ion o he Wes e n cul u e. A di e en ime pe iods h oughou he 20 h cen u y, mos o Spanish names we e gi en o Li huanians bo n in Li huania; only in he la e 20 h and ea ly 21s cen u ies he e is an inc ease in pe sonal names wi h a Spanish o m gi en o he ci izens o he RoL bo n ab oad. I was ound ou ha he ci izens o he RoL bo n ab oad we e gi en he same pe sonal names as child en bo n in Li huania. This shows ha Spanish pe sonal names ha e become widesp ead unde he in luence o o he cul u es, while s a ing om he ea ly 20 h cen u y Spanish pe sonal names cha ac e is ic o Spanish speaking coun ies o m a unique pa o he pe sonal names o he ci izens o he RoL; in he la e 20 h and ea ly 21s cen u ies hese names a e in eg a ed in o he pe sonal names gi en o child en bo n in he RoL. Spanish pe sonal names included in he E ymological Dic iona y o Li huanian Pe sonal Names (Li h. Lie u ių a dų kilmės žodynas – LVKŽ) we e usually gi en o he ci izens o he RoL s a ing om he ea ly 20 h cen u y; some o pe sonal names included in he LVKŽ we e gi en o child en s a ing om he So ie imes. Howe e , he majo i y o Spanish pe sonal names gi en in 1991–2010 a e missing in he LVKŽ. All hese pe sonal names (excep o Ani a, Es ėja, Gi ana, Gi anas) sha e he same ea u e – hey we e qui e a e in he 20 h cen u y and in he ea ly 21s cen u y, which was p obably why hey we e no included. I was no iced ha a subs an ial pa o pe sonal names no included in he LVKŽ had been o he i s ime gi en o he ci izens o he RoL s a ing om he BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ, VAIDA GRINIŪTĖ. Ispaniški a dai Lie u os a dyne 1991–2010 m. | 17 mid-20 h cen u y, which p obably sugges s ha he au ho s o he LVKŽ ejec ed pe sonal names widesp ead in he ecen ime pe iod as hey in ended o p ese e he adi ions o gi ing o eign names widesp ead in he in e wa pe iod. KEYWORDS: pe sonal name, pe sonal Spanish name, a pe sonal name o Spanish o igin, a pe sonal name wi h a Spanish o m, child en’s pe sonal names DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Vilniaus uni e si e o Bal is ikos ka ed a Uni e si e o g. 5, LT-01513 Vilnius [email p o ec ed] VAIDA GRINIŪTĖ Vilniaus uni e si e o Bal is ikos ka ed a Uni e si e o g. 5, LT-01513 Vilnius [email p o ec ed]