„Standartinė kalba?“

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ALDONAS PUPKIS STANDARTINĖ KALBA? In e ne iniame mokslo žu nale Lie u ių kalba (www.lie u iukalba.l ) 2016 m. bu o paskelb as I enos Sme onienės, An ano Sme onos i Aud iaus Valo kos s aipsnis „Dėl s anda inės kalbos e mino“ ( oliau: Sme onienė i k . 2016). Jame keliamas klausimas, „a nebū ų ikslinga im i a o i ne bend inės kalbos, o s anda inės kalbos e miną?“ (p. 1). Kadangi s aipsnio iš adose apibend inama, kad „ u ime a o i s anda inės kalbos e miną“ (pa yškin a mano. – A. P.), de a pasigilin i, kodėl, kokiais a gumen ais emian is lie u ių kalbo y os e minijoje eikiama da y i gana e oliucingą sp endimą. S aipsnio Į ade nu odoma, kodėl keliamas šis klausimas. Au o iams s a biausios a odo išo inės p iežas ys, kylančios iš bend a imo su užsienio mokslininkais: su jais esą p adėjome nesusikalbė i dėl mūsų kalbo y os moksle neišdisku uo ų e minų (dėl jų samp a os bei e minų sinonimijos). Duodama i konk ečių, au o ių nuomone, neišdisku uo ų e minų pa yzdžių (dėl ku ių u bū i nesusikalbama): kaip sup an ame skolinio i s e imybės, naujada o, naujažodžio i neologizmo e minus, kaip aiškiname kalbos poli ikos i kalbos plana imo san ykius 1 , a kalban apie mo ologijos dalykus ge iau a o i žymiklio a ma ke io e minus, ką da y i su s ilis ikos s i yje konku uojančiais kancelia inio, dalykinio i adminis acinio s iliaus e minais. Pasakoma i geidžiamos a osenos k yp is: „[ ]is labiau links ama ink is a p au inį, o ne lie u išką e miną, nes aip leng iau susikalbė i su ki ų šalių mokslininkais“ (Sme onienė i k .: 2016: 1). Panašiai esą i su bend inės bei s anda inės kalbos e minais. Au o ių nuomone, „s anda inės kalbos e minas ge iau a spindi am ik os kalbos a mainos no minį pobūdį, als ybinį s a usą, o icialumą, nuoseklų i dėsningą kalbos sis emos pažinimą bei o pažinimo ezul a ų aikymą kalbos s anda iza imo i kalbos poli ikos p ocesuose“ (Sme onienė i k . 2016: 1). Dėl pas a ųjų – bend inės i s anda inės kalbos – e minų samp o aujama aip: „Aišku, nekeičian u inio be ku į e miną nesunku pakeis i ki u ( ai ik susi a imo i ikslingumo 1 Sunku sup as i, kokia logika emian is į neišdisku uo ų e minų pa yzdžių g upę į auk i kalbos poli ikos i kalbos plana imo san ykiai: ieno iš kalbamo s aipsnio bend aau o ių ne aip seniai bu o paskelb as išsamus s aipsnis (ž . Valo ka 2015) apie ų są okų u inio san ykius. ALDONAS PUPKIS. S anda inė kalba? | 2 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 klausimas), <...>, [o] a p au inė p ak ika odo, kad lokalus e minas i lieka lokaliu, sukelia p oblemų e čian jį į ki as kalbas“ (Sme onienė i k . 2016: 1). Au o iai s engiasi įž elg i i abiejų e minų „ u inio ski umą, pasi eiškian į ski ingų kalbos aidos e apų į a dijimu“. S a bus a gumen as jiems a odo i as, kad bend inė kalba, au o ių eigimu, mokslo da buose bei dokumen uose e čiama angl. common language, ačiau a spindi „anks y ąją s anda inės kalbos aidos azę, da nepasiekusią mode niosios kalbos e apo“ (Sme onienė i k . 2016: 2), ad čia i bū ų as p ieškodi ikacinis e apas. Tačiau ben jau dėl mokslo da buose a ojamų e minų oks eiginys y a isiškas nepag įs as (ž . len elę). LENTELĖ. Te minų bend inė kalba, s anda inė kalba a ojimo ( e imo) duomenys in e ne inės Li uanis ikos duomenų bazės 2 eikšminių žodžių sky eliuose Lie u iškas eikšminis žodis Angliškas eikšminio žodžio e imas A ejų skaičius 1. bend inė kalba s anda d language 1503 2. bend inė kalba common language 64 3. bend inė kalba li e a y language 45 4. s anda inė kalba s anda d language 56 An a e us, jeigu bend inę kalbą e sime s anda d language, liksian is neaiškus pas a osios san ykis su common language. Tad daug nes a s ę, be manipuliuodami ki o ašinio (Cizikai ė 2002) eiginiais, au o iai p. 2 ašo, kad bend inė kalba / common language žymi p ieškodi ikacinę kalbos azę, no s Dalia Cizikai ė eigia, kad kaip ik common language, . y. bend oji kalba, eiškia ą p ieškodi ikacinę azę. Tai ma y i iš žemiau pa eikiamų abiejų s aipsnių ci a ų. 2 Žiū ė a 2017 m. bi želio 1–4 d. 3 Į šį skaičių neį auk a be eik 20 a ejų, ku paminė a ik bend inė kalba, o angliško e mino a i ikmens nė a nei a p eikšminių žodžių, nei ano acijose (čia i ki u skaičiuojan galėjo a si as i ne eikšminga paklaida). 4 Šis e minas pasi aiko nesis emiškai, ne isada aišku, kieno jis į ašy as į bazę (p z., p ie Jono Klima ičiaus Te minologijoje (2000), A noldo Pi očkino Gim ajame žodyje (2004) išspausdin ų s aipsnių eikšminių žodžių iš is nė a nu ody a, ki i s aipsniai išspausdin i Lenkijoje a ba Lie u os mokslo pasaulyje mažai žinomuose leidiniuose). 5 Te minai pa a o i a si ik inai, nė a sis emiški (plg. 4-ą išnašą). 6 Ta p jų y a i Gied iaus Subačiaus 2002 m. inkinyje Res Bal icae <...> paskelb ame s aipsnyje nu ody i eikšminiai žodžiai bend inė (s anda inė) kalba. Į Li uanis ikos duomenų bazę nė a į auk as ki as Subačiaus ašinys, 2004 m. paskelb as Me menų žu nale, – o s aipsnio an aš ėje ašoma panašiai: „S anda inių (bend inių) kalbų is o ijos ch onologija“ ( . 84, p. 97–115). ALDONAS PUPKIS. S anda inė kalba? | 3 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (1) Sme onienė i k . 2016: 2: Tačiau jeigu bend inę kalbą iš e s ume į S anda d language, aip pa lieka san ykio su common language p oblema. Bend ine kalba / common language žymimą „kalbos azę bū ų galima adin i p ieškodi ikacine. Tai ienas iš anks y ųjų bend inės kalbos aidos e apų, kai da nebūna ienodus kalbos kodus (no mas) iksuojančių isuo inai p ipažin ų eikalų (g ama ikų, žodynų) (Cizikai ė 2002: 274; u ėjo bū i p. 275. – A. P.). (2) Cizikai ė 2002: 274–275: Te minas common language (bend a kalba), ski ingai nei li e a y i na ional language <...> gana e as. <...> common language a spindėjo anks y ąją bend inės kalbos azę, da nepasiekusią mode niosios kalbos aidos e apo, ačiau jau aiškiai besiski iančią nuo dialek o <...>. Tokią kalbos azę bū ų galima adin i p ieškodi ikacine. Tai ienas iš anks y ųjų bend inės kalbos aidos e apų, kai da nebūna ienodus kalbos kodus (no mas) iksuojančių isuo inai p ipažin ų eikalų (g ama ikų, žodynų). Ši aip ne iksliai in e p e uojan ki ų eiginius, pa eikian alsi ikuo us duomenis au o iams i kyla min is da y i iš adą, kad „ aip p isis a ydami pasauliui a odome keis okai ( iesą sakan – a silikę)“ (Sme onienė i k . 2016: 2). Išna s y i šių eiginių ek ilib is iką nė a pap as a, nė a leng a susigaudy i i minčių k a inyje, ku ios apibend inamos pasku iniu pas aipos žodžiu – esame a silikę. Tad eikia pasiaiškin i, dėl ko esame a silikę – dėl nemokėjimo e s i, dėl e minų painiojimo a da dėl kokių ki ų p iežasčių? Pi mame s aipsnio sky iuje (kažkodėl jis adinamas dalimi, no s ėliau kalbama apie sky ius) „Te minų a osena ki ose šalyse“ a pasakojamas p ieš be eik pusan o dešim mečio mokslo žu nale paskelb as li e a ū ologės (ne kalbininkės) Cizikai ės s aipsnis apie anglų bend inės kalbos e mino is o iją i jo a i ikmenis lie u ių kalboje (Cizikai ė 2002: 273–284). Galima pasis ebė i, kodėl ecenzuojamo s aipsnio au o iai pi miausia ne iesiogiai, be pe ienin elį a pininką dai osi į ki as anglakalbes šalis, o ne į sa o kalbo y os is o ijos palikimą. An a e us, galėjo pa ys pasidomė i kalbamų e minų u iniu i jų apib ėž imis ne ik Cizikai ės minimų, be i ki ų šalių kalbose (ypač ūks a okiečių kalbos e mino aidos analizės, nes jis galėjo u ė i (i u ėjo!) nemažą, gal ne lemiamą po eikį i lie u ių kalbos šios s i ies e minijai, aip pa es ų, suomių, no egų, eng ų i k . kalbų e minų apž algos). Cizikai ės s aipsnis nė a kuo no s ypa ingas, be umpai apž elg inas, nes juo kaip ienin eliu šal iniu i emiasi minė i au o iai. ALDONAS PUPKIS. S anda inė kalba? | 4 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Negalima nesu ik i su au o ės eiginiu, kad s anda inės kalbos e minas nukonku a o anks esnius e minus anglų kalboje (Cizikai ė 2002: 280), jis is dažniau pe imamas i ki ų Eu opos kalbų p ak ikoje i ne ienu ampa pag indinis. Čia da galima p idu i ki os au o ės eiginius, kad „ e minas s anda inė kalba ep ezen uoja „speci inę Vaka ų są oką, ku ią išpla ino kul ū os adicija“ (Bi š onai ė 2002: 266), kad „[n]acionalinės a bend inės kalbos są okos <...> isiškai nea i inka bu usios B i ų impe ijos kalbinės si uacijos“ (Bi š onai ė 2002: 265). Dalios Cizikai ės s aipsnio iš ados su o muluo os gana p ieš a ingai. Kalbėdama apie lie u ių šios s i ies e miną, au o ė eigia, kad „bend inė kalba, ski ingai nuo anglų common language, y a isa e is e minas“ (Cizikai ė 2002: 280), jo „apib ėžimuose andame be eik isas s a biausias i as pačias semas, ku ias u i anglų s anda inė kalba: nacionalinė, suno min a, s anda inė, bend a, u in i ašomąją i šnekamąją o mas, pa yzdinė, a ojama daugelyje s e ų. Taigi ai, kas anglų kalbo y oje adinama s anda d English, lie u ių kalbo y oje nusakoma bend inės kalbos e minu. Jis labiausiai iko naujam lie u ių kalbos e apui i naujai kalbos samp a ai, susi o ma usiai XIX amžiaus p adžioje, nusaky i“ (Cizikai ė 2002: 281). Be galu inėje iš adoje jau eigiama, kad „[ ]ašomosios kalbos, bend inės kalbos i li e a ū inės kalbos e minai y a pe siau i kodi ikuo ai i no minei lie u ių kalbai į a din i. Bend inės kalbos e miną ypač nepa ogu a o i g e inan kelių kalbų is o iją“ (Cizikai ė 2002: 281–282). An ame ecenzuojamo s aipsnio sky iuje apž elgiama kalbamų e minų kai a Lie u oje. S iuka a apž alga, neišsami, selek y i. Ka ais kyla įspūdis, kad g ieb asi so is inių iukų: e e uojami ik okie a ejai, ku ie naudingi au o iams, i a kai os apž alga baigiama 1980 m. (da iksliau – 1972 m.). Pi miausia kelia nuos abą, kad isai neapž elg as ienas iš bene plačiausiai šio e mino aidą ap ašiusio p o . A noldo Pi očkino s aipsnis (1970), ku iame nu ody a, kad ašomosios kalbos e miną a ne pi mas p adėjo a o i F yd ichas Ku šai is (sa o uož u p idu siu i Augus o Šleiche io li uanis iniuose aš uose esan į e miną Sch i sp ache. – A. P.), o ne Jonas Jablonskis, kaip gali pasi ody i iš ecenzuojamo s aipsnio. Be o, minin Jablonskį mokslo da be de ėjo nu ody i, ku jis ą pasi inkimą i sąmoningą a sky imą nuo šnekamosios kalbos y a į i inęs. An a e us, „užmi šus“ Pi očkino s aipsnį, nepa eikiama daug in o macijos apie kalbamo e mino a si adimą, jo o mos kai ą, ki us e minus, galų gale nesužinome i s aipsnio au o iaus Pi očkino pozicijos. ALDONAS PUPKIS. S anda inė kalba? | 5 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 T umpai paminėjus ašomosios kalbos e miną, be neišskleidus jo u inio, gana plačiai ašoma apie P ano Ska džiaus 1927 m. suku ą i į a oseną įdieg ą bend inės kalbos e miną. Šiuo ka u mėginama em is a si ski iamųjų požymių me odika. I ci uojan , i a pasakojan Ska džių ypač pab ėžiama os kalbos a mainos b e n d u m o ypa ybė (požymis): „ e mino kū ėjui bu o s a bu pab ėž i kalbos bend umą – kaip als ybę ienijan į aspek ą <...>. Iš iesų, ada ai bu o ge iausias pasi inkimas, jis a i iko o me o Lie u os iek poli inę, iek is o inę d asią“ (Sme onienė i k . 2016: 6; pa yškin a mano. – A. P.). Toliau ašoma apie 1950 m. bend inės kalbos e miną pakei usį usišką (= iš usų kalbos iš e s ą. – A. P.) li e a ū inės kalbos e miną. Teigiama, kad jis nebu ęs nė kiek ge esnis ( u bū už bend inę kalbą, be nepasakoma kodėl), Lie u oje ne u ėjęs jokios adicijos (no s jo i jo analogų a osena siekė ne 100 me ų; ž . Pi očkinas 1970: 31). Tokiu bep asmišku kei imu nebu ę pa enkin i nei Lie u os, nei užsienyje gy enan ys kalbininkai: apie ai ne ka ą bu o ašę P anas Ska džius, Pe as Jonikas, ak y iai disku a ę i Lie u os kalbininkai (pas a asis eiginys iš li e a ū os man nė a žinomas, – diskusijos p asidėjo ik be eik po 20 me ų). Bend inės kalbos e minas p adė as gai in i 1969 m., nu odoma, ku jis pi miausia im as a o i. Ne isi kalbininkai am p i a ę, bu ę paskelb i keli diskusiniai s aipsniai. Iš jų i in įsidėmė ina Jono Palionio (1975) nuomonė, kad, be e mino įsigalėjimo, i in s a bu esą ai, jog „ e čian lie u iškąjį bend inės kalbos e miną į ki as, ypač a ybinių au ų, kalbas eikė ų a ba a o i ų au ų li e a ū inės kalbos e mino a i ikmenis, a ba kiek ienu a eju aiškin i uo bend inės kalbos e minu žymimąją są oką“ (Palionis 1975: 32). Ap a iamo s aipsnio au o iai p isipažįs a, kad šie Palionio žodžiai i y a apę jų s aipsnio lei mo y u: „neįmanoma bend inės kalbos e mino do ai a o i ki omis kalbomis, iesa, daba jau Vaka ų“ (Sme onienė i k . 2016: 7). Be nepaisan diskusijų (= ideologinio i biu ok a inio pasip iešinimo. – A. P.) bend inės kalbos e minas įsigalėjo i ai bu o „didelė ideologinė pe galė, odžiusi i ą lie u ių kalbininkų s ubu ą“ (Sme onienė i k . 2016: 7; pa yškin a mano. – A. P.). G ąžin asis e minas ėliau įga ęs „ki ų semų“ (minimas Joniko (1972: 1) eiginys, kad bend ine kalba „galima adin i isai au ai ski iamos kul ū inės bei ci ilizacinės kalbos ūšį“), be šis e minas, Joniko nuomone, u in is i ūkumų: esą sunku iksliau nus a y i „bend umo“ są oką, nes bend umo u inčios i a ski õs šeimõs, i kaimo, i pa apijos šnek a. Aleksas Gi denis (1973: 45) bend inę kalbą apib ėžęs kaip au os iešojo gy enimo kalbą, „ iešumo sema“ bu usi pe kel a i į Lie u ių kalbos enciklopediją (1999, 2008). Tačiau čia pa da oma iš ada, kad oks e mino u inio pildymas ( a si ai bū ų kokia ALDONAS PUPKIS. S anda inė kalba? | 6 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 išim is e minologijos da bo p ak ikoje) i a inimas p ie pasaulyje plin ančio s anda inės kalbos e mino „nė a ge as, nes ki ose šalyse į s anda inę kalbą žiū ima kaip į p iei ą (? – A. P.) e apą, adinasi, i mes u ė ume s a s y i šį klausimą u ėdami gal oje, kad lie u ių kalba aip pa nes o i ie oje, kad bend inė kalba bu o i gi am ik as jos aidos laiko a pis, be jis, kaip i ki ose šalyse, pasibaigė“ (Sme onienė i k . 2016: 8). T ečias sky ius adinasi „Kodėl šiandien Lie u oje a o inas s anda inės kalbos e minas?“ Jame u ė ume as i aiškiai i logiškai paaiškin a, kodėl įsigalėjusio, adicinio e mino bend inė kalba negalima papildy i naujomis semomis, kodėl isų a ben daugelio ( aip gali a ody i iš s aipsnio kon eks o) kalbų aida jau p iėjo (a pe ėjo į) naują aidos laiko a pį i kaip jį eikė ų apibūdin i, kodėl i anglų kalboje, i poso ie inių bei ki ų pokolonijinių šalių, i besi ys ančių als ybių kalbose pasibaigė a baigiasi senasis bend inės kalbos aidos a psnis, kuo ai eiškiasi? Taigi isame pasaulyje bus į ykęs kalbų aidos lūžis ( iesiog e oliucija), ku į a ne pi mieji Lie u oje pas ebėjo ap a iamo s aipsnio au o iai (a ba šią min į pasiskolino iš Cizikai ės (2002), o gal iš Gied iaus Subačiaus 2002 m. s aipsnio, no s pas a ojo į li e a ū os są ašą neį aukė) i nusp endė, kad i mes ne u ė ume bū i a silikę nuo ų p ocesų, odėl u ė ume ei i koja kojon su anglų kalba (B i ų impe ijos adicija) bei pe im i ą joje plačiai įsigalėjusį e miną. Negana o, as naujas e minas a spindė ų i „nuoseklų i dėsningą kalbos sis emos pažinimą i o pažinimo aikymą kalbos s anda iza imo i kalbos poli ikos p ocesuose“ (Sme onienė i k . 2016: 1). Tai iš iesų no a o iška min is, kad e mino kai a galė ų iš esmės s imuliuo i iš isos kalbo y os s i ies y imus, nes, sup ask, bend inės kalbos e minas o a lik i negalin is. Deja, jokių išsamesnių paaiškinimų ne šiuo, nei ki ais klausimais s aipsnyje ne andame. Jame ik gausu neleng ai sup an amų samp o a imų, eiškiamų daugiausia ci a omis iš į ai ių šal inių a au o ių, ad čia belieka pasaky i kele ą iš ų s a s ymų išplaukiančių pas abų i pamėgin i į e in i s aipsnio au o ių eikiamą siūlymą. Pasi odė daugiau negu keis a, kai ecenzuojamame s aipsnyje pe skaičiau eigian , kad bū en aš da 1980 m. sa o Kalbos kul ū os pag induose e mino bend inė kalba samp a ą esu a inęs p ie uo me u Eu opoje jau a ojamo s anda inės kalbos e mino ( ai gal ada mano jau bu o įžiū ė as as p asidėjęs naujas lie u ių bend inės kalbos aidos e apas?). Negana o, oje knygoje au o iai da a anda i mano siūlymą dėl s anda inės kalbos e mino a osenos Lie u oje (Sme onienė i k . 2016: 8; pab . mano. – A. P.). Pe skaičius apie okius a adimus, bū ina p imin i pa į mano os min ies o mula imą Kalbos kul ū os pag induose: „Bend inė kalba nuo ki ų kalbos a mainų ( a mių, ža gonų, sociolek ų) pi miausia ski iasi uo, kad ji y a suno min a, daugiau a mažiau apdo o a ALDONAS PUPKIS. S anda inė kalba? | 7 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 sis ema. Šis, ski iamasis, b uožas eiškiasi kodi ikacija, ai y a iksuo ų aisyklių bu imu. bend inės kalbos ypa ybės, nu odomos į ai ių au o ių, gali bū i ne absoliučios, būdingos ne isoms kalboms a ba ne isoms epochoms“ (Pupkis 1980: 7). Iš kelių ai kalbos a mainai pa adin i a ojamų e minų, ku ie u i ienokių a ki okių ūkumų, „[g]e iausiai ody ų bend inės kalbos speci iką s anda inės kalbos e minas (s anda as „Ta p au inių žodžių žodyne“ paaiškin as „no ma, pa yzdys“; as žodis gali eikš i i „šabloną, a a e ą“ – bend inė kalba nė a šabloninė, a a e inė kalba), be jis lie u ių kalbo y oje ne u i jokių adicijų“ (Pupkis 1980: 8). Taigi nei čia kokio „a inimo“, nei „siūlymo“ ik ai nepajėgiu įžiū ė i. Kalbėdami apie mano nu ody us bend inės kalbos e minus i jos ypa ybes au o iai isa ai sudėlioja lais o a pasakojimo būdu i eigia, kad uo me u aš sky ęs ke u is bend inės kalbos b uožus: 1) suno min a, daugiau a mažiau apdo o a kalbinė sis ema; 2) kodi ikacija – iksuo os aisyklės; 3) ašy inis pa idalas i monologas; 4) s a biausia unkcija – komunikacinė. Be knygoje ie b uožai (ypa ybės) sudėlio i kiek ki okia a ka i ji nė a isai okia, kokią sumodelia o au o iai. Jau minė a, kad sa i as ki ų au o ių minčių in e p e a imas y a ienas iš šio s aipsnio ypa umų, e čiančių abejo i i daugeliu ki ų jo eiginių bei iš adų. An ai skai an oliau, gali pasi ody i, kad apie bend inę kalbą i jos e miną esu kalbėjęs ik ą ieną ienin elį ka ą i ai esan i galu inė mano nuomonė. Be mano, kaip i ne ieno ki o kalbininko, pažiū os nė a koks sus ingęs be onas, kad negalė ų su laiku keis is. Kodėl, pa yzdžiui, nė žodžiu neužsimenama apie mano bend inės kalbos (są okos i e mino) apibūdinimą Kalbos kul ū os s udijose (2005)? Jose, man a odo, nelabai nu ols an nuo 1980 m. samp a os, am ik a p asme pasis ūmė a į p iekį i ašoma, kad bend inė kalba y a ne ik sąmoningai apdo o a, be i is o iškai susiklosčiusi au inės kalbos a maina, a ojama isos au os bend a imo (komunikacijos), mąs ymo, poli inio, ekonominio i kul ū inio gy enimo po eikiams enkin i, au iniam apa umui i ep ezen acijai eikš i (Pupkis 2005: 30). Čia, d įsčiau many i, kaip ik yškiau iškeliamos bend inės kalbos unkcijos, a p ku ių i in s a bios y a au inio apa umo i ep ezen acijos unkcijos. Au o iai, aki aizdu, ne ado eikalo pas udijuo i i ki ų lie u ių kalbininkų knygų i s aipsnių apie bend inę kalbą – e miną, ypa ybes, apib ėž is, susi o ma imą, is o iją i k . S aipsnyje nė neužsimenama apie žymiausių lie u ių kalbos is o ikų Jono Palionio, Zigmo Zinke ičiaus knygas, jose a o us e minus, pe iodizaciją i k ., aip pa senesnius P ano Kniūkš os, Albe o Rosino s aipsnius, šio amžiaus p adžios Jono Klima ičiaus, Ri os Miliūnai ės i k . da bus, ku iuose ienaip a ki aip nag inėjama daug su kalbamu s aipsniu susijusių klausimų. ALDONAS PUPKIS. S anda inė kalba? | 8 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 G įž an p ie os au o ių is pab ėžiamos esą jiems ne isai sup an amos bend inės kalbos ypa ybės b e n d u m o (p imin ina, kad Cizikai ė 2002: 280 bend umą laiko socialiniu, o ne ling is iniu bend inės kalbos požymiu) galima p isimin i, kad ja abejojančių jie a iasi adę i iš senesnių laikų (p isimin inos jau minė os Joniko abejonės, be jis (1972: 1) ned ejodamas bend inę kalbą y a pa adinęs „ isai au ai ski iamos kul ū inės bei ci ilizacinės kalbos ūšimi“. Tas „bend umas“, jos kul ū inis i ci ilizacinis pobūdis iesiogiai ko eliuoja su Gi denio (2000: 316) bend inės kalbos „ iešumu“ („Bend inė (li e a ū inė) kalba y a au os iešojo gy enimo ( aš o, mokyklos, li e a ū os, masinių komunikacijos p iemonių) kalba“). Tas pa pab ėž a i mano Kalbos kul ū os s udijose (2005). I š ai čia, iesa, ne iesiogiai, a sie ai nuo minė ų ci a ų, au o ių pasisakoma, ko siekiama iš ik ųjų: „Iš iesų, adicijas mes ku iame pa ys, i šiandien nebė a bū inybės i p asmės pab ėž i ien bend umo a iš a dy i s e as, ku iose no minė kalba u i bū i a ojama“ (Sme onienė i k . 2016: 8), i siūlo akcen uo i mano 1980 m. minė as ypa ybes, ku bend inės kalbos b e n d u ma s nė a iškeliamas kaip s a biausia jos ypa ybė. Be jeigu bend u m ą laikysime ling is iniu, o ne socialiniu eiškiniu, u ėsime p ipažin i, kad pa i bend inės kalbos esmė, kaip ašo Gied ius Subačius (2003: 63), y a pa em a kalbos o mų in eg acijos idėja, . y. ienodėjimo, ienodinimo iš aiška, ku ios eikia ą kalbą a ojančios isuomenės a bend uomenės konsolidacijai. Taigi bend umo ypa ybė y a ne kokia yda a u inio ne u in is kons uk as, o isuomenę elkian i, ją ienijan i idėja, ku i šiais laikais isai nede a su plačiai skleidžiamomis neolibe alizmo dezin eg acijos nuos a omis. Toliau einan apibend inimo keliu eikia ap a i da kelis esminius klausimus. Pi ma, kaip minėjau, au o iams bene s a biausia, kad su bend inės kalbos e minu esą a silikome nuo Vaka ų Eu opos, ku i kalbų aidoje oli pažengusi į p iekį. Čia a si mėginama sp ęs i idinius e minų kai os po eikius, be isiškai susipainiojama. Teigiama, kad ski ingais e minais į a dijami ski ingi kalbų aidos e apai, odan ys ų kalbų kokybės lygį. Taip samp o au i bū ų logiškai įmanoma, be s aipsnyje neišaiškin i du esminiai kalbamos emos dėmenys: 1) kokie čia ap a iami lie u ių kalbos aidos e apai, kokios jų ch onologinės ibos, 2) kuo ma uojama (a jau y a išma uo a) lie u ių kalbos kokybė (apie pas a ąjį a ejį iš is nieko nekalbama, ne nepaaiškin a, kas u ė a gal oje, koks o eiginio u inys). ALDONAS PUPKIS. S anda inė kalba? | 9 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Jeigu bend inės kalbos e minas a spindin is s anda inės kalbos azę, da nepasiekusią mode niosios kalbos e apo, ai kada b ėž i os mode niosios kalbos ibą? Nuo kada no minamą lie u ių kalbą galima p adė i laiky i mode nia – nuo Auš os laikų, nuo Va po? Be gali bū i, kad i nuo 1918 m. a ku osios Lie u os nep iklausomybės p adžios kalbai apus als ybinei i p adėjus spa čiai plė o i unkcinius kalbos s ilius? Be ada bend inės kalbos e mino da nė nebu o. Tai gal nuo 1927 m., kai pasi odė bend inės kalbos e minas? O gal u ima gal oje ikijabonskinė epocha a ne da senesnė (ku bend inės kalbos e mino su žibu iu ne asi)? 7 Iš ki os pusės žiū in , painiojamasi a p is o inių da ų: eikėjo iksliai nu ody i laiką, kada p asidėjo as naujas s anda inės kalbos e apas (Vaka ų Eu opoje i Lie u oje), jeigu da 1980 m. aš Kalbos kul ū os pag induose bend inės kalbos e mino samp a ą, kaip ašo au o iai, jau a inau „p ie uo me u Eu opoje jau a ojamo s anda inės kalbos e mino“ (Sme onienė i k . 2016: 8) 8 . Taigi jeigu e mino pasi inkimą u ė ų lem i „kalbos kokybės lygis“, ai kas mums išaiškins, apie kokį lygį čia kalbama, i į ikins, kad au o ių ap a iami e minai i kalbami lygiai nep ieš a auja ieni ki iems? Esu įsi ikinęs, kad os painia os nebū ų bu ę, jeigu au o iai p ie lie u ių kalbo y os e minų bū ų ėję iš lie u ių kalbo y os šal inių, o ne pi miausia ėmęsi užsienine p ak ika. Mūsų kalbo y oje šios s i ies e minai jau senokai nusis o ėję i pakako pasižiū ė i kad i į Palionio da bus, kad iskas bū ų s ojęsi į sa o ie as. An ai knygoje Rašomosios kalbos is o ija Palionis (1995) adinamojo ikinacionalinio laiko a pio aš ų kalbą adina ašomąja kalba, plačiai kalba apie XIX a. pabaigoje – XX a. p adžioje lie u ių bend inės ašomosios kalbos susida ymą i oliau isoje knygoje a oja ik pas a ąjį e miną (Palionis 1995: 3–5). Beje, pab ėžia, kad čia „laikan is anks esniosios adicijos i dėl daba inės a osenos polinkių, a sisaky a li e a ū inės kalbos e mino (no s, jo nuomone, jis nė a labai p as as), i jo ie on g ąžin i ašomosios kalbos i bend inės kalbos e minai. Tačiau pas a asis e minas e a ojamas ik ai nuo Auš os laikų susikū usios, isai lie u ių au ai bend os ašomosios i šnekamosios („s anda inės“) kalbos eikšme“ (Palionis 1995: 7). Jeigu da bū ų bu ę ge ai įsiskai y a į Cizikai ės s aipsnį, ai nesunku bū ų bu ę sup as i, kad jos minimas e minas common language, skliaus uose iš e s as žodžiais „bend a kalba“, o oliau paaiškin as, kad ai iesiog ʹbe kokia 7 Kiek anksčiau Sme onienės (2014) bu o pasaky a aiškiau: s a biausiais s anda inės kalbos (p adžios) me ais laiky ini 1922 m., kai Kons i ucijoje lie u ių kalba paskelb a als ybine, Š ie imo minis e ija Jablonskio g ama iką p ipažino s anda u, o Kaune bu o įs eig as uni e si e as. Klausimą dėl šio eiginio čia eikė ų o muluo i ki aip: a kalbos is o ijos pe iodizacija p iklauso nuo išo inių poli inių, socialinių a kul ū inių aplinkybių, kad i labai s a bių isuomenės gy enime, a nuo kokybinių i (a ) kiekybinių pačios kalbos s uk ū os (sis emos) i a osenos pokyčių? 8 Bu o galima pasi em i kad i mano knygoje Kalbos kul ū os s udijos pa eik a daba inės kodi ikuo os lie u ių kalbos aidos schema a dėl jos padisku uo i (ž . Pupkis 2005: 45–46). ALDONAS PUPKIS. S anda inė kalba? | 16 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LITERATŪRA B i š o n a i ė R . 2002: Kai ku ie anglų, slo akų i lie u ių šnekamųjų s anda inių kalbų o ma imosi b uožai. – A chi um Li huanicum 4, 265–272. C i z i k a i ė D . 2002: Anglų kalbos e minai common language, na ional language, li e aly language, Kingˊs language, s anda d language i jų lie u iški a i ikmenys. – A chi um Li huanicum 4, 273–282. G i de n is A . 1973: Bend inė kalba. – Mūsų kalba 3, p. 45–47. – Tas pa s: Aleksas Gi denis. Kalbo y os da bai 1, 2000, 316–318. J o n i k a s P . 1972: Lie u ių bend inės ašomosios kalbos kū imasis an ojoje XIX a. pusėje. Čikaga: Pedagoginis li uanis ikos ins i u as. K a l ė di en ė L . 2013: U nėžiū ė R., Valskys V. D idešim oji Jono Jablonskio kon e encija. – Gim oji kalba 10, 21–24. P a l i o n i s J . 1975: Li e a ū inė kalba, bend inė kalba a kaip ki aip? – Kalbos kul ū a 29, 28–32. P a l i o n i s J . 1995: Lie u ių ašomosios kalbos is o ija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. P i o č k i n a s A . 1970: Li e a ū inės kalbos e minas i jo analogai. – Kalbos kul ū a 19, 25–32. P u p k i s A . 1980: Kalbos kul ū os pag indai. Vilnius: Mokslas. P u p k i s A . 2005: Kalbos kul ū os s udijos. Vilnius: Gim asis žodis. S k a d ži us P. 1997: Rink iniai aš ai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. S m e on i e nė I . 2014: Kalbos ie a als ybių poli ikoje: s anda inių kalbų susikū imas. – Pa lamen o s udijos 16. P ieiga in e ne e: h p://www.pa lamen os udijos.l /N 16/16_kalba_2.h m. S m e on i e nė I ., S m e o n a A ., V a l o k a A. 2016: Dėl s anda inės kalbos e mino. – Lie u ių kalba 10. P ieiga in e ne e: www.lie u iukalba.l . S u b a či u s G . 2003: S anda inė kalba – aldžios nuosa ybė. – Kul ū os ba ai 12, 63–64. V a l o k a A . 2015: Kalbos plana imo i kalbos poli ikos e minai. – Pa lamen o s udijos 18, 84– 101. P ieiga in e ne e: www.pa lamen os udijos.l /N 18/ iles/5. Gau a 2017 06 20 ALDONAS PUPKIS [email protected]