Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje

BENDRINö KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 LIETUVIŲ KALBA ŠIUOLAIKINöJE MOKYKLOJE 22-oji Jono Jablonskio kon e encija 2015 m. spalio 2 d. Lie u ių kalbos ins i u e yko 22-oji Jono Jablonskio kon e encija. Kon e enciją o ganiza o Lie u ių kalbos ins i u o Bend in÷s kalbos y imų cen o Mokyklin÷s li uanis ikos g up÷ ka u su Vilniaus uni e si e o Lie u ių kalbos ka ed a. Šių me ų kon e encija Lie u ių kalba šiuolaikin÷je mokykloje ski a mokinių kalbos, kalbinių nuos a ų y imams, aip pa mokymo i e inimo ypa umams ap a i. Kon e encijoje daly a o p aneš÷jai iš į ai ių Lie u os i užsienio ins i ucijų. Joje pe skai y a ylika p anešimų. Susi inkusius kon e encijos daly ius i p aneš÷jus pas eikino Lie u os Respublikos š ie imo i mokslo minis e ijos Bend ojo ugdymo depa amen o Pag indinio i idu inio sky iaus y iausioji specialis ÷ N IDA P ODERIENö . Įžanginį žodį a ÷ Lie u ių kalbos ins i u o Bend in÷s kalbos y imų cen o ado ÷ R ITA M ILIŪNAITö . Pi masis kon e encijos pos÷dis bu o ski as mokymui i mok÷jimui ap a i. Pi mieji du p anešimai ski i mokinių a čiai, ki čia imo i šnekamosios kalbos polinkiams p is a y i. P anešimą No min÷s a ies i ki čia imo mokymas skai ÷ LAIMA KALöDIENö iš Lie u ių kalbos ins i u o. P anešime kalb÷ a apie ki čia imo sis emos pokyčius, kodi ikuo ų kalbos no mų a oseną i isuomen÷s e inimą. P anešime p is a y i y imai, ku ie pa od÷, kad onologin÷ balsių kiekyb÷s opozicija silpn÷ja, no s i ne isose a m÷se a jų a mainose ienodai; onologiniai pokyčiai balsių ilgumo i umpumo opozijoje y a esminiai. Laima Kal÷dien÷ pab ÷ž÷, kad bū ina keis i ki čia imo i a ies mokymo pag indus mokykloje. P anešimą Pie yčių Lie u os mokslei ių šnekamoji kalba i jos e inimas skai ÷ KAZIMIERAS GARŠVA iš Lie u ių kalbos ins i u o. P anešime kalb÷ a apie Šalčininkų, Vilniaus i g e imų ajonų mokinių a ies polinkius, aip pa šnekamojoje kalboje painiojamas žodžių eikšmes. Ki uose ijuose pi mosios dalies p anešimuose kalb÷ a apie samp o a imo ašinio kū imą, li e a ū inio eks o su okimą. P anešimą Re o in÷ a gumen acija mokykloje: samp o a imo ašinio kū imas skai ÷ Vilniaus uni e si e o p o eso ÷ REGINA KOŽENIAUSKIENö. P anešime kalb÷ a apie galimus a gumen a imo būdus ašinyje, kokių sąlygų ašinyje eikia laiky is no in p iei i p ie eisingos iš ados. P anešime kalb÷ a i apie ašinio u inio e inimą, kas e inama li e a ū iniame i samp o a imo ašinyje. P anešimą K apas šiuolaikin÷je lie u ių aikų p ozoje i lie u ių kalbos pamokose. Ko galime išmok i? skai ÷ AURELIJA GRITöNIENö iš Lie u ių kalbos ins i u o. P anešime ap a a ieno iš pojūčių – malonaus augalų k apo – s a ba i unkcijos lie u ių aikų p ozoje. AURELIJA TAMULIONIENö. Lie u ių kalba šiuolaikin÷je mokykloje | BENDRINö KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 A. G i ÷nien÷ kalb÷jo apie ai, kaip ski ingai nusakomas o pa ies augalo k apas, kad g ožiniuose aikams ski uose kū iniuose dažniausiai kalbama apie malonų k apą, ku is gali bū i apibūdinamas į ai iomis menin÷s aiškos p iemon÷mis (epi e ais, palyginimais, e o iniais sušukimais i k .). P aneš÷ja pab ÷ž÷, kad lie u ių kalbos pamokose ai gali ap i puikia medžiaga aiškinan mokiniams žodžių seman inį ski umą, kalban apie sinoniminius san ykius i į ai ias s iliaus ypa ybes – aizdingumą, į aigumą, ikslumą, gy umą i k . P anešimą G ožinio eks o su okimas i skai ymo pa i is skai ÷ AKVILö JOVAIŠIENö i KĘSTUTIS BREDELIS iš Vilniaus uni e si e o. P anešime bu o kalbama apie y imą, ku io me u bu o su ink i duomenys apie s anda izuo o eks o su okimo es o ezul a us, I i II imes ų e inimus, aip pa mokinių pildy as anke as apie sa o skai ymo pa i į. A likus y imą paaišk÷jo, kad be eik du ečdaliai apklaus ųjų m÷gs a skai y i, maždaug pus÷ apklaus ųjų skai o papildomai i ai eigiamai susiję su jų lie u ių kalbos pasiekimais. Dažniausiai paaugliai skai o nuo ykių i an as inę li e a ū ą. Didesnis skaičius aukš esnius s anda izuo o es o e inimus ga usių mokinių eigia įsijaučian ys į skai omą knygą. Daugiausia paauglių nu od÷, kad įdomi knyga u i pasižym÷ i į aukiančiu siuže u, ak ualia ema i ne ik÷ umu. Dešim adaliui aikų s a bu ai, kad knyga bū ų leng ai skai oma. Didel÷ dalis mokinių skai ymą e ina kaip u iningą eiklą, is d÷l o be eik iek pa mokinių skai o ik od÷l, kad y a e čiami moky ojų a ba ÷ ų. No s y imo ezul a ai odo, kad skai ymo pad÷ is n÷ a k i iška, ačiau jaučiama i šiandienio gy enimo būdo, i i mo į aka, ku i eikia ne ik skai ymo įp očius, be i pa į paauglio mąs ymą, k i in÷s analiz÷s geb÷jimus. Pi mojo pos÷džio an osios dalies p anešimai bu o ski i p og amin÷s i apa a in÷s į angos de ek ams ap a i, aip pa mokinių kalbos ašybos i sin aks÷s klaidoms p is a y i. P anešimą P og amin÷s i apa a in÷s į angos de ek ai, da an ys neigiamą po eikį mokinių kalbos kul ū ai skai ÷ GINTAUTAS GRIGAS i TATJANA JEVSIKOVA iš Vilniaus uni e si e o. P aneš÷jai p is a ÷ a lik ą ekspe imen ą, ku io me u į es uo i pa eng ą anke ą bu o sud÷ i dialogo langų agmen ai, paim i iš į ai ių kompiu e inių p og amų. Į juos į auk a 11 dažniau pasi aikančių klaidų i ne ikslumų. Ekspe imen o daly ių bu o p ašoma susipažin i su anke a i pažym÷ i (pab auk i) aisy inas ie as. Ekspe imen o daly iai idu iniškai pas eb÷jo ik apie 25 p oc. klaidų. P aneš÷jai a skleid÷, kad a lik oje ki oje apklausoje daugelis apklausiamųjų p isipažino ašydami elek oninius laiškus i umpąsias žinu es ne a oja sa i ųjų lie u iškųjų aidžių. P aneš÷jų eigimu, o p iežas is y a a, kad ik nedaugelyje mokyklų naudojama lie u iška kla ia ū a, ku ioje sa i osios lie u iškos aid÷s y a lygia e ÷se pad÷ yse su ki omis aid÷mis i jų inkimas nesukelia nepa ogumų. AURELIJA TAMULIONIENö. Lie u ių kalba šiuolaikin÷je mokykloje | BENDRINö KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 P anešimą D ejybinių linksnių a osena abi u ien ų ašiniuose skai ÷ SOLVITA LABANAUSKIENö iš Lie u ių kalbos ins i u o. P aneš÷ja p is a ÷ y imą, ku io me u nag in÷jo d ejybinių linksnių a oseną 2014 m. abi u ien ų lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzamino ašiniuose. P aneš÷ja pab ÷ž÷, kad ne apie 40 p oc. iš isų sin aks÷s klaidų suda o d ejybinių linksnių klaidos, iš ku ių pa i dažniausia klaida – bū io įnagininko a ojimas ie oj d ejybinių linksnių. P anešime da y a iš ada, kad, iš y us daugiau duomenų, eikia ieško i okios a osenos p iežasčių, aip pa eiksmingesnių me odų, kaip moky i d ejybinių linksnių, kad šios no mos bū ų išlaiky os. P anešimą Būdingiausios ašybos klaidos aukš esniųjų klasių mokinių inkla aščiuose i ašiniuose skai ÷ AURELIJA TAMULIONIENö iš Lie u ių kalbos ins i u o. P anešime nag in÷ a d iejų ski ingų žan ų mokinių pa ašy ų eks ų ašyba. Ti ian ašybos klaidas pagal dažnumą paaišk÷jo, kad būdingiausios ašybos klaidos ašiniuose i inkla aščiuose sky ÷si. Rašiniuose daugiausia balsių i d ibalsių ašymo klaidų, inkla aščiuose žodžių ašymo ka u i a ski ai klaidų. Abiejų ipų eks uose as a nosinių balsių ašybos klaidų (daugiausia jų da oma galūn÷se, ašan ienaskai os galininką i daugiskai os kilmininką). P anešima kalb÷ a apie ai, kad daugeliui mokinių ašyba kelia sunkumų. Mokiniai ne isada moka aisyklingai pa ašy i a ski us žodžius, ka ais nesugeba sis emingai aiky i aisyklių. Tų sunkumų, ma y , kyla d÷l į ai ių p iežasčių: d÷l aisyklių i jų išimčių gausos, d÷l ašybos mokymo sp agų, d÷l in o macinių echnologijų sukeliamų sunkumų i . . P anešimą La ių kalbos ašybos p obleminių klausimų mokymas mokykloje skai ÷ DZINTRA ŠULCö iš Liepojos uni e si e o. P anešime labiausiai pab ÷žiamas ašybos įgūdžių lygis. P aneš÷ja kalb÷jo apie spa čiai p as ÷jančius kalbos a o ojų ašybos įgūdžius La ijoje, p is a ÷ y imus, ku ie odo, kad mokinių o og a ijos p oblema y a labai im a isame pasaulyje. An asis pos÷dis bu o ski as mokinių kalbinių geb÷jimų e inimui ap a i. Pi mąjį p anešimą Kokį mokinį ugdo lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzaminas? skai ÷ SAULIUS VASILIAUSKAS iš Lie u ių kalbos ins i u o. P anešime umpai p is a y a lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinio b andos egzamino užduočių aida nep iklausomoje Lie u oje, daba in÷s užduo ys i jų e inimas. S a s y a, kokią ie ą egzaminas užima lie u ių kalbos i li e a ū os mokymosi p ocese; kokių eakcijų sulaukia jo pokyčiai, kokią į aką egzamino užduo is i nuomon÷s apie ją gali u ÷ i mokinių, o i apsk i ai isuomen÷s, požiū iui į kalbą i li e a ū ą. P aneš÷jas da ÷ p ielaidą, kad als ybinis b andos egzaminas užima pe didelį aidmenį ugdymo(si) p ocese – mokiniai ska inami ne ugdy is kaip kū ybiškos, lais os, k i iškos asmenyb÷s (kas dekla uojama ugdymo p og amose, į ai iuose š ie imo AURELIJA TAMULIONIENö. Lie u ių kalba šiuolaikin÷je mokykloje | BENDRINö KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 nuos a uose), o kuo k uopščiau pasi eng i egzaminui. ZITA NAUCKŪNAITö iš Lie u os edukologijos uni e si e o skai ÷ p anešimą Rašinių e inimo sis ema bend ojo la inimo mokykloje: objek y usis i subjek y usis d÷menys. P anešime išsamiai nag in÷ os ašinių e inimo subjek y umo p iežas ys, p is a y as i siūlomas holis inis penkių lygmenų ašinio u inio e inimas, ku is bū ų iš aduo as nuo p i alomos s uk ū os modelio i galbū nekel ų moky ojams i mokiniams psichokogni y in÷s sumaiš ies. P anešimą Kas obulin ina lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino ašinių e in ojų da be skai ÷ RITA MILIŪNAITö iš Lie u ių kalbos ins i u o. P aneš÷ja p is a ÷ 2015 m. a lik ą Lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino baigiamųjų da bų, ašy ų 2014 m., e in ojų da bo kokyb÷s y imą, ku iuo no ima išsiaiškin i, kokių sunkumų kyla e in ojams, aisan ašinių kalbą i s ilių. P anešime supažindin a i su y imo ezul a ais – lie u ių kalbos i li e a ū os als ybinių b andos egzaminų baigiamųjų da bų kalbos e inimo sis ema u i silpnų ie ų, ku gali eikš is e in ojų subjek y umas, aigi esama p ielaidų pažeis i pag indinį e inimo p incipą – objek y umą. P anešime umpai p is a y i i eiksniai, ku ie pad÷ ų obulin i e inimo sis emą. RITA URNöŽIŪTö iš Mokslo i enciklopedijų leidybos cen o skai ÷ p anešimą Viešojo kalb÷jimo įskai a a k ei ų eid odžių ka alys ÷?. P anešime p is a y a a lik a mokinių apklausa, ku ios ienas iš s a biausių ikslų bu o sužino i, kaip mokiniai e ina iš anks o pa eng ų įskai os kalbų p ekybą. A likus apklausą paaišk÷jo, kad 40,15 p oc. apklausoje daly a usių mokinių okią p ekybą laiko legaliu e slu. 42,22 p oc. apklaus ų mokinių mano, kad oks e slas y a nelegalus, o 17,63 p oc. eigia ne u į nuomon÷s. Remian is pa da ÷jų siūlomų iešojo kalb÷jimo įskai os kalbų ano acijomis p anešime m÷gin a apibūdin i, koks galimo pi k÷jo į aizdis i iešojo kalb÷jimo įskai os sup a imas y a susiklos ęs šioje inkoje. Kel as klausimas, a daba in÷ iešojo kalb÷jimo įskai os o ganiza imo i e inimo a ka padeda ugdy i mokinių kalbines, kul ū ines i e ybines nuos a as. Šios kon e encijos naujo ÷ – pabaigoje, išklausius isų p anešimų, diskusija S iliaus samp a a mokykloje: žinome, kad nieko nebežinome?. Diskusijai ado a o Vilniaus uni e si e o docen ÷ IRENA SMETONIENö, lie u ių kalbos moky ojai: VILIJA DAILIDIENö, VIDA LISAUSKIENö, KĘSTUTIS BREDELIS, Lie u ių kalbos ins i u o Bend in÷s kalbos y imų cen o ado ÷, y iausioji mokslo da buo oja RITA MILIŪNAITö. Diskusijoje daug disku uo a d÷l ašinio žan o, s iliaus b uožų, kalb÷ a apie s iliaus ūkumus ašiniuose, jų e inimą. Diskusijoje ak y iai daly a o i klausimus k÷l÷ susi inkę moky ojai. AURELIJA TAMULIONIENö. Lie u ių kalba šiuolaikin÷je mokykloje | BENDRINö KALBA 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSSN 2351-7204 Kon e enciją apibend ino Vilniaus uni e si e o p o eso ius VITAS LABUTIS. Tezes, in o maciją apie šią i jau ykusias Jono Jablonskio kon e encijas galima as i Lie u ių kalbos ins i u o in e ne o s e ain÷je www.lki.l . AURELIJA TAMULIONIENö Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]