Būdingiausios sintaksės klaidos Pietų Aukštaitijos abiturientų rašiniuose

BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as BŪDINGIAUSIOS SINTAKSĖS KLAIDOS PIETŲ AUKŠTAITIJOS ABITURIENTŲ RAŠINIUOSE ESMINIAI ŽODŽIAI: sin aksės klaidos, linksniai, p ielinksniai, polinksniai, daly iai, padaly iai, pusdaly iai, sakinių jungimas. ĮVADAS Lie u ių kalbos ins i u o Mokyklinės li uanis ikos g upė i ia Lie u os mokinių kalbą. Ga us Nacionalinio egzaminų cen o leidimą, nag inėjami du ūks ančiai 2014 me ais ašy ų als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino da bų. Sin aksės klaidos y a pa ojingiausios, nes jos pake a pačią kalbos sis emą. Joks pa ienis ne inkamas žodis kalbai iek žalos nepada o, kiek klaidinga sin aksinė kons ukcija, į ku ią pap as ai įeina is ki i žodžiai (Šukys 2001: 101). Todėl y imui i pasi ink os šios ūšies klaidos. Jos bu o ink os iš 104 pie ų aukš aičių (Aly aus apsk i ies) 2014 m. als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino ašinių, o olesni ki ų apsk ičių duomenų y imai u ė ų pa ody i, a esama kokių egioninių šių eiškinių a osenos ski umų. S aipsnio ikslas – išsiaiškin i būdingiausias 2014 m. Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino ašinių sin aksės klaidas 1 . Nus a an ašinių sin aksės eiškinių aisyklingumą em asi Kalbos pa a imuose pa eik ų į ai uojančių sin aksės eiškinių e inimu: kalbos klaidomis laiky i eng ini i ne eik ini a ian ai. Pag indinis sin aksės objek as y a sakinys kaip žodžių a pusa io yšių i eikšminių san ykių isuma (DLKG 2006: 476). Sin aksei p iklauso ne ik sakinys, eks as, be i a pinis iene as – žodžių junginys (Si au as, G enda 1988: 9). Šis mokslas apima linksnius, p ielinksnius i polinksnius, daly ius, padaly ius bei pusdaly ius, aip pa sakinio jungimo dalykus. S aipsnyje ski s an sin aksės klaidas emiamasi įp as a sin aksės eiškinių klasi ikacija, pa eikiama į ai iuose no minamuosiuose leidiniuose. 1. LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS Iš sin aksės klaidų i uose abi u ien ų da buose dažniausios linksnių klaidos. 11 Da ž . Au elijos Tamulionienės s aipsnį „Būdingiausios ašybos klaidos mokinių ašiniuose i inkla aščiuose“ šiame Bend inės kalbos ome. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų ašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 1.1. Viena iš didesnių a dininko a ojimo klaidų mokinių ašiniuose – ne inkamai eiškiamas – neapib ėž as daik ų kiekis a daik o dalis ( ie oj dalies kilmininko) su eiksmažodžiu bū i: Visada bu o ka ai, susi ėmimai (= ka ų, susi ėmimų) dėl u ų, žemių, eliginių pažiū ų ski umų 2 (A 9) 3 . 1.2. Re ka čiais ašiniuose pasi aiko ne aisyklingai a ojamas eiksmažodinių daik a a džių naudininkas ikslui, paski čiai eikš i. Tokie eiksmažodiniai daik a a džiai u i bū i keičiami bend a imi (su naudininku): Bū en jai jaučiama meilė jį da o ge esniu, š elnesniu žmogumi, ugdo kilnų Mykoliuko būdą, <...> ne gi ska ina išsižadė i sa ęs, sa o d asią i izinę jėgą paauko i b olio a ei ies g ažinimui (= a eičiai g ažin i) (A 44). 1.3. Mokiniai klaidingai a oja galininką neapib ėž am daik ų kiekiui a daik o daliai eikš i ( ie oj dalies kilmininko), p z.: Mylėdamas ki ą, žmogus gali pada y i į ai iausius dalykus (= į ai iausių dalykų), ne okius (= okių), ku ie gali a ody i pe daug d ąsūs a ne k aili, be ai pa e čia žmogų kilnia i išski ine asmenybe (A 38). Pas a asis u ėjo i in ge us diploma inius sugebėjimus (= ge ų diploma inių sugebėjimų), ku iuos pasi elkęs bandė sus abdy i k yžiuočių o dino puldinėjimus <...> (A 23). Gana dažnai ašiniuose pasi aiko a ejų, kai galininkas a ojamas su anzi y iniu eiksmažodžiu su eik i, no s eikė ų dalies kilmininko 4 , ypač, kai kalbama apie abs akčios eikšmės dalykus, p z.: Taigi, meilė ne isada y a inkamas būdas su eik i kilnumą (= kilnumo) <...> (A 12). Ši sa ybė su eikia žmogui ne ien laimės, džiaugsmo pojūčius (= pojūčių), be i paga bos, idinio d asingumo i do os (A 28). 1.4. Va odami įnagininką, abi u ien ai ka ais klys a, be eikalo pasi inkdami šį linksnį objek ui eikš i su pilnį žyminčiais eiksmažodžiais, u inčiais p iešdėlį p i-: A iš ik ųjų meilė p ipildo žmogaus kasdienybę kilnumu (= kilnumo) (A 20)? Pasi aiko ašinių, ku iuose įnagininkas klaidingai a ojamas su gausą žyminčiais būd a džiais, p z.: Poemoje ap ašoma Lie u os miškų p aei is, ku i bu o u inga kles inčiais miškais, š a iomis i a kingomis upėmis <...> (= kai bu o gausu kles inčių miškų, š a ių i a kingų upių, didelių pie ų) (A 20). 2 Pa yzdžiuose ašinių ašybos i sky ybos klaidos y a iš aisy os. 3 Nu odoma Aly aus apsk i is i ašinio kodas. 4 Jonas Šukys okius a ejus p iski ia p ie sunkiau nus a omų (Šukys 1998: 199). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų ašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 Tiesa, kadangi būd a dis u ingas linksnio yškiau ne aldo, ge iau, ku galima, a o i ki as aiškos p iemones. Kai ku iais a ejais ašiniuose daik a a džio įnagininkas a ojamas su eiksmažodžiu bū i, ku is eng inas nuola iniam bū iui eikš i. Tokiu a eju jis keis inas į a dininką, p z.: Liudo ė ai oško, kad jų sūnus bū ų kunigu (– kunigas) (A 10). Būdamas aukš os mo alės žmogumi (– žmogus), Vaižgan as pa ašė kū inį, ku iame a skleis a meilės is o ija y a ik as kilnumo į odymas (A 56). Ras as sakinys, kai mokinys a oja įnagininką bu imo kokios nekin amos būklės eikšme. Tokiu a eju jis y a eng inas (KP S1: 77): Taigi, no s žmogus bu o įskaudin as mylimo žmogaus, p i alo išlik i ga binga i kilnia asmenybe (– ga binga i kilni asmenybė) (A 68). 1.5. Rašiniuose dažnokai pasi aiko ie ininko klaidų. Čia andama ne eik inų i eng inų e inių, okių kaip: a) eigoje: Meilė a imam, aplinkinių palaikymas i užjau imas, obulėjimo a kū inijos e inimas, gy enimo eigoje (– gy enan ) u i eik i pilna ę (A 41). Kū inio eigoje (– Kū inyje) jis įsimyli i apakin as meilės pami š a iską, kas bu o ge a i y a. Agnės meilė Tiliui – y a, jos negali niekas sug iau i, ačiau kū inio eigoje (– kū inyje) Tilius palieka Agnę <...> (A 91); b) pag inde: Tu bū pag inde (= daugiausia) apie meilę šnekama i ašoma (A 5); c) pasekoje: Mano nuomone, blogoji meilės pusė y a ais a, ku ios pasekoje (= dėl ko) a si anda neiš ikimybė (A 4). <...> meilė nesu eikia žmogaus kasdienybei kilnumo i ai būna dažniausiai okiais a ejais, kai meilės pasekoje (= dėl meilės) žmogus žeminamas <...> (A 41); d) ki i a ejai: Anks esniuose laikuose (– Anks esniais laikais) 5 , kai isi gy enan ys au iečiai u ėjo bū i da bš ūs, a kaklūs žmonės (A 26). Meilė gali egzis uo i į ai iuose pa idaluose (= į ai iais pa idalais), šiuo a eju: žmogui, šeimai, ė ynei (A 66). Taip pa meilė į žmogaus kasdieninį gy enimą įneša kilnumo, ačiau eikia sup as i, jog ši e ybė gali egzis uo i daugybėje į ai iausių o mų (= gali u ė i daug o mų) (A 67). Rašiniuose dažnai pik naudžiaujama einamuoju idaus ie ininku a dan. Kai ku ių kalbininkų jis p iski iamas p ie naujybinių p ielinksnių (ž . Klima ičius 1993: 20– 21). Kalbos pa a imuose nu odoma, kad a dan ne a o inas ikslui, p iežasčiai a eiksmo 5 Lais uosiuose kalbos s iliuose laikas gali bū i nusakomas daugiskai os ie ininku, o o icialiuose – įp as esnis laiko įnagininkas (ž . Šukys 1998: 296). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų ašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 pag indui eikš i (KP S1: 124). Tai y a knyginis a p au inis e inys, plg. us. o imia, angl. in he name (o ). Kons ukcija su a dan pa eisinama ik d iem a ejais – žegnonėje (Va dan Die o ė o) i himne (Va dan os Lie u os). Visais ki ais a ejais keis ina į dėl, dėlei, kieno no s labui, p z.: Ji e čia žmogų jaus is ge esniu (= bū i ge esnį), a sisaky i ydų, paauko i kažką a dan (= dėl) iš ink ojo a da y i pik a sau dėl ki o laimės (A 1). Šiais laikais y ai a dan o, kad a sisaky ų (= užuo a sisakę) ienos (mo e s – S. L.), pasilieka is dėl o d i. Vieni būna p i e s i a sisaky i lais ės a dan (= dėl) ki ų ge o ės (A 10). „Al o ių šešėly“ a sisakoma ne ik o pašaukimo a dan (= dėl) kū ybinės lais ės (A 10). Pu inas sa o lais ę paaukojo a dan (= dėl) ė ų no o, be ėliai pasi inko lais ę, a sisakęs o, kas jam nebu o miela (A 10). Įsimylėjėliai paaukoja sa o gy enimus a gy ybes a dan (= dėl) kilnios meilės (A 56). Meilė sa o šeimos na iams, a imiesiems, ska ina mus auko is a dan (= dėl) jų ge o ės (A 96). 1.6. A ski ai eikia paminė i dažniausiai mokinių da omą linksnių a ojimo klaidą, ku ią aisė i Jonas Jablonskis (Jablonskis 1957: 551–672), – ai nelie u iško (sla iškojo) bū io įnagininko a ojimas ie oj d ejybinių linksnių. D ejybiniais linksniais adinamos kons ukcijos, ku ias suda o būd a dis a būd a diškasis žodis, sude in as su pasaky u a numanomu sakinio daik a a džiu a daik a a diškuoju žodžiu. Kaip nu odo An anas Rasima ičius, būd a diškųjų kalbos dalių lie u ių kalboje eiksmažodis ne aldo, adinasi, eiksmažodžiai sa o aldymu negalė ų eikalau i būd a diškosios kalbos dalies įnagininko (ž . Rasima ičius 1972: 4). Daba inėje lie u ių kalboje šių kons ukcijų a ojimo no mos nė a i os. No in išsiaiškin i, kokių galima ikė is a osenos pokyčių ne olimoje a ei yje, panag inė a okių kons ukcijų a osena, kokio modelio bū io aiškos no mos, su kokiais eiksmažodžiais a odo silpniausios, u in gal oje i ai, kad daba iniai mokiniai, išsky us ki akalbius, nebepa i ia iesioginės nei usų, nei uo labiau lenkų kalbos į akos. Daugiausia as a a ejų, kai būd a džių i būd a diškai a ojamų žodžių įnagininkas bū iui eikš i a ojamas ie oj: a) a dininko; b) naudininko i c) galininko. 1.6.1. Kalban apie a dininko linksnį, i uose ašiniuose naudo i okie klaidingi bū io aiškos modeliai: a) (gali, s engiasi, u i...) bū i + kokiu: Abu ašy ojai eigia, jog ė ynė žmogui u i bū i pačia s a biausia (= pa i s a biausia), isi ją u i mylė i i saugo i (A 20). Visais laikais žmogus s engėsi bū i do u, kilniu (= do as, kilnus) (A 36). <...> am eikia palaikymo i sup a imo, nes jei o ne u ės, žmogus iesiog nebesis engs okiu (= oks) bū i SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų ašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 (A 41). Y a žmonių, kad (= ku ie) dėl ki ų laimės gali pasiauko i i bū i kilniu i sup a ingu (= kilnūs i sup a ingi) (A 57). Di bdamas kel u e u i kalbė i su s e imais žmonėmis, jiems šypso is, bū i nuolankiu (= nuolankus) (A 84); b) jaučiasi + kokiu: Todėl kilniu (= kilnus) gali jaus is ik sa yje meilės ė ynei u in is asmuo. Š u ho e niekas nejau ė (= nesijau ė) i ne negalėjo jaus is lais u (= lais as) (A 70). Tik p isiminimais g įždamas į jaunys ę, a gal į sa o gim ą k aš ą, pasijausda o lais u i laimingu (= lais as i laimingas) (A 70); c) išlieka + kokiu: Visų pi ma, no ėčiau pa ašy i, kad i kiek p isiminimų gy uoja žmogaus iduje, s a biausiais (= s a biausi) isada išliks ie, ku ie kelia šypseną iki ausų <...> (A 74). d) (ne) ampa + kokiu: Šis poelgis pasako, kad ne i didžiausi iliokliai įsimylėję gali ap i kilniais i ga bingais (= kilnūs i ga bingi) (A 103). Duomenys odo, kad ečiau abi u ien ai klys a a dinei a inio daliai pa inkdami būd a diškąjį įnagininką, kai g e a bend a imi pasaky o eiksmažodžio bū i eina eiksmažodžiai gali, s engiasi, u i. Dažniau klys ama, kai a inio jung imi eina (a) apsmo eiksmažodžiai, (b) iš dalies jiems a imas eiksmažodis išlik i a c) į ai ūs jausenos eiksmažodžiai, p z.: a) Todėl kasdienybės da bai a odo isai nesunkūs, o kaip ik leng i, nes meilės dėka ampi kilniu (= kilnus) i kasdieniškiems da bams a iduodi isą sa e <...> (A 28). Šis, no s i labai išgy ena, kenčia, ačiau ne ampa ke š ingu, žiau iu (= ke š ingas, žiau us) (A 42). Kilnumas – is ečiau a ojamas žodis i su inkama (= yški) būdo sa ybė, o meilė – pag indinė, is da didelę e ę u in i p iežas is, dėl ku ios žmonės no i ap i ge esniais, kilnesniais (= ge esni, kilnesni) <...> (A 44). <...> mes galime ne ik pasikeis i, ap i ki okiais (= ki okie), nei bu ome anksčiau, be i užsib ėž i i siek i naujų ikslų (A 45). Ne e ai žmonės ampa isiškai nea pažįs amais (= nea pažįs ami), juk no as į ik i i pa ik i ki am žmogui gali pada y i daug i nuos abių dalykų (A 55). Todėl žmogus, su meilės pagalba (= įsimylėjęs žmogus), a odęs sa u (= sa as), ampa kilnesniu (= kilnesnis), nei bu o iki šiol (A 67). Žmogų slėgė i slėgs am ik i nemalonumai, be jis juos į eikęs aps ik s ip esniu (= s ip esnis) (A 85). Visų pi ma, meilė žmones eikia eigiamai – jie ampa kilnesniais, š elnesniais i laimingesniais (= kilnesni, š elnesni, laimingesni) (A 85). Taigi, asmuo, palikęs ė ynę, siekia išsi aduo i iš sielos kančių, ap i lais u (= lais as) s e imame k aš e, a si ibojan (= a si ibodamas) nuo is da a min yje išlikusių gy ų p isiminimų (A 88). Taigi, asmuo, palikęs ė ynę, siekia išsi aduo i iš sielos kančių, ap i lais u (= lais as) s e imame k aš e (A 88); SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų ašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 b) Kad i kiek begalė p isiminimų gy uoja žmogaus iduje, s a biausiais (= s a biausi) isada išliks ie, ku ie sukelia šypseną iki ausų (A 74). Nuola paskendęs p aei ose gy enimo akimi kose, sugebėjo išsaugo i sa o au iškumą, e ybės, išlik i a spa iu (= a spa us) (A 84); c) Kilniu (= Kilnus) gali jaus is ik sa yje meilės ė ynei u in is asmuo (A 67). Š u ho e niekas nesijau ė i ne negalėjo jaus is lais u (= lais as) (A 70). Nus a y a, jog neno miniai a ejai, kai būd a džių a būd a diškai a ojamų žodžių įnagininkas bū iui eikš i a ojamas ie oj a dininko, i uose ašiniuose suda o apie 33 p oc. isų d ejybinių linksnių klaidų. 1.6.2. Ki as a ejis, kai sla iškasis bū io įnagininkas mokinių a ojamas ie oj naudininko. Ras os okios klaidingai a ojamos kons ukcijos: a) bū i + kokiu: Šis au os š iesuolis sa o ge ais da bais pa odė sa o meilę ė ynei, ku i su eikė jam galimybių bū i kilniu (= kilniam) kasdieniniam gy enime (A 12). <...> meilė ne ik neleidžia mo e iai bū i laiminga (= laimingai), ačiau pa e čia gy enimą sumaiš imi (A 12). Tokioje si uacijoje meilės su eik ą kilnumą paslėps pa yčios, o ėliau ne i no ą okiu (= okiam) bū i (A 41). Taigi, meilė iš yškina žmogaus ge ąsias sa ybes i padeda žmogui bū i ge esniu (= ge esniam) (A 47). Bū i kilniu (= kilniam), eiškia besąlygiškai auko i sa e i ge o ę, ne ik sa o (A 86); b) ((ne)leis i) jaus is + kokiu: Laikas, p aleis as ka u, su eikia d ąsos ženg i pi myn, leidžia jaus is pakylė u (= pakylė am) (A1). Taigi, Mykoliukas jaučiasi nepilna e is (= ne isa e is), niekam ikęs, o isų s a biausia – niekieno nemylimas, o ai iš dalies i neleidžia jam pačiam jaus is kilniu (= kilniam) (A 37). Tai leidžia jaus is kilnesniu (= kilnesniam) už uos, ku ie nieko nejaučia sa o au ai y a ku iems au a y a nieko e a (A 50); c) išlik i + kokiu: Šio jausmo galia y a neap ėpiama, nes ji su eikia jėgų išgy en i i išlik i kilniu (= kilniam) (A 18). Ne gi ienpusė meilė žmogui padeda išlik i do u (= do am) i kilnios sielos (A 47). Žinojimas, jog pasielgus (= pasielgęs) galbū ne eisingai, be nepik a ališkai, būsi sup as as mylimojo, leidžia žmogui išlik i s ip iu (= s ip iam) (A 56); d) ap i + kokiu: Bū en oks elgesys mums padės apdai iai išsi ink i meilės objek ą, nes ik inkamai pasi inkus, galima a skleis i isas eigiamas sa ybes i galiausiai – ap i kilniu (= kilniam) (A 44). Taigi, galiu da y i iš adą, kad pasiaukojimas dėl a imų žmonių i meilė jiems padeda ap i kilniu (= kilniam) (A 51). Tokiuose sakiniuose būd a dis a būd a diškasis žodis gimine, skaičiumi i linksniu u i bū i de inamas su papildiniu einančiu naudininku, ačiau dažnai as papildinys būna ik numanomas. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų ašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 Bene daugiausia as a sakinių, ku iuose ne aisyklingai a ojamas įnagininkas šalia eiksmažodžio jaus is, p z.: Tai leidžia jaus is kilnesniu (= kilnesniam) už uos, ku ie nieko nejaučia sa o au ai (A 31). Jos ši dyje užgimęs jausmas leidžia jaus is laimingu (= laimingam) ne ik pačiam, be i da y i laimingais (= laimingus) ki us (A 39). Tačiau a sida imas bei paga ba y a ai, kas leidžia jaus is do u bei inkamu (= do am i inkamam) (A 104). Neno miniai d ejybinių linksnių a ejai abi u ien ų ašiniuose, kai būd a džių a būd a diškai a ojamų žodžių įnagininkas bū iui eikš i a ojamas ie oj naudininko, suda o apie 27 p oc. 1.6.3. D ejybinį galininką suda o sudu inio a inio a dinės dalies i papildinio galininkai. Papildinio galininko eikalauja a inio jung is – galininkinis eiksmažodis (Tolu ienė 1967: 48). D ejybinis galininkas lie u ių kalboje nuo seno gy a kons ukcija, ačiau, kaip odo y imo duomenys, mokslei iams nepa yks a su papildiniu sude in i būd a džio, ku iuo eiškiama a dinė a inio dalis. Pag indinis ašiniuose klaidingai a ojamo d ejybinio galininko sin aksinis modelis y a: (pa)da y i + kokiu, p z.: Dėl o jis nė a adinamas sa anaudžiu niekšu, ku is, būdamas nelaimingas, nelaimingu (= nelaimingą) da o i ki ą (A 1). Meilė kasdienišką žmogaus gy enimą pada o au esniu (= au esnį). Meilė mus da o ge esniais (= ge esnius), e čia jaus is ypa ingai (A 2). Šis jausmas p i e čia žmogų džiaug is a liūdė i, gy enimą pada o g ažiu i š iesiu (= g ažų i š iesų) (A 7). Be isa ko, ji p askaid ina mūsų gy enimus, žmogų da o laimingesniu i ge esniu (= laimingesnį i ge esnį) (A 13). Taigi meilė žmogų da o ge esniu i kilnesniu (= ge esnį i kilnesnį) (A 28). <...> Daugelis ašy ojų moko, kad meilė iš pag indų pakeičia žmogaus gy enimą, pada o jį laimingesniu (= laimingesnį) i išmoko jį elg is kilniai <...> (A 28). Meilė šiems aikams bei meilė Se e jai da ė jį laimingu, kilniu, ge u (= laimingą, kilnų, ge ą) (A 33). Taigi, meilė su eikia žmogaus kasdienybei kilnumo, nes meilė da o žmogų ge esniu i ūpes ingesniu (= ge esnį i ūpes ingesnį), o kilnumas iš šių dalykų i susideda (A 33). Meilė, mano manymu, žmogaus gy enimą gali pada y i kilniu, išski iniu, pilna e čiu (= kilnų, išski inį, pilna e į) (A 38). Meilė Se e ijai Mykoliuko gy enimą įp asmino, pada ė jį g ažesniu (= g ažesnį) (A 38). Taigi apibend inan galima eig i, kad meilė kasdienišką žmogaus gy enimą i jį pa į pada o au esniu (= au esnį) i su eikia kilnumo (A 54). Ji žmogų da o kilnesniu i sąžiningesniu (= kilnesnį i sąžiningesnį) (A 59). Iš o galima sp ęs i, jog aukojimasis dėl a imųjų da o mus labiau žmogiškais bei kilnesniais (= žmogiškesnius bei kilnesnius) (A 67). Meilė is dėl o su eikia SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų ašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 žmogaus kasdienybei kilnumo, nes a bu, ką jis mylė ų, be mo alė pada o įp as ą kasdienybę kilnesne (= kilnesnę) (A 92). Pasak P ano Kniūkš os, is dėl o pasi aiko a ejų, kai i galininkas ne isada limpa, i naudininkas ne inka, o įnagininkas – klaida (ž . Kniūkš a 1983: 37). Tokiais a ejais ge iausia ink is ki os aiškos p iemonę (šalu inis sakinys, išplės ine aplinkybė i pan.). Knygiški i negy i sakiniai ku iami su eiksmažodžiais a) moky i, b) ska in i, c) e s i, p z.: a) Taigi meilė ne isada būna laiminga, ačiau moko žmogų bū i ge esniu <...> (= ge esnį / moko ge umo). Taigi ka ais meilė, no s i nelaiminga, ačiau moko žmogų bū i s ip iu, a laidžiu (= s ip ybės, a laidumo), susi aiky i su p a adimais, nep a as i do ų e ybių <...> (A 42). Meilė šeimai moko bū i paga biu, ole an išku (= paga bų, ole an išką / paga bos, ole an iškumo), leidžia sup as i, kad da ni šeima y a iena iš didžiausių e ybių (A 68); b) Toks da bas, pasiaukojimas gim ojo k aš o labui ska ino pa izanus ko o i, išlik i o iais (= o ius / elg is o iai), nepasiduo i (A 90). Asmens jausmai i išgy enimai gali išugdy i daug eigiamų i neigiamų cha ak e io sa ybių, pa yzdžiui, laimė i džiaugsmas paska ina bū i nuoši džiu (= nuoši dumą), o pyk is a pa ydas p i e čia eidmainiau i (A 90); c) Ty a meilė, ukusi os sa ai ę, už aldo pag indinio eikėjo min is, e čia jį bū i ki okiu (= ki okį / e čia keis is) <...> (A 1). 1.6.4. Visai e a a ejų, kai mokiniai nesugeba pa a o i d ejybinio kilmininko (pap as ai su neigiamuoju eiksmažodžiu): Dauguma, ku ie myli nuoši džiai, nesis engia sug iau i žmogaus asmeninės laimės, neda o jų nelaimingais (= nelaimingų), nesiima ke š o (A 68). Neno minių d ejybinių linksnių a ejų, kai būd a džių a būd a diškai a ojamų žodžių įnagininkas bū iui eikš i klaidingai a ojamas ie oj galininko, mokinių ašiniuose as a apie 27 p oc., ie oj kilmininko – 2 p oc. 1.6.5. Pasi aiko a ejų (hipe no malizmų), kai mokslei iai pe sis engia be eikalo pa a odami d ejybinį linksnį, p z., su i imo eikšmės eiksmažodžiu i s i i jo ediniais: Ki a e us, ž ilg elėjimai į p aei į pa e čia gy enimą leng esnį (= pa e čia gy enimą leng esniu), kokiu žmogumi eikia bū i (A 8). Bū en šios sa ybės isais laikais padeda žmogui a skleis i sa o ge ąją pusę, sa o alen ą a padeda sup as i pačius s a biausius SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų ašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 dalykus, pa e čia gy enimą įdomesnį (= įdomesniu) (A 25). Pasiaukodama asmenybės siela i s a au esnė i kilnesnė (= au esne i kilnesne) (A 63). Kad mokiniai ne iki galo sup an a bū io aišką, aiškėja iš ame pačiame ašinyje pa eikiamų aisyklingų i ne aisyklingų a ian ų, p z.: <...> ik meilė, ku ią jis pa i ia kasdien, leidžia jam išlik i kilniam, pado iam, besis engiančiam i okš ančiam p adžiugin i ki us. <...> Apibend indama galėčiau pasaky i, kad šis pasaulis be meilės bū ų niū us i liūdnas, juk bū en jos dėka (= dėl jos) žmogus anda jėgų keis is, nu eik i kažką ge o i , žinoma, ap i ge esniu (= ge esnis) (A 34). Manau, kad labai s a bu sa o i ki ų a ž ilgiu išlik i ga bingam, pa yzdingam bei kilniam. <...>. Šis yšys ska ina žmones ap i ben upu į ge esniais, humaniškesniais bei ūpes ingesniais (= ge esnius, humaniškesnius bei ūpes ingesnius) (A 36). Taigi, i mokinių kalbos pa yzdžiai aki aizdžiai odo, kad a inio įnagininkas sk e biasi į senųjų d ejybinių linksnių kons ukcijas (ž . 1 pa .). 33% 2% 27% 38% D ejybinio a dininko klaidos D ejybinio kilmininko klaidos D ejybinio naudininko klaidos D ejybinio galininko klaidos 1 PAV. D ejybinių linksnių klaidų dažnumas (p ocen ais) 1.6.6. Pasak Vy au o Amb azo, d ejybiniai linksniai y a iena iš yškiausių seno inių sakinio ypa ybių, ku ią lie u ių kalba išlaikė iki is o inių laikų, kai ku iais a ejais – iki daba ies (ž . Amb azas 2006: 280). La ių kalboje aip pa iki šiol i gi y a išlikusios okios bū io aiškos kons ukcijos. O sla ų kalbose a ojamas ik įnagininkas (ž . 1 len elę). Tiesa, la ių kalbininkas Janis Endzelynas (Jānis Endzelīns) manė, kad a inio įnagininkas esąs bal ų i sla ų kalbų eiškinys (ž . Endzelīns III 2: 456). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų ašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 Šukys J. 1998: Lie u ių kalbos linksniai i p ielinksniai: a osena i no mos, Kaunas: Š iesa. Šukys J. 2001: Lie u ių kalba 11 klasei, Kaunas: Š iesa. Tolu ienė B. 1967: D ejybinis galininkas. – Kalbos kul ū a 13, 48–50. Gau a 2015 11 09 P iim a 2016 01 22 COMMON SYNTAX MISTAKES IN GRADUATES’ ESSAYS OF SOUTH HIGHLANDERS Summa y This a icle discusses common syn ax mis akes ound in he essays w i en by g adua es du ing he Li huanian Language and Li e a u e Exam 2014. The da a was ob ained om 104 essays o Sou h Highlande s (Aly us coun y), and u he s udy should show whe he he e a e any egional di e ences in he use o hese phenomena. Syn ax mis akes p e ailing in he g adua es’ essays a e case use mis akes (abou 60 %). A common mis ake which has been desc ibed since Jonas Jablonskis’ imes is he use o no Li huanian (Sla ic) s a e ins umen al case ins ead o double declension. In mode n Li huanian, use o hese s uc u es a e no sound. Pe haps hey appea ed no only due o he impac o he Sla ic languages bu also o he analogy wi h nouns. The mos p oblema ic e bs which we e mos ly accompanied by a numbe o non-no ma i e s a e exp ession cases a e bū i, išlik i, jaus is, laiky i, (pa)da y i, ap i (be, emain, eel, keep, do, and become). Hence, i is necessa y o look o he causes o such use, as well as e ec i e me hods o obse e no ms. O he ca ego y o ele an mis akes is use o e b o ms, such as pa iciples (abou 18 %). Pe haps majo syn ax mis akes a e made while using pa iciples when a single cha ac e pe o ms bo h majo and mino oles in pe sonal sen ences. The hi d g oup o syn ax mis akes con ains use o p eposi ions and pos posi ions (abou 11 %). P eposi ions which a e used mos inco ec ly a e pas, p ieš, i š (abou , a , be o e, o e ). The mos abundan a e he cases o inco ec use o pos posi ions dėka, (su) pagalba ( hanks ( o), (wi h he) help (o )). When w i ing essays, ewe mis akes a e made while joining sen ences o clauses (abou 9 %). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų ašiniuose BENDRINĖ KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 KEYWORDS: syn ax mis akes, cases, p eposi ions, pos posi ions, pa icipan s, e bal ad e bs, pa iciples, joining sen ences. SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius sol i [email protected]