Ar vis dar aktualus Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas? Vertinių atvejis

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ Vy au o Didžiojo uni e si e as AR VIS DAR AKTUALUS DIDŽIŲJŲ KALBOS KLAIDŲ SĄRAŠAS? VERTINIŲ ATVEJIS ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos kul ū a, lie u ių kalba, ne eik ini e iniai, Didžiųjų kalbos klaidų są ašas, Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, mo y uo a i nemo y uo a a osena. 1. ĮVADAS Bend inė kalba, kaip i ki os kalbos a mainos, nuola os keičiasi: a sinaujina, skolinasi naujų žodžių, į žodynus, kaip į kalbos a chy us, sugula am ik u laiko a piu a o i žodžiai, nauja- da ai iksuojami naujažodžių duomenynuose. Kin a i kalbos no mos, aisyklingos kalbos ei- kala imai. Kadangi kalbėdami bend ine kalba u ime laiky is kodi ikuo ų no mų, odėl no i- me, kad no mos bū ų lanksčios, daugumai kalbos a o ojų p iim inos, a naujinamos, a siž elgian į į ai ias pasikei usias aplinkybes (apie no minimo p incipus plačiau ž . Pupkis 2005; Šukys 2003). Vienas iš g iežčiausiai no minę i neno minę a oseną ap ašančių šal inių – Didžiųjų kal- bos klaidų są ašas ( oliau – DKKS). Pasi aiko gana ka ego iškų nuomonių dėl šio są ašo: dėl o, kad baudžiama piniginėmis baudomis, kad pa eikiama neak ualių žodžių, kad kon oliuojama žiniasklaidos kalba i pan. (plg. Subačius 2013; Vaicekauskienė 2010: 169; Vaicekauskienė 2011). Šiame s aipsnyje gilinamasi į ieną iš DKKS dalių – ne eik inus e inius i jų a oseną Daba inės lie u ių kalbos eks yne ( oliau – DLKT), be nesiekiama disku uo i nei apie kalbos no minimą, nei apie pa į DKKS. Pasi ink i okią emą paska ino 2014 m. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos p iim as nu a imas iš DKKS išb auk i du žodyno klaidų papunkčius: ne eik- inas s e imybes bei jų da inius i ne a o inas naująsias s e imybes (apie ai ž . diskusijas U nėžiū ė 2014). Dėl pasikei usio DKKS disku a ę kalbininkai da o iš adą, kad są ašą eikia a naujin i, pe žiū ė i, pa ikslin i, papildy i, odėl s eikin inas sp endimas pe žiū ė i kalbos a o ojams ak ualius klausimus, nes į kai ku ias skolinių a i ikmenų ekomendacijas eaguo- jama gana ak y iai (deja, dažnai nepalankiai). Vis dėl o kyla klausimas, a a ei yje bus keičia- mas DKKS, ypač žodyno klaidų skil is. Kalbos a o ojai labai laukia Kalbos pa a imų knygelių, ski ų ki iems leksikos iene ams ap a i.1 Šiuo y imu no ima pa eik i duomenis, kaip iename iš galimų daba inės kalbos šal- inių – DLKT – a ojami DKKS pa eik i ne eik ini e iniai. Tikimasi, kad in o macija apie 1 Numa y a, kad leksikos dalies an oji knygelė bus ski a žodžių eikšmėms, o ečioji – ki iems a ejams, a p jų i e iniams. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. A is da ak ualus didžiųjų kalbos klaidų są ašas? Ve inių a ejis | 2 e inių pasiski s ymą eks yno dalyse, pa a ojimo laiko a pį, dažnumą i mo y aciją bus naudingi iek lie u ių kalbos no min ojams, iek i ki iems kalbos a o ojams. 2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKA Ne eik inais e iniais (jie da adinami neigiamai kono uo u e minu e alai) adinami „nekū ybiškai, ne inkamai a ba be eikalo išsi e s i žodžiai, ku iems pakeis i pap as ai y a sa ų“ (Šukys 2003: 44); „žodis a posakis, suda y as pagal s e imos kalbos pa yzdį, an aip a ian , iš e s as „pa aidžiui“ (Paulauskienė 2000: 85). „Peikiami isi [ e iniai], ku ie lie u ių kalboje negali bū i seman iškai mo y uojami a ba nea i inka lie u ių kalbos žodžių da ybos polinkių“ (Pupkis 2005: 262). Aldonas Pupkis (2005: 262–263) neigiamai kodi ikuo us e inius adina e alais i juos klasi ikuoja į iš isinius i dalinius. Iš isiniais laikomi iš isai iš e s i žodžiai (p z.: apys o a (=aplinkybė); ienok (= ačiau, be ); pasėka (= ezul a as, pada inys) a ba žodžių junginiai (daž- nai azeologizmai) (p z.: maka onus an ausų kabin i (=akis dum i, muilin i); pe lenk i lazdą (=pe dė i, pe sis eng i). Daliniais e alais adinami žodžiai, ku iuose ne inkamai a ojamas p iešdėlis, p iesaga a ki as dėmuo (p z.: a eguliuo i (=su eguliuo i); bealkoholinis (=bealkoho- lis, nealkoholinis, gai usis); kažkas ai (=kažkas). Lo e a Vaicekauskienė (2007: 17) a k eipia dėmesį, kad ka ais sunku a ski i e inius i seman izmus, nes pi mųjų išsi e čiama o ma, o an ųjų – eikšmė, i siūlo e iniais laiky i ik mo ologiškai sudė ingo (sudu inio) s e imžodžio e imus, aiškius naujada us, ku ie nesu- ampa su sa os kalbos žodžiu i odėl y a nesunkiai a ski iami nuo pasiskolin os eikšmės. Šiame s aipsnyje laikomasi nuomonės, kad ne eik ini e iniai – ai lie u ių kalbai nebū- dingos sanda os žodžiai, žodžių samplaikos a žodžių junginiai, padėmeniui išsi e s i iš ki ų kalbų, dažniausiai usų, o ma panašūs į aisyklingus lie u iškus žodžius. DKKS pa eik i 37 ne eik ini e iniai – 12 žodžių i 25 žodžių junginiai: apys o a; ge bū is; įs a ymda ys, -ė, įs a ymleidys, -ė, įs a ymda ys ė, įs a ymleidys ė; išsi eikš i, išsi eiškimas; lais- ano is, -ė, lais ano iškas, -a, lais ano iškai; neku is, -i; neužilgo; obalsis; pasėka; sa is o us, -i, sa is o iai, sa is o umas; s o yla(s); ienok; an kiek; an sa ęs; an s eika os; an iek; pas sa e; iš kalno; kaip ka as; kaip sykis; kaip aisyklė; kas liečia; kas link; p ie ko; būk ai; kažkada ai; an kiek, an iek; kaip ai; (kaž)kaip ai; (kaž)kas ai; (kaž)kieno ai; (kaž)kodėl ai; (kaž)koks ai; (kaž)ku is ai, (kaž)ku i ai; bū i (ne) ku se; i aip; (kaž)ku ai. Visų šių e inių (ne ik an aš inių, be i isų kai ybinių o mų) ieško a isose DLKT da- lyse. Teks yne ne as a samplaikų bū i (ne) ku se, i aip, (kaž)ku ai. A k eip inas dėmesys, kad eks ynas nė a isiškai inkamas šal inis e iniams analizuo i, nes dauguma eks ų y a (a u- ė ų bū i) su edaguo i. Ki a e us, jei kalbos edak o ių a ky uose eks uose lieka DKKS pa eik ų e inių, ai gali ody i, kad e iniai sunkiai a pažįs ami, odėl is da ak ualu juos i i. Taip pa eikia a siž elg i i į ai, kad DKKS pa i in as 1997 m., o eks yne galima as i eks us nuo 1992 m., aigi am ik a p asme anks esniuose eks uose pa a o i ne eik ini e - iniai negali bū i laikomi didžiosiomis kalbos klaidomis (be nelaiky ini i aisyklingais). No minamuosiuose a ki okio pobūdžio leidiniuose (ž . Pupkis 2005: 263; Šukys 2003: 50; Vilkončius 2001; Paulauskienė 2000: 87) minimi i keli aizdingi e s iniai posakiai. Pa eikia- ma daugiausia pas a aisiais me ais ne inkamai iš anglų kalbos e čiamų žodžių a posakių), BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. A is da ak ualus didžiųjų kalbos klaidų są ašas? Ve inių a ejis | 3 p z.: pakiš i kiaulę (=išk ės i kiaulys ę); maka onus kabin i (=miglą į akis pūs i, akis dum i); iščiukus skaičiuosim udenį (=pažiū ėsim, kai dugną dėsim; nepe šokęs upelio nesakyk op); s o- gas ažiuoja (= ūks a ieno šulo); pe lenk i lazdą (=pe dė i, pe sis eng i); p og amos inis (=s a biausias, eikšmingiausias); šakėmis an andens ašy a (=muilo bu bulas, ieni niekai); ei i kaip pe ba cha ą (=pe s ies ą, kaip s ies u pa ep a); eikalingas kaip šuniui an a uodega (=penk a koja); p iskaldy i malkų (=p i i i košės); u ė i ge ą laiką (=ge ai p aleis i laiką); be p oblemų (=nesunku, nieko baisaus, pada ysiu); į a y i į kampą (=p i em i / p ispi i p ie sienos, su ies i į ožio agą); kel i os ą (=kel i au ę, skelb i os ą); lažinuosi, kad ... (=aš ik as, gal ą dedu / guldau); pasima ysime ėliau (=sudie( )! Viso labo! Tam ka ui!); žu o ie oje (=iš ka o). Pasak Jono Šukio (2003: 50), kai ku ie e s iniai usiški azeologizmai pe dažnai a o i so ie mečio spaudoje (jie a ojami i daba ). Kalbininkas aiškiai nepasako, a šie posakiai ne- a o ini, a juos galima (be nebū ina) keis i lie u iškais aizdingais posakiais. Minimi okie žodžių junginiai: žiū ė i iš sa o a pinės (paisy i sa o eikalų, in e esų); mė y i akmenis į (kieno) da žą (k i ikuo i); kaišio i pagalius į a us ( ukdy i); bal ais siūlais siū a (neį ody a); į a ą ynio- i (nea i ai kalbė i, pūs i miglą); gumą emp i (dels i). Šie e s iniai posakiai nenag inė i DLKT. No ė ųsi a k eip i kalbos no min ųjų dėmesį, kad eikė ų ski i daugiau dėmesio okiems posakiams (ypač aizdingiesiems): suda y i jų są ašus; paaiškin i, kodėl jie ne a o ini, nes kalbos a o ojams a odo, kad jei posakis y a aizdingas, ai jis aisyklingas; iksliai nu ody i e inimo laipsnį, . y. a ne eik ina, a eng ina, a ie oj jų ge iau a o i ki us lie u iškus posakius. S aipsnyje e iniai nag inė i ke u iais aspek ais: 1) kaip dažnai a ojami eks yne; 2) ko- kioje eks yno dalyje pa a o i; 3) kokio laiko a pio eks uose (kel a hipo ezė, kad daugiau e inių bus senesniuose eks uose, . y. publikuo uose iki 2000 m., i mažiau naujesniuose, publikuo uose nuo 2001 m.); 4) a a ojami mo y uo ai a nemo y uo ai (da y a p ielaida, kad dažniau ne eik ini e iniai pa a ojami nemo y uo ai, nes kalbos a o ojai jų nea pažįs- a i nejaučia a ojan ys ne eik inus žodžius) (ž . 3 sky ių). Šio y imo me odika nė a nauja – 2005 m. publikuo ame s aipsnyje „S e imybių a oji- mo polinkiai lie u ių kalbos eks yne“ Po ilas Rudze ičius DLKT y ė 144 senąsias s e imy- bes, nu ody as DKKS. Bus emiamasi šio au o iaus pa eik a y imo me odika, kai ku ie šio y imo ezul a ai bus palygin i su P. Rudze ičiaus y imo duomenimis. 3. NETEIKTINŲ VERTINIŲ VARTOSENA DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS TEKSTYNE Teks yne as a daugiau nei 20 000 konko danso eilučių su ne eik inais e iniais. Vis dėl o ai ne eiškia, kad y a iek daug ne aisyklingos a osenos a ejų. Ne e ai ne eik ini e s iniai junginiai a si ik inai su apo su aisyklingais žodžių junginiais, p z.: (1) įmonėse įmanomi ik A i B keliai. A ba nieko neda y i i žiū ė i, p ie ko ai p i es, a ba - lopy i seną aldymo „kūną“.2 2 Visi pa yzdžiai pa eik i iš DLKT. Pa yzdžiai ne edaguo i, kai ku ie šiek iek su umpin i; nag inėjamas e inys pajuodin as. Pa yzdžiai i s a is iniai duomenys im i iš 2014 m. apgin o Agnės Sendai ės bakalau o da bo „Ne eik- inų e inių a osena Daba inės lie u ių kalbos eks yne“ ( ado ė E ika Rimku ė). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. A is da ak ualus didžiųjų kalbos klaidų są ašas? Ve inių a ejis | 4 (2) Be ... Gal pa s elnias pakišo koją. Žinoma, logiškai gal ojan , p ie ko čia elnias? Viską sujaukė inki- minė kampanija. (3) dėl ku ių d asia pe nelyg ilgai, aišku, įžūliai i uščiai ni šo pa i an sa ęs: (4) ku i p ie skil io opos labai ge ai eikia. Aš pa y iau Kaune pa s an sa ęs. Žinoma, jei ėžys, ai jau be ope acijos neapsieisi. A me us konko danso eilu es (ž . 1, 3 pa yzdžius), ku iose pa a o as aisyklingas žodžių junginys, liko 3086 konko danso eilu ės su ne eik inais e iniais (į ai iomis o momis). To- liau ap a as DKKS pa eik ų i eks yne as ų ne eik inų e inių pa a ojimo dažnumas (ž . 3.1), pasiski s ymas DLKT dalyse (ž . 3.2), a osena pagal laiko a pį (ž . 3.3) i a ojimo mo y acija (ž . 3.4). 3.1. Ne eik inų e inių a ojimo Daba inės lie u ių kalbos eks yne dažnumas Kaip minė a an ame sky iuje, iš iso DLKT as i 34 e iniai. Pagal a ojimo dažnumą jie suski s y i į is g upes: 1. pa a o i daugiau nei 100 ka ų, 2. pa a o i 10–100 ka ų, 3. pa a o i mažiau nei 10 ka ų. Pi mosios g upės as a 12 žodžių (jie suda o 35,3 p oc. isų eks yne as ų ne a o inų e - inių). Pa ys dažniausi eks yne as i e iniai y a šie: išsi eikš i, išsi eiškimas (506)3, ienok (277), ge bū is (241), neužilgo (235), (kaž)koks ai (231), (kaž)kas ai (209). An ajai g upei, . y. pa a o iems 10–100 ka ų, p iski a 16 žodžių (47 p oc.). Tai e iniai apys o a (54), obalsis (52), an sa ęs (16), p ie ko (33) i k . Rečiausiai, . y. mažiau nei 10 ka ų, pa a o i 6 e iniai (17,7 p oc.), isi jie y a samplai- kos. Galima da y i p ielaidą, kad šios g upės i isai eks yne ne as i e iniai, . y. an kiek, an iek, an s eika os, bū i (ne) ku se, i aip, kaip ka as, (kaž)kieno ai, (kaž)kodėl ai, (kaž)ku ai, laiky ini nyks ančiais daba inėje kalboje. Šiai iš adai pa i in i eikė ų iš i i daugiau saky inės kalbos duomenų, nes šie e iniai u bū dažniau a ojami saky inėje kalboje, aip pa eikė ų i i i naujesnius ašy inės kalbos eks us. Ki a e us, okia e a a osena gali bū i nulem a i o, kad i aisyklingi šių e ai eks yne pa a o ų e inių a i ikmenys nė a dažni. Apibend inan ne eik inų e inių a ojimo dažnumą, galima eig i, kad daugiau nei ečdalis e inių labai dažni, odėl ikė ina, kad a imiausiu me u neišnyks. Pas ebė a, kad dažniau a ojami e s iniai žodžiai, o ne žodžių samplaikos. Ve inių a osenos dažnumą eikia ap a i i pla esniame kon eks e, odėl ki ame posky yje ap ašy a, kokiose eks yno dalyse pa a o i nag inėjami e iniai, o 3.4 posky yje pa eik i e inių a osenos mo y aci- jos polinkiai. 3 Skliaus uose nu odomas pa a ojimų skaičius. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. A is da ak ualus didžiųjų kalbos klaidų są ašas? Ve inių a ejis | 5 BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 3.2. Ne eik inų e inių pasiski s ymas Daba inės lie u ių kalbos eks yno dalyse Kaip minė a į ade, isi DKKS nu ody i e iniai nag inė i DLKT. Teks yno dydis – 140 mln. žodžių, jame pa eik i eks ai, pa ašy i nuo 1992 iki 2009 m. Teks yno p opo cijos pa eik- os 1 pa eiksle. 1 PAV. DLKT sanda a4 Daug disku uojama dėl eks ynų ep ezen a y umo, suda ymo p incipų i pan. (ž . Ma cin- ke ičienė 2000), šiame s aipsnyje į minė us diskusinius klausimus nesigilinama, be iš ka o a k eipiamas dėmesys, kad kai ku ie y imo ezul a ai y a nulem i eks yno sanda os p opo ci- jų (apie ai ž . oliau). Kaip ma y i iš an o pa eikslo, daugiausia ne eik inų e inių as a publicis ikoje (58,2 p oc.), daug mažiau neg ožinėje li e a ū oje, saky inėje kalboje i g ožinėje li e a ū oje. Kaip i ikė asi, mažiausiai pa a ojimo a ejų adminis acinės kalbos eks yno dalyje (2,6 p oc.). Vis dėl o šiuos duomenis eikia e in i kiek ki aip: daugiausia e inių as a publicis ikoje ne dėl o, kad šios eks yno dalies eks ai ne aisyklingiausi, o odėl, kad publicis ikos dalis DLKT y a didžiausia (ž . 1 pa eikslą); saky inė kalba ik ai nė a aisyklingiausia, o ik mažiausia DLKT dalis, odėl i ne eik inų e inių joje as a nedaug. 2 PAV. Ne eik inų e inių pasiski s ymas DLKT dalyse 4 Duomenys im i iš h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/menu?page=s a is ics. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. A is da ak ualus didžiųjų kalbos klaidų są ašas? Ve inių a ejis | 6 Tam, kad bū ų galima pa eik i ikslius duomenis apie e inių a oseną DLKT, suskaičiuo- as no malizuo as dažnumas: kiek 100 000 žodžių enka pa a ojimo a ejų (ž . 3 pa eikslą). 3 PAV. Ne eik inų e inių pasiski s ymas DLKT dalyse (no malizuo as dažnumas) Iš šių duomenų galima da y i iš adą, kad ne eik inų e inių a ojimas nė a dažnas, jie dažniausiai a ojami saky inėje kalboje, ku i nė a eglamen uojama (išsky us iešąją, o icia- liąją a oseną). DLKT saky inės kalbos dalis ski s oma į iešąją (čia įeina adijo, ele izijos laidų, o icialiųjų kalbų į ašai), p i ačiąją (suda o bui inės kalbos į ašai – jų y a daugiausia) i s enog amas (pa eik a kele as Seimo s enog amų). Deja, kol kas negalima a ski ai nag inė i ienos a kelių saky inės kalbos a mainų. Didžiausią dalį suda o neo icialioji bui inė šnekamo- ji kalba. Vadinasi, DKKS pa eik i ne eik ini e iniai būdingiausi bui inei šnekamajai kalbai, ku ioje e inių a osena laikoma mo y uo a (ž . 3.4 posky į). P ieš p adedan y imą many a, kad e iniai, kaip am ik a s ilis inė p iemonė, bus eika- lingi g ožinės li e a ū os kū iniuose, is dėl o 1,5 pa a ojimo a ejų 100-ui ūks ančių žodžių leidžia eig i, kad g ožinės li e a ū os eikėjų kalbai i cha ak e iams pe eik i e iniai nė a i in būdingi. Žiū in į ečio pa eikslo duomenis, negalima i in i, kad dokumen ų kalba y a ne aisy- klinga. Vis dėl o kiek nus ebino kad i negausus ne eik inų e inių pa a ojimas adminis a- cinės li e a ū os dalyje. Dauguma pa yzdžių as i senesniuose eks uose, . y. pa a o uose iki 2000 m., p z.: (5) konku encijos p oblemas ie iniame ūkyje. Bu ų ūkio paslaugų, mies ų ge bū io da bų, anspo o i ki- ose ie inio ūkio inkose numa oma plačiai aiky i (6) Esan p ašymui, Susi a iančiosios Šalys keičiasi in o macija apie sa o įs a ymleidys ę, eisinę sis emą i eismų p ak iką. (7) 2 STRAIPSNIS San uoka negali į yk i nesan lais ano iško i ik o besi uokiančiųjų su ikimo. a) Su de ama paga ba adiciniam (8) sunaikinimas esan šioms aplinkybėms: a) ai a si iko kelių eismo į ykio pasėkoje, kai apd aus oji ans- po o p iemonė bu o aldoma sa ininko (9) ABONENTAS gali u ė i ieną a kele ą objek ų (su sa is o iais į adais bei iš adais), a ojančių an- denį i šalinančių nuo ekas. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. A is da ak ualus didžiųjų kalbos klaidų są ašas? Ve inių a ejis | 7 Taigi iš ne eik inų e inių a osenos a ski ose DLKT dalyse ma y i, kad o icialiojoje a - osenoje, eglamen uojamoje als ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imų, iešai publikuo- uose da buose e inių gana nedaug, odėl negalima kalbė i apie gausius kalbos no mų pažei- dimus. 3.3. Ne eik inų e inių pasiski s ymas ski ingo laiko a pio eks uose Į ade kel a hipo ezė, kad ne aisyklingi e iniai u ė ų bū i dažniau a ojami senesniuose eks uose. San ykiškai senesniais eks ais laikomi iki 2000 m. paskelb i da bai, o naujesniais laikomi nuo 2001 m. ( . y. jau XXI amžiuje) išleis i eks ai. A likus analizę, paaiškėjo, kad hi- po ezė pasi i ino: iki 2000 m. skelb uose eks uose as a 59 p oc. e inių, o nuo 2001 m. išleis uose eks uose 41 p oc. e inių. Kai ku ie e iniai aiškiai dažnesni senesniuose eks uose: neku is, -i (senesniuose eks uose 87,5 p oc.), pasėka (83 p oc.), sa is o - ediniai (79 p oc.), s o yla (79 p oc.), ienok (80 p oc.), o e s inės samplaikos (kaž)kaip ai, (kaž)kas ai dažniau a ojamos naujesniuose eks- uose (a i inkamai 91 i 86 p oc.). Ki ų e inių (p z.: kaip ai, kaip sykis, kaip ka as, ge bū is) a osenos dažnumas panašus iek senesniuose, iek naujesniuose eks uose. Vadinasi, negali- ma da y i aiškios iš ados, kad pas a aisiais me ais ne eik ini e iniai da osi neak ualūs – gali- ma kalbė i ik apie konk ečius nyks ančius a is da dažnai a ojamus e inius. 3.4. Ne eik inų e inių a osenos mo y acija Šiame s aipsnyje ne eik inų e inių mo y acijai ski iama daugiausia dėmesio, nes iš šių duomenų iksliausiai ma y i, a DKKS pa eik i e iniai a ojami sąmoningai, . y. su okian , kad ai klaida, be dėl s ilis inių a ki okių sume imų ai eikalingas žodis, a kalbos a o ojai nejaučia e inių s e imumo i dėl o juos a oja kaip įp as us bend inės kalbos žodžius. Pi miausia ap a a, kokie a ejai laikomi mo y uo a a osena. J. Šukys (2003: 25–26) ei- gia, kad s ilis iškai mo y uo i no mų pažeidimai, dažniausiai pasi aikan ys g ožinėje li e a ū- oje, publicis ikoje, bui inėje kalboje, nelaikomi klaidomis. G ožinėje li e a ū oje s e imybės pasi elkiamos eikėjų cha ak e iui pe eik i, ačiau jos u i bū i a ojamos saikingai, p iešingu a eju eks as ampa nemeniškas. Nemo y uo i kalbos pažeidimai, pasak J. Šukio, dažniausiai būna ne yčiniai. Jiems p iski- iamos os klaidos, ku ias kalbos a o ojai pada o, nes nemoka bend inės kalbos, nežino jos no mų. Tyčiniais laikomi okie kalbos pažeidimai, kai kalbos a o ojas žino, kaip eikė ų ai- syklingai pasaky i ieną a ki ą žodį, be p iešinasi no mai i sąmoningai ją pažeidžia (Šukys 2003: 25–26). P. Rudze ičius, iš y ęs ne eik inas senąsias s e imybes, s aipsnyje „S e imybių a ojimo polinkiai Lie u ių kalbos eks yne“ (2005: 214–215) mo y uo ais no mų pažeidimais laikė: 1) esamus a ba numanomus ne daba inės bend inės kalbos in a pus: a) au osakos; b) senosios li e a ū os; c) a minių eks ų; 2) ak ualizuo as s e imybes, kai s ilis iniais sume imais pe da- omi i į kon eks ą į e piami senesnių laikų a osenos elemen ai; 3) daba inės neno minės kalbos ci a as: a) kai ci uojamas ilgesnis eks as, no in išlaiky i kalbos au en iškumą; b) kai ik BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. A is da ak ualus didžiųjų kalbos klaidų są ašas? Ve inių a ejis | 8 a ski as žodis ašomas kabu ėse; c) kai s e imybė a ojama kaip emocinė-eksp esinė s iliaus p iemonė; d) dialoguose; e) kalbos ekomendacijose. Ti ian ne eik inus e inius, ne as a isų P. Rudze ičiaus iš a dy ų a ejų, odėl mo y uo- i a ejai ski s omi ne aip smulkiai. Šiame s aipsnyje mo y uo a a osena laikomi okie a ejai: 1) pa ašy i kabu ėse a ba pas i uoju š i u; 2) as i ci a ose iš senų eks ų; 3) as i no minamuosiuose leidiniuose, ski uose mokymui, š ie imui; 4) pa a o i g ožinės li e a ū os eikėjų kalboje; 5) as i šnekamąją kalbą, kieno no s žodžius pe eikiančiose ci a ose; 6) as i saky inės kalbos eks yno dalyje. Suskaičia us mo y uo os i nemo y uo os a osenos a ejus, paaiškėjo, kad nemo y uo ai pa a o i 74 p oc. e inių, o mo y uo ai – 26 p oc. Šie duomenys gau i suskaičia us isus a osenos a ejus isose eks yno dalyse. Jau minė a, kad isi saky inės kalbos dalyje as i a ejai laiky i mo y uo a a osena. Tai nė a isiškai ikslu, nes šioje eks yno dalyje y a i iešosios, o icialiosios kalbos pa yzdžių (Seimo s enog amos, adijo, ele izijos laidų į ašai), ku iems keliami aisyklingumo eikala i- mai. Vis dėl o didžiąją saky inės kalbos dalį suda o neo icialioji bui inė šnekamoji kalba, ne- galima a ski i o icialiosios kalbos pa yzdžių, odėl isi saky inės kalbos a ejai laiky i mo y- uo ais. Ki a e us, saky inėje kalboje galima as i i anksčiau minė ų ki ų mo y uo os a osenos ipų, p z., pe pasako a kieno no s ne aisyklinga kalba, ne eik inas e inys pa a - o as am, kad apibūdin ų am ik ą asmenį i pan. Taigi šioje eks yno dalyje gali susiki s i keli mo y uo os a osenos a ejai, be išsamesnė analizė nea lik a. Tad a me us DLKT saky inės kalbos dalį, mo y acijos analizės ezul a ai kiek ki okie: nemo y uo a a osena būdinga 84 p oc. a ejų, o mo y uo a – 16 p oc. Toliau pa eik a kele as mo y uo os a osenos pa yzdžių: (10) Pasibaigus sau žmogelio „apys o ų“5 išskaičia imui, pe einama į apibend inančią dalį (11) Pasiek a ge o ė en su o ma o „ge bū izmo“ dimensiją, ku i ebeplečia sa o e d es d asinių adicinių e ybių. (12) Pilnai - isiškai; išsi eikš i - pasaky i; pe gy en i - išgy en i, jaudin is, sielo is (13) Neužilgo - ne ukus, uoj. Nedakepėlis - ne ykėlis. Skai au - manau. (14) eigė, kad „pasiun inybės pe da imas jokiu būdu negali bū i sup as as kaip lais ano iškas ak as“, o ak ams a iduo i pasi ink as žemiausio diploma inio ango (15) J. Skaisgi is (Ten pa ). Šaulių sąjungos adas P. Saladžius: „Jūsų obalsis „Lie u a lie u iams!“ y a g ažus i isiems lie u iams mielas. (16) o i e imo: „ a p a dų, mina o ų žmonių s e imos šalies, įdė ais paliko neku ie seno ėje paga sin i mūsų šalies y ai...“(p. 53-54). Robinzonas K uzas (17) Po yzos d ąsios, o an kožno eido na sybė žydi. S o yla, kalba i kožnas žingsnis eiškia isus liuosus esančius 5 Mo y uo os a osenos a ejai ne aisy i. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. A is da ak ualus didžiųjų kalbos klaidų są ašas? Ve inių a ejis | 9 (18) Ne imau sa am kailyje, labai ūpėjo sužino i, „an kiek“, kaip sako kauniečiai, im as bu o mano žai- dimas (19) be aš ik no ėjau sa e pasisendy kažkiek, gim adienis a, neužilgo bus. Aišku, melo kojos umpos, be ai čia nieko. Apie daina imą. Ge ai. (20) sako: ai, ponas Mako ai, isi anglų moky ojai e čia mumis ašy i apie kažkokius ai du nus dalykus, okius kaip asa os a os ogos a ba mūsų gy enimo is o ija. (21) adina „in e p e a y iuoju p o u“: adicinis iloso o aidmuo, ap ašy as „įs a ymda io“ me a o a, laipsniškai keičiamas aidmeniu, ku į ge iausiai pagauna (22) akcijos da nepasi engusios suda y i aiką“. Rabaniui duo a galimybė „lais ano iškai“ a sis a ydin i. Tai pada y i eikia iki ko o 21 dienos. 10–11 pa yzdžiuose ne eik ini e iniai išski i g a iškai, . y. kabu ėmis, – okių mo y uo- os a osenos a ejų as a daugiausia, jie aiškiausiai nus a omi. 12–13 pa yzdžiai paim i iš no minamųjų a mokymo ikslams ski ų leidinių. 14–15 pa yzdžiuose ci uojama ki o žmo- gaus kalba (ma y , bu o s a bu iską pe eik i iksliai, odėl ci a ose nieko nekeis a i pa a o- i ne eik ini e iniai). 16–17 pa yzdžiai ilius uoja iš aukas iš senųjų aš ų, odėl ne eik inų žodžių a osena čia mo y uo a.6 Aš uoniolik ame mo y uo os a osenos pa yzdyje e s inė samplaika ne ik g a iškai išski a, be i aki aizdžiai pa a o a am, kad pe eik ų kauniečių kalbėjimo s ilis iką. De yniolik ame pa yzdyje pa eikiama saky inės kalbos iš auka, ad čia pa a o as e inys aip pa laikomas mo y uo a a osena. Ki a e us, galbū kalbė ojas neišmano kalbos no mų i neužilgo a oja kaip aisyklingą žodį – okiu a eju a oseną eikė ų laiky i nemo y uo a. Vis dėl o neįmanoma pa ik in i, a eks yno saky inės kalbos dalyje pa eik ų pasakymų au o- iai išmano kalbos no mas, odėl, kaip minė a anksčiau, no s i ne isai ikslu aip eig i, be isi saky inės kalbos a ejai laikomi mo y uo a a osena. D idešim ame pa yzdyje aikliai kalbos p iemonėmis pe eik a neišsila inusių paauglių kalbėsena, odėl aišku, kad jame e i- nys pa a o as mo y uo ai. Tam ik ų neaiškumų kelia 21–22 pa yzdžiai: juose kabu ės gali bū i pa ašy os ne ik dėl o, kad aip no ima apsid aus i nuo klaidos, paci uojan , be galbū no in i onizuo i – okiu a e- ju gali bū i aip, kad eks o ašy ojas nesu okia, kad įs a ymda ys, lais ano iškai y a ne eik ini žodžiai, o kabu ės eikalingos ik i onijai iš eikš i. Toliau pa eik a kele as nemo y uo os a osenos pa yzdžių i jų komen a ai: (23) nieko nesakydamas, a si nieko nebū ų į ykę, ęsiau sa o da bą oliau. Apys o os (=Aplinkybės) man susiklos ė palankiai - pasi aikė komandi uo ė į Mask ą (24) Aš gal ojau: šie žiū o ai, u in ys ši okį ma e ialinį ge bū į (=ge o ę), pe ekę eginiais, daugybe ele- izijos p og amų, sėdės i žiū ės mano (25) iš d iejų s e ų, ku ios iena ki ą iboja, ki ais žodžiais - kaip Fich e išsi eiškia (= eigia, sako) - jos y a „dalios“ (kiekybiškos). 6 Tokie senosios lie u ių kalbos pa yzdžiai šiek iek išk eipia s a is inius duomenis: 1) dėl pasiski s ymo eks yno dalyse, nes eks as gali bū i p iski as, p z., neg ožinei li e a ū ai, o jame pe ci uojama g ožinės li e a ū os kū inio iš auka; 2) dėl pasiski s ymo pagal laiko a pį, nes analizuojama konko danso eilu ė gali bū i iš gana naujo eks o, o jame andama senąją lie u ių kalbą a a minį kalbėjimą ilius uojan i ci a a. Ki a e us, okių a ejų nė a labai daug, odėl galima eig i, kad jie neda o eikšmingos į akos s aipsnyje pa eikiamiems ezul a ams.