„Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ ir naujadarų tyrimų perspektyvos

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ Ins i u des langues Li uanies LIETUVI KALBOS NAUJAJODŽI DUOMENYNAS IR NAUJADAR TYRIM PERSPECTYVOS ESMINIAI VOODŽIAI: naujažodis, mo s de da yba, mo du chânis, mo s des niddas, séman ique naujada as. ĮVADAS S'appuyan su les données nou eau odžų ( oliau ND, Duomenynas) de la langue Li uanienne, l'a icle ésume ce aines doybines de nou eau odžų in e connexions p ésen ées dans ce e sou ce, ise à é abli des di ec ions de eche ches ul é ieu es de nou eau odžų da ybos e app o ondni de connaî e ND, comme els ins umen s de eche ches, possibili és. Duomenyną, comme éguliè emen emplie nou elle lexique sankaupą, peu ê e analysée de di e s aspec s: o igine (skoliniai, da iniai), o mes (žodžiai, mo s junginiai, ci a es, ab é ia ions), no mes (no minė, neno minė, léxique non codi iée), séman iques (naujos signi ica ions) e k (ND, accès In e ne : h p.naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna). Ce n'es pas seulemen une sou ce de nou eaux phénomènes linguis iques, mais aussi l'une de l'ac uelle condi ion des mo s e du dé eloppemen des ou ils d'é ude, donnan possibili é, en plus des mêmes naujažodžių, ob eni e des eche ches de mo s de ab ica ion impo an s d'in o ma ions su eux dé ini ions e au es in e p é a ions séman iques, indica ions d'o igine, au hen iques usage exemples su šal inių nuo odomis, dažnai padedančių pa ikslin i naujažodžio eikšmę a (i ) a si adimo (d'ou is) en i ons e k . Les doyba des mo s besidomissan ND u ilisa eu eçoi minimalié in o ma ions su ūpimo nou eajodis doybinius yšius lui son p ésen és ND зафиксировать общераскинь слова: Naujažodžiai pap as ai kalboje gy uoja ne pa ieniui, e s'app olinami ou pasida omi é isi leu s lizda. Giminiški naujažodžiai eliés pa des é é od (ND, accès in e ne h p://naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna). Cela pe me de dégage un app ochikslį conc e 1 de 1 D oi e, ne pas oujou s ous, e ne pas oujou s les mêmes kininiški mo s, compa é a ec pa eikim d'au es commun ašaknių mo s de į ašuose. E.g., nou eau mo ka dadienis ledų Ka ka jou de appa i ion (symbolique anni e sai e) de l'en egis emen kininiques mo s de skil lis és algadienis; bille diennis; koldūnadienis; mamadienis; melionadienis; nekalbadienis; picadienis; pigiadienis; pu adienis; so adienis; o adienis; pè e adien; alen inéenis; alen indienis; jau dienne, mais pas dykdienne; anni e sai einie , -ė; anni e sai einkas, -ė; kalbadienis; nelo adienis; nesexadienis; demi-cen ennai e (de ce a in des mo s indique seulemen pusjubiliejis; pusknygė; pus ezul a is; pus au is, -ė), DA MURMULAITYTIVA. donnéesynas des nou elles e odžių e nou ellesda ų pe spec i es de eche ches BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 | 2 une nou elle e odia de doybine en i onnemen , son doybinių ela ions po ée d'image, aussi bien ai e apie jo populia umą, po eikį, įsi i inimą a osenoje, pasi ikslin i seman iką i k . Tačiau des p émisses di icile dé e mine ou es ND lexiques sys éma iques doybos liens, qui se ai plus clai de oi ayan ous les mo s de doybos lizdus. Leu composi ion manuelle maniè e, i. e. le ini ial ai emen de ou e ma iè e, occupe ai opelyg beaucoup de emps, donc ce meup es ap io iée seulemen à l'é ude de nou eauxada des o igines Li u iques, emp un ées chânains nou eaujodjis en aspek ais (no in palygin i i pan.). ND 2016 m. ko o 31 d. bu o apie 3 200 naujada ų, skolinių i miš ios da ybos ouchan seulemen quelques nou eauxajodjis (į i iamąją medžiagą neį auk i naujieji žodžių junginiai, ci a os i su umpinimai), m. ugpjūčio 31 d. 2016 en i on 3 400, nou ellemen ou és nou eaujodjis on é é é udiés en emplissan sépa émen des chânains nou eaux lizada a. 2 1.NAUJAWODGE OUTRIPI RYSHI TIRIM KRYPTYS ND naujažodžius su la base des ela ions de mo s de doig s peu é udie di e ses di ec ions. Quelques pe spec i es les plus, mu uellemen liées, se aien dis inguées selon de els aspec s: 1) châssis, 2) da ybos ca égo ies (da ybos a iksus), 3) leksines seman ines g oupes. 1.1. La p emiè e di ec ion commun ašaknių mo s e leu s in e ela ions é ude, da ybos niddų compila ion, analysea imas e compa aison, expliquan els des suje s: si la niche es abonduse; sulčiadienis; jou de oye ; aikadienis (šio giminiški mo s seulemen mamadienis; ė adienis; aikišė; aikjuos ė; aikmaišis; įsi aikai in i; šė on aikis); žiū ė a 2016 08 25. 2 Les données s a is iques son app oxima i emen , en pa ie e en aison de la p ésen a ion des données Duomenyne kai ku ie daik a a džiai i būd a džiai, ma y , da nenusis o ėjus jų a osenai a kol kas nepakankamai ją o d e. Ta kim, iš y us, ND p ésen és dans un seul į aše, . y. skaičiuojami comme un seul mo , pa exemple, išei ių c ée ( a ojami) leu s nommés e (o ) déc ūdinimai selon emig acijos laikas (bangas) pi mabangis, -ė; an abangis, -ė; ečiabangis, -ė. Ce ains exemples a osens mon en aki aizdemen p é ixé daik a a dį (Pi mabangies signes de ie au Royaume-Uni de dé ec e n'es pas acile) ou būd a dį (<...> dans bažny ėlė main enan plûs a unabangiai a i ėliai a ...>), e dans ce ains cas une pa ie de la langue dé ini keblu ou pou cela au déjà un con ex e plus g and (Pasi aikė pakalbin i, à ceux qui son an abangius similai es). Da plg. pilna inis, -ė même e ayan plus de con ex e, on ne sai pas si c'es un adjec i (jei exemplezdyje en pa lan de pilna inius inkėjus daik a a dis inkėjai passées ), ou daik a a dis (No s medikai nesu a ia, ou pilna is a une in luence su le co ps humain e sa ie, Seimo na iai ikina, kad pilna ies pa eik i inkėjai k eipiasi u ėdami keisčiausių p ašymų, pasipik inimų a skundų. cependan , Toku ai es même appelé na piliniais e sou en ne pose soines į, mais šypsenas). Tel même d ip asmišk e un au e, ou é su un po ail in e ne , exemple de ce nou eada o: <...> ma une comp ada be pilna inė, c'es même les clien s pe spjau a ec ses commen ai es...domodama semble lui même espėpu <...> (h p://83.246.1246.15p isiminkde /l diskusijos.zinu es75/7541/ka- eikia ?page=649. In e ne e ou e naujažodžių a osenos exemples ici e ailleu s dans l'a icle son p ésen és ne aisi i, kupiū uo os ex e de la place ma ke imos <...>. Žiū ė a m. a iloc ob e 2016). Dans ce cas d ip asmiškumas ésul e du lieu naujada o dans la ph ase, qui e čia abejo i, si ce es p iedėlis, . y. daik a a dis, ou sous pažymimojo mo pa a o as pažyminys, . y. būd a dis. d'au e pa , es su In e ne e ned ip asmiškos būd a diškos mo du plna inis, -ė a osenos (pabūsiu pik oji pilna inė agana :D). DA MURMULAITYTIVA. des langues li au es naujažodžių duomenysynas i naujada ų pe spek y os | 3  BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 des eche ches plusieu s da ybos pakopų da iniai le cons i ue; ou anciennemen ixé pa mo , e non  a jis plačiai išsišakojęs, a a i kščiai – dauguma naujada ų emiasi uo pačiu nauju pas ai s l'un d'ap ès l'au e; combien les nou ellesjoodjies eux son données nou eada es; comme nidde appo aien égulie s e pa uni és, okaziniai da iniai;  commen loin les nou eaux e ins son dis an s du mo ini ial du niddo, donc, si ils se basen su des mo s ondamen aux de sanda os mo phema iques plus simples, ou son ai s de mo s ondamen aux mo phemiquemen plus complexes;  quelle pa ie des nou eada es son inhabi uelles (miš ios, analogées, con amina oi es, e c.) da ybos i . . Plus a d, ces eche ches de aien ê e complé ées pa une analyse de la équence des nou eauxada es a osens, qui de pou ai explique : combien e commen nou elles e odices de p oduc ion en dépenden de leu équenceuseuse; si les plus équemmen u ilisés nou eada s c éen gausesnie e /ou plus la ges niches de da i e pa appo à moins u ilisés; si d'en e elles enden à ai e d'au es nou eau és e combien équen es les de niè es;  si, combien e commen naujada o place du da ybos nes de (son da ybos deg é) es liée à sa a osens équence, e c. . 1.1.1. Il a é é cons a é que, pendan la pé iode d'enquê e, ND ou nie les nou elles mo sodžių ( edinių, dū inių, hyb idų, seman inių naujada ų) a ec en i on 800 li iškų šaknų (en comp an a ec leu s a ian es, e.g., da b-/di b-, did-/ždid-, k au-/k o -/k ū -k o-, lenk-/link- k -lank-, e s- e č-/ e - i kšči . 876). La plupa des nou eada es on la acine kalb- (40). D'au es équnesnès šaknys: aš- (35 naujažodžiai); jou - (26); homme- (21); da b-di b, inkl-, mo s- (po 19); gal -, laid-/laidž-/lai- (po 16); skaič-/skai -, sklaid-, y -, eik-, place- (po 14); plusieu s gy-, sa -, image-, un- (po 13); did-didž-, lap-, len - (po 12); d i-, laik1- (plg. emps), ald-/ aldž- (po 11); ba -bač-, dėž-, kab-, eis-, až- ež-, žal-, žin- (po 10) e . . 375 acines (aikš -, al-, aly -, an-, bandelė (plg. band), band2- (plg. bandy i), bėg-, či-, duon-, gamuž-, kiem-, lauk-, small-, mėg-, pien-, a -, slap-, sū -, šyp-, am-, lack-, uogzd-, ab-, ais -, žing-, ž, ž, ž, new) son mises en place dans les a es ois où une nou elle es connue. Ainsi en i on 47 pou cen . shaknų son da ybiquemen pa ieniues, . i. dans da ybos lizdus neįeinančiuose, naujažodžiuose. Ce es, 'a i e l'a en ion que i les données publiquemen accessibles, a nou elležodžių Kaupykloje (apie s uc u e e ni eaux de ai emen des données oi ND2.1. c.) peu ê e e h p://webcache.googleuse con en .com/sea ch?q=cache:BX0Vup EZQJ:bloody ose. o um/l .com 68 9p50-gy enamasis-n<=cd=2<=c =cl<=nk&gl=; ous niauk i edins a osenos sou ces sou ces daugiau minė as 375 šaknis u inčių edinių a dū inių. Be o, eikia da u ė i gal oje, kad DA MURMULAITYTIVA. donnéesynas des nou ellesžodžių Li uaniennes e nou ellesda ų pe spec i es | 4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pas ous les mo s de eche che kininiški naujažodžių appa aissen immédia emen e Kaupykloje, ca ND n'a pas de objec i adus naujažodį e s'e o çan de compose da ybiškai išsamų aizdą, p écisémen che che e ses communs mo s ou le même enco e a ikso edybos. 1.1.2. Comme dé ian de la pensée p incipale au discu e un exemple conc e de. Ta kim, ND es le seul shaknies niaukdaly is (ko ge o, déjà subūd a dėjęs) niauk as amsin as (apie au omobilio langus). In e ne o a osena indique é an e son abs ac à: džipo niauk ais galinai es i lais, p o lesquels neima ée absoliučiai ien. „Susikaupęs, lė ai išk ėpęs o ą p o nosį, nemi elis yž ingai pajuda p ie Sailui p iklausančio Comme sa ai il, c'es el blin des i es niauk ume n'es pas au o isé selon les lois. Faisu même pense à ce subi pou aien les policie s, essayé a ê e ce au omobile. Plus enco e, a osena indique (e cela ne de ai pas su p end e, su ou si ND di asis niauk as, -a considé é daly iu) que nauja 3 pe kel ine signi ica ion es u ilisé le ac ionmajodis niauk i: <...> comme niauk i/dazy i is deuxieju couleu ? <...> P iekini bampe i e capo a au dazy i, donc décidéz-je pe dazy i ou e au o, ou niauk i ple ele, quelle ma ine couleu ; Ce e page p ésen e des en ep ises don la p incipale ac i i é 4 Niauk i au o i cles. Ainsi ND de ai ô ou a d appa aî e e séman ique nou eada as niauk i 5 amsin i (pp . langus) (nebau emen au omobile, ca peu en ê e niaukiés e les enê es de locaux ésiden iels e k .), ans e el inė LKŽe p ésen éomo niauk i 1. debesimis sup i, deng i, emdy i signi ica ion. In e ne e e u ilisé e las a osios leksemos edinys ac ionmajo i é abs ac : g ažus passa ukas, langus pa amsinus cela pag ažė ų <...> Je sais, moi ce niaukimas de ou inu ile... de son si niaukčiau, c'es seulemen ous langus, gale quiais 50%, e p ieki pacia silpniausia, ou du ou neniaukčiau. Puisque abs ac s ( an a dažodžių, an eiksmažodžių) son égulia ūs da iniai (U bu is 1978: 100, 267268), naujažodžio niauk as, -a cas on a 6 immédia emen pu gue e , qu'il n'es pas ienišas a osenoje, laquelle pa y inėjus, déjà il es possible de cons i ue da ybos lizdą de au moins qua e memb es. Plus ne ynėjus, pou l'ins an p éliminai emen ce nid semble, pou ai ê e el (j'en ois Fig. 1). 7 3 ega de 2016 h pwww.mb1.l ://show h ead.php? =12027. 09 08. 4 5 h ps://www.spec.l /paieska/niauk i-au o-s iklus. 6 ://www.passa -club.l / o um h p iew opic.php? =6& =3120&s a =10. 7 Dans ce e e les illus a ions sui an es, les colonnes numé o ées ma quen le s ade de ab ica ion; en g is ond son p ésen és ND a amniques les lexamés déjà ixés dans les sou ces; da ybos a iksa son p ésen és en pe i es majuscules le es, naujada ų ils pa yškin i semjuodžiu š i u. À cô é du mo ini ial des scliaus es ma qué son niddo naujada ų nomb e. Les ab é ia ions con ac uelles sui an es s'u ilisen : anl analoginė da yba, dpp da ybos pama o pakizimai; kd con amininiques composées; n p a ypique aibe; sd séman ique da yba, . y. – e inys. De ali žodžių pa eikimo lizde eilės a ka da s a s oma, de inama i ikslinama, nes kiek ienos ans e de signi ica ions e pan. ; la mé hodologie de p ésen a ion des mo s de la pa ie de langue a sa i ums, mais les p incipes essen iels de celle-ci se aien els: au débu son p ésen és de la même pa ie de langue, ap ès de au es pa ies de langue des p odui s; p incipalemen p éesaginiai, ap ès ce a an dėliniai e galūniniai ediniai, ap ès ceux dū iniai (pi miau ceux dans lesquels le ini ial mo lizdo a le p emie sandu, ap ès ce DA MURMULAITYTIVA. des langues Li uanies naujažodžių duomenimisynas e naujada ų y imų pe spek y as | 5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 SD 1 2 emdy i langus) niaukIMAS debesimis sup i, niaukTAS deng i, amsin i (pp . niauk UM- AS niauk i niauk i p k. 1 PAV. Noujaudocchio niauk i doybos yšiai A k eip inas a en ion, que niaukimas abs ai du eiksmaudi i o es non séman ique, e lexique naujada as, pasida y as de nou elle (pe kel inės) niauk i leksemos. Ce es LKŽe iksuo ojo niaukimas homonimas, ca ce de nie epose au e ac ionmažodžiu niauk i2 ly i: niauk mas → 2 niauk i: Ce lie us niaukia e niaukia, e bou n'es à am son niaukimui. Ainsi e ou nan à la discussion des données numé iques, ai ille conclusion que mené e 47 pou cen . da ybiquemen pa ienies Li u iques chaknų Duomenyne n'es pas exac s o ien y s, pa lan en géné al su naujažodžių da ybą e jugean su naujažodžių da ybinius yšius. Ils ne mon en pas que elle pa ie Li u iškas châ eaux con enan des naujažodžių n'a pas kininiškų naujažodžių, i. i. neina leu s ondamen aux mo s, ne o muoja naujų ou neplečia bu usių da ybos lizdų. Tlesseu image peu ê e sus o mée seulemen addi ionnellemen é y us possibles, mais dans ND ne inclu aien , au moins égulia ies naujažodžio edinių p ésence e a oseną. Jų con ien de che che spéci iquemen , eg., adus būd a dį (a ec dépendance, s'il quali a i , ou ela i is) é i ie , s'u ilisen ses abs ac s a ec des p éposages -um, -ybė, aussi bien des p éposages -inis, -ė; -ischkas, -a ediniai, p ésaags -ai p ie eiksmiai; adus eiksmažodį ou es son abs ac s a ec des p é ixes -imas/-ymas, les noms de pe sonnes a ec des p é ixes - ojas, -a; -ėjas, -a e pan. A in de eche che enco e plus aie la c éa ion de mo s ac uelle, bien sû , de ai u ilise des o dina eu s nou eaux mo s de aceu s, sélec ions nou eaux mo s de g ands ex yns, ca les données ND s'accumulen de maniè e manuelle, odėl a ail n'es spa us e ses ésul a s peu en mon e seulemen les mêmes communes quan i a i es polinkies nou elle lexique (Miliūnai ė 2015: 171). 1.1.3. Sui an es p ésen ée enco e quelques nou eaux mo s de da ybos lizdų, don on oi , quelles di e ses peu en ê e ND p ésen ées des nou eaux mo s de da ybos ela ions. ceux, où il es le deuxième, ces égalisés selon d oi e pa aš é, e . . ; inalemen a mél ios e non ipines da ybos da iniai. Le même da ybos būdo da iniai (p z., a an dėlių ediniai, dū inie e . .) dans leu s g oupes son p ésen és selon abėcėlę. DAIVA MURMULAITYTĖ. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os | 6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1 2 3 pil i suppléme- n ai eA pils UKAS pilDYTI PApildy i pils ukINI- (5) kišenpildi- s, -ė NKAS, - pilna INIS, pilSTYTI pilNAS, - 1 2 2 PAV. Pil i da ybos nes do naujažodžiai ND ixe 5 nou eada s, ayan châ eaux pil-. Lizdą cons i ue ois da ybos pakopų da iniai, la 8 p emiè e pakopos naujada ų n'exis e. Už iksuo i naujada ai son des di e ses da ybos būdų p iesaginiai, galūniniai ediniai, dū iniai. T e oisième pakopos p éesaginiai ediniai a po ois p éesagas. Cependan le nid n'es pas g and, da ybos chaînes neilgos e ne ai ios (ž . Fig. 2). jou née dykadien- is -AATIS piladienis (26) bille nap adie- anni e sai - eis nINKAS, - paydienis demi-gim- adienis kalbadien- is ka dadie- nis n p mam koldūnadienis melionadienis nekalbadienis anni e sa i- enINKAS, - nelo adienis anl neseksadienis anl picadienis 8 A en ion 'es a i ée, que ici e dans les au es ableauxly son ep ésen és seulemen naujada ai e leu s ondiniai mo s (nouji e aupa a an déjà ixsuo i), ous au es dans le dic ionnus déjà inclus lizdo du mo ini ial da iniai ne son pas a ichés. DA MURMULAITYTIVA. des langues Li uanies naujažodžių duomenimisynas e naujada ų y imų pe spek y as | 7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1 2 alen indie- pigiadienis pu adienis so adienis sulčiadienis cheimadien- is pè e adien- is o adienis nis en an adienis alen inadienis ja adienis 3 PAV. Diena da ybos lizdo naujažodžiai Le mo diena lizdas, ND selon données, p asiplė ė 26-iais naujada ais (ž . 3 igu e.). Absoluu i leu majo i é (88 pou cen ) son les p emiè es pakopos ediniai, . y. baséasi ini ialinium lizdo mo s. 92 p oc. naujada ų son dū inie, dans ous le onda i mo jou née a second au sandu. Il exis e ne ipines da ybos (ka kadienis ledų Ka ka jou dappa adimo (symbolinis gim adienis)), analogiques (nelo adienis, neseksadienis, plg. nekalbadienis) da inių. Ne ui e le ondemen mo du i a ec mo emiquemen complexeseis (p iešdėliniais) ou šiaip ilgesniais pi maisiais sandais, ne e ai in e p au iniais. Pa appo i a ec pil i neu ada ų lizdu, celui-ci es dussus, mais plus simple s uc u e, unily iškesnis selon des modes de da ybos. Le même di ai ine, le compa an e a ec d'au e daik a a djio ê e naujada ų lizdu (ž . ig. 4), bien que du p emie coup d'œil ces lizdas puissen appa aî e semblūs 2 da ybos pakopos, naujada ų majo i é (69 pe cen ) cons i uen égalemen dū inia. Cependan dans ces dū inai es le ondamen in mo ê e en i on uni o mémen a sou en an le p emie que le second sandu. Complicė emps appendages. mo eminės s uk ū os y a neben būd a dis ies ainiagal is, -ė, ku io pi masis sandas u i 2 1 2 ê e gal IZMAS (16) gal o i gal ojIMAS sd gal o ojAS, -A pa le kalbIŠIUS sd DAIVA MURMULAITYTĖ. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os | 8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1 gal ajuos ė 1 2 3 NUkalbin i gal askausmis gal ažmogis kalbAINIS benzingal is, -ė bukagal is, -ė bukagal IZMAS kinkagal is moliūgagal is, -ė ies ainiagal is, - kalbė aldžiagal is (40) NEKalbkomadie- nisA 4 PAV. Gal a da ybos lizdo naujažodžiai Ce lizdo pasiéni 2 séman iques da ybos a ejais du mo gal o i ediniai (gal ojimas lie u iškas A ydo Šlioge io mo iloso ijai pa adin i e gal o ojas, -ė specialus e dis lie u ių iloso ams pa adin i) es acquiję nowe signi ica ions (da à ce suje oi . Mu mulai y ė 2016a). kalbainIŠKAS, -A kalbainIZMAS plg. gal o ūkis, kalbišIŪT gal o ūkiais gal akablis gal apjū ė gal aplo ė kalbaknisys, -ė kalboso as, -ė kalbo a ša kalbo akis bd . anglakalbis, -ė DA MURMULAITYTIVA. des langues Li uanies naujažodžių duomenimisynas e naujada ų y imų pe spek y as | 9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1 2 3 anglakalbis, -ė dk . gim akalbis, -ė bd . -ė bd. a abakalbis, -ė dk . ges akalbis, -ė dk . gim akalbis, -ė dk . kalbUONIS, - a abakalbė ispanakalbis, -ė bd . ispanakalbis, -ė dk . klišakalbė lenkakalbis, -ė bd . lie u iakalbis, -ė dk ./bd . minkš akalbė pliu pakalbė p ancūzakal- bis, -ė bd . usakalbis, -ė bd . usakalbis, -ė dk . sla akalbis, -ė bd . iešakalbis, -ė š edakalbis, -ė dk . inklakalbė umpakalbė aizdakalbė okiečiakalbi- s, -ė dk ./bd . kalbYKLA siau akalbė kalbadienis a abakalbis, dk ./ bd . 5 PAV. Kalbė i da ybos lizdo naujažodžiai DA MURMULAITYTIVA. des langues Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pe spek y os | 16 pa adinančius edinius. Pou in ugnieux é udie ce e ca égo ie de da issage nou eau és e polinkius au ai besoin plus de ma iè e é udiamée. Pu posémen elle la che che dans le po aosène In e ne es plus complexe, ca ce n'es pas po enciniai da iniai. Jusqu'os u seulemen cela, qu'appa us au besoin in odui e de nou elles éali és ( ė ė, yskupė), adap ées selon o mą habi uels modes de aib e e éla gies les possibili és séman iques de mo i a ion. Une au e possible nou eada 1.3. de la c éa ion des liens di ec ion de l'é ude selon lexines g oupes séman iques. 1.3.1. Comme exemple pou aien ê e en i on 40 nou eaux mo sodjs, ai sy ų de ais noms, des dažniausiai – asmen a džių, i pa adinimų. Didžioji jų dalis emiasi dažnai minimų žinomų gens pa noms socié és (g ažuliada, g ybauskizmas, kubiloids, pu le is, či iliuo i, ž agulin is, nusišalčiū in i, janu iena, Kalan inės, š iode izacija i k .), dalis – įmonių, pa ijų pa adinimais (sno iada, sno iuk, apsisno in i, nusno in i (: Sno as), a kie is, -ė, da bie is, -ė (plg. pa ie Ube „T a ka i eisingumas“, Da bo pa ija), ube izacija „JAV įku os a p au inės pa ėžėjimo des ac i i és, dans laquelle son u ilisés les mobiles pou o i des se ices, pl. d'une na u e de pa age de l'économie o me d'ac i i é e k . Quelques pauses son sa i as de ab ica ion e séman iques mo i a ions ( ū usėlis sa i ų un a is e de d ožiamų kū inėlių nom (poséé de d ožėjo emme Rū os nom), balse ičiai noujai ou és g ybų ūšies nom selon eux ou usios amille pa a dę, ingių jonizmas mys ique e onc ionnemen angumas comme no ma Jonasė cul u elle (: Vingių). 1.3.2. Smulkiau pasidomė a naujada ais, ai is du Li uanien poli ikų ou a ec la poli ique uney ou au e liés des gens pa zs. Jų ND es p ésen é 10: adamliksas, g ažulėjimas, g ažulesnis, -ė, g ažuliada, g ažulizmas, g ybauskizmas, g ybok a ija, kubilizmas, kubiloids, uspaskizuo i, ai i ils se basen seulemen 5 poli iciens (Valdo Adamkaus, Pe o G ažulio, Dalios G ybauskai ės, And iaus Kubiliaus, Vik o o Uspaskich) su noms. Il es é iden que dans ND ce g oupe nou eada es es en é ès peu, compa é à ce que l'on peu ou e su in e ne a osen, qui indique que de els nou eada es son considé ablemen plus é aluan an selon les ondamen aux mo s, que selon da ybos a iksus. Passeignus enco e quelques ameux poli iciens pa noms e le plus équen an ce e leksique séman ique g oupe neu ada es da ybos a iksus (-ie is, -inis, -ė (bd .), -inis, -ė (dk .), -izmas, -is as, -ė, -oidas), su in e ne p écisémen paieško a elles da ybos edinių. ous ils selon ND concep ion considé y ini naujažodžiais, puisque pe sonn a dines ediniai d'o igine dans les dic ionne s géné aux géné alemen ne son pas inclus, aigi e ND a aminiuose sou ces než iksuo i. D'ailleu s, ce n'es pas comple ce e lexique séman ique DAIVA MURMULAITYTĖ. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os | 17 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 é ude du g oupe nou eada es, cependan panag inėjus e ces eu s données (ž . 2-ąją len elę) il es possible ai e ce aines p émisses e b ėž i nuodugnių eche ches gai es. 2 LENTEL. Vediniai de Li uanie poli iciens pa žių Asmen a džiai (pa a des) Da ybos D'au es dai es de ab ica ion -ie is, -ė -ininkas, -ė -inis, -ė bd . -inis, -ė dk . -oidas -izmas -is as, -ė V. Adamkus – + + + – + + p oadamkinis, -ė adamliksas (ND) A. B azauskas + + + + – + + L. G aužinienė + dgs. + + A. Kubilius + + + + + + + a iksai P. G ažulis + + + dgs. + + g ažulė i g ažulėjimas (ND) g ažulesnis, -ė (ND) ‘non payés V. Landsbe gis landsbe ginis ‘ am uspaskinis ‘Uspaskich g ažuliada (ND) + + D. G ybauskai ė + + + + (ND) (ND) g ybok a ija (ND) + + + + + + + p og ybauskinis, -ė ik as au omobilis + dpp (ND) dpp + dpp + dpp + p olandsbe ginis, -ė bu ke ičinis lub paksoidinis, -ė ki ų su noms oma šus auskininkas ėše skininka + dpp + dpp + dpp + kubilinės sus a šus auskinis + + + + + acances uspaskizuo i (ND) ki kiliniai pankiniai R. Ozolas ? + ? ? + + + R. Paksas + dpp V. Uspaskich + paleckiniai ki kilosai idas paulauskoidas apinoidas uokizmas paulaizmas + Vediniai iš DA MURMULAITYTIVA. des langues Lie u ių naujažodžių duomenųynas i naujada ų y imų pe spek y os | BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Pi miausia a k eip as dėmesys, kad nag inė ų naujada ų kū yba susijusi su isuomenės 18 poin de ue (pp . da an age néga i ) dans une ce aine poli ique ou a ec la poli ique lié une pe sonne. Na u ellemen , que de elles pe sonnes peu en ê e é aluées di é emmen , eux, leu s ac i i és, des pa isans nomme ou déc i e u ilisés di é en s moyens de aiblesse des mo s. Plus ou moins neu es nou eada a déduisen a ec des p é ixes -ie is, -ė; -, -ininkas; -inis, -ė (bd .), o p éesagų -izmas, -oidas ediniai indépendammen du con ex e es cono uo i néga i emen . Pas ous su només son da ios, e cela, appa emmen , ne dépend pas de la équence de leu consomma ion. L'homme en aison hau es onc ions ou de ses poelgies peu ê e cons ammen men ionné dans les médias, cependan nepeasieme e exclusi ines poli ines paoi es, n'a oi e e s ip aus, shalininkus su elkian io leade des quali és, donc sociomenei besoin e mo s de son poli ique, maniè e de gou e nemen , shalininkams e pan in i uli i. Au emen di , besoin ê e poli ici, que ê eum é alué pou ac i ie ac i i és. An ai l'un des plus écen s nou eada es apinoides, appa u seulemen ces de nie s mois en aison de ès ac i ci ile, socié é- elkian es e , é idemmen , pas à ous plaisan an es éc i ain, jou nalis e And iaus Tapin, enco e plg. au es de nie s jou s nou eauxada us de son pa a dès apinadienis; apinis inis, -ė; apinizme; Tapino zombeliai e k . Pa lan de les mêmes nou eau odžius, exclusi a iksas -izmas, ca ac é is ique philosoniques, dénomina ions. La g ama ike a i me que ce e annexe se dis ingue acilemen dans de eliginių meninių, poli inių k ypčių, sis emų, isuomeninių i poli inių san a kų nomb eux mo s in e na ionaux, mais la même langue des Li uaniens de nou eaux edinių a ec elle géné alemen neda oma (DLKG 1996: 103). Ma y , les noms pe sonnels de ce e annexe edinis cons i uen une excep ion, ca nou elles d'en e elles son non a es (p.ex., en 2011 en pokalby a ec neu osios lexiciko eseye Ju gi a Gi čiene men ion begalė naujažodžių, sie inų a ec la socié é bien connus poli ikų p énomėmis: ce son aussi adamkizmas, ilizmas, gen ilizki kmas, kubilsmas, landsbe gizmas, pauskizmas, paksizmas, p unskizmas, šus auskizmas, alinskizmas, zuokizmas, paskizmas... <> (Zaš 2011). Su un si e In e ne même annoncez pe i s, non kalbininko Li uanie poli ique, médias, socié é, di e oges pa namen ais des ac eu s. D oi e, il les mo s n'expliquen pas, seulemen indique, de quel homme suda y as okių edinių žodynėlis, ku iame y a apie 20 naujada ų, besi emiančių daba inių su nomès ils ai e. Doi di e, que a ec ce e annexaga peu ê e cons i ués e d'au es ca égo ies de 11 da ybos quelqu'un p op es mo s e posakių dénomina ions (DLKG 1996: 141, LKG 1965: 416), plg. landsbe gizmas. Ce ains de ce e leksique séman iques nou eauada es g oupe ediniai a changé le ondemen du da ybos. Tou d'abo d cela di able à p opos de la nelie u ienne V. Uspaskicho pa amė, de laquelle de eni deux p ésages -inis, -ė ediniai uspaskichinis (klausy oi es peu en ê e dėkingi V. S. pou h p://lie u osdiena.l y as.l ak ualijos/pa ija-be-pasi ikejimo-zlugusipa ija.h m?u m_sou ce=l Ex - acks&u m_campaign=Copy&u m_medium=Copy, žiū ė a 2016 10 17. paksinės i uspaskichinės pa ijų iš inkimą į Seimą <...>) i uspaskinis (eilinis uspaskinis 11 h p://naujienos.is o ija.ne /2010/01/lie u iskieji-izmai.h ml, žiū ė a 2016 10 17. DA MURMULAITYTIVA. des langues Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pe spek y os | 19 nusipezėjimas i dėjimas an Lie u os), ce de nie a nu upėjusį kamieną. Aussi uspaskichizmas (Fana ism a au e acine, e elles p o iennen géné alemen de mal. De pe sonnali é, ne ayan aucune humanis ines pu sui . Dans le meilleu cas ce son kaika isme, b adauskism, g ybauskism, paksizma, uspaskichizmas įsp aus as, g âce au des in ainsi qu'à un sain ins inc de au o-sécu i é, dans les ègles du jeu démoc a ique ėmus) e uspaskizmas (A. Ružo i e du li e T ys lie u iškieji -izmai: 12 landsbe gizmo, paksizmo e uspaskizmo apž alginė s udija). Da à ce aspec plg. g aužininis, -ė (a ceux G aužininiai en ai sains e si ils comp ennen a quoi signi ie pa lemen a ) daik a a dis pasi y as pou plus con o able a ime mo emiquemen ab égan pa endę G aužinienė. Peu ce que, ce e causes secondai es (šalia poli inių, pe sonnali és e k .) a égalemen con ibué à ce que ce e de niè e pa ė en 13 géné al es donnée peu edinių. D'au e pa , men ionnée nelie u iška pa a dė da ybiquemen es pas moins nepa ogi, cependan sa niddas se ca ac é ise da inių gausa. Peu -ê e pou des aisons phe inai es changi usį da ybos base a e p unskizmas (: P unskienė), mais il n'a ėsai izmas (: Vėsai ė) *p unskienizmas e * ėsizmas se ai pas els con o us a i. Les p énoms éminins peu en ê e omisés e pou d'au es aisons, a gem, é i an opelyg ilgo naujada o, exemple: g ybauskizmas, pog ybauskinis (: G ybauskai ė), mais plg. nusišalčiū in i (: Šalčiū ė). D'oeu e ondemen enco e plus ab égé hib ide g ybok a ija wi hou abejo, isan supplémen ai e séman ique de l'in e ac ion a ec communinium daik a a džiu champybas e du ai appa aissan lles s ylis ines cono a ions. 1.3.3. La socié é dans ces emps d'in e ne e des éseaux sociaux éagi ès apidemen à un ou d'au es é énemen s, immesdame exp ime son opinion à di e ses, su ou nuskambėjusiais, ques ions e ai cela lib emen , sansi a žyd (cein u e des nou eau odžija s y uen sou en su les mo s žaismo e pa yčių iba). Pa ieniens, okazinių, si uacinių, au o inių naujažodžių appa aissen non peu e ils ici même ne dispa aissen , comme shnekamojoje le langage. O discu ablies les lexines séman iques g oupes nou eada ų poli inių é énemen s emps, ma y , pa iculiè emen padaugėja. An ai pendan les élec ions de Seimas, à la socié é é an ex êmemen sensibles poli iciens e eux oin i s de eni des gens poelgiams, eisbuke d oi sog ocyse na é ou e i ine pa nominai es nou eauxada , pada y ų de Juozo Pundziaus, Ramūno Ka bauskio, Juozo Olekos, Pi onės Bi ėnienės, Audu ės Vėsai ės, Rolando Pakso pa a džių: Išsipundzins ou išpundzins? – Apsika bauskins, išsipundzins i nusiolekins oliau pi ėnin is. 12 13 h ps://www. 3.l /komen a ai/161832a-kubilius-da bo-pa ijai-belieka-issi aikscio i; ueée 2016 10 17. DA MURMULAITYTIVA. des langues Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pe spek y os | 20 Je pense, que apsi ėsai ins e nusipaksins. N'exclu la possibili é que apipundzins ous S a au pou so ie. Išpundzins e ap ès les élec ions p ipundzins a gal. <...> Là ga osi, que issipundzino e enco e a é é ispundzin as. Pundzia- 14 a ou eška. Ba gu, si ces si uacinées nou eada a p igy ų e e misse aien uni e seline a osene, cependan ils puikiai illus en la ges p ésagas de pa ins -in i eiksmažodžių e sang ąžinių leu s edinių da ybos possibili és. Ce ains nou eada s, appa emmen , g ei de ien his o iizmais, comme an ai kubilinės nemakamas a hologos ca ac é is ique A. Kubiliaus leade ship pé iode au Gou e nemen de la République de Li uanie (20082012 m.) eali yija, appa ue à cause de 2008 m. mondiale c ise inanciè e, exemple. : Je eux ê e comp is co ec emen : pa ai emen conscien s que l'a gen ne pousse pas su les a b es, mais de quelle solida i é pa le , si nous, employés de biblio hèque, de ons alle g a ui s de congé pou paye pou les biblio hèques locaux chaleu e élec é? Le goû des Kubilinių nous connaissons déjà, ca au débu de l'année la municipali é n'a alloué que la moi ié de ces sommes nécessai es, e pa la sui e enco e nub aukė e 15 landsbe ginis au omobilis Me cedes-Benz (JŽ, h pwww.zodynas.l /jaunimo-zodynas Landslands/be ginis; 17 juille 2016 10), pa exemple: Me cedes-Benz 126 p a a dė: landsbe ginis ( uome 126 des di igean s de l'É a li uanien on é é pamé ces oi u es. Juos, que e é u ai a o us, ko mieux, se ai possible inclu e dans ND. 16 2.DOOMENYANS COMMANDINS PARTAINS L'ORGIN DE TIRBOSES Leu bu es d'ob eni des ésul a s qui soien à la hau eu des a en es des consomma eu s. PRIEMON ND 2.1. ni eaux de ai emen Déjà zommé su les nou elles e odžių da ybinių liaisons e lé emen ND (ž . 1.1.1 c.). Il es appelé que a an d'appa aî e ND nou ellezodžiai d'abo d en e dans la numé ique Naujažodžių ka o eką ( oliau Ka o eką), qui comp end l'in i ulé e les données a osenos, de elle dans une base de données sous la o me d'un magasin Naujažodžių ( oliau 14 Plg. h ps://www. acebook.com/ha oldas.macke icius? e = s; ueée 2016 10 19. 15 h ps:www.aly ausnaujienos.l /aly ausnaujienos/spausdin i h p?nid=4100; žiū ė a 2016 08 16. 16 h p://m.au oplius.l / y imai/nuo auku-gale ija://populia iausios-au omobiliu-p a a des-2-dalis, žiū ė a 2016 10 17. DA MURMULAITYTIVA. des langues Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pe spek y os | 21 Kaupyklą), qui es p incipale leu ges ionnemen (kaupimo, sis eminimo e ap ašymo) moyen. De ce e, ai ée e iée, les données en en ND. Pa ois un nou eau mo pa ien ce chemin ès apidemen , e quelque ois depuis son inclusion dans Ka o eka a an l'appa i ion ND passe un ce ain emps, jusqu'à ce qu'on explique l'o igine du mo , la séman ique, e c. 163 m. de in 2015, les mo s de Ka o ekoje naujažodžių i a osenos pa yzdžių bu o keliska daugiau, nei pa eik a ND. ND dépassè en 3 000, il a é é donné en i on 11 700 exemples de po osens à la in 2015. (Miliūnai ė […]164, 172) M. 2016 a déc i p ès de 3,5 mille. naujažodžių (Miliūnai ė 2016: 48). Tous ois naujažodžių sou ces (Ka o eka, Kaupykla e Duomenynas) son éguliè emen emplis. Ainsi il es é iden que Ka o ekoje con inue a à ê e plus e plus écen es, jus e awo es, in o ma ions que ND, qui le seul des men ionnées sou ces es accessible publiquemen . Cela es impo an e au a oi à l'esp i , examinan les nou eaux mo s doybinius yšius, en pa lan de leu s da ybos lisdus ainsi que las a ųjų comple ume, su les éga iuosius e po enciinius da inus. En subs ance la plus p écise e la plus écen e image d'une ce aine pé iode se ai possible o mée de Ka o eka données (an aš yno), a ec la condi ion que nou elle e die o igine e , su ou , séman ique, ne pose pas de dou es. D oi e, dans ce ains cas ND appa aî seulemen eux-mêmes i ulai es naujažodžiai e in o ma ioncinis appo emen Naujažodis inclus dans duomenyno i aš yną. In o ma ion ecueill. Pa exemple, 2016 08 27 ainsi on é é données a oca ibie isches, -a; a ki yskupė; se ailli e k . Déjà la même p ésence de els mo s à cô é au ND inclus o a oka ibie is, -ė, anciennemen connus des a ki yskupas e įsi aikin i, é udian naujažodžių da ybinius yšius es signi ica i . Une au e pa us, analogiquemen ND ou ni baba ukas, kalčis, janu iena, ka a iumas du p emie coup d'œil nelabai quoi di sans dé ini ions ou du moins a osenos pa ydžių. Las a aisiais d'au es cas on peu gue e, que naujažodis a quelque chose en commun a ec connue médiaidininke Rū a Janu iene e a ec ka ėmis. Cela es acile à é i ie , un peu pana šius su in e ne : <...> de ou es so es janu ienes sužalo as Li u ian dans son poin de ue dans poli iciens meną ne di è e pas de V. Pu iną shlo inančių Rusijos a nikų; ka a iumas spécialus maison ka ėms, dans lequel elles peu en s'imėgau i au châssis ai , que ka y ės nesen e aien p ès de la enê e e ne ega de aien dans lauką 17 p o s iklą, e oujou s, quand seulemen eu , se ai à l'ex é ieu . Elles comme e lū ai (zoologijos sode. Red.) peu en n'impo e quand so i . Cela indique que en é udian nou eaujodžių da ybą su i moins d'in o ma ion que sa nécessai e, que nou eaujodjis appa aas ų ND, ce ains données peu en ê e apidemen ob enus pa sea chkojus d'un indiqué nou eaujodžių a osens exemples. Cependan il es 18 é iden que le nou eau-mo lui-même doi ê e connu, i. i. nou eau-mo doi ê e déjà p é ixé au moins ini ialemen men ionnées ois sou ces (Ka o ekos, Kaupyklos, Duomenyno) g andie. 17 h pwww.del i.l /news/ ingas/li / -sadauskas-k ie ke icius-siulau-melagiu-diena-pe kel i-isbalandzio-1-o- sios-i -pa adin i- ecioko-diena.d?id=70608144, žiū ė a 2016 08 27. 18 h p://augin inis.l y as.l /pama yk/kaunieciu-namuose-kilmingu-ka inu ojus.h m?u m_sou ce- =l Ex aLinks&u m_campaign=Copy&u m_medium, žiū ė a 2016 08 27. DAIVA MURMULAITYTĖ. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os | 22 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2.2. Le p oblème de la di s ie des leksiniens e séman iques nou eada es 2.2.1. Deli ND lexique a plus d'une signi ica ion. Puisqu' siek a o me seulemen la géné ale ND p ésen ées lexiques image à, éclai chi i apy ik ę i iamosios subs ance apim į (mo emiquemen skaidan e selon lie u iškas šaknis g upuojan naujažodžius) e p é oi ul é ieu es eche ches gai es, kol kas domė asi mo s, e non sépa es leksem. Sans aucun dou e, une é ude app o ondie des nou eaux mo s de ab ica ion se a possible que leksemų ni eau, pa iculiè emen ayan à l'esp i ND p oblem ND men ionné à plusieu s ep ises à di e ses occasions plus ou moins panag iné a de nou eada es e de nou elles signi ica ions (seman ines nou eada es) (Miliūnai ė 2015: 175178, Mu mulai y ė 2014: 1214, enco e plg. Miliūnai ė 2016: 4849, Mu mulai y ė 2016b: 17). T umpai appelle que ND obse e essen iellemen le c i è e o malisé de l'a ibu ion de ces phénomènes, en onc ion de ce que le mo ai é é ixé dans les a aminiuose sou ces ND: LKŽe, DŽ6 e TŽŽ (h p://naujazodziai.lki.l Index.asp?Apie_duomenyna). Au cou s de ce e é ude pilo e dans la discu able p oblemà da an age n'esigilin a. Il es é iden que un p emie s pas de éla gian l'enquê e se ai l'isolemen des leksinai es e séman iques nou eada es basé basé du da ybos opposi ion e des mo s seman ine aida. On peu men ionne seulemen quelques exemples, a es an que dans le u u ésol an ce e p oblemà o malusis c i e ium de ixa ion du mo ou de la signi ica ion a amniques sou ces ne se a pas. Pa exemple, ND an s aig i s aičio i; kalbė i niekus; bū i ka š ai (be nepag įs ai) įsi ikinus a susiža ėjus kuo no s“, iek s aigimas s aičiojimas; niekų pa lemen ; un ondés , mais passionneuse con ic ion ou admi a ion pa quelque chose son considé és des nou elles signi ica ions du mo . Cependan da ybiquemen séman iquemen nou eada u, c. i. le ésul a du dé eloppemen séman ique, se ai possible de considé e seulemen eiksmažodį, e son abs ac sans aucune dou eès es naujada as, appa uiss du nou elosios s aig i leksemos, e non séman iquemen is iedėjęs de au es eiksmažodinio daik a a džio s aigimas leksemų. Un au e exemple cou euc. Ce mo ND ixés 5 nou elles signi ica ions (1. umpame ažis ilm; 2. umpas eilė aš is; 3. umpa palaidinė; 4. umpas sijonas; 5. umpakojis šuo), LKŽe il ixé signi ica ion umpasis mažasis aukinys. Da ND p ésen é un mul idiskai nis daik a a dis umpukai ba ai umpais aulais, classi ié comme naujada as. É idemmen , que les nou elles lexemes son di é en s deminu y o, don le doig s signi ica ion es quel umpas lexikalisa ion, spécialisa ion ésul a s, i.e. son appa us chaque ois basé nonlexikalisué p emie edini, e non issi u ulé l'une de l'au e (ou de la p emiè e, LKŽe ixsuo osios, leksemes). Kas au e ežys dygliua a o ce s inio au omobil s oppdymo kelyje. La nou elle lekséma se base clai emen su la p incipale anciennemen ixée mo ežys signi icme oks nedidelis gy ulėlis, apaugęs spygliais (E inaceus eu opaeus) (LKŽe) e es appa ue de son ans e būdu. Plg. leksema blakė „slap o klausymosi i s ebėjimo į anga“ a si ado lygiai okiu pačiu DA MURMULAITYTIVA. des langues Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pe spek y os | 23 būdu, seulemen pas lie u ių kalboje plg. anglų (ame ikiečių) k. bug 3. a minia u e mic ophone, ypically concealed in a oom o elephone, used o su eillance (OD, accès In e ne : h ps: en.ox o ddic iona ies.com://de ini ion/ususbug), 4. a small piece o elec onic equipmen used o sec e ly lis ening o wha people a e saying (MD, accès in e ne : h p://www.macmillandic iona y.com/dic iona y/ame ican/bug_1), aigi lie u ių kalboje ji y a pasiskolin a 19 . Un au e exemple k am ukas, ND es classé comme nou elle signi ica ion du mo , addi ionnellemen in o man : Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe) k am ukas, -ė es dans signi ica ion kas kandžiojasi, k am o gy ai bū ybei pa adin i. Il p ésen e deux leksems: 1. le plus sou en un joue guise de c am oma ou il den enoms massague dygs an den ims, sa emen p a ique égy i du solide nou i u e e k . ; un appa eil cheam oma en o me d'os ou de joue pou chiens; 2. k am omas pla is (habi uellemen skanės as) ou supplémen alimen ai e. Cependan il au a oi à l'esp i que LKŽe es ixés subs an i um mobile ( i iškosios e mo e iškosios giminės daik a a dis), p éposages -uk, -ė edinys, appa enan à la ca égo ie de ab ica ion des noms des ac eu s e des dé en eu s des ca ac é is iques ac ionmažodinės (DLKG 1996: 111). Le p emie des nou eaux leksem pou ai ê e considé é comme p ésague -uk ediniu, appa enan à la ca égo ie du açonnemen des ou ils, son signi ica ion de açonnemen p iemonė k am y (DLKG 1996: 131). Ou elle, comme e la seconde, pou ai ê e considé ée galūnės -as edinio, qui selon le sens de aib e se ai le nom du ésul a (obje ) de l'ac ion (DLKG 1996: 125), deminu y u, ai i a ec le p é ixe -(i)uk, -ė (k am -ukas: k am- as: k am -y i). Taigi mažiausiai dėl d iejų p iežasčių – ski ingų g ama inių ypa ybių i p iklausymo aux di é en es ca égo ies de da ybos nou eau k am uko leksemas, examinan da ybiquemen , de ai ê e enu non pas pa des mo s séman iques (šada a), mais pa des leks eikiniais, nou eaux à la ois. 2.2.2. Chaque dé ian en pays a i é à l'a en ion en un ND s uc u e ma iè e: nou elležodžio espèce (naujada as, no a signi icmė slo a, noujai skolin a šaknies žodis, noujai skolin a ci a a e k .) nou elležodžio ap ache es indiquée dans la pa ie de l'in o ma ion géné ale, i. e. inka à ous les leksem ( eikšmėms), qui son ensui e p ésen és sépa émen dans la desc ip ion pa ie Reikšmės i a osena. Ichei ų, que combien bebū ų dé ec ée nou eaux d'un ce ain mo leksemų, ses egali bū i ienos, . y. os pačios, ūšies – a ba naujada ai, a ba naũjos žodžio eikšmės 19 Du anglais k. ce e leksemă on ep is non seulemen les Li uu ys, plg. Из фильмов все знают жучком или блохой называется устройство, призванное вести скрытое наблюдение. Это может быть микрофон или idéocamé a (h p://plane a.by/a icle/680, žiū ė a 2016 10 08); Zagadki (sou ces de […]zaкладные устройства; внезапно, жучки, от англ. bugs, так же известные как клопы, блохи e c.) <...> (h p://%%D0%9D/B0%D0%BA%D0%BB%D0%B0%D0%B0%B4%D0%BA%D0%B8%), žiū ė a 2016 10 08. DA MURMULAITYTIVA. des langues Lie u ių naujažodžių duomenųynas i naujada ų y imų pe spek y os | BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 24 ( u in au ê e l'abo damąją p oblemą). Cependan ne eje en e els cas, où une nou elle chemin, leksema a si ado seman inės aidos (leksikalizacijos, specializacijos, eikšmės pe kėlimo) e au e a é é de nou eau ai e, pa exemple, su la base d'au e base du mo leksema séman iques le (palygin i su jau iksuo ąja leksema). Žinan , kad ND ski ian leksinius naujada us nuo plus sou en iennen men ionné o maliojo c i é ium (si le mo déjà é ai , ou enco e n'a pas é é ixé a aminiuose édi ions) (Miliūnai ė 2015: 175179), elle ca ac é is ique de la s uc u e de ce e base de données lyg e nea oudo nesys emiška. Tou e ois en é udian ND données doybé e en eclassi ian ce ains seman iques nou eada us en lexinius, il es é iden que quelques leksemes peu en e n'ê e des mêmes so es. En géné al, ayan à l'esp i jusqu schol peu examinée la leksicales e séman iques nou eada es ski ies p oblem e au an plus loin, d'au an plus con aincan qu'elle es di e sesalypé e mé i e un sépa é nuodugnaus examen, appa emmen , eikė ų a an ou de ND éselec ionne ous les séman iques nou eada es e examine chaque leu appa i ion his oi e, ainsi que séman iques e da ybins lišius a ec d'au es du même, déjà ixsu, mo leksem. De aien éclai škė i p incipales leu g oupe, de eni luc essi an des mêmes ND séman iques nou eada es, an leu d'i ies du leksinių naujada ų c i é ie e o me s p écislesse ac uelle des mo s ainsi que séman ique doybos image. Ce pou ai ê e une au e di ec ion in é essan e e p ome euse de eche ches. IŠVADOS 1. des données des nou eau odžis de la langue Li uanie non seulemen de nou elles langues phénomènes sou ce, mais e l'une des ac uelles condi ion des mo s e dé eloppemen des moyens d'é ude, donnan possibili é sans les mêmes nou eau odžis ob eni e des eche ches de mo s de doibes impo an e l'in o ma ion su eux dé ini ions e au es séman iques expliquemen s, é é ence d'o igine, au hen iques a osenos des exemples a ec des é é ences de sou ces, sou en aidan à p écise nou eau odžis signi ica ion ou (i ) ci cons ances d'appa i ion (da ybos). 2. ND naujažodžius des mo s doybos des ela ions aspec peu en é udie di e ses c yp o imes. Quelques pe spec i es les plus, mu uellemen liées, se aien ces: selon châsnis (da ybos lizdów составление и анализэ), selon des ca égo ies de da ybos e joms ca ac é ingus da ybos a iksus, selon séman iques lexicques g oupes. 2.1. Suda ius ND des mo s nou eada es de da ybos lizdus se ai u, quelle pa y en composen nou eajodzie, à quel poin ces son u olę du lizdo ini ial du mo , i.e. combien da ybos pakopų lizde peu ê e dis ingué, combien nou eajodzie eux son da ę naujada ų, quelle pa naujada ų es non ypisines da ybos, combien d'en e eux on changi usį da ybos pama ą e . . Il a é é cons a é que, pendan la pé iode d'enquê e, ND ou nie naujažodžių ( edinių, dū inių, hib idų, seman inių naujada ų) a ec DA MURMULAITYTIVA. des langues Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pe spek y ų | 25 800 lie u iškų šaknų. 47 pou cen . d'en e elles se son passées seulemen dans un ND nei pusė ND naujada ų šiame šal inyje u i giminiškų žodžių i suda o su jais da ybos lizdus. nou ellezody. donc plus La g ande pa ie de ces ne son pas abondus, cependan il y a e gausių, engloban po 2640 naujada ų (šaknys kalb-, aš-, dien-, žmog-, da b-di b-, mo si e c.), engloban 45 deg és de ab ica ion (p.ex., mo s de éc i e, a aille des niches de ab ica ion). A en ionnible que menés 47 pou cen a anaip ol ne indique pas que une elle pa ie Li u iškas šaknis u inčių naujažodžių ne u i bend ašaknių naujažodžių, i. e. neina leu s ondamen a mo sžiais, nesuda o naujų i neplečia bu usių da ybos lizdų i ., e c. Pu posémen che chan des égulia ies nou elležodžio da inių (p z., a dažodžių e eiksmažodžių abs ak ų), in e ne o a osenoje jų dažniausiai andama. 2.2. En essayan les possibili és de la deuxième di ec ion des eche ches e ec ué un pe i ND é ude des noms d'ins umen s ixés pe me de ai e p ésuméà, que, LKG e DLKG données, enco e la plus ancienne de ce e ca égo ie de daibo p ésaga - u as запускает свои позиции second ai selon da umą bu an iai p ésagai -iklis e šeš ai -yklė. É onnammen , que neda ia considé ée p éesaga -klis ND a même 6 edinius (8 leksemos) e occupe la cinquième place selon da umą. Dešim ie g amma icos déc i s des p éesagų (- as, - is, -eklis, -klas, - ė, -(i)oklis, -ikas, -s is, - a, - u is/- u ys) ND ne ou e. En é udian ND ma é iel à ce aspec ne pa mš ina e , de loi e, impo an issan e es a i kščia di ec ion des eche ches poin s de é é ence enan non g amma ikų ap ašus, e les mêmes données ND, en e lesquelles, espé ée, peu se ou e e g amma ikes neap ašy ų eiškinių, ne ipiškos da ybos, analoginių, pa ieni naujada ų e pan. 2.3. Expy inėjus d'une lexicine séman ique ND nou eada es g oupe quelquesdouze noms pe sonnels d'o igine edines, comme, g ažuliada, g ybauskizmas, kubiloids, pu le is, či ili, ž agulin is, janu iena, Kalan ines e k . mo s, il a é é é abli que dans ND leu s mo s es en ée une pa ie ès in ime. Naujada ų, pada y ų, pa exemple, de Li uanie poli iciens pa žių, in e ne a osena indique é an bienokai abondieux. Plus ou moins neu es nou eada a déduisen a ec des p é ixes -ie is, -ė; -, -ininkas; -inis, -ė (būd a džiai), e p éesagų -izmas ( a dažodinės ypa ybės, ne būdingo posakio, eikšme), -oidas ediniai indépendammen du con ex e es cono uo i néga i emen . Dans ND pou ai ê e inclus, pe haps, déjà his o iizmais ampančius kubilinės non payés a hologos e landsbe ginis au omobilis Me cedes-Benz 126. 3. En é aluan ND comme une nou elle e odžių da ybos liaisons de eche che moyené a i i l'a en ion à plusieu s suje s. 3.1. ND n'es pas des iné exclusi emen à la ab ica ion des mo s. En p épa an des eche ches complè es de ce e sphè e sa base de données de ai ê e p é ue possibili é da ybiquemen e mo emiquemen sépa e naujajodžius, cons i ue leu s da ybos lizdus, ixe mo eminius modelius e k . 3.2. ND appliqué o musis c i è e de l'a ibu ion lexinai es e séman iques nou eada es ( ixa ion du mo a aminiuose šal iniuose) pa ogus p ésen an naujažodžius ND e beaucoupeliu