Dar kartą apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo žodyno klaidas: semantizmai

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ Vy au o Didžiojo uni e si e as DAR KARTĄ APIE DIDŽIŲJŲ KALBOS KLAIDŲ SĄRAŠO ŽODYNO KLAIDAS: SEMANTIZMAI ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos kul ū a, lie u ių kalba, seman izmai, Didžiųjų kalbos klaidų są ašas, Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, mo y uo a i nemo y uo a a osena. 1. ĮVADAS S aipsnyje no ima ap a i, kiek ak ualus Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau – VLKK) da 1997 m. pa i in as Didžiųjų kalbos klaidų są ašas ( oliau – DKKS). Kaip eigiama VLKK s e ainėje1, ai ienas žinomiausių VLKK nu a imų. DKKS pa eik a leksikos, žodžių da ybos, mo ologijos, sin aksės klaidos i jų aisymai, aip pa bū iniausi a ies eikala imai. S ab elkime p ie ienos DKKS dalies – leksikos klaidų (DKKS jos į a dijamos kaip žodyno klaidos). 2014 m. DKKS du pi mi papunkčiai (1.1 „Ne- eik inos s e imybės i jų da iniai“ i 1.2 „Ne a o inos naujosios s e imybės“) p ipažin i ne- ekusiais galios (ž . U nėžiū ė 2014 i in o maciją VLKK s e ainėje). Taigi iš leksikos klaidų DKKS liko d i dalys: 1) ne eik ini e iniai i 2) žodžių i junginių eikšmės klaidos. Galima d ąsiai eig i, kad abi šios leksikos klaidų g upės ak ualios kalbos a o ojams i pa ojingos.2 Šiame an ame (i pasku iniame) ciklo apie DKKS žodyno klaidas s aipsnyje (pi mame ap a a ne eik inų e inių a osena, ž . Rimku ė 2014) daugiausia dėmesio ski iama žodžių i junginių eikšmės klaidoms, adinamiesiems seman izmams; šio y imo ezul a ai palygin i su anks esniame s aipsnyje pa eik ais duomenimis apie ne eik inus e inius. Seman izmai i i iename daba inę kalbą a spindinčiame šal inyje – Daba inės lie u ių kalbos eks yne ( oliau – Teks ynas). Iš ka o paminė ina, kad Teks ynas nė a pa s inkamiausias analizės šal inis, nes daugelis jo eks ų y a (a u ė ų bū i) edaguojami. Tai, kad Teks yne ga- lima as i ne eik inų e inių i seman izmų iš DKKS ( aip pa i ki ų kalbos klaidų), leidžia da y i kelias iš adas: 1) dalis Teks yne esančių eks ų paskelb i anksčiau, nei bu o pa i in as DKKS (seniausi Teks yno eks ai paskelb i 1992 m.), odėl juose as ų ne eik inų e inių i seman izmų di- džiosiomis klaidomis negalima laiky i ( ai pap as os kalbos klaidos); 1 P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/didziosios-klaidos. 2 Be abejo, eikė ų ašy i bei disku uo i i apie ki ų lygmenų kalbos klaidas, nes jų gausu ne akademinėje kalboje, plg. VLKK y imą dėl ado ėlių, magis o da bų i dise acijų san aukų kalbos (ž . h p://www. lkk.l /naujienos/ ki os-naujienos/akademines-kalbos- y imas- odo-zema- as ingumo-lygi). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Da ka ą apie Didžiųjų kalbos klaidų są ašo žodyno klaidas: seman izmai | 2 2) kai ku ių ne aisyklingų žodžių a osena y a mo y uo a: kalbos a o ojai sąmoningai pada ė kalbos klaidų (plačiau ž . 3.4); 3) eks ų au o iai i kalbos edak o iai nea pažįs a i negeba aisy i ne eik inų e inių bei seman izmų. Ki ame sky iuje ap a iama, kokie žodžiai laikomi seman izmais, ečiame sky iuje p is a o- mas DKKS pa eik ų i Teks yne as ų seman izmų y imas, a siž elgus į seman izmų dažnumą, pa a ojimą Teks yno dalyse, am ik o laiko a pio eks uose i a osenos mo y aciją. 2. SEMANTIZMŲ SAMPRATA IR TYRIMO METODOLOGIJA Šiame sky iuje išsamiau ap ašy i DKKS pa eik i i Teks yne as i seman izmai, . y. ie lie- u iški žodžiai a žodžių junginiai, ku ie dėl ki ų kalbų į akos įgyja naujų eikšmių i os eikš- mės laikomos neno minėmis. Pasak Aldonos Paulauskienės (2000: 76), dažniausiai pa eikia- mos šalu inės žodžio eikšmės, o pag indinė eikšmė nepažeidžiama. Aldonas Pupkis (2005: 263) seman izmus da adina seman iniais, eikšmės e iniais, se- man ybėmis. Jų lie u ių kalboje a si anda ne ik dėl ne ikslaus e imo, be i dėl neapdai aus a ojimo (p z., supainiojus d iejų žodžių eikšmes: kompanija i kampanija, o macija i a - macija). Jonas Šukys (2003: 51) mini kele ą lie u iškų seman izmų: abuojas, -a (ne eik ina eikšmė „abejingas, -a“), aplamai (ne eik ina eikšmė „apsk i ai“), be ods (ne eik ina eikšmė „ odos, u bū , ma y “), gang ei (ne eik ina eikšmė „gana g ei ai“), ūlas, -a (ne eik ina eikšmė „kažkoks, -ia“), ainis (ne eik ina eikšmė „p o ė is, p osenis“). Kaip ma y i iš pa yzdžių, ai nesup as i a miniai žodžiai. Vis dėl o dažniausiai ne eik inų eikšmių a si anda dėl ki ų kalbų po eikio: anksčiau dėl usų kalbos, pas a aisiais me ais – dėl anglų kalbos. Lionginas Pažūsis (2014: 21–30) mini ne- ik uosius e ėjo d augus a ba ne ik uosius a i ikmenis, p z., me opoli enas ne a o inas eikšme „sos inė, didmies is“, p eziden as ne u ė ų bū i a ojamas eikšme „pi mininkas“; k i ikuojama neseniai papli usi ha monizuo i eikšmė „ a ky i, de in i“; ekomenduojama ne- a o i žodžio ambicija eikšme „siekis, ikslas“, pilo inis – eikšme „pi minis, p adinis“. Apie ne inkamai e čiamus anglų kalbos žodžius y a ašęs i Vilman as Vilkončius (2001). Šiuos žodžius galima laiky i naujaisiais seman izmais. Kele ą naujųjų dėl anglų kalbos a si adusių seman izmų pas a ųjų me ų s aipsniuose ap a ia Dalia Gedze ičienė (2014), Rasuolė Vla- da skienė (2013). Tu bū žinomiausiu seman izmų są ašu laiky inas minė as DKKS. Ki i kalbos kul ū os lei- dinių au o iai pa eikia i daugiau seman izmų – jų da buose galima as i keliasdešim DKKS nenu ody ų seman izmų. P z., A. Paulauskienė (2000) seman izmais laiko šiuos žodžius: a - min is ( eikšme „a minimas“), di b i ( eikšme „ eik i“ kalban ne apie žmogų), eilė ( eikšme „daugelis“, „daugybė“, „ne ienas“), gal o i ( eikšme „many i“), naudo i ( eikšme „ a o i“), papi k i ( eikšme „pa auk i“, „suža ė i“), pasisaky i ( eikšme „ iešai kalbė i“), pe gy en i ( eikšme „jaudin is“, „sielo is“), pe lenk i ( eikšme „pe dė i“, „padaugin i“) i k . J. Šukys (2003), be jau minė ų lie u iškų seman izmų, nag inėja i daugiau ne inkama eikšme a ojamų, į DKKS neį auk ų seman izmų: bal iniai ( eikšme „apa iniai d abužiai, BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Da ka ą apie Didžiųjų kalbos klaidų są ašo žodyno klaidas: seman izmai | 3 ma škiniai“); dainuo i ( eikšme „a lik i himną“), didė i ( eikšme „daugė i“), duo a(si)s, -a/-oji ( eikšme „šis“, „ u imas“, „žinomas“), eilinį ka ą ( eikšme „da ka ą“, „i ėl“), gim asis, -oji (kai nekalbama apie gimimo ie ą), ypa ingai ( eikšme „ypač“); neg įž amas, neg įž amai ( eikš- me „nebepa aisomas“, „galu inis“), pas o us, -i ( eikšme „nuola inis“, „dažnas“), su ik i ( eikš- me „ as i“, „pas ebė i“, „ap ik i“), š iežias, -ia ( eikšme „naujas“) i k . Viename iš naujausių kalbos kul ū os ado ėlių – 2013 m. išleis uose Redaga imo p adme- nyse – Nijolė Linke ičienė seman izmais laiko šiuos žodžius: anks i ( eikšme „ge okai“3), ap- alus ( eikšme „apsk i as“), a pigin as ( eikšme „mažesnės, sumažin os kainos“), dėkingas ( eikšme „palankus“, „ inkamas“), d igubas ( eikšme „d ejopas“), išgy enimai ( eikšme „jaus- mai“), koks ( eikšme „ku is“), ma ymas ( eikšme „požiū is“), medžiaga ( eikšme „s aipsniai“, „ epo ažai“, „p anešimai“ i pan.), padė ė as ( eikšme „naudo as“), pakankamai ( eikšme „gana“), p ak iškai ( eikšme „be eik“), p asmė (jei eiškia „ eikšmė“), ženkliai ( eikšme „ge o- kai“) i k . A k eip inas skai y ojų dėmesys, kad DKKS pa eik a nemažai žodžių su ne inkamai pa a - o ais p iešdėliais (p z.: a k au i, a edaguo i, pajung i, paskaičiuo i, p aei i, p a inansuo i, už- skai y i), ku iuos iksliau bū ų laiky i žodžių da ybos klaidomis (p z., okios nuomonės laiko- si Šukys 2003). Taigi eikia pab ėž i, kad ne isi DKKS nu ody i seman izmai a i inka įp as ą seman izmų samp a ą, be šiame y ime į ai žiū ima o maliai i i iamas isas DKKS Žodžių eikšmių i junginių są ašas. Toliau nag inėjami ik DKKS pa eik i seman izmai. S a is iniai duomenys i pa yzdžiai paim i iš Lau os Vilčinskai ės bakalau o da bo „Seman izmų a osena Daba inės lie u ių kal- bos eks yne“ (2015)4. Seman izmai (kaip i pi moje ciklo dalyje ap a i ne eik ini e iniai) nag inėjami emian is Po ilo Rudze ičiaus (2005) s aipsnyje p i aiky a me odologija: i a, kokiuose i kada skelb uose eks uose pa a o i seman izmai; žiū ė a, a jie pa a o i mo y uo- ai a nemo y uo ai. 3. SEMANTIZMŲ VARTOSENA DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS TEKSTYNE DKKS pa eik a 115 seman izmų. Visų jų į ai iomis o momis (ne ik an aš inėmis) ieško- a Teks yne. Ne as a nė ieno žodžio a eaguo i5 pa a ojimo a ejo. Kele o žodžių as i ik aisyklingos a osenos pa yzdžiai: ai a leis i, iš es i, pa es i, pe spė i i užda y i, p z.: STT pagal įs a ymus negali siūly i eisės ak ų p ojek ų, odėl ai pa ed ama An iko upcijos komisijai.6 paga ę šį ž algą ka iai p adžioje nesusi okė jį nuodugniai išk ės i i , pa edę oliau, paleido. 3 plg.: „Anks i (= Ge okai) p ieš posėdį p ie eismo pas a o jau bū ia osi žmonės“ (Linke ičienė 2013: 92). Paaiškin- i ečiau a ojami seman izmai, dėl ku ių a osenos gali kil i neaiškumų. 4 Da bo ado ė E ika Rimku ė. 5 Apsk i ai eikė ų kel i klausimą, a a eaguo i gali bū i laikomas seman izmu, nes sunku įsi aizduo i kon eks ą, ku iame šis žodis bū ų a ojamas aisyklingai. Šis žodis panašesnis į ne eik iną e inį. 6 Čia i oliau pa yzdžiai pa eik i iš Teks yno. Pa yzdžiai nekeis i, ik kai ku iš in os nep asmingos konko danso eilučių p adžios i pabaigos, ak ualūs žodžiai iš yškin i. Nei leksikos, nei ki os klaidos ne aisy os. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Da ka ą apie Didžiųjų kalbos klaidų są ašo žodyno klaidas: seman izmai | 4 šis klausimas sp endžiamas abipusiu susi a imu i , da bda iui su ikus, da buo ojas a leid žiamas jo pa- eiškime nu ody a da a, išmokan da bo užmokes į iki a leidimo dienos nusikals amų g upių ginkla imą (234-4 s aipsnis) - lyg inis a le idimas nuo bausmės p ieš e miną a ba nea lik osios bausmės dalies pakei imas š elnesne bausme Jis pe spėja Ko in o k ikščionis, kad ie, ku ie s e imauja, agia a gi auja, nepa eldės Die o ka alys ės Pe „Pano amą“ išgi dome Rusijos a s o o pe spėjim ą, kad nė negal o ume apie Čečėnijos p ipažinimą, nes ai is da Rusijos e i o ija. Kai ku ie seman izmai pa a o i ik kalbos ekomendacijose, . y. mo y uo ame kon eks e (plačiau apie a osenos mo y aciją ž . 3.4 posky į). Tai žodžiai apsidė i, a ideng i, a ko eguo i, a edaguo i, gy ybingas, išneš i, p ačiuop i, p adik uo i, p a inansuo i, p agal o i, p akomen uo i, p akonsul uo i, p akon oliuo i, p ileis i ūkumų, užėjimas, užplaukimas i už ežimas, p z.: „bėg i, nubėg i“: Kasdien p abėgu (=nubėgu) kele ą kilome ų. 1.3.71. p ačiuo p i - ne a . . „apčiuop i, užčiuop i“: Padidėjusias kepenis nesunku p ačiuop i knygą, sąsiu inį; a ida y i skė į = išskleis i skė į. 1.3.10. a ideng i: a ideng i kal ininką, nusikal ėlį = nus a y i kal ininką, nusikal ėlį; Ne isada aišku, kaip e in i sekan is, -i a osenos a ejus. DKKS nu ody a, kad negalima a o i sekan is, -i eikšmėmis „šis, -i, ši oks, -ia, oks, -ia“ (p ieš iš a dijimą), „š ai kas, š ai kodėl“ (p ieš aiškinimą), o sekančiai ne a o ina eikšme „ aip, ši aip“. Šiomis ne eik inomis eikšmėmis sekan is,-i; sekančiai suda o ik apie 8 p oc. isos ne aisyklingos Teks yne as os a osenos (neski ian mo y uo os i nemo y uo os a osenos, be a me us uos a ejus, kai minė i žodžiai ne aisyklingai pa a o i kalbos ekomendacijų leidiniuose aiškinan , kad ai kalbos klaidos), p z.: Lie u os užsienio eikalų minis o U bšio so ie ų y iausybė kons a uoja se kančių ak ų ik umą: 1. Pas- ku inių mėnesių bėgyje Lie u os aldžios o ganai Be , isgi, galu inai nusp ęski e ik a i ai pa s sau a sakęs į se kanči u s klausimus: – A galiu aš bū i e s- lininku? Taip pa logis ikos s a bą galima pag įs i seka n čiais a gumen ais: – įmonės u i a siž elg i į klien ų po ei- kius Toliau pa eik uose duomenyse pa yzdžiai su sekan is, pa a o ais eikšmėmis „ki as“, „ o- lesnis“, „a einan is“, „einan is po“ i pan., aip pa laikomi kalbos klaidomis ( ik ne didžiosio- mis, plg. Kniūkš a 2008) i neski iami nuo DKKS nu ody ų ne eik inų sekan is, sekančiai eikšmių. 3.1. Seman izmų a ojimo Daba inės lie u ių kalbos eks yne dažnumas Daugiausia Teks yne pa a ojimo a ejų as a šių i ų žodžių: žino i (50 9257), p iim i ais- us (34 064), skai y i (20 194), s a y i (16 236), išlaiky i (16 023). Susidū us su okiu dideliu 7 Skliaus uose nu ody as isas o žodžio pa a ojimų skaičius Teks yne, neski ian aisyklingos i ne aisyklingos a - osenos. Tolesniuose pa yzdžiuose skliaus uose nu ody a, kiek as a ne aisyklingų a ejų. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Da ka ą apie Didžiųjų kalbos klaidų są ašo žodyno klaidas: seman izmai | 5 duomenų kiekiu, nusp ęs a minė ų žodžių (i ki ų daugiau nei 3000 ka ų Teks yne pa a o ų žodžių a junginių) a oseną išsamiau nag inė i ik publicis ikos dalyje (ki i i iami žodžiai nag inė i isose Teks yno dalyse). Šioje Teks yno dalyje as i ik 7 ne aisyklingos žino i a o- senos a ejai, po du p iim i ais us i skai y i, 28 s a y i i 5 išlaiky i ne inkama eikšme pa a - o i a ejai. Taigi aki aizdu, kad neno minė šių žodžių a osena suda o labai nedidelę dalį. Iš žodžių, ku ių dėl didelio pa a ojimo skaičiaus i i ne isi pa yzdžiai (be anksčiau mi- nė ų, ai da žodžiai a ida y i, a leis i, dė i(s), išei i, (iš)pildy i, išski i, išžiū ė i, neš i a sakomybę, pa es i, pe spė i, pe es i, pe žiū ė i, p abėg i, p aei i, eiškia, užda y i, užsipil i, es i), pa a oji- mo negalima pa ikimai apibend in i aisyklingos i ne aisyklingos a osenos. Nag inėjan ki us žodžius, ku ių i i isi Teks yne as i pa a ojimo a ejai, galima da y i aiškias iš adas, kokią dalį suda o aisyklinga i ne aisyklinga a osena. Iš iso as a 58 518 aisyklingos a o- senos konko danso eilučių ( ai suda o 85,31 p oc.) i 10 073 ne aisyklingos a osenos a ejai (14,69 p oc.). Vadinasi, seman izmų Teks yne palygin i nedaug (plg. Teks yno dydis 140 mln. žodžių). Pagal dažnumą seman izmai suski s y i į ke u ias g upes: 1) pa a o i daugiau nei 501 ka - ą; 2) pa a o i 101–500 ka ų; 3) pa a o i 10–100 ka ų i 4) pa a o i 1–9 ka us. A k eipia- mas dėmesys, kad čia i oliau nag inė i ik ne aisyklingos a osenos a ejai, aisyklingi pa- yzdžiai a mes i. Dažniausiai a ojami i isose Teks yno dalyse i i aš uoni seman izmai: paskaičiuo i (1666), pe žiū ė i (1591), apmoky i (1153), sekan is, -i (832), paš ęs i (593), ieningas, -a (574), iššauk i (548), įpaka imas (519). An os pagal dažnumą seman izmų g upės, . y. 101–500 ka ų pa a o ų žodžių, as a 12: ap(si)jung i, apsi es i, a (si)žymė i, bend ai, gau is, įjung i, ma omai, pašalinis ( ais ų) eikimas, pe es i, eiškia, s o is i užskai y i. Gana e ai Teks yne (10–100 ka ų) pa a o a daugiausia seman izmų – okių as as 51 žo- dis, p z.: abuojas, apsiei i, ap a nau i sąskai ą, a lie i, a emon uo i, a es au uo i, a siek i, aukš- čiau s o in is, -i, da inys, glaus as, įneš i, išdi b i, išieško i, išjung i, išpul i, iš iš i, išski i, išžiū ė- i, į es i, ku čias, nuim i, pajung i, pakel i, pe neš i, p aei i, p aklausy i, p a es i, p ibū i, p iešakinis, -ė, p igulė i, as is, egimai, sąs a as, s a y i, alpin i, ūlas, -a, užmany i, užsipil i i k . Rečiausiai pa a o i (1–9 ka us) 38 seman izmai, p z.: a ideng i, a ko eguo i, a mainy i, a - edaguo i, a eguliuo i, a sineš i, gy ybingas, -a, išim i, išlaiky i, išs a y i sąskai ą, išs o i, neš i a sakomybę, p abalsuo i, p abėg i, p agal o i, užėjimas, užin e esuo i, užk au i akumulia o ių, už- neš i, užplaukimas, už ažia imas i k . Paminė ini ie žodžiai, ku ie Teks yne be eik isada (80–100 p oc. a ejų) a ojami ik ne inkama eikšme. Tai žodžiai abuojas, -a, ap(si)jung i, apsi es i, ap a nau i sąskai ą, ap- u ė i, a ko eguo i, a k au i, a mi i, a edaguo i, a eguliuo i, a emon uo i, a es au uo i, a - siek i, a (si) žymė i, aukščiau s o in is, -i, gau is, išme inė i / užme inė i, paskaičiuo i, p aanali- zuo i, p abalsuo i, p ačiuop i, p adik uo i, p a inansuo i, p agal o i, p akeliau i, p aklausy i, p akomen uo i, p akonsul uo i, p akon oliuo i, p askambė i, p ibū i, užin e esuo i, užmany i, užskai y i, už ežimas. Kai ku ie iš anksčiau pa eik ų žodžių Teks yne pa a o i ik kelis ka us, odėl negalima da- y i pa ikimų iš adų, kad jie a ojami ik ne aisyklinga eikšme. Kalbos no min ojams eikė ų a k eip i dėmesį į ai, kad p iešdėlių a -, p a- ediniai dažnai a ojami ne aisyklingai ( iesa, gana daug a ejų, kai šie žodžiai pa a o i kalbos kul ū os da buose ilius uojan ne aisyklingą BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Da ka ą apie Didžiųjų kalbos klaidų są ašo žodyno klaidas: seman izmai | 6 a oseną). Nag inėjan Teks yno duomenis, susida o įspūdis, kad įp as a a osena ampa ne- aisyklingos gau is, paskaičiuo i, užskai y i eikšmės. Vis dėl o no in eig i, kad šie žodžiai kelia pa ojų aisyklingai a osenai, da eikia išnag inė i jų mo y aciją (ž . 3.4 posky į). Teks yne dažniausiai (80–100 p oc. a ejų; čia neminimi ie žodžiai, ku ie isada pa a o i inkama eikšme, jie iš a dy i s aipsnio p adžioje) aisyklingai a ojami šie žodžiai: apsiei- i, a ida y i, a idi b i, bend ai, da inys, dė i(s), gy ybingas, -a, glaus as, įneš i, išdi b i, išei i, išieš- ko i, išim i, išjung i, išlaiky i, išneš i, (iš)pildy i, iš iš i, išski i, išs o i, iš es i, išžiū ė i, ku čias, -a, nuim i, pajung i, pakel i, pe neš i, pe es i, p aei i, p aplauk i, p a ažiuo i, p a es i, p iešakinis, -ė, as is, eiškia, sąs a as, s a y i, alpin i, ūlas, užbėgimas, užėjimas, užneš i, užplaukimas, už ažia- imas, es i, ieningas, -a, žino i. Apibend inan seman izmų dažnumo duomenis galima palygin i su pag indinėmis ne eik- inų e inių y imo iš adomis. Teks yne as os 3086 konko danso eilu ės su ne eik inais e - iniais (į ai iomis o momis) iš DKKS. Taigi ma y i, kad e inių Teks yne daug mažiau nei seman izmų. Pa ys dažniausi Teks yne as i e iniai y a šie: išsi eikš i, išsi eiškimas (506), ie- nok (277), ge bū is (241), neužilgo (235), (kaž)koks ai (231), (kaž)kas ai (209). Rečiausiai a ojamos e s inės samplaikos an kiek, an iek, an s eika os, kaip ka as, (kaž)kieno ai, (kaž) kodėl ai. Visai Teks yne ne as a e inių bū i (ne) ku se, i aip, (kaž)ku ai. Kaip ma y i iš anksčiau ap ašy ų duomenų, iek pačių DKKS nu ody ų seman izmų, iek jų pa a ojimo a ejų Teks yne ge okai daugiau. Vadinasi, gebėjimas a pažin i seman izmus i jų aisymas eikalauja didesnio kalbos a o ojų i no min ojų dėmesio. 3.2. Seman izmų pasiski s ymas Daba inės lie u ių kalbos eks yno dalyse Skaičiuojan , kiek as a seman izmų Teks yno dalyse, duomenis eikia in e p e uo i a sa - giai. Pi mame pa eiksle ma y i, kad daugiausia seman izmų pa a o a publicis ikoje. Tokius duomenis galima paaiškin i uo, kad publicis ikos eks ai suda o didžiąją iso Teks yno dalį. Saky inė kalba iš pi mo ž ilgsnio a odo aisyklingiausia, be aip nė a: čia klaidų as a mažiau- siai odėl, kad saky inės kalbos eks ai suda o mažiausią Teks yno dalį. 1 PAV. Seman izmų pasiski s ymas Teks yne8 8 Teks yno eks ai ski s omi į okias dalis, kaip nu ody a pi mame pa eiksle; jų p opo cijas ž . h p:// eks ynas. du. l / eks ynas/menu?page=s a is ics. Čia neįskaičiuo i ie seman izmai, ku ie nag inė i ik publicis ikos dalyje, nes jų Teks yne as a daugiau nei 3000 pa a ojimo a ejų. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Da ka ą apie Didžiųjų kalbos klaidų są ašo žodyno klaidas: seman izmai | 7 Palyginkime gana panašius ne eik inų e inių a osenos Teks yne duomenis: daugiausia e inių aip pa as a publicis ikoje (58,2 p oc.), daug mažiau neg ožinėje li e a ū oje (18,4 p oc.), saky inėje kalboje (12 p oc.) i g ožinėje li e a ū oje (8,8 p oc.). Mažiausiai pa- a ojimo a ejų Teks yno adminis acinės kalbos dalyje (2,6 p oc.). Suskaičia us no malizuo ą dažnumą (kiek pa a ojimo a ejų enka 100-ui ūks . žodžių), gau i isai ki okie duomenys: daugiausia seman izmų už iksuo a saky inėje kalboje (36 pa a - ojimo a ejai 100-ui ūks . žodžių), gana panašūs seman izmų a osenos skaičiai publicis i- kos (9,8 a ejai), adminis acinės li e a ū os (8,8 a ejai) i neg ožinės li e a ū os dalyje (7,8 a ejai). Ne eik inų e inių (plačiau ž . Rimku ė 2014) no malizuo o dažnumo duomenys ge okai ski iasi nuo seman izmų: saky inėje kalboje 100-ui ūks . žodžių pasi aiko 65,3 a ejai, neg o- žinėje li e a ū oje – 2,7, publicis ikoje – 2, g ožinėje li e a ū oje – 1,5, adminis acinėje li e a- ū oje – 0,6 pa a ojimo a ejų. Taigi ik saky inės kalbos dalyje ne eik inų e inių pa a oja- ma daugiau nei seman izmų, o ki ose Teks yno dalyse e inių kelis ka us mažiau. I ėl galima da y i iš adą, kad seman izmus sunkiau a pažin i nei ki as leksikos klaidas. Šiuos duomenis galima palygin i i su P. Rudze ičiaus s aipsnyje (2005) apie ne a o inas senąsias s e imybes pa eik omis iš adomis. Jis eigia, kad s e imybių daugiausia g ožinėje li- e a ū oje (30,2 p oc.). Da y ina p ielaida, kad senosios s e imybės y a eikalingesnė s ilis inė p iemonė g ožinės li e a ū os eikėjų kalbai i cha ak e iams ilius uo i nei e iniai a seman- izmai. Toliau iš a dy i penki dažniausi kiek ienos Teks yno dalies seman izmai i nu ody as jų pa a ojimo dažnumas. Adminis acinėje li e a ū oje daugiausia ka ų pa a o i seman iz- mai paskaičiuo i (339), įpaka imas (110), užskai y i (82), sekan is, -i (78) i paš ęs i (77). G o- žinėje li e a ū oje as i šie dažnai a o i seman izmai: paskaičiuo i (120), iššauk i (88), se- kan is (87), apmoky i (79) i paš ęs i (36). Neg ožinėje li e a ū oje paminė i šie dažni seman izmai: sekan is, -i (221), s o is (169), apmoky i (165), paš ęs i (149) i iššauk i (136). Publicis ikos dalyje dažniausiai pa a o i seman izmai paskaičiuo i (1073), apmoky i (797), sekan is, -i (429), ieningas, -a (420) i paš ęs i (331). Penki dažniausiai saky inės kalbos šal iniuose a o i seman izmai y a gau is (118), paskaičiuo i (19), sekan is, -i (17), apsi es i (6) i užsipil i (5). Kaip ma y i iš pa eik ų pa yzdžių, isose Teks yno dalyse galima as i seman izmą sekan is, be eik isose dalyse a ojami paš ęs i, paskaičiuo i. Paminė inas i eiksmažodis gau is, daž- nas iek saky inėje kalboje, iek publicis ikoje (suda o a i inkamai 46 i 40 p oc.). Taigi kalbos no min ojams eikė ų a k eip i dėmesį į šiuos dažnus, į ai iuose eks uose a ojamus žodžius. Dėl jų būna i diskusijų (plg. Dainiaus Razausko (2008) nuomonę dėl sekan is); be o, y au- ja am ik i pas o ieji junginiai su ienu a ki u seman izmu (ž . 3.4 posky į), ku ių dažna a osena kalbos a o ojams gali suda y i klaidingą įspūdį esą, šie posakiai aisyklingi. 3.3. Seman izmų pasiski s ymas ski ingo laiko a pio eks uose Ti ian DKKS pa eik as žodyno klaidas, da y a p ielaida, kad kalbos a o ojai ilgainiui ima ge iau išmany i kalbos no mas i da o mažiau klaidų. Todėl kel a hipo ezė, kad senesniuose BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Da ka ą apie Didžiųjų kalbos klaidų są ašo žodyno klaidas: seman izmai | 8 eks uose (skelb uose iki 2000 m.) seman izmų (kaip i ki ų DKKS nu ody ų klaidų) bus dau- giau, o naujesniuose eks uose (skelb uose nuo 2001 m.) seman izmų pasi aikys mažiau. Iš y us duomenis, hipo ezė pasi i ino: iki 2000 m. išleis uose eks uose pa a o i seman- izmai suda o 60 p oc. isų pa yzdžių, o nuo 2001 m. – 40 p oc. Labai panašūs i ne eik inų e inių y imo duomenys: iki 2000 m. skelb uose eks uose as a 59 p oc. e inių, o nuo 2001 m. išleis uose eks uose pasi aikė 41 p oc. e inių. Iki 2000 m. skelb uose eks uose ne as a nė ieno a osenos a ejo ik seman izmo dė i(s) ( ėlesniuose eks uose jis pa a o as ieną ka ą), o nuo 2001 m. išleis uose eks uose ne as a ne 26 seman izmų a osenos pa yzdžių: apsidė i, a ideng i, a ko eguo i, a edaguo i, a egu- liuo i, a sineš i, gy ybingas, -a, išim i, išneš i, p aanalizuo i, p abėg i, p ačiuop i, p adik uo i, p a- inansuo i, p agal o i, p akeliau i, p akomen uo i, p akonsul uo i, p akon oliuo i, p ileis i ūku- mų, skai y i, užbėgimas, užin e esuo i, užplaukimas, už ažia imas, už ežimas. Galima disku uo i, a e a šiuos žodžius pa eik i DKKS, nes ypač jaunimui jų ne aisyklinga a osena neįp as a i dažnai nesup an ama. Dažniausiai iki 2000 m. a o i seman izmai y a paskaičiuo i (1181), pe žiū ė i (716), apmo- ky i (714), įpaka imas (440), sekan is, -i (425). Dažniausiai nuo 2001 m. ne aisyklingai a o i šie seman izmai: pe žiū ė i (875), paskaičiuo i (485), apmoky i (414), sekan is, -i (407). Taigi kai ku ie seman izmai bu o i liko ak ualūs. Kaip minė a anks esniame posky yje, šie žodžiai a - ojami be eik isose eks yno dalyse, y a ieni iš dažniausių, odėl no in iems kalbė i i ašy i aisyklinga bend ine kalba eikė ų a k eip i dėmesį į neno mines šių žodžių eikšmes. 3.4. Seman izmų a osenos mo y acija Tiksliausius duomenis apie aisyklingą a ne aisyklingą leksikos iene ų a oseną galima gau i iš y us mo y aciją, nes galima gana aiškiai nusp ęs i, a DKKS pa eik i seman izmai a - ojami sąmoningai, . y. su okian , kad ai klaida (ji dažniausiai g a iškai išski iama), be dėl s ilis inių a ki okių sume imų9 ai eikalingas žodis, a kalbos a o ojai nesup an a, jog kai ku iuos žodžius a oja ne inkama eikšme. Pasak Dalios Blažinskai ės (2000: 96), „[g]e a kal- ba gali bū i i ne aisyklinga, jei kalbos aisyklingumas pažeidžiamas u in ienokių a ki okių s ilis inių paska ų“. I ki i kalbininkai (p z., Šukys 2003: 25–26) p i a ia, kad s ilis iškai mo y- uo i no mų pažeidimai, dažniausiai pasi aikan ys g ožinėje li e a ū oje, publicis ikoje, bui i- nėje kalboje, klaidomis nelaikomi. Kaip eigia P. Rudze ičius (2005: 215), „aiškiai a ski i mo y uo ą i nemo y uo ą a oji- mą ne isada galima i dėl o, kad pa ys kalbos a o ojai ne ienodai su okia s e imybių10 neno miškumą i galimas jų unkcijas kalboje“. I i ian šiame s aipsnyje ap ašy ų seman iz- mų a oseną, ne isada bu o leng a nus a y i mo y aciją: ka ais p i ūkda o ilgesnio kon- eks o, kai ku iais a ejais būda o neaiški sakinio min is. P. Rudze ičius (2005: 214–215) mo y uo ais no mų pažeidimais laikė: 1) esamus a ba numanomus ne daba inės bend inės kalbos in a pus: a) au osakos; b) se- nosios li e a ū os; c) a minių eks ų; 9 Plg. Ju gi os Gi čienės (2007: 149) minimas p iežas is: dėl „no o pasaky i ki aip, s ilis iškai eksp esy iai, iš eikš i socialinę apa ybę, aigi siekian naujesnės, madingesnės kalbinės aiškos“. 10 P. Rudze ičius nag inėjo ne eik inas senąsias s e imybes (E. R. pas aba). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ERIKA RIMKUTĖ. Da ka ą apie Didžiųjų kalbos klaidų są ašo žodyno klaidas: seman izmai | 9 2) ak ualizuo as s e imybes, kai s ilis iniais sume imais pe da omi i į kon eks ą į e piami senesnių laikų a osenos elemen ai; 3) daba inės neno minės kalbos ci a as: a) kai ci uojamas ilgesnis eks as, no in išlaiky i kalbos au en iškumą; b) kai ik a ski as žodis ašomas kabu ėse; c) kai s e imybė a o- jama kaip emocinė-eksp esinė s iliaus p iemonė; d) dialoguose; e) kalbos ekomendaci- jose. Šiame s aipsnyje mo y uo a seman izmų a osena laikomi okie a ejai (jie iš ka o ilius- uojami keliais a osenos a ejais): 1) pa ašy i kabu ėse, p z.: ki ą anglų kalboje galimą p asmę – „come ou “ gali eikš i i kam no s „gau is“ („išei i“) e . Tada jau iš ies pa odžiusi bud umą edakcijos komunis ų kuopelė „išneš ė nu a imą“... Laukė ga ė, al- koholis a ba psichia inė. nuo gegužės idu io ykda o į gas oles po Lie u ą. Tea as „pildė i i šijo“ planus, ak o iai ykdė spek a- klių i aidmenų „no mas“ Tikima, kad salo a gali „p išauk i“ meilę, o nėščiai mo e iai „iššauk i“1 1 gimdymą. Anais laikais, iki Nep iklausomybės, spek akliai būda o „nuim a mi“ ne ik dėl poli inių, be dažnai dėl meninių sume imų: O ki ą sa ai ę Mask os y iausybės a s o as žada „pak e l i do kumen u s“ i išsiaiškin i, a Lie u oje skelbiama Aleksand o niekas negali paneig i, kad iš okio da bo o ganiza imo „s o in iems a ukščia u“ nuk in a Judo g ašiai, odėl agais i nagais ginami po is e a us 2) as i pažodinėse ci a ose, aip pa ci a ose iš senesnių eks ų, a miniuose eks uose, p z.: Vaižgan as pažymėjo: „D . J. Basana ičiui nieko nė a nei y a bu ę, kas bū ų bu ę au os, o jam bū ų bu ę abuoja i nep iim ina. 1926 m. ugsėjo 27 d. - 1933 m. asa io 2 d. // LVA. F „Pildyda mas Š ie imo minis e ijos nus a y ą a ką, p anešu apie sa o da buo ę I anas is iek jos sūnus apsižanijo, apsi edė. Ale (ji) nieko negalėj pada yc. „Ten, ku amsybė gai i iešpa auja, / Vėlei, bū ies p admenų paš ęs a, / Gims ji a einančiam y ui iš naujo“ (17 „Žiemos“ sone as, p. 65). „Minis e is pi mininkas i neku ie minis e iai y a in e nuo i i andasi ka iuomenės š abe. Valdiškos įs ai- gos ka iuomenės dalinių užim os“. Iš Kazio 1948 09 27 laiško: „Nelinksmi dalykai su mūsų Vladu. Jis a ndasi kažku sana o ijoj i , ik iau- siai, skendi pesimizme. 3) as i no minamuosiuose leidiniuose, ski uose mokymui, š ie imui, p z.: Ap a nau i: a p a na u i s ąskai ą = a ky i sąskai ą; A ko egu o i – ne a . . „(pa)ko eguo i: Mūsų komi e as šį p ojek ą neseniai a ko ega o; A idi b i (=baig i eng i, ku i, galu inai apdo o i, iš o- bulin i) me odiką, planą. 11 Šiame pa yzdyje kabu ės gali bū i pasi ink os ne dėl no o apsisaugo i pa a ojus ne aisyklingą žodį, be dėl kalbos žaismo. ERIKA RIMKUTĖ. Da ka ą apie Didžiųjų kalbos klaidų są ašo žodyno klaidas: seman izmai | 16 BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Gi čienė J. 2007: Naujųjų skolinių a osena: kalbos kul ū os i s ilis ikos akosky a. – Kalbos kul ū a 80, 143–152. Kniūkš a P. 2008: Ką seka sekan is? – Kalbos kul ū a 81, 236–244. Linke ičienė N. 2013: Redaga imo p admenys, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. P ieiga in e - ne e: h p://www. l . u.l /mokslas/elek oniniai is ekliai# ado ėliai-mokymo-p iemonės (žiū ė a 2015 05 15). Paulauskienė A. 2000: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Technologija. Pažūsis L. 2014: Ve imas i kalba, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. P ieiga in e ne e: h p://www.espa- ama.l /es_pa ama_ple a/ ailai/ESFp oduk ai/2014_Monog a ija_Ve imas_i _kalba.pd (žiū ė a 2015 04 10). Pupkis A. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis. Razauskas D. 2008: Dėl sekančio klausimo. – Kalbos kul ū a 81, 224–235. Rimku ė E. 2014: A is da ak ualus Didžiųjų kalbos klaidų są ašas? Ve inių a ejis. – Bend inė kalba 87, 1–13. P ieiga in e ne e: www.bend inekalba.l /Pd /Rimku e_BK_87_s aipsnis.pd (žiū- ė a 2015 06 05). Rudze ičius P. 2005: S e imybių a ojimo polinkiai lie u ių kalbos eks yne. – Kalbos kul ū a 78, 210–219. Šukys J. 2003: Kalbos kul ū a isiems, Kaunas: Š iesa. U nėžiū ė R. 2014: Taisyklingos kalbos niekas nea šaukė (R. U nėžiū ė kalbino D. Vaišnienę, J. Pa- liony ę, R. Miliūnai ę, A. D yly ę, D. Smalinską). – Gim oji kalba 2, 18–26. Vilčinskai ė L. 2015: Seman izmų a osena Daba inės lie u ių kalbos eks yne. Bakalau o da bas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Vilkončius V. 2001: Ve imas į lie u ių kalbą: a a e ų an plūdis, Vilnius: Gim asis žodis. Vlada skienė R. 2013: Naujos a p au inių žodžių eikšmės adminis acinėje lie u ių kalboje, – Tai- komoji kalbo y a 3 (2013–2014). P ieiga in e ne e: h p:// aikomojikalbo y a.l /l /2013/12/naujos- a p au iniu-zodziu- eiksmes-adminis acineje-lie u iu-kalboje (žiū ė a 2015 07 20). Gau a 2015 07 22 P iim a 2015 11 03