Profesorius Kazimieras Romualdas Župerka – lietuvių kalbos stilistikos kūrėjas

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA KNABIKAITĖ PROFESORIUS KAZIMIERAS ROMUALDAS ŽUPERKA – LIETUVIŲ KALBOS STILISTIKOS KŪRĖJAS Žymus lie u ių kalbininkas s ilis as Kazimie as Župe ka šieme mini 80-ies me ų jubiliejų. Kalbinamas mokslininkas į ai iomis p ogomis pab ėžia: „S ilis ika man bu o lem a“. Kazimie o Župe kos mokslinis aki a is labai pla us. Mokslinių y imų p oblema ika apima bend ąją s ilis ikos eo iją, unkcinę bei p ak inę s ilis iką, kalbos p iemonių konku enciją, koda imo i dekoda imo s ilis iką, me aling is iką, nep o esinę kalbo y ą, s ilis ikos didak iką, eks o bei e ninę s ilis iką. Ši p oblema ika a sispindi K. Župe kos dise acijose, knygose, s aipsniuose, kon e encijų p anešimuose i jų ezėse, ado au ų mokslinių da bų ema ikoje. Nuo 75 nume io K. Župe ka mokslo žu nalo Kalbos kul ū a (nuo 2014 m. – Bend inė kalba) edak o ių kolegijos na ys, čia paskelbęs i nemaža s aipsnių. K. Župe kai, kaip mokslininkui, bu o ypač s a bi aspi an ū a Vilniaus uni e si e o Lie u ių kalbos ka ed oje (1966–1969 m.). Mokslinis ado as p o eso ius Juozas Pikčilingis, ling is inės lie u ių s ilis ikos p adininkas, galima saky i, ka u su gabiu aspi an u klojo pama us šiai naujai kalbo y os s ičiai. J. Pikčilingis pak ie ė K. Župe ką alkin i ašan knygą Leksinė i g ama inė sinonimika (1969). K. Župe ka apo šio mokslinio eikalo bend aau o iumi i bene iškiliausiu J. Pikčilingio mokiniu. 1969 m. sėkmingai apgynė dak a o (anuome ilologijos mokslų kandida o) dise aciją „Šalu inių sakinių i daly ių, pusdaly ių bei padaly ių kons ukcijų sinonimika daba inėje kalboje“, ku ikslino s ilis ikos y imo objek ą. Pasi elkdamas sin aksės lygmenį, ap a ė sin aksinių sinonimų eikšmę VAIDA KNABIKAITĖ. P o eso ius Kazimie as Romualdas Župe ka – lie u ių kalbos s ilis ikos kū ėjas | 2 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 sin aksinei s ilis ikai, pa odė jų s ilis inius ski umus unkciniuose s iliuose. 1971 m. K. Župe kai su eikiamas docen o a das. 1974–1975 m. K. Župe ka s aža osi Čekijos B no uni e si e e. Čia ge ai p amoko čekų i slo akų kalbų, susidomėjo B no uni e si e o p o eso iaus Milano Jelineko (Jelínek) kalbos p iemonių konku encijos eo ija. Nuo šiol galima eig i, kad K. Župe ka ku ia sa ą s ilis ikos samp a ą, a si siejamąją g andį a p J. Pikčilingio i M. Jelineko eo ijų. Jis išplečia ling is inės lie u ių s ilis ikos objek ą kalbos p iemonių konku encijos y imais. Pi mą ka ą lie u ių kalbo y oje kalbos iš aiškos p iemonių konku encijos są oką K. Župe ka e minologiškai į eisina knygoje P ak inė s ilis ika (Sinonimai) (1978), k ali ikuo ai padeda ku i bend ąją lie u ių sinonimikos eo iją, nes sinonimų samp a a (ne ien lie u ių kalbo y oje) da nebu o ienoda, nusis o ėjusi XX a. de in uoju dešim mečiu. Konku encijos aspek as plačiai aikomas i Lie u ių kalbos s ilis ikoje (1983). Au o ius apibūdina konku encijos e mino esmę, nusako būdinguosius šios są okos požymius. Pasak K. Župe kos, s ilius – ai galėjimas ink is. Tad knygoje daugiausia ašoma apie kalbos iš eklius bei išgales. Į s ilis inių iš eklių sky ių pa enka konku uojan ys iene ai ( a ian ai, sinonimai, s iliaus igū os). Naujai ap a iamos sinoniminių aiškos p iemonių unkcijos. Šia knyga K. Župe ka ap ašomąją bei p ak inę lie u ių kalbos s ilis iką aki aizdžiau pasuko unkcinės s ilis ikos link. Sa o mokslinę eiklą kalbininkas apibend ino 1985 m. habili acijos da be „Kalbos p iemonių konku encija kaip lie u ių kalbos s ilis ikos objek as“, apgin ame Vilniaus uni e si e e 1996 m. O 2000 m. K. Župe kai su eik as p o eso iaus a das. Toliau p o eso ius y ė me aling is inės unkcijos aišką neling is iniuose eks uose. Publikacijose, ašy ose XX a. de in uoju–dešim uoju dešim mečiu aiškinami e minai me akalbinis komen a as i me akalbinis iene as, išsamiai i iami me akalbiniai komen a ai neling is iniuose eks uose, pa odoma, kaip isuomenė sup an a s iliaus no mas, ku iuos naujus kalbos eiškinius daugiausia pas ebi. Ty imų ikslingumas g indžiamas iek eo iškai, iek p ak iškai. Ypač e ingi ie me akalbiniai iene ai, ku iuose me akalbiniai komen a ai a k eipia dėmesį ne į kokį naują žodį, o į šiuolaikiškos kalbėsenos polinkius. Iš gausių s aipsnių, p anešimų kon e encijose šia ema išaugo išsami monog a ija Me aling is ika. Nekalbininkų kalbo y a (2012). VAIDA KNABIKAITĖ. P o eso ius Kazimie as Romualdas Župe ka – lie u ių kalbos s ilis ikos kū ėjas | 3 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 K. Župe ka, i damas į ai ių kalbos p iemonių a pusa io san ykius (konku enciją) i unkcinius s ilius, naudojasi šiuolaikiniais p agma inės ling is ikos me odais. Tai aiškiai ma y i s udijoje Reklamos eks as: p agma ika, s ilius, kalba (2008). Au o ius pab ėžia, kad ž ilgsnis į eklamą iš p agma ikos pozicijų suponuoja ne ik ki okią analizę, be i ki us e minus. Naujos, o iginalios įž algos būdingos i mokyklai ski am ado ėliui Lie u ių kalba. S ilis ika. Vado ėlis XII klasei (2001). Aiškindamas s iliaus i kalbos iene ų san ykį, au o ius ašo ne ik apie kalbą i žodį, s ilių i žodžio o mą, be i apie s ilių bei eks ą. Šiame ado ėlyje s a biausia – dės ymo aiškumas, nuoseklumas, į aigumas, eo ijos i p ak ikos da na. Tai obulas didak inės s ilis ikos pa yzdys. Nemaža dėmesio K. Župe ka sky ė meninio s iliaus sa i umui ap a i, g ožinių kū inių s ilis inei analizei, poe ikai i s ilis ikai, sekė lie u ių g ožinės li e a ū os aidą. Jį domino s iliaus eo ija kaip eks o analizės pama as. Meninio s iliaus e miną dažniau kei ė kalbo y oje įsigalinčiu apibend inamuoju e minu lais ieji s iliai, ku iais laikomi meninis i šnekamasis, aip pa publicis inio s iliaus eksp esy usis pos ilis. Visiškai naujas požiū is į lais uosius s ilius skleidžiasi išsamiame s aipsnyje s udijoje „Regioninės apa ybės aiška lais ųjų s ilių eks uose“ (2014). Juose ieško a ke u ių e nog a inių Lie u os egionų (Aukš ai ijos, Dzūkijos, Su alkijos i Žemai ijos) gy en ojų apa ybės bei pasaulė aizdžio sa i umo aiškos. Pasi ink i ys su egionine apa ybe susiję dėmenys: e d ė ( egiono k aš o aizdis), egioninis cha ak e is (mąs ymas, jausena, elgsena) i kalba, kalbėsena. K. Župe ka kaip kalbos mokslo šaką ap a ia e ninę s ilis iką s aipsnyje „Dėl kalbos e nos ilis ikos objek o“, išspausdin ame 2013 m. s aipsnių inkinyje Šiuolaikinės s ilis ikos k yp ys i p oblemos. Au o iaus ikslas – apib ėž i kalbos e nos ilis ikos objek ą i ap a i šios s ilis ikos šakos i iamąją ema iką. S aipsnio iš adose nusakomi e nos ilis ikos, kaip kalbos mokslo šakos, ema ikos apma ai. Taigi K. Župe ką galima laiky i e nos ilis ikos p adininku lie u ių kalbo y oje. Rašydamas apie lie u ių au inį men ali e ą, jį g e ina su la ių au iniu cha ak e iu, aip padėdamas pag indus g e inamajai s ilis ikai s aipsnyje „Dėl g e inamosios la ių i lie u ių kalbų s ilis ikos“ (Linguis ica Le ica, 1999), kon e encijos „Lie u a–La ija XX amžiuje“ p anešimo ezėse „La iai i lie u iai: au inio cha ak e io i au inio s iliaus ko eliacija“ (1998). VAIDA KNABIKAITĖ. P o eso ius Kazimie as Romualdas Župe ka – lie u ių kalbos s ilis ikos kū ėjas | 4 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 S eikinamas 80-ies me ų jubiliejaus p oga, K. Župe ka pab ėžė, kad daba labiausiai no ė ų bū i adinamas e nos ilis u, nes jau du dešim mečius kaupia, a ko i sis emina e nos ilis ikos medžiagą, y inėja, kaip lie u ių kalbėsenoje, eks uose a sispindi lie u ių au os b uožai. Tai didelės e udicijos i išmanymo eikalaujan is da bas. K. Župe ka y a i šio s aipsnio au o ės dak a o dise acijos „Ling is inės lie u ių s ilis ikos aida XX amžiuje“, išaugusios į o pa ies pa adinimo mokslinę monog a iją (2006), da bo ado as. Monog a ijoje y a i K. Župe kos mokslo eikalus apibend inan is sky ius „Kalbos p iemonių konku encijos eo ijos plė o ė“ (154–165 p.). S eikindama p o eso ių su g ažiu jubiliejumi, no iu jam nuoši džiai padėko i už ai, kad jis anuome pasi ikėjo manimi i mane palaikė ne ik kaip jauną mokslininkę, be i kaip pagalbos bei pa amos eikalingą žmogų. K. Župe ka ėmėsi ugdy i p o esionalią kalbininkę i nuo mokiniškų s aipsnelių išaugino iki sub endusios s ilis ės. Vaisingai bei p asmingai bend au i su dok o an e padėjo ne ik iškilaus mokslininko pedagogo alen as, p o esionalumas, e udicija, išmanymas, be i įgim as jo humo o jausmas, op imis inis požiū is į gy enimą. Viso o anuome eko moky is iš p o eso iaus. Šiandien globojama i ugdoma mylimo p o eso iaus jaučiuosi daug s ip esnė kalbo y os s i yje. Juk mane konsul uoja iškiliausias Lie u os s ilis as Kazimie as Župe ka. Ačiū Jums, P o eso iau. Į eik a 2017 10 27