Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programos 1915–1939 metais

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VA BUIVYDIEN Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as PRADINI MOKYKL LETUVI KALBOS MOKYMO PROGRAMOS 19151939 METAIS ESMINIAI WORDŽIAI: li auischen Sp achun e ich ; li auischen Sp achun e ich sp og amme; P ojek e on li auischen Sp achun e ich sp og ammen; p og amm sanda a. INZIDINS NOTABES In den e s en XX a. Jah zehn en, als in Wes liche Eu opa he sch e Fe dinando de Saussu eo und seine schulischen s uk u ellenen sp acho y os Idéen, dass die Sp ache b auch behandel zu we den als Sys em (Pupkisčiau: 49), in Li uanien 1901 m. Pe o K iaušaičio (Jono Jablonskio) die G amma ik de li auischen Sp ache be es ig e das ausgewähl gesch iebenes No m a ian en das Jablon [Pe as K iaušai is] 1901, das Jamas Jablon noch in de Min auskis (übe den Min aujosky-Pe iode 19776543) gelei e ha e. Panaikinus lie u iškos p udos d audimą wu den zusammenge üh e Bedingungen wei e b ei e o is geb ines li auische sp ach unk ionen: wu de gescha enam e s en li awiischen li auischen sp ach Leh p og ammas ( oliau mokymo p og amų), sch eiben Schuleine Füh ėlye, ih e ecenzionen, disku ie in p ado, gescha enes ašomosios kalbos e minas. Te zi[…]eim ie uoy Jah zehn igen de Wes en Eu opa F. de Saussu eo s uk u ū ines kalbo y os idėjas de en wickel e meh e e Schulen, eine p äch igs e P ahos Schule. P ahas Sp achen Fo sche , konsequen au bauend F. de Saussu eos Leh P inzipien, en wickel en mode nnią Sp ache Theo ie und s elle e sa i ą Sp achebesch eibungs Me hodik, in de wich igen Pla z einnimm bend ines Sp achen Konzep (Pupkis 2005: 49). P ahos ling is ischen Schulen idėjas schü e e Gim liche Sp ache Zei sch i en Mi a bei e , zu ückgekeh aus S udien im Ausland und e au gewo den mi neues en des Pe iodes Sp ache und No mie ung Rich ungen, dahe li auens Sp ache wa no minama und gene ines Sp achen unk ionen en wickel am basie end kla e su o mulie em No minum K i e ien (plg.: Mode niöses sp acho y os, besonde s P ahos ling is ischen Schulen, eiki sp achamiininkai ėmė imme meh in die s uk u ellen Cha ak e und Funk ion zu be ücksich igen Zinke ičius 1992: 267). Dahe e s en 20 a. Jah zehn igen ü li auische Sp achbinke die g öß e Ein luss[…] da s ell e F. de Saussu eo sowie seine Schüle innen s uk u is ischen Sp acho y os Ideen und s uk u alische Sich weise in Sp ache enominien das bezeug e s e J. Jablonskio's A bei en; o a kü us Nep iklausomybe in Li uanien aus yškėjo Gim osios Sp ache bend ada bių un e sich en mi P ahos ling is ine schule, besonde s wu de emiamasi heo e ischen einsich en übe bend inę sp ache. G ünhei und Regeligkei sk i e ien, welche gelei e wu den J. Jablonskis, und wei e hin wa en wich ig, jedoch no mining wu de di e enzie , e schien neue Bewe ungsk i e ien, nich alles em e aisi i s eng (plä ze siehe Zinke ičius 1992: 267). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 2 E s en wel k iegs Jah en und besonde s Lie u ai e klä em Nep iklausomybę, wu den li auischen Sp ache Leh ungs agen i in wich igūs ku iand und sch ei endem au ischen Iden i ä s samp a ą, als wu de be es ig die li auischen Sp achen als s aa lichen Sp achen s a us und ih e Funk iona igung in de Gesellscha e eich . Ziel dieses A ikels ausnag inė i 19151939 m. p adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų besonde hei en. Au gaben: 1) zu besp echen un e such e Zei os li auensischen Sp ach en Ausbildung Si ua ionen; 2. besch eiben Sanda de Leh p og amme; 3) a skleis i mokymo p og amų panašumus i ski umus. Un e suchungsobjek 19151939 m. pa ašy ų Leh p og ammen inhal (ischamelie i lyginamos 4 o icialiai pa i in os mokymo p og amos), lyginamoji mokymo p og amų un e suchamas analise. Ap a ie e und Absp echungen übe genann e P og amme in de P esse. 1. LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO SITUACIJA 1914–1939 METAIS de li auischen Sp achenke ns, wie und alle Bildung, Raida wu de p is abdye dem E s en wel k iegs Jah e (19141918). Übe den K ieg e wa 60 Skolen mi Pedagogais pass aue e in Russland ieumą, haup sächlich in didesnius S äd e: Mosk ą, Pe og adą, Tambo ą, Vo onežą und k . Pabėgėliais kümme e sich de li auischen Gesellscha um Op e nden wegen des K iegs šelp i sky iai (Ka čiauskienė 2002: 21; Pukienė 2008: 1727; Bui ydienė 2013: 6869). Vokiech s okkupa ions Jah en, be o noch nich geg ünde wu de und e s ä k e okupacines Behö den, li auischen ih e Ini ia i e ėmė ku i schulen, in denen alle Themen wu den un e ich e li auischen Sp ache. Lau Zigmo Zinke ičiaus, [sh] ie ung plės i wa nich leichwa. Mūko Leh e innen, Lei linien, Leh p og ammen, lädomischen Themen li auische Te minijos (Zinke ičius 1993: 153). Sei 1917 m., und besonde s e ö en lich nach Nep iklausomigkei , wu den in Li uanien ange äß zu e s ellen schwi ėjiškos d augijos, a gijo und wiede begann plis i lie u iška spauda, begann gehen lie u iškas žu nalas Lie u os mokykla (19181940). Leh yklinischen Handböche n kümme e sich Li u iens wissenscha Gesellscha . E s das Mal his o ijoje 1922 m. li auische Sp ache wu de s aa liche1 (Zinke ičius 1992: 213). Das seh e wei e e li auische Sp ach Ve b auch sys eme und Funk ionen (in Schulen, adminis a i e , poli ische , ö en liche , kul u und Wissens Be eichen). Die Ve es igung des S aa ssp achens a us bedeu e e o allem S aa sau gabe de Sp ache und de Haup g uppe de diese Sp ache sp ichenden Menschengesellscha (Mikulėnienė 1998: 78; Pupkis 2005: 20; Vainiu ė 2010: 25). Magdalenas Ka čiauskienės Angaben nach, zwischenuka io Li uanien Bildungsminis ia skolischen Füh unglichkei en s eng nich eglemen a o, jedoch e langu a, dass sie bes ä ig en bei de minis e iums ä igusios knihų e lassungskommission. Es wu de e laub zu e wenden gleichzei ig e a bei e e un e schiedliche Au o en demselben Thema und denselben Leh jah en gewidme e Lei ėlius (Ka čiauskienė 2000: 41). Nep iklausomybę a kū usioje Lie u oje p adė a leis i daugiau i ge esnės kokybės lie u iš- kų elemen o ių. Jäue Pe ek ionie ungss agen nich wenig disku ie e in de P esse (Jablonskis 1920; 1 S aa ybliche Sp ache s a us wu de be es ig 1922 m. augpjü ius 1 d. Lie u os Kons i ucijoje (Zinke ičius 1992: 213). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 3 1920a; 1922 und k . ; Mu ka 1920; 1923 und . .). Insgesam , sag Eglės Paške ičiū ės-Kund o ienės (2009: 126), wa en 1918-die die p oduk i s en Füh ungsk ä e Ve lagsjah 2. Rengiend de Mi u ischen Schule Re o mi, 19251936 m. i in suak i ėjo ado ėlių Bewe ung und ecenzauens. 1929 m. Bildungsminis e iums Rich linien wu den o geschlagen Kommissionens Rezensionen übe Leh mi el zu e ö en lichen in de P esse, zu o ganisie en Füh ungėlių We bewe be und konzen ie en Bemühungen zu s eben, dass in Zukun li auischen Kindes Füh ungälen nich pasigendama li awiškos geis ies (Lomanas 1930: 67). Rezensionen übe schon ausgegebenen und noch be ei e en auszugeben Füh älius Schulen sowie ak ualus A ikel A ikel pedagogikos, gausiai i plačiai bu o skelbiami uome inėje pe iodinėje Lie u os pedagogų spaudoje: Š ie i- li auische Sp achen, Bildung, Kul u ema ika mo A bei (19191930), Lie u os mokykla (19181940), kla i gy enimas (1921–1941), Mokykla i isuomenė (1933–1936) i k . Tau os mokykla (19271940), MokyŠio A bei E gebnisse eine Schule o ensdžiai ühlu o schon XX a. 4-oho Jah zehn e mi le weile. Wu den p o essionelle Leh e ausgebilde , nussi izie wu de de Inhal de Leh p og amme, wu den he ges ell o iginalüs Handbüche , de en Quali ä s, im Ve gleich mi dem An ang de Pe iode, seh e ände : das ganze Bildungssys em e einje ugdymo Zielen und Au gaben, kühę nao es Geisiä, do ą, Gesamomaniškumu, k ea i biškumu, behaup e Jū a ė Jagminienė (2013). Ta puka ios li auischen Li äischen Sp ache Elemen o ien und G amma iken g oßen Ein luss ha e Rygiškių Jono (Jono Jablonskio) Lie u ių kalbos g ama ika (1922)3. Sie wu de knyga aukš ųjų mokyklų s uden ams, gimnazijų moky ojams, mokyklinių ado ėlių au o- g undlegend wissenscha iams. Sp achno minimui Ein luss da e e und ande e J. Jablonski's We ke: Lie u os kalbos sin aksė, gesch ieben und ausleis a noch 1911 m. (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1911), und 1928 m. e schežiusi eine ande e sin aksės moksluiniai Links und p ielinksniai (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1928). Weil, sag Z. Zinke ičiaus (1992: 153), bis J. Jablonskio sin aksė wa bene silpniaus e li auischen Sp ache Bildung s i is, diese A bei en wa en seh we oll und e o de lichen skolischen Leh ėlių Au o en. Vado ėlių po eikį Nep iklausomoje Li uanien ühle e nich nu J. Jablonskis, iel pedagogų und li auensische Sp ache Specialis en ėmėsi sch eiben elemen o ius, Schule ü G amma iken und echinių Büche . Einige Handbüche wu den wiede ojami, ak ualisie , abe iel wu de gesch ieben und neue . In de P esse and eichliche Diskussionen s a , Handbüche wu den ezensie . J. Jablonskis, so iel einges engė, ecenzuau e allgemejo ugdymo dingen lei älius, abe haup sächlich au me ksamkei , ohne Zwei el, gewähl e elemen o iam und mu mosios sp ach lei äuliem. 2 Eine de gausen Ve lagsg ünde es geleg e konk e e Geldsummen ü ausge üh e A bei en: Hono a e Übe se ze n mi ganze Redak ion 75 Rub p o lanką, O iginalsch eibe n 112 Rub 50 kap., dem Ko ek o jeweils 8 Rub (Paške ičiū ė-Kund o ienė 2009: 126). 3 Nach 1901 m. Lie u iškos kalbos g ama ikos 1919 m. asa ą wu de ausleis a K iaušaičio und Rygiškių Jono un e sch ieb e Lie u ių kalbos g ama ika. E imologie. Fü unse e e s en höhe en Wissenscha sins i u ionen. Vilnius: Žaibo spaus u ė, 1918 (1919). Dieses Buch, un e sch ieben zwei slapywa dzungen, die zeig en Ve bindungen mi 1901 m. g ama ika, sag A noldo Pi očkino, neišpopulia isie e wegen diese G ünde: Ausgabepe iode wu de okkupie Vilnius und 1922 m., nach d eigen Jah en, ausėjęs pa obulin g ama ikas Va ian e 1922 m. Rygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ika. E imologie. Sekundä en Bildungsein ich ungen. Zwei e Ausgabe. KaunasVilnius: Š y u io Un e nehmens e ö en lichung. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 4 2. 19151939 MET LETUVI TALBOS TOKYMO PROGRAM SUMMARGA K a o Jah en pedagogai und kalbininkai kümme en sich li auensischen Sp achen Lehnim. Es gib Da en, dass 1915 m. wu den zwei Leh p og ammp ojek e4 gescha en. beide P og amme lie e n Wissen Übe J. Jablonskis5 Lie u os balse (1915 m., No. 4) ausged uck enem A ikel Dėl lie u ių kalbos p og amos mūsų mokykloms (Jablonskis 1915 [1933: 57]). S aipsnyje k i isie wi d 1915 m. Mä z Mona Minis e ien6 bes ä ig e li auischen Sp achenp og amm ü mi le lichen Wissenscha sins i u ionen (Программа литовскаго языка для среднихъ учебныхъ заведеній). J. Jablonskio im A ikel be on , dass dieses om Bildungsminis e ium bes ä ig e P og amm nich s zu un ha mi dem P og ammp ojek , das wa ausgea bei e wo den im Somme e ien einige unse e Leh e geschuss (Jablonskis 1915 [1933: 57]). Hinsich lich, wu de gescha en noch ein lie-[1933: 57]). Hinsich lich, wu de gescha en noch ein lie-1933: 57]). Hinsich lich, wu de gescha en noch ein lie-]). Hinsich lich, wu de gescha en noch ein lie-). Hinsich lich wu de e s ell noch ein g oße onskis nekommen ie und ikslesnių Da en nich lie e , im A ikel gib es nu bes ä igungs u ių kalbos p og amos p ojek as, ku is, deja, nebu o pa i in as. Plačiau šio p ojek o J. Jab- 1915 m. p og ammmängel: unpassenden üh ėlius (dö el nich isyklige sp ache und unpassende schüllai inhal k i isie en diese üh ėlius: Mūsų Di a, Skai ymo knyga, Juozo Damijonaičio T umpa li auische sp ach g ammika, Mai onio T umpa li auische ašlia os übe blickga und k .); bedaue , dass im P og amm ni gends nich ange üh wi d, daß leh e zu kümme n ha schule zue s zu e heben aikš ėn Menschen Sp ache Menschensp achen däsniai und Gese ze, dass in de Schule muss gelesen und behandel we den mi Schüle n ypačiai die A bei en und We eliai, de en Sp ache schön is , leich is , und olls ändig s imm mi Menschensp achen däsneiis (1915 [1933: 58]). K i ikuojama, kad mokymo p og amoje nu ody a pe daug (ne 40) lie u ių ašy ojų (nuo XIX. a. bis XX. a. anhal s), on denen nich alle sind e i sein zu lesen in de Schule, besonde s kalbai ugdy i. Im P og amm nich u ode , wie iele S unden müssen seinzuweisen li auischen Sp ache, auch sp ich es nich übe li auischen Sp ache Leh e s ellen An o de ungen (Jablonskis 1915 [1933: 58]). Dahe diese P og amm ezension in e essan und we oll in dem, dass bie e Kenn nisse nich nu übe d i m. li auischen sp achun e ich sp og ammen, abe auch übe J. Jablonski's li auischen sp achun e ich skonp a : emp ehlendenden handėlių Sp ache zu sein schönzi und egelige, Handėlių Inhal en sp echende pedagogischen An o de ungen, P og amm zu haben hel en Leh e innen ischkel i Menschensp achen däs Reading und Gese ze (Jablonskis 1915 [1933: 58]), die Tex ex in de Handlei ung muss in na ü liche Sp ache gesch ieben we den (pasak J. Jablonski, di b ine <...>, Pla z in de Schule, im: 1935) Übe nich bes ä igin ąjį 1915 m. li auischen Sp ache-P og amm-P ojek e was In o ma ionen wi d de Zei sch i Vai as (LD 1915: 310) in 19 numme i. Ku zame anonymime Be ich im a-19 Numme . Ku zame anonymeme Bo scha im a-9 Numme . In ku zem anonymen Be ich sch eib es, dass li auische Delega ion, de en Ve e e Yčas7 wa en, An anas Sme ona und S asys Schilingas, dem Bildungsminis e ein P og amm lie u ių pedagogų bu elio sus a y ą lie u ių kalbos idu inėse mokyklose (LD 1915: 310) übe eich e. S aipsnyje e was disku ie sich li auische Sp ache Leh Si ua ion in Schulen, jedoch selbs Leh p og amm b ei e e nekommen ie . 19191920 m. un asi und skolos Ums ukkungsmaßnahmen, ku ie lėmė und neuen P og ammen gescha en (Salienė 2009: 31). 1919 m. Sch eibungs e a bei in de e s en Ausgabe wu de ausged uck 4 Bis diese P og amme bekann sind zwei XX a. anhal s li auische Sp ache Leh p og amme, gesch iebene 1906 und 1909 m. (PLK 1906; LKP 1909). B ečiau ž . Bui ydienė 2011; Bui ydienė 2013. 5 De A ikel is un e sch ieben Leh e oy's Spi znamen. 6 Minis e iums s i is in de Quelle nich ange üh . 7 Name unbe u en. Wah scheinlich wa es Ma ynas Yčas (18851941). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 5 P adedamųjų mokyklų laikinoji p og ama, in de wu de e ö en lich und e e ių me ų lie u ių kalbos p og ama p adinėms klasėms (PMLP 1919: 1011), siehe 1 len elę. Po Jah e Sch eibungsa bei (RP 1920) e ö en lich es Bildungsminis e iums allgemeines e ziehungs skolen e o ms p ojek . Re o mos P ojek o gesehen und Lie u ių kalbos (i pasaulio li e a ū as) P og amm, welche o gesehen g amma ikos Un e ich , umpa li e a u ös heo ie und aš ijos übe ž elga (14 klasės lie u ių li e a ū os is o ijos o e ž elga i XX a. begžios li e a uu is e beism (RP 1920: 25268), o gesehen. Lau Vilija Salienė ha e dieses P og amm auch Mängel, da es da in wa nepunk i ie jamas lie u ių i pasaulinės li e a ū os yšys, ne olygus g ama ikos i li e a ū os išdės ymas akcen uokoncen uose (Salienė 2009: 31). Nauja Lie u ių kalbos i isuominės li e a ū os P og amm wu de bes ä ig 1923 m., jedoch sie wu de e wende neilgai (ž . 1 len elę). 1929 m. wu de gescha en eine neue li auische Sp achen und pasau-1 len elę). 1929 m. wu de gescha en eine neue li auischen Sp achen und pasaulen elę). 1929 m. wu de gescha en eine neue li auischen Sp ache und wel lichen Li e a u p og amm, in de , sag V. Salienės (2009), schon e gleichsweise meh Au me ksamkei gewidme wu de gene iesiems Leh ungs und E lal ungs agen, wissenscha lichen und p ak ischen Emp ehlungen ü die li auischen Sp ache. Po e o mische Schule P og amm P ojek ausgelassen 1937 m. (VMP 1937). In diesem Leh p og amm wi d iel We au die Gemeinscha ssp ache, ih e De idai und Beziehung mi den Schüle n lokalen Ta me geleg . Sumažin a einige Themen (dialek ologies, e gleichamsiiische indoeu opäischen G amma iken), leich hin mi de Gemeinsine Sp ache e bunden9. G ama ikenma e ial wu de gegeben konsequen und sys ema isch. also in ela i ku ze Zei wu de gesch ieben iele e schiedene und un e schiedliche Leh p og amme (z. 1 Tabelę). 1 LENTEL. 19151940 m. li auische Sp ach Leh p og ammen N . Pa adinimas B uožai / apibūdinimas 1. P og amm li o sskoho Sp ache 1915 m. Mä z ü mi lichenъ учебныхъ nėms заведеній, 1915. Mona bes ä ig e li auische Sp ache P og amm midu i- wissenscha sein ich ungenom. J. Jablonskio ecenzie (Jablonskis 1915: 57). 2. Leh e bü elio gescha en on li auischen 1915 m. Vai o in 19 sp achp og ammp ojek (Vailie u ių delegacija, de en 19). S asys Schilingas, Bildungsminis u ein eile e lie u ių numme in (p. 310) wi d In o ma ionen o geleg , dass Ve e e wa en Yčas, An anas Sme ona und as, 1915, No. pedagogų bu elio sus a y ą li auensischen Sp ache mi u ischen Schulen. 8 Nach diesem neuen Leh plan wu de enges ell allgemeines E ziehungs schulen d ei S u en (RP 1920: 17): einge üh ie jäh ige G undschulun e ich , e se z es d iklases und iklases G undschulen, benann kleinąja (p adedamąja) mokykla, an asis laipsnis – idu inioji (a i inka, pasak au o ių, p ogimnaziją) i ečiasis laipsnis – didžioji (a i inka, pasakų, aukš esnią gimnazijas au o i klas) (RP 1920: 17). Neue Leh plan wu de o be ei e nach 1920 m. S eigiamojo Seimo ausgegebenenem P adžios skolos Gese z, de es leg e ie ie Jah e e p lich alomom p adinį un e ich ung. Gelei end diesem Gese z, in Dö e n haup sächlich wi k e d ei Abschni e, in S äd en d ikomplek es ie ode ün Abschni e an eine Schule. Ku ie end ie e e Jah e de G undschulla, obliga o isches ih Besuchen, ehlend aus eichendem Ne z, wu de einge üh eilims. Die A bei de Leh e in übe wach e e Das Bildungsminis e ium e nenn ung des umsk i es Schuleinspek o ius. 1925 m. P adžios mokyklų Gese z wu de geände . Sus ip in a cen izie e Behö de des Bildungsminis e iums. Sa i aldenscha enem gelick zu kümme n nu ma e iellen Schulüangelegenhei en. Neuem Gese z wu de es geleg , dass kann sein on G undschulen und mi höhe esne is sky ien. Šešių sky ių p adžios mokyklos angėk e en s eig i ab 1933 m. 1936 m. ausleis es neue P adžios mokyklų įs a ymas (plačiau ž . Bukauskienė 1995). 9 Plačiau z . (Salienė 2009). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 6 N . Pa adinimas B uožai / apibūdinimas 3. P adyamųjų školų laikinoji P og amą pa engė p og am (Š ie imo da bas, 1919, pedagogai Mu ka, N . 1 ). Š ie imo minis e ijos da buo ojai (neį a dy i) und Vokie ai is, muzikas Talla -Kelpša und mailininkas Sklė ius. 10 Das P og amm um ass ie siele Jah e li auischen Sp achun e ich . Ange üh we den Lesens, E zählens, Sch eibens und G amma iken Themen, emp ohlen we den Handbüche und ande e Leh mi el. 4. Lie u os kalbos (i pasaulio laipsnių) pa ū os) P og amm (Š ie imo da bas, eik a glaus ai, de 67). kymas (I klasse) beginn sich Phone ik (balsie, p iebalsie, li e a-Lie u ių kalbos p og ama (and ojo i ečiojo mokyklos ganze Sp ache ku sas genann wi d g ama ika. Kalbos mo- 1920, N . d ibalsie). Pe pi muosius Wissensjah angegeben wi d le nen zu allen Sp ach eilen, g oßen Sa zen eilen, an ininkių Sa zen eilen ( umpai), g undlegenden und šalu ischen Sakinių. An aisiais und ečiaisiais Jah en müssen sein behandel we den alle Sp achendelys, Sakinių delys und Sakinių A en. Qu a ieji Jah e we den gewidme Sp achegeschich e (Žymesnieji našich aš ų his o iniai momen ai ( upa ěch momen ů his o ická apž alga, p. 24). Fün ende Klasse wi d angebo en ka o i und e ie en Sp achenkenn niss, ku z zu e sehen mi a mėmis. Sechs e und sieb e Klassei Sp ache emü nich meh esk iema. 5. Lie u ių kalbos i isuo inės li e-Nauja: li e a ū os eo ija Kaunas, 1923. isuo inė li e a ū a de inama mi li auensische ilus uojama li e a ū os eks ų pa yzdžiais, a ū os p og ama, Li e a u nach Gen es. 6. li auische Sp achen und wel lichen li e-G ama iken Ma e ial de ailliue , ausschließenden speci icine achs oun oje klassesse muss sein un e ich e we den Aspek e: pa a ū os p og amm, Kaunas, 1929. ys änden, e gleichamosios indoeu opäischen his o ischen g amma ikes G undlagen. Angebo en wi d ausamesnė li auensische Li e a u p og amm. 7. Lie u ių kalbos i li e a ū os Dėmesys wi d ausgezeichne de gimp og amama (p ojek as) (Vidu inių ąja a me. sis eminmokyklen P og amme (P ojek e), gai. Im P og amm iel aiškinami ge enn om Mo phologies emų, zusammen mi sky yba. Sp ache, ih e Geschich e und Beziehung mi mokinių G ama ikenma e ial wi d o geleg konsequen lich, Au me ksamkei wi d s ilis iki, Sch i sachen Kaunas, 1937. S ilis ika zugesch ieben wi d nich wenige diese Tagen Sich weise Leksikos ku s Themen (pa ye weise, d ehende klasese skoliniai und s e imybės), Sp achau gaben siejami su kalbos is o ija. 8. P imä e Schulhause li auische kal-IVI gespal en bos P og amm (P adische Schulen nach is P og amm. Bildungsminis e iums Themen; IIVI Kapi eln P ojek ), Kaunas, S unden p o Woche Anzahl (nuo 8 bis 5 p og amm eine nu die selbe Ma e ial. Ih e Zusammens ellung 11 und supplanung is des Leh e s p ide mė (p. 10). Kapi elnp og amme12. I und II Kapi eln P og amm hemen Tä iglas (kalbėjimas, Lesung, Sch i ung) und undo y ischen Sp echen, Lesen und Sch eiben. Angezeig wi d bes ä ig e S unden p o Woche). Pas a1939. bose e läu e sich, dass 101112 10 Namen in de Quelle nich zu geben. 11 Pagal šį p ojek ą 1940 m. bu o išleis a jau pa i in a P adžios mokyklų p og ama (PMP 1940), jos Žodyje moky o- jui behaup e , dass das P ojek p og amm e was susu zie wu de (p. 7). Schulzei . Das P adžios mokyklų 12 S eigiamasis Seimas 1920 m. išleido P adžios mokyklų įs a ymą, ku is nus a ė ke e ių me ų p i alomos p adinės Gese z wu de 1925 m. geände . Jeme wu de o gesehen, dass können sein p adinių BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 7 Taigi 19151939 m. mokymo p og am ü G und- und Mi elschulen wu den in ensi en wickel . 1 Aus Tabelle Da en sieh , dass in P og ammen yškėja gewiss a Sp ache Ku s sanda a: Phone ik, Mo phologie, Syn axė, Sch i , S ilis ika, Sp ache gdymas. Beidejo, Leh p og am un e scheide sich um angs i, Ma e ial layoum, Themen e eilung. m. 1937 p og ammame e inge Themen, nelabai e bunden mi gemeinsine Sp ache und ih em Leh ym: wenige dialek ologies und, e gleichend mi 1929 m. p og amm, e gleichamosios indoeu opäischen g amma ikos. 1937 m. p og ammam iel au schluss wi d s ilis ikos ku su, sp achsachen e binden wi mi sp achgeschich e und sp ach aida. Sch eiba bei en in Leh p og ammen heißen sch i lichen. 3.19191939 MET PRADINI MOKYKL LETUVI KALBOS MOKYMO PROGRAM ANALYZ Sp achun e ich em und u sp ünglichen Klasses Leh e n sowie Füh ungėlių Au o en wa wich ig 1919 m. ausged ück e P adedamųjų skolen o übe gehende P og amm (ž . 2 len elę). Es wa die e s e ie e jäh igen Leh jah en ü die li auischen Sp achen P og amm g undlegenden Klasen. Im P og amm ziemlich de aillie we den pokalbių Themen o ges ell (pawy example, e s en Jah es pašnekesiä Themen: klasė, mokiniai, Leh e , Schule, Häusi e und ande e solche Dinge ode Kinde n sich ba e ih e Bilde ; ie wel os Lände , ih e Wah nehmung schulweise, namie und ki u und k ., p. 10), Lesens, Sch i ens, Geschich enau gaben (pa ys änden, Lesymai und Un e suchungen leich o Inhal s apsakymėlių, e zjungen, pasakaičių. Sąmojige A ak ionung on dem, was gelesen wi d, und sageimas aus e inne ung leng učių eilių, pasakaičių an aisiais me ais, p. 10). Sp achwissens Themen angeo dne übe alle ie e Jah e, jedesjah ieig Sp achenkenn nis imme e ie aigi mokoma koncen is (ž . 2 abelelę). 2 LENTEL. 1919 m. P adeden lichen Schules zei igen P og amme li auische Sp ache Leh hemen1314 Sky ius Fone ika ( a is) Mo ologija ( ašyba) Sin aksė (sky yba) Kalbos dalys I Balsiai, (10 pamokų ma kie ung, Zweibalsiai p iebalsie, ih e didžiope imas. Ta iamasis „i“, e weichende i; lange und ku ze S immen und ih e E hal ung beim Sp echen. Ga sai (p. 10) skolen und mi hochesniais sky ien. Šešių sky ių p adžios mokyklos angėk e en s eig i sei 1933 m. und Wodžiai, Ha e kei s sų седмица14) und Weichkei s sup asien und kleine Buchs aben (p. 10). skiemens, ga -Sakiniai (p. 10). P adžios mokyklų įs a ymas p iim as 1936 m., da in blieb sechsjäh ige g undlegende Un e ich (Bukauskienė 1989: 10). 13 Temų o muloluo ės und Sch i ung hie und wei e hin e lassen wi d o iginalili. 14 Un e ich szahl p o Woche ie e Jah e und ie e Klassen in eine e s en Schule (PMLP 1919: 21). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 8 Sky ius Fone ika ( a is) Mo ologija ( ašyba) Sin aksė (sky yba) Kalbos dalys II Ge uch. (9 Lek ionen ih en giminä pe Wo , Balsiai und Woche p iebalsiai minkš ieji, ęsiamieji Veiksmažodžiai, ih e skiemuo, Zweibalsiai; (p. Sch i ė 10). p ü ung kie ieji, mais, und Taškas, ne ęsiamieji (p. 10). zahlen, asmens, laikai, Sakinys, Sa zen eilen Daik a a džiai, būd klausi a džiai, ohne e minen. (gim ys) und zahlen. klaus ukas, šauk ukas, kablelis (p. 10). liepiamoji und angebemii Sedakos (p. 10). III (6 eilen lekos pe Woche) und Linksniuojamųjų kalbos galūnėse nosiniai y, e, ė, o, a. mas Rašymas nich , nie, ne (p. 10). Sakinys i jo dalys, sakinio eilen a dais; wo elyčių ne, und Su ap ische sakiniai und asjien (p. 10). Linksniuojamosios kal- adinibos dalys. Linksniai. ich is Linksniue es. ins e p ische Wo e. Veiksmažodis. und Asmenae ung un e schallende Zeichen menuo ės be Teilnehme n. Veiksmažodžių liemenyse und galūnėse ao i, e ė, i y, uū. Daly iai, de en laikai, galūnių sch i yba, eili s a imas gim ąja und ašomąja a me. P ie eiksmis; sein Handsch i . P ielinksniai und Unionsos. P ielinksniai und Vo dällei. P iesagos el, ėl, yn, in, ūn, ing (p. 10). IV (4 Lekkos ly ys. Daly iai, Wo denzusam- Vo gdélis, pape Woche) sudu liche Wö e . būdinys) Wodžių (p. 11). mense zung; P äsage, Zei , galūnė. Iš isiniai Sakinio Delys, keliais giminingumas Sup a imas sudė inių, Sudu lichen, Haup -, Nebensachenscha en und Un e scheidungszeichen Ve wendung (p. 11). liemuo, Umgebenscha en Wö e Visos Sp ache Teils und O e, Bude, de en und G ünde, ikslo. eilhabe, haldahli ie. Bend a is (i Wö e n eiškiamos. (p. 11). Aus dem Leh p og amm au ge üh en hemen zu sehen, dass O ganisa o en e s e im G undedamkei sschulab eilung emp iehl haup sächlich zu leh en sch eiben und lesen, kennen zu und zuweisen balsius, p iebalsius und d ibalsius. Siūloma leh en de g oßen und kleinen Buchs azien Sch i . Von an ige Jah e P og amm be ei s angebo en Sp achen und Sa zens Teilen Leh hemen und o se z e s en Jah en ange üh e Themen: mokoma balsių, p iebalsių und d ibalsių. Te čiaisiais Jah en Sch i ybos, sky ybos Regeln und wei e angebo en zu leh en Sp achen und Sa zens Teile. Qua aisiais Jah en emp iehl sich zu le nen Wo eile, komplexe e Sa z eil älle, wiede holam alle Sp achen BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 9 Teile und noch angebo en Teilnehme innen, Podaly ių i pusdaly ių bei bend a ies mokymo Themen. Sehi i, dass angebo en leh en konzen is, beispielsweise, an aisiais Jah en Sa zindeln behandel amen be e minen, und e čiaisiais und e e aisiais Jah en angegeben leh en und e minen, supzijndigen mi Sp ache delimis angebo en auch g aduniui. Kann sein, dass Leh p og ammen wickle wa en e au und mi 1909 m. J. Jablonski gescha enem li auischen Sp achep og amm, nes ähnumų esama (ž . 3 len elę). 3 LENTEL. 1909 m. und 1919 m. p adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų emas me ai pe sa . Jono Jablonskio Mokymo P og amm (1909) Pamok. pe sa . 1919 m. P og amm I3Balsės und p iebalsės. 10 Talba, sakiniai, Pamok. Wö e , skiemens, Lä mi, P iebalsien suminkš ėjimai o ą, o, ų ga sų žymėjimas, g oßen und kleinen (i ą, ų, ū). Wa ojimas in und y, auchogi ū, e, ė. kie uD ibalsės (ai, ei, au, ui) ie, uo. mo und Aussp ais ą, ę, ų (mokinių a me i knygų i umkalba). beihi s imiai und ih e Hal ung Di iie ung Wö e in aus eine Reihe ki on. Mažosios und didės Buchs aės. Ki čiai (p. 1). sch eiben. Balsiai, D ibalsiai und p iebalsiai, de en Weichhei Ve s ändnis. Ta iamasis und e kš inamasis i.; langieji und du ch skiemenis und kilnojimas (p. 10). II 3Sakinys und sein Teils. 9Sakinys, Wo , eiškian ieji daik ą, sein būdą und Balsiai eiksmą. minkš ieji, ęsiamieji und gymės und linksnių Daik a a džiai, agen. (gim ys) und zahlen. e sičie ende daik a a džius. skaičiai, aBūd a dis, seine suchauknung mi gymėje, skai liuje, linksnių galūnės klausulig agungen (būd a džiai d aug mi daik a o dnissen). Veiksmajodis, besonde es und laikai (p obas ieji) Sakymo A en. P iešdėlis, jo ašymas d auge su žodžiu i sky ium. Ve ojung ą, ę, in o, ų wich igs en E eignisungen (in de Mi e und Ende des Wo s). Taškelio, F agiss und Schauksmo Zeichen Ve wendung wich igs en E eigiknissen, d i aškis (p ieš einokie Wö e n Reihe und s e imąją kalbą), kableliai (į edan s e imus Wo ežius), ski snelis. skiemuo, Ge as, Sch i ė. Wö e , und zweibalsiai; p iebalsiai kie ieji, ne äsiamieji. Daik a a dis, zahlliai, būd a džiai, ih en gimines galūnės sulig Veiksmažodžiai, ih e Į a dės, asmens, laikai, liepiamoji und daik a a iamoji nuosakos. džiu Sakinys; Sa zens eilen behandlung linksnie simais, ohne e minen. Taškas, klaus uk, kablelis (p. 10). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 16 Taigi g amma ikos Themen au genommenen in Sch eibungs und Lesens Themen. Bei Sch eib hemen e klä ami und Mo phologien, und Sky ybas Subjek e, soga an igen Jah es Phone ikos Themen o ges ell we den als Sch eibungsSubjek e: Ga so und Sch i es Un e schiedum. P a igung aus Klausus inden ki čiuo ąjį Wo des skiemenį (PMPP 1939: 6). Und lei en des Lesens emü au ge o de zu ich en Au me ksamkei (skai an ) in sky ybos Zeichen. 4 Aus de Tabelle schil isse angegebenen Sp ach hemü sieh , dass as des gesam en Ku ses Sp acheng undüme b auch zu leh en übe die e s en d ei Leh jah e, qua e aisiais Jah en Sp achenwissen müssen sein e ie e und e wei e am. In den e s en Jah en wi d haup sächlich We geleg egelmäßig a čiai ugdy i, Sch i ybos und sky ybos G undlagen. An aisiais Jah en, de Meinung de P og ammau o en, muss sein wei e ugdoma egelige a is, geleh egelige Sch eibg undü, beginn am zu leh en Phone ikos und es zus ellen ki čiuo ąjį skiemenį. Te čiaisiais Jah en wich ig egelmäßige gemeins ines Sp ach a ies Ugdung, wei e angebo en zu leh en komplizing e en Fällen Sch i ybos, supzijindigen mi Wo es Delimis, leh en Sp achen Teile, Ke i aisiais me ais jau nė a a ies ugdymo emų, ačiau ka ojamos išmok os one ikos beginnen leh en Sky ybos Zeichen und Sa zinium Teile. Themen und e abschiede wi d mi ki čiu und bygaide. Im P og amm we den angebo en Wiede holungs hemen de gele n en Sp ach eile (deebn en Kenn nisse übe sie, geleh ande e Sp ach eile). Folliau sky ybos und synaksės Leh Themen. Penk aisiais Jah en we den Leh sp ache-Themen schon wenig o ges ell : haup sächlich Rep ojung (Phone ika, Sp achen eile und Sch eibung). Neujos Themen: Sp ache und Raš as, a mė und bend inä Sp ache. Sech aisiais Jah en soll en Leh e am meis en Au me ksamkei Syn axe und sky ybai (sudė inių und ien isinių sakinių sky yba, di ek e und indi ek e Sp ache; Sch eib egeln Wiede holung) widmen. Penk aisiais und sechs aisiais Jah en p og amm suda y ajai meh p og amm emä weis li e a u heo ie und geschich e. 5 LENTEL. P imä schule li auische Sp ache-P og amm hemä Ap lich ung Sky ius Temos Kapi el I Ta is: 1. Ve gleichung g öße e Sp achschwächen de Kinde . 2. Lgųjų und ku zųjų Balsien Zue ming aus klausos. Rašyba, sky yba: 1. G oßosische Buchs aben un e Do s und Namenose. 2. y, i; ū, u Sch eibung im Wo . 3. Nosiniai linksnių galūnėse. 4. Wodzien kälimas on Reiheu es in Reiheu e . Kapi el II Ta is: 1. Aškaus und loude s Sp echens E ziehung. 2. Ilgųjų und ku zųjų balsien sowie dwibalsien egeligs a ims. Rašyba: 1. Ilgųjų balsių. 2. D ibalsių. 3. Sudė inių p iebalsių. 4. Mäch igkei ssignal i o balsius. 5. Ska džiųjų p iebalsių paų Zue igung. 6. Nosigen Wo es šaknyje. 7. G oziųjų Buchs azien. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 17 Sky ius Temos Phone ika, K euzigung: 1. Lau und Buchs abe Un e schied. 2. Balsiai, p iebalsiai, dwibalsiai. 3. Abėcėlė. 4. Ki čiuo o skiemens Fes s ellung. Sp achelemen e: 1. Wö ze s Ve eilung in G uppen nach F agen. 2. Daik a a dis, būd a dis und eiksmažodis. 3. Linksnie ung nach F agen. Kapi el III Ta is: Taisyklige Ta im bend ine de Sp ache Ge äu. Rašyba: 1. P iebalsien Sch i . 2. Vo dėlių Sch eib. 3. P iesagü Sch i . 4. Wodezen mi Ge äuschen e bindnissen Sch eib. 5. Sudu inių Wö e n Sch eib. Nosinių Sch i yba. Wodžių De yba: 1. Kai omi und akai omi Wö e . 2. Wo eile. Sp achelemen e: 1. Daik a a dis, būdwa dis, eing a dis, zahlenwa dis. 2. Jäus A en, Gimines, zahlen, hilniai. 3. Linksniehung. 4. Veiksmažodis, seine Pe sonen, zahlen, laikai. 5. Pe sennie ung unmi elliche Sedaka. Sky yba, synaksė: 1. Punk . 2. Klaus uk, schauk uken am Sa zende. 3. Veiksnys und S o ys. Kapi el IV Phone ika, ki chia ung. Re ojimas: 1. Balsiai, p iebalsiai, dwibalsiai und ih e A en. 2. Ki is i p iegaidė. Wodžių da yba: Wo es eilen Wiede holung. Sp achdelys. Re ojimas: 1. Kai omosios-Sp ach eile (linksniuojamosios mi einwa džiuo ischen Ly im, pe sönuojamoji eiksmažodis mi allen Sedak en, sudu iniais Zei en und sang ąžinėmis Ly imis). 2. Deli iai. 3. Halbbe eiligiai. 4. Bi es elle. 5. Nekai omosios Sp achen Delys. Rašyba: Teilnehme n und ih e Sch i . BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 18 Sky ius Temos Sin aksė (Sa z eile), sky yba: 1. Iš isinis sakinys. 2. Veiksnys und a inys. 3. An ininkes Sa z eile. 4. Kablelis aus igendem Sa z. 5. Komė iniai sakiniai. 6. Ein ach s e Kablelio älle im zusammengese z en Sa z. 7. Di ek e Sp ache, Übung sie zu. Kapi el V Fone ika: Ka ojimas. Sp ach eile: Ka ojimas. Rašyba: Išei ų Dinge Ve ie ung. Ande e: 1. Sp ache und Sch i . 2. Ta mė und bend inė sp ich . Kapi el VI Sin aksėi sky yba: 1. Iš isinis Sa z und seine Teile. 2. Zusä inische Sa z und seine A en. 3. Die di ek e und die indi ek e Sp ache. 4. Skillyba. Rašyba: Išei ų Sch i ybos Themen Ve ie ung. Abschließend alle sechse e Jah e Themen p ozen gesehen, dass u sp üngliche Schule beim Leh en li auensische Sp ache haup sächlich Au me ksamkei wa gewidme Sch i ybai und Sp achaldenim (ž . 2 Fig.), auch sky ybai und Syn axei. Ande en Themen ( a čiai, Phone ikai und Wo e de Da ybai) is wenige P og amm emü. 2 PAV. 1939 m. P adinės mokyklos li auische Sp ache-P og amm emü e häl nisis p ocen ais BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 19 Palyginus 2 bildikslo diag amoje angegebenen Da en mi 1919 m. p og amm emų diag ama (ž . Fig. 3), gesehen solche un e schiumai: neues neue p og ammamoje iel meh Au me ksamkei gewidme šybai, sky ybai i a čiai. Y a ki čia imo emų, ku ių nebu o 1919 m. p og amoje. a3 PAV. 1919 m. und 1939 m. li auische Sp ache Leh p og ammen Themen e gleichung Dahe 1939 m. P og amm, be ei a, als wu de bes ä ig sechsjäh ige An angsun e ich , schon skillėsi on ühe en P og ammen, ad aki aizdu, dass nö ige e und neue Füh unglichkei en en sp echend dem P og amm. diese p og amm sanda a zeig sich o muss e solche u sp ünglichen schulen li auensch language eaching s uk u : sch i yba, sp achpalys, synaksė und sky yba, wo zes da yba, a is, phone ika und ki čia ung. IŠVADOS 19151939 m. in Li uanien wu den ange äß zu e s ellen Bildungsgemeinscha en, spa čiai pli o lie u iškos spaudos leidyba, skolų ado ėliais ėmė ūpin is Lie u ių mokslo d augija. 1922 m. kalbos a ojimo s i is i unkcijas išplė ė lie u ių kalbai su eik as als ybinės kalbos s a usas. li auische Vado ėlių, P og ammen und Rezensionen Sch i ung wu de p is abdig E s es čiau jau 1915–1917 m. bu o suku i ne du lie u ių kalbos mokymo p og amų p ojek ai, wel liche K ieg, aku iuchen ėmė yškė i li auische Sp ache Leh ungs gai ės. Vado ėliai wu den gesch ieben basie end au o iziell genehmig en u sp ünglichen skolenp og ammen (1919 m. und 1939 m.): 1919 m. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og ama wu de o be ei e ie e Leh jah en, in de haup sächlich Fokus au den Sp achen eilen zu leh en wa , jedoch gab es auch iele ande e hemen (zodžių da ybos, synaksės, ašybos, a ies, phone ikos und sky ybos); 1939 m. P og amm wa sechse e Jah e joine en s and neue emä, beispielsweise, ki čiaσης, ande e emä (pa yりに, sch i ybos, sky ybos und a ies) wu de angebo en zu leh en de aillie . BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 20 Aus 1939 m. li auischen Sp achenp og amm emü zu sehen schon nusis o ie e G undschule li auischen Sp achen Leh s uk u ( ašyba, sp ach dalys, synaksė und sky yba, Wo zes da yba, a is, Phone ik und ki čia imas); sie abspiegel e sich und de zei li auische Sp ache Lei ėlien. 19151939 m. li auische Sp ache Leh p og ammen und de en Rezensionen e üll e die Rolle de Funk ionen de bend ines Sp ache und diegė die K i e ien ü die Ausbildung de bend ines Sp ache. P og am und de en Rezensionen Un e suchung en hüll e in diese Zei su o m e Au assung, dass G undschulens li auischen Sp achhandbüche a) muss we den gesch ieben egelinga Sp ache (sp achg ünhei sk i e ium), b) muss sein Kinde n e s andengame (aiškumo k i e ijus), c) leh en egelige Sch i ungs und a ies ( aisyklingumo k i e ijus), und so ugdy i bend inę sp ache. ŠALTINIAI Jablonskis J. [Pe as K iaušai is] 1901: Lie iškos kalbos g ama ika, Tilžė: spauzdin a pas O o . Maude ode. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1911: Lie u jų kalbos sin aksė, Seinai: „Šal inio“ knygynas. Jablonskis J. [Moky ojas] 1915 [1933]: Dėl lie u ių kalbos p og amos. – Lie u os balsas 4. Jablons- kio aš ai 2. Š ie imo eikalai. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo minis e ijos leidinys, 57–58. Jablonskis J. [R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-[R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-ionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa- aisy as leidimas. Kaina 3 auks. 50 sk. Tilžė, 1920. – Š ie imo da bas 10, 45–57. Jablonskis J. 1920a: J. Damijonaičio „Lie u ių kalbos g ama ika“. – Lie u a 164, 2–3; 165, 2. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1922: Lie u ių kalbos g ama ika: id. mokslo įs aigoms. 2-asis leid. Kaunas; Vilnius: „Š y u io“ b- ė. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1928: Linksniai i p ielinksniai i jų a ojimas mūsų kalboje: jų a - ojimas mūsų kalboje, Kaunas: „Sakalo“ b- ė. LD 1915: Lie u ių delegacija in žm. š ie . minis e į. – Vai as 19, 310. LKP 1909 Lie u ių kalba žemesniosiose mokyklose i lie u ių kalbos moky ojai. – Mokykla 2, 1–2. Lomanas P. 1930: P adžios mokyklų įs a ymai. Taisyklės, ins ukcijos, aplink aščiai i p og amos, Kaunas. Mu ka J. 1920: A i as laiškas A. Jakučioniui. – Mokykla i gy enimas 4 ( i šeliuose). Mu ka J. 1923: Mašio as P . Ašakaičio abėcėlė. Tilžė, 1921. – Š ie imo da bas 3–4, 268–270. PLK 1906: Pa yzdinis lie u ių kalbos mokymo p og amas žemesnėms i idu inėms mokslo įs aigoms Vilniaus, Kauno, Ga dino i Su alkų gub. – Vilniaus žinios, 1906, gegužės 10 (23), N . 99 (417), 1. PMLP 1919: P adeden lichen Schules empo inoji P og amm. Bildungsa bei 1 (Anlage). 1940 PMP: P adžios mokyklos p og amų, Kaunas: Bildungsminis e iums knygų leidimo komisijos leidinys. PMPP 1939: P adinės mokyklos P og amme. Bildungsminis e ium genehmig es P ojek . Kaunas: Š ie- sos“ spaus u ė. RP 1920: Lie u ių kalba (i pasaulio li e a ū a). Bildungsminis e iums allgemeinem E ziehungsschulen. Re o mos P ojek . Bildungsa bei 67, 2425 VMP 1937: Vidu inių mokyklų p og amų (p ojek e), Kaunas: Spindulio bend o ės spaus u ė. LITERATŪRA Bui ydienė V. 2011: Lie u ių kalbos mokymas XX a. beg i en: e s e ische li auische Sp ache Leh p og ammen und des Pe iodes Lei ėliai. Neues e Sp achen und Kul u en o schung. Sp achliche und kul u elle Sanki -A chi e 4, Vilnius: Eu opäische Sp achen- und 223. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 Jah en | 21 Bui ydienė V. 2013: XX Jah hunde s e s en Halbes an ängliche skolų gim osios kalbos ado ėlių inhal s und sp ach no minimo b uožai. Dak a o disse a ion, Vilnius. Bukauskienė T. 1989: Lie u os mokykla i pedagoginė min is 19181940 m. Vilnius: LTSR liaud. Bildung m-ja. Bukauskienė T. 1995: Lie u os mokykla i pedagoginė min is 19181940 m., T ečias, e gänz e Ve ö en lichung, Vilnius: Leidybos cen as. Kul u dialog-Fo sche -Assozia ion; UAB Pe o o se as, 183 Čepai ienė G. 2010: Jonas Jablonskis 30–43. Ha pininkas (Min auja, ėjimas in o Va pą). Kalbos Kul u 83, Jagminienė J. 2013: In eligen ai e s e li auische Füh ungėlių Au o en. Zug i in e ne : h p www.be na dinai.l /s aipsnis2013-02-08-ju a e-jagminiene-in eligen ai-pi mieji-lie u isku- ado eliu- -au o iai/95146 (übe wach 2013 04 17). Ka čiauskienė M. 2000: Lie u iškų elemen o ių aida. Lie u iški 11-75. elemen o iai, Kaunas: Š iesa, Ka čiauskienė M. 2002: Lie u os mokyklos i pedagoginės min ies aidos b uožai: 18631918 m. Lie u os mokykla i pedagoginė min is. XIX. a. zwei e HalseXX a. An ang. An ologija. Sud. M. Ka čiauskienė, Kaunas: Š iesa, 925. Mikulėnienė D. 1998: S aa ybliche Sp ache s a usas de ju e und de ac o: seine Umse zung und a kybes p oblemos. S aa ybliche Sp ache und in eg a ion (Es ija, La ija, Lie u a): semina o ezės, Vilnius, 78. Pa iškečiū ė-Kund o ienė E. 2009: LMD e ö en ybliche Ak i i ä en. Wissenscha liche und echnische En wicklung 1(1), 124- 138. Pi očkinas A. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų: J. Jablonskio Leben und We ke 18601904, Vilnius: Le n. Pi očkinas A. 2011: E škėčiuo u keliu üh e das Gesp äch in eine Schule (2). Mokslo Lie u a 1 (445), 511. Pukienė V. 1994: Lie u ių š ie imo d augijos XX amžiaus p adžioje (1906–1915 me ais), Vilnius: A. Va no pe sonalinė įmonė. Pupkis A. 2005: Kalbos kul u s udios, Vilnius: Gim asis wo . Salienė V. 2009: Lie u ių kalbos didak ikos aida, Vilnius: Vilniaus pedagogikos uni e si e as. Vainiu ė M. 2010: Lie u ių kalbų kaip als ybinės s a usas: g undlegende Aspek e. Ju isp udencija 4(122), 2541. Zinke ičius Z. 1992: Lie u ių kalbos is o ija 5: Bend inės kalbos iškilimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Zinke ičius Z 1993: Ry ų Lie u a in de Ve gangenhei und je z , Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Ve lag. Gau a 2015 04 07 angenommen 2015 09 25