Skaitmeninių technologijų keliami iššūkiai ir siūlomi būdai juos įveikti

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ SKAITMENINIŲ TECHNOLOGIJŲ KELIAMI IŠŠŪKIAI IR SIŪLOMI BŪDAI JUOS ĮVEIKTI 24-oji Jono Jablonskio kon e encija Rudenimis nuo 1993 m. Lie u ių kalbos ins i u o i Vilniaus uni e si e o Lie u ių kalbos ka ed os engiamų Jono Jablonskio kon e encijų isuma a skleidžia, kad bene dažniausiai jose ink asi nag inė i gana konk ečias no minimo i a osenos p oblemas a ba no mos i a osenos san ykį (p z.: Kalbos no mos i a osena, 1994; Nauji kalbos eiškiniai i jų e inimas, 1998; No mų kai a i a osena, 1999; Kalbos no mų i a osenos lygmenys, 2000; Kalbos a osena i a kyba, 2001) 1 . Tačiau, ko ge o, nebu o nė ienos kon e encijos, ku ioje ienaip a ki aip neiškil ų i undamen alesnių klausimų – bend inės kalbos samp a os, ibų, paski ies, san ykio su isuomene, mainymosi besikeičian aplinkybėmis, išlikimo. O maždaug nuo amžių sandū os, į ai ioms kalbą eikiančioms aplinkybėms is esmingiau keičian is, okie klausimai i ikslingai iškeliami kaip pag indinis s a s ymų objek as (plg.: Bend inės kalbos ibos, 2002; Bend inė kalba i isuomenė, 2005; Bend inė kalba i ki os kalbos a mainos, 2006; Kalbos a ian iškumas i kalbinės nuos a os, 2009; Lie u ių kalbos gy a imas i a sinaujinimas šiuolaikinėje isuomenėje, 2013). Kon e encijų aida a skleidžia i ki ą polinkį: ž ilgsniui k yps an p ie pama inių dalykų, aigi šiuo požiū iu gilėjan , juo ka u ap ėpiama is pla esnė pe spek y a. Jau ke u ios kon e encijos su eng os kaip a p au inės 2 , i ai eiškia, kad jose s a s y a ne ik lie u ių bend inės kalbos būklė a samp a a, be i ki ų šalių plė ojamos bend inės kalbos koncepcijos a ba, jei okios koncepcijos ne aikomos, kalbos plana imo, poli ikos, a kybos k yp ys. Šiųme ėje 24-ojoje kon e encijoje a si ė ė ypač pla aus mas o pe spek y a – eu opinė, ap ėpian i daugiakalbę Eu opos Sąjungą i joje kylančią kalbų į ai o ės p oblemą. Pagal s i į, į ku ią susi elk a, Lie u ių kalbos ins i u e ykusią kon e enciją SKAITMENINIAI KALBOS IŠTEKLIAI, JŲ PLĖTROS KRYPTYS IR PANAUDOS GALIMYBĖS (2017 m. ugsėjo 29 d.) bū ų galima sie i i su da pla esnės ap ėp ies plo me – globaliąja. I no s būd a džiui globalus, -i pakeis i siūloma lie u iškų žodžių, okių kaip pasaulinis, -ė; isuo inis, -ė; didžiulis, -ė 1 Kai ku ių J. Jablonskio kon e encijų p anešimų ezes galima as i Lie u ių kalbos ins i u o in e ne o inklalapyje ad esu h p://lki.l / a p au in%C4%97-jono-jablonskio-kon e encija/#1501063755178-1d439107-84e9. Bend inėje kalboje (anksčiau – Kalbos kul ū a) spausdinamos kon e encijų apž algos. 2 Kaip a p au inės kon e encijos bu o o ganizuojamos 2005, 2009, 2010 i 2016 me ais. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Skai meninių echnologijų keliami iššūkiai i siūlomi būdai juos į eik i | 2 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a milžiniškas, -a 3 , šieme inius s a s ymus iksliausia į a dy i kelis seman inius a spal ius apimančiu a p au iniu. Pi ma, skai meninė e d ė y a ne ik pasaulinė, be i isuo inė, milžiniška a ne be ibė, juolab kad p anešėjų kaip skai meninių echnologijų s i is minė i ne ik kompiu e iai, be i išmanieji laik odžiai, ele onai, balsu aldomi dulkių siu bliai, obo ai, apsk i ai di b inis in elek as. An a, žodis globalus, -i iška pa odo sąsajas su globalizacija, globalėjimu, o okių aki aizdžių sąsajų u i ne ik pasi ink a nag inė i kalbos a ojimo s i is, be i kon e encijoje kel as undamen alusis klausimas. Tą klausimą apibend in ų ma ema ikos mokslų habili uo o dak a o Laimučio Telksnio pa eik a o muluo ė: „Kaip elg is mums, keliems milijonams lie u ių, kad neišnyk ume daugiau kaip 7 milija dų ašančiųjų i šnekančiųjų žmonių bei a einančių išmaniųjų mašinų okeane?“. Tačiau iek plena iniame posėdyje akademiko pa eik as konk e us i dalykiškas a sakymas, iek ki uose ke u iuose kon e encijos posėdžiuose ilologų, ma ema ikų, p og amuo ojų i inžinie ių ienas po ki o p is a omi jung iniai p ojek ai odė, kad bend oji s a eginė k yp is puikiai žinoma. Tai kalbos i jos sanda os diegimas į skai meninę e d ę i ak y us ūpinimasis, kad ji en unkcionuo ų – iek ašy iniu, iek i žodiniu pa idalu. S a eginė k yp is kon e encijoje eikiau ne s a s y a, o e in a kaip ienin elė mažos šalies kalbos išlikimo skai meniniame amžiuje galimybė, ienin elis galimas pasi inkimas. Eu opa lamen a as Algi das Sauda gas jį palygino su knygnešiams ekusiu pasi inkimu ki ilica ašančioje aplinkoje ink is lie u išką aš ą lo yniškomis aidėmis, o Vilniaus uni e si e o Filologijos akul e o p ojek ų ado as d . Aud ius Valo ka minėjo nuoseklią pasi inkimų g andinę: ką no s už ašy i molyje a pe gamen e pasi inkusios au os išliko, paskui is o ijos kelyje išliko os au os, ku ios Gu enbe go iš as u spaudos p esu spausdino eks us; daba a ėjo neiš engiamo inkimosi kel is į skai meninę e d ę eilė. Kiek dažniau nei s a eginė k yp is kon e encijoje minė i sunkumai, kylan ys aiškiai su okiama k yp imi einan , ačiau i jie nebu o kon e encijos s a s ymų pag indas. Ne ieno kaip p oblema į a dy a ai, kad echnologijų pasaulyje iešpa auja Jung inių Ame ikos Vals ijų ( oliau – JAV) bend o ės, okios kaip Mic oso , Amazon a Google, o jas mažų šalių inka, juolab jų kalba, mãža edomina. Todėl keliska ei a p ie iš ados, kad kalbos a ojimu skai meninėje e d ėje i jos išlikimu eikia ūpin is pa iems. Tačiau ne ienas uo jau besi ūpinan is minėjo iš eklių, įskai an žmogiškuosius, s ygių. Sup an ama, mažai šaliai kalbos echnologijų s i yje a žy is su inkos ykliais a milžinėmis neka į a dy omis adin omis JAV p i ačiojo kapi alo bend o ėmis nė a didelių galimybių, ačiau iš Eu opos Sąjungos ( oliau – ES) si uaciją ap a usio 3 Pa yzdžiui, okie pakai ai nu odomi Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos eikiamame Konsul acijų banke: h p://www. lkk.l /konsul acijos/5531-globalus. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Skai meninių echnologijų keliami iššūkiai i siūlomi būdai juos į eik i | 3 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ispanų mokslininko Ra aelio Ri e os p anešimo aiškėjo, kad ų bend o ių iešpa a imas in o macinių echnologijų pasaulyje kelia p oblemų i ES lygiu. Ki a e us, pačioje ES i gi k yps ama į anglų kalbą, o ai u ė ų bū i lie u ių kalbos diegimą i gy a imą skai meninėje e d ėje ypač apsunkinan is eiksnys. Tačiau kon e encija a ė ė isiškai ki okią pe spek y ą. Plena inį posėdį p anešimu Gy oji kalba di b iniame p o e p adėjęs Eu opos Pa lamen e di ban is Nep iklausomybės Ak o signa a as Algi das Sauda gas, paska in as 60 mokslinių y imų cen us 34 šalyse apimančio meis iškumo inklo META-NET a lik o y imo, pa odžiusio, kad pagal būklę kalbos echnologijų požiū iu lie u ių kalbai enka žemiausias balas, . y. ji e inama „kaip u in i menką echnologinę paspi į a ba jos isai ne u in i“, o ai eiškia, kad kalbai g esia išnykimas, jau p ieš kele ius me us Eu opos Pa lamen e inicija o y imą Kalbų lygybė skai meniniame amžiuje. Ty imas kaip sąlyga, kad ES bū ų pasiek a ik oji in eg acija, a skleidė ne ienakalbys ę, o kaip ik kalbų į ai o ę. Vėliau jis papildy as Gim osios kalbos p ojek u, ku iame siūlomos į ai ius lygmenis apimančios s a eginės k yp ys, kaip ES pasiek i echnologinį p o e žį, ku is leis ų kiek ienam Sąjungos piliečiui paslaugas bend ojoje skai meninėje e d ėje gau i i bend au i nep iklausomai nuo a ojamos kalbos. P is a y i a lik ojo y imo i jo pag indu pa eng os s udijos a yko ienas iš y imo ykdy ojų – konsul acijų bend o ės iCla es di ek o ius Ra aelis Ri e a. Jis į a dijo kalbų į ai o ės ES keliamą p ieš a ą: iena e us, ji, kaip Eu opos kul ū ų į ai o ės ap aiška, laikoma ienu didžiausių 24 o icialiąsias i daugiau nei 60 nacionalinių bei egioninių mažumų kalbų u inčios sąjungos u ų, ki a e us, susida an ys kalbos ba je ai y a iena pag indinių kliūčių ku i iš ies in eg uo ą sąjungą. Dėl jų ypač nukenčia mažesnio išsila inimo i y esni žmonės, mažesniųjų i egioninių mažumų kalbų a s o ai. Taip susida o kalbinė a ski is. Didelės y a ekonominės bei socialinės kalbinių ba je ų pasekmės: neišnaudojamos isos bend osios inkos, lais o p ekių i da bo jėgos judėjimo, gy en ojų daly a imo poli iniuose p ocesuose, elek oninės p ekybos eikiamos galimybės, o eisę jomis naudo is u in ys piliečiai negali ja eikiamai pasinaudo i. I ypač ak uali ši p oblema ampa skai meniniame amžiuje. Randan is naujų echnologijų, okių kaip sa imokos neu oniniai inklai, a si anda būdų kalbos ba je us į eik i, ačiau am ukdo Eu opos kalbos echnologijų inkos susiskaidymas, y imų nekoo dinuo umas, nepakankamas inansa imas, o i ES poli ikų da bo a kėje šiems klausimams neski iama pakankamai dėmesio. Visos os p iežas ys bei p oblemos i paaiškina RAMUNĖ VASKELAITĖ. Skai meninių echnologijų keliami iššūkiai i siūlomi būdai juos į eik i | 4 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 eu opinio gim osios kalbos p ojek o, ku iame numa omas išsamus ins i ucinį, mokslinį, p amonės, inkos i iešojo sek o iaus lygmenis apimančių p iemonių kompleksas, adimąsi 4 . Kalbos echnologijų s i yje di ban is Vilniaus uni e si e o Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o p o eso ius, in e ne o plė os Lie u oje p adininkas, ne ik Lie u oje iš adimais ga sėjan is mokslininkas habil. d . Laimu is Telksnys p anešime Rašy inė i saky inė lie u ių kalba įp as oje i elek oninėje e pėse 5 a sakydamas į pa ies iškel ą klausimą apie galimybę išlik i milija diniame okeane, kaip bū inąsias išlikimo sąlygas o mula o gana konk ečius da bus: kad popie iniuose dokumen uose i elek oninėje e pėje išlik ų aisyklinga lie u ių kalba, eikia ašy inės bei saky inės kalbos aisyklių i echninės bei p og aminės į angos, ansk iba o ių, ku ie leis ų nelie u ių ašy inės kalbos ženklus pa aizduo i lie u iškais ašy inės kalbos ženklais, o saky inės kalbos ga sus pa eik i lie u ių saky inės kalbos ženklais, inkančiais au oma inei lie u ių šnekos žodžių ga sų sin ezei. Taip bū ų už ik in a, kad iek su kompiu e iais, iek su ele onais, ki ais kalbančiais išmaniaisiais daik ais i obo ais bū ų bend aujama aisyklinga lie u ių ašy ine i saky ine kalba, o Lie u os elek oninėse duomenų saugyklose nelie u iški asmen a džiai bū ų pa eikiami lie u iškų aš o ženklų kodais bei o iginalo ašmenimis; jų a imas balsu bū ų pa eikiamas ga so į ašais, pada y ais juos a ian lie u ių kalbos onemų ga sais i ga so į ašais o iginalo kalba. Pa ies p o eso iaus i ki ų Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o specialis ų aisyklingos šnekamosios lie u ių kalbos a ojimu skai meninėje e d ėje jau ge okai pasi ūpin a – ai aiškėjo iš pi majame posėdyje ŠNEKOS ATPAŽINIMAS IR SINTEZĖ skai omų p anešimų. (O i isuose ki uose kon e encijos posėdžiuose maža eminė i sunkumai, eikiau dalykiškai i kons uk y iai p is a y i di bami da bai i a dy os olesnės užduo ys.) Bend ada biaudama su ilologais – Lie u ių kalbos ins i u u, Vilniaus uni e si e o Filologijos akul e u, Vilniaus edukologijos uni e si e u i Šiaulių uni e si e u – habil. d . L. Telksnio ado aujama Vilniaus uni e si e o Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o bei Ma ema ikos i in o ma ikos akul e o specialis ų g upė 2013–2015 m. įgy endino p ojek ą Lie u ių šneka aldomos paslaugos (LIEPA). Jo ezul a as – sep ynios isiems p ieinamos paslaugos, eikiamos aisyklinga saky ine lie u ių kalba: ląs elės sanda ą mokyklose padedan is aiškin is Pažin u as, su UNESCO pa eldo objek ais supažindinan is Ieško u as, balso komandomis kompiu e į i paiešką leidžian ys aldy i 4 S udija Language equali y in he digi al age. Towa ds a Human Language P ojec i jos san auka anglų kalba p ieinamos iešai. Jos pa eikiamos Eu opos Pa lamen o in e ne o s e ainėje (h p://www.eu opa l.eu opa.eu/ hink ank/en/documen .h ml? e e ence=EPRS_STU(2017)598621), ačiau eks ą a gamin i a e s i nekome ciniais ikslais galima ik ga us Eu opos Pa lamen o su ikimą. 5 Pagal p anešimą pa eng ą s aipsnį ž . Bend inės kalbos šio omo „Apž algų“ sky iuje. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Skai meninių echnologijų keliami iššūkiai i siūlomi būdai juos į eik i | 5 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Valdy u as i Na šy u as, aisyklingos lie u ių kalbos mokan ys Pagalbininkas i Ta u as bei akliesiems ski as kompiu e inis sin eza o ius, skai an is eks ą kompiu e io ek ane. Ka u suku os in as uk ū os paslaugos: elek oninio eks o skai y u as, in e ne o puslapių a ida ymo balsu p og ama, lie u ių šnekos a pažinimo a iklis, ga synas, balso į ašų labo a o ija 6 . A ody ų, nu eik a daug, ačiau L. Telksnys, skai ydamas ka u su o pa ies ins i u o P ojek ų sky iaus y esniuoju specialis u Gediminu Na icku pa eng ą p anešimą Lie u ių šneka aldomos paslaugos. Padė is. Pe spek y os, šiuos da bus į a dijo ik kaip du ų p a ė imą lie u ių šnekamajai kalbai pa ek i į elek oninę e d ę. Kaip p ojek o ezul a us p anešėjas bu o linkęs minė i ne iek suku ąsias paslaugas, kiek iš yškėjusią in o ma ikų bei ilologų u imų žinių „sulydymo“ s a bą, aip pa pa yzdžio eikšmę – gamybininkams i paslaugų eikėjams pa odomos lie u ių šneka aldomų paslaugų panaudos galimybės. Šiuo me u kylančiu gana skubiu užda iniu, enkančiu jau ne iek kalbos echnologijų kū ėjams bei plė o ojams, pasaulines echnologijų s i ies k yp is įž elgian is mokslininkas laikė obo ų į aukimą į mokymo p og amas, be p ieš ai – da i moky ojų pa engimą. Tik kaip a ų p a ė imą p ojek o LIEPA da bus į a dijo i Vilniaus uni e si e o p ojek ų ado as d . Aud ius Valo ka. P anešime Tolyn nuo Gu enbe go spaudos p eso: lie u ių šneka naujausiose echnologijose (bend aau o is G. Na ickas) jis eigė, kad „šiuo me u lie u ių šneka in o macinėse echnologijose y a panašioje si uacijoje, kaip p ieš 30 me ų, kai bu o sp endžiami lie u iškų diak i inių ženklų kompiu e ijoje naudojimo klausimai“. Tokia būklė ska ina im is olesnių da bų – p ojek o LIEPA 2. Šio jau p adė o ykdy i p ojek o ezul a as u ė ų bū i in as uk ū iniai sp endimai: 1 000 alandų lie u ių šnekos ga synas, 3 000 žodžių lie u ių šnekos a pažin u as, obulesnis lie u ių šnekos sin eza o ius. Bus suku a i naujų paslaugų: aikų sp endimų p iėmimo gebėjimus ugdan is humanoidinis obo as, asmens kon ak ų mobiliajame ele one aldy u as balsu, aksi išk ies u as, in e ne o naujienų skai y u as, a pkalbinis komunika o ius, apiman is lie u ių i kinų kalbas. Tačiau kaip s a biausias naujojo p ojek o ezul a as numa y a galimybė na ū alia šneka bend au i su daik ais (mobiliaisiais ele onais, planše ėmis, išmaniaisiais laik odžiais, obo ais), duo i komandas žmogaus balsu i sup as i jų a sakymus. Da ienas Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o a s o as – docen as Pijus Kaspa ai is p anešime Lie u iško balso kompiu e inės sin ezės daba is i pe spek y os (bend aau o iai Vilniaus uni e si e o Ma ema ikos i in o ma ikos akul e o asis en as d . Gin a as Ske sys i lek o ė 6 Jos išsamiau ap ašomos In eg uo ų lie u ių kalbos i aš ijos iš eklių s e ainėje Raš ija.l : h ps://liepa. as ija.l . RAMUNĖ VASKELAITĖ. Skai meninių echnologijų keliami iššūkiai i siūlomi būdai juos į eik i | 6 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ma ga i a Beniušė) 7 , pasi elkęs ilmuo ą medžiagą i in e ne o s e aines, ilius a o p ojek o LIEPA me u suku o sin eza o iaus panaudos galimybes: sin eza o ius panaudo as pe 2014 m. ea ų es i alį Si enos ody ą spek aklį Remo e Vilnius (žiū o ai, a liekan ys ka u i ak o ių aidmenį, aikščiojo Vilniaus ga ėmis pe ausines klausydami sin e inių balsų); dalies in e ne inių laik aščių (lzinios.l , ukininkopa a ejas.l , ilnius.l , del i.l ) s aipsnius galima ne ik pe skai y i, be i išklausy i; Vilka iškio au obusų s o yje sin e iniu balsu skai omi p anešimai kelei iams; eks o įga sinimo paslauga RoboB aille leidžia be kokius eks inius dokumen us au oma iškai pa e s i į ga so ailus; ik o e y a apęs i lie u iškai šnekan is obo as – humanoidas NAO k ie ė aplanky i Lie u os s endą B iuselyje su eng ame ES šalių p isis a ymo enginyje, deklama o K is ijono Donelaičio Me us Seime ykusioje kon e encijoje A kalbės obo ai lie u iškai? Va dydamas būsimas balso sin ezės panaudos galimybes, ku ias įgy endinan jau ženg a am ik ų žingsnių, P. Kaspa ai is minėjo s aipsnių įga sinimą Linux pag indu eikiančiose s e ainėse, i ualiuosius asis en us, užkandžių a gė imų pa ke galėsian į pasiūly i mobilųjį pa da imų au oma ą MIO mobile kiosk. Ki uose ijuose posėdžiuose p is a y i da bai, daugiausia susiję su ašy inės kalbos išsaugojimo pas angomis, kėlė įspūdį, kad nuo žodynų, eks ynų, duomenų bazių, ka o ekų pe kėlimo į skai meninę e d ę is labiau einama p ie okio kalbos skai meninimo, ku is leis ų kalbos iš ekliais naudo is ne ik kalbos a o ojams bei y ėjams, be i kalbos echnologijų p og amoms, di b iniam in elek ui. Tokią s a eginę k yp į, ak ualėjančią di b iniam in elek ui da an is didesnę pažangą, iek s aipsniuose spaudoje 8 , iek i šioje kon e encijoje pab ėžė kalbos s a egas A. Sauda gas. Kon e encijai pa eik ose ezėse ji nusaky a aip: „di b inio in elek o aida kon e guoja į hib idinį pa idalą, ku iame neu oniniai inklai a i inka nesąmoningus smegenų mechanizmus, o sąmoningą p o o eiklą modeliuoja adicinis, adinamasis simbolinis di b inis in elek as. Tas pa s inka i kalbos echnologijoms, jei jas sup asime kaip kalbos mechanizmų žmogaus smegenyse (gy osios kalbos) modelius. Todėl kiek iena kalbinė bend uomenė p i alo ūpin is, kad kalbos echnologijos, a i inkančios simbolinį di b inį in elek ą ( adinamosios „ aisyklėmis g įs os“ p og amos) išsamiai i iksliai a spindė ų isą gim osios kalbos sanda ą, o neu oninių inklų sa imokai bū ų suku a u ininga gim osios kalbos (i gim osios kul ū os) aplinka“. 7 Pagal p anešimą pa eng ą s aipsnį ž . Bend inės kalbos šio omo „Apž algų“ sky iuje. 8 Pa yzdžiui, s aipsnyje Fulgu a plango, paskelb ame dien aš yje Be na dinai.l (h p://www.be na dinai.l /s aipsnis/2012-12-05-algi das-sauda gas- ulgu a-plango/91787), s aipsnyje Gim oji kalba: ko Google neišsp ęs, paskelb ame Lie u os žiniose (h p://lzinios.l /lzinios/Mokslas-i -s ie imas/gim oji-kalba- ko-google-neissp es/246316) . RAMUNĖ VASKELAITĖ. Skai meninių echnologijų keliami iššūkiai i siūlomi būdai juos į eik i | 7 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 An ajame kon e encijos posėdyje SKAITMENINIAI LIETUVIŲ KALBOS IŠTEKLIAI, p is a an Lie u ių kalbos ins i u o ykdomą naują p ojek ą, i gi eig a, kad kalbos iš ekliai, kylan naujiems po eikiams, iššūkiams i lūkesčiams, u i kis i: u i as is naujų skai meninių kalbos iš eklių ideologijų i koncepcijų, ku is p asmių ko ido iai, są okų inžine ijos, in o macijos paieškos galimybių į ai o ė i k . Bend ųjų eikalų in as uk ū os sky iaus ado ės Deiman ės Bud iūnai ės pe skai y ame p anešime E. kalba – skai meninių kalbos iš eklių naudojimo(si) ino acija p is a y as naujasis ins i u o p ojek as, jos ykdomas ka u su di ek o e Jolan a Zaba skai e i Ne code p ojek ų ado u Ski man u Še mukšniu, iš ik ųjų y a anks esniojo kalbos skai meninimo p ojek o ąsa. Tuoka bu o suskai menin a 11 ienakalbių i d ikalbių žodynų bei 5 ka o ekos i aip suku a Lie u ių kalbos iš eklių in o macinė sis ema 9 , o nauju p ojek u jau siekiama ne ik in eg uo i naujus iš eklius, be i ku i echnologijas, sp endimus, į ankius iš eklių seman inei paieškai a lik i, jos ezul a ams izualizuo i, echnologijų pag indu ku i paslaugas a o ojams Paieška žodžių inkle, E. inkoda a, E. są okos i E. pa a imai. Numa oma galimybė iš eklius p i aiky i inkoda os ikslams, eikian iešąsias i p i ačias elek onines paslaugas, aip pa už ik in i didesnį žodžių da ybos į ankių i kalbos pa a imų p ieinamumą in e ne e, ku i galimybes lie u ių kalbos žodžių inklą susie i su daugiau kaip 200 ki ų kalbų žodžių inklais. Rūpinimąsi į in e ne ą jau įdieg ų lie u ių kalbos iš eklių naudojimu odė i d i Lie u ių kalbos ins i u o a s o ų p is a y os duomenų bazės, ku ių iena in eg uo a į Lie u ių kalbos iš eklių in o macinę sis emą, o ki ą engiamasi in eg uo i. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno inicia o ė i kū ėja Lie u ių kalbos ins i u o Bend inės kalbos y imų cen o y iausioji mokslo da buo oja d . Ri a Miliūnai ė ku iamą bazę apibūdino kaip iksuo i i leksikog a iškai ap ašy i XXI a. p adžios lie u ių kalbos naujažodžiams ski ą in e ne inį žinyną 10 , ačiau jos p anešimas a skleidė, kad daba iniu jo kū imo e apu bene labiausiai ūpimas dalykas y a šio duomenyno p a a umas a o ojams. To siekian , p i aiky a paieška pagal an aš inį žodį, naujažodžio kilmę, o iginalo o mą, ašybos a ian us, a ojimo s i į, kai ku iuos ypa ingesnius požymius, pagal naujažodį pa a ojusio žymesnio žmogaus a jo au o iaus pa a dę, o u in gal oje a ski as ikslines a o ojų g upes, ku iama išplės inė paieškos sis ema. Susidomėjimas iek duomenynu, iek naujažodžiais didelis, aigi kaip p oblema kol kas minė a ik ai, kad a o ojų a siunčiamų duomenų nespėjama apdo o i. Ki a e us, siun inių gausa paneigia du isuomenėje gajus mi us – kad lie u ių kalba mi š a i kad žodžius ku ia kalbininkai. Vis dėl o 9 Lie u ių kalbos iš eklių in o macinė sis ema pa eikiama ad esu h p://lkiis.lki.l /home. 10 Į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną pa enkama ad esu h p://naujazodziai.lki.l . RAMUNĖ VASKELAITĖ. Skai meninių echnologijų keliami iššūkiai i siūlomi būdai juos į eik i | 8 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 d . Dai a Mu mulai y ė, aip pa di ban i Bend inės kalbos y imų cen e, p anešime Naujažodžių da ybos y imų pe spek y os (Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis) siūlė pasi ūpin i i didesniu šio duomenyno p a a umu kalbos y ėjams. Tam eikė ų jį a i inkamai p i aiky i. Siūly a naujažodžius žymė i indeksais – jais iksuo i da inio pama inio žodžio kalbos dalį, da ybos pama o paki imus, analogijos, e imo aidmenį da an naujažodį, ne ipinės da ybos ap aiškas i k . P anešėjos pas ebėjimu, mėginimas ai pada y i a skleidė okių naujažodžių da ybos eiškinių, ku ie y a maža e i i a ne ne i i iš iso. Va dydamas ki o duomenyno – Lie u os ie o a džių geoin o macinės duomenų bazės 11 suda ymo ikslus, Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o y esnysis mokslo da buo ojas d . Laimu is Bilkis i gi minėjo iek p ak inius ikslus, . y. aisyklingos a osenos mokymą, iek i kalbos y imus ( aip pa i kalbos išsaugojimą bei sklaidą). Kad šia baze o ien uojamasi i į kalbos a o ojus, i į y ėjus, odo paieškos i in o macijos pa eikimo galimybės: in o macijos apie ie o a džius galima ieško i pagal a dą, giminę, skaičių, ki čiuo ę, da ybos būdą, kilmę pagal pama inio žodžio p iklausymą kalbai i kilmę pagal pama inio žodžio p iklausymą leksinei g upei, o ie o a džių analizės s i yje pa eikiamas ie o a džių isų linksnių ki čia imas, kilmės bei da ybos aiškinimai. Į bazę įkel a apie 25 000 iene ų ie o a džių. Jau pasi ūpin a i kai ku iomis sąsajomis: in eg uojan bazę į Lie u ių kalbos iš eklių in o macinę sis emą, suku os nuo odos į ki ą ie o a dį, iš ku io ieškomasis kilęs, į Lie u ių pa a džių duomenų bazėje esan į asmen a dį, iš ku io ie o a dis kilęs, į is o inius o ie o a džio už ašymus Is o inių ie o a džių duomenų bazėje. Da numa omos sąsajos su bend ine a a mine leksika, ypač seman inės, da ybinės i lokalinės, ačiau paminė a kele as p oblemų – ne ik ie o a džių gausa, be i inansa imo agmen iškumas. Aki aizdų poslinkį nuo kalbos duomenų kaupimo p ie jų panaudojimo paieškų odė i eks ynų ling is ikos a s o ų di bami da bai. T ečiajame kon e encijos posėdyje TEKSTYNŲ LINGVISTIKA šiuos da bus Lie u oje daugiausia di ban ys Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen o mokslininkai ka u su Bal ijos pažangių echnologijų ins i u o a s o ais p is a ė du g upinius p ojek us, a skleidžiančius siekį eks ynus ano uo i i aip juos panaudo i kalbos y imams i ki iems kalbos iš ekliams ku i. Pi mosios eks ynų ling is ikos a s o ų g upės – E ikos Rimku ės, Agnės Bielinskienės, Loïc Boizou i And iaus U kos – pa eng ame p anešime 12 p is a y as mo ologiškai ano uo as eks ynas MATAS i sin aksiškai ano uo as eks ynas ALKSNIS. Teks ynas MATAS pa eng as 1 mln. žodžių eks yno pag indu, 11 Ši bazė pasiekiama i ad esu h p://lkiis.lki.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze. 12 Pagal p anešimą pa eng ą s aipsnį ž . Bend inės kalbos šio omo „Kalbos echnologijų“ sky iuje. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Skai meninių echnologijų keliami iššūkiai i siūlomi būdai juos į eik i | 9 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 p i aikius s a is inius modelius, jam ano uo i naudo as Kompiu e inės ling is ikos cen o pa eng as mo ologinis ano a o ius. ALKSNIO ano a imas g įs as au oma inio mo ologinio i sin aksinio ano a imo p incipais, aiky as sin aksinių p iklausomybių modelis. An osios mokslininkų g upės – E ikos Rimku ės, Agnės Bielinskienės, Loïc Boizou, Ie os Bumbulienės, Jolan os Ko ale skai ės, Tomo K ila ičiaus, Jus inos Mand a ickai ės i Lau os Vilkai ės – ykdomas p ojek as a skleidė, kad, ano a us Del i.l eks yną, pe einama p ie daba inės ašy inės lie u ių kalbos pas o iųjų žodžių junginių y imo me odikos kū imo, lie u ių kalbos kolokacijų žodyno engimo. Teks yno pag indu suda omoje pas o iųjų žodžių junginių duomenų bazėje apie junginius ke inama pa eik i g ama inę, leksinę in o maciją, a osenos dažnį, eks o ub iką, konko danso pa yzdžius i pan. Šiuo me u bazėje y a apie 2 700 lemų i daugiau nei 35 000 kai ybinių o mų. P ak ines eks ynų panaudojimo galimybes a skleidė i Vilniaus uni e si e o Lie u ių kalbos ka ed os dės y ojų Gin a ės Judžen y ės bei d . Vilmos Zubai ienės pa eng as p anešimas Teks ynais pa em i akademinių azių y imai: o malioji s uk ū a i seman ika. Apž elgus lig olinius bandymus eks ynų pag indu i i mokslo kalbą, p is a y as i pačių au o ių ykdomas p ojek as, ku iuo, emian is Vilniaus uni e si e e am ikslui ku iamu S uden ų aš o da bų eks ynu, siekiama iš i i akademinės kalbos azių s uk ū ą bei seman iką. Naudojan is eks yno medžiaga i a lik o y imo ezul a ais, bus suda omas akademinės kalbos azių są adas, p a a us į ai ių s udijų pakopų i specialybių s uden ams. Ke i asis kon e encijos posėdis AUTOMATIZUOTA KALBOS SANDAROS IR TEKSTŲ ANALIZĖ a skleidė da sudė ingesnes naujųjų echnologijų panaudojimo kalbos analizei galimybes. Vilniaus uni e si e o Taikomųjų mokslų ins i u o inžinie ius Vi ginijus Dadu ke ičius, p anešime Lie u ių kalbos g ama ika skai meniniame a i ojo kodo pasaulyje 13 apž elgęs Lie u ių kalbos ins i u o p og amuo ojo Vy au o Zinke ičiaus nu eik us mo ologinės analizės s i ies da bus, be eik du dešim mečius bu usius nepamainoma i ienin ele mode naus lie u ių kalbos y imo i kompiu e inių aikymų p iemone, p is a ė i am ik ą slink į kompiu e inės mo ologijos s i yje, ku ią leido pasiek i Hunspell pla o mos panaudojimas. Kalbos mo ologiją pla o moje ap ašo du eks iniai ailai, abiejų suda ymo pag indas – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika i Vilniaus uni e si e o, Vy au o Didžiojo uni e si e o bei Lie u os Respublikos Seimo eks ynai. P anešėjo eigimu, iš iso už ašy a maždaug 5 000 ad esuojamų aisyklių g upių, a ink a pe 170 000 lemų. Vykdan lemų a anką, apsi ibo a ik aisyklinga šiuolaikine lie u ių kalba. Pasak p anešėjo, šis mo ologinis analiza o ius eisingai 13 Pagal p anešimą pa eng ą s aipsnį ž . Bend inės kalbos šio omo „Kalbos echnologijų“ sky iuje.